Byla e2-7137-1025/2019
Dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys O. R., uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Būsto paskolų draudimas“

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Asta Matulevičienė,

2sekretoriaujant Jovitai Brazauskienei, Jurgai Šideikienei,

3dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „SEB“ banko atstovei advokato padėjėjai Sigitai Stukaitei,

4atsakovui A. E. ir jo atstovui advokato padėjėjui Mariui Ignatjevui,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB SEB banko ieškinį atsakovui A. E. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys O. R., uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Būsto paskolų draudimas“.

6Teismas

Nustatė

7ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 350,21 Eur skolą, kurią sudaro 212,35 Eur palūkanų ir 137,86 Eur delspinigių už laiku nesumokėtą kreditą ir palūkanas; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

8Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2007-05-05 akcinė bendrovė SEB bankas (toliau – Bankas) ir O. R. (buvusi pavardė L.) (toliau – Kredito gavėjas) sudarė kredito sutartį Nr. 0450718012257-50, kurios pagrindu suteikė kreditą. Suteikto kredito grąžinimui užtikrinti buvo įregistruota hipoteka nekilnojamam turtui - butui, adresu ( - ), taip pat kreditas buvo apdraustas UAB „Būsto paskolų draudimas“. Draudimu buvo apdrausta 100 proc. negrąžinto kredito bei kredito sutartyje nustatyto dydžio negautų palūkanų už 3 mėnesių laikotarpį. 2007-05-09 tarp Banko ir atsakovo A. E. buvo pasirašyta laidavimo sutartis Nr.04/0713716, pagal kurią atsakovas įsipareigojo solidariai atsakyti Bankui ta pačia apimtimi kaip ir Kredito gavėjas. Bankas raštu įspėjo atsakovą, kad remiantis laidavimo sutartimi iki 2014-11-16 privalo įvykdyti Kredito gavėjo prievolę, kilusią iš kredito sutarties, laidavimo sutartyje numatyta apimtimi. Taip pat atsakovas buvo įspėtas, kad nustatytais terminais neįvykdžius savo įsipareigojimų bus kreiptasi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Kredito gavėjas savo prievolės nevykdė, todėl bankas nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi į UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl draudimo išmokos. Banko naudai buvo išmokėta 84 930,16 Eur draudimo išmoka. Taip pat bankas kreipėsi dėl priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto. Varžytynėse įkeistas turtas buvo parduotas už 45033,00 Eur. Atskaičius antstolio vykdymo išlaidas, iš turto pardavimo bankui buvo pervesta 42591,56 Eur skolos ir 399,97 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų. Pagal 2017-11-15 reikalavimo perleidimo sutartį Bankas perleido, o UAB „Būsto paskolų draudimas“ perėmė iš Banko reikalavimo teises Kredito gavėjo O. R. atžvilgiu, kylančias iš 2007-05-05 kreditavimo sutarties Nr. 0450718012257-50. Dėl likusios skolos, antstolis tęsia skolos išieškojimą iš kito O. R. priklausančio turto. Likusi skola Bankui pagal kredito sutartį Nr. 0450718012257-50 yra: 212,35 Eur palūkanų, 137,86 Eur delspinigių, kurią prašo priteisti iš atsakovo kaip laiduotojo.

9Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, tačiau pateikė prašymą, kuriame prašė atmesti ieškinį, taikyti ieškinio senatį dėl delspinigių.

10Ieškovė per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą, kuriame nurodė, jog yra tinkama ieškovė, ieškinio senatis dėl delspinigių negali būti taikoma, nes delspinigių suma įtraukiama į skolos sumą išieškomą iš skolininko O. R. pagal vykdomąjį raštą, kadangi delspinigių dalis nebuvo padengta kitomis užtikrinimo priemonėmis. Teismui nusprendus taikyti ieškinio senatį, prašo atnaujinti terminą reikalavimui dėl delspinigių kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Nurodė, jog bankas reikšdamas ieškinį atsakovui siekė išnaudoti visas galimybes skolos visiškam išieškojimui iš skolininko ir kitų užtikrinimo priemonių, ne kartą ragino atsakovą padengti įsiskolinimo dalį ikiteismine tvarka, tačiau atsakovas nebendradarbiavo.

11Trečiasis asmuo O. R. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

12Trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog trečiajam asmeniui O. R. (L.) suteiktas kredito grąžinimas bankui buvo užtikrintas 2007-05-11 draudimu, draudimo liudijimo (poliso) Nr. BPD 033941. Būsto kredito draudimo sutartis buvo sudaryta pagal Būsto kreditų draudimo taisykles Nr. 004. Kredito gavėjui O. R. tinkamai nevykdant Kredito sutartyje prisiimtų įsipareigojimų, bankas nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi dėl draudimo išmokos gavimo ir bankui buvo išmokėta 84930,16 Eur draudimo išmoka. Bankas kreipėsi dėl 85304,37 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų bei 201,86 Eur išieškojimo iš Kredito gavėjo, priverstinai iš varžytynių parduodant Bankui hipoteka įkeistą turtą. Iš varžytynių pardavus bankui įkeistą turtą gautų pinigų sumos neužteko visam Kredito gavėjo skoliniam įsipareigojimui padengti, todėl 2017-11-15 Bankas ir Bendrovė pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria Bankas perleido Bendrovei reikalavimo teises trečiojo asmens (Kredito gavėjo) atžvilgiu, kylančias pagal Kredito sutartį, sudarytą tarp Banko ir Kredito gavėjo, ir reikalavimo teises atsakovo atžvilgiu, kylančias pagal Laidavimo sutartį, sudarytą tarp Banko ir atsakovo, t.y. perleido reikalavimo, kurio įvykdymas nebėra užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka, teises dėl likusio 42 338,60 Eur įsiskolinimo Bendrovei (apskaičiavimas: 84 930,16 Eur draudimo išmoka - 42 591,56 Eur už parduotą turtą gauta suma skolos dengimui, kuri buvo skirta draudimo išmokos kompensavimui), taip pat, vadovaujantis CK 6.210 str. teises į 5 (penkių) proc. palūkanas, numatytas Kredito sutartyje, skaičiuojant jas nuo 2016-03-04 iki visiško skolos išieškojimo dienos bei kitas įstatymų numatytas teises. Tuo tarpu Reikalavimo perleidimo sutarties F p. nustatyta, kad sutarties pasirašymo dienai Skolininkas Bankui yra skolingas 374,21 Eur (apskaičiavimas: 85 304,37 Eur vykdomajame dokumente nurodyta visa skolos suma - 42 591,56 Eur už parduotą turtą gauta suma skolos dengimui - 42 338,60 Eur Bendrovei perleista likusi nepadengta draudimo išmokos suma). Atsakovas teisme ginčijo Kredito sutarties nutraukimą, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-10-18 sprendimu c.b. Nr. e2-29997-933/2016 atsakovo ieškinį atmetė. Atsakovas teisme ginčijo Laidavimo sutartį, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-10-25 sprendimu c.b. Nr. e2-25122-861/2017 atsakovo ieškinį atmetė. Panevėžio apygardos teismas 2018-11-22 nutartimi c.b. Nr. e2A-753-198/2018 pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

13Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį prašė tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad bankas sudarė su atsakovu laidavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo solidariai atsakyti bankui, jeigu kredito gavėjas (trečiasis asmuo O. R.), už kurį laiduojama, nevykdys bankui savo prievolių ar jų dalies pagal kredito sutartį. Kredito gavėjas nevykdė savo įsipareigojimų, todėl laidavimo sutarties pagrindu bankas įspėjo atsakovą dėl prievolės įvykdymo. Tačiau prievolė nebuvo įvykdyta, todėl kredito sutartis nutraukta ir kreiptasi į UAB „Būsto paskolų draudimas“ draudimo išmokai gauti. Draudimo išmoka bankui išmokėta. Bankas kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo dėl skolos išieškojimo pagal kredito sutartį, vykdomasis dokumentas perduotas vykdymui antstoliui, ko pasekmėje, parduotas varžytinėse įkeistas turtas ir bankui pervesta suma mažesnė nei kredito gavėjęs buvo gavęs. Bankas ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį trečiojo asmens atžvilgiu į skolą pagal kredito sutartį ir toliau yra tęsiamas priverstinis skolos išieškojimas pagal vykdomąjį įrašą. Reikalavimo perleidimo sutartimi neperleista likusi skola 374,21 Eur reikalaujama priteisti šioje byloje iš atsakovo. Atsakovas kaip laiduotojas yra skolingas solidariai su skolininku. Bankas turi teisę skolos reikalauti ar iš skolininko, ar iš laiduotojo. Laidavimas yra išvestinė prievolė iš pagrindinės kredito sutarties, todėl Lietuvos Bankui nėra privaloma teikti duomenis apie laidavimo sutartis, įrašas Lietuvos Banko duomenų bazėje apie prievoles pagal laidavimo sutartį C dalyje tebėra, o išregistravimas atsirado tuo momentu, kai buvo perleista dalis reikalavimo teisės UAB „Būsto paskolos draudimas“. Laiduotojo mokumas nėra vertinamas, sudarant kredito sutartį. Atsakovas nebendradarbiavo su banku, savo kontaktinius duomenis laidavimo sutartyje ir pareigos informuoti apie pasikeitusią gyvenamąją vietą nevykdė. Bankas neatsisakė prievolės įvykdymo, tačiau laiduotojas jos neįvykdė, o siūlė kredito sutartį perrašyti, ko pasekmėje bankas nesutiko. Kredito sutarties vykdymo atnaujinimas galimas su tuo pačiu skolininku, o atsakovo pasiūlymas būtų kaip naujas finansavimas. 2016 metais tikėtina, kad atsakovas nebuvo tinkamas subjektas būti kredito gavėju. Laiduotojas ne kartą informuotas apie įsipareigojimų nevykdymą, skolos nesumokėjimą, o delspinigiai skaičiuoti iki 2014-11-19. Kai bus priteista skola iš atsakovo banko naudai, tada bus užvesta atskira vykdomoji byla toje dalyje ir tada laiduotojas taps skolininku ir bus vykdomas skolos išieškojimas iš atsakovo. Vykdomo proceso, kai vykdomas išieškojimas iš skolininko, nėra numatytas laiduotojo įtraukimas.

14Atsakovas A. E. ir jo atstovas teismo posėdžio metu nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad kredito sutartis sudaryta tarp ieškovės ir trečiojo asmens O. R., sudarymo dienai laiduotojas dar nedalyvavo. Laidavimas įvyko vėliau. Bankui laiduotojas tiko kaip solidarus skolininkas, tačiau banko prašant perrašyti kredito sutartį jo vardu, bankas jau nebesutiko, siekdamas sau naudos. Skolos išieškojimas vykdomas tik iš skolininko O. R., nors prašė vykdymo procese jį įtraukti, tačiau prašymas buvo atmestas. Mano, jog būtent per visą laikotarpį ir susikaupė skola tik dėl ieškovės netinkamo bendradarbiavimo. Bankas turėjo jį anksčiau informuoti apie skolą, tačiau nesiėmė veiksmų, kad surastų jį, nors tai galėjo padaryti pasitelkiant ir socialinius tinklus. Pats banko apie keičiamas gyvenamąsias ir darbo vietas neinformavo. Apie skolą jis sužinojo, tik gavęs ieškinį dabartinės darbo vietos adresu. Duomenų apie tai, kad yra skola pagal laidavimą Lietuvos Banke nėra, paskolų turi Bigbank ir Medicinos banke. Skola yra išieškoma iš skolininko O. R., į jį UAB „Būsto paskolų draudimas“ nesikreipė. Mano, kad palūkanas bankui yra sumokėjęs UAB „Būsto paskolų draudimas“, todėl jis nebeturi pareigos, o dėl delspinigių atsakomybę turi prisiimti pati ieškovė. Prašo taikyti ieškinio senatį dėl delspinigių, nes praėjo pusę metų. Mano, jog jeigu skola nepriteista iš skolininko, tai negalima priteisti iš laiduotojo. Mano, jog turi būti arba iš abiejų priteisiama, arba nei iš vieno.

15Teismas

konstatuoja:

16ieškinys tenkintinas visiškai.

17Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas ginčą. 2007-05-05 kredito sutarties Nr. 0450718012257-50 pagrindu AB SEB bankas O. R. (buvusi pavardė L.) suteikė 95813,25 Eur kreditą iki 2047-05-04, kredito paskirtis – būsto – buto, adresu ( - ) pirkimui. Kredito sutarties 7.1. punkte prievolės užtikrinimo priemonės: nekilnojamojo daikto – buto, adresu ( - ), hipoteka, kredito draudimas UAB „Būsto paskolų draudimas“. Kredito sutarties 9.6. p. Kredito gavėjas įsipareigojo iki kredito lėšų išmokėjimo dienos pateikti kito fizinio asmens laidavimo sutartį (t. 1, b. l. 19-28). Tarp ieškovės ir atsakovo 2007-05-09 buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. 04/07137 (t. 1, b. l. 37-41). Tarp trečiųjų asmenų buvo sudaryta Būsto kredito draudimo sutartis, draudimo liudijimo (poliso) Nr. BPD 033941, naudos gavėjas – bankas. Būsto kredito draudimo sutartis buvo sudaryta pagal Būsto kreditų draudimo taisykles Nr. 004 (t. 1, b. l. 31, 162-163). Kredito grąžinimo bei kitų Kredito sutartyje numatytų prievolių įvykdymo užtikrinimui butas, adresu ( - ) buvo įkeistas hipoteka (2007-05-17 hipotekos lakštas, identifikavimo kodas 03/1/2007/0006713), kreditorius – Bankas (vykd. bylos Nr. 00109/16/00471, t. 2, b. l. 192-194).

18Iš 2014-10-16 AB SEB banko rašto Nr. 01.10.03-23177 atsakovui A. E. nustatyta, jog atsakovas įspėjamas, jog kredito gavėjas O. R. nesilaiko 2007-05-05 kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, skola bankui yra 84695,59 Eur negrąžintas kredito likutis (iš jų 894,80 Eur pradelsta sumokėti kredito suma), 371,89 Eur paskaičiuotos ir nesumokėtos palūkanos ir 90,43 Eur delspinigiai ir atsakovo, kaip laiduotojo, reikalaujama sumokėti skolą, skolos nesumokėjus bankas nutrauks kredito sutartį, kreipsis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo ir į antstolį dėl priverstinio skolos ieškojimo (t. 1, b. l. 30, 186). Trečiajam asmeniui O. R. nevykdant kredito sutarties bankas 2014-11-16 nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi į trečiąjį asmenį UAB „Būsto paskolų draudimas“ pranešimu apie draudžiamąjį įvykį ir draudimo išmokos gavimo. UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2015-02-18 priėmė sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo, kuriuo nutarė išmokėti bankui draudimo išmoką: 84930,16 Eur, kurią sudarė 84695,59 Eur negrąžinto kredito suma, 234,57 Eur nesumokėtų palūkanų už 3 mėnesių laikotarpį (t. 1, b. l. 35). 2015-03-23 atsakovas informuotas apie kredito sutarties nutraukimą, jog skola bankui pagal kredito sutartį yra 85304,37 Eur, kurią sudaro 84695,59 Eur negrąžinta kredito suma, 470,92 Eur palūkanų, 137,86 Eur delspinigiai, apie UAB „Būsto paskolų draudimas“ draudimo išmoką, informuotas, jog su UAB „Būsto paskolų draudimas“ bus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis (t. 1, b. l. 184).

192016-03-04 Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro notaras išdavė vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. MK-1621) dėl 85 304,37 Eur skolos (84695,59 Eur negrąžinto kredito, 470,92 Eur palūkanų, 137,86 Eur delspinigių), 5 (penkių) proc. metinių palūkanų bei vykdomojo įrašo atlikimo išlaidos - 201,86 Eur išieškojimo iš trečiojo asmens kredito gavėjo O. R., priverstinai iš varžytynių parduodant bankui hipoteka įkeistą turtą (t. 1, b. l. 36). Vykdomasis įrašas pateiktas vykdyti antstolei Linai Pužienei, pradėta vykdomoji byla Nr. 0109/16/00471. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, jog 2017-11-06 Turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. S-17-109-23452 bankui įkeistas turtas buvo parduotas už 45 033,00 Eur. Iš Antstolės Linos Pužienės 2017-11-08 ieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. 3.5-4303 nustatyta, jog vykdant vykdomąją bylą išieškota 45033,00 Eur ir antstolė paskirstė už parduotą turtą gautas lėšas tokia tvarka: bankui pervedė 42 591,56 Eur ir 399,97 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų (t. 1, b. l. 28-29).

20Ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ sudarė 2017-11-15 reikalavimo perleidimo sutartį, 2019-01-21 susitarimą Nr.1 prie reikalavimo perleidimo sutarties, pagal kurią, Bankas perleido naujam kreditoriui – UAB „Būsto paskolų draudimas“, o UAB „Būsto paskolų draudimas“ perėmė iš banko reikalavimo teises skolininko (Kredito gavėjo O. R.) atžvilgiu, kylančias iš 2007-05-05 kreditavimo sutarties Nr. 0450718012257-50 su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais, sudarytos tarp banko ir skolininko (kredito gavėjo), ir reikalavimo teises atsakovo A. E. atžvilgiu, kylančias pagal 2007-05-09 Laidavimo sutartį Nr. 04/07137 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, sudarytą tarp Banko ir laiduotojo - atsakovo, t.y. perleido reikalavimo, kurio įvykdymas nebėra užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka, teises dėl likusio 42 338,60 Eur įsiskolinimo (apskaičiavimas: 84 930,16 Eur draudimo išmoka - 42 591,56 Eur už parduotą turtą gauta suma skolos dengimui, kuri buvo skirta draudimo išmokos kompensavimui) Bendrovei ir vadovaujantis CK 6.210 str. teises į 5 (penkių) proc. palūkanas, numatytas Kredito sutartyje, skaičiuojant jas nuo 2016-03-04 iki visiško skolos išieškojimo dienos bei kitas įstatymų numatytas teises. Reikalavimo perleidimo sutarties (F) punkte nustatyta, kad sutarties pasirašymo dienai skolininkas O. R. Bankui yra skolingas 374,21 Eur (apskaičiavimas: 85 304,37 Eur vykdomajame dokumente nurodyta visa skolos suma - 42 591,56 Eur už parduotą turtą gauta suma skolos dengimui - 42 338,60 Eur Bendrovei perleista likusi nepadengta draudimo išmokos suma) (t. 1, b. l. 32-34, 43-44).

21Ieškovė 2017-11-20 raštu Nr. 01.10.03-16797 informavo atsakovą dėl reikalavimo teisių perleidimo, kuriame nurodė, jog 2017-11-15 reikalavimo perleidimo sutartimi perleido UAB „Būsto paskolų draudimas“ dalį reikalavimo teisių į O. R. dėl įsiskolinimo dalies bendrovei bei nurodė, jog O. R. skola bankui pagal kredito sutartį yra 374,21 Eur bei pareikalavo atsakovo kaip laiduotojo iki 2017-12-21 sumokėti 374,21 Eur skolą (t. 1, b. l. 74, 102, 123). Ieškovė 2019-01-28 raštu Nr. 01.10.03-996 dar kartą informavo atsakovą dėl reikalavimo teisių perleidimo, taip pat pateikė reikalavimo perleidimo sutartį su vėlesniais jos pakeitimais (t. 1, b. l. 62).

222017-12-06 antstolės Linos Pužienės patvarkymu dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese Nr. S-17-109-27421 nustatyta, jog išieškotojas AB SEB bankas dėl 42338,60 Eur skolos ir palūkanų bei 201,86 Eur išlaidų už vykdomojo įrašo atlikimą, pakeistas jo teisių ir pareigų perėmėja UAB „Būsto paskolų draudimas“ (t. 1, b. l. 72-73). Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog dėl 374,21 Eur skolos išieškojimo išieškotojas AB SEB bankas nėra pakeistas. Taigi išieškotojai vykdomojoje byloje Nr. 0109/16/00471 yra du – ieškovė ir UAB „Būsto paskolų draudimas“, skolininkas trečiasis asmuo O. R.. Išieškojimas vykdomas pagal 2016-03-04 Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro notaro išduotą vykdomąjį įrašą, išieškojimas iš atsakovo nėra vykdomas.

23Iš banko rašytinio paaiškinimo, trečiojo asmens atsiliepimo nustatyta, jog skolos skirtumas susidarė, nes pagal vykdomąjį raštą išieškotina suma yra 85304,37 Eur, o UAB „Būsto paskolų draudimas“ priėmė sprendimą dėl 84930,16 Eur sumos išmokėjimo, todėl susidarė 374,21 Eur suma, kurios nepadengė UAB „Būsto paskolų draudimas“ (t. 1, b. l. 42, 58-59, 157-161). Iš AB SEB 2019-05-17 pažymos nustatyta, jog O. R. skola bankui pagal 2007-05-05 kredito sutartį yra 212,35 Eur palūkanos, 137,86 Eur delspinigiai už laiku nesumokėtą kreditą ir palūkanas (t. 1, b. l. 41). Iš AB SEB banko skolos ir sukauptų delspinigių ataskaitos už laikotarpį nuo 2010-07-01 iki 2014-12-31 nustatyta, jog prašoma priteisti delspinigių suma susidarė už laikotarpį nuo 2014-06-05 iki 2014-11-19 (t. 1, b. l. 63-71).

24Iš trečiojo asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepimo, šalių teiktų paaiškinimų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, jog atsakovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 2007-05-05 kreditavimo sutarties Nr. 0450718012257-50 nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-10-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-29997-933/2016 atsakovo ieškinį atmetė. 2017-05-08 atsakovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 2007-05-09 laidavimo sutarties Nr. 04/07137 pripažinimo negaliojančia. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-10-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-25122-861/2017 atsakovo ieškinį Bankui atmetė. Panevėžio apygardos teismas 2018-11-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-753-198/2018 teismo 2017-10-25 sprendimą paliko nepakeistą.

25Iš atsakovo pateiktų duomenų iš EPGIS (Elektroninių paslaugų gyventojams informacinės sistema) interneto vartų matyti, jog atsakovui suteiktos 3 paskolos (patvirtino ir pats atsakovas, jog turi Bigbank ir Medicinos banke paskolas) ir atsakovo kaip laiduotojo turimi įsipareigojimai pagal kredito sutartį Nr. 0450718012257-50 AB SEB bankui (t. 1, b. l. 140-139, 175).

26Tarp šalių kilo ginčas del atsakovo, kaip laiduotojo, prievolės mokėti ieškovei skolą atsiradusią pagal kredito sutartį, kuri buvo sudaryta tarp trečiojo asmens O. R. ir ieškovės AB SEB banko.

27Byloje nustatyta, jog 2007-05-05 kredito sutarties Nr. 0450718012257-50 pagrindu AB SEB bankas O. R. (buvusi pavardė L.) suteikė 95813,25 Eur kreditą iki 2047-05-04. Sudarant šią sutartį, 9.6 punkte kredito gavėjas, šiuo atveju trečiasis asmuo O. R., kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui įsipareigojo iki kredito lėšų išmokėjimo dienos pateikti kito fizinio asmens laidavimo sutartį.

28Prievolių įvykdymo užtikrinimas – civilinė teisinė priemonė, suteikianti kreditoriui papildomų garantijų, kad bus patenkintas jo reikalavimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (tolaiu – CK) 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas – prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje nustatytais būdais.

29Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Laidavimas atsiranda sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, laiduotojo prievolei esant priklausomai nuo pagrindinės prievolės, kurios įvykdymą ji užtikrina, paprastai kreditoriaus reikalavimo teisė tokios prievolės pagrindu į laiduotoją atsiranda, kai pagrindinė prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai (CK 6.78 straipsnis). Į pagrindinės prievolės užtikrinimą įeina ir papildomų (šalutinių) prievolių užtikrinimas. Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 1-2 dalys).

30Minėta, kad sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai gali prievolės įvykdymo užtikrinimui taikyti ne vieną įvykdymo užtikrinimo būdą, o tokių būdų daugetą.

31Nagrinėjamu atveju kredito gavėjo prievolė ieškovui AB SEB bankui pagal kredito sutartį buvo užtikrinta nekilnojamojo turto hipoteka, būsto paskolos draudimu ir laidavimu.

32Byloje nustatyta, jog 2017-05-09 Bankas ir atsakovas sudarė Laidavimo sutartį Nr. 04/07137. Laidavimo sutartimi laiduotojas A. E. laidavo už kredito gavėją O. R. ir įsipareigojo solidariai atsakyti Bankui visu savo turtu (piniginėmis lėšomis, esančiomis bankų sąskaitose, būsimomis įplaukomis į šias sąskaitas, kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, vertybiniais popieriais ir kt.) ta pačia apimtimi kaip ir Kredito gavėjas, jeigu Kredito gavėjas, už kurį laiduojama, tinkamai neįvykdys Bankui, kaip kreditoriui, turinčiam piniginį reikalavimą, visų ar dalies savo prievolių pagal Kredito sutartį. Laidavimo sutarties 2.2. punkte nurodyta, kad Laiduotojas ir Kredito gavėjas Bankui atsako kaip solidarūs skolininkai, Laiduotojas už šia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus Bankui atsako visu savo turtu, 2.3. punkte nurodyta, kad Laiduotojas atsako Bankui ta pačia apimtimi, kaip ir Kredito gavėjas, t. y. už savalaikį ir tinkamą kredito ar bet kurios jo dalies grąžinimą, palūkanų ir netesybų (delspinigių ar baudų) mokėjimą, nuostolių atlyginimą bei kitų Kredito sutartyje numatytų mokėjimų sumokėjimą. Atsakovas, pasirašydamas Laidavimo sutartį patvirtino, kad su Laidavimo ir Kredito sutarčių sąlygomis susipažino ir jas suprato, o taip pat gavo Kredito sutarties ir visų jos pakeitimų kopijas bei Laidavimo sutarties jam priklausantį egzempliorių. Taigi atsakovui, kaip laiduotojui buvo žinomos Kredito sutarties sąlygos, įskaitant ir pagrindus, kada Bankas turi teisę nutraukti Kredito sutartį ir/ar pareikalauti grąžinti kreditą ar bet kurią jo dalį prieš terminą. Taigi atsakovas, savo valia pasirašęs Laidavimo sutartį, tapo solidariu Kredito gavėjo bendraskoliu, pagal Kredito sutartį atsakančiu visu savo turtu ir ta pačia apimtimi kaip ir Kredito gavėjas (CK 6.77 straipsnio 1 dalis, 6.81 straipsnio 1 dalis).

33Bankas 2007-05-05 Kredito sutarties Nr. 0450718012257-50 pagrindu atsiradusias prievoles vykdė tinkamai, tačiau kredito gavėjas (trečiasis asmuo O. R.) sutartinių įsipareigojimų nevykdė, taip pažeidė prievolės, atsiradusios tarp šalių sudarytos kredito sutarties pagrindu, įvykdymą. Apie netinkamą Kredito sutarties vykdymą atsakovas kaip laiduotojas buvo įspėtas dar 2014-10-16, pareikalauta jo, kaip laiduotojo, sumokėti susidariusį įsiskolinimą.

34Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-276-469/2015) išaiškinta, kad laidavimo atveju, kai prievolė neįvykdyta, atsiranda solidarioji skolininko ir laiduotojo pareiga, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 1 dalis); solidariosios prievolės atveju kreditorius turi teisę pasirinkti, kuris solidariųjų skolininkų ar keli skolininkai bendrai kokią prievolės dalį turi įvykdyti (CK 6.6 straipsnio 4–5 dalys), o solidariesiems skolininkams įstatyme nesuteikta teisė spręsti dėl kito solidariojo skolininko prievolės vykdymo. Toks išaiškinimas reiškia, kad tik esant pagrindinės prievolės neįvykdymui kreditorius turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo tiek iš skolininko, tiek iš laiduotojo, tiek iš abiejų bendrai, tiek bet kurio iš jų skyrium, t. y. skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Taigi solidarioji skolininko ir laiduotojo pareiga atsiranda tik neįvykdžius prievolės pagal kredito sutartį ir kreditoriui pasirinkus tokį išieškojimo būdą.

35Byloje nustatyta, jog bankui pareikalavus atsakovo kaip laiduotojo sumokėti susidariusį įsiskolinimą, atsakovas skolos nesumokėjo. Teismo posėdžio metu atsakovas tikino, jog ieškovė nebendradarbiavo ir nesutiko, jog kredito sutartyje numatyti įsipareigojimai tektų jam ir jis toliau vykdytų kredito sutartį. Pažymėtina, kad Bankas įvertino kredito suteikimo riziką ir trečiojo asmens finansines galimybes, todėl priėmė sprendimą išduoti trečiajam asmeniui kreditą buto įsigijimui. Banko valia buvo – kredituoti būtent trečiajį asmenį O. R.. Ši valia pasireiškė per trečiojo asmens kreditingumą, įkeičiamo turto vertės vertinimą, kredito sutarties ir hipotekos sandorio sudarymą su trečiuoju asmeniu, įsipareigojimų trečiajam asmeniui vykdymą (kredito lėšų išmokėjimą). Teismo posėdžio metu Banko atstovė būtent tai ir akcentavo, jog kredito sutartis buvo sudaryta su trečiuoju asmeniu, o prievolės užtikrinimas vyko nekilnojamojo daikto hipoteka, kredito draudimu ir laidavimu. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų prašęs suteikti jam kreditą ir pildęs paraišką gauti kreditui. Banko atstovė nurodė, jog bankas nesutikdamas su atsakovo taikos sąlygomis, t. y. pasiūlymu „perrašyti“ kredito sutartį nepažeidė šalių bendradarbiavimo principo. Atkreipė dėmesį, jog šalių valia nebuvo suderinta, be to galimai atsakovo finansinė padėtis nebuvo tokia gera, kita vertus, atsakovas kaip minėta nesiėmė jokių veiksmų, kad įvykdytų prievolę bankui. Teismas nurodo, jog atsakovas teigdamas, jog bankas nebendradarbiavo ir jo neinformuodavo apie skolos išieškojimą, pats pažeidė bendradarbiavimo principą ir laidavimo sutarties 6.7 punktą, kadangi patvirtino, jog ieškovę apie adresų pasikeitimą neinformuodavo, perkeldamas šią naštą ieškovei, kuri pasak jo turėjo surasti jį ir per socialinius tinklus. Bylos duomenys patvirtina, jog bankas pranešimus siuntė laidavimo sutartyje paties atsakovo nurodytu adresu ( - ), taip pat kitais žinomais adresais ( - ). Atsakovas patvirtino, jog ( - ) buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą, kitais adresais taip pat buvo galima jį rasti, nurodė, jog šiuo metu tikslios gyvenamosios vietos nėra deklaravęs. Pažymėtina, jog 2016 m. spalio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-29997-933/2016 dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, aplinkybės dėl atsakovo informavimo apie skolininko prievolių nevykdymą išsamiai išnagrinėtos. Šiuo sprendimu 2007-05-05 Kredito sutarties Nr. 0450718012257-50 nutraukimas pripažintas teisėtu. 2017-10-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu bei 2018-11-22 Panevėžio apygardos sprendimu laidavimo sutartis Nr. 04/07137 nenuginčyta ir ji yra vykdytina (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

36Byloje nustatyta, jog kredito sutartį nutraukus bankas kreipėsi į UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl draudimo išmokos, UAB „Būsto paskolų draudimas“ pripažino įvykį draudiminiu ir 2015-02-18 sprendimu išmokėjo 84930,16 Eur draudimo išmoką Bankui, kurią sudarė 84695,59 Eur negrąžinto kredito ir 234,57 Eur nesumokėtų palūkanų už 3 mėnesių laikotarpį. 2016-03-04 notaras išdavė Bankui vykdomąjį įrašą dėl 85304 Eur skolos (84695,59 Eur negrąžinto kredito, 470,92 Eur palūkanų, 137,86 Eur delspinigių), 5 procentų metinių palūkanų ir 201,86 Eur vykdomojo įrašo atlikimo išlaidų. Šio vykdomojo įrašo pagrindu pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš trečiojo asmens kredito gavėjo O. R.. Hipoteka įkeistas turtas parduotas už 45033,00 Eur, tačiau lėšų padengti Bankui įsiskolinimą nepakako. CK 4.193 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu realizavus įkeistą daiktą gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Vykdomsios bylos duomenys patvirtina, jog priverstinis skolos iešieškojimas iš kredito gavėjo O. R. vykdomas, skola bankui nėra išiekšota.

37Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu (CK 6.101 str. 1 d.). 2017-11-11 Bankas ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu reikalavimo teisės perleistos kredito gavėjo (trečiojo asmens) atžvilgiu pagal Kredito sutartį, o pagal Laidavimo sutartį reikalavimo teisės perleistos atsakovo atžvilgiu. Svarbu pažymėti, jog būtent šios Reikalavimo perleidimo sutarties F punkte aiškiai nurodyta, kad skolininkas O. R. Bankui skolingas 374,21 Eur. Taigi ši trečiojo asmens skola pagal kredito sutartį UAB „Būsto paskolų draudimas“ nebuvo perleista. Atkreiptinas dėmesys, jog likusi skola pagal Kredito sutartį 42338,60 Eur, kurios nepadengė iš varžytynių parduotas turtas, perleista UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir vykdomas priverstinis skolos išieškojimas iš trečiojo asmens. Atsakovas 2017-11-20 įspėtas apie tai, jog Bankas perleido UAB „Būsto paskolų draudimas“ dalį reikalavimo teisių O. R. atžvilgiu dėl įsiskolinimo dalies bendrovei ir nurodė, jog O. R. skola bankui pagal kredito sutartį yra 374,21 Eur bei pareikalavo atsakovo kaip laiduotojo iki 2017-12-21 sumokėti 374,21 Eur skolą likusią pagal Kredito sutartį, kuri UAB „Būsto paskolų draudimas“ nebuvo perleista. 2019-01-28 dar kartą atsakovas informuotas apie sudarytą 2017-11-15 Reikalavimo teisių sutartį ir jos pakeitimus. Tačiau atsakovas skolos nepadengė.

38Teismas pažymi, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Prievolę tinkamai atsiskaityti su kreditore turi vykdyti abu (skolininkas ir laiduotojas) solidariai.

39Dėl palūkanų

40Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

41Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 1-2 dalys).

42Palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kasacinis teismo praktikoje pažymėta, kad pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-357/2007).

43Iš ieškovės AB SEB banko ir kredito gavėjo trečiojo asmens O. R. sudarytos kredito sutarties Nr. 0450718012257-50 specialiosios dalies 6 punkto nustatyta, jog šalys susitarė dėl kintamų palūkanų, kurias sudarė: banko marža procentais - 0,80 ir kintama palūkanų dalis – Libor, palūkanos keičiasi kas 3 mėnesiai. Kredito sutarties bendrosios dalies 4.1 punkte numatyta, kad kredito gavėjas (gavėjai) įsipareigoja: kreditą naudoti pagal specialiosios dalies 2 punkte nustatytą paskirtį ir nuo gautos kredito sumos mokėti palūkanas, vykdyti prievoles bankui pagal sutartį ir mokėjimo dienomis pagal grafiką grąžinti kreditą bankui bei sumokėti apskaičiuotas palūkanas.

44Taigi, pagal kredito sutartį buvo skaičiuojamos kintamos palūkanos ir kredito gavėjas turėjo jas mokėti pagal numatytą grafiką. Kredito gavėjui šios prievolės nevykdžius, laiduotojas laidavimo sutarties 2.3. punkto pagrindu privalėjo atsakyti bankui ta pačia apimtimi, kaip ir kredito gavėjas, t. y. už laiku ir tinkamą kredito ar bet kurios jo dalies grąžinimą, palūkanų ir netesybų (delspinigių ar baudų) mokėjimą.

45Šiuo atveju, ieškovė reikalauja iš atsakovo kaip laiduotojo priteisti 212,35 Eur palūkanų susidariusių pagal Kredito sutartį Nr. 0450718012257-50, atsakovas nesutika ieškovei padengti minimos sumos, motyvavo tuo, kad ieškovei palūkanas sumokėjo UAB „Būsto paskolų draudimas“, todėl jis nebeturi pareigos mokėti bankui. Teismas su tokiais atsakovo argumentais neturi pagrindo sutikti. Bylos duomenys patvirtina, jog kredito sutarties nutraukimo dieną kredito gavėjas nebuvo sumokėjęs 470,92 Eur palūkanų. UAB „Būsto paskolų draudimas“ padengė palūkanas tik už tris mėnesius 234,57 Eur, tačiau kredito gavėjas nebuvo mokėjęs palūkanų daugiau nei tris mėnesius ir šių palūkanų UAB „Būsto paskolų draudimas“ išmokėdamas draudimo išmoką nepadengė. Reikalavimo perleidimo sutartimi bankas perleido tik dalį reikalavimo dėl 234,57 Eur palūkanų UAB „Būsto paskolų draudimas“, o ieškovės prašoma 212,35 Eur palūkanų suma niekada nebuvo perleista trečiajam asmeniui ir ši skola yra išimtinai pagal Kredito sutartį, neįvykdžius skolininkui kreditorinių įsipareigojimų bankui. Pažymėtina ir tai, jog vykdomojoje byloje išieškotojas dėl 212,35 Eur palūkanų yra būtent bankas, o trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ išieškotoju yra dėl negrąžintos ir iš hipoteka įkeisto turto nepadengtos kredito dalies bei 234,57 Eur palūkanų, kurios buvo paskaičiuotos už tris mėnesius.

46CK 6.81 straipsnyje numatyta, kad neįvykdžius prievolės skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Laiduotojas atsako tiek pat kiek ir skolininkas, vadinasi atsako ir už palūkanų sumokėjimą. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, kad esant solidariai laiduotojo pareigai laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą, priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Atsakovas teigia, jog bankas turėtų iš abiejų (skolininko ir laiduotojo) reikalauti tokio pat dydžio skolos sumokėjimo, tačiau atsižvelgiant į teisinę reglamentaciją, akivaizdu, kad šiuo atveju ne laiduotojas sprendžia kaip ir iš ko kreditorius turi išsiieškoti skolą. Kita vertus kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų, bankas pirmiausia kreipėsi dėl draudimo išmokos išmokėjimo, taip pat nukreipė išieškojimą į skolininko bankui įkeistą turtą.

47Nagrinėjamu atveju, eilę metų vykę teisminiai procesai (dėl kredito sutarties nutraukimo, laidavimo sutarties sudarymo teisėtumo) bei atsakovo, kaip trečiojo asmens O. R. atstovo, aktyvus dalyvavimas vykdymo procese, rodo, jog atsakovas puikiai žino apie esamus įsiskolinimus, jų vykdomą priverstinį išieškojimą, kokia reikalavimo dalis perleista UAB „Būsto paskolų draudimas“, o tai rodo, jog atsakovas sąmoningai vengia įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Pažymėtina, laidavimo sutartis yra teisėta, galiojanti ir privalo būti vykdoma, duomenų, jog atsakovas ar trečiasis asmuo būtų sumokėjęs ieškovei 212,35 Eur palūkanų susidariusių pagal kredito sutartį, byloje nėra, todėl ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti 212,35 Eur palūkanų yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tentkintinas visiškai (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.81 straipsnis, 6.872 straipsnis, 6.881 straipsnis, 6.261 straipsnis).

48Dėl delspinigių

49Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 137,86 Eur delspinigių už laiku nesumokėtą kreditą ir palūkanas, pagal Kredito sutartį Nr. 0450718012257-50, kuriuos apskaičiavo už laikotarpį nuo 2014-06-05 iki 2014-11-19 ir ši suma nebuvo padengta bei perleista UAB „Būsto paskolų draudimas“. Atsakovas nesutinka ieškovei sumokėti 137,86 Eur delspinigių, prašo taikyti ieškinio senatį dėl delspinigių priteisimo, kadangi CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta sutrumpinta 6 mėnesių ieškinio senatis delspinigiams. Ieškovė atsiliepime į atsakovo rašytinį prašymą nurodė, jog ieškinio senaties terminas nėra praleistas, o jei teismas manytų, jog praleistas prašo jį atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Nurodė, jog bankas prieš reikšdamas ieškinį atsakovui dėl delspinigų priteisimo, siekė išnaudoti visas galimybes skolos visiškam išieškojimui iš skolininko ir kitų užtikrinimo priemonių, ne kartą ragino atsakovą padengti įsiskolinimo dalį ikiteismine tvarka, tačiau atsakovas nebendradarbiavo, bankas laukė kol realizuosis hipoteka įkeistas turtas bei padengta skola UAB „Būsto paskolų draudimas“.

50Teismas nurodo, jog netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

51Reikalavimams dėl netesybų (baudų ir delspinigių) taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Pagal įstatyme nustatytą taisyklę, netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas neįvykdo prievolės arba įvykdo netinkamai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-994/2001; 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2014, 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-687/2019).

52Nagrinėjamu atveju, Kredito sutarties 4.4 – 4.5. punktuose numatyta, jog už kiekvieną uždelstą dieną mokėti kreditą ar palūkanas skolininkui skaičiuojami 0,1 procento dydžio delspinigiai. Taigi šalių buvo sutarta, jog už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, tai yra laikoma, jog netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 1-2 dalys). Laidavimo sutartiimi Laiduotojas ir Kredito gavėjas Bankui atsako kaip solidarūs skolininkai, Laiduotojas už šia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus Bankui atsako visu savo turtu (2.2 punktas), Laiduotojas atsako Bankui ta pačia apimtimi, kaip ir Kredito gavėjas, t. y. už savalaikį ir tinkamą kredito ar bet kurios jo dalies grąžinimą, palūkanų ir netesybų (delspinigių ar baudų) mokėjimą, nuostolių atlyginimą bei kitų Kredito sutartyje numatytų mokėjimų sumokėjimą (2.3. punktas). Taigi skolininkui O. R. nevykdžius tinkamai kreditorinių įsipareigojimų atsakovui kaip laiduotojui kyla pareiga sumokėti delspinigius.

53Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; kt.).

54Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad bankas piktybiškai ilgą laiko tarpą nesiėmė visų galimų veiksmų skolai išieškoti ir už šį laikotarpį skaičiavo delspinigius. Teismas su tokiais atsakovo argumentais neturi pagrindo sutikti. Byloje pateikta banko delspinigių detalizacija patvirtina, jog delspinigiai skaičiuoti nuo tuo metu pradelstos sumokėti skolos už laikotarpį nuo 2014-06-05 iki 2014-11-19 (168 dienos) ir susidarė 137,86 Eur. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas dar 2014-10-15 buvo įspėtas padengti pradelstus įsiskolinimus iki 2014-11-16, įspėjimas jam įteiktas. 2015-03-23 bankas dar kartą paragino sumokėti skolą, palūkanas ir delspinigius. Iš nurodytų aplinkybių spręstina, jog bankas neturėjo ketinimų užtęsti laikotarpio dėl delspinigių paskaičiavimo, kaip matyti nei 2014-11-16, nei šiuo metu delspinigių sumą nėra pakitusi. Taigi bankas, nutraukęs kredito sutartį, delspinigių nebeskaičiavo ir prašoma priteisti delspinigių suma buvo reikalaujama sumokėti iš atsakovo kaip laiduotojo dar 2014-10-15, tačiau atsakovas jų nesumokėjo. Kita vertus teismas nurodo, jog nepriklausomai nuo ieškovo elgesio, laiduotojas, žinodamas apie įsiskolinimą, jam kilusią prievolę galėjo įvykdyti laisva valia, nelaukdamas, kol ieškovas kreipsis į teismą, tačiau atsakovas nuo 2014 metų, žinodamas apie skolininko tinkamą prievolės nevykdymą, reikalaujamų delspinigų nesumokėjo.

55Byloje nustatyta, jog kredito sutartis, kurios pagrindu buvo skaičiuojami delspinigiai nutraukta 2014-11-16, atsakovas ragintas sumokėti įsiskolinimą, 2015-02-18 UAB „Būsto paskolų draudimas“ priimtas sprendimas dėl draudimo išmokos išmokėjimo bankui, 2016-03-04 bankas išsiėmė vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš bankui įkeisto skolininko turto. 2016-06-29 atsakovas kreipėsi į teismą dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. 2016-10-18 sprendimu ieškinys atmestas. Atsakovas 2017-05-08 kreipėsi į teismą dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ieškinys 2017-10-25 sprendimu buvo atmestas, sprendimas įsiteisėjo 2018-11-22. 2017-11-06 turtas parduotas iš varžytynių, padengta dalis skolos, 2017-11-15 ieškovas pareikalavo atsakovą sumokėti likusią skolą 374,12 Eur, kurią sudarė palūkanos ir delspinigiai. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas aktyviai dalyvavo vykdymo procese, kaip trečiojo asmens atstovas ir skundė antstolio priimtus sprendimus. Ieškovas į teismą dėl delspinigių priteisimo kreipėsi 2019-05-30. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė dėl objektyvių priežasčių negalėjo kreiptis anksčiau į teismą dėl delspinigių priteisimo iš atsakovo. Visgi, ieškovė pateikdama ieškinį, praleido CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą ieškinio senaties terminą.

56Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daugiau kaip už šešis mėnesius delspinigius galima priteisti, jeigu ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra atnaujinamas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio (pagal pareigas) turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

57Atsižvelgiant į byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes, įvertinęs abiejų šalių elgesį vykdant sutartinius įsipareigojimus, tai, jog bankas, nutraukęs kredito sutartį pirmiausia siekė išnaudoti visas galimybes skolą išsieškoti pirmiausia iš skolininko ir kitų užtikrinimo priemonių, be to bankas ne kartą ragino atsakovą padengti įsiskolinimo dalį ikiteismine tvarka, tačiau atsakovas nebendradarbiavo, taip pat atsakovas ginčijo kredito sutarties nutraukimo bei laidavimo sutarties teisėtumą, dėl ko ieškovas negalėjo tinkamai vykdyti išieškojimą ilgą laiką, bankas laukė kol bus parduotas iš varžytynių hipoteka įkeistas turtas, o tiek trečiasis asmuo O. R., tiek jo atstovas atsakovas skundė antstolio veiksmus, dėl ko išieškojimas iš bankui įkeisto turto taip pat užsitęsė, todėl teismo vertinimu, būtent dėl šių objektyvių priežasčių bei iš esmės dėl atsakovo veiksmų buvo praleistas ieškinio senaties terminas dėl delspinigių. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, jog yra pagrindas pripažinti, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir jis atnaujintas.

58Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į teisinį reglamentavimą, į tai, kad ieškovės paskaičiuota delspinigių suma už pradelstą atsiskaityti laiką yra mažesnė nei už šešis mėnesius, į tai, jog byloje nėra duomenų, jog atsakovas ar trečiasis asmuo būtų sumokėję delspinigius ieškovei, darytina išvada, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovo 137,86 Eur delspinigių (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.71 straipsnis, 6.81 straipsnio 1, 2 dalis, 6.205 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

59Dėl procesinių palūkanų

60Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo penkių procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

61Teismas nurodo, jog procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo. Taigi tokių palūkanų priteisimo pagrindas yra numatytas įstatymu – CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 2 d., ir suteikiantis teisę ieškovui reikalauti procesinių palūkanų priteisimo tais atvejais, kai tenkinamas jo ieškinys. Taigi tokio prašymo patenkinimą lemia ieškinio pagrįstumas ir jo tenkinimo galimybė (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2A-47/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2011). Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, tenkinus ieškovo ieškinį iš atsakovo priteistinos įstatyme numatytos penkių procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019-06-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

62Dėl bylinėjimosi išlaidų

63Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato padėjėjo teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas.

64Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis ir 484,00 Eur už advokato padėjėjo teisnes paslaugas (už teisinės situacijos analizę, teisines konusltacijas, 2019-07-19 atsiliepimo ir priedų parengimą ir teikimą teismui, atstovavimą teismo posėdyje, įskaiant keliones išlaidas (t. 1, b. l. 5, 170-171).

65Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą patirtų atstovavimo išlaidų lentelę bei atliktas teisines paslaugas ir jų dydį, ieškovės atstovės paruoštų procesinių dokumentų apimtis, įvykusio teismo posėdžio trukmę, advokato padėjėjos darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka Rekomendacijų 5, 7, 8.2, 8.17, 8.19, 9 bei 10 punktų nuostatas. Kadangi ieškovės pareikšti materialiniai reikalavimai tenkintini visiškai, todėl yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 499,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis).

66Byloje yra susidariusių 4,38 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios priteistinos valstybės naudai iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

67Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, teismas,

Nutarė

68ieškinį tenkinti visiškai.

69Priteisti iš atsakovo A. E., asmens kodas ( - ) kaip O. R. solidaraus bendraskolio, 212,35 Eur palūkanų, 137,86 Eur delspinigių, viso 350,21 Eur skolą, nuo šios sumos 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra 2019-06-17, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 499,00 bylinėjimosi išlaidų ieškovui AB SEB bankui, įmonės kodas 112021238, Gedimino pr. 12, LT-01103 Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), AB SEB bankas.

70Priteisti iš atsakovo A. E., asmens kodas ( - ) 4,38 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

71Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Asta... 2. sekretoriaujant Jovitai Brazauskienei, Jurgai Šideikienei,... 3. dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „SEB“ banko... 4. atsakovui A. E. ir jo atstovui advokato padėjėjui Mariui Ignatjevui,... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 6. Teismas... 7. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš... 8. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2007-05-05 akcinė bendrovė SEB... 9. Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį,... 10. Ieškovė per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į atsakovo... 11. Trečiasis asmuo O. R. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į... 12. Trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė atsiliepimą,... 13. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį prašė tenkinti... 14. Atsakovas A. E. ir jo atstovas teismo posėdžio metu nesutiko su ieškiniu ir... 15. Teismas... 16. ieškinys tenkintinas visiškai.... 17. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai... 18. Iš 2014-10-16 AB SEB banko rašto Nr. 01.10.03-23177 atsakovui A. E.... 19. 2016-03-04 Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro notaras išdavė vykdomąjį... 20. Ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ sudarė... 21. Ieškovė 2017-11-20 raštu Nr. 01.10.03-16797 informavo atsakovą dėl... 22. 2017-12-06 antstolės Linos Pužienės patvarkymu dėl išieškotojo pakeitimo... 23. Iš banko rašytinio paaiškinimo, trečiojo asmens atsiliepimo nustatyta, jog... 24. Iš trečiojo asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepimo, šalių... 25. Iš atsakovo pateiktų duomenų iš EPGIS (Elektroninių paslaugų gyventojams... 26. Tarp šalių kilo ginčas del atsakovo, kaip laiduotojo, prievolės mokėti... 27. Byloje nustatyta, jog 2007-05-05 kredito sutarties Nr. 0450718012257-50... 28. Prievolių įvykdymo užtikrinimas – civilinė teisinė priemonė,... 29. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja... 30. Minėta, kad sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai gali... 31. Nagrinėjamu atveju kredito gavėjo prievolė ieškovui AB SEB bankui pagal... 32. Byloje nustatyta, jog 2017-05-09 Bankas ir atsakovas sudarė Laidavimo sutartį... 33. Bankas 2007-05-05 Kredito sutarties Nr. 0450718012257-50 pagrindu atsiradusias... 34. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio... 35. Byloje nustatyta, jog bankui pareikalavus atsakovo kaip laiduotojo sumokėti... 36. Byloje nustatyta, jog kredito sutartį nutraukus bankas kreipėsi į UAB... 37. Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar... 38. Teismas pažymi, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei... 39. Dėl palūkanų... 40. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies... 41. Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato... 42. Palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar... 43. Iš ieškovės AB SEB banko ir kredito gavėjo trečiojo asmens O. R. sudarytos... 44. Taigi, pagal kredito sutartį buvo skaičiuojamos kintamos palūkanos ir... 45. Šiuo atveju, ieškovė reikalauja iš atsakovo kaip laiduotojo priteisti... 46. CK 6.81 straipsnyje numatyta, kad neįvykdžius prievolės skolininkas ir... 47. Nagrinėjamu atveju, eilę metų vykę teisminiai procesai (dėl kredito... 48. Dėl delspinigių... 49. Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 137,86 Eur delspinigių už laiku... 50. Teismas nurodo, jog netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta... 51. Reikalavimams dėl netesybų (baudų ir delspinigių) taikomas sutrumpintas... 52. Nagrinėjamu atveju, Kredito sutarties 4.4 – 4.5. punktuose numatyta, jog už... 53. Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra... 54. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad bankas piktybiškai ilgą laiko... 55. Byloje nustatyta, jog kredito sutartis, kurios pagrindu buvo skaičiuojami... 56. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daugiau kaip už šešis mėnesius... 57. Atsižvelgiant į byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes,... 58. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į teisinį... 59. Dėl procesinių palūkanų... 60. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo penkių procentų dydžio procesines... 61. Teismas nurodo, jog procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką... 62. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 63. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 64. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius apie patirtas bylinėjimosi... 65. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą patirtų atstovavimo išlaidų... 66. Byloje yra susidariusių 4,38 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 67. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, 270 straipsniu,... 68. ieškinį tenkinti visiškai.... 69. Priteisti iš atsakovo A. E., asmens kodas ( - ) kaip O. R. solidaraus... 70. Priteisti iš atsakovo A. E., asmens kodas ( - ) 4,38 Eur išlaidų, susijusių... 71. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti...