Byla 3K-3-321/2012
Dėl paskolos priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Antano Simniškio ir Vinco Versecko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Š. (M. Š.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovui E. B. dėl paskolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiamas ieškinio senaties instituto taikymo klausimas.

5Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą po to, kai skolininkas atsakovas E. B. pateikė prieštaravimus dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo išieškoti iš E. B. 40 000 Lt skolos, 52 480 Lt palūkanų, 693,60 Lt žyminio mokesčio ir 13,12 proc. metinių palūkanų už priteistą 40 000 Lt sumą nuo bylos iškėlimo 2009 m. rugpjūčio 24 d. teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Ieškovas ieškinyje pareiškė atsakovui tapačius reikalavimus; kartu nurodė, kad šalys saistomos 1999 m. liepos 25 d. sudarytos paskolos sutarties ir kad atsakovas iki ieškinio pateikimo neįvykdė sutartyje įtvirtinto įsipareigojimo grąžinti 40 000 Lt. Ieškovo teigimu, atsakovas prašė atidėti skolos grąžinimą iki jam bus atkurtos nuosavybės teisės į žemę, nurodė, kad jam nepavyko užsidirbti, kad neturi vertingo turto skolai atlyginti. Nors atsakovas 2009 m. pavasarį pažadėjo grąžinti pasiskolintas lėšas rudenį, tačiau ieškovas nurodė, kad skolininkas ėmė vengti susitikimo, neatsakė į telefono skambučius. Pagal sutarties 6 punktą už skolininko laiku negrąžintą paskolą ar jos dalį apskaičiuotini 1 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau ieškovas pažymėjo, kad padarė atsakovui didelių nuolaidų, nes prašo priteisti gerokai mažesnes, nei galėtų reikalauti pagal sutartį ar įstatymą, palūkanas (CK 6.37, 6.210, 6.872, 6.874 straipsniai).

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinio netenkino, konstatavęs, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas jį atmesti (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.127 straipsnio 1, 2 dalys, 1.130 straipsnis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Teismas nustatė, kad šalys saistomos 1999 m. vasario 25 d. sudarytos paskolos sutarties teisinių santykių, kurių pagrindu ieškovas perdavė atsakovui 40 000 Lt, o šis įsipareigojo grąžinti paskolintas lėšas iki 1999 m. liepos 25 d. Kadangi prievolė grąžinti skolą baigėsi 1999 m. liepos 25 d. (sutarties 2 punktas), tai teismas nustatė, kad 1999 m. liepos 26 d. yra ieškinio senaties termino pradžia, pabaiga – 2009 m. liepos 26 d. (CK 1.127 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovas iki šios dienos privalėjo teismui pareikšti tinkamą ieškinį dėl skolos grąžinimo ar pareiškimą išduoti teismo įsakymą. Teismas pažymėjo, kad ieškovo 2009 m. rugpjūčio 21 d. teismui pateiktas pareiškimas išduoti teismo įsakymą 2009 m. rugpjūčio 24 d. priimtas Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme ir tą pačią dieną išduotas teismo įsakymas; skolininkui pareiškus prieštaravimus, 2009 m. spalio 21 d. nutartimi panaikintas. Ieškinys atsakovui Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teismo priimtas nagrinėti 2009 m. spalio 21 d. nutartimi. Teismas argumentavo, kad CPK nustatyta tvarka kreditoriaus paduotas pareiškimas išduoti teismo įsakymą, kaip ir ieškinio pareiškimas ginčo teisenos tvarka, nutraukia ieškinio senaties termino eigą, jeigu jis atitinka CPK nustatytus reikalavimus tam, jog teismo galėtų būti priimtas (CK 1.130 straipsnio 1 dalis). Dėl to ieškovo argumentus, kad jis keletą kartų, t. y. 2009 m. liepos 23 d. ir 2009 m. rugpjūčio 10 d., kreipėsi į teismą su pareiškimais išduoti teismo įsakymą ir kad dėl to nepraleido ieškinio senaties termino, teismas pripažino nepagrįstais dėl pareiškimuose nustatytų trūkumų kaip pagrindo jų nepriimti; teismas išdėstė, kad ieškinio senaties termino eigą nutraukia tik toks procesinis dokumentas, kuris pateiktas pagal CPK nustatytus reikalavimus ir priimtas teisėjo rezoliucija. Teismas sprendė, kad ieškovas praleido dešimties metų senaties terminą pažeistai teisei ginti ir tai yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis); atsakovui reikalaujant, teismas taikė ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), kartu pažymėjo, kad ieškovas nepateikė svarbių argumentų dėl praleisto ieškinio senaties termino, kaip ir prašymo jį atnaujinti.

8Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimą. Kolegija pripažino pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentus dėl teisinio pagrindo ieškiniui atmesti; kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsakovo prašymu taikydamas ieškinio senatį, tinkamai taikė ieškinio senaties institutą reglamentuojančias teisės normas. Kolegija taip pat pažymėjo, kad CPK nustatytų reikalavimų neatitinkančio pareiškimo išduoti teismo įsakymą padavimas nenutraukė ieškinio senaties termino eigos. Kolegija šiuo atveju taip pat nenustatė, kad būtų teisinis pagrindas atnaujinti ieškovui praleistą ieškinio senaties terminą: ieškovas nebuvo apdairus ir rūpestingas, kaip analogiškoje situacijoje būtų veikęs apdairus ir rūpestingas asmuo. Aplinkybės, kad atsakovas nepareiškė byloje priešieškinio, kolegija nelaikė sudarančia teisinį pagrindą ieškiniui tenkinti, nes atsakovas turi tokią teisę, bet ne pareigą, atsižvelgiant į civiliniame procese galiojantį šalių dispozityvumo principą. Nagrinėjamu atveju atsakovas nuo pareikšto ieškinio gynėsi, prašydamas taikyti ieškinio senatį ir tokį prašymą aiškiai išreiškė atsiliepime į ieškinį. Kadangi pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį dėl ieškinio senaties termino pabaigos, tai, kolegijos vertinimu, jis neturėjo pareigos sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentus dėl ieškiniu pareikštų materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį pagrįstas, ieškovui neįrodžius svarbių priežasčių, dėl kurių jis praleido dešimties metų ieškinio senaties terminą (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.127 straipsnio 1, 2 dalys, 1.130 straipsnis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl jame išnagrinėtų bylai reikšmingų aplinkybių, objektyviai ir tinkamai įvertintų įrodymų kolegija pripažino atitinkančiu CPK 270 straipsnio reikalavimus; kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir neribojo ieškovo, kaip proceso šalies, teisės teikti įrodymus. Kadangi pirmosios instancijos teismas neskyrė pasirengimo bylą nagrinėti paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 227 straipsnis), tai, kolegijos vertinimu, 2010 m. gegužės 31 d. vykusio teismo posėdžio metu pagrįstai ir teisėtai nepriėmė ieškovo teikiamo dubliko, tačiau tai jam nesutrukdė 2010 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio metu nagrinėjant bylą iš esmės įgyvendinti teisę teikti rašytinius paaiškinimus, taip neapriboti ieškovo proceso teisių (CPK 42, 171 straipsniai). Ieškovas neteikė pastabų dėl teismo posėdžio protokolo, todėl kolegijai nekilo pagrindo abejoti dėl jame esančių duomenų.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu kasatorius (ieškovas) prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartis bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

111. Dėl teismo įsakymo institutą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Bylą nagrinėję teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad kasatorius praleido ieškinio senaties terminą pažeistai teisei ginti; teismų sprendimai naikintini dėl to, kad juose nepašalinta Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartyje civilinėje byloje (Nr. L2-13149-574/2009) padaryto pažeidimo; ištaisydami šią klaidą, teismai šioje byloje turėjo pripažinti, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba jį atnaujinti, motyvuojant, kad kasatoriaus 2009 m. liepos 23 d. pareiškimas teismui išduoti teismo įsakymą nepriimtas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartimi ne dėl kreditoriaus, bet teismo kaltės, šiam netinkamai taikant proceso teisės normas ir nepagrįstai reikalaujant pateikti paskolos sutarties originalą (iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusios CPK 433 straipsnio, 435 straipsnio 2 dalies 1 punkto redakcijos). Kreditoriaus pateiktas pareiškimas atitiko jo turiniui ir formai teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362 nustatytus reikalavimus (CPK 433 straipsnio 3 dalis); jame nebuvo reikalaujama prie pareiškimo pridėti skolą patvirtinančio įrodymo; kreditorius tai galėjo padaryti savo nuožiūra. Pridėti rašytinius įrodymus neprivaloma ir pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1896/2006, nustatantį Europos mokėjimo įsakymo procedūrą. Kadangi Europos mokėjimo įsakymo procedūros vykdomos ir Lietuvos Respublikos teismuose, tai šie negali taikyti skirtingų taisyklių pareiškimams dėl įsakymų, paduotų CPK ir Reglamento pagrindu. Tai nepažeidžia skolininko teisių, nes jis turi teisę reikšti prieštaravimus, ir teismo įsakymas įsiteisėja, kai skolininkui tinkamai įteiktas. Kasatorius, surašęs teisingumo ministro įsakymu patvirtintos formos kreditoriaus pareiškimą ir nepridėjęs skolos dokumento originalo, negalėjo būti laikomas neatsargiu, neatidžiu, todėl ieškinio senatimi sukeliami padariniai dėl jo negalėjo būti taikomi, o senaties terminas turėjo būti atnaujinamas.

122. Dėl teismų pareigos ištaisyti neskundžiamose teismų nutartyse padarytus pažeidimus. Kasatoriaus vertinimu, byloje susiklostė situacija, kai akivaizdžiai neteisėta ir neskundžiama nutartis turi įtakos asmens subjektinėms teisėms, galimybei pasinaudoti teisine gynyba, t. y. lemia tam tikrą asmens, kuris kreipėsi į teismą gynybos, padėtį; tokia nutartis teismų gali būti kvestionuojama ir pasisakoma dėl jos teisėtumo ar neteisėtumo ir šiuo pagrindu grindžiami sprendimo argumentai. Teismai turėjo įvertinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. L2-13990-735/2009 tuo aspektu, ar ji galėjo būti neteisėta ir taip pažeisti kasatoriaus teises efektyviai pasinaudoti subjektinių teisių gynyba, bet ne konstatuoti, jog tokia nutartis apskritai buvo priimta. Tai nereiškia, kad nutartis naikintina ar keistina – ji turėjo būti įvertinama šioje konkrečioje byloje, kurioje sprendžiama, ar turi būti ginamos kasatoriaus kaip kreditoriaus subjektinės teisės.

133. Dėl kasatoriaus teisių apribojimo procese. Apeliacinės instancijos teismas nepašalino pirmosios instancijos teismo padaryto pažeidimo – kasatoriaus teisės duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu ˜– apribojimo (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Tokios teisės teismas negali apriboti ypač tada, kai viena šalis rašytinius paaiškinimus pateikia teismui tik parengiamojo posėdžio metu ir bylos nagrinėjimui rengiamasi parengiamajame teismo posėdyje, bet ne paruošiamųjų dokumentų būdu. Dėl to pirmosios instancijos teismas 2010 m. gegužės 31 d. vykusio teismo posėdžio metu nepagrįstai atsisakė priimti kasatoriaus rašytinius paaiškinimus, kuriuos jis įvardijo dubliku. Dėl kasatoriaus netinkamai įvardyto proceso dokumento atsakovui nebūtų kilę pareigos pateikti tripliko, nebūtų užvilkinta bylos nagrinėjimo ir sutrikdyta proceso. Teismas neturėjo teisės vien dėl formalaus dokumento pavadinimo trūkumo atsisakyti jį priimti, taip apriboti kasatoriaus teisę teikti paaiškinimus raštu; tokia situacija neatitinka CPK 115 straipsnio 4 dalies. Teismas turėjo išaiškinti atstovo neturėjusiam kasatoriui, kodėl teikiamas dokumentas netinkamas ir kokių reikalavimų jis neatitinka. CPK nenustatyta specialiųjų reikalavimų šalių rašytiniams paaiškinimams. Kasatorius juose išdėstė poziciją, atsakė į atsakovo argumentus ir prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą. Kasatorius laiko, kad teismo sprendimas priimtas pažeidus kasatoriaus teisę teikti paaiškinimus, neištyrus ir neįvertinus bylai reikšmingų aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu (CPK 185 straipsnis).

144. Dėl įrodinėjimo tvarkos pažeidimo. Bylą nagrinėję teismai nesilaikė procese nustatytos įrodinėjimo tvarkos, kad byloje įrodinėjamas aplinkybes konkretizuoja šalių teisinius santykius reglamentuojančios materialiosios teisės normos. Sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Dėl to kasatorius teigia, kad šalys turi vykdyti sutarties sąlygas ir negali teisintis ta aplinkybe, jog dėl tam tikro susitarimo nereglamentuota teisės normų; tokiu atveju vykdytinos sutarties sąlygos, o teismas privalo aiškinti jų turinį ir spręsti ginčą pagal sutarties sąlygas kaip pagal teisės normas; priešingu atveju būtų ignoruojami šalių sutartiniai santykiai ir juos reglamentuojančios teisės normos, kaip šioje byloje nepagrįstai padarė pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, ignoravę šalių 1999 m. vasario 25 d. sudarytą paskolos sutartį. Šios sutarties 4 punkte šalys susitarė, kad po to, kai paskola bus grąžinta, raštu užfiksuoti paskolos sutartyje, kada ir kokia suma grąžinta. Pagal tokį susitarimą kasatorius, gavęs pinigus, turėjo išduoti pinigų gavimo faktą patvirtinantį raštelį ar kitą rašytinį dokumentą, o atsakovas, grąžinęs visą paskolą ar jos dalį, gauti iš kasatoriaus rašytinį patvirtinimą. Toks susitarimas šalims įgijo įstatymo galią. Pirmosios instancijos teismas ignoravo šią aplinkybę ir nepagrįstai sprendė, kad paskolos grąžinimo faktas įrodytas atsakovo paaiškinimu, nors šis, kasatoriaus vertinimu, teismo posėdžio metu pasakė vos kelis prieštaringus sakinius. Teismo išvada padaryta, nepaisant šalių sudarytos sutarties turinio, todėl toks teismo sprendimas neteisėtas. Pinigų grąžinimo kasatoriui faktas turėjo būti patvirtintas raštiškais įrodymais (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, teigdamas, kad jis negavo pinigų pagal 1999 m. vasario 25 d. paskolos sutartį, turėjo pareikšti priešieškinį ir įrodyti, jog lėšų negavo, tačiau to nepadarė.

155. Dėl ieškinio senaties. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl netinkamai nustatė senaties eigos pradžios momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Teismai turi įvertinti, ar apie savo pažeistą teisę asmuo sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Šiuo atveju teismai neatsižvelgė į kasatoriaus subjektyvųjį susiklosčiusios situacijos vertinimą, bet nustatė tik objektyvųjį pažeidimo momentą. Teismai nepagrįstai nenagrinėjo kasatoriaus nurodytų aplinkybių, kad jis daug kartų kreipėsi į atsakovą, pasitikėjo jo pažadais; tai turėjo įtakos, kasatoriui sprendžiant dėl subjektinių teisių gynybos, taip pat dėl to, kad į teismą kreipėsi, paaiškėjus, jog atsakovas neketina vykdyti sutarties. Teismai visiškai nepagrįstai pripažino patikimu ir įrodytu atsakovo paaiškinimą, kad jis pinigų iš kasatoriaus negavo ar juos grąžino.

166. Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo. Bylą nagrinėję teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad kasatorius neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino. Jau buvo minėta, kad kasatorius pateiktame dublike išreiškė tokį prašymą, jį pakartojo teismo posėdžio metu. Teismo išvada dėl kasatoriaus pateiktų prašymų netinkama, kaip ir reikalavimas pateikti prašymą ieškinio senaties terminui atnaujinti – teismas nesaistomas asmens prašymo (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo turi spręsti ex officio, nes asmuo gali klysti ir dėl pažeidžiamos teisės, ir dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios.

177. Dėl vienodos teismų praktikos. Bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į ieškinio senaties institutą reglamentuojančių normų taikymo ir aiškinimo praktiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai ieškinio senatį nustatančias teisės normas (tarp jų ir dėl atnaujinimo) taiko ir tada, kai ginčo šalis nereikalauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Autokurtas“ v. Lietuvos kariuomenė ir kt., bylos Nr. 3K-7-4/2006; 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. ir kt. v. A. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-217/2007; 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir kt., bylos Nr. 3K-3-449/2009).

18Atsakovas atsiliepime į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jis nesutinka su kasacinio skundo argumentais dėl teismo įsakymo instituto taikymo pirmiausia dėl to, kad iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusioje CPK 435 straipsnio 2 dalies 4 punkto redakcijoje buvo įtvirtintas įpareigojimas teismui, nagrinėjančiam klausimą dėl pareiškimo priėmimo, patikrinti, ar pareiškimas nėra aiškiai nepagrįstas. Dabar galioja CPK 435 straipsnio 2 dalies redakcija, kurioje taip pat nustatytas analogiškas reikalavimas. CPK nenustatyta procesinių dokumentų trūkumų šalinimo procedūrų, kai sprendžiama dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą priėmimo, todėl teismas turi atsisakyti pareiškimą priimti, kai nepridėta įrodymų apie reiškiamo reikalavimo pagrįstumą. Kasatoriaus kvestionuojama Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis priimta iki CPK 433 straipsnio 3 dalies redakcijos įsigaliojimo 2011 m. spalio 1 d., kai įrodymai prie pareiškimo dėl įsakymo išdavimo nebuvo pridedami. Vienpakopis teismo įsakymo išdavimo modelis įpareigoja teismus tikrinti kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą ir suteikia teisę atsisakyti jį priimti, neturint galimybės įsitikinti jo aiškiu pagrįstumu. Tokia Lietuvos teismų praktika yra teisinga ir pagrįsta Europos Bendrijos teisės aktų (2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir tarybos reglamentas (EB) Nr. 18796/2002) kontekste, kuriuo remiasi ir kasatorius. Lietuvoje kreditoriai, teikdami pareiškimą dėl įsakymo išdavimo, nepasirašo „sąžiningumo“ deklaracijų, neatsako už tyčinį pareiškime nurodytos informacijos apie reikalavimą neteisingą pateikimą ar savanaudišką iškraipymą, todėl atsisakymas priimti pareiškimus be elementarių reikalavimą pagrindžiančių įrodymų yra teisinga ir Europos bendrijos teisės aktus atitinkanti praktika. Atsakovas taip pat pažymi, kad kasatorius nutyli aplinkybę, jog 2009 m. liepos 23 d. pareiškimas teismui neatitiko esminių CPK 433 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, nes jame netinkamai nurodytas faktinis reikalavimo pagrindas, be to, pareiškimas, atsakovo vertinimu, aiškiai nepagrįstas, kreditorius piktnaudžiavo teise kreiptis į teismą. Esant teisėtai ir pagrįstai Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 27 d. nutarčiai atsisakyti priimti kreditoriaus pareiškimą, šią bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, kad kasatorius tinkamai kreipėsi į teismą 2009 m. rugpjūčio 21 d., o ieškinio senaties terminas baigėsi 2009 m. liepos 27 d. Atsakovo vertinimu, šiuo atveju senaties terminas neatnaujintinas, nenustačius svarbių aplinkybių. Kasatorius neteikė kitų rašytinių paaiškinimų į bylą, kai pirmosios instancijos teismas 2010 m. gegužės 31 d. atsisakė priimti dubliką; 2010 m. rugsėjo 6 d. vykusio posėdžio metu jis nepateikė kokių nors dokumentų. Byloje nustačius, jog ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis reikalauja ieškinio senatį taikyti, teismas gali ieškinį atmesti, motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Dėl ieškinio senaties termino

22Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis. Įstatymai nustato bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, o atskirų rūšių reikalavimams pareikšti – ir įvairios trukmės sutrumpintus terminus (CK 1.125 straipsnis).

23CK 1.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią teismas įpareigotas priimti nagrinėti reikalavimą apginti pažeistą teisę net ir tais atvejais, kai ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs; ar ieškinio senaties terminas praleistas, galima nustatyti, žinant jo pradžią, taip pat išsiaiškinus, ar šis terminas nebuvo sustabdytas, nutrauktas; vadinasi, tam būtina ištirti bylos aplinkybes. Be to, praleistas ieškinio senaties terminas gali būti atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

24Kasatoriui teigiant, kad bylą nagrinėję teismai, konstatavę ieškinio senaties termino praleidimo faktą, turėjo pagrįstų prielaidų ieškinio senaties terminui atnaujinti, tokį prašymą jam pateikus dublike ir pakartojus teismo posėdžio metu, pažymėtina kasacinio teismo jurisprudencijoje išdėstyta teisės aiškinimo ir taikymo praktika, jog ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje B. D. v. Mažeikių sporto mokykla, bylos Nr. 3K-3-436/2007; 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, bylos Nr. 3K-3-449/2009; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. VšĮ Kėdainių ligoninė, bylos Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje V. K. ir kt. v. UAB „Alvora“, bylos Nr. 3K-3-516/2010). Kasacinio teismo išaiškinta, kad ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, bylos Nr. 3K-3-449/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-447/2009). Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. VšĮ Kėdainių ligoninė, bylos Nr. 3K-3-170/2010).

25Bylą nagrinėję teismai nustatę, kad pagal šalių 1999 m. vasario 25 d. sudarytos paskolos sutarties sąlygas atsakovas įsipareigojo grąžinti skolą iki 1999 m. liepos 25 d., padarė išvadą, jog senaties terminas ieškiniui šioje byloje pareikšti prasidėjo 1999 m. liepos 26 d. ir baigėsi 2009 m. liepos 27 d. (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Byloje taip pat nustatyta, kad kasatorius 2009 m. liepos 23 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė išduoti įsakymą dėl skolos išieškojimo, tačiau teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartimi pareiškimą atsisakyta priimti kaip neatitinkantį procesiniams dokumentams keliamų bendrųjų reikalavimų – pareiškėjui nepateikus paskolos, kurios pagrindu prašė išieškoti skolą, originalo. 2009 m. rugpjūčio 10 d. paduotą analogišką pareiškimą teismas 2009 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi taip pat atsisakė priimti dėl jo neatitikties procesiniams reikalavimams. Kasatoriaus tinkamai surašytas pareiškimas teisme priimtas 2009 m. rugpjūčio 21 d.

26Teisėjų kolegija sutinka su teismų argumentais, kad pareiškimo padavimas, jeigu jį atsisakyta priimti, nenutraukia ieškinio senaties termino (CK 1.130 straipsnio 4 dalis), tačiau pažymi, jog laiku paduoto pareiškimo atsisakymo priimti dėl nustatytų procesinių trūkumų faktas kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste gali būti pripažintas svarbiu, sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo pažeistoms teisėms ginti. Kaip jau buvo minėta, kasatorius dėl pažeistų teisių gynybos kreipėsi 2009 m. liepos 23 d., t. y. nepraleidęs ieškinio senaties termino, tačiau dėl teismo nustatytų pateikto procesinio dokumento trūkumų, kurių šalinimo instituto nebuvo nustatyta tuo metu galiojusių pareiškimų dėl teismo įsakymų išdavimo priėmimą ir nagrinėjimą reglamentavusių CPK normų (iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusi CPK 435 straipsnio redakcija), pareiškimas nebuvo priimtas ir tai iš esmės lėmė ieškinio senaties termino praleidimą.

27Taigi šiuo atveju byloje nustačius aplinkybę, lėmusią ieškinio senaties termino praleidimą, bylą nagrinėję teismai turėjo šią aplinkybę įvertinti kitų kriterijų, reikšmingų, sprendžiant dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, kontekste. Pažymėtina tai, kad, teismui dėl nustatytų procesinio dokumento trūkumų atsisakius priimti pareiškimą, kasatorius nedelsdamas trūkumus taisė ir pakartotinai kreipėsi į teismą. Tai reiškia, kad jis, baigiantis ieškinio senaties terminui, veikė pakankamai aktyviai, rūpinosi pažeistų teisių gynyba ir ieškinio senaties terminą praleido nedaug.

28Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į kasacinio teismo išaiškinimus, kad ieškinio reikalavimas, pareikštas praleidus įstatyme nustatytą terminą kreiptis į teismą, iš esmės reiškia tai, jog teismui, sprendžiančiam dėl termino atnaujinimo, reikia vertinti teisės kreiptis į teismą ribojimo terminu atitiktį teisėtam tikslui apginti pažeistą teisę. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje V. K. ir kt. v. UAB „Alvora“, bylos Nr. 3K-3-516/2010; 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje M. V. v. UAB „Algesa“, bylos Nr. 3K-3-35/2012; kt.).

29Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad nustatytų aplinkybių visuma (pareiškimo padavimas teismui per įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą, aktyvus teismo nustatytų trūkumų šalinimas) sudaro pagrindą konstatuoti, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį kasatoriui atnaujinti pažeistoms teisėms ginti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, vertindami ir kvalifikuodami byloje nustatytas aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas bei teismų praktiką šiuo klausimu, todėl padarė neteisėtą išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudarė pagrindo atnaujinti ieškinio senaties termino.

30Kaip jau buvo nurodyta, apeliacinės ir pirmosios instancijų teismai netenkino ieškinio, remdamiesi CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Teismai ginčo iš esmės nenagrinėjo, nenustatė faktinių bylos aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, todėl, naikinant apskųstus teismų procesinius sprendimus, byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

31Kitų kasacinio skundo argumentų nagrinėjimas yra neaktualus; bylą nagrinėdamas iš naujo, teismas spręs kasatoriaus keliamus klausimus ir taikys įstatymų normas pagal bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes.

32Dėl bylinėjimosi išlaidų

33Kasatorius už kasacinį skundą sumokėjo 2774,40 Lt žyminį mokestį (b. l. 117) ir turėjo 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už kasacinio skundo surašymą (b. l. 140); atsakovas už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą turėjo 1200 Lt išlaidų (b. l. 149), o kasacinės instancijos teismas – 24,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. pažyma).

34Teisėjų kolegijai nutarus perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, išlaidų priteisimo klausimą turės išspręsti teismas, išnagrinėjęs bylą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

35Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360 ir 362 straipsniais,

Nutarė

36Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimą panaikinti.

37Atnaujinti M. Š. (M. Š.) praleistą ieškinio senaties terminą.

38Bylą perduoti iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui.

39Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiamas ieškinio senaties instituto taikymo klausimas.... 5. Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą po to, kai skolininkas atsakovas E. B.... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu... 8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu kasatorius (ieškovas) prašo panaikinti pirmosios ir... 11. 1. Dėl teismo įsakymo institutą reglamentuojančių teisės normų... 12. 2. Dėl teismų pareigos ištaisyti neskundžiamose teismų nutartyse padarytus... 13. 3. Dėl kasatoriaus teisių apribojimo procese. Apeliacinės instancijos... 14. 4. Dėl įrodinėjimo tvarkos pažeidimo. Bylą nagrinėję teismai nesilaikė... 15. 5. Dėl ieškinio senaties. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė... 16. 6. Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo. Bylą nagrinėję teismai... 17. 7. Dėl vienodos teismų praktikos. Bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į... 18. Atsakovas atsiliepime į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 21. Dėl ieškinio senaties termino ... 22. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 23. CK 1.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią teismas... 24. Kasatoriui teigiant, kad bylą nagrinėję teismai, konstatavę ieškinio... 25. Bylą nagrinėję teismai nustatę, kad pagal šalių 1999 m. vasario 25 d.... 26. Teisėjų kolegija sutinka su teismų argumentais, kad pareiškimo padavimas,... 27. Taigi šiuo atveju byloje nustačius aplinkybę, lėmusią ieškinio senaties... 28. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į kasacinio teismo... 29. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad nustatytų... 30. Kaip jau buvo nurodyta, apeliacinės ir pirmosios instancijų teismai netenkino... 31. Kitų kasacinio skundo argumentų nagrinėjimas yra neaktualus; bylą... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 33. Kasatorius už kasacinį skundą sumokėjo 2774,40 Lt žyminį mokestį (b. l.... 34. Teisėjų kolegijai nutarus perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios... 35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 36. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m.... 37. Atnaujinti M. Š. (M. Š.) praleistą ieškinio senaties terminą.... 38. Bylą perduoti iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui.... 39. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...