Byla e2A-753-198/2018
Dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Zinos Mickevičiūtės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-25122-861/2017 pagal ieškovo A. E. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau ir – AB) „SEB bankas“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, O. R., uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir – UAB) „Būsto paskolų draudimas“ dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas A. E. prašė pripažinti negaliojančia laidavimo sutartį Nr. 04/07137, sudarytą 2007 m. gegužės 9 d. tarp ieškovo A. E. ir atsakovės AB „SEB bankas“, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Nurodė, kad minėta laidavimo sutartimi laidavo už kredito gavėją O. R.. Kredito gavėjas pasiūlė ieškovo kandidatūrą, o atsakovė ją priėmė nesilaikydama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.77 straipsnio 4 dalyje numatyto reikalavimo, jog laiduotojas turėtų pakankamai turto prievolei įvykdyti. Jis dėl savo turtinės padėties negalėjo ir iki šiol negali įvykdyti kredito sutarties, nes neturi jokio turto, kuris būtų prilyginamas kredito dydžiui.

93.

10Teigė, kad sudarytas sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Be to, jis sutarties pasirašymo metu nesuvokė prisiimamos atsakomybės pobūdžio bei mąsto, nes dėl savo amžiaus, išsilavinimo ir patirties negalėjo objektyviai to padaryti. Dėl to, laidavimo sutartis laikytina niekine ir negaliojančia.

114.

12Atsakovė AB „SEB bankas“ su jai pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

135.

14Teigė, kad vertino kredito gavėjo mokumą, o ne laiduotojo finansines perspektyvas, nes to vertinti nėra įstatymiškai įpareigota. Nesutiko buvus ieškovo suklydimui pasirašant laidavimo sutartį.

15II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

166.

17Pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo A. E. 202,02 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovės AB „SEB bankas“ naudai ir 6,59 Eur pašto išlaidas valstybei.

187.

19Teismas sprendė, kad laidavimo sutartis negali būti pripažinta negaliojančia, kaip neprieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms. CK 6.77 straipsnio 4 dalis (skolininkas laiduotoju turi pasiūlyti pakankamai turto prievolei įvykdyti turintį asmenį) nėra imperatyvi teisės norma. Pirma, iš lingvistinio teisės normos aiškinimo negalima aiškiai matyti, jog būtų suformuotas imperatyvas. Antra, imperatyvas turi būti aiškiai apibrėžtas ir konkretus. Šiuo atveju, teisės normoje nurodyta, kad turi būti siūlomas pakankamai turto turintis asmuo. Kas yra pakankamai turto turintis asmuo, kiek turto yra pakankamai, teisės normoje nekonkretizuojama, tai yra vertinimo klausimas. Kiekvienu atveju pakankamo turto dydis yra diskutuotinas, jis niekur nenustatytas, taip pat nėra siejamas su pagrindinės prievolės suma. Kadangi teisės normoje nėra aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kokius kriterijus atitinkantis asmuo yra turintis pakankamai turto, negalima teigti, kad teisės norma yra imperatyvi. Be to, minėtas straipsnis numato būtent kredito gavėjo, o ne banko pareigą siūlyti pakankamai turto turintį asmenį, priešingai nei įrodinėjo ieškovas.

208.

21Teismas pasisakė, kad ieškovo argumentas, kad jis neturėjo ir neturi turto, sutarties sudarymo metu gavo mažas pajamas ir turėjo tik vidurinį išsilavinimą, todėl bankas buvo nesąžiningas, yra atmestinas kaip nepagrįstas, nes būtent bankas prisiima riziką, kad kredito sumos nebus galima atgauti, jei bus pasirinktas nepakankamai turto turintis laiduotojas. Šiuo atveju, nei kredito gavėjui, nei laiduotojui neturint pakankamai turto, nuostolius galimai patirs būtent bankas, o ne laiduotojas, todėl negalima vertinti banko veiksmų nesąžiningais.

229.

23Teismas taip pat pasisakė, jog nemano, kad ieškovas iš esmės suklydo. Pats ieškovas nurodė, kad laidavo už draugą, nes jis tuo metu dirbo užsienyje ir gavo geras pajamas, t. y. jis vertino kredito gavėjo galimybę atiduoti kreditą, vadinasi, jis nemanė, jog sutartis yra vien tik formali ir negali sukelti pasekmių. Nors ieškovas teigė manęs, jog laidavimo sutartis galios tik dvejus metus, tačiau toks ieškovo argumentas teismo neįtikina, nes laidavimo sutartyje buvo aiškiai nurodytas laidavimo sutarties galiojimo terminas.

2410.

25Teismas sprendė, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta be šalių valios trūkumų. Ieškovas, nors tuo metu turėjo tik vidurinį išsilavinimą, turėjo būti pakankamai protingas ir apdairus suvokti sudaromos sutarties galimas pasekmes. Teismas mano, kad ieškovas šį ieškinį reiškia bandydamas visomis priemonėmis išvengti galimo prievolės vykdymo, o ne siekdamas apginti savo teisėtus interesus. Atkreipė dėmesį, kad laidavimo sutartis pasirašyta prieš dešimt metų, o ieškovas ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškė tik tuomet, kai kilo reali grėsmė, kad jam teks vykdyti savo įsipareigojimus.

26III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

2711.

28Apeliaciniu skundu ieškovas A. E. prašo pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

2912.

30Nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.77 straipsnio 4 dalies normą. Šioje teisės normoje nustatytas imperatyvas įvertinti laiduotojo finansines galimybes. Visais atvejais pagrindinis laiduotojo parinkimo kriterijus - jo turimas turtas, kuris, prievolės neįvykdymo atveju, padengtų prievolę. Įstatymo imperatyvumas apsprendžiamas ir vadovaujantis CK 1.5 straipsnio 1 dalyje numatytais bendraisiais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.

3113.

32Teismas netinkamai aiškino kasacinio teismo praktiką, suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015. Sudarius sutartį, kuri iš esmės prieštarauja kliento interesams, finansų įstaiga laikytina nesąžininga to kliento (ieškovo) atžvilgiu. Finansinei įstaigai keliami didesni atidumo bei rūpestingumo prieš savo klientus reikalavimai, kurie lemia, jog klientas negali būti pastatomas į blogesnę padėtį, nei buvo iki įgyjant paslaugas finansų įstaigoje. Laiduotojas, kuris pasirinktas nevertinant jo galimybių įvykdyti pagrindinę prievolę ir neturint jokio adekvataus turto prievolei įvykdyti, yra finansinės įstaigos (atsakovės) klientas.

3314.

34Nesutinka su teismo išvadomis, kad jis laidavimo sutartį pasirašė be valios suklydimo, suprasdamas galimas pasekmes. Laidavimo sutartis buvo pateikta atsakovo ir laikytina tipine, t. y. jos sudarymui ir sąlygų nustatymui ieškovas neturėjo jokios įtakos. Pažymi, kad laidavimo sutarties pasirašymo metu turėjo vidurinį išsilavinimą, buvo pakankamai jauno amžiaus, t. y. be finansinės patirties, todėl bankui buvo kilusi pareiga išsamiai išaiškinti ir atskleisti visas laidavimo sutarties sąlygas ir įsitikinti, ar ieškovas tikrai suvokia sudaromo sandorio pasekmes ir ar yra galintis prisiimti atsakomybę.

3515.

36Teigia, kad teismas formaliai vertino jo įrodinėjamas aplinkybes ir sprendimą motyvavo prielaidomis. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo išsikviesta banko darbuotoja, kuri dirbo ir pasirašė laidavimo sutartį atstovaudama atsakovą. Tai reiškia, jog teisme liko nenuginčyta jo išreikšta pozicija. Pažymi, kad jis savo poziciją įrodinėjo pateiktais duomenimis apie tai, jog augo vaikų globos namuose, todėl finansinės patirties tvarkant kasdieninius buitinius klausimus įgyti negalėjo (pvz. ėjimas į parduotuvę apsipirkti, šeimos biudžeto planavimas iš tėvų uždirbtų lėšų ir pan.).

3716.

38Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė AB „SEB bankas“ prašo ieškovo A. E. apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3917.

40Nurodo, kad ieškovas pareigą pasiūlyti įstatymo suformuotus kriterijus atitinkantį laiduotoją priskiria klaidingam subjektui (kreditoriui, bankui). Pažymi, kad laidavimas buvo tik viena iš visos grupės pagrindinės prievolės užtikrinimo priemonių, kas nesuteikia pagrindo vertinti jį per vienintelio skolininko prievolių vykdymo užtikrinimo būdo prizmę. Laidavimas - tai viena iš užtikrinimo priemonių, todėl apelianto teiginiai apie kreditoriaus pareigą vertinti jo finansinį pajėgumą sutarties sudarymo dieną nepagrįsti.

4118.

42Taip pat nurodo, kad laiduotojo gyvenamosios vietos adresas yra jo paties nurodoma informacija. Apeliantas nepateikia duomenų, gyvenęs kitoje vietoje ginčijamos sutarties sudarymo metu nei nurodoma laidavimo sutartyje. Šį argumentą ieškovas plėtoja tik bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje.

4319.

44Pažymi, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta 2007 m. gegužės 9 d., o ieškinys dėl šios sutarties ginčijimo pateiktas po 10 metų, paskutiniąją ieškinio senaties dieną. Ieškovas itin ilgą laikotarpį po laidavimo sutarties sudarymo nemanė esant ir neginčijo savo teisių pažeidimo, taip pat neginčijo laidavimo sutarties sudarymo fakto ir/arba turinio.

4520.

46Teigia, kad teismas tinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, ištyrė visus byloje esančius įrodymus. Asmens kilmė ar jo šeimyninis statusas pats savaime nėra kriterijus vertinti, kiek asmuo galėjo ir turėjo suprasti savo veiksmų pasekmes ir juo labiau, tokia faktinė aplinkybė nėra priežastis tokiam asmeniui išvengti savo veiksmų teisinių pasekmių. Vien tas faktas, kad apeliantas augo vaikų namuose, nesuteikia pagrindo daryti išvadai, kad laidavimo sutartis sudaryta turint valios trūkumų. Apeliantas pats pripažino, kad suvokė laidavimo sutarties esmę.

4721.

48Akcentuoja, jog apeliantas neįrodė savo argumentų dėl laidavimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, todėl nėra pagrindo naikinti sprendimo. Teismas tinkamai ir išsamiai įvertino ieškinio argumentus dėl laidavimo sutarties negaliojimo pagrindų bei tinkamai taikė materialinės teisės normas.

4922.

50Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, O. R., UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė. Teismas

konstatuoja:

51apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5323.

54Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

5524.

56Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ieškovo apeliacinio skundo motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnis).

5725.

58Apeliacinės instancijos teismas su skundžiamu sprendimu sutinka, todėl pirmosios instancijos teismo visų išvadų iš naujo nebekartoja. Kasacinio teismo ne kartą pastebėta, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Teismas neturi pareigos atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, todėl pasisako tik dėl teisiškai reikšmingų ieškovo apeliacinio skundo argumentų.

5926.

60Byloje kilo ginčas dėl kredito davėjo pareigos įsitikinti laiduotojo mokumu ir laiduotojo esminio suklydimo sudarant sutartį. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, atmetė ieškovo reikalavimus pripažinti 2007 m. gegužės 9 d. ieškovo A. E. ir atsakovės AB „SEB bankas“ sudarytą laidavimo sutartį Nr. 04/07137, negaliojančia dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normos ir esminio suklydimo sudarant sutartį.

6127.

62Apeliantas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, teigia, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.77 straipsnio 4 dalies normą. Pasak apelianto, šioje teisės normoje nustatytas imperatyvas įvertinti laiduotojo finansines galimybes. Visais atvejais pagrindinis laiduotojo parinkimo kriterijus - jo turimas turtas, kuris, prievolės neįvykdymo atveju, padengtų prievolę. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka.

6328.

64Pažymėtina, kad laidavimo sutartimi laiduotojas įsipareigoja įvykdyti kreditoriui prievolę už skolininką, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-526/2010). Laiduotojui neįvykdžius laidavimo sutartimi prisiimtos prievolės, teismo sprendimo pagrindu išieškojimas gali būti nukreiptas į bet kokį laiduotojo turtą, išskyrus turtą, iš kurio išieškojimą riboja įstatymas. Skirtingai negu prievolių įvykdymą užtikrinant daiktinių teisių suvaržymu, laidavimas dėl jo asmeninio pobūdžio sieja kreditorių su įsipareigojimą patenkinti laidavimu užtikrintą reikalavimą prisiėmusiu subjektu (laiduotoju) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Laiduotojui neįkeičiant jokio savo turto prievolės įvykdymui užtikrinti, be to, turint teisę bet kokį savo turtą bet kada be apribojimų perleisti, netenka prasmės laiduotojo turtinės padėties nustatinėjimas prieš sudarant laidavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2014). Būtent dėl šios priežasties kreditoriui nėra prasmės laidavimo sutarties sudarymo metu įsitikinti laiduotojo turto, iš kurio ateityje gali būti tenkinamas kreditoriaus reikalavimas, egzistavimu, dydžiu ir kt. Taigi apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pagrindinis laiduotojo parinkimo kriterijus - jo turimas turtas. Be to, šiuo atveju svarbu yra ir tai, kad laidavimas buvo tik viena iš pagrindinės prievolės užtikrinimo priemonių.

6529.

66Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo sprendimo išvadomis, kad ieškovas nepagrįstai remiasi CK 6.77 straipsnio 4 dalies pažeidimu. Pagal CK 6.77 straipsnio 4 dalį skolininkas laiduotoju turi pasiūlyti pakankamai turto turintį asmenį. Šis reikalavimas taikomas, kai kreditorius nepareikalauja, kad laiduotojas būtų konkretus asmuo. Taigi, priešingai nei įrodinėjo ieškovas, minėta norma numato būtent kredito gavėjo (skolininko), o ne banko (kreditoriaus) pareigą siūlyti pakankamai turto turintį asmenį.

6730.

68Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas vertino, ar CK 6.77 straipsnio 4 dalies nuostata, numatanti, jog skolininkas laiduotoju turi pasiūlyti pakankamai turto prievolei įvykdyti turintį asmenį, yra imperatyvioji ir pagrįstai konstatavo, kad joje nėra aiškiai ir konkrečiai apibrėžto imperatyvo. Šiai išvadai apeliacinės instancijos teismas pritaria, atsižvelgdamas į skundžiamame sprendime išdėstytą lingvistinę šios teisės normos analizę bei laidavimo instituto analizę, išdėstytą šios nutarties 28 punkte.

6931.

70Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje atskleista finansų įstaigos kliento sąvoka – tai asmuo, kuriam finansų įstaiga teikia finansines paslaugas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad asmenys, laiduojantys už finansų įstaigos klientą, nėra finansinių paslaugų gavėjai, taigi nėra finansų įstaigos klientai, todėl jiems netaikytinos Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio nuostatos, reikalaujančios finansų įstaigai prieš sudarant sutartį įvertinti kliento galimybes vykdyti finansinius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2014). Dėl to, apelianto teiginiai apie kreditoriaus pareigą vertinti jo finansinį pajėgumą sudarant sutartį, atsakovės pareigas ieškovui, kaip finansinės įstaigos klientui, atmestini kaip nepagrįsti.

7132.

72Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta be šalių valios trūkumų. Šį nesutikimą grindžia aplinkybe, jog ginčijama laidavimo sutartis buvo pateikta atsakovo ir laikytina tipine sutartimi.

7333.

74Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, ar ginčo sutartis laikytina tipine, nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi. Akcentuotina, kad laidavimas yra šalutinė prievolė (CK 6.76 straipsnis.), šia prievole užtikrinama pagrindinė prievolė. Dėl to, yra visiškai logiška, kad laidavimo sutarties esminės sąlygos yra derinamos su pagrindinės prievolės – nustatyta tvarka grąžinti gautą kreditą, sąlygomis.

7534.

76Pažymėtina, kad dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos dvi sąlygos: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi būti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis (CK 1.90 straipsnio 1 dalis). Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Tokia įrodinėjimo pareiga įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje.

7735.

78Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas įvertino rašytinius įrodymus, ieškovo paaiškinimus, sutarties tekstą ir, teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti šalių valios trūkumą. Ginčo sutartis sudaryta laisva šalių valia. Sutarties sąlygos išdėstytos pačiame sutarties tekste. Ieškovas nurodė, kad laidavo už draugą, nes jis tuo metu dirbo užsienyje ir gavo geras pajamas. Laidavimo sutartis pasirašyta prieš dešimt metų, o ieškovas ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškė tik kilus realiai grėsmei, kad jam teks vykdyti savo įsipareigojimus.

7936.

80Tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas formaliai vertino įrodymus. Konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus apeliantas nenurodė.

8137.

82Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodomos aplinkybės, kad sutarties sudarymo metu jis turėjo vidurinį išsilavinimą, augo vaikų namuose, todėl neturėjo finansinės patirties, savaime nesuponuoja kitokio situacijos vertinimo. Byloje pateikta pažyma, kad ieškovas vaikų globos namuose augo iki 2002 m. rugpjūčio 27 d., tuo tarpu laidavimo sutartis sudaryta beveik po penkerių metų – 2007 m. gegužės 9 d., atsakovui esant 23 metų amžiaus. Ieškovas pripažino, kad suvokė laidavimo sutarties esmę, laidavo už draugo, kuris gavo geras pajamas, prisiimamus įsipareigojimus, nes tikėjo, kad prievoles bankui draugas įvykdys. Taigi, sandorio turinys buvo suvoktas teisingai. Tai, jog ieškovas klaidingai įsivaizdavo, kaip vėliau paaiškėjo, nepagrįstai tikėjosi, jog pareigos pagal sutartį jam nekils, nes O. R. pats įvykdys prievoles bankui, šiuo atveju negali būti pripažintas suklydimu, nes jis įvyko dėl pačio ieškovo neapdairumo, nerūpestingumo. Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu dėl suklydimo nėra. Ieškovas suklydimo fakto neįrodė (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

8338.

84Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai nei faktinės, nei teisinės reikšmės, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų plačiau neaptaria.

8539.

86Šioje nutartyje išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, bei tinkamai taikė materialinės teisės normas, jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką, procesinės teisės pažeidimų nepadarė. Apelianto argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo. Todėl apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendimo atmetamas, o sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8740.

88Netenkinus apeliacinio skundo, atsakovės AB „SEB bankas“ prašymas priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas atmestinas, nes atsakovė nepateikė įrodymų patyrusi tokias išlaidas (CPK 98, 178 straipsniai). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teismas nepatyrė.

89Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

90Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas A. E. prašė pripažinti negaliojančia laidavimo sutartį Nr.... 7. 2.... 8. Nurodė, kad minėta laidavimo sutartimi laidavo už kredito gavėją O. R..... 9. 3.... 10. Teigė, kad sudarytas sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.... 11. 4.... 12. Atsakovė AB „SEB bankas“ su jai pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį... 13. 5.... 14. Teigė, kad vertino kredito gavėjo mokumą, o ne laiduotojo finansines... 15. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 6.... 17. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 18. 7.... 19. Teismas sprendė, kad laidavimo sutartis negali būti pripažinta... 20. 8.... 21. Teismas pasisakė, kad ieškovo argumentas, kad jis neturėjo ir neturi turto,... 22. 9.... 23. Teismas taip pat pasisakė, jog nemano, kad ieškovas iš esmės suklydo. Pats... 24. 10.... 25. Teismas sprendė, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta be šalių valios... 26. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 27. 11.... 28. Apeliaciniu skundu ieškovas A. E. prašo pirmosios instancijos teismo 2017 m.... 29. 12.... 30. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.77 straipsnio 4 dalies... 31. 13.... 32. Teismas netinkamai aiškino kasacinio teismo praktiką, suformuotą Lietuvos... 33. 14.... 34. Nesutinka su teismo išvadomis, kad jis laidavimo sutartį pasirašė be valios... 35. 15.... 36. Teigia, kad teismas formaliai vertino jo įrodinėjamas aplinkybes ir... 37. 16.... 38. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė AB „SEB bankas“ prašo... 39. 17.... 40. Nurodo, kad ieškovas pareigą pasiūlyti įstatymo suformuotus kriterijus... 41. 18.... 42. Taip pat nurodo, kad laiduotojo gyvenamosios vietos adresas yra jo paties... 43. 19.... 44. Pažymi, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta 2007 m. gegužės 9 d., o... 45. 20.... 46. Teigia, kad teismas tinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo... 47. 21.... 48. Akcentuoja, jog apeliantas neįrodė savo argumentų dėl laidavimo sutarties... 49. 22.... 50. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, O. R., UAB... 51. apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 52. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 53. 23.... 54. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 55. 24.... 56. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais,... 57. 25.... 58. Apeliacinės instancijos teismas su skundžiamu sprendimu sutinka, todėl... 59. 26.... 60. Byloje kilo ginčas dėl kredito davėjo pareigos įsitikinti laiduotojo mokumu... 61. 27.... 62. Apeliantas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka,... 63. 28.... 64. Pažymėtina, kad laidavimo sutartimi laiduotojas įsipareigoja įvykdyti... 65. 29.... 66. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo sprendimo išvadomis, kad ieškovas... 67. 30.... 68. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas vertino, ar CK 6.77... 69. 31.... 70. Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje... 71. 32.... 72. Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos... 73. 33.... 74. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, ar ginčo sutartis laikytina tipine,... 75. 34.... 76. Pažymėtina, kad dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali pripažinti... 77. 35.... 78. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas įvertino rašytinius... 79. 36.... 80. Tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų... 81. 37.... 82. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodomos aplinkybės, kad... 83. 38.... 84. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti apeliacinio skundo,... 85. 39.... 86. Šioje nutartyje išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti... 87. 40.... 88. Netenkinus apeliacinio skundo, atsakovės AB „SEB bankas“ prašymas... 89. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 90. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendimą palikti...