Byla 2A-373/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Galinai Lavrinovič, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Dauriui Ašakai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3043-798/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VAATC“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „VSA Vilnius“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „VSA Vilnius“ kreipėsi ieškovas UAB „VAATC“, kuris prašė ieškinį išspręsti dokumentinio proceso tvarka ir priteisti iš atsakovo 227 073,69 Lt pradelsto įsiskolinimo, 454,10 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2008 m. gruodžio 18 d. tarp jo ir atsakovo UAB „VSA Vilnius“ buvo sudaryta Atliekų tvarkymo sutartis Nr. 0014S, pagal kurią jis suteikė atsakovui atliekų deponavimo bei tvarkymo paslaugas. Ieškovas, suteikęs paslaugas atsakovui, išrašė ir pateikė apmokėti 2009 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą ATC002147 326 160,47 Lt sumai. Atsakovas nustatytu laiku, t. y. iki 2009 m. spalio 30 d., sąskaitos neapmokėjo, tuo pažeidė Atliekų tvarkymo sutarties 3.2.13, 4.1., 4.5 punktus. Atsakovas 2009 m. lapkričio 13 d. pervedė ieškovui 100 000 Lt. Pagal Atliekų tvarkymo sutarties Nr. 0014S 4.7 punktą atsakovo pervestu daliniu skolos sumokėjimu buvo įskaitytos iki šio mokėjimo apskaičiuotos sutartinės netesybos, t. y. 913,22 Lt delspinigių ir liko neapmokėta 227 073,69 Lt pagrindinės skolos bei už toliau einantį pradelstą laiku atsiskaityti laikotarpį paskaičiuoti delspinigiai - 454,10 Lt.

6Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 1 d. preliminariu sprendimu ieškovo ieškinį patenkino visiškai.

7Atsakovas UAB „VSA Vilnius“ su preliminariu teismo sprendimu nesutiko ir pateikė prieštaravimus, prašė ieškovo ieškinį atmesti.

82010 m. vasario 18 d. Vilniaus apygardos teisme gautas ieškovo UAB „VAATC“ patikslintas ieškinys. Ieškovas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas 2009 m. lapkričio 25 d. pervedė ieškovui 100 000 Lt skolos pagal 2009 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą ATC002147 daliniam padengimui, patikslino savo reikalavimus, prašydamas iš atsakovo UAB „VSA Vilnius“ priteisti 127 527,79 Lt pradelsto įsiskolinimo, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 22 d. galutiniu sprendimu pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 1 d. preliminarų sprendimą ir ieškovo UAB „VAATC“ patikslintą ieškinį patenkino visiškai, priteisdamas ieškovui UAB „VAATC“ iš atsakovo UAB „VSA Vilnius“ 127 527,79 Lt įsiskolinimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 776 Lt žyminio mokesčio, 3 280,30 Lt bylinėjimosi išlaidų.

11Teismas nurodė, kad atsakovas 2009 m. lapkričio 13 d. ir 2009 m. lapkričio 25 d. pervedė ieškovui po 100 000 Lt, t. y. iš viso 200 000 Lt. Ieškovas, vadovaudamasis Sutarties 4.7 punktu, iš pervestos sumos pirmiausia įskaitė delspinigius, o likusia suma - neapmokėtą skolą pagal 2009 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą ATC Nr. 00214. Todėl atsakovas liko skolingas ieškovui 127 527,79 Lt. Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktą Kazokiškių sąvartyno atliekų priėmimo registravimo žurnalo išrašą už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d. ir atliekų deklaracijų pavyzdžius, atsakovo prieštaravimuose išdėstytus argumentus, jog ieškovas negali reikalauti įsiskolinimo dėl neaiškių atliekų kiekių, atmetė kaip nepagrįstus, pažymėjęs, kad sutarties sąlygos įpareigojo šalis fiksuoti atvežtų atliekų kiekį ir šio įpareigojimo buvo laikytasi. Teismas taip pat pažymėjo, jog įrodymų apie tai, kad atsakovas būtų reiškęs pretenzijas ieškovui dėl pristatomų atliekų kiekio arba jo užfiksavimo tvarkos per sutarties vykdymo laikotarpį, atsakovas nepateikė. Todėl, atsižvelgęs į CK 6.256 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas pripažino ieškovo reikalavimą dėl skolos priteisimo pagrįstu. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 ir 98 straipsniais bei Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius“, iš atsakovo UAB „VSA Vilnius“ ieškovo UAB „VAATC“ naudai taip pat priteisė ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas: už advokato suteiktą teisinę pagalbą pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras - 2 926,99 Lt ir už antstolio atliktus veiksmus pagal Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį dokumentą - 353,31 Lt.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „VSA Vilnius“ prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

14Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Ieškovas neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti įsiskolinimo, nes nėra aišku, už kokį atliekų kiekį įsiskolinimas yra paskaičiuotas. Iš ieškovo pateiktų dokumentų ir duomenų nematyti, kiek atliekų, už kurias esą susidarė įsiskolinimas, UAB „VSA Vilnius“ pristatė į sąvartyną, nes visos pristatomos atliekos privalo būti pasveriamos ir apskaitomos, turi būti minusuojama tuščių automobilių masė. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą, vadovavosi tik subjektyviais ieškovo nurodytais duomenimis.
  2. Pirmosios instancijos teismas ieškovo pateiktų atliekų deklaracijų negalėjo laikyti tinkamais įrodymais, kadangi jas pasirašė tik ieškovo darbuotojas - operatorė. Apeliantas deklaracijų nepasirašė, nes nesutiko su ieškovo nurodytu atliekų svoriu.
  3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atliekų kiekį patvirtina į bylą pateiktas atliekų apskaitos žurnalo išrašas, kadangi jis yra vienašalis ieškovo pildomas dokumentas. Be to, aplinkybė, kad ieškovas siuntė elektroninį laišką apeliantui, nepatvirtina fakto, jog bendrovė tokį pranešimą gavo, tuo labiau, kad su jame pateiktais duomenimis sutiko.
  4. Ieškovas neturėjo teisės apelianto apmokėjimais įskaityti delspinigius, nes bankiniuose pavedimuose buvo aiškiai įvardintos PVM sąskaitos-faktūros, su kurių dalimis apeliantas sutiko. Ieškovas, nesutikdamas su mokėjimo paskirtimi, galėjo pinigų sumas grąžinti apeliantui, tačiau to nepadarė. Todėl, esant įskaitymui, apeliantas prarado teisėtą ir pagrįstą galimybę ginčyti delspinigius bei jų dydį.
  5. Pagal sutarties 4.5 punktą delspinigiai galėjo būti skaičiuojami tik praėjus 60 dienų nuo to momento, kai apeliantas gavo PVM sąskaitą-faktūrą. Ieškovas teisme neįrodė šios aplinkybės.
  6. Bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato suteiktomis paslaugomis ir procesinių dokumentų vykdymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš apelianto priteisė kartu su PVM, kadangi PVM mokėtojas (šiuo atveju tiek advokatas, tiek antstolis), susigrąžinęs PVM iš valstybės biudžeto, nepagrįstai praturtėtų.
  7. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš apelianto išlaidas, susijusias su advokato suteiktomis teisinėmis paslaugomis, nesivadovavo protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintomis rekomendacijomis „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“. Anot apelianto, teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad byla buvo nesudėtinga, nereikalaujanti specialių žinių, bylos apimtis nėdidelė, byla truko trumpą laiką, joje nebuvo sprendžiami nauji klausimai, ir sumažinti bylinėjimosi išlaidų dydį. Teismas neįvertino, kad advokato M. Urbelio išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose nėra nurodyta, kokios teisinės paslaugos buvo suteiktos ieškovui, kad galima būtų nustatyti teikiamų paslaugų sudėtingumo laipsnį.
  8. Ieškovas, reikšdamas ieškinį šioje byloje, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, kadangi prieš apeliantą jis buvo inicijavęs dar tris civilines bylas dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, t. y. pagal tą pačią sutartį, tik pagal skirtingas PVM sąskaitas-faktūras. Anot apelianto, bylinėjimosi išlaidos būtų daug mažesnės, jei skolų pagal tą pačią sutartį pagrįstumo klausimas būtų spręstas viename procese.

15Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas UAB „VAATC“ prašo apeliacinį skundą atmesti, iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Iš paties apelianto konkliudentinių veiksmų, kuriais jis savanoriškai iš dalies padengė pradelstą įsiskolinimą pagal 2009 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą ATC002147, galima daryti išvadą, kad jis sutiko su sąskaitos pagrįstumu bei joje nurodytu atliekų kiekiu. Todėl apelianto pozicija - ginčyti reikalavimo dėl likusios pradelstos apmokėti skolos dalies pagrįstumą bei paties apelianto pristatytų komunalinių atliekų kiekius - yra abejotina ir nenuosekli, o apeliacinio skundo argumentai prieštarauja jo paties anksčiau atliktiems veiksmams.
  2. Ieškovas pateikė teismui visus dokumentus, pagrindžiančius susidariusią skolą bei paties apelianto pristatytų atliekų kiekius. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad jis ieškovui būtų reiškęs kokias nors pretenzijas dėl pristatomų atliekų kiekių arba jų užfiksavimo tvarkos pažeidimų.
  3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi laisvu įrodymų vertinimo bei tikimybių pusiausvyros principu, todėl pagrįstai atsižvelgė į ieškovo pateiktą atliekų apskaitos žurnalo išrašą, kaip į tinkamą įrodymą, ypač, kai jis buvo vertinamas kitų byloje esančių įrodymų kontekste.
  4. Apeliantas nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006, nes joje aptartos faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis.
  5. Pagal kasacinio teismo praktiką, šaliai turi būti priteistos tokio dydžio bylinėjimosi išlaidos, kokios buvo faktiškai patirtos. Todėl ieškovui turi būti priteista tiek bylinėjimo išlaidų, kiek buvo išrašyta advokato ir antstolio PVM sąskaitose-faktūrose.
  6. Pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą suma neviršija rekomenduojamų leistinų dydžių, nustatytų Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu. Be to, skirtingai nei nurodo apeliantas, ieškovo atstovo išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose yra aiškiai nurodytas suteiktų teisinių paslaugų laikotarpis, taip pat konkretūs atlikti teisiniai veiksmai.

172011 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovo UAB „VSA Vilnius“ prašymas, kuriame nurodyta, kad atsakovas, atlikdamas dalinius mokėjimus, padengė ieškovo reikalautą sumą pagal pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ATC002147. Atsakovas teigia, kad šiai dienai įsiskolinimo byloje nebeliko, ieškovas atsiskaitymo fakto neginčija. Todėl atsakovas pareiškia, kad jis atsisako apeliacinio skundo dalies dėl įsiskolinimo sumos priteisimo, teigdamas, jog tokio atsisakymo pasekmės jam yra žinomos. Atsakovas taip pat teigia, kad jis palaiko savo reikalavimus ir išdėstytus argumentus dėl to, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir ištyrė ieškovo reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų bei netesybų priteisimo.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Dėl apeliacinio skundo dalies, kuria buvo ginčijama pirmosios instancijos teismo priteista įsiskolinimo suma, atsisakymo

20Dispozityvumo principas (CPK 13 str.) galioja viso civilinio proceso metu, todėl apeliantas turi teisę atsisakyti inicijuoto apeliacinio proceso, atsisakydamas skundo. Apeliacinio skundo, kuris nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, apeliantas gali atsisakyti iki baigiamųjų kalbų (CPK 308 str. 1 d.). Pareiškimą atsisakyti apeliacinio skundo dalies, kuria ginčijama pirmosios instancijos teismo priteista įsiskolinimo suma, atsakovas pateikė laiku, t. y. iki bylos nagrinėjimo iš esmės apeliacine žodinio proceso tvarka pradžios.

21Atsakovas pareiškime dėl apeliacinio skundo dalies atsisakymo nurodo, kad ieškovo reikalautas įsiskolinimas pagal pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ATC002147 yra padengtas, todėl jis atsisako apeliacinio skundo dalies dėl įsiskolinimo sumos priteisimo, tačiau toliau palaiko savo reikalavimus ir išdėstytus argumentus dėl priteistų netesybų ir bylinėjimosi išlaidų nepagrįstumo. Prie šio pareiškimo apeliantas pridėjo mokėjimo nurodymus, kuriais ieškovui buvo pervestos sumos pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ATC002147 susidariusiam įsiskolinimui padengti.

22Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovas UAB „VAATC“ už 2008 m. gruodžio 18 d. Atliekų tvarkymo sutarties Nr. 0014S (toliau – Sutartis) pagrindu atsakovui UAB „VSA Vilnius“ suteiktas atliekų deponavimo bei tvarkymo paslaugas išrašė ir pateikė apmokėti 2009 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ATC002147 326 160,47 Lt sumai (b. l. 9). Pagal Sutarties 4.5 punktą, atliekų vežėjas (šiuo atveju atsakovas) įsipareigojo gautą PVM sąskaitą-faktūrą apmokėti ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo sąskaitos-faktūros gavimo dienos (toks terminas buvo numatytas ir minėtoje PVM sąskaitoje-faktūroje). Vadinasi, atsakovas 2009 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ATC002147 privalėjo apmokėti iki 2009 m. spalio 30 d. (b. l. 9). Kaip matyti iš apelianto pateikto 2009 m. lapkričio 13 d. mokėjimo nurodymo

23Nr. 11131234 ir ieškovo pateikto AB SEB banko išrašo (b. l. 10) matyti, jog dalis sumos – 100 000 Lt buvo sumokėta praleidus sutartyje nustatytą terminą, t. y. 2009 m. lapkričio 13 d. Ieškovas už pradelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2009 m. spalio 30 d. iki 2009 m. lapkričio 13 d., kai buvo sumokėta dalis sumos, apskaičiavo 913,22 Lt delspinigių (b. l. 12). Sutarties šalys 4.7 punktu susitarė, kad jeigu atliekų vežėjas laiku neatsiskaito su atliekų tvarkytoju ir atliekų tvarkytojas turi teisę skaičiuoti delspinigius, tai apmokėjimas už suteiktas paslaugas atliekamas sekančia tvarka: pirmoje eilėje įskaitomas netesybos, po to įskaitoma atliekų vežėjui mokėtina suma. Kaip matyti iš ieškovo pateiktos 2009 m. lapkričio 23 d. pažymos (b. l. 12) ieškovas, gavęs dalį apmokėjimo (100 000 Lt), pirmiausia įskaitė apskaičiuotus delspinigius (913,22 Lt), o paskui padengė dalį skolos pagal išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą, todėl liko neapmokėta skola - 227 073,69 Lt (b. l. 12). Kadangi ieškovo išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. ATC002147 liko iš dalies neapmokėta, ieškovas apskaičiavo delspinigius už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 14 d. iki 2009 m. lapkričio 23 d. – 454,10 Lt (b. l. 12). 2009 m. lapkričio 25 d. atsakovas ieškovui sumokėjo dar 100 000 Lt pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ATC002147 (b. l. 60). Vadovaudamasis Sutarties 4.7 punktu, ieškovas taip pat pirmiausia įskaitė apskaičiuotus delspinigius – 454,10 Lt (100 000 Lt – 454,10 Lt = 99 545,90 Lt) ir patikslintu ieškiniu sumažino reikalavimus iki 127 527,79 Lt (227 073,69 Lt – 99 545,90 Lt = 127 527,79 Lt). Pirmosios instancijos teismas 2010 m. birželio 22 d. galutiniu sprendimu iš atsakovo ieškovui priteisė likusią skolą (be delspinigių, nes jie buvo įskaityti anksčiau) - 127 527,79 Lt, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 124-127). Kaip matyti iš atsakovo pareiškimo dėl apeliacinio skundo dalies atsisakymo priedų (2010 m. gruodžio 10 d. mokėjimo nurodymo Nr. 12101529 ir 2010 m. gruodžio 22 d. mokėjimo nurodymo Nr. 12221022), po galutinio sprendimo priėmimo atsakovas ieškovui apmokėjo likusią sumą pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ATC002147 – iš viso 127 527,79 Lt, tokiu būdu pripažindamas prieš tai atliktus ieškovo įskaitymus. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas apmokėjo ne tik 2009 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. ATC002147 nurodytą sumą (326 160,47 Lt), bet ir delspinigius – iš viso 1 367,32 Lt (už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 30 d. iki 2009 m. lapkričio 13 d. - 913,22 Lt ir už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 14 d. iki 2009 m. lapkričio 23 d. – 454,10 Lt). Tokie atsakovo konkliudentiniai veiksmai, kai apmokama tiek ginčyta skola, tiek delspinigiai, leidžia pagrįstai manyti, jog atsakovas pareiškimu dėl apeliacinio skundo dalies atsisakymo nusprendė nebeginčyti 2010 m. birželio 22 d. galutinio teismo sprendimo dalies, kuria buvo priteistas 127 527,79 Lt įsiskolinimas, todėl apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo objektu lieka tik apeliaciniu skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimo išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas ir už antstolio atliktus vykdymo veiksmus dydis.

24Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, sprendžia, jog nėra nustatyta, kad apelianto pateiktas apeliacinio skundo reikalavimo, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo dalį, kuria iš atsakovo buvo priteistas 127 527,79 Lt dydžio įsiskolinimas, atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 3 str. 6 d., 42 str. 2 d.). Pagal CPK 308 straipsnio 3 dalį, atsisakius apeliacinio skundo pakartotinis jo pateikimas negalimas. Šios apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės apeliantui yra žinomos, todėl minėto apeliacinio skundo reikalavimo atsisakymas priimtinas, o pradėtas apeliacinis procesas šioje dalyje nutrauktinas (CPK 308 str.).

25Dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo

26Kaip matyti iš skundžiamo galutinio teismo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas iš atsakovo ieškovui priteisė pastarojo patirtas bylinėjimosi išlaidas - 2 926,99 Lt išlaidų už advokato suteiktas paslaugas ir 353,31 Lt už antstolio atliktus vykdymo veiksmus. Apeliaciniu skundu atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas, į jas įskaičiuodamas pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM). Tokį argumentą apeliantas grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006, kurioje buvo konstatuota, kad tuo atveju, kai prekes ar paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, pirkimo ar paslaugos įsigijimo PVM sumos negalima laikyti šio asmens nuostoliu, nes PVM mokėtojas, susigrąžinęs PVM iš valstybės biudžeto, nepagrįstai praturtėtų. Tačiau teisėjų kolegija su tokiu apelianto argumentu nesutinka.

27Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas. Tą teismas daro ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į faktines konkrečios bylos aplinkybes ir jas siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-122/1998; 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-945/1999; 2000 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2000; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta pozicija, kad apelianto nurodytoje kasacinio teismo nutartyje faktinės bylos aplinkybės buvo susijusios su draudimo teisiniais santykiais ir teismas pateikė išaiškinimą dėl nuostolių, kaip civilinės materialinės teisės instituto. Pažymėtina, kad šiuo atveju yra ginčijamas bylinėjimosi išlaidų dydis, kuris priskirtinas civilinio proceso teisės institutui, todėl negalima vadovautis apelianto nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu (tokios pat pozicijos laikėsi Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. sausio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-130/2011).

28Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovas už advokato suteiktas teisines paslaugas sumokėjo iš viso 2 926,99 Lt (b. l. 113-116), o už pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymą – 353,31 Lt (b. l. 117-118). Bylinėjimosi išlaidoms apmokėti išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose į mokėtinas sumas buvo įskaičiuotas ir pridėtinės vertės mokestis (b. l. 113, 115, 117), vadinasi ieškovas apmokėjo advokato ir antstolės išrašytas PVM sąskaitas-faktūras kartu su jose nurodytu pridėtinės vertės mokesčiu (b. l. 114, 116, 118). Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas iš atsakovo ieškovui priteisė bylinėjimosi išlaidas, įskaičiuodamas į juos ir pridėtinės vertės mokestį.

29Apeliantas taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo priteistą išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį, motyvuodamas tuo, kad teismas nesivadovavo protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais ir netinkamai taikė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“.

30Kaip matyti iš bylos medžiagos, advokatas M. Urbelis už ieškovui suteiktas teisines paslaugas išrašė 2009 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MU/09LT 210 1 726,67 Lt sumai (b. l. 113) ir 2010 m. vasario 26 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MU/10LT 225 1 200,32 Lt sumai (b. l. 115). Skirtingai, nei nurodo atsakovas apeliaciniame skunde, šiose sąskaitose-faktūrose tiksliai nurodyta už kokias paslaugas kokia suma yra paskaičiuota. Advokatas 2009 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. MU/09LT 210 prašė apmokėti už ieškinio rengimą ir padavimą teismui, 2010 m. vasario 26 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MU/10LT – už atsiliepimo į prieštaravimus ir patikslinto ieškinio rengimą. Be to, į šias sąskaitas buvo įtrauktos ir kitos išlaidos: kuro išlaidos, dokumentų spausdinimas, kopijavimas, išrašai iš Turto arešto aktų registro. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyta, kad už ieškinį rekomenduotinas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 3 MMA, t. y. 2 400 Lt (Rekomendacijų 8.2 p.p.), už atsiliepimo į prieštaravimus – 1 MMA, t. y. 800 Lt (8.5 p.p.), už patikslintą ieškinį – 3 MMA, t. y. 2 400 Lt (Rekomendacijų 10 p.). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į advokato išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose apskaičiuotas sumas, konstatuoja, kad jos neviršija maksimalaus dydžio, nustatyto minėtose Rekomendacijose, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo ieškovui priteisė pastarojo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti visa apimtimi – iš viso 2 926,99 Lt.

31Teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos turi būti sumažintos dėl to, jog ieškovas prieš jį inicijavo kitas tris civilines bylas dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, t. y. pagal tą pačią sutartį, kai galėjo ginti savo interesus viename procese, ir dėl to padidėjo bylinėjimosi išlaidos. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro, atsižvelgusi į tai, kad apeliantas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, jog jo minimos civilinės bylos yra analogiškos.

32Teisėjų kolegija aptartų motyvų pagrindu pripažįsta, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas ir už antstolio atliktus vykdymo veiksmus priteisimo iš atsakovo ieškovui.

33Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

34Vadovaujantis CPK 149 straipsnio 1 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi.

35Apeliantas 2011 m. rugsėjo 15 d. pareiškimu prašo panaikinti jo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, išnykus pagrindui jas taikyti. Ieškovas teismo posėdžio metu prašė palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones ta apimtimi, kuria būtų užtikrintas jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

36Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartimi (b. l. 53-54) taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių apimtis buvo sumažinta Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartimi (b. l. 61), buvo taikomos pagrindinio reikalavimo dėl įsiskolinimo (iš pradžių dėl 227 527,79 Lt, sumažinus reikalavimą – dėl 127 527,79 Lt) įvykdymo užtikrinimui, o ne ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimui, bei į tai, kad ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma (3 280,30 Lt), palyginus su buvusia įsiskolinimo suma, kurios įvykdymas ir buvo užtikrintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, yra nedidelė, o atsakovas sugebėjo įvykdyti ieškovo pagrindinį reikalavimą visa apimtimi, nors jo suma buvo ir didelė, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma nelaikytina atsakovui didele, jog jis negalėtų jos sumokėti, todėl panaikina pirmosios instancijos teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą, išnykus pagrindui jas taikyti (CPK 144 str.).

37Dėl kitų su bylos nagrinėjimu susijusių klausimų

38Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsisakė dalies apeliacinio skundo, o kita apeliacinio skundo dalis atmetama, iš atsakovo ieškovui turi būti priteistos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Kadangi ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo turėtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija netenkina ieškovo prašymo priteisti iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

39Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kad apeliantas atsisakė apeliacinio skundo dalies, apeliantui grąžina 75 proc. jo sumokėto žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą - 2 663,25 Lt (CPK 87 str. 2 d.).

40Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

41Nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovo UAB „VSA Vilnius“ apeliacinio skundo dalį, kuria buvo skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. galutinio sprendimo dalis, kuria iš atsakovo UAB „VSA Vilnius“ ieškovui UAB „VAATC“ priteista 127 527,79 Lt įsiskolinimo.

42Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

43Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo UAB „VSA Vilnius“ turto areštą, kurio apimtis buvo sumažinta Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartimi. Apie tai informuoti Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registrą.

44Grąžinti atsakovui UAB „VSA Vilnius“ (juridinio asmens kodas 220074960) žyminio mokesčio dalį – 2 663,25 Lt (du tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt tris litus ir dvidešimt penkis centus), sumokėtą už paduotą apeliacinį skundą 2010 m. liepos 20 d. mokėjimo nurodymu

45Nr. 07201502 per Danske Bank A/S Lietuvos filialą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „VSA Vilnius“... 5. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2008 m. gruodžio 18 d. tarp jo ir atsakovo... 6. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 1 d. preliminariu sprendimu... 7. Atsakovas UAB „VSA Vilnius“ su preliminariu teismo sprendimu nesutiko ir... 8. 2010 m. vasario 18 d. Vilniaus apygardos teisme gautas ieškovo UAB „VAATC“... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 22 d. galutiniu sprendimu pakeitė... 11. Teismas nurodė, kad atsakovas 2009 m. lapkričio 13 d. ir 2009 m. lapkričio... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 13. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „VSA Vilnius“ prašė panaikinti Vilniaus... 14. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
  1. Ieškovas... 15. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas UAB „VAATC“ prašo... 16. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
    1. Iš paties... 17. 2011 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovo UAB „VSA... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 19. Dėl apeliacinio skundo dalies, kuria buvo ginčijama pirmosios instancijos... 20. Dispozityvumo principas (CPK 13 str.) galioja viso civilinio proceso metu,... 21. Atsakovas pareiškime dėl apeliacinio skundo dalies atsisakymo nurodo, kad... 22. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovas UAB... 23. Nr. 11131234 ir ieškovo pateikto AB SEB banko išrašo (b. l. 10) matyti, jog... 24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, sprendžia, jog... 25. Dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų... 26. Kaip matyti iš skundžiamo galutinio teismo sprendimo turinio, pirmosios... 27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas... 28. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovas už advokato... 29. Apeliantas taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo priteistą išlaidų... 30. Kaip matyti iš bylos medžiagos, advokatas M. Urbelis už ieškovui suteiktas... 31. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus, kad ieškovo prašomos priteisti... 32. Teisėjų kolegija aptartų motyvų pagrindu pripažįsta, kad apeliacinio... 33. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių... 34. Vadovaujantis CPK 149 straipsnio 1 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės... 35. Apeliantas 2011 m. rugsėjo 15 d. pareiškimu prašo panaikinti jo atžvilgiu... 36. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamoje byloje Vilniaus... 37. Dėl kitų su bylos nagrinėjimu susijusių klausimų... 38. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsisakė dalies apeliacinio skundo, o... 39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kad apeliantas atsisakė apeliacinio... 40. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 41. Nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovo UAB „VSA Vilnius“ apeliacinio... 42. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. galutinį sprendimą palikti... 43. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartimi taikytas... 44. Grąžinti atsakovui UAB „VSA Vilnius“ (juridinio asmens kodas 220074960)... 45. Nr. 07201502 per Danske Bank A/S Lietuvos filialą....