Byla A-229-525/2018
Dėl įsakymų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dinaka“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dinaka“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl įsakymų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5

  1. Pareiškėjas UAB ,,Dinaka“ (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą (I t., b. l. 1–4), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016 m. sausio 4 d. įsakymą Nr. 4-4 „Dėl lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-01-167 vykdytojai UAB „Dinaka“, susigrąžinimo“; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016 m. sausio 4 d. įsakymą Nr. 4-5 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. 4-450 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ekonomikos augimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“.
  2. Pareiškėjas savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą (projekto rodiklių (eksporto bei apyvartos) rodiklių nepasiekimą) grindė visuotinai žinoma aplinkybe – Pasaulinės ekonomikos krizės situacija (force majeure institutas). Paaiškino, kad rengiant paraišką 2009 metais nebuvo galima numatyti ilgalaikio ekonominio nuosmukio įtakos projekto rezultatams ir tokio stipraus poveikio pervežimo sektoriui. Pervežimo rinkai susitraukus iki 2010 metų lygio, dėl objektyvių priežasčių nebuvo protinga tęsti pervežimo veiklos. Pasaulinės ekonominės krizės nebuvo galima sukontroliuoti bei UAB „Dinaka“ nebuvo prisiėmusi tokių aplinkybių ir jų padarinių atsiradimo rizikos. Pareiškėjas teigė, kad siekiant išvengti įmonės bankroto, UAB „Dinaka“ nuo 2010 metų pabaigos mažino nuostolingą tarptautinių pervežimų veiklą iki iš viso ją nutraukė. Bendrovė savo veiklą tęsė apgyvendinimo, maitinimo bei nekilnojamojo turto srityse. Pareiškėjas pažymėjo, kad būtent šios UAB „Dinaka“ permainos ir neleido UAB „Dinaka“, kaip numatyta paraiškoje, ženkliai padidinti gaunamų pajamų tiek iš vietos, tiek ir iš užsienio klientų. UAB „Dinaka“ darytos pertvarkos 2010 metais pasiteisino, bendrovė neužsidarė, toliau tęsia veiklą bei gauna pelną.
  3. Atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti (I t., b. l. 33–37).
  4. Nurodė, kad VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – ir Agentūra), nustačiusi Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimą, 2015 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. R4-7239(13.3.14-129) „Dėl atnaujinto pažeidimo R1828/LVPA/VP2-2.1-ŪM-02-K/0076 tyrimo rezultatų, projekto kodas Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-01-167“ pateikė Ūkio ministerijai priimtą sprendimą – 2015 m. lapkričio 26 d. pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-01-167/IT03 (toliau – ir Agentūros sprendimas dėl pažeidimo) ir siūlymą susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį – 1 796,86 Eur. Ūkio ministerija nenustatė jokių neatitikimų tarp Agentūros nustatytų pažeidimų ir Agentūros sprendimo dėl pažeidimo 7.1 papunktyje nurodytų pažeistų teisės aktų. Be to, Ūkio ministerija visiškai sutiko su Agentūros sprendimo dėl pažeidimo 7.3 papunktyje išsamiai nurodytomis faktinėmis pažeidimo aplinkybėmis, todėl nekeitė nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, ir atsižvelgdama į sprendime dėl pažeidimo Agentūros pateiktą pasiūlymą, priėmė Taisyklių 1881 punkte ir 198.2 papunktyje numatytą sprendimą. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad verslo paramos agentūros pažeidimo tyrimo išvada, kuria Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai teikiamas siūlymas priimti sprendimą dėl Sutarties nutraukimo, laikytina šalutinio sprendimo dėl Sutarties nutraukimo sudėtine dalimi. Tokiais atvejais papildomai pagrįsti priimamą sprendimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme nėra būtina.
  5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VŠĮ Lietuvos verslo paramos agentūra atsiliepime į skundą (I t., b. l. 42–49) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
  6. Pažymėjo, jog pareiškėjas, pateikęs paraišką, nurodė, kokio dydžio rodiklius įsipareigoja pasiekti per 3 metus po projekto finansavimo pabaigos. Agentūra, tikrindama ataskaitas po projekto užbaigimo, turi įsitikinti, ar finansavimą gavę subjektai pasiekė numatytus rodiklius, dėl kurių jų projektas buvo finansuotas. 2010 m. vasario 8 d. tarp Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, Agentūros ir pareiškėjo buvo sudaryta projekto „Tranzito centro šiuolaikinė valdymo sistema, jungianti transporto, viešbučio ir restorano valdymo paslaugas bei gamybą“ projekto kodas Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-01-167 finansavimo ir administravimo sutartis Nr. S-VP2-2.1-ŪM-02-K-01-167 (toliau – ir Sutartis). 2010 m. rugsėjo 6 d. projektas baigtas įgyvendinti. Pagal 2014 m. spalio 23 d. patikslintos ataskaitos po projekto užbaigimo Nr. 4 duomenis, rodikliai nebuvo pasiekti 100 proc. 2014 m. gruodžio 2 d. Agentūra pradėjo įtariamo pažeidimo tyrimą dėl projekto vykdytojo neįvykdytų įsipareigojimų pagal Sutartį, siekiant joje nustatytų stebėsenos rodiklių reikšmių. 2014 m. vasario 10 d. Agentūra priėmė sprendimą ir teikė siūlymą Ūkio ministerijai pripažinti 8 408,48 Eur projekto išlaidų netinkamomis finansuoti ir susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį – 1 796,86 Eur. 2015 m. liepos 16 d. Finansų ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, raštu Nr. (24.16-02)-5K-1505107-5K-1507026-6K-1505368 Agentūrai nurodė atnaujinti įtariamo pažeidimo tyrimą įvertinant pareiškėjo pateiktą informaciją pagal Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijas. 2015 m. spalio 29 d. raštu Nr. R4-6697(13.3.14-129) Agentūra kreipėsi į pareiškėją, informuodama apie atnaujintą tyrimą, ir paprašė pateikti papildomus argumentus bei juos pagrindžiančią dokumentaciją dėl įtariamo pažeidimo aplinkybių. Pareiškėjas į raštą nereagavo. 2015 m. gruodžio 2 d. Agentūra pakartotinai konstatavo Europos Sąjungos fondų lėšų naudojimo pažeidimą ir teikė siūlymą Ūkio ministerijai pripažinti 8 408,48 Eur projekto išlaidų netinkamomis finansuoti ir susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį – 1 796,86 Eur. 2015 m. gruodžio 28 d. pareiškėjas Ūkio ministerijai pateikė skundą dėl Agentūros nustatyto pažeidimo. 2016 m. sausio 4 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministras priėmė skundžiamus įsakymus. 2016 m. sausio 22 d. Finansų ministerija atsakė raštu Nr. (24.16-02)-5K-l 527643-5K-160065-5K-1523137-6K-1600540. Agentūra nurodė, kad pareiškėjas savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą grindžia iš esmės vieninteliu argumentu – ekonomine krize. Tačiau nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.212 straipsnyje įtvirtintas reglamentavimas, nei teismų praktikoje suformuluoti išaiškinimai nesuteikia pagrindo išvadai, kad ekonominė krizė yra situacija, dėl kurios visuotinai atleidžiama nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo ar sutarčių nevykdymo. Pažymėjo, kad Sutartis buvo pasirašyta 2010 m. vasario 8 d. t. y. praėjus daugiau nei metams nuo Pasaulinės krizės pradžios, pareiškėjas ataskaitose nepateikė informacijos, kad rodikliai gali būti nepasiekti, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad buvo imtasi visų galimų priemonių projekto rezultatams pasiekti, neinicijavo Sutarties pakeitimo dėl sumažėjusių planuotų projekto stebėsenos rodiklių reikšmių. Pareiškėjas neįrodė ekonominės krizės kaip force majeure situacijos, sąlygojusios projekto stebėsenos rezultatų rodiklių reikšmių nepasiekimą, todėl jo skundas yra nepagrįstas.

6II.

7

  1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Dinaka“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.
  2. Teismas nustatė, kad Agentūra ir pareiškėjas 2010 m. vasario 8 d. sudarė Sutartį. 2010 m. rugsėjo 6 d. projekto įgyvendinimas buvo baigtas, pareiškėjas pateikė galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą, vėliau teikė ataskaitas po projekto užbaigimo. Agentūra nustatė, jog pagal 2014 m. spalio 23 d. patikslintos Ataskaitos po projekto užbaigimo Nr. 4 duomenis, projekto rodikliai nebuvo pasiekti 100 procentų ir pradėjo įtariamo pažeidimo tyrimą dėl projekto vykdytojo neįvykdytų įsipareigojimų pagal Sutartį. Agentūra 2014 m. vasario 10 d. surašė pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-01-167/IT02 ir pateikė siūlymą Ūkio ministerijai pripažinti 8 408,48 Eur projekto išlaidų netinkamomis finansuoti ir susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį – 1 796,86 Eur. Pareiškėjas pateikė skundą dėl Agentūros nustatyto pažeidimo, kurį išnagrinėjusi ministerija 2015 m. liepos 16 d. raštu Nr. (24.16-02)-5K-1505107-5K-1507026-6K-1505368 Agentūrai nurodė atnaujinti įtariamo pažeidimo tyrimą ir nustatyti, kokių veiksnių pareiškėjas ėmėsi siekdamas užtikrinti rodiklio reikšmės pasiekimą ir įvertinti šiuo veiksmus. Nurodė pakartotinio tyrimo metu įvertinti pareiškėjo pateiktą informaciją pagal Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų (toliau – ir Pažeidimo tyrimų ir nustatymų rekomendacijos), patvirtintų 2009 m. gegužės 29 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr.1K-173, 261.2 punktą. Agentūra 2015 m. spalio 29 d. raštu Nr. R4-6697(13.3.14-129) kreipėsi į pareiškėją, informuodama apie tyrimo atnaujinimą ir paprašė iki 2015 m. lapkričio 5 d. pateikti papildomus argumentus bei juos pagrindžiančią dokumentaciją dėl įtariamo pažeidimo aplinkybių. Bylos duomenimis pareiškėjas atsakymo ir dokumentų nepateikė. Agentūra 2015 m. lapkričio 26 d. surašė pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-01-167/IT03, kurioje pakartotinai konstatavo Europos Sąjungos fondų lėšų panaudojimo pažeidimą, atsižvelgdama į tai, jog nustatyto pažeidimo ištaisyti neįmanoma, projekto vykdytojas yra pateikęs galutinį mokėjimo prašymą, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir Taisyklės), 197 punktu, priėmė sprendimą pripažinti 8 408,48 Eur projekto išlaidų netinkamomis finansuoti ir, vadovaudamasi Taisyklių 197.2 ir 1971 punktais pateikė siūlymą Ūkio ministerijai susigrąžinti pareiškėjui sumokėtų lėšų dalį, t. y. 1 796,86 Eur, taikant lėšų pervedimo būdą. Dėl pastarosios tyrimo išvados pareiškėjas pateikė skundą Finansų ir Ūkio ministerijoms. Ūkio ministras 2016 m. sausio 6 d. rašte pareiškėjui nurodė, jog skundo padavimo terminas yra praleistas, o skundo nagrinėjimas nepriklauso ministerijos kompetencijai, ir pareiškėją informavo apie 2016 m. sausio 4 d. priimtus skundžiamus įsakymus Nr. 4-4 ir Nr. 4-5. Finansų ministerija 2016 m. sausio 22 d. raštu Nr. (24.16-02)-5K-l 527643-5K-160065-5K-1523137-6K-1600540 informavo, jog skundo nenagrinės dėl praleisto termino ir atkreipė dėmesį, jog Agentūra atliko ministerijos 2015 m. liepos 16 d. sprendime nurodytus veiksmus tiriant pažeidimą, kreipėsi į Projekto vykdytoją dėl papildomų argumentų ir juos pagrindžiančių dokumentų pateikimo, bei įvertino viešoje erdvėje pateikiamą informaciją dėl visuotinai pripažintų metodikų dėl ekonominių bei finansinių prognozių įtakos prognozių tikslumui.
  3. Ūkio ministro 2016 m. sausio 4 d. įsakymas Nr. 4-4, kuriuo nustatyta, jog projekto vykdytojas iki 2016 m. vasario 25 d. į atsakovo sąskaitą privalo grąžinti 1 796,86 Eur Europos Sąjungos fondų lėšų, priimtas vadovaujantis Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590, 5.2.3 ir 8.1 punktais, Taisyklių 1881 ir 198.2 punktais, atsižvelgiant į Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.17, 2.1.18 ir 9.1 punktus, Agentūros 2015 m. gruodžio 3 d. pateiktą sprendimą – 2015 m. lapkričio 26 d. pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-01-167/IT03), Pažeidimo tyrimo išvados 7.1 papunktyje nurodytus pažeistus teisės aktus, 7.3 papunktyje nurodytas faktines pažeidimo aplinkybes, ir į tai, kad Agentūra dėl nustatyto pažeidimo pripažino netinkamomis finansuoti išlaidomis 8 408,48 Eur, iš jų 4 204,24 Eur Europos Sąjungos fondo lėšų ir 4 204,24 UAB „Dinaka“ lėšų.
  4. Teismas vadovavosi Taisyklių 198 punktu ir sutiko su Ūkio ministerijos pozicija taikant šią teisės akto nuostatą, kad Ūkio ministerija pilnai sutikdama su Agentūros sprendimu dėl pažeidimo, šiuos motyvus nebūtinai turi perkelti į savo priimamus individualius administracinius aktus. Agentūros priimta pažeidimo tyrimo išvada ir ginčijami Ūkio ministerijos įsakymai vertintini kaip vientisas dokumentas.
  5. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčijo nei Agentūros, nei atsakovo įgaliojimų atlikti patikrinimo veiksmus bei priimti skundžiamus teisės aktus. Taigi skundžiami teisės aktai priimti kompetentingo administravimo subjekto jam suteiktos kompetencijos ribose. Byloje taip pat nebuvo ginčo dėl Agentūros nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, jog projekto rodikliai nebuvo pasiekti 100 procentų. Tačiau skunde teismui pareiškėjas nurodė, jog sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą (projekto rodiklių (eksporto bei apyvartos) rodiklių nepasiekimą), sąlygojo Pasaulinės ekonomikos krizė, kaip nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybė. Rengiant paraišką 2009 metais nebuvo galima numatyti ilgalaikio ekonominio nuosmukio įtakos projekto rezultatams.
  6. Pareiškėjas nurodė, jog nebuvo atsižvelgta į Pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 261.2 punkto nuostatą. Teismas, įvertinęs Pažeidimo tyrimų ir nustatymų rekomendacijų 261.2 punkto nuostatas, nurodė, kad nustatant pažeidimą atsižvelgtina į tai, ar: 1) veiksniai, galėję sąlygoti rodiklio nepasiekimą, buvo žinomi projekto finansavimo ir sutarties pasirašymo metu; 2) projekto vykdytojas, nesulaukdamas projekto įgyvendinimo pabaigos apie galimą riziką nesiekti rodiklių informavo įgyvendinančią instituciją; 3) projekto įgyvendinimo metu ėmėsi veiksmų užtikrinti šio rodiklio pasiekimą.
  7. Pareiškėjas skunde nurodė, jog rodikliai nebuvo pasiekti dėl 2009 m. prasidėjusio ženklaus ekonominio nuosmukio, kurio pasekmių jis negalėjo numatyti. Siekiant išvengti bankroto įmonei teko atsisakyti tarptautinių pervežimų veiklos, o savo veiklą pakeisti į apgyvendinimo ir tranzito centro. Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad minėtos aplinkybės yra objektyvios ir nepriklausė nuo jo valios. Pažymėta, jog Sutartį pareiškėjas ir Agentūra sudarė 2010 m. vasario 8 d., t. y. praėjus daugiau nei metams nuo Pasaulinės krizės pradžios, todėl teisėjų kolegija neturėjo pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, jog teikiant paraišką ir juo labiau pasirašant Sutartį nebuvo galima numatyti dėl krizės kilsiančio ekonomikos nuosmukio. Be to, Sutartis buvo vykdoma keletą metų, Agentūrai periodiškai buvo teikiamos projekto vykdytojo ataskaitos, kuriose pareiškėjas nurodydavo, jog apyvartos ir eksporto rodikliai bus pasiekti. Pažymėta, kad UAB „Dinaka“ yra verslo subjektas, vykdantis konkrečią veiklą. Teisės doktrinoje nustatyta, kad verslininkai veikia savo rizika, todėl nuostoliai dėl normalios ūkinės gamybinės rizikos tenka pačiam verslininkui. Bendrovė, vykdydama verslą, turi elgtis apdairiai ir rūpestingai bei įvertinti verslo riziką ir privalo prisiimti numatomos verslo rizikos valdymo pasekmes.
  8. Pažymėta, jog 2014 m. gruodžio 5 d. raštu Agentūra pareiškėjo prašė pateikti papildomus paaiškinimus ir dokumentus, kokių konkrečių veiksmų buvo imtasi siekiant užtikrinti, kad projekto rezultatai būtų pasiekti nustatyta apimtimi. Pakartotinio pažeidimo tyrimo metu, Agentūra 2015 m. spalio 29 d. raštu dar kartą kreipėsi į pareiškėją, prašydama iki 2015 m. lapkričio 5 d. pateikti papildomus argumentus bei juos pagrindžiančią dokumentaciją dėl įtariamo pažeidimo aplinkybių. Bylos duomenimis pareiškėjas atsakymų ir dokumentų nepateikė. Pažymėta, kad nors pareiškėjas ir teigia, jog Pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 261.2 punkto nuostatos buvo pritaikytos netinkamai, tačiau nenurodė veiksmų ir nepateikė dokumentų, kuriuos Agentūra galėtų vertinti siekiant nustatyti, kokių veiksmų rodikliams pasiekti buvo imtasi. Vertindama pareiškėjo nurodomą jo vykdytos veiklos diversifikavimą, Agentūra tyrimo metu nustatė, jog tai buvo iš anksto suplanuotas įmonės raidos etapas, kuris buvo numatytas iki paraiškos pateikimo ir Sutarties pasirašymo (Pažeidimo tyrimo išvados 7 p.). Skunde pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, paneigiančių šias Agentūros nustatytas aplinkybes.
  9. Vertinant Pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 261.2 punkto nuostatą dėl pareiškėjo pareigos informuoti Agentūrą apie galimą riziką nepasiekti įsipareigotų rodiklių, nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas šią pareigą vykdė ir teikė informaciją apie riziką nepasiekti Sutartyje nustatyto apyvartos ir eksporto pokyčio. Bylos duomenimis, pareiškėjas Taisyklių 167 punkte nustatyta tvarka bei Sutarties bendrųjų sąlygų 10.1 punkte nustatyta tvarka neinformavo Agentūros apie nukrypimus nuo rodiklių, taip pat sumažėjus planuotų projekto stebėsenos rodiklių reikšmėms nesikreipė į Agentūrą dėl Sutarties pakeitimų inicijavimo.
  10. Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkte nustatyta, kad siekdamas šios sutarties 1 priede numatytų Projekto tikslų, uždavinių ir rezultatų, Projekto vykdytojas privalo įgyvendinti Projektą taip, kaip aprašyta Finansavimo ir administravimo sutartyje. Pagal tų pačių sąlygų 2.1.2 punktą, jis taip pat privalo skirti žmogiškuosius, techninius, intelektinius, materialinius ir kitokio pobūdžio išteklius, reikalingus ir leidžiančius deramai vykdyti Finansavimo ir administravimo sutarties sąlygas bei užtikrinti tinkamą Projekto įgyvendinimą. Taisyklių 171 punktas numato, jog šių Taisyklių 170 punkte nurodytoms aplinkybėms (mažėja planuotos projekto stebėsenos rodiklių reikšmės, 170.3 p.) projekto vykdytojas privalo raštu pateikti įgyvendinančiajai institucijai prašymą pakeisti sutartį ir kartu su prašymu – visus prašymą pagrindžiančius įrodymus. Aptarti rašytiniai įrodymai patvirtino, kad Agentūra pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas minėtų Taisyklių ir Sutarties nuostatų nesilaikė, o projekto rezultatai yra sąlygoti veiksnių, kurių įtaką rodiklių nepasiekimui pareiškėjas galėjo sumažinti.
  11. Teismas darė išvadą, kad Agentūra pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų ir padarytų pažeidimų neįmanoma ištaisyti, todėl pagrįstai Ūkio ministerijai pateikė siūlymą pripažinti 8 408,48 Eur projekto išlaidų netinkamomis finansuoti ir susigrąžinti pareiškėjui sumokėtų lėšų dalį – 1 796,86 Eur Europos Sąjungos fondo lėšų. Pareiškėjo ginčijami Ūkio ministro įsakymai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nebuvo pagrindo tenkinti UAB „Dinaka“ reikalavimų juos panaikinti pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais.

8III.

9

  1. Pareiškėjas UAB „Dinaka“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.
  2. Pareiškėjas pažymi, jog skunde buvo nurodęs, dėl kokių priežasčių nebuvo pasiekti sutartyje nustatyti projekto stebėsenos rodikliai, tačiau pareiškėjo paaiškinimų teismas nelaikė svarbiais. Rengiant paraišką, nebuvo galima numatyti, kad Pasaulinė ekonomikos krizė taip stipriai paveiks pervežimo sektorių. UAB „Dinaka“ 2009 metais negalėjo numatyti krizės sukeltų pasekmių ir krizės masto, nors ir matė pirmuosius krizės požymius. Pervežimo rinkai susitraukus iki 2010 metų lygio, dėl objektyvių priežasčių nebuvo protinga tęsti pervežimo veiklos. Pasaulinės ekonominės krizės nebuvo galima sukontroliuoti bei UAB „Dinaka“ nebuvo prisiėmusi tokių aplinkybių ir jų padarinių atsiradimo rizikos. Pažymi, jog žiūrint iš dabartinės pozicijos UAB „Dinaka“ darytos pertvarkos 2010 metais pasiteisino, bendrovė neužsidarė, toliau tęsia veiklą bei gauna pelną. Atkreipia dėmesį, kad jau projekto vertinimo metu buvo atsisakyta skirti paramą tai daliai įrangos, kuri apėmė transporto veiklą, tačiau teismas į tai nekreipė dėmesio.
  3. Atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
  4. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas iš esmės pakartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą, teiktame pirmosios instancijos teismui.
  5. Atsakovas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktai išvadai, padarytai nesutinkant su pareiškėjo teiginiais, jog teikiant paraišką ir juo labiau pasirašant Sutartį nebuvo galima numatyti dėl krizės kilsiančio ekonomikos nuosmukio. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nėra pagrindo naikinti Ūkio ministerijos sprendimo, nes jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.
  6. Atsakovas mano, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas vadovavosi teisės aktų normomis, reglamentuojančiomis kilusį ginčą, taip pat skundžiamame sprendime nuosekliai išdėstė, išanalizavo ir įvertino bylos nagrinėjimo metu pateiktus įrodymus, pasisakė dėl esminių skundo pagrindą sudarančių aplinkybių bei išsamiai motyvavo savo išvadas, taip priimdamas pagrįstą ir teisingą sprendimą.
  7. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
  8. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės pakartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą, teiktame pirmosios instancijos teismui.
  9. Pažymi, kad pareiškėjo apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo išsiųstas 2016 m. rugsėjo 20 d. (spaudas ant voko), teisme gautas 2016 m. rugsėjo 23 d. Atsižvelgiant į tai, mano, kad apeliacinis skundas paduotas praleidus įstatymo nustatyta terminą.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV.

12

  1. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas ir paskelbtas 2016m. rugpjūčio 16d. (t. 1 b.l. 182-188).
  2. Apeliantas savo apeliacinį skundą pašto įstaigai įteikė 2016m. rugsėjo 20d. (t. 1 b.l. 200).
  3. Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
  4. Nagrinėjamoje byloje ABTĮ 132 str. 1d. nustatytas vieno mėnesio terminas apeliaciniam skundui paduoti baigėsi 2016m. rusėjo 17d. Kaip minėta anksčiau, apeliacinis skundas įteiktas pašto įstaigai 2016m. rugsėjo 20d., t.y. praleidus įstatymo nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą.
  5. Apeliantas, kartu su apeliaciniu skundu, prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą nepateikė. Teismo iniciatyva atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą pagrindo nėra.
  6. Administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. To paties straipsnio 8 dalis nustato, kad jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.
  7. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei išdėstytą teisinį reguliavimą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas savo 2016m. rugsėjo 26d. nutartimi nepagrįstai priėmė UAB “Dinaka” apeliacinį skundą, paduotą praleidus įstatymo nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą. Todėl bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ir paaiškėjus aplinkybei, jog apeliacinis skundas paduotas praleidus jo padavimo terminą, vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 8 dalimi, apeliacinis procesas nutrauktinas.

13Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 8 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

14Apeliacinį procesą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dinaka“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo nutraukti.

15Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai