Byla 2S-775-555/2016
Dėl antstolio M. P. veiksmų vykdomojoje byloje, kurioje antstolis M. P. vykdo išieškojimą išieškotojui akcinei bendrovei „Citadele bankas“ iš skolininko A. B., suinteresuoti asmenys antstolis M. P., akcinė bendrovė „Citadele bankas“

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-27191-192/2015 pagal pareiškėjo (skolininko) A. B. skundą dėl antstolio M. P. veiksmų vykdomojoje byloje, kurioje antstolis M. P. vykdo išieškojimą išieškotojui akcinei bendrovei „Citadele bankas“ iš skolininko A. B., suinteresuoti asmenys antstolis M. P., akcinė bendrovė „Citadele bankas“,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Antstolis M. P. vykdomojoje byloje Nr. 0123/12/01027 vykdo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-20079-285/2011, dėl 147 413,20 Eur skolos ir palūkanų priverstinio išieškojimo iš skolininkams A. B. ir L. D. priklausančio hipoteka įkeisto turto išieškotojui AB „Citadele bankas“. Antstolis M. P. vykdė pareiškėjui (skolininkui) A. B. nuosavybės teise priklausančio turto – 37,77 ha miško ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ) kuriam įregistruota hipoteka, varžytynes. Pradinė turto pardavimo iš varžytynių kaina – 28 800 Eur. Pirmosios varžytynės Nr. 100405 (pradžia 2015 m. kovo 30 d., pabaiga 2015 m. balandžio 29 d.) buvo atšauktos. Pirmosiose pakartotinėse varžytynėse Nr. 109963 (pradžia 2015 m. rugpjūčio 18 d., pabaiga 2015 m. rugsėjo 28 d.) pradinė turto pardavimo kaina buvo ta pati (28 800 Eur), turtas parduotas už didžiausią pasiūlytą kainą – 40 597 Eur.

4Pareiškėjas kreipėsi skundu į antstolį, kuriuo prašė pripažinti įvykusias varžytynes negaliojančiomis, taip pat prašė uždrausti antstoliui M. P. pasirašyti nekilnojamojo turto – žemės (miško) sklypo, unikalus Nr. ( - ), 37,77 ha ploto, esančio adresu ( - ), pardavimo aktą, iki kol bus nagrinėjamas turto pardavimo teisėtumas.

5Antstolis M. P. 2015 m. spalio 26 d. patvarkymu Nr. 0123/12/01057/S-8291 pareiškėjo skundo netenkino, vykdomąją bylą Nr. 0123/12/01027 kartu su apreiškėjo skundu perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.

8Teismas nustatė, kad pareiškėjas ne kartą yra ginčijęs iš varžytinių parduodamo turto nustatytą vertę, tuo tarpu jam prieštaraujant buvo paskirtos net trys ekspertizės turto vertei nustatyti. Teismas, įvertinęs nagrinėjamos ir vykdomosios bylos medžiagą, konstatavo, jog šiuo atveju įkainojant areštuotą turtą skolininkas ne tik įgyvendino savo procesinę teisę reikšti prieštaravimus dėl turto kainos, tačiau šie skolininko prieštaravimai jau yra išnagrinėti teismine tvarka. Dėl šios ginčo dalies (dėl atitinkamų pareiškėjo argumentų, susijusių su nustatyta turto kaina) jau yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, kuriame nekonstatuota pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo. Teismas vertino, jog pareiškėjas nenurodė naujų aplinkybių, kurios turėtų esminės reikšmės šioje civilinėje byloje kitaip teisiškai kvalifikuoti Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2S-1885-658/2015) nustatytas faktines aplinkybes ir jų pagrindu padarytas teisines išvadas, kiek tai susiję su žemės sklypo vertės nustatymu. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai argumentų, juos patvirtinančių įrodymų, kurie teiktų pagrindą nukrypti nuo ekspertizės akte nurodytos turto vertės.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10Atskiruoju skundu pareiškėjas A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atšaukti turto pardavimą iš varžytinių, kurių pradžia 2015 m. rugpjūčio 18, pabaiga – 2015 m. rugsėjo 28 d., kuriose parduotas jam nuosavybes teise priklausantis nekilnojamas turtas – žemės (miško) sklypas, unikalus Nr. ( - ), 37,77 ha ploto, esančio adresu ( - ), už 40 597 Eur, įpareigoti antstolį surasti nešališką turto vertinimo bendrovę, kuri atliktų pakartotinį nurodyto turto rinkos kainą, kreiptis į prokuratūrą dėl suklastotų UAB „Verslo klasė NT“ dokumentų dėl atliktos ekspertizės, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

111) Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į paskutinio vertintojo UAB „Laudomus“ nustatytą nekilnojamojo turto vertę, kuri 2015 m. rugsėjo 30 d. nustatyta – 137 000 Eur sumai, be to, du nekilnojamojo turto vertinimus iš trijų antstolio paskirtų vertintojų atliko ta pati bendrovė UAB „Verslo klasė NT“. Vertinimą atlikusios UAB „Verslo klasė NT“ vertinimo ataskaitoje pateikti dokumentai yra suklastoti, daugybė nurodytų aplinkybių neatitinka tikrovės. Pažymi, kad buvo susitaręs su AB „Citadele“ banku, kuris sutiko perleisti kitam asmeniui ginčo nekilnojamąjį turtą, t. y. jo paties susirastam pirkėjui už 20 290 Eur, tačiau antstolis šį pasiūlymą atmetė.

122) UAB „Verslo klasė NT“ 2015 m. vasario 13 d. vertinimo ataskaitoje, kurioje nekilnojamo turto rinkos vertė nustatyta 36 000 Eur, yra laibai daug prieštaravimų, ji yra suklastota, joje pateikti duomenys neatitinka tikrovės ir nustatytos vertės, pagal kurią antstolis paskelbė varžytines ir pardavė už tris kartus mažesnę kainą jam priklausantį ginčo nekilnojamą turtą. Antstolis taip pat pateikia melagingą informaciją apie UAB „Laudomus“ vadovą ir įmonės vertintoją, atlikusį minimo žemės sklypo vertinimą. Be to, negali būti tokio ryškaus skirtumo tarp VĮ registrų centro duomenų, kuriais nekilnojamojo turto – žemės sklypo nustatyta rinkos vertė yra 115 872,16 Eur, UAB „Laudomus“ atlikto 2015 m. rugsėjo 3 d. įvertinimo – 137 000 Eur ir antstolio surastos UAB „Verslo klasė NT“ įvertinimo – 36 000 Eur sumai. Antstolis veikė nesąžiningai, nepagrįstai sumažino daug kartų ginčo nekilnojamo turto vertę, suklastojo duomenis, pateikdamas melagingą informaciją apie jį (skolininką) ir apie jam priklausantį ginčo nekilnojamą turtą – žemės sklypą, nesistengė užtikrinti kreditoriaus interesų.

13Atsiliepimu į atskirąjį pareiškėjo skundą antstolis M. P. prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Pripažinti skolininko A. B. veiksmus teikiant nepagrįstus skundus ir atskiruosius skundus vykdymo procese piktnaudžiavimu suteiktomis teisėmis ir skirti jam baudą. Nurodo, kad apeliantas nepateikė jokių naujų argumentų ar įrodymų, kurie patvirtintų priimto teismo sprendimo neteisėtumą ir pagrįstumą bei antstolio vykdytos varžytinių procedūros neteisėtumą. Apeliantas kelintą kartą kelia tą patį reikalavimą dėl turto vertės nustatymo, kurio teisėtumo klausimas jau buvo kelis kartus nagrinėtas teismine tvarka. Tokie nepagrįsti apelianto skundai neapibrėžtam laikui nukelia įsiteisėjusio teismo sprendimo realų įvykdymą, pažeidžia suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei pamatinius civilinio proceso principus. Skolininkas nepagrįstai ginčija turto vertę tačiau nepateikia jokių objektyvių įrodymų dėl turto vertės pokyčio, tuo tarpu teismų sprendimais nustatyta, kad vykdymo proceso normų pažeidimo nebuvo, o turto ekspertizių skyrimas skolininko prašymu negali būti negalinis. Turto vertės klausimas nenagrinėtinas, kadangi jis jau išspręstas antstolio patvarkymais ir teismų sprendimais. Pats skolininkas realaus galimo turto pirkėjo už UAB „Laudomus“ vertinimo metu nustatytą rinkos vertę, t. y. 137 000 Eur, realaus galimo turto pirkėjo nesurado ir nenurodo. Tuo tarpu turto vertė vykdymo procese buvo nustatyta objektyviai, vadovaujantis eksperto išvada, nesivadovauta VĮ registro centro NTR išrašuose nurodyta indeksuota turto verte, kuri nustatyta 2009 m., 2013 m. 2015 m. UAB „Verslo klasė NT“ išvadose yra nurodęs, kad parengtas miškotvarkos projektas, kuris parengtas 2010 m., ir reali miško būklė nesutampa, nustatyta, kad miško dalis yra iškrista, vyrauja kirtimai, jaunuolynas, brandaus miško likusi nedidėlė dalis, byloje yra duomenų, kad buvo nustatytas ir neteisėto kirtimo atvejis. 2015 m. rugsėjo 28 d. įvykusios varžytinės parodė, kad reali turto vertė yra 40 597 Eur, t. y. kaina, už kurią realus pirkėjas pasiūlė už rinkoje esamą turtą. Pati išieškotoja AB „Citadelė“ sutiko su nustatyta turto verte ir varžytinių rezultatu.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Atskirasis skundas atmestinas.

16Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 str.).

17Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

18Apeliantas pareiškė teismui prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju apelianto atskirajam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, be to, atskirajame skunde apeliantas nėra nurodęs jokių skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka būtinumą galinčių pagrįsti motyvų, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Atsižvelgiant į tai, apelianto A. B. prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis, antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008).

20Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 1 dalyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir neveikiamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto rinkos kaina.

21Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008). Antstolis, įkainodamas turtą, neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą, tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (CPK 681 str. 4 d.). Todėl tikrindamas, ar nebuvo pažeisti teisės normų, reglamentuojančių turto įkainojimą, reikalavimai, teismas vertina, ar tinkamai įvykdyta areštuojamo turto vertės nustatymo procedūra, ar tinkamai nustatyta varžytynėse parduodamo daikto kaina.

22Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolis vykdo 2011 m. lapkričio 14 d. Kauno m. apylinkės teismo nutartį dėl 147 413,20 Eur, 6 procentų palūkanų, 39,68 Eur (137 Lt) žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko A. B. priverstinai parduodant skolininkui priklausantį hipoteka įkeistą turtą (vykd. b. Nr. 0123/12/01057 1 t., b. l. 2). 2012 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymu paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti (vykd. b. 1 t., b. l. 6). 2012 m. rugpjūčio 27 d. UAB „Inreal“ pateikė turto vertinimo ataskaitą Nr. 12/08-299K, kurioje nustatyta turto vertė – 53 579,70 Eur (185 000 Lt) (vykd. b., 1 t., Priedas – Ekspertizės aktas Nr. 12/08-299K). 2012 m. spalio 9 d. skolininkas A. B. pateikė antstoliui prieštaravimus dėl eksperto nustatytos vertės, nurodydamas, kad ekspertas neatsižvelgė į tai, kad dalis miško yra jaunuolynas, o dalis miško po vagystės yra iškirsta (vykd. b. 1 t., b. l. 17). 2012 m. spalio 26 d. patvarkymu, atsižvelgus į skolininko pareikštus prieštaravimus, buvo paskirta papildoma ekspertizė, turto vertinimą pavedant atlikti UAB „Inreal“. UAB „Inreal“ dėl didelio užimtumo neatlikus turto vertinimo, 2012 m. gruodžio 5 d. patvarkymu turto vertinimą pavesta atlikti UAB „Verslo klasė NT“ (vykd. b. 1 t., b. l. 33-34). Pagal UAB „Verslo klasė NT“ 2012 m. gruodžio 31 d. surašytą turto vertinimo ataskaitą Nr. 12-12-PN-12 nustatyta turto vertė 31 858,20 Eur (110 000 Lt) (vykd. b. 1 t., Priedas – Ekspertizės aktas Nr. 12-12-PN-12). 2013 m. sausio 18 d. antstolis patvarkymu dėl turto vertės nustatymo ir varžytynių paskelbimo areštuoto skolininko turto rinkos vertę nustatė 31 858,20 Eur (110 000 Lt) (vykd. b. 1 t., b. l. 41). Kauno apygardos teismas 2013 m kovo 14 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas išieškojimas iš A. B. priklausančio žemės sklypo (vykd. b. 1 t., b. l. 43-46, 50). 2013 m. kovo 18 d. patvarkymu antstolis atšaukė varžytines (vykd. b. 1 t., b. l. 52). Lietuvos apeliaciniam teismui 2014 m. liepos 31 d. nutartimi pagal A. B. skundą išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, antstolis atnaujino vykdymo veiksmus ir paskelbė varžytines (vykd. b. 1 t., b. l. 72-75, 84). 2014 m. rugpjūčio 28 d. A. B. pateikė skundą, kuriuo prašė sustabdyti antstolio M. P. kontoros pirmąsias varžytines elektroninėje erdvėje 2014 m. rugpjūčio 7 d. iki 2014 m. rugsėjo 8 d. bei atlikti turto vertinimą. Skundas buvo grindžiamas tuo, kad nustatyta rinkos vertė yra aiškiai per maža (vykd. b. 1 t., b. l. 79-80). Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutartimi sustabdytas išieškojimas pagal skolininko A. B. skundą dėl antstolio veiksmų (vykd. b. 1 t., b. l. 82-83). 2014 m. rugsėjo 10 d. patvarkymu antstolis skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo skolininką A. B. iki 2014 m. rugsėjo 19 d. įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą 173,77 Eur (600 Lt) už pakartotinės ekspertizės atlikimą (vykd. b. 2 t., b. l. 9, 10). Skolininkas iki antstolio nustatytos datos piniginių lėšų pakartotinei ekspertizei apmokėti nesumokėjo, todėl 2014 m. spalio 13 d. antstolio patvarkymu skolininkas A. B. buvo pakartotinai įpareigotas iki 2014 m. spalio 21 d. įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą 173,77 Eur (600 Lt) už pakartotinės ekspertizės atlikimą (vykd. b. 2 t., b. l. 11). Nors įmoka nebuvo sumokėta, antstolis 2014 m. gruodžio 15 d. patvarkymu paskyrė pakartotinę ekspertizę, ją pavedant atlikti UAB „Verslo klasė NT“ (vykd. b. 2 t., b. l. 21). 2015 m. vasario 13 d. UAB „Verslo klasė NT“ surašė turto vertinimo ataskaitą Nr. 15-02-PN-04, kurioje nustatyta turto vertė 36 000 Eur (vykd. b. 2 t., Priedas – Ekspertizės aktas Nr. 15-02-PN-04). 2015 m. vasario 20 d. antstolio patvarkymu buvo nustatyta turto vertė pagal eksperto pateiktą išvadą – 36 000 Eur (vykd. b. 2 t., b. l. 25). 2015 m. kovo 12 d. gautas skolininko A. B. 2015 m. kovo 9 d. prieštaravimas dėl turto vertės, kuriame nurodoma, kad turto vertė nustatyta keturis kartus mažesnė nei Registrų centro nustatyta vertė (vykd. b. 2 t., b. l. 30). 2015 m. kovo 18 d. patvarkymu antstolis skolininko prieštaravimus dėl turto vertės atmetė kaip nepagrįstus (vykd. b. 2 t., b. l. 31). 2015 m. balandžio 22 d. skolininkas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo ginčijo nustatytą turto vertę (vykd. B. 2 t., b. l. 40-42). Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-13390-454/2015, atmetė pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė pavesti antstoliui M. P. atlikti nepriklausomą, nešališką rinkos turto vertinimą ginčo turtui, pasirenkant kitą nekilnojamojo turto bendrovę (vykd. b. 2 t., b. l. 72-70). Šią nutartį pareiškėjas apskundė atskiruoju skundu, tačiau Kauno apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2S-1885-658/2015) atskirąjį skundą atmetė ir apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. 2015 m. rugpjūčio 18 d. antstolis paskelbė turto varžytines – pradinė pardavimo kaina 28 800 Eur (vykd. b. 2 t., b. l. 187). Varžytinės pasibaigė 2015 m. rugsėjo 28 d. – paskelbtas laimėtojas UAB „SOLVI.LT“, maksimali pasiūlyta kaina 40 597 Eur (vykd. b. 2 t., b. l. 188).

23Pareiškėjas 2015 m. spalio 12 d. pateikė skundą antstoliui dėl įvykusių varžytynių pripažinimo negaliojančiomis, taip pat draudimo antstoliui M. P. pasirašyti nekilnojamojo turto – žemės (miško) sklypo, unikalus Nr. ( - ), 37,77 ha ploto, esančio adresu ( - ) sav., pardavimo aktą, iki kol bus nagrinėjamas turto pardavimo teisėtumas. Antstolis M. P. 2015 m. spalio 26 d. patvarkymu Nr. 0123/12/01057/S-8291 pareiškėjo skundo netenkino. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo skundo taip pat netenkino, nurodė, kad dėl ginčo nekilnojamo turto nustatytos kainos yra priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, tuo tarpu pareiškėjas nenurodė naujų aplinkybių, kurios turėtų esminės reikšmės ginčo atveju kitaip teisiškai kvalifikuoti Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2S-1885-658/2015) nustatytas faktines aplinkybes ir jų pagrindu padarytas teisines išvadas, kiek tai susiję su žemės sklypo vertės nustatymu. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi, pateikė teismui atskirąjį skundą, kurį iš esmės grindžia nepagrįstu jam priklausančio nekilnojamojo turto – žemės (miško) sklypo turto vertės nustatymu.

24Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, vykdomojoje byloje buvo atlikti net trys nekilnojamojo turto – žemės (miško) sklypo vertinimai. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas (skolininkas) prieštaravo visoms šiais vertinimais nustatytoms žemės sklypo vertėms. Ginčo atveju, apeliantas ginčija UAB „Verslo klasė NT“ 2015 m. vasario 13 d. parengtą ekspertizės aktą Nr. 15-02-PN-04, kuriame nustatyta turto vertė 36 000 Eur (vykd. b. 2 t., Priedas – Ekspertizės aktas Nr. 15-02-PN-04), ir pagal kurį antstolis 2015 m. vasario 20 d. patvarkymu nustatė turto vertę 36 000 Eur sumai (vykd. b. 2 t., b. l. 25), iniciavo varžytines, kurių metu buvo parduotas ginčo turtas už didžiausią pasiūlytą kainą – 40 597 Eur. Nors apeliantas nesutinka su paskutiniu UAB „Verslo klasė NT“ atliktu turto įvertinimu, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto ginčijamas turto vertinimas yra atliktas asmens, turinčio turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą, bei atliktas individualiai, jį apžiūrėjus vietoje, atsižvelgiant į jo faktinį nusidėvėjimą ir esamą būklę, gautas CPK nustatyta tvarka, be to, yra tikslesnis nei turto vertinimo duomenys, įrašyti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, nustatyti masinio vertinimo būdu. Be to, pažymėtina, kad pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą parengta turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią ir laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010, 2006 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2007).

25Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos teismų sistemos „LITEKO“ duomenimis, kaip teisingai šią aplinkybę pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, Kauno apygardos teismas įsiteisėjusia 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi yra pasisakęs dėl nustatytos ginčo žemės (miško) sklypo vertės (civilinė byla Nr. 2S-1885-658/2015). Minėtoje civilinėje byloje Kauno apygardos teismas, ištyręs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad skolininkas neįrodė, jog išvada dėl 36 000 Eur ginčo žemės (miško) sklypo vertės yra neteisinga. Pažymėtina, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei judriniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Taigi, dėl ginčo, kuriuo apeliantas nesutinka su areštuoto turto įkainojimu pagal UAB „Verslo klasė NT“ atliktą turto įvertinimą, jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, tuo tarpu skolininkas pakartotinai teikdamas skundą, sutinkant su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurioms esant būtų pagrįstas pagrindas kitaip teisiškai kvalifikuoti Kauno apygardos teismas įsiteisėjusia 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1885-658/2015, nustatytas faktines aplinkybes ir jų pagrindu padarytas teisines išvadas dėl žemės (miško) sklypo nustatyta turto verte. Pažymėtina ir tai, kad teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų, skolininkas prašė pripažinti 2015 m. rugsėjo 28 d. įvykusias varžytines negaliojančiomis, savo prašymą grįsdamas tik nesutikimu su areštuoto turto – žemės (miško) sklypo nepagrįstu įkainojimu, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad visiškai nenurodė jokių kitų faktinių ir teisinių pagrindų, dėl ko turto varžytinės turėtų būti pripažintos negaliojančiomis, o turto pardavimo aktas negalėtų būti sudarytas. Apeliantas nesutikdamas su areštuoto turto – žemės (miško) sklypo įkainojimu, taip pat nepateikė ir jokių pagrįstų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima abejoti ir UAB „Verslo klasė NT“ pateikta išvada dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo, nepaneigė, kad vykdomojoje byloje esančiame ekspertizės akte nurodyta įvertinto turto vertė neatitinka rinkos vertės, nepateikė ir jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atlikta ekspertizė būtų ydinga, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, nepagrįsta nustatytais metodais ar ja būtų nustatyti ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė. Nesutikdamas su ginčo turto – žemės (miško) sklypo verte, apeliantas remiasi UAB „Laudomus“ turto vertinimu, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šis turto vertinimas buvo atliktas apelianto užsakymu, todėl nėra objektyvus ir nelaikytinas ekspertizės išvada, gauta CPK 682 straipsnyje nustatyta tvarka. Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktas numato, kad turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Teisė savo nuožiūra parinkti turto vertintoją vykdymo procese suteikiama tik antstoliui (CPK 681, 682 str.), o vykdymo proceso šalims (skolininkui ir išieškotojui) įstatymai suteikia teisę pareikšti nušalinimą antstolio parinktam ekspertui, tuo tarpu iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, jog apeliantas nušalinimų antstolio paskirtam teismo ekspertui nereiškė. Atskiruoju skundu taip pat yra reiškiamas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad tokio prašymo sprendimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija, darydamas išvadą, kad apelianto atskirasis skundas yra nepagrįstas, grindžiamas vien tik aplinkybe dėl turto – žemės (miško) sklypo netinkamu vertės nustatymu, sprendžia, kad šioje proceso stadijoje prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti nėra tikslinga.

26Apeliantas atskiruoju skundu taip pat prašo kreiptis į prokuratūra dėl suklastotų dokumentų, juos pateikiant UAB „Verslo klase NT“ dėl ekspertizės atlikimo, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis apelianto prašymas yra visiškai nepagrįstas jokiais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, apeliantas taip pat nenurodė ir jokių konkrečių teisinių argumentų ir faktinių aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas tenkinti tokį apelianto prašymą (CPK 300 straipsnis) .

27Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

28Dėl baudos skyrimo

29Savo atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis M. P. prašo skirti apeliantui baudą dėl aiškiai nepagrįstų skundų ir atskirųjų skundų vykdymo procese, pripažįstant piktnaudžiavimu suteiktomis teisėmis. CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos dvi būtinos sąlygos įstatyme numatytoms pasekmėms už piktnaudžiavimą procesine teise kilti: tai yra šalies nesąžiningumas ir ieškinio (ar kito procesinio dokumento) nepagrįstumas, jį pateikiant teismui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-09 nutartis c. b. Nr. 3K-3-346/2012).

30Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti aiškaus apelianto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto. Apeliantas, būdamas skolininku vykdomojoje byloje, turi procesinę teisę teikti skundus tiek antstoliui, tiek teismui dėl, jo nuomone, abejonių keliančių antstolio veiksmų ar teismo procesinių sprendimų, siekiant tokias abejones pašalinti. Tokia apelianto teisė nustatyta CPK 42 straipsnio 1 dalyje bei garantuojama procesinio dispozityvumo principo, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.). Šiuo atveju, duomenų, kad apeliantas, skųsdamas tiek antstolio, tiek teismo sprendimus, sąmoningai teikia aiškiai nepagrįstus skundus ar siekia kitų tikslų, atsiliepime į atskirąjį skundą baudos skyrimo prašantis antstolis apeliantui (skolininkui) už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nepateikia, todėl šis jo prašymas netenkinamas.

31Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu, teismas

Nutarė

32Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus... 2. I. Ginčo esmė... 3. Antstolis M. P. vykdomojoje byloje Nr. 0123/12/01027 vykdo Kauno miesto... 4. Pareiškėjas kreipėsi skundu į antstolį, kuriuo prašė pripažinti... 5. Antstolis M. P. 2015 m. spalio 26 d. patvarkymu Nr. 0123/12/01057/S-8291... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą... 8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ne kartą yra ginčijęs iš varžytinių... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 10. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo... 11. 1) Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į paskutinio vertintojo... 12. 2) UAB „Verslo klasė NT“ 2015 m. vasario 13 d. vertinimo ataskaitoje,... 13. Atsiliepimu į atskirąjį pareiškėjo skundą antstolis M. P. prašo jį... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 15. Atskirasis skundas atmestinas.... 16. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų,... 17. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2... 18. Apeliantas pareiškė teismui prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso... 19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad antstolis vykdymo... 20. Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 1 dalyje nustatytose areštuoto... 21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi... 22. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolis vykdo 2011 m. lapkričio... 23. Pareiškėjas 2015 m. spalio 12 d. pateikė skundą antstoliui dėl įvykusių... 24. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, vykdomojoje byloje buvo atlikti net... 25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos teismų... 26. Apeliantas atskiruoju skundu taip pat prašo kreiptis į prokuratūra dėl... 27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų... 28. Dėl baudos skyrimo... 29. Savo atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis M. P. prašo skirti... 30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio... 31. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 32. Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą....