Byla 2A-685/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Gudžiūnienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Arnavilis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-1829-661/2013 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Arnavilis“ ieškinį atsakovui V. L. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „Arnavilis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo V. L. 756 000 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad BUAB ,,Arnavilis“ bankroto administratorius susipažinęs su dalimi UAB „Arnavilis“ sandorių, sudarytų iki bankroto bylos iškėlimo bei su kitais šios bendrovės dokumentais, gautais iš buvusio bendrovės direktoriaus, nustatė, kad UAB ,,Arnavilis“ nemokumą galėjo nulemti buvusio direktoriaus V. L. veiksmai. Atsakovas žinodamas faktinę padėti bendrovėje, kreditorinių ir debitorinių reikalavimų apimtį ir sumas, laiku ir tinkamai nesikreipė į teismą dėl bankroto bendrovei iškėlimo. 2009 m. balandžio 15 d. atsakovas sudarė bendrovei nenaudingą sandorį, kurio sudaryti neprivalėjo, t. y. įsigijo UAB ‚Arnavilis“ vardu bendrovės UAB „Lietaus pasiuntiniai“ 8 400 akcijų už 756 000 Lt ir taip pažeidė kreditorių interesus. Tuo metu bendrovė neturėjo nei papildomų lėšų, nei didelių pajamų, tik nuostolius, todėl sudaryti tokį akcijų įsigijimo sandorį nebuvo jokio pagrindo, tuo labiau, jog akcijos įsigytos per didele verte, t. y. po 90 Lt už 1 akciją. UAB „Lietaus pasiuntiniai“ vertė nėra aiški, įmonė nežinoma ir jos akcijos viešai rinkoje neplatinamos. BUAB ,,Arnavilis“ bankroto administratoriui, vykdant kreditorių komiteto nutarimus, iki šiol nepavyko surasti pirkėjo, norinčio minėtas akcijas nupirkti iš bendrovės. Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 4 d. įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Faktą, jog bendrovės direktorius V. L. laiku ir tinkamai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo patvirtina pateikta Vilniaus apygardos teismo 2010-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. B2-4921-232/10, kuria iškelta UAB „Arnavilis“ bankroto byla.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Taip pat teismas nurodė, kad sprendimui įsiteisėjus, panaikinamos 2012 m. lapkričio 20 d. nutartimi šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonė. Teismas nustatė, kad UAB ,,Arnavilis“, atstovaujama V. L. 2009-04-15 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „York baltic“, iš kurios nupirko 8400 vnt. UAB ,,Lietaus pasiuntiniai“ akcijų. Sandorio sudarymo dienai UAB „Lietaus pasiuntiniai“ vienos akcijos nominali vertė buvo: įstatinis kapitalas/akcijų kiekis = 2 757 200 Lt / 27 572 vnt. = 100 Lt, vienos akcijos rinkos vertė sudarė: nuosavas kapitalas/akcijų kiekis = 3 536 891 / 27 572 vnt. = 128,28 Lt, tuo tarpu 8 400 vnt. akcijos ieškovo buvo nupirktos už 756 000 Lt, t. y. po 90 Lt už vieną akciją. Teismas pažymėjo, kad už civilinio teisinio pobūdžio pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą bendrovės vadovui, kaip bendrovės valdymo organui, kyla pareiga atlyginti jo neteisėtais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytą žalą. Šią pareigą ir jos teisinį pagrindą nustato civilinės teisės normos. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Nagrinėjamu atveju, 2009 m. balandžio 15 d. sandoriu atsakovas, veikdamas įmonės vardu nupirko UAB „Lietaus pasiuntiniai“ akcijų, kuri turėjo 4,7 mln. Lt vertės žemės sklypą. Teismo teigimu, tokiu atveju, šiuo sandoriu ieškovas įgijo nuosavybės teises į 4,7 mln. Lt vertės žemės sklypą. Teismas nurodė, kad byloje nei ieškovas, nei atsakovas nepateikė jokių duomenų, jog 2009 m. balandžio 15 d. sandoris yra neteisėtas, ar niekinis, todėl sprendė, jog ieškovas neįrodė, jog atsakovas padarė turtinės žalos ieškovui. Tesimo nuomone, iš esmės žalos, ar nuostolių atsiradimo faktą bus galima konstatuoti tik tuomet, kai bus parduotos UAB „Lietaus pasiuntiniai“ akcijos.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Ieškovas BUAB „Arnavilis“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

91. Neteisingas teismo argumentas, kad nei ieškovas, nei atsakovas nepateikė jokių duomenų, jog 2009-04-15 sandoris yra neteisėtas, ar niekinis. Juridinio asmens organai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais, ir šių pareigų nevykdymas, ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo atsakomybę tokiam juridiniam asmeniui pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi įmonės vadovas ar kitas asmuo, įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad bendrovės valdymo organui kyla pareiga atlyginti jo neteisėtais veiksmais padarytą žalą.

102. Neteisinga teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas padarė turtinės žalos ieškovui. Taip pat neteisingas teismo argumentas, kad žalos ar nuostolių atsiradimo faktą bus galima konstatuoti tik tuomet, kai bus parduotos UAB „Lietaus pasiuntiniai“ akcijos. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė 756 000 Lt nuostolių, nes buvo įgytos nevertingos akcijos, kai tuo tarpu minėta suma galėjo būti panaudota atsiskaitymui su kreditoriais ir taip būtų sumažintas bendrovės įsiskolinimų dydis.

11Atsakovas V. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apelianto skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

12IV. Apeliacinio teismo argumentai

13Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

14Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

15Nagrinėjamoje byloje keliamas juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės klausimas už juridiniam asmeniui padarytą žalą.

16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės administracijos vadovo pareigų, yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę saisto pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006).

17Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; kt.).

18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų nuostatose įtvirtintos bendrovės vadovo pareigos veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai (Akcinių bendrovių įstatymas 19 str. 8 d.), juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.), taip pat CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatos dėl bendrovės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, pareigos visiškai atlyginti padarytą žalą, teikia pagrindą konstatuoti, kad bendrovės vadovo veiksmai sudarant ir vykdant sandorius (nagrinėjamos bylos atveju tai būtų akcijų pirkimo-pardavimo sandoris) turi užtikrinti, kad bendrovei nebūtų padaryta žalos (nuostolių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Optimalūs finansai“ v. G. P. , bylos Nr. 3K-7-444/2009). Kadangi valdymo organo narių civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek pačiam juridiniam asmeniui, tiek kreditoriams, tai žala, kaip viena iš būtinųjų valdymo organo nario civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.249 str.), gali būti apibūdinama kaip dėl neteisėto sprendimo atsiradęs juridinio asmens ar kreditoriaus turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias juridinis asmuo ar kreditorius būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.), t. y. valdymo organo nario padaryta žala gali pasireikšti tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos forma. Taigi valdymo organo narys privalėtų atlyginti tik tą žalą, kuri būtų jo neteisėtų veiksmų rezultatas (CK 6.247 str.).

19Nagrinėjamoje byloje ieškovo BUAB „Arnavilis“ administratoriaus reikalavimas atsakovui V. L., kaip buvusiam bendrovės vadovui, atlyginti įmonei padarytą žalą grindžiamas tuo, kad atsakovas, žinodamas blogą įmonės finansinę padėtį, ne tik kad nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, bet 2009-04-15 sudarė įmonei nenaudingą sandorį, įmonės vardu įsigijo UAB ,,Lietaus pasiuntiniai“ 8 400 vnt. akcijų už per didelę vertę, t. y. 756 000 Lt.

20Tuo atveju, kai bendrovės vadovas sudaro tos bendrovės vardu aiškiai nuostolingą sandorį, dėl kurio sumažėja bendrovės turto, pablogėja mokumas, bendrovė negali įvykdyti prievolių kreditoriams, kurie dėl to patiria žalos, negalėdami įgyvendinti savo reikalavimų į bendrovės turtą, tokios bendrovės vadovui taikytina atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalyje išdėstytas taisykles.

21Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas bendrovės vardu sudarydamas 2009-04-15 UAB „Lietaus pasiuntiniai“ akcijų pirkimo-pardavimo sandorį, padarė turtinės žalos bendrovei. Tokią išvadą teismas grindė tuo, jog remiantis 2008-12-31 UAB „Lietaus pasiuntiniai“ akcijų pirkimo-pardavimo duomenimis, sandorio sudarymo dienai UAB „Lietaus pasiuntiniai“ vienos akcijos nominali vertė buvo 100 Lt, o vienos akcijos rinkos vertė sudarė 128,28 Lt, kai tuo tarpu akcijas ieškovas nupirko po 90 Lt už vieną akciją, be to, BUAB „Arnavilis“ įgijo nuosavybės teises į UAB ,,Lietaus pasiuntiniai“ turimą 4,7 mln. vertės žemės sklypą.

22Teisėjų kolegija šiuos pirmosios instancijos teismo motyvus vertina kaip nepakankamus, teisiškai nepagrindžiančius išvados dėl atsakovo veiksmais (sudarytu ginčo sandoriu) ieškovui padarytos žalos nebuvimo.

23Pirmosios instancijos teismo nurodytų įrodymų, kuriais jis rėmėsi spręsdamas dėl žalos fakto ir dydžio, t. y. dėl įsigytų UAB „Lietaus pasiuntiniai“ akcijų vertės, negalima laikyti patikimais įrodymais, leidžiančiais daryti neginčijamą išvadą, kad atsakovas bendrovės „Arnavilis“ vardu UAB „Lietaus pasiuntiniai“ akcijas nupirko už realią rinkos vertę. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2009-04-15 sandorio sudarymo dienai UAB „Lietaus pasiuntiniai“ vienos akcijos nominali vertė buvo 100 Lt. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 2 dalį akcijų nominali vertė nustatoma padalijant išleistų akcijų skaičių iš įstatinio kapitalo dydžio. Nominali akcijų vertė – tai formali, minimalios kreditorių apsaugos tikslais apibūdinta vertė, siejama su privalomu turto dydžiu įmonėje įstatiniu kapitalu. Statiško pobūdžio nominali vertė dažnai nesutampa su dinamiško pobūdžio rinkos arba tikrąja verte. Rinkos vertė gali viršyti nominalią vertę dėl įvairių veiksnių, pavyzdžiui, sėkmingų verslo ryšių, plėtros, patirties, intelektinės nuosavybės, kitų palankių konkurencinių veiksnių ar kt. Tačiau galimos ir situacijos, kai bendrovės turimas turtas dėl finansinių sunkumų, netinkamo valdymo ar kitų veiksnių tampa mažesnis už įstatinį kapitalą, tai atitinkamai reiškia, kad bendrovės akcijų tikroji vertė tapo mažesnė už nominalią jos vertę. Taip pat, nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad UAB „Lietaus pasiuntiniai“ vienos akcijos rinkos vertė sudarė 128,28 Lt, tačiau tokių įrodymų byloje nėra, todėl neaišku, kuo remdamasis teismas padarė tokią išvadą. Abejones dėl to, kad UAB „Lietaus pasiuntiniai“ akcijos buvo įsigytos už realią rinkos vertę, sustiprina ir tai, kad ieškovas BUAB „Arnavilis“ dėl UAB „Lietaus pasiuntiniai“ akcijų pardavimo buvo paskelbęs dvejas varžytynes, tačiau varžytynės neįvyko, nes jose nedalyvavo nė vienas pirkėjas (b. l. 12, 70).

24Dėl nurodytų aplinkybių negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo nurodytu argumentu dėl įsigytų UAB „Lietaus pasiuntiniai“ akcijų realios vertės nustatymo, tuo pačiu ir atsakovo veiksmais padarytos (nepadarytos) žalos ieškovui buvimo.

25Taip pat nepagrįstas teismo argumentas, kad bendrovė, įgydama UAB ,,Lietaus pasiuntiniai“ akcijas, įgijo ir nuosavybės teises į UAB ,,Lietaus pasiuntiniai“ turimą 4,7 mln. vertės žemės sklypą. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai yra nurodyti CK 4.47 straipsnyje. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Arnavilis“ bent vienu iš įstatyme nurodytų būdų būtų įgijusi nuosavybę į minėtą žemės sklypą. Uždarosios akcinės bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto (Akcinių bendrovių įstatymo 2 str. 2 d., 3 str. 1 d., 14 str. 2 d.). Teismas neargumentavo, kuo remiantis jis padarė išvadą apie nuosavybės teises į žemės sklypą įgijimą.

26Kadangi faktinės bylos aplinkybės dėl ieškovui padarytos žalos fakto ir dydžio yra teisiškai reikšmingos ir sprendžiant klausimą dėl atsakovo veiksmų teisėtumo, tai tinkamai nenustačius ir neišnagrinėjus šių aplinkybių, nėra galimybės spręsti dėl atsakovo, kaip bendrovės vadovo, veiksmų teisėtumo, taip pat dėl žalos ir atitinkamų veiksmų priežastinio ryšio. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad dėl atsakovo veiksmų ieškovui nebuvo padaryta žala, padarė įvertinęs ne visas šio pobūdžio bylose reikšmingas aplinkybes ir netinkamai ištyręs byloje surinktus įrodymus, nevertindamas buvusios bendrovės situacijos ir sandorio reikšmės bei įtakos bendrovės finansinei padėčiai tame kontekste.

27Nagrinėjamu atveju ieškinys yra pareikštas bankroto administratoriaus, atstovaujančio tiek bankrutuojančios bendrovės, tiek jos kreditorių interesus, todėl byloje egzistuoja viešasis interesas ir teismo vaidmuo joje turi būti aktyvus. Tai nereiškia, kad teismui pereina ieškovo pareiga įrodyti žalos dydį, tačiau teismas privalėjo imtis veiksmų, kuriais būtų galima nustatyti, ar atsakovo veiksmais buvo padaryta žala ieškovui. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pažymėtina, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių žinių, teismas gali byloje paskirti ekspertizę (CPK 212 str.).

28Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas ieškinį dėl žalos priteisimo iš atsakovo grindė ir Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostata, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šiuo pagrindu grindžiamos civilinės atsakomybės atsakovui skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė. Todėl konstatuotina, kad teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus (CPK 327 str. 2 d.). Pažymėtina, kad sprendžiant reikalavimą dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės, neįvykdžius jam pareigos, įtvirtintos Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje, t. y. laiku neinicijavus bankroto bylos, svarbu išsiaiškinti daugelį aplinkybių, o būtent – įvertinti įmonės nemokumo atsiradimo momentą bei tuo laiku esamus įmonės kreditorius, jų reikalavimų dydį, išaugusį įmonės skolų dydį iki to momento, kai įmonei buvo iškelta bankroto byla, priežastinį ryšį tarp įmonei padarytos žalos ir įmonės vadovo neteisėtų veiksmų, ir tik tuomet spręsti apie vadovo civilinės atsakomybės galimybę.

29Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad spręsdamas dėl įmonės vadovu buvusio atsakovo deliktinės atsakomybės pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neįvertino visų ieškinio reikalavimų išsprendimui reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių ir, atmesdamas ieškovo prašomą priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo, galėjo neteisingai išspręsti bylą. Dėl pirmiau nurodytų neištirtų faktinių ir teisinių aplinkybių apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla dėl atsakovo deliktinės atsakomybės apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais, todėl konstatuotinas bylos esmės neatskleidimas, kuris yra vertinamas esminiu proceso teisės normų pažeidimu (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,

Nutarė

31Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BUAB „Arnavilis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Ieškovas BUAB „Arnavilis“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos... 9. 1. Neteisingas teismo argumentas, kad nei ieškovas, nei atsakovas nepateikė... 10. 2. Neteisinga teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas padarė... 11. Atsakovas V. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos... 12. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 13. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 14. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 15. Nagrinėjamoje byloje keliamas juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės... 16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės... 17. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina... 18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų nuostatose... 19. Nagrinėjamoje byloje ieškovo BUAB „Arnavilis“ administratoriaus... 20. Tuo atveju, kai bendrovės vadovas sudaro tos bendrovės vardu aiškiai... 21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime... 22. Teisėjų kolegija šiuos pirmosios instancijos teismo motyvus vertina kaip... 23. Pirmosios instancijos teismo nurodytų įrodymų, kuriais jis rėmėsi... 24. Dėl nurodytų aplinkybių negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo... 25. Taip pat nepagrįstas teismo argumentas, kad bendrovė, įgydama UAB ,,Lietaus... 26. Kadangi faktinės bylos aplinkybės dėl ieškovui padarytos žalos fakto ir... 27. Nagrinėjamu atveju ieškinys yra pareikštas bankroto administratoriaus,... 28. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad iš ieškinio turinio matyti, kad... 29. Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja,... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 31. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą panaikinti ir...