Byla e2A-2254-392/2015
Dėl turtinės žalos atlyginimo; tretieji asmenys: S. G., S. R., A. R., L. R

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-291-155/2015 pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams If P&C Insurance AS, veikiančiam per If P&C Insurance AS Lietuvos filialą (toliau - If P&C Insurance AS), V. L., UAB „Vėtrungės būstas“ dėl turtinės žalos atlyginimo; tretieji asmenys: S. G., S. R., A. R., L. R..

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ patikslintu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo prašė priteisti solidariai iš atsakovų If P&C Insurance AS, V. L. ir UAB „Vėtrungės būstas“ 756 Lt (218,95 Eur) bei bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovo V. L. 5 proc., o iš atsakovų If P&C Insurance AS bei UAB „Vėtrungės būstas“ 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, kad 2012-07-02 vandeniu buvo užpiltos ir sugadintos buto, adresu ( - ), kambario lubos ir sienos. Įvykio metu šis butas buvo apdraustas pas ieškovą būsto draudimu. Įvykis pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiavus nuostolius, išmokėta 756 Lt (218,95 Eur) draudimo išmoka. Ieškovas išsiaiškino, kad patalpų užpylimo židinys – viršuje esantis butas Nr. 7, nuosavybės teise priklausantis atsakovui V. L.. Pastarojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta pas atsakovą If P&C Insurance AS. Ieškovas ragino atsakovus padarytą žalą atlyginti geruoju, tačiau ji neatlyginta iki šiol. Pažymėjo, kad atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Užpylimo atveju ieškovas neprivalo įrodinėti, dėl kokios priežasties iš atsakovo buto teka vanduo. Nurodė, jog jo atstovas, vyresnysis žalų ekspertas, S. S. išaiškino, kad užpylimas įvyko per butų Nr. 2 ir Nr. 7 perdangą. Tai įrodo, jog butas Nr. 2 užpiltas iš viršuje esančio buto Nr. 7. Užpylimas įvyko dėl bute Nr. 7 esančio trūkusio korozijos paveikto vandentiekio sistemos vamzdžio, t. y. vamzdis trūko dėl jo nepriežiūros. Šį vamzdį turėjo prižiūrėti buto, kuriame jis yra, savininkas (valdytojas) ir pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius UAB „Vėtrungės būstas“.

4Atsakovas If P&C Insurance AS su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad draudėjui (V. L.) civilinė atsakomybė dėl įvykio nekyla, nes užliejimas įvyko ne iš draudėjo buto vamzdžio, o iš bendrojo naudojimo vamzdžio. Pažymėjo, kad pelėsis atsiranda per ilgą laiką, ir ant buto Nr. 2 lubų ir sienų, užliejimo vietoje, atsiradęs pelėsis yra ne vienkartinio užliejimo pasekmė. Buto, adresu ( - ), gyventojai kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę bei į UAB „Vėtrungės būstas“ su prašymu išsiaiškinti pelėsio atsiradimo priežastis, kadangi kategoriškai nesutiko, jog užliejo žemiau esantį butą. UAB „Vėtrungės būstas“ 2012-11-16 rašte nurodė, kad apžiūrint buto, adresu ( - ), kambario sieną, buvo pastebėtas pelėsis, todėl buvo pakeista sukorodavusi tarp aukštų esanti vamzdyno atkarpa, t. y. vandens židinys buvo surūdijęs bendrojo naudojimo vamzdis, už kurio sutvarkymą UAB „Vėtrungės būstas“ pateikė sąskaitą, sumą padalindamas visiems daugiabučio namo gyventojams. Taigi, nesant draudėjo atsakomybės, negali būti svarstoma ir draudiko atsakomybė. Atsakovas pažymėjo, jog, pagal Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 017 204.3.4. p., draudimo išmoka nemokama, jei atsakomybė kyla dėl bendrojo naudojimo patalpų ir kitų pastato elementų eksploatavimo. Atsakovo nuomone, ieškovas praleido sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, taikytiną draudimo teisiniams santykiams, todėl prašė taikyti ieškinio senatį. Byloje nėra ginčo dėl to, jog užliejimas įvyko dėl bendrojo naudojimo vamzdžio korozijos. Draudėjo butas ne tik nebuvo užlietas, bet jame nebuvo ir jokių vizualių vandens tekėjimo ar vamzdžių korozijos požymių. Atsakovo teigimu, ieškovas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2005, kadangi šios bylos aplinkybės visiškai kitos nei nagrinėjamos bylos. Atsakovas neprivalo tikrinti tarp aukštų esančių vamzdžių būklės – išardęs grindis ar betoną, stebėti, ar nekoroduoja vamzdžiai. Tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

5Atsakovas V. L. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad jam priklausančiame bute, adresu ( - ), nuo 2007-09-08 gyvena S. R. kartu su sutuoktiniu. Po butu Nr. 7, bute Nr. 3 gyvenanti R. A. informavo S. R., kad bute Nr. 3 kaupiasi pelėsis. V. L. ir R. A. savo iniciatyva kreipėsi į UAB „Vėtrungės būstas“ su tikslu išsiaiškinti, kokie darbai buvo atliekami butuose, adresais ( - ), ir ( - ). UAB „Vėtrungės būstas“ nurodė, kad buvo pakeistas tarp pirmojo ir antrojo aukštų esantis sukorodavęs bendrojo naudojimo vamzdis, dėl kurio būklės atsirado pelėsis. Todėl atsakovas yra įsitikinęs, kad užliejimas įvyko ne iš jam priklausančio buto vamzdžio, o iš bendrojo naudojimo vamzdžio. Atsakovo bute nebuvo atliekami jokie remonto darbai. Nei ieškovas, nei L. R., kurios parodymais remiasi ieškovas, nepareiškė noro apžiūrėti butą Nr. 7 ir nėra jo apžiūrėję. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, jog 2012-07-23 (pirmadienį) 12:51 val. buvo negalima patekti į butą. Tačiau jo bute gyvenantys jo dukra S. R. su sutuoktiniu darbo dienomis dirba. Atsakovo nuomone, ieškovas neatliko visų būtinų veiksmų nustatyti žalos atsiradimo aplinkybes, nepripažino fakto, jog žala atsirado dėl bendrojo naudojimo vamzdžio sukorodavimo ir nepagrįstai pateikė teismui ieškinį jo atžvilgiu. Vamzdis, kurį pakeitė UAB „Vėtrungės būstas“, atsakovo bute nebuvo matomas net išoriškai. Jis buvo giliai sienoje, ir jo remontas buvo atliekamas, sugadinant sienos apdailą bei dalį sienos išgriaunant. Atsakovas palaikė If P&C Insurance AS argumentus dėl ieškinio senaties taikymo.

6Atsakovas UAB „Vėtrungės būstas“ bei tretieji asmenys S. G., S. R., A. R., L. R. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Spręsdamas dėl ieškinio senaties, teismas nustatė, jog ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ su atsakovais If P&C Insurance AS ir V. L. draudimo teisiniai santykiai nesieja, ir vadovavosi CK 1.125 str. 8 d., pagal kurią reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Atsižvelgdamas į tai, kad žala atsirado 2012-07-02, teismas konstatavo, jog ieškovas trejų metų ieškinio senaties termino nepraleido, ir ieškinio senaties netaikė, nesant tam įstatyminio pagrindo. Teismas pažymėjo, kad ieškovo atstovas teismo posėdžio metu per baigiamąsias kalbas pakeitė savo poziciją, pripažindamas, jog žala galimai atsirado bendrosios dalinės nuosavybės objekte, o ne atsakovui V. L. priklausančiame bute Nr. 7. Nustatė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovų neteisėtus veiksmus, t. y., jog butas, adresu ( - ), buvo užpiltas iš buto, adresu ( - ). Nei ieškovo atstovas, nei buto Nr. 2 nuomininkė L. R. į butą Nr. 7 net nebuvo užėję ir įvykio aplinkybių išsamiau nesiaiškino. 2012-07-23 Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, jog 2012-07-23 12:51 val. bandyta patekti į butą Nr. 7, tačiau durų niekas neatidarė. Teismas atsižvelgė į tai, kad 2012-07-23 buvo pirmadienis, t. y. darbo diena, ir tuo metu bute Nr. 7 gyvenantys S. R. ir A. R. dirbo, todėl, objektyviai vertinant, šie asmenys negalėjo būti namie. Daugiau įrodymų, jog buvo bandyta patekti į šį butą apžiūrai ar bandyta susisiekti, teismui nepateikta. Įvertinęs bylos medžiagą bei vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalaujama atlyginti žala atsirado ne iš buto Nr. 7, o iš sukorodavusio vamzdyno atkarpos tarp aukštų, t. y. esančios bendrosios dalinės nuosavybės objekte. Spręsdamas dėl namo administratoriaus UAB „Vėtrungės būstas“ civilinės atsakomybės, teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustatė, jog šis asmuo savo pareigas vykdė taip, kaip nustato teisės aktai – telefonu gavęs informaciją apie pelyjančią buto, adresu ( - ), kambario sieną, nurodytu adresu nuvyko, apžiūrėjo, nustatė pelėsio (drėgmės) atsiradimo priežastį – sukorodavusią vamzdyno atkarpą tarp aukštų – ir sukorodavusį vamzdį pakeitė. Jokių tai paneigiančių įrodymų ieškovas nepateikė. Teismas sprendė, kad vien tik žalos atsiradimas dėl atvirai nematomo vamzdžio nėra pakankamas pagrindas atsakovui, kaip daugiabučio namo prižiūrėtojui, taikyti civilinę atsakomybę. Teismo vertinimu, atsakovas buvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek buvo būtina, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes. Tokie vamzdžiai rūdija iš vidaus, ir to pamatyti, neišardžius sienos, paprastai nepavyksta. Taigi atsakovas neturėjo jokios objektyvios galimybės vizualiai įvertinti vamzdžio būklę iki jo sukorodavimo. Be to, teismui nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad iki aptariamo įvykio drėgnomis sienomis namo administratoriui kas nors skundėsi, todėl jis neturėjo pagrindo abejoti vamzdyno tvarkingumu. Remdamasis išdėstytu teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovo UAB „Vėtrungės būstas“ kaltės dėl atsiradusios žalos taip pat nėra. Teismas, remdamasis LAT nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014, taip pat pažymėjo, jog, atsižvelgiant į tai, kad žalos atsiradimo priežastis buvo bendrosios dalinės nuosavybės objekte, ieškovas atsakovais į bylą turėjo įtraukti visus namo, adresu Taikos pr. 19A, Klaipėda, bendraturčius ir įrodinėti jų kaltę. Nenustatęs būtinų sąlygų (CK 6.246-6.248 str.) atsakovų atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę, teismas sprendė, jog ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas.

8Apeliaciniu skundu ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. sprendimą pakeisti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti dalyje dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovo UAB „Vėtrungės būstas“ atžvilgiu; taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, teismas pažeidė LR aplinkos ministro 2010-12-31 įsakymu Nr. D1-1067 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ 9. ir 11. punktus, LR aplinkos ministro 2004-06-21 įsakymu Nr. D1-347 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašo“ 10.2., 36., 37., 37.1., 37.2., 37.3., 37.4., 38., 39. punktus, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-11-14 įsakymu Nr. ADI-2279 patvirtintų Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 4., 6., 6.1. punktus. Apeliantas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog namo, adresu ( - ), bendrojo naudojimo nuotekų sistemos gyvavimo trukmė nebuvo pasibaigusi, dėl ko atsakovas neturėjo pagrindo inicijuoti statybinių tyrinėjimų, siekiant nustatyti bendrojo naudojimo nuotekų sistemos ar jos dalies nusidėvėjimo faktą, laipsnį, nustatyti privalomus sistemos atnaujinimo darbus. Todėl teismas neturėjo pagrindo teigti, kad atsakovas, kaip nurodyto gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, nėra atsakingas už ieškovo patirtą žalą. Gyvenamojo namo administratoriaus funkcijos yra nustatytos visos gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos atžvilgiu. Todėl teismo argumentas, kad atsakovas neturėjo jokios objektyvios galimybės vizualiai įvertinti vamzdžio būklę iki jo sukorodavimo, atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas neteisingai vertino atsakovo neveikimą, kadangi įstatymais jam nustatyta pareiga prižiūrėti visą pastato inžinerinę sistemą, neišskiriant vamzdžių, kurių apžiūrėjimas įprastais metodais nėra galimas. Taigi atsakovo neveikimas turėtų būti suprantamas, kaip netinkamai atlikta pastato inžinerinių tinklų priežiūra ir statybiniai tyrinėjimai.

9Atsakovas UAB „Vėtrungės būstas“ atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad teisės aktų, reglamentuojančių jo, kaip daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus, pareigas, išvardijimas nėra ir negali būti laikomas tinkamu atsakovo neteisėtų veiksmų nurodymu ir įrodymu. Atsakovas pažymėjo, kad apie įvykį jam buvo pranešta 2012-08-10, vėliau nei apeliantui. Tai patvirtina, jog pats apeliantas savo nerūpestingu elgesiu, t. y. laiku neinformuodamas namo administratoriaus, taip pat prisidėjo prie atsiradusios žalos. Nors Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 5.2. p. ir numatyta, jog administratorius organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą), atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, namui priskirto žemės sklypo priežiūrą, tačiau atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad vandentiekio vamzdis, kaip ir kita inžinerinė įranga, taip pat eina ir per asmeninės nuosavybės teise gyventojams priklausančias patalpas, todėl atsakovo galimybės dėl techninės priežiūros be savininkų valios yra neįmanomos. Remiantis CK 4.83 str. 3 d., butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigą pranešti apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos, esančios jiems nuosavybės teise priklausančiose patalpose, defektus. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo skųstasi dėl drėkstančių ar pelijančių sienų iki įvykio. Be to, nors bute Nr. 2 ir buvo užfiksuotas kambario sienos pelėsis, tačiau šio reiškinio priežastimi nebūtinai laikytinas geriamojo vandentiekio vamzdžio nesandarumas. Patalpoje (bute) atsiradęs pelėsis savaime nereiškia, kad už užliejimą atsakingas atsakovas, nes pelėsis gali atsirasti ir dėl nuo atsakovo nepriklausančių aplinkybių, pavyzdžiui, dėl didelės santykinės patalpos oro drėgmės, dėl tiesioginių saulės spindulių trūkumo, dėl nejudančio oro, dėl padidėjusio anglies dvideginio kiekio ore. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jog, remiantis Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų 2001-05-23 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 603, 5.4. p., 5.41. p., be gyventojų susirinkimo, vien savo iniciatyva, jis negalėjo imtis vandentiekio vamzdyno keitimo darbų. Tokie darbai reikalauja papildomų lėšų, juos apmokėti privalo savininkai. Pagal vyraujančią praktiką, savininkai nesutinka apmokėti su jais nesuderintų išlaidų. Nagrinėjamoje byloje apeliantas apskritai nekėlė klausimo dėl bendrojo naudojimo nuotekų sistemos, neginčijo jos techninio naudojimo tinkamumo, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog namo bendrojo naudojimo nuotekų sistemos gyvavimo trukmė nebuvo pasibaigusi, vertintinas kritiškai, kaip klaidinantis teismą ir atsakovę.

10Atsakovai If P&C Insurance AS, V. L. bei tretieji asmenys S. G., S. R., A. R., L. R. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

11Apeliacinis skundas atmestinas.

12Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

13Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2012-01-20 tarp ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ir trečiojo asmens S. G. buvo sudaryta būsto draudimo sutartis (Būsto draudimo liudijimo serija LD Nr. 96330291), kuria buvo apdraustas butas, adresu ( - ). Draudiminis laikotarpis - 2012-01-21 - 2014-01-20. Pasirinktas standartinis pastatų draudimo variantas, į kurį įėjo ir draudimas nuo vandens (b. l. 10-11). 2012-07-23 ieškovo vyresnysis žalų ekspertas S. S., dalyvaujant buto, adresu ( - ), nuomininkei L. R., surašė turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, kuriame nurodė, jog, nuomininkės teigimu, iš buto Nr. 7, esančio virš jos išsinuomoto buto, buvo užlietas miegamasis. Ieškovo ekspertas akte pažymėjo, jog 2012-07-23 (pirmadienį) 12:51 val. buvo bandyta užeiti į butą Nr. 7, tačiau durų niekas neatidarė (b. l. 12-13). Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog daugiau užeiti į butą Nr. 7 bandyta nebuvo. Ieškovas įvykį pripažino draudžiamuoju ir buto, adresu ( - ), savininkui S. G. išmokėjo 756 Lt (218,95 Eur) draudimo išmoką (b. l. 18, 19). Buto, adresu ( - ), kuris ieškovo eksperto surašytame akte nurodytas kaip buto, adresu ( - ), užliejimo židinys, savininkas – V. L. (b. l. 20-21), tačiau jo leidimu jam priklausančiame bute įvykio metu gyveno jo dukra S. R. su sutuoktiniu A. R.. 2012-08-31 ieškovas kreipėsi į atsakovą V. L. su pretenzija (b. l. 22), kurios atsakovas nepatenkino. Atsakovo, kaip buto, adresu Taikos pr. 19A-7, Klaipėda, savininko civilinė atsakomybė nurodyto įvykio metu buvo apdrausta pas atsakovą If P&C Insurance AS (b. l. 31-32). Apie susidariusią situaciją 2012-08-10 buvo informuotas daugiabučio namo, adresu ( - ), administratorius UAB „Vėtrungės būstas“, kuris atvyko apžiūrėti buto Nr. 2 ir ant kambario sienos pastebėjo pelėsį. Kadangi vizualiai pelėsio atsiradimo priežasties nustatyti nebuvo įmanoma, tai, gavus buto Nr. 7 savininkų leidimą, buvo atidengta vidinė siena bei nustatyta, kad sukorodavusi tarp aukštų esanti vamzdyno atkarpa. Ji buvo pakeista (b. l. 33), ir išlaidos padalintos visiems namo gyventojams kaip bendrastatybiniai darbai (b. l. 34). Su 2012-09-28 pranešimu „Dėl žalos atlyginimo“ Nr. IF/PS/0001016 AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į If P&C Insurance AS, kaip į V. L. civilinės atsakomybės draudiką (b. l. 36), tačiau šis žalos AB „Lietuvos draudimas“ taip pat neatlygino.

14Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra būtinų sąlygų daugiabučio namo administratoriui taikyti civilinę atsakomybę dėl žalos, atsiradusios dėl sukorodavusio bendrojo naudojimo vamzdžio, atlyginimo.

15Subrogacijos atveju turto draudikas perima draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą tiek specialiosios (CK 6.1015 straipsnis), tiek ir bendrosios (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 4 punktas) normų pagrindu. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas šią nuostatą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007; 2012-07-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2012).

16Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės vieninteliu argumentu, kad atsakovas UAB „Vėtrungės būstas“, turėdamas įstatymais jam nustatytą pareigą prižiūrėti visą pastato, adresu ( - ), inžinerinę sistemą, neišskiriant vamzdžių, kurių apžiūrėjimas įprastais metodais nėra galimas, šios pareigos nevykdė (neteisėtas neveikimas), todėl yra atsakingas už dėl sukorodavusio bendrojo naudojimo vamzdžio atsiradusią žalą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka. Pažymėtina, jog gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė (CK 4.83 str.), o bendrojo naudojimo objektų administratorius butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius bendrojo naudojimo objektus tik administruoja (CK 4.84 str.). Pagal CK 4.85 str. 8 d., namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-11-14 įsakymu Nr. AD1-2279 patvirtintų Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų, kurie reglamentuoja atsakovo UAB „Vėtrungės būstas“, kaip daugiabučio namo, adresu ( - ), administratoriaus veiklą, 5.4. p. numatyta, kad ne mažiau kaip 1/4 patalpų savininkų rašytiniu pageidavimu ar administratoriaus iniciatyva darbų planai svarstomi patalpų savininkų susirinkime.

17Taigi, nors nurodytų nuostatų 5.3. p. ir įtvirtinta, jog administratorius vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą ir techninę priežiūrą, taip pat žemės naudojimą, su šia priežiūra susijusių paslaugų ir darbų kainos ir kokybės kriterijais, organizuoja namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, namui ar keliems namams priskirto žemės sklypo priežiūrą, tačiau, iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo akivaizdu, jog dalies šių funkcijų, tokių, kaip sukorodavusių vamzdžių, ypač esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ir akivaizdžiai nematomų, keitimas, administratorius savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, kadangi, pagal CK 4.83 str. 3 d., butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigą bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

18Nagrinėjamu atveju daugiabučio namo, adresu ( - ), administratorius atsakovas UAB „Vėtrungės būstas“, informuotas apie pelijančią buto, adresu ( - ), kambario sieną, atvyko apžiūrėti buto Nr. 2. Vizualiai nustatyti pelėsio atsiradimo priežastį buvo neįmanoma, todėl administratorius, gavęs buto Nr. 7 savininkų leidimą, atidengė vidinę sieną ir nustatė, kad sukorodavusi tarp aukštų esanti vamzdyno atkarpa, kuri buvo pakeista (b. l. 33). Tai patvirtina, jog atlikti vandentiekio vamzdžio, kaip ir kitos inžinerinės įrangos, einančių per gyventojams asmeninės nuosavybės teise priklausančias patalpas, techninę priežiūrą be savininkų valios atsakovui objektyviai neįmanoma. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog namo administratorius būtų gavęs pranešimų dėl drėkstančių ar pelijančių sienų iki įvykio, todėl jis neturėjo pagrindo abejoti vamzdyno tvarkingumu, o ieškovo argumentas, kad atsakovas be pranešimo apie įvykį turėjo pareigą nustatyti bendrojo naudojimo nuotekų sistemos ar jos dalies nusidėvėjimo faktą, kai jis šiuo atveju galėjo būti nustatytas, tik sugadinant namo gyventojui nuosavybės teise priklausančio buto sienos apdailą bei išgriaunant dalį sienos, prieštarauja protingumo principui. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovas UAB „Vėtrungės būstas“ susidariusioje situacijoje atliko visus jam privalomus atlikti veiksmus ir neteisėtai neveikė. Taigi, nenustačius bent vienos iš keturių būtinų sąlygų, atsakovui UAB „Vėtrungės būstas“ taikyti civilinę atsakomybę nėra teisinio pagrindo.

19Apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jo dalį, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas.

20Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

Nutarė

21Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą atmesti.

22Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ patikslintu ieškiniu dėl turtinės... 4. Atsakovas If P&C Insurance AS su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.... 5. Atsakovas V. L. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime... 6. Atsakovas UAB „Vėtrungės būstas“ bei tretieji asmenys S. G., S. R., A.... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 16 d. sprendimu ieškinį... 8. Apeliaciniu skundu ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašė Vilniaus... 9. Atsakovas UAB „Vėtrungės būstas“ atsiliepimu su apeliaciniu skundu... 10. Atsakovai If P&C Insurance AS, V. L. bei tretieji asmenys S. G., S. R., A.... 11. Apeliacinis skundas atmestinas.... 12. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 13. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2012-01-20 tarp ieškovo AB „Lietuvos... 14. Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 15. Subrogacijos atveju turto draudikas perima draudėjo, t. y. nukentėjusio... 16. Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinis skundas grindžiamas iš... 17. Taigi, nors nurodytų nuostatų 5.3. p. ir įtvirtinta, jog administratorius... 18. Nagrinėjamu atveju daugiabučio namo, adresu ( - ), administratorius atsakovas... 19. Apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar... 20. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325... 21. Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą atmesti.... 22. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. sprendimą palikti...