Byla 2S-2014-264/2019
Dėl 2017 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-352-652/2017 papildymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. A. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-5542-835/2019 pagal pareiškėjo R. A. prašymą dėl 2017 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-352-652/2017 papildymo.

2Teismas

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Pareiškėjas pateikė teismui prašymą papildyti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-352-652/2017, nurodant, kad ,,Ieškovė V. A., neįvykdžiusi teismo nutarties 10-ojo punkto, nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos privalo mokėti atsakovui R. A. penkių procentų dydžio metines palūkanas, palūkanos sumokamos termino pabaigoje: einamųjų metų pabaigoje, prievolės įvykdymo dieną.”. Nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-352-652/2017 tarp jo ir ieškovės V. A. buvo pasirašyta 2017 m. spalio 10 d. taikos sutartis, kuri teismo patvirtinta 2017 m. spalio 11 nutartimi. Nutarties 10-ajame punkte numatyta, kad 57 600,00 Eur kompensaciją ieškovė V. A. išmoka atsakovui R. A. iki 2018 m. balandžio 1 d. Šio įsipareigojimo numatytu laiku atsakovė neįvykdė, tačiau du kartus kreipėsi į teismą su prašymu atidėti kompensacijos išmokėjimo terminą. 2018 m. birželio 11 d. teismo nutartimi kompensacijos išmokėjimo terminas atidėtas vienerių metų laikotarpiui, 2019 m. liepos 31 d. teismo nutartimi kompensacijos išmokėjimas atidėtas dar vienerių metų laikotarpiui. Tai, kad teismo sprendimu kompensacijos mokėjimo terminas atidėtas, neatleidžia skolininkės nuo pareigos mokėti procesines palūkanas. Teismo posėdyje svarstant pakartotinį jos prašymą dėl kompensacijos sumokėjimo atidėjimo termino, jis žodžiu išreiškė prašymą, kad skolininkė būtų įpareigota mokėti palūkanas ir delspinigius, tačiau teismo sprendime dėl to visiškai nepasisakyta. Todėl reikalinga išspręsti 2017 m. spalio 11 d. teismo nutarties vykdymo sąlygas, t. y. ieškovė įpareigotina mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo nesumokėtos kompensacijos sumos (b. l. 1-2).

7II.

8Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

92.

10Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo R. A. prašymą ir jį su priedais grąžino pateikusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas prašo papildyti šalių sudarytą taikos sutartį, tačiau šį prašymą jis reiškia vienasmeniškai, o ne kaip numato įstatymo nuostatos – abi šalys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnis, CPK 140 straipsnio 3 dalis).

113.

12Teismas konstatavo, jog ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl prašymą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (b. l. 3-4).

13III.

14Atskirojo skundo teisiniai argumentai

154.

16Atskiruoju skundu pareiškėjas R. A. prašo panaikinti 2019 m. rugpjūčio 22 d. teismo nutartį ir klausimą spręsti iš esmės: patenkinti pareiškėjo prašymą dėl procesinių palūkanų nustatymo taikos sutarties sąlygų nevykdančiai V. A..

175.

18Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą ir jį svarstyti. Taip pat nepagrįstai vadovavosi CK 6.983 straipsniu, reglamentuojančiu taikos sutarties sampratą.

196.

20Teismas pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo principą, nes ieškovei V. A. po 2017 m. spalio 11 d. priimtos teismo nutarties du kartus kreipusis į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus dėl taikos sutartyje ir teismo nutartyje nustatytos sąlygos – sumokėti pareiškėjui kompensaciją šalių sutartu laiku – atidėjimo, jos prašymai buvo išnagrinėti ir patenkinti (b. l. 8-10).

21Teismas

konstatuoja:

22IV.

23Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

249.

25Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

2610.

27Nagrinėjamos bylos apeliacijos ribas sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti prašymą papildyti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-352-652/2017, kuria buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

28Dėl atskirojo skundo argumentų

2911.

30Atskirajame skunde apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą ir jį svarstyti. Taip pat nepagrįstai vadovavosi CK 6.983 straipsniu, reglamentuojančiu taikos sutarties sampratą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentas atmeta kaip nepagrįstus.

3112.

32Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus.

3313.

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų Civilinio kodekso, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-701/2015).

3514.

36Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-352-652/2017 patvirtino 2016 m. birželio 20 d. taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovės V. A. ir atsakovo R. A.. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. spalio 19 d. Taikos sutarties 10 punkte šalys susitarė, kad 57 600 Eur kompensaciją ieškovė V. A. išmoka atsakovui R. A. iki 2018 m. balandžio 1 d. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovės prašymu Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-3263-652/2018 atidėjo minėtos taikos sutarties 10 punkto vykdymą dėl 57 600 Eur kompensacijos išmokėjimo R. A. vienerių metų laikotarpiui, skaičiuojant jį nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Alytaus teismo Alytaus rūmai ieškovės prašymo pagrindu taip pat atidėjo minėtos taikos sutarties 10 punkto vykdymą papildomai vienerių metų laikotarpiui, 2019 m. liepos 31 d. nutartimi civilinėje byloje 2VP-3704-319/2019.

3715.

38Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą papildyti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-352-652/2017, kuria buvo patvirtinta šalių pasirašyta taikos sutartis, nurodant, kad „Ieškovė V. A., neįvykdžiusi teismo nutarties 10-ojo punkto, nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos privalo mokėti atsakovui R. A. penkių procentų dydžio metines palūkanas, palūkanos sumokamos termino pabaigoje: einamųjų metų pabaigoje, prievolės įvykdymo dieną“ (b. l. 2). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apelianto prašymą daro išvadą, kad apeliantas iš esmės prašo pakeisti šalių pasirašytos taikos sutarties sąlygų turinį, nors įstatymas nenumato galimybės vienašališkai keisti teisių ir pareigų pagal taikos sutartį, dėl kurių susitaria šalys, įgyvendindamos šios nutarties 13 punkte numatytus sutarties laisvės ir dispozityvumo principus. Šią teismo išvadą patvirtina ir teismų praktika, kurioje laikomasi nuostatos, jog teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismo gali būti keičiama tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-744-302/2018).

3916.

40Nagrinėjamu atveju itin aktualu ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs ir formuojama apygardų teismų praktika, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) patvirtinta taikos sutartis gali būti pakeista tik dviem būdais: abipusiu šalių sutikimu arba sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties pakeitimo atnaujinus procesą byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2009, Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-762-357/2014, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-79-565/2014, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-14-565/2013). Apeliacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teisme civilinio proceso tvarka patvirtinta taikos sutartis negali būti ginčijama ar keičiama kitoje civilinėje byloje. Gavęs tokį ieškinį teismas turi atsisakyti jį priimti kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-364-516/2016).

4117.

42Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, teismų praktiką (nutarties 13, 16 punktai), teisinį reglamentavimą, teismo vertinimu, apeliantas turi teisę pateikti prašymą dėl taikos sutarties pakeitimo tik atnaujinus procesą byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis arba pasiekiant abiejų šalių susitarimą, tačiau nagrinėjamu atveju apeliantas prašydamas papildyti taikos sutartį neprašė atnaujinti proceso byloje, kurioje yra patvirtinta taikos sutartis. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti prašymą dėl taikos sutarties papildymo, tinkamai taikė proceso ir materialinės teisės normas.

4318.

44Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad teismas pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo principą, nes ieškovei V. A. po 2017 m. spalio 11 d. priimtos teismo nutarties du kartus kreipusis į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus dėl taikos sutartyje ir teismo nutartyje nustatytos sąlygos – sumokėti pareiškėjui kompensaciją šalių sutartu laiku – atidėjimo, jos prašymai buvo išnagrinėti ir patenkinti (b. l. 8-10). Apeliacinės instancijos teismas su apelianto teiginiu nesutinka.

4519.

46CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo paties iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kadangi sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

4720.

48Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kaip teisingai nurodė apeliantas, du kartus ieškovės prašymų pagrindu pirmosios instancijos teismas atidėjo taikos sutarties 10 punkto vykdymą – 2018 m. birželio 11 d. nutartimi, bei 2019 m. liepos 31 d., tačiau teismo vertinimu, minėtas nutartis apeliantas galėjo skųsti per 7 dienas nuo jų paskelbimo dienos Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus. Vis dėlto bylos duomenimis nenustatyta, jog apeliantas būtų pateikęs skundus dėl teismo nutarčių, kuriomis taikos sutarties 10 punkto vykdymas buvo atidėtas. Atkreiptinas dėmesys, jog teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovės prašymai dėl Taikos sutarties 10 punkto vykdymo atidėjimo buvo nagrinėjami viešuose teismo posėdžiuose, kuriuose dalyvavo ir apeliantas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliantas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo principą.

4921.

50Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

51Dėl bylinėjimosi išlaidų

5222.

53CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apelianto atskirąjį skundą, iš apelianto R. A. į valstybės biudžetą priteisiamos 5,57 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

54Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

55Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

56Priteisti valstybei iš R. A. (asmens kodas – ( - ) 5,57 Eur (penkis eurus 57 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), nurodant juridinio asmens kodą – ( - ), banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – ( - ), mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos

57Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė,... 2. Teismas... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Pareiškėjas pateikė teismui prašymą papildyti Alytaus rajono apylinkės... 7. II.... 8. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. 2.... 10. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi... 11. 3.... 12. Teismas konstatavo, jog ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso... 13. III.... 14. Atskirojo skundo teisiniai argumentai... 15. 4.... 16. Atskiruoju skundu pareiškėjas R. A. prašo panaikinti 2019 m. rugpjūčio 22... 17. 5.... 18. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo... 19. 6.... 20. Teismas pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo principą, nes ieškovei V.... 21. Teismas... 22. IV.... 23. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 24. 9.... 25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 26. 10.... 27. Nagrinėjamos bylos apeliacijos ribas sudaro pirmosios instancijos teismo... 28. Dėl atskirojo skundo argumentų... 29. 11.... 30. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas... 31. 12.... 32. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 33. 13.... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad taikos... 35. 14.... 36. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Alytaus rajono... 37. 15.... 38. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas pirmosios... 39. 16.... 40. Nagrinėjamu atveju itin aktualu ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas... 41. 17.... 42. Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, teismų praktiką (nutarties 13,... 43. 18.... 44. Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad teismas pažeidė proceso... 45. 19.... 46. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje... 47. 20.... 48. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kaip teisingai nurodė... 49. 21.... 50. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo... 51. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 52. 22.... 53. CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į... 54. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 55. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį... 56. Priteisti valstybei iš R. A. (asmens kodas – ( - ) 5,57 Eur (penkis eurus 57... 57. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....