Byla 3K-3-312/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Gintaro Kryževičiaus,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. O. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. J. M. ir T. M. ieškinį atsakovui M. O. dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia. Tretieji asmenys – R. B. ir M. M.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia. Ieškovai prašė pripažinti negaliojančia šalių sudarytą taikos sutartį, patvirtintą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2001 m. gegužės 7 d. nutartimi. Atnaujinus procesą byloje ši taikos sutartis Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartimi buvo iš dalies pakeista. Ieškovai nurodė, kad taikos sutartimi ginčo šalys siekė tam tikro rezultato – skolos grąžinimo mainais į administracinio pastato grąžinimą ir nustatė konkrečias šio teisinio rezultato pasiekimo sąlygas: prievolė perleisti administracinį pastatą ieškovams turėjo atsirasti tik tada, jeigu M. O. iki 2001 m. liepos 31 d. sumokėtų 70 000 Lt skolos. M. O. taikos sutarties nevykdė, todėl buvo tęsiamos žemės sklypo prie administracinio pastato grąžinimo procedūros T. M. vardu: Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. spalio 9 d. sprendimu T. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, esančią prie jai priklausančio administracinio pastato, kuris turėjo būti perleistas atsakovui pagal taikos sutartį. Tačiau tik praėjus daugiau kaip trejiems metams 2004 m. rugpjūčio 11 d. antstolis R. Vižainiškis į T. M. sąskaitą banke pervedė likusią atsakovo nesumokėtos skolos dalį ir išsiuntė ieškovams raginimą vykdomojoje byloje perleisti M. O. administracinį pastatą kartu su 2 ha ploto žemės sklypu. Atsakovas nurodė, kad byla turi būti nutraukta kaip nenagrinėtina teisme, nes šalių taikos sutartis yra patvirtinta įsiteisėjusia teismo nutartimi.

  1. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

6Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 17 d. nutartimi bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 1 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais. Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2001 m. gegužės 7 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį. Teismas nurodė, kad ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir galiojanti, jos teisėtumas bei pagrįstumas yra patikrintas proceso atnaujinimo kontrolės forma ir šiuo klausimu yra priimta ir įsiteisėjusi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis. Dėl to teismas, vadovaudamasis CK 6.985 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią, sprendė, kad ši byla nenagrinėtina teisme, todėl bylą nutraukė.

7Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 6 d. nutartimi panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nurodė, kad, nutraukiant civilinę bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, svarbu nustatyti ieškinių tapatumą, kuris nustatomas pagal tris kriterijus: šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. A2-161-562/2006, kurioje buvo patvirtinta ginčijama taikos sutartis, ieškovas M. O. pareiškė ieškinį atsakovams K. J. M., T. M., Teisingumo ministerijai, tretiesiems asmenims R. B., M. M., D. R., antstoliui R. Vižainiškiui, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus 7-ojo notarų biuro notarei D. Bieliūnaitei, R. B., dėl turto perdavimo akto ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis. Tuo tarpu šioje civilinėje byloje Nr. 2-2841-647/2008 yra nagrinėjamas ieškovų K. J. M. ir T. M. ieškinys atsakovui M. O. dėl šalių sudarytos taikos sutarties, patvirtintos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2001 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 23-269/2001, pripažinimo negaliojančia. Teismas konstatavo, kad abiejų bylų ieškinio dalykai skiriasi, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu nutraukti bylą. Teismas nurodė, kad ieškovai negali vienašališkai nutraukti teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties, todėl nesutikdami su pavėluotai vykdoma taikos sutartimi, jie turi teisę teismo reikalauti taikos sutartį pripažinti negaliojančia CK 6.217 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas taip pat nustatė, kad pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė ir CPK 293 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. kad byla nenagrinėtina teisme. Tačiau pirmosios instancijos teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje visiškai nieko nepasisakė dėl šio bylos nutraukimo pagrindo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra visiškai nemotyvuota, todėl naikintina dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

  1. Kasacinio skundo teisiniai argumentai.

8Atsakovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 6 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

91. Dėl nukrypimo nuo teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos dėl taikos sutarčių privalomumo, taip pažeisdamas konstitucinius principus ir CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto teisės normas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje M. O. v. K. J. M., T. M.; bylos Nr. 3K-3-354/2008, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių dėl tos pačios taikos sutarties, nurodė, kad dėl taikos sutarties res judicata galios šalys neturi teisės sutartį vienašališkai atsisakyti vykdyti ar nutraukti ją net egzistuojant CK 6.217 straipsnyje nustatytiems pagrindams. Teismų praktikoje nurodoma, kad teismo patvirtintos taikos sutartis galima nuginčyti ir tokiu būdu jų nevykdyti tik procesine tvarka peržiūrint teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, atnaujinus teismo procesą tokioje byloje arba abipusiu šalių susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L., UAB „Velintas“ v. antstolė V. Rybalčenko, bylos Nr. 3K-3-426/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis G. Puodžiukas v. R. Š., V. Š., bylos Nr. 3K-3-61/2008). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. sausio 6 d. konsultacijoje Nr. A3-120 „Dėl kai kurių Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso normų taikymo“ (skelbta „Teismų praktika“ Nr. 22) išaiškinta, kad teisme galima ginčyti tik paprastos rašytinės ar notarinės formos taikos sutartis, bet ne teismo patvirtintas taikos sutartis, nes jos turi res judicata galią.

102. Dėl skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų. Skundžiamos nutarties argumentas dėl CPK 293 straipsnio 3 dalyje numatyto bylos nutraukimo pagrindo nebuvimo nėra esminis. Pirmosios instancijos teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė argumentus, susijusius su bylos nenagrinėjimu teisme (CPK 293 straipsnio 1 punktas), tačiau šiuos argumentus pagrindė CPK 293 straipsnio 3 punktu. CPK 328 straipsnyje nustatyta, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikinamas vien formaliais pagrindais. Pirmosios instancijos teismas nurodė, dėl ko byla negali būti nagrinėjama teisme, t. y. taikos sutartis yra patvirtinta įsiteisėjusia teismo nutartimi, kuri šalims turi galutinio teismo sprendimo galią, tačiau netinkamai teisiškai kvalifikavo susiklosčiusią situaciją pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą. Ši formali klaida nedaro pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtos ir nepagrįstos, be to, rezoliucinėje dalyje teismas rėmėsi tinkama teisės norma – CPK 293 straipsnio 1 punktu.

11Ieškovų ir trečiųjų asmenų atsiliepimų į atsakovo kasacinį skundą negauta.

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

13Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos

14Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinės instancijos ir tos pačios instancijos teismų suformuotos praktikos, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 62 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 69 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies, 96 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (bylos Nr. 33/03) nurodytus konstitucinius principus.

15Pareiga laikytis tos pačios instancijos ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių nustatyta ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 33/03, bet ir nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje. Dar iki šių teisės aktų priėmimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs ir nagrinėjamose bylose nuosekliai laikosi pozicijos, kad remtis teismų praktika reikia itin apdairiai; nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes teismo pateiktas teisės normų aiškinimas yra ne jų aiškinimas a priori, o siejamas su konkrečios bylos ratio decidendi. Teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių, suformuluotų konkrečiose teismo nagrinėtose bylose, taikymas bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluota ta taisyklė, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. sodininkų bendrija „Lakštingala“, bylos Nr. 3K-3-194/2008; 2008 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. M. v. UAB „Viknata“, bylos Nr. 3K-3-120/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-186/2009; 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“, bylos Nr. 3K-3-252/2009; ir kt.).

16Teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais bylose, kurių ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Šioje byloje nagrinėjamas reikalavimas pripažinti taikos sutartį negaliojančia, tuo tarpu kasatoriaus nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje M. O. v. K. J. M., T. M.; bylos Nr. 3K-3-354/2008, nors ir priimta tarp tų pačių ginčo šalių, tačiau šioje byloje buvo nagrinėjamas M. O. (atsakovas nagrinėjamoje byloje) ieškinys dėl turto perdavimo akto ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis, taip pat dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, kad ir kitos kasaciniame skunde nurodytos bylos nėra tapačios ar iš esmės panašios savo faktinėmis aplinkybėmis į nagrinėjamą bylą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje G. L., UAB „Velintas“ v. antstolė V. Rybalčenko, bylos Nr. 3K-3-426/2008, buvo nagrinėjami antstolio ir išieškotojo prašymai dėl taikos sutartį patvirtinančios teismo nutarties vykdymo išaiškinimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje antstolis G. Puodžiukas v. R. Š., V. Š., bylos Nr. 3K-3-61/2008, buvo nagrinėjamas antstolio pareiškimas dėl taikos sutartį patvirtinančios teismo nutarties vykdymo tvarkos pakeitimo. Akivaizdu, kad kasatoriaus įvardytos kasacinio teismo išnagrinėtos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi skiriasi, todėl kasatoriaus argumentai, jog apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių, yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

17Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 6 d. nutarčiai naikinti nesudaro pagrindo ir kasatoriaus argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė tos pačios pakopos teismų praktikos (Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1504-343/2008). Skundžiamos nutarties teisėtumo vertinimas nurodytu aspektu iš esmės reiškia vertinimą, ar ji atitinka Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies reikalavimą teismams laikytis savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių. Šia prasme Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 6 d. nutarties teisėtumas patikrinamas instancine tvarka skundžiant nutartį kasacinei instancijai. Kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis) ir jo nevaržo žemesniųjų pakopų teismų suformuota teisės taikymo praktika. Dėl to kasatoriaus argumentas dėl tos pačios pakopos teismų praktikos nesilaikymo kasacinėje instancijoje nėra reikšmingas.

18Dėl bylos nutraukimo pagrindų

19Apeliacinės instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo taikytų CPK 293 straipsnio 1 ir 3 punktų nuostatų, pagrindė, kodėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis yra naikintina. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal savo prasmę ir turinį CPK 293 straipsnio 1 ir 3 punktuose nurodyti bylos nutraukimo pagrindai yra visiškai savarankiški ir vienas kito neapimantys, todėl jie negali būti taikomi kartu tam pačiam ieškinio reikalavimui. Remdamasis teismų praktika kasatorius kasaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai dėl CPK 293 straipsnio 3 punkto taikymo turi būti priskirti kitam bylos nutraukimo teisiniam pagrindui – CPK 293 straipsnio 1 punktui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokie kasatoriaus argumentai yra visiškai nepagrįsti, nes, kaip nurodyta pirmiau, kasatoriaus minimos teismų nutartys priimtos bylose, kurios ratio decidendi yra skirtingas nuo nagrinėjamos bylos, todėl jose suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės nesaisto šią bylą nagrinėjančių teismų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatyto teisinio bylos nutraukimo pagrindo. Teismo nutartyje turi būti nurodomi motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Motyvų nebuvimas nutartyje yra vienas iš absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) ir apeliacinės instancijos teismas neturi diskrecijos teisės ištaisyti šio pirmosios instancijos teismo padaryto pažeidimo, todėl kasatoriaus argumentas dėl CPK 328 straipsnio taikymo laikytinas nepagrįstu. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl ši nutartis paliktina nepakeista.

20Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme

21Kasacinės instancijos teisme patirta 41,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, tai nurodytų išlaidų priteisti valstybės naudai šioje procesinėje stadijoje nėra galimybės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų išlaidų priteisimo valstybės naudai turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

22Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

23Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

24Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Byloje kilo ginčas dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia.... 6. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 17 d. nutartimi bylą... 7. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m.... 8. Atsakovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 9. 1. Dėl nukrypimo nuo teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas... 10. 2. Dėl skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų. Skundžiamos nutarties... 11. Ieškovų ir trečiųjų asmenų atsiliepimų į atsakovo kasacinį skundą... 12. Teisėjų kolegija... 13. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos... 14. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinės... 15. Pareiga laikytis tos pačios instancijos ir aukštesnės instancijos teismų... 16. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde remiamasi Lietuvos... 17. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.... 18. Dėl bylos nutraukimo pagrindų... 19. Apeliacinės instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje pasisakydamas dėl... 20. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės... 21. Kasacinės instancijos teisme patirta 41,55 Lt išlaidų, susijusių su... 22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 23. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.... 24. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...