Byla e2A-947-524/2016
Dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Tele2“, ir atsakovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-17 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Irmos Čuchraj, Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės Lindorff Oy, veikiančios per struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, ieškinį atsakovui R. V. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Tele2“, ir atsakovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-17 sprendimo,

Nustatė

2ieškovė Lindorff Oy, veikianti per struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo R. V. 316,53 Eur skolą, 11,52 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

3Atsakovas R. V. su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad, pradinės kreditorės UAB „Tele2“ žiniomis, atsakovas nėra skolingas už suteiktas telefono ryšio paslaugas. Nurodė, kad jokių pranešimų iš pradinės kreditorės dėl skolos nėra gavęs.

4Trečiojo asmens UAB „Tele2“ atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas dėl suteiktų jam paslaugų trečiajam asmeniui nėra skolingas, nes trečiasis asmuo savo reikalavimo teisę į atsakovą perleido ieškovei, todėl už suteiktas atsakovui telefono paslaugas jis yra skolingas naujai kreditorei – ieškovei. Paaiškino, kad atsakovas apie susidariusią skolą buvo informuotas. Prašė ieškinį tenkinti.

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-02-17 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo 316,53 Eur skolos, 11,52 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2014-12-30 iki 2015-06-30, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 328,05 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2015-07-02, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp pradinės kreditorės UAB „Tele2“ ir atsakovo susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Pradiniam kreditoriui perleidus reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusius įsiskolinimus naujajai kreditorei – ieškovei, tarp ieškovės ir atsakovo įstatymo pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, todėl ieškovė įgijo teisę atsakovui reikšti visus reikalavimus, kuriuos atsakovui turėjo teisę reikšti pradinis kreditorius. Pažymėjo, kad atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus pradiniam kreditoriui, buvo informuotas apie susidariusį įsiskolinimą, bet jo laiku nepadengė.

6Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo

72016-02-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Palaiko savo poziciją, išdėstytą pirmosios instancijos teisme, ir papildomai nurodo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas buvo informuotas apie susidariusį įsiskolinimą. Teigia, kad jokių pranešimų iš ieškovės ir pradinio kreditoriaus (trečiojo asmens) nėra gavęs. Nurodo, kad vartojimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė reikalauja iš atsakovo skolos, pažeidžia atsakovo, kaip vartotojo, teises ir teisėtus interesus, todėl atsakovas turi teisę atsisakyti vykdyti savo prievolę ieškovei.

8Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Teigia, kad apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė nė vienos aplinkybės (argumento), leidžiančios abejoti priimto teismo sprendimo pagrįstumu. Nurodo, kad pradinis kreditorius, teikdamas paslaugas atsakovui, jokių atsakovo teisių nepažeidė, sudarytą paslaugų teikimo sutartį vykdė tinkamai, todėl ieškovė reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu įgijo teisę reikalauti padengti susidariusį įsiskolinimą iš atsakovo, kuris savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

10CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

11Atsakovas apeliaciniu skundu prašo 2006-11-04 ir 2007-08-14 sudarytų su pradine kreditore UAB „Tele2“ telefono ryšio paslaugų teikimo vartojimo sutarčių sąlygas pripažinti negaliojančiomis, nes pradinis kreditorius nesilaikė sutarčių 4.5, 4.6 punktų. Pradinis kreditorius neįspėjo atsakovo apie kredito limito viršijimą ir nesuteikė atsakovui galimybės apsispręsti dėl paslaugų, viršijančių kredito limitą, gavimo. Be to, jam nebuvo siųstos sąskaitos apmokėti.

12Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2006-11-04 ir 2007-08-14 tarp UAB „Tele2“ ir atsakovo buvo sudarytos mobiliojo telefono ryšio paslaugų sutartys. 2015-02-27 reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Tele2“ perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo 316,53 Eur skolą. Šią skolą ieškovė kildina iš UAB „Tele2“ PVM sąskaitos faktūros, išrašytos 2008-08-31, kurioje nurodyta, jog atsakovo skola laikotarpio pradžioje buvo 877,91 Lt, ir 215 Lt netesybų, iš viso atsakovui buvo nurodyta sumokėti 1092,91 Lt (316, 53 Eur). Papildomai ieškovė pateikė 2008-07-31 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta 837,91 Lt skola už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2008-07-31 ir papildomai nurodyta, jog už du telefonus atsakovas turi sumokėti 40 Lt. Šios sąskaitos leidžia padaryti išvadą, jog atsakovui yra pareikštas reikalavimas sumokėti skolą, kuri jau buvo susidariusi 2008-07-01 – 837,91 Lt, 40 Lt už naudojimąsi dviem telefonais už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2008-07-31 bei 215 Lt netesybų. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino, tačiau pagal nustatytą teisinį reglamentavimą dėl aktyvaus teismo vaidmens vartojimo teisiniuose santykiuose nerinko papildomų įrodymų šių sumų apskaičiavimo pagrindui pagrįsti, neatskleidė bylos esmės, nes nesiaiškino ieškovės apskaičiuotos 837,91 Lt pradinės skolos pagrindo, t. y. už kokį laikotarpį, pagal kokią sutartį, ir šios bylos esmės, ar ši skola susidarė viršijus 200 Lt limitą, numatytą paminėtose sutartyse, t. y. kokią šios skolos dalį sudarė suma, viršijanti numatytą sutarčių 10 p. kredito limitą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo sutarčių aiškinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo šalių sudarytai paslaugų sutarčiai skundžiamame sprendime. LR CK 1.2 str. 1 d. įtvirtintas principas, kad civilinių santykių teisinis reglamentavimas remiasi ir sutarties laisvės principu. Sutarties laisvės principas sudarant sutartį yra tinkamai įgyvendinamas, jeigu civilinių teisinių santykių subjektai yra lygiavertėje padėtyje. Jeigu kuris nors šių santykių subjektas dominuoja kito atžvilgiu, gali kilti abejonių dėl sutarties šalių lygybės nustatant sutarties sąlygas, išskyrus atvejus, kai šios sąlygos nustatytos imperatyvių teisės normų. Nagrinėjamu atveju pradinės kreditorės UAB „Tele2“ sudaryta paslaugų sutartis yra viešoji vartojimo sutartis, o atsakovas pripažintinas vartotoju (Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 34 str. 1 d., LR CK 6.161 str. 1 d., LR CK 1.39 str. 1 d.). Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygos turi būti vertinamos ir pagal LR CK 6.188 str. bei 6.193 str. 4 d. nustatytus sąžiningumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008). Paminėtos mobiliojo telefono ryšio paslaugų sutartys įrodo, jog tarp atsakovo ir UAB „Tele2“ sudarytose sutartyse buvo numatytas 200 Lt kredito limitas. Nustatyta, kad šalių sudarytos paslaugų sutartys susideda iš dviejų lapų – pirmajame lape įskaitomo dydžio šriftu surašytos kai kurios sutarties sąlygos, tokios kaip šalių duomenys, paslaugos rūšis – mobiliojo telefono ryšio, mokėjimo planas, tarp jų numatytas ir 200 Lt dydžio kredito limitas (10 p.). Antrojo paslaugų sutarties lapo tekstas, kuriame išdėstytos bendrosios standartinės sutarties sąlygos, palyginti su pirmuoju sutarties lapu, surašytas itin mažu, sunkiai įskaitomu šriftu. Teismas, nustatęs paminėtą aplinkybę ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas sutartį sudarė kaip vartotojas prisijungimo būdu, privalo aiškintis, kaip atsakovas buvo supažindintas su paminėtu sunkiai įskaitomu sutarties dalies tekstu ir ar galėjo tinkamai įvertinti itin mažu šriftu surašytas sutarties sąlygas sutarčių sudarymo momentu. Atsakovas nėra senyvo amžiaus ir ši aplinkybė turi būti vertinama kartu su šioje sutarties dalyje sutarties punktų dėl kredito limito aiškiu suformulavimu. Šalys savo procesiniuose dokumentuose cituoja paminėtos sutarties dalies 4.5 p. ir 4.6 p. Sutarties 4.5 p. nustatyta, kad pradinis kreditorius turi teisę nustatyti klientui teikiamų paslaugų kredito limitą ir keisti jo dydį ne mažiau kaip prieš 5 dienas pranešęs apie tai klientui SMS žinute ar kitokiu būdu, o 4.6 p. nustatyta, kad pradinis kreditorius turi teisę neteikti klientui paslaugų ar apriboti jų teikimą pranešęs klientui vienu iš šių būdų: raštu, informavimo priemonėse, SMS žinute, elektroniniu paštu, jeigu klientas viršija jo nustatytą paslaugų teikimo kredito limitą. Šiuo atveju UAB „Tele2“ turi teisę per 24 valandas sustabdyti ar apriboti paslaugų tiekimą iki informacijos apie visišką atsiskaitymą su UAB „Tele2“ gavimo dienos. Įvertinus paminėtus sutarčių punktus bei pačią nustatyto limito paskirtį darytina išvada, kad mobiliojo telefono ryšio paslaugų sutarties sąlygos, susijusios su kredito limitu, nėra aiškios ir gali būti vertinamos dviprasmiškai. Pagrindiniu savo reikalavimo argumentu apeliantas nurodo tai, kad viršijus paslaugų sutartyje numatytą kredito limitą UAB „Tele2“ privalėjo įspėti vartotoją ir nutraukti mobiliojo ryšio paslaugų tiekimą. Ieškovė nurodo, kad UAB „Tele2“ turėjo tokią teisę, bet ne pareigą. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmajame paslaugų sutarties lape, kuriame numatytas 200 Lt dydžio kredito limitas, nenustatyta, kokių veiksmų UAB „Tele2“ turi imtis viršijus kredito limitą. Todėl pirmosios instancijos teismas privalo aiškintis, kaip sutarties šalys suprato paslaugų kredito limito sąvoką ir jo paskirtį, t. y. ar paslaugų kredito limito nustatymas atliko prevencinę kliento išlaidų ribojimo ir kontrolės, ar paslaugos tiekėjo finansinės apsaugos funkciją. Šiai aplinkybei aiškintis būtina rinkti įrodymus, kokiu tikslu buvo toks limitas nustatytas ir kokiu būdu atsakovas buvo informuojamas dėl kredito limito viršijimo: ar įprastai SMS žinute, ar kitokiais būdais, kurie buvo nustatyti sutarties 4.6 p. sutarčių vykdymo metu. Kadangi šioje sutartyje nėra aiškiai apibrėžtas kredito limito tikslas, esant tokiai sutarties 4.6 p. sąlygai, būtina nustatyti, ar atsakovas pagrįstai galėjo tikėtis, kad pasinaudojus mobiliojo ryšio paslaugomis už nustatytą maksimalią kredito limito sumą, t. y. pasiekus tam tikrą ribą, paslaugų tiekimas bus nutrauktas iki išankstinio kredito limito sumos sumokėjimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Ryšių reguliavimo tarnybos 2005-12-23 įsakymu Nr. 1V-1160 patvirtintų Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklės), galiojusių kredito limito viršijimo nagrinėjamu atveju metu, 3 punkte apibrėžta kredito limito sąvoka, numatanti, kad paslaugų kredito limitas yra pinigų suma, kurios ribų neperžengiant abonentui teikiamos paslaugos be išankstinio apmokėjimo per paslaugų teikimo sutartyje nurodytą ataskaitinį laikotarpį. Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (LR CK 6.193 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nagrinėjamas ginčas kildinamas iš vartojimo teisinių santykių, būtina šalių sutartį aiškinti pagal LR CK 6.193 str. 1 d. Atsakovės nurodoma paslaugų sutarties 4.6 sąlyga, numatanti, kad UAB „Tele2“ turi teisę neteikti klientui paslaugų arba apriboti jų teikimą, SMS žinute ar kitu būdu pranešusi klientui, jeigu klientas viršija UAB „Tele2“ nustatytą paslaugų teikimo kredito limitą, tokiu atveju UAB „Tele2“ turi teisę sustabdyti ar apriboti paslaugų teikimą iki informacijos apie visišką atsiskaitymą su UAB „Tele2“ gavimo dienos, nėra išreikšta aiškiai ir suprantamai. LR CK 6.193 str. 2 d. nustato, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Todėl būtina aiškintis, kaip pradinis atsakovo kreditorius ir atsakovas suprato sutarties 4.6 p. Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 26 punktas numato, kad teikėjas privalo sudaryti galimybę paslaugų vartotojui pasirinkti mažesnį už siūlomą paslaugų kredito limitą (pasirenkamas kredito limitas negali būti mažesnis už minimalų mėnesinį paslaugų užmokestį), kuriam pasibaigus teikėjas privalo sutartyje nustatytomis sąlygomis apriboti paslaugų teikimą ir šis limitas be paslaugų vartotojo sutikimo negali būti didinamas, o šių taisyklių 28 punktas numato bendrą nuostatą, kad paslaugų teikimas gali būti apribotas tik pasibaigus paslaugų kredito limitui arba abonentui pažeidus sutarties sąlygas. Sutartys su atsakovu buvo sudarytos 2006-11-04 ir 2007-08-14 ir jų sudarymo metu galiojo paminėtų taisyklių redakcija, numatanti galimybę apriboti paslaugų teikimą pagal nustatytą limitą, todėl atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvas, jog tik vėlesnė šių taisyklių redakcija numatė apribojimą, nėra pagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši bendro pobūdžio nuostata yra nukreipta į vartotojo – kliento – teisių apsaugą nuo nepagrįsto paslaugos tiekėjo paslaugų teikimo apribojimo. Tuo tarpu būtina išaiškinti, ar atsakovas galėjo protingai tikėtis sutarties sudarymo metu (jam buvo išaiškinta, perskaityta, individualiai aptarta su pradinio kreditoriaus vadybininku ir kt.), kad pagal paslaugų teikimo sutarties 4.6 p. UAB „Tele2“ turėjo teisę, bet ne pareigą sustabdyti ar apriboti paslaugų teikimą viršijus nustatytą 200 Lt kredito limitą ir kad limito paskirtis buvo kita nei paslaugos teikimo ribojimo priemonė. LR CK 6.193 str. 4 d. įtvirtina, kad atvejais, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Todėl šioje byloje būtina teikti įrodymus, aiškintis sutarties nuostatas dėl kredito limito siekiant išsiaiškinti jo paskirtį. Teismui šios kategorijos bylose nustatytas aktyvus vaidmuo, todėl teismas turėtų reikalauti įrodymų iš ieškovės dėl šalių sutarties vykdymo iki ginčo skolos susidarymo, atkreiptinas dėmesys, kad kredito limitas buvo įrašytas tiek 2006-11-04, tiek 2007-08-14 sutartyje, o paminėta PVM sąskaita faktūra įrodo, jog pradinė skolos suma 837,91 Lt, skola susidarė už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2008-07-31, todėl būtina iš ieškovės reikalauti įrodymų, kokiu būdu buvo pranešama atsakovui apie kredito limitą visos sutarties vykdymo metu.

13Įvertinusi pradinės kreditorės ir atsakovo sutarčių tekstus, atsakovo nurodomas faktines aplinkybes, jo suformuluotus prašymus dėl sutarčių punktų pripažinimo nesąžiningais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netyrė ginčo sumos, bei sutarčių punktų dėl kredito limito, jo paskirties, atsakovo informavimo apie kredito limito viršijimą būdo. Šioje byloje būtina pareikalauti detalaus ieškovės nurodomos 877,91 Lt skolos apskaičiavimo, jo pagrindo (837,91 Lt pradinės skolos pagrindo, t. y. už kokį laikotarpį ji susidarė ir pagal kurią sutartį, ar 40 Lt suma už naudojimąsi dviem telefonais laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2008-07-31 nėra sumokėta pradiniam kreditoriui), nurodant atsakyti, ar ši suma susidarė viršijus kredito limitą. Atkreiptinas dėmesys, jog į prašomą priteisti sumą buvo įtraukti ir 215 Lt netesybų, nenurodant jų skaičiavimo pagrindo, todėl ši ieškinio dalis privalo būti ištirta, pareikalaujant įrodymų, už kokį laikotarpį, pagal kurią sutartį ir nuo kokios sumos šios netesybos buvo apskaičiuotos. Delspinigiai, kaip sutartinės atsakomybės forma, gali būti nustatomi sutartimi arba įstatymu (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Jeigu netesybų dydis yra nustatytas įstatyme, o sutartis yra vartojimo sutartis, tai šalys savo susitarimu negali bloginti vartotojo padėties, t. y. nustatyti vartotojui didesnius delspinigius, negu nustatyta įstatyme, todėl šios aplinkybės turi būti ištirtos.

14Šioje byloje būtina rinkti naujus įrodymus, pasisakyti dėl šalių sutarčių sąlygų, todėl neatskleista bylos esmė ir pagal bylos įrodymus negalima išnagrinėti bylos iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Byla nagrinėti perduotina pirmosios instancijos teismui siekiant nepažeisti šalių teisės į apeliaciją (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

15Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

Nutarė

16Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-17 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai