Byla 2A-102-241/2015
Dėl nepagrįsto praturtėjimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl nepagrįsto praturtėjimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė D. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo A. S. 180 000 Lt kaip be pagrindo įgytą pinigų sumą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2008 m. sausio 16 d. kredito sutartį, sudarytą su AB SEB banku, ieškovei buvo suteiktas 348 411,83 EUR dydžio kreditas, skirtas gyvenamojo namo statybai. Pagal žodinį susitarimą atsakovas jai organizavo statybinių medžiagų, reikalingų gyvenamojo namo statybai, pirkimą. Ieškovė atsakovui 2008 m. liepos 1 d. pavedimu pervedė 200 000 Lt, o 2008 m. liepos 25 d. dar 50 000 Lt. Šiuos pinigus atsakovas turėjo panaudoti statybinių medžiagų pirkimui. Atsakovas, nenupirkęs ieškovei jokių statybinių medžiagų, 2008 m. rugsėjo 26 d. dalį pinigų – 70 000 Lt ieškovei grąžino, o likusios dalies – 180 000 Lt atsakovas iki šiol negrąžino. Ieškovės teigimu, atsakovas nepagrįstai praturtėjo jos sąskaita, todėl negrąžintą pinigų sumą prašo priteisti.

5Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad pagal ieškovės jam išduotą 2006 m. rugpjūčio 3 d. įgaliojimą atsakovas turėjo nupirkti už atsakovo nuožiūra suderėtą kainą ieškovės vardu gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius ( - ). Šis turtas tuo metu priklausė J. Č., A. T. ir P. V. lygiomis dalimis. Už šį turtą 2006 m. rugpjūčio 1 d. atsakovas sumokėjo 155 000 Lt avansą. Tokio dydžio įmoka buvo sumokėta už pardavėjus A. T. ir J. Č., kurie iš M. S. pirko pigesnį gyvenamąjį namą ir žemės sklypą. Pardavėjai A. T. ir J. Č. nurodė šią sumą mokėti ne tiesiogiai į jų sąskaitą, o į M. S. sąskaitą. Atsakovas 2006 m. rugsėjo 4 d. papildomai pervedė pardavėjams 187 200 Lt. Taip pat buvo sumokėta 500 Lt notarui ir 1 180 Lt už kadastrinius sklypo matavimus. Ieškovė 2006 m. liepos 27 d. ir 2006 m. rugpjūčio 2 d. pervedė atsakovui 160 000 Lt avansui padengti. Taigi po sklypo ir pastato įgijimo, ieškovė atsakovui buvo skolinga apie 180 000 Lt, kadangi iš viso už turtą buvo sumokėta apie 340 000 Lt. Atsakovui paprašius ieškovės sumokėti skolą ir dar papildomai paskolinti pinigų, ieškovė pervedė atsakovui 200 000 Lt sumą, vėliau dar pervedė 50 000 Lt kaip paskolą ir jai buvo išduotas vekselis. Kadangi ieškovė iš viso pervedė 250 000 Lt, o už žemę ir sklypą buvo skolinga 180 000 Lt, atsakovas jai grąžino 70 000 Lt.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 7 d. sprendimu panaikino 2010 m. kovo 4 d. preliminarų sprendimą ir ieškovės D. S. ieškinį atmetė.

8Teismas nustatė, kad pagal 2006 m. liepos 26 d. Preliminarią sutartį atsakovas įsipareigojo už 342 200 Lt nupirkti iš J. Č., P. V. ir A. T. žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su statiniais, esančius ( - ). Žemės sklypo ir statinių pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta 2006 m. rugsėjo 4 d. tarp J. Č., P. V. ir A. T. bei ieškovės, atstovaujamos pagal įgaliojimą atsakovo, patvirtina, jog ieškovė įsigijo iš pardavėjų nuosavybės teisėmis minėtą nekilnojamąjį turtą. Pasak teismo, tiek 2006 m. rugpjūčio 1 d. mokėjimo nurodymas Nr. 886990, tiek 2006 m. liepos 26 d. Preliminarioji sutartis patvirtina, kad atsakovas iš savo sąskaitos sumokėjo 155 000 Lt avansą už pardavėjus A. T. ir J. Č., kurie iš M. S. pirko gyvenamąjį namą ir žemės sklypą. Byloje esantys mokėjimo pavedimai Nr. 952126, Nr. 952116, Nr. 952133, Nr. 952122, Nr. 952160 ir Nr. 952120 patvirtina, jog atsakovas nekilnojamojo turto, esančio ( - ), pardavėjams 2006 m. rugsėjo 4 d. papildomai pervedė 187 200 Lt. Ieškovės argumentą, kad 2006 m. rugsėjo 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties 3 punkte buvo numatyta, jog parduodamo turto kaina yra 120 000 Lt, teismas atmetė, atsižvelgdamas į tai, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo pakeista minėta sutarties 3 punkto sąlyga, nurodant, kad žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais parduodamas už bendrą parduodamo turto kainą – 342 200 Lt, kuriuos pardavėjai lygiomis dalimis gavo iš pirkėjos prieš pasirašant šią sutartį. Teismas sprendė, kad po žemės sklypo ir gyvenamojo namo įgijimo ieškovė atsakovui buvo skolinga apie 180 000 Lt, kadangi iš viso už turtą reikėjo sumokėti apie 340 200 Lt, o avansui ieškovė buvo davusi tik 160 000 Lt. Įvertinęs byloje esančius duomenis apie ieškovės 2008 m. liepos 1 d. ir 2008 m. liepos 25 d. pavedimus atsakovui atitinkamai 200 000 Lt ir 50 000 Lt ir atsakovo 2008 m. rugsėjo 26 d. grąžintus ieškovei 70 000 Lt, teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad minėtuose pavedimuose nurodyta paskirtis atitinkamai ,,pavedimas“ ir ,,skubus pavedimas“ nesudaro pagrindo teigti, jog šie pinigai atsakovui buvo pervesti statybinių medžiagų pirkimui. Tokios aplinkybės, pasak teismo, nepatvirtina ir byloje pateiktas projektavimo sąlygų sąvadas.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Ieškovė D. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

111. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė buvo skolinga atsakovui už nekilnojamojo turto, esančio ( - ), įgijimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. lapkričio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-973/2013, konstatavo priešingą aplinkybę – kad visą sumą (342 200 Lt) už šį nekilnojamąjį turtą ieškovė buvo sumokėjusi dar iki pirkimo–pardavimo sutarties 2006 m. rugsėjo 4 d. sudarymo. Todėl 2008 m. liepos 1 d. mokėjimo pavedimu (200 000 Lt) ji negalėjo grąžinti atsakovui skolos, nes visa tariama skola buvo sumokėta jau prieš dvejus metus.

122. Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-973/2013 buvo nagrinėjamas tik išorinis atstovavimo santykis, susiklostęs tarp turto pardavėjų P. V., J. Č. ir A. T. bei ieškovę atstovavusio atsakovo. Teismas visiškai nesiaiškino vidinio atstovavimo santykio, t. y. tarp ieškovės ir atsakovo dėl turto įgijimo kainos, turinio. Vien tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-973/2013 buvo sprendžiama, kad turto pardavėjai ir atsakovas buvo nustatę didesnę turto kainą (342 200 Lt) nei nurodyta sutartyje, nereiškia, kad atsakovas neperžengė jam suteiktų įgaliojimų ribų ir kad ieškovės įsipareigojimas yra sumokėti atsakovui 342 200 Lt, o ne 120 000 Lt.

133. Teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Išvadą apie tai, kad 2008 m. liepos 1 d. ir 2008 m. liepos 25 d. mokėjimo pavedimai nebuvo skirti statybinių medžiagų įsigijimui, teismas grindė vien tuo, kad mokėjimo pavedimų paskirtyje nebuvo nurodyta tokia paskirtis, nors visi kiti byloje ieškovės pateikti įrodymai neabejotinai pagrindė mokėjimo pavedimų paskirtį – statybinių medžiagų įsigijimui. Teismas nepaaiškino, kodėl visus šiuos įrodymus atmetė. Teismas nepasisakė apie 2014 m. birželio 30 d. elektroninį laišką AB SEB banko atstovei O. S., kurio turinys patvirtina, kad prieš pervesdama atsakovui ginčo sumas, ieškovė paėmė 200 000 Lt kreditą būtent statybinių medžiagų įsigijimui. Byloje buvo pateiktas ne vienas įrodymas, patvirtinantis, kad tuo metu, kai ieškovė atliko ginčo mokėjimo pavedimus, kaip tik jos žemės sklype vyko statybos darbai.

144. Atsakovo paaiškinimai turėjo būti vertinami kritiškai, nes atsakovas nepateikė nei pakvitavimo, nei kito įrodymo, kuris pagrįstų skolos grąžinimą, taip pat dėl to, kad viename iš mokėjimo pavedimų (2006 m. liepos 27 d.), kurio gavėjas buvo atsakovas, ieškovės parašas buvo suklastotas, ką patvirtina teismui pateikti ikiteisminio tyrimo duomenys.

155. Net jeigu būtų sprendžiama, kad ginčo mokėjimo pavedimai atlikti kita paskirtimi, ne statybinėms medžiagoms įsigyti, tai nepaneigia fakto, kad atsakovas šiuos pinigus iki šiol valdo be jokio teisinio pagrindo (CK 6.237 str. 1 d.).

16Atsakovas A. S. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat prašo skirti ieškovei 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesu. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

171. Ieškovė neįrodinėjo, kad visą realią kainą kompensavo atsakovui iki sandorio sudarymo. Priešingai, ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad iki sandorio sudarymo buvo sumokėjusi apie 160 000 Lt, t. y. daugiau nei jos teigimu buvo įgyto turto kaina (120 000 Lt). Ieškovė pervedė pinigus avansui sumokėti ir tokiu būdu patvirtino, kad žino preliminariosios sutarties sąlygas.

182. Išvada, kad ieškovė visą kainą sumokėjo dar iki sandorio sudarymo, ištraukta iš konteksto, nes Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje byloje buvo tiriami ir vertinami tie patys rašytiniai įrodymai. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad be šioje byloje esančių įrodymų apie jos pervestas sumas, ji būtų mokėjusi atsakovui papildomai.

193. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje yra įsivėlusi rašybos klaida, t. y. pavedimo data, kuriuo buvo padarytas 200 000 Lt pavedimas, vietoje 2008 m. liepos 1 d. yra įrašyta 2006 m. liepos 1 d. Ieškovė, kuri niekada neteigė ir neįrodinėjo, kad 2006 m. liepos 1 d. pervedė 200 000 Lt, naudojasi šiuo teismo apsirikimu ir tuo grindžia apeliacinį skundą. Ieškovės apeliacinis skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl yra pagrindas taikyti CPK 95 straipsnyje įtvirtintas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, t. y. skirti baudą, kurios dalį priteisti atsakovui kaip kompensaciją dėl patirtų nepatogumų.

204. Apeliantės pateikti įrodymai nepatvirtino, kad jos sklype būtų vykę kokie nors statybos darbai. Byloje pateiktas 2008 m. gegužės mėn. atliktų darbų aktas, 2008 m. balandžio 30 d. rangos sutartis patvirtina, kad tuo metu vyko ne statybos, o griovimo darbai. Byloje yra duomenys, kad dar 2009 m. sausio 13 d. ieškovė gavo nepritarimą parengtam projektui. Taigi 2008 m. liepos 1 d., kada ji darė pavedimą, dar nebuvo patvirtinto projekto, nebuvo išduotas statybos leidimas, tad jokios statybos negalėjo vykti ir nevyko.

215. Ieškovės susirašinėjimas su banko darbuotoja neturi nieko bendra su tarp ieškovės ir atsakovo susiklosčiusiais santykiais, kaip ir kredito sutartis, sudaryta 2008 m. liepos 25 d., t. y. praėjus 25 dienoms po pavedimo atlikimo. Vekselio išdavimo / neišdavimo aplinkybė nėra susijusi su byla, kadangi tai susiję su 2008 m. liepos 25 d. atliktu 50 000 Lt pavedimu. Atsakovas šią sumą grąžino ir ieškovė nekelia reikalavimo dėl šios sumos.

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

24Byloje kilęs ginčas dėl šalių, kurias siejo pavedimo sutartiniai teisiniai santykiai, tarpusavio atsiskaitymų.

25Nustatyta, kad apeliantė 2006 m. rugpjūčio 3 d. įgaliojo atsakovą jos vardu nupirkti už savo nuožiūra nustatytą kainą ir sąlygas žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su pagalbiniais pastatais, esančius ( - ) (1 t., 8-9 b. l.). 2006 m. rugsėjo 4 d. tarp J. Č., P. V. ir A. T. ir apeliantės, atstovaujamos atsakovo, buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią apeliantė įsigijo minėtą nekilnojamąjį turtą (1 t., 79-81 b. l.). Sutarties 3 punkte buvo nustatyta, kad parduodamo turto kaina – 120 000 Lt, kuriuos pardavėjai lygiomis dalimis gavo iš pirkėjos atstovo prieš pasirašant šią sutartį. Ši sutarties sąlyga buvo pakeista Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimu, kuris buvo apskųstas apeliacine tvarka ir kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. lapkričio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-973/2013, paliko nepakeistą. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad bendra parduodamo turto kaina – 342 200 Lt. Būtent tokia kaina buvo nustatyta ir 2006 m. liepos 26 d. preliminariojoje sutartyje, kurią sudarė atsakovas su turto pardavėjais (1 t., 56-58 b. l.). Preliminariosios sutarties 4 punkte buvo nustatyta kainos sumokėjimo tvarka, pagal kurią 155 000 Lt turėjo būti sumokėti avansu iki 2006 m. rugpjūčio 1 d., o likę 187 200 Lt – iki pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo arba sudarymo dieną. Atsakovo pateikti mokėjimo pavedimai patvirtina, kad jis 2006 m. rugpjūčio 1 d. pervedė į M. S., iš kurio A. T. ir J. Č. pirko sau kitą gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, sąskaitą 155 000 Lt (1 t., 52 b. l.), o 2006 m. rugsėjo 4 d. J. Č., A. T., P. V. ir jos sūnui Č. V. sumokėjo bendrai 187 200 Lt (1 t., 46-51 b. l.). Taigi atsakovas įrodė, kad jis visiškai atsiskaitė su pardavėjais už apeliantės vardu įgytą nekilnojamąjį turtą.

26Apeliantės teigimu, Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-973/2013 nustatė, kad ji dar iki 2006 m. rugsėjo 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo už perkamą nekilnojamąjį turtą buvo sumokėjusi visą sumą, t. y. 342 200 Lt. Šį apeliacinio skundo argumentą teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą, tokią išvadą grindžiant šiais motyvais. Visų pirma, apeliantė neįrodinėjo, kad 2006 m. liepos 1 d. ji sumokėjo atsakovui 200 000 Lt. Priešingai, tiek šioje byloje, tiek minėtoje kitoje civilinėje byloje apeliantė laikėsi pozicijos, kad ginčo turto kaina yra 120 000 Lt ir kad ji sumokėjo atsakovui būtent tokio dydžio kainą už šį turtą. Antra, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-973/2013, nustatyta aplinkybė, kad apeliantė 2006 m. liepos 1 d. pervedė atsakovui 200 000 Lt, laikytina rašymo apsirikimu, atsižvelgiant į tai, kad tokios aplinkybės nenustatė Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą, kuris minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo paliktas nepakeistas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad minėtame sprendime pirmosios instancijos teismas nustatė, jog D. S. 2008 m. liepos 1 d. pervedė A. S. 200 000 Lt sumą. Be to, apeliacinės instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose apeliantė pati nurodė, kad jai nėra žinoma, kokių duomenų pagrindu Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje padarė išvadą apie tai, jog visa pirkimo–pardavimo sutarties kaina – 342 200 Lt, buvo sumokėta iki šios sutarties pasirašymo. Trečia, byloje pateikti atsakovo sąskaitos išrašai patvirtina, kad apeliantė 2006 m. liepos 27 d. pervedė į atsakovo sąskaitą 79 999 Lt (tai, kad šiame pavedime, anot apeliantės, jos parašas buvo suklastotas, nedaro šio mokėjimo negaliojančiu, kadangi apeliantė šio mokėjimo nenuginčijo įstatymo nustatyta tvarka), 2006 m. rugpjūčio 2 d. – dar 80 000 Lt (1 t., 54-55 b. l.). Apeliantės pervesta bendra 159 999 Lt suma padengė atsakovo pardavėjams sumokėtą avansą už perkamą nekilnojamąjį turtą. Byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantė iki pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, t. y. iki 2006 m. rugsėjo 4 d., būtų padengusi atsakovui likusią turto kainos dalį.

27Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas už perkamą nekilnojamąjį turtą pardavėjams sumokėjo 342 200 Lt kainą, pagrįstai sprendė, jog apeliantė turėjo pareigą visą šią sumą grąžinti atsakovui. Apeliaciniame skunde teigiama, kad turto pardavėjų ir atsakovo nustatyta didesnė turto kaina nei nurodyta sutartyje nereiškia, kad atsakovas neperžengė jam suteiktų įgaliojimų ribų. Teisėjų kolegijos nuomone, sutikti su šiuo argumentu nėra pagrindo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai – tarp atstovo ir atstovaujamojo, ir išoriniai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas, kuris parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2009; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovas buvo įgaliotas sudaryti pirkimo–pardavimo sandorį už savo nuožiūra sulygtą kainą. Teismas nustatė, kad apeliantei buvo žinoma, jog sandorio kaina yra 342 200 Lt. Atsakovui pagal įgaliojimą sudarius pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu apeliantė įgijo įgaliojime nurodytą konkretų nekilnojamąjį turtą, pastarajai atsirado pareiga atlyginti visas atstovo turėtas išlaidas (CK 2.151 str. 1 d.). Jokių įrodymų, kurie patvirtintų tarp šalių buvus kitokį susitarimą, byloje nėra (CPK 178 str.).

28Byloje nustatyta, kad po 2006 m. rugsėjo 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo apeliantė už įsigytą nekilnojamąjį turtą atsakovui liko skolinga 182 201 Lt (342 200 Lt - 159 999 Lt). Be to, atsakovas pateikė įrodymus, kad jis patyrė 1 180 Lt išlaidų už nupirkto žemės sklypo kadastrinius matavimus (1 t., 53 b. l.). Atsakovo teigimu, jis apeliantės vardu taip pat sumokėjo notarui apie 500 Lt. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apeliantė 2008 m. liepos 1 d. atsakovui pervedė 200 000 Lt (1 t., 10 b. l.), 2008 m. liepos 25 d. – 50 000 Lt (1 t., 11 b. l.), o atsakovas 2008 m. rugsėjo 26 d. grąžino apeliantei 70 000 Lt (1 t., 12 b. l.). Iš šių mokėjimų matyti, kad šalys tarpusavyje iš esmės atsiskaitė. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo manyti, kad 2008 m. liepos 1 d. pavedimu apeliantė ne grąžino atsakovui likusią skolą už įsigytą nekilnojamąjį turtą, o pervedė pinigus kitais tikslais, t. y. statybinėms medžiagoms nupirkti (CPK 185 str.). Jokių įrodymų, kurie tiesiogiai patvirtintų tarp šalių buvus kokį nors susitarimą dėl statybinių medžiagų pirkimo, byloje nėra. Iš apeliantės pateikto 2008 m. birželio 30 d. susirašinėjimo su banko darbuotoja matyti, kad 200 000 Lt lėšų poreikį apeliantė grindė noru įsigyti statybinių medžiagų (1 t., 191 b. l.). Tačiau banko darbuotojai nurodytas kredito gavimo tikslas savaime neįrodo, kad šios lėšos tokiam tikslui ir buvo panaudotos. Tokių aplinkybių nepatvirtina ir kiti apeliantės byloje pateikti įrodymai. 2008 m. balandžio 30 d. rangos sutartis buvo sudaryta dėl minėtame sklype esančių pastatų ardymo darbų, o ne dėl naujų statinių statybos (1 t., b. l. 113-120). Projektavimo darbų sutartys (1 t., 121-127), projekto ekspertizės dokumentai (1 t., 128-133), Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2009 m. sausio 13 d. raštas dėl nepritarimo techniniam projektui (1 t., 112 b. l.), projektavimo sąlygų sąvadas (1 t., 197-203) taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad lėšų pervedimo atsakovui momentu apeliantės įsigytame žemės sklype buvo vykdomi statybos darbai. Atsakovui neigiant buvus žodinį susitarimą su apeliante dėl statybinių medžiagų įsigijimo, teismas pagrįstai atsižvelgė ir į 2008 m. liepos 1 d. bei 2008 m. liepos 25 d. pavedimuose nurodytą mokėjimo paskirtį (nurodyta atitinkamai „pavedimas“ ir „skubus pavedimas“). Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad po 2006 m. rugsėjo 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo tarp apeliantės ir atsakovo įvykdyti aptarti mokėjimai buvo skirti tarpusavio atsiskaitymams už atsakovo nupirktą nekilnojamąjį turtą pagal apeliantės išduotą įgaliojimą.

29Ta aplinkybė, kad atsakovas nepateikė pakvitavimo, kuris pagrįstų apeliantės skolos grąžinimą, neturi teisinės reikšmės, kadangi atsakovas šioje byloje laikosi pozicijos, jog apeliantė skolą jam yra grąžinusi, ir jokių reikalavimų apeliantei nereiškia.

30Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo šalys tarpusavyje yra atsiskaičiusios, todėl apeliantės reikalavimas yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir padarė teisingas išvadas dėl šalių tarpusavio atsiskaitymo, todėl, atmesdamas ieškovės ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Tokiu atveju skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

31Dėl atsakovo prašymo skirti apeliantei baudą

32Atsakovas prašo skirti apeliantei CPK 95 straipsnyje nustatytą baudą už piktnaudžiavimą procesu. Prašymas motyvuojamas tuo, kad apeliacinis skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas.

33Teisėjų kolegijos vertinimu, konstatuoti, kad apeliantė nesąžiningai pateikė apeliacinį skundą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, šiuo atveju nėra pagrindo. Ieškovė pasinaudojo savo teise į apeliaciją (CPK 42 str. 1 d.). Tai, kad apeliantės skundas atmetamas, nereiškia, kad toks skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Vien apeliacinio skundo atmetimas negali būti pagrindas skirti apeliantei CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatytą baudą, todėl teisėjų kolegija atsakovo prašymo dėl baudos skyrimo netenkina.

34Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

35Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 200 Lt (347,54 EUR) advokato išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2 t., 51-52 b. l.). Toks išlaidų dydis neatitinka bylos sudėtingumo, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina jų dalis – 175 EUR (CPK 98 str.).

36Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

37Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 26 d. nutartimi šioje byloje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto ir piniginių lėšų areštą, neviršijant 180 000 Lt sumos (1 t., 30-31 b. l.). Atmesdamas ieškinį, pirmosios instancijos teismas neišsprendė laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimo, todėl šį klausimą išsprendžia apeliacinės instancijos teismas (CPK 150 str. 2 d.). Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.

38Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

39Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

40Priteisti atsakovui A. S. (a. k. ( - ) iš ieškovės D. S. (a. k. ( - ) 175 EUR (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

41Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo A. S. (a. k. ( - ) turto ir piniginių lėšų areštą už 180 000 Lt.

42Nutarties kopiją išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė D. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš... 5. Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad pagal ieškovės... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 7 d. sprendimu panaikino 2010 m.... 8. Teismas nustatė, kad pagal 2006 m. liepos 26 d. Preliminarią sutartį... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Ieškovė D. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 7... 11. 1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė buvo skolinga atsakovui už... 12. 2. Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.... 13. 3. Teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso... 14. 4. Atsakovo paaiškinimai turėjo būti vertinami kritiškai, nes atsakovas... 15. 5. Net jeigu būtų sprendžiama, kad ginčo mokėjimo pavedimai atlikti kita... 16. Atsakovas A. S. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios... 17. 1. Ieškovė neįrodinėjo, kad visą realią kainą kompensavo atsakovui iki... 18. 2. Išvada, kad ieškovė visą kainą sumokėjo dar iki sandorio sudarymo,... 19. 3. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje yra įsivėlusi rašybos klaida, t. y.... 20. 4. Apeliantės pateikti įrodymai nepatvirtino, kad jos sklype būtų vykę... 21. 5. Ieškovės susirašinėjimas su banko darbuotoja neturi nieko bendra su tarp... 22. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 23. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 24. Byloje kilęs ginčas dėl šalių, kurias siejo pavedimo sutartiniai teisiniai... 25. Nustatyta, kad apeliantė 2006 m. rugpjūčio 3 d. įgaliojo atsakovą jos... 26. Apeliantės teigimu, Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr.... 27. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas už perkamą... 28. Byloje nustatyta, kad po 2006 m. rugsėjo 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties... 29. Ta aplinkybė, kad atsakovas nepateikė pakvitavimo, kuris pagrįstų... 30. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo... 31. Dėl atsakovo prašymo skirti apeliantei baudą... 32. Atsakovas prašo skirti apeliantei CPK 95 straipsnyje nustatytą baudą už... 33. Teisėjų kolegijos vertinimu, konstatuoti, kad apeliantė nesąžiningai... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 35. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 200 Lt (347,54 EUR)... 36. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo... 37. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 26 d. nutartimi šioje byloje... 38. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 39. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti... 40. Priteisti atsakovui A. S. (a. k. ( - ) iš ieškovės D. S. (a. k. ( - ) 175... 41. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartimi... 42. Nutarties kopiją išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui....