Byla 3K-3-315/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės ir Egidijaus Laužiko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UADBB „Rizikos cesija“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UADBB „Rizikos cesija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei draudimo brokerių bendrovei „Altarija“ dėl skolos pritesimo bei atsakovo UADBB „Altarija“ priešieškinį ieškovui UADBB „Rizikos cesija“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovas (įgaliotinis) turi teisę į atlyginimą iš atsakovo (įgaliotojo) po pavedimo sutarties nutraukimo.

5Ieškovas prašė teismo iš atsakovo priteisti 26 245 Lt skolos už 2007 metais atsakovo gautų pajamų iš draudimo sutarčių, 13 331,74 Lt delspinigių, iš viso – 39 576,74 Lt ir 6 proc. procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2008 m. lapkričio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas priešieškiniu prašė iš ieškovo priteisti 7125 Lt skolos, 494 Lt delspinigių. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovas ir uždaroji akcinė bendrovė Kauno termofikacijos elektrinė (toliau – elektrinė) 2003 m. birželio 18 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį (sutartis pakeista 2004 m. rugpjūčio 18 d., nutraukta 2006 m. rugsėjo 8 d.), pagal kurią draudimo brokeris (atsakovas) gavo iš elektrinės pavedimą atlikti teisinius veiksmus, susijusius su elektrinės turto, bendrosios civilinės atsakomybės ir verslo nutrūkimo draudimu. Ieškovas ir atsakovas 2004 m. gegužės 9 d. sudarė pavedimo sutartį, kuria atsakovas įgaliojo ieškovą atlikti teisinius veiksmus, susijusius su derybomis su draudimo kompanijomis dėl elektrinės turto, įkeičiamo bankui, ir likusio neįkeisto turto draudimo sutarties, bendrosios civilinės atsakomybės ir verslo nutrūkimo draudimo sutarčių sudarymo sąlygų. Pagal pavedimo sutarties 1.2 punktą atsakovas 2004 m. gegužės 9 d. išdavė ieškovo darbuotojui D. S. įgaliojimą veikti pagal 2004 m. gegužės 9 d. pavedimo sutartį vieneriems metams iki 2005 m. gegužės 9 d. Pagal pavedimo sutarties 2.1 punktą už sutarties 1 punkte nustatytus ir atliktus veiksmus atsakovas įsipareigojo ieškovui sumokėti 25 proc. atsakovo gaunamo komisinio atlyginimo. Atsakovui už elektrinės draudimą nuo 2006 m. kovo 14 d. iki 2007 m. birželio 14 d. sumokėta tiek pinigų: 2006 m. kovo 14 d. ir 2006 m. birželio 15 d. – po 66 700 Lt, 2006 m. rugsėjo 14 d. – 88 980 Lt, 2006 m. gruodžio 14 d. – 44 500 Lt, 2007 m. balandžio 13 d. – 88 980, 2007 m. birželio 14 d. – 44 500 Lt. Atsakovas ieškovui sumokėjo tokį atlyginimą: 2004 m. rugsėjo 16 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. kovo 7 d. ir 2005 m. birželio 7 d. – po 15 965,48 Lt, apskaičiuotus nuo 63 861,90 Lt; 2005 m. rugsėjo 26 d., 2005 m. gruodžio 15 d., 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. liepos 13 d. – po 16 675 Lt, skaičiuojamus nuo 66 700 Lt; 2006 m. gruodo 15 d. – 33 370 Lt. Atsakovas 2007 m. sausio 9 d. vienašališkai nutraukė pavedimo sutartį, sudarytą su ieškovu. Šalys taip pat 2004 m. gruodžio 1 d. sudarė draudimo tarpininkavimo sutartį, pagal kurią susitarė, kad elektrinė per tarpininką (atsakovą) naudosis draudimo brokerio (ieškovo) paslaugomis, drausdamasi laidavimo draudimu. Pagal nurodytą sutartį atsakovas atliko jam pavestus darbus, bet ieškovas jam nesumokėjo 7125 Lt tarpininkavimo mokesčio. Ieškovas vienašaliu 2007 m. gruodžio 5 d. įskaitymo aktu įskaitė atsakovui nesumokėtą 7125 Lt atlyginimą į ieškovo iš atsakovo reikalaujamą 33 370 Lt skolą pagal pavedimo sutartį ir nurodė, kad atsakovas liko skolingas ieškovui 26 245 Lt.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimu atmetė ieškovo ieškinį, o atsakovo priešieškinį patenkino: priteisė atsakovui iš ieškovo 7125 Lt skolos ir 494 Lt delspinigių, iš viso – 7619 Lt. Teismas nurodė, kad šalių 2004 m. gegužės 9 d. sudarytą pavedimo sutartį atsakovas nutraukė 2007 m. sausio 9 d., todėl nuo šios datos pasibaigė šalių sutartiniai santykiai. Teismas atmetė ieškovo ieškinį, nes padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad po nurodytos datos vykdė 2004 m. gegužės 9 d. pavedimo sutartį ir kad jam priklauso atlyginimas už kokius nors atliktus veiksmus. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas pripažino, jog už visą pavedimo sutarties galiojimo laikotarpį iki 2007 metų jis gavo atlyginimą už atliktą darbą. Teismas patenkino atsakovo priešieškinį, nes konstatavo, kad ieškovas pripažino faktą dėl 7125 Lt nesumokėto tarpininkavimo mokesčio, atėmęs jį iš ieškiniu reikalaujamos priteisti sumos.

8Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. kovo 31 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimą paliko nepakeistą. Šalių sudarytą 2004 m. gegužės 9 d. sutartį apeliacinės instancijos teismas pripažino atlygintine pavedimo sutartimi, kuria įgaliotinis įsipareigojo įgaliotojo vardu atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis už tam tikrą atlygį (CK 2.152 straipsnio 1 dalis, 2.154 straipsnio 2 dalis, 6.758 straipsnio 1, 3 dalys). Teismas padarė išvadą, kad nurodyta sutartis neatitinka komercinio atstovavimo sutarties požymių, nes pagal sutarties 1.1 punktą ieškovui nesuteikta teisių atstovaujamojo vardu sudaryti sandorius ar tarpininkauti atstovaujamajam sudarant sandorius (CK 2.156 straipsnio 1 dalis, 2.154, 2.156 straipsniai). Pagal nurodytą sutarties punktą įgaliotiniui suteikta teisė įgaliotojo vardu vesti derybas su draudimo kompanijomis, rengti draudimo sutartis, dalyvauti parenkant draudiką. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad įgaliotojas galėjo bet kada panaikinti įgaliojimą (CK 6.763 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pavedimo sutarties galiojimas baigėsi 2007 m. sausio 9 d. ją atsakovui nutraukus. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad pagal šalių pavedimo sutarties 1.2 punktą ieškovo darbuotojui atsakovo išduotas įgaliojimas, kurio pagrindu galėjo būti vykdoma pavedimo sutartis, baigėsi 2005 m. gegužės 9 d., nes įgaliojime nustatytas vienerių metų galiojimo terminas. Dėl to Kauno apygardos teismas sprendė, kad tik iki šios datos ieškovas galėjo veikti ir atlikti teisinius veiksmus įgaliotojo vardu. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes ieškovas neįrodė, kad atliko kokius nors teisinius veiksmus atsakovo vardu pagal pavedimo sutartį 2007 metais, kuriais atsakovas gavo komisinį atlyginimą už 2004–2006 metais sudarytas draudimo sutartis. Kauno apygardos teismas sprendė, kad tai, jog 2004–2006 metų draudimo sutartys buvo sudarytos prieš pavedimo sutarties nutraukimą, nesuteikia teisės ieškovui į atlyginimą iš už jas 2007 metais gautų pajamų. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl priešieškinio.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nutartį bei priimti naują sprendimą: patenkinti ieškovo ieškinį ir atmesti atsakovo priešieškinį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Kasatorius nurodo, kad teismai padarė aiškią teisės taikymo klaidą, nes išaiškino, kad už iki sutarties nutraukimo atliktus, bet neapmokėtus darbus šalis gali nemokėti atlyginimo darbus atlikusiai šaliai (CK 2.158 straipsnis, 2.160 straipsnio 1, 9 dalys, 2.167, 6.222 straipsnis, 6.764 straipsnio 1 dalis). Kasatorius teigia, kad ieškovas 2004–2006 metais atliko veiksmus, dėl kurių sudarytos draudimo sutartys (2004–2006 metais). Komisinis atlyginimas buvo mokamas dalimis. Dalį atlyginimo ieškovas gavo 2006 metais, antrąją dalį turėjo gauti 2007 metais. Kasatorius pabrėžė, kad, siekdamas išvengti antrosios komisinio atlyginimo dalies mokėjimo, atsakovas 2007 metais nutraukė šalių sutartį. Tačiau, kasatoriaus įsitikinimu, vienašališkai nutraukus sutartį, privalo būti sumokama už faktiškai iki nutraukimo atliktą darbą (suteiktas paslaugas). Kasatorius tvirtina, kad jam priklauso antroji atlyginimo dalis, nes jo teisę į visą atlyginimą patvirtino pats atsakovas, sumokėjęs pirmąją atlyginimo dalį. Be to, už 2004–2006 metais sudarytas draudimo sutartis atsakovas gavo visą komisinį atlyginimą, nuo kurio skaičiuojamas kasatoriui priklausantis komisinis atlyginimas.
  2. Kasatorius nurodo, kad teismai klaidingai kvalifikavo teisinius santykius, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Jis teigia, kad iš šalių sudarytos sutarties dalyko ir šalių santykių matyti, jog šalys sudarė komercinio atstovavimo, bet ne pavedimo sutartį. Kasatorius pabrėžė, kad pagal sutartį pagrindinė jo funkcija buvo atlygintinai tarpininkauti atsakovui sudarant sutartis su trečiaisiais asmenimis, kai tarpininkas ieško trečiųjų asmenų sutartims sudaryti ir su jais derasi dėl sutarčių turinio. Taigi, kasatoriaus vertinimu, teismai turėjo šalių santykius kvalifikuoti kaip komercinį atstovavimą ir taikyti CK 2.160 straipsnyje nustatytas pasekmes, t. y. pripažinti, jog kasatorius, kaip prekybos agentas, įgijo teisę į atlyginimą nuo sandorių, susijusių su komercinio atstovavimo sutartimi, įvykdymo momento ar kai trečiosios šalies užsakymas pasiekė atstovaujamąjį iki komercinio atstovavimo sutarties galiojimo pabaigos arba per protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį po to, kai komercinio atstovavimo sutartis pasibaigė (CK 2.160 straipsnio 1, 9 punktai).
  3. Kasatorius tvirtina, kad teismų pateiktas ginčo šalių sutarties aiškinimas neatitinka sutarčių aiškinimo taisyklių, dėl kurių yra pasisakęs kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1998 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Visagino miesto valstybinio socialinio draudimo skyrius v. UAB „Rina“, byla Nr. 3K-21/1998; išplėstinės teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Ž. S. H. C., byla Nr. 3K-7-23/2000; 2000 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje AB „Turto bankas“ v. UAB „Vaidluvė“ ir kt., byla Nr. 3K-3-406/2000).
  4. Kasatorius teigia, kad teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kad sutartį nutraukusi šalis privalo sumokėti antrąją atlyginimo dalį, jeigu sutartyje už atliktus darbus buvo nustatytas atlyginimo mokėjimas dalimis, o darbai atlikti, sumokėta pirmoji atlyginimo dalis ir sutartis nutraukiama iki antrosios atlyginimo dalies išmokėjimo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-454/2008).
  5. Kasatorius nurodo, kad teismai pažeidė CPK 185 straipsnį, nes nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino byloje šalių pateiktus įrodymus. Kasatoriaus teigimu, teismai neatsižvelgė į šalių praktiką, kad atsakovas kasatoriui atlyginimą mokėjo už sudarytas draudimo sutartis.

11Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Atsiliepime nurodoma, kad šalys sudarė ne komercinio atstovavimo, bet pavedimo sutartį, nes kasatorius pats nesudarė draudimo sutarčių, gavo ne komisinį atlyginimą, bet tik atlyginimą. Atsakovo teigimu, kasatoriaus teiginys, kad pagal šalių praktiką ieškovas gaudavo atlyginimą už draudimo sutarčių sudarymą, t. y. už tarpininkavimą sudarant draudimo sutartis, yra neteisingas, nes kasatorius draudimo sutarčių nesudarinėjo, bet tik tarėsi (derėjosi) dėl jų sąlygų. Atsiliepime pabrėžiama, kad kasatoriaus darbuotojui įgaliojimas vesti derybas dėl draudimo sutarčių sudarymo suteiktas vienerių metų terminui, todėl po 2005 m. gegužės 9 d. kasatorius prarado teisę atlikti bet įgaliojime nustatytus veiksmus ir jo atlikti veiksmai po šios datos yra neteisėti. Be to, 2004 m. rugsėjo 1 d. sudaryta sutartis atsakovo kliento valia 2005 m. rugsėjo 1 d. nutraukta. Atsiliepime teigiama, kad atsakovas žodžiu su kasatoriumi susitarė, jog šis po draudimo sutarčių sudarymo atliks rizikos vertinimo veiksmus ir parengs pristatymų dokumentus. Už šiuos darbus atsakovas kasatoriui yra visiškai sumokėjęs.
  2. Atsiliepime nurodoma, kad teismai teisingai kvalifikavo šalių santykius ir pripažino, kad šalys sudarė pavedimo sutartį. Pagal pavedimo sutartį įgaliotojas gali bet kada nutraukti, panaikinti įgaliojimą (CK 6.763 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovas su kasatoriumi visiškai atsiskaitė, o už pasirašytas draudimo sutartis kasatoriui nepriklausė joks atlyginimas.
  3. Atsiliepime teigiama, kad teismai nepažeidė CPK 185 straipsnio, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje šalių pateikus įrodymus ir teisingai nustatė, kad nuo 2007 m. sausio 9 d., t. y. po pavedimo sutarties nutraukimo, kasatoriui nepriklauso koks nors atlyginimas iš atsakovo.

12Teisėjų kolegija konstatuoja:

13V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

14Nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas tikrina, ar bylą nagrinėję teismai teisingai kvalifikavo šalių sudarytą sutartį ir ar kasatoriui (įgaliotiniui) priklauso gauti atlyginimą iš atsakovo (įgaliotojo) po ginčijamos sutarties nutraukimo.

15Dėl šalių sutarties kvalifikavimo

16Pagal CK 6.756 straipsnio 1 dalį pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Iš CK 6.757 straipsnio 1 dalyje pateikto pavedimo sutarties dalyko apibūdinimo matyti, kad juo yra teisinių veiksmų rezultatas, nes pavedimo sutartimi įgaliotojas gali pavesti įgaliotiniui atlikti teisinius veiksmus, susijusius su įgaliotojo gynimu, įgaliotojo viso ar dalies turto administravimu, procesinių veiksmų atlikimu įgaliojo vardu teismo ir kitose institucijose, bei kitokius teisinius veiksmus. Tuo tarpu komercinio atstovavimo santykiuose įgaliotinis yra prekybos agentas – nepriklausomas asmuo, kurio pagrindinė ūkinė veikla – nuolat už atlyginimą tarpininkauti atstovaujamajam sudarant sutartis ar sudaryti sutartis savo ar atstovaujamojo vardu ir atstovaujamojo sąskaita bei dėl jo interesų.

17Vienas iš atstovavimo teisiniams santykiams būdingų požymių yra tai, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: 1) tarp atstovo ir atstovaujamojo (vidiniai santykiai) ir 2) atstovo ir trečiojo asmens, su kuriuo atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais (išoriniai santykiai). Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo. Įgaliojimas yra skiriamas išoriniams atstovavimo santykiams. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos v. UAB „Kriptonika“, byla Nr. 3K-3-298/2008).

18Nagrinėjamoje byloje pagal šalių 2004 m. gegužės 9 d. sudarytos pavedimo sutarties 1.1 punktą atsakovas savo vardu ir sąskaita pavedė kasatoriui atlikti teisinius veiksmus, susijusius su derybomis draudimo kompanijose dėl elektrinės turto, įkeičiamo bankui, ir likusio neįkeisto turto draudimo sutarties, bendrosios civilinės atsakomybės ir verslo nutrūkimo draudimo sutarčių sudarymo sąlygų. Kasatoriui suteikta teisė atsakovo vardu draudimo kompanijose vesti derybas, rengti draudimo sutartį, dalyvauti vykdant konkursą arba apklausos būdu parenkant draudiką, gauti informaciją apie draudimo sutarties vykdymo garantijas, derėtis dėl palankiausių sąlygų sudarant bendradarbiavimo sutartį atsakovui ir parinktai draudimo kompanijai, jeigu tokia sutartis nėra anksčiau sudaryta ir derybų metu yra galiojanti. Taip pat kasatoriui suteikta teisė derėtis dėl komisinio atlyginimo sąlygų atsakovui. Pabrėžtina, kad kasatorius pats nesudarė draudimo sutarčių, negavo komisinio atlyginimo, koks yra apibrėžiamas CK 2.158 straipsnyje. Dėl to apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nurodyta sutartis neatitinka komercinio atstovavimo sutarties požymių, nes pagal sutarties 1.1 punktą ieškovui nesuteikta teisių atstovaujamojo vardu sudaryti sandorius ar tarpininkauti atstovaujamajam sudarant sandorius (CK 2.156 straipsnio 1 dalis, 2.154, 2.156 straipsniai). Teismai byloje nustatė, kad ieškovas negaudavo atlyginimo už draudimo sutarčių sudarymą, t. y. už tarpininkavimą sudarant draudimo sutartis, nes draudimo sutarčių nesudarinėjo, bet tik derėjosi dėl jų sąlygų. Iš nurodytos sąlygos ir teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai teisingai kvalifikavo šalių sutartį ir pripažino ją pavedimo sutartimi, nes sutarties dalykas atitinka CK 6.757 straipsnio 1 dalį.

19Dėl kasatoriaus (įgaliotinio) teisės į atlyginimą

20Pagal CK 2.151 straipsnio 2 dalį atstovui už darbą atstovaujamasis turi sumokėti atlyginimą, išskyrus atvejus, kai sutartis ar įstatymai numato, kad atstovaujama neatlygintinai (CK 6.758 straipsnis). Šalys 2004 m. gegužės 9 d. pavedimo sutartyje sulygo, kad kasatorius pavedimo sutarties dalyką atitinkančius veiksmus atlieka gaudamas 25 proc. atsakovo komisinio atlyginimo, kuris kasatoriui mokamas tuo pačiu principu kaip ir komisinis atlyginimas atsakovui, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas po komisinio atlyginimo gavimo iš draudimo bendrovės. Byloje nustatyta, kad dėl kasatoriaus atliktų pavedimo sutarties dalyką sudarančių veiksmų 2004 m. rugsėjo 1 d. buvo sudarytos trys draudimo sutartys – bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis, gamybos (verslo) nutrūkimo dėl gaisro draudimo sutartis; turto draudimo sutartis. Vėliau, t. y. 2005 ir 2006 metais nurodytos sutartys buvo atnaujintos, dėl jų sąlygų nebuvo derėtas ar atlikti kokie nors kiti šalių ginčijamo pavedimo dalyką sudarantys veiksmai. Iš už jas atsakovo 2007 metais gauto atlyginimo (88 980 Lt ir 44 500 Lt) kasatorius ir reikalauja sumokėti jam atlyginimą. Byloje yra nustatytos faktinės aplinkybės, kad kasatoriui buvo atlyginta už visus iki pavedimo sutarties nutraukimo atliktus darbus (suteiktas paslaugas), o po nurodytos sutarties nutraukimo nebuvo atlikta jokių veiksmų, t. y. kasatorius neatstovavo atsakovo derybų metu, draudimo sutarčių rengimo metu, nedalyvavo parenkant draudiką pagal palankiausią pasiūlymą, negavo įrodymų apie sutarties perdraudimą, nesiderėjo su draudimo kompanijomis dėl komisinių dydžio atsakovui ir palankiausių bendradarbiavimo sutarties sąlygų. Prieš nurodytų draudimo sutarčių atnaujinimą kasatorius neatliko jokių pavedimo sutartyje nustatytų veiksmų, už kuriuos atsakovas turėtų mokėti atlyginimą, todėl kasatoriui nepriklauso teisė gauti atlyginimą. Teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad kasatoriaus ieškinys nepagrįstas, nes kasatorius neįrodė, jog atliko kokius nors teisinius veiksmus atsakovo vardu pagal pavedimo sutartį 2007 metais, kuriais atsakovas gavo komisinį atlyginimą už 2004–2006 metais sudarytas draudimo sutartis. Be to, atsižvelgus į tai, kad įgaliotojas bet kada galėjo panaikinti įgaliojimą (CK 6.763) straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir kad kasatoriaus darbuotojui atsakovo išduotas įgaliojimas, kurio pagrindu galėjo būti vykdoma pavedimo sutartis, baigėsi po vienerių metų nuo jo išdavimo, t. y. 2005 m. gegužės 9 d., po šios datos kasatorius neturėjo teisės toliau vykdyti pavedimo sutarties. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl to, teismams nenustačius kasatoriaus prašomo priteisti atlyginimo pagrindo, t. y. šio asmens veiksmų, atliktų pagal pavedimo sutartį, teisėjų kolegija atmeta kasacinį skundą ir jame išdėstytus argumentus.

21Teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesniųjų instancijų teismai tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, kuriose reglamentuojami pavedimo civiliniai teisiniai santykiai, pavedimo sutarties galiojimas ir atlyginimas įgaliotiniui už pavedimo sutarties vykdymą, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o kasatoriaus kasacinis skundas atmetamas. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai atmetė kasatoriaus reikalavimus, o atsakovo – patenkino, remdamiesi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, valstybė patyrė 30,90 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bendrosios raštinės 2009 m. liepos 17 d. pažyma. Kadangi kasacinis skundas atmetamas, tai patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos valstybei iš kasatoriaus (CK 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

22Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsnio 2 dalimi, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

23Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

24Priteisti valstybei iš ieškovo UADBB „Rizikos cesija“ (juridinio asmens kodas 126231645) 30,90 Lt (trisdešimt litų 90 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, patirtų kasaciniame teisme.

25Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovas (įgaliotinis) turi teisę į... 5. Ieškovas prašė teismo iš atsakovo priteisti 26 245 Lt skolos už 2007... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimu atmetė... 8. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m.... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo... 11. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir... 12. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 13. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 14. Nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas tikrina, ar bylą nagrinėję teismai... 15. Dėl šalių sutarties kvalifikavimo... 16. Pagal CK 6.756 straipsnio 1 dalį pavedimo sutartimi viena šalis... 17. Vienas iš atstovavimo teisiniams santykiams būdingų požymių yra tai, kad... 18. Nagrinėjamoje byloje pagal šalių 2004 m. gegužės 9 d. sudarytos pavedimo... 19. Dėl kasatoriaus (įgaliotinio) teisės į atlyginimą... 20. Pagal CK 2.151 straipsnio 2 dalį atstovui už darbą atstovaujamasis turi... 21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesniųjų instancijų teismai tinkamai... 22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 23. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.... 24. Priteisti valstybei iš ieškovo UADBB „Rizikos cesija“ (juridinio asmens... 25. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...