Byla 2A-1185/2014

Dėl sprendimo nutraukti viešąjį pirkimą panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės ir Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-898-538/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ ieškinį atsakovui Rietavo savivaldybės administracijai, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrove „Gora“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Rūdupis“, dėl sprendimo nutraukti viešąjį pirkimą panaikinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Versina“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti atsakovo Rietavo savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą nutraukti viešąjį pirkimą.

5Nurodė, kad atsakovas 2013 m. liepos 14 d. paskelbė viešąjį pirkimą Rietavo L. I. gimnazijos sporto salės priestato statybos darbams pirkti. Ieškovas, veikdamas jungtinės veiklos sutarties pagrindu su UAB „Rūdupis“, pateikė pasiūlymą. 2013 m. rugpjūčio 21 d. atplėšus vokus nustatyta, kad ieškovo pasiūlyta darbų kaina – 6 627 001,44 Lt, o trečiojo asmens UAB „Gora“ – 7 216 666,66 Lt. Abu dalyviai 2013 m. rugsėjo 18 d. buvo pripažinti atitinkančiais minimalius kvalifikacinius reikalavimus. Nepaisant to, perkančioji organizacija delsė sudaryti ir paskelbti konkurso eilę bei konkurso laimėtoją, o 2013 m. lapkričio 28 d. raštu informavo, kad nutraukia viešąjį pirkimą. Atsakovas informavo, kad buvo atlikta pakartotinė statybos techninio projekto ekspertizė, siekiant įvertinti, ar projektas atitinka šių dienų teisės aktų reikalavimus. Įvertinęs ekspertizės išvadas ir tai, kad Rietavo savivaldybės administracija negalėjo numatyti pasikeitusių teisės aktų reikalavimų įtakos projekto sprendiniams, kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl sutikimo nutraukti pirkimo procedūras. Ieškovas 2013 m. gruodžio 5 d. pateikė pretenziją, kuri buvo atmesta.

6Mano, kad perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti viešojo pirkimo procedūras yra nepagrįstas, prieštarauja VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalies, 7 straipsnio 5 dalies reikalavimams, akivaizdžiai pažeidžia teisėtus ieškovo interesus, todėl privalo būti panaikintas.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9Teismas nustatė, kad atsakovas paskelbė supaprastintą atvirą konkursą Rietavo L. I. gimnazijos sporto salės statybos darbams pirkti. Atplėšus vokus buvo nutarta, kad tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens UAB „Gora“ pateikti pasiūlymai atitinka konkurso sąlygose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus. Perkančioji organizacija, įvertinusi, jog techninio projekto (rengto 2008 m.) sprendiniai nėra pakankamai detalizuoti ir tai patvirtina ekspertizės akto išvados, atsižvelgdama, kad ištaisyti pirkimo sąlygų reikalavimų pagal pataisytą projektą nebus galimybės, nes įvyko vokų su tiekėjų pasiūlymais atplėšimo procedūra, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, nutraukė pirkimo procedūras.

10Teismas sprendė, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai nutraukė viešojo pirkimo procedūras, nes pirkimo sutartis dar nebuvo sudaryta ir buvo gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas, o atsiradusios aplinkybės yra tokios, dėl kurių tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tapo negalimas. Ekspertizės akte nustatyti techninio projekto trūkumai, t. y. projektas neatitinka privalomųjų projekto rengimo dokumentų ir kitų statybos teisės aktų reikalavimų, todėl prieš realizuojant projekto sprendinius, jį (projektą) reikia pataisyti pagal ekspertizės akte nurodytas privalomąsias pastabas ir pakartotinai pateikti ekspertizės rangovui.

11Teismas sprendė, kad atsakovui pagrįstai kilo abejonių dėl dar 2008 metų kovo mėnesį rengto techninio projekto sprendinių pakankamumo, pagrįstumo ir (ar) iš esmės jų atitikties šių dienų teisiniam reguliavimui. Nurodė, jog 2007-2008 metais sparčiai kilo kainos statybų, nekilnojamojo turto ir kitose rinkose, todėl akivaizdu, kad 2008 metų pradžioje statybinių medžiagų, statybos darbų kainos žymiai skyrėsi nuo kainų, buvusių sprendimo priėmimo metu bei esamų. Įvertinęs tai, teismas pripažino pagrįsta ekspertizės akto „Statybos skaičiuojamos kainos nustatymo dalies“ pastabą, jog statybos montavimo darbų ir įrangos montavimo darbų mastas pagal pakoreguotą projektą turi būti perskaičiuotas 2013 metų kovo mėnesio kainomis. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog iš esmės tęsiant ginčo pirkimą būtų nupirkti neaiškaus masto darbai, taip pažeidžiant esminį viešųjų pirkimų tikslą, numatytą VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje.

12Įvertinęs ekspertizės akto privalomųjų pastabų turinį, teismas sprendė, kad yra nustatyti trūkumai ir esminiams statinio projekto sprendiniams, t. y. techninio projekto sprendiniams, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio laikančiosioms konstrukcijoms, statinio išorės matmenims. Kai keičiami Statybos įstatymo 2 straipsnio 93 dalyje nurodyti esminiai statinio projekto sprendiniai, turi būti atlikta pakeisto projekto ekspertizė (kai ji privaloma), projektas patvirtintas ir jam pritarta. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo abejoti ekspertizės akto išvadų pagrįstumu, o įrodymų, kurie paneigtų šias išvadas, ieškovas nepateikė (CPK 178 str.).

13Teismas, ištirtų bylos aplinkybių pagrindu priėjo išvadą, kad pirkimo procedūrų nutraukimas atitiko viešųjų pirkimų tikslus ir principus, o ieškovo argumentai, jog perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti pirkimo procedūras pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalies bei 7 straipsnio 5 dalies nuostatas, nepagrįsti.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15Ieškovas UAB „Versina“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir skirti ekspertizę; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Siekiant paneigti ekspertizės akto išvadas būtinos specialios žinios. Ieškovas prašė skirti ekspertizę, tačiau Klaipėdos apygardos teismas ją skirti atsisakė. Dėl šio pažeidimo skundžiamas sprendimas naikintinas, o byla turėtų būti sprendžiama pirmoje instancijoje iš naujo. Specialios žinios būtinos tam, kad atsakyti į klausimą ar ekspertinis techninio projekto tikrinimas buvo būtinas, t. y. ar egzistuoja teisės aktai, imperatyviai įpareigojantys keisti techninį projektą, pasikeitus teisės aktų reikalavimams, taikytiniems projektavimo darbams; ar būtų buvę galima atlikti darbo projekto rengimo ir statybos darbus pagal tokį techninį projektą, koks pateiktas viešajame pirkime; ar ekspertizės akte pateiktos išvados yra pagrįstos.
2. UAB „Ekspertika“ 2008 m. rugpjūčio 6 d. atsakovo techninį projektą įvertino teigiamai, o 2011 m. rugsėjo 6 d. atlikus ekspertinį vertinimą jokių trūkumų nenustatė. Atsakovas prieš skelbdamas pirkimą, atplėšęs vokus su pasiūlymais ir juos įvertinęs neturėjo jokių abejonių dėl techninio projekto atitikties teisės aktų reikalavimams, reglamentuojantiems projektavimo darbų atlikimą. Techniniu projektu suabejota tik tuomet, kai reikėjo ieškovą skelbti laimėtoju.
3. Projektavimo darbams svarbiausias teisės aktas – STR „Statinio projektavimas“ iš esmės keistas ir įsigaliojo nuo 2010 m. sausio 1 d. Kiti ekspertizės akte vardinami teisės aktai nesikeitė. Teismas nenustatė ir sprendime nenurodė jokių teisės aktų, kurie nuo 2011 m. rugsėjo 6 d. iki 2013 m. lapkričio 6 d. keitėsi taip, jog tapo privalu koreguoti visus prieš tai parengtus projektus, įskaitant atsakovo techninį projektą.
4. Jokie realūs techninio projekto trūkumai neegzistuoja. Nors skundžiamame sprendime nurodoma, kad nustatyti esminiai trūkumai, tačiau kokie konkrečiai nenurodoma. Daugumoje ekspertizės akte nurodytų pastabų vyrauja žodžiai „tikslinti“ ar „papildyti“, kurie sietini su detalumo stoka, o ne su esminiais trūkumais, sudarančiais kliūtis tęsti projektavimo darbus, rengiant darbo projektą. Esant neesminiams trūkumams ar duomenų stokai, jie šalinami pagal pateiktus nurodymus, rengiant darbo projektą ir vadovaujantis privalomais statybos techniniais reglamentais, o ne koreguojant techninį projektą.
5. Nesutinka, kad viešasis pirkimas nutrauktas dėl objektyvių aplinkybių, kurių atsakovas negalėjo numatyti. Nėra jokio teisės akto, įpareigojančio koreguoti parengtus ir patvirtintus techninius projektus tuo atveju, jeigu keičiasi koks nors reikalavimas, taikytinas statinių projektavimo darbams. Sudarius pirkimo sutartį ir atsakovo pageidavimu pakeitus techninį projektą pagal tas pastabas, kurios išdėstytos ekspertizės akte, ieškovo ir atsakovo teisių ir pareigų turiniui, vykdant pirkimo sutartį, tai neturės jokios įtakos, nes darbo projekto rengimo ir statybos darbus galima vykdyti. VPĮ numato galimybę teisėtai modifikuoti pirkimo sąlygas ir (ar) sudarytą pirkimo sutartį.

16Atsakovas Rietavo savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17Nurodė, kad pirkimas nutrauktas dėl objektyvių priežasčių, o ne remiantis vien formaliomis išvadomis. Nebuvo galima numatyti, kad projektas neatitinka privalomų teisės aktų reikalavimų. Ekspertizės akte privalomos pastabos buvo pateiktos 11 iš esamų 13 statybos techninio projekto dalių. Nustačius, kad statybos techninis projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų, jis tampa netikslus, neaiškus ir dviprasmiškas. Perkančioji organizacija, nutraukdama viešąjį pirkimą, pažeidimų nepadarė. Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, techninio projekto pataisymas pagal ekspertizės akte nurodytas pastabas yra privalomas.

18Trečiasis asmuo UAB „Gora“ pateikė atsiliepimą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

19Apeliantas neįrodė, kad UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ 2013 m. lapkričio 6 d. akto išvados yra netinkamos. Apeliantui nebuvo apribota teisė kartu su ieškiniu pateikti savo ekspertinio vertinimo išvadas ir įrodyti ieškinio pagrįstumą. UAB „Versina“ šia teise nepasinaudojo, o abejoti ekspertizės akto išvadomis nėra pagrindo. Apeliantui su atsakovu sudarius pirkimo sutartį, būtų pažeisti viešųjų pirkimų principai kitų pasiūlymus pateikusių dalyvių atžvilgiu, nes pirkimo sutartis esmingai skirtųsi nuo pradinėje sutartyje nustatytų reikalavimų.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Apeliacinis skundas netenkintinas.

22Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

23Byloje nustatyta, kad atsakovas Rietavo savivaldybės administracija 2013 m. liepos 14 d. paskelbė supaprastintą atvirą konkursą Rietavo L. I. gimnazijos sporto salės priestato statybos darbams pirkti. Perkamų statybos darbų kiekiai ir savybės buvo nustatyti techniniame projekte. Pasiūlymus pateikė du tiekėjai – UAB „Gora“ bei jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikianti ūkio subjektų grupė UAB „Versina“ ir UAB „Rūdupis“. Nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 21 d. atplėšus vokus ieškovo pasiūlyta darbų kaina buvo 6 627 001,44 Lt, o trečiojo asmens UAB „Gora“ – 7 216 666,66 Lt. Abu dalyviai 2013 m. rugsėjo 18 d. buvo pripažinti atitinkančiais minimalius kvalifikacinius reikalavimus. Perkančiajai organizacijai suabejojus techninio projekto sprendiniais, buvo atlikta ekspertizė, kurios išvadų pagrindu bei gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, perkančioji organizacija 2013 m. lapkričio 28 d. nutraukė pirkimo procedūras (2 t., 61 b. l.). Apelianto pretenzija 2013 m. gruodžio 11 d. buvo atmesta, nurodant, kad pagal ekspertizės akte nurodytas pastabas techninis projektas bus taisomas, o pataisius – skelbiamas naujas pirkimas (2 t., 67-68 b. l.).

24Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar perkančioji organizacija pagrįstai nutraukė vykdyto pirkimo procedūras.

25Viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią perkančiajai organizacijai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 3 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką aiškinant ir taikant viešųjų pirkimų institutą, yra nurodęs, kad VPĮ siekiama skatinti kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008). Perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti dėl pirkimo dokumentų turinio, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

26Pirkimo procedūrų nutraukimą reglamentuojanti VPĮ 7 straipsnio 5 dalis nustato, kad perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Kasacinis teismas dėl paminėtos VPĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostatos taikymo yra pasisakęs, kad viešasis pirkimas nėra savitikslis, kas reikštų, kad pirkimo procedūros turėtų būti baigtos pirkimo sutarties sudarymu tik dėl to, kad pirkimas jau pradėtas. Pradėjus pirkimo procedūras gali paaiškėti aplinkybės, dėl kurių nurodytas tikslas nebus pasiektas; šiems atvejams VPĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nutraukti pirkimo procedūras laikantis joje įtvirtintų sąlygų. Tam, kad perkančioji organizacija galėtų nutraukti pradėtas pirkimo procedūras turi būti nustatytos šios sąlygos: a) pirkimo sutartis dar neturi būti sudaryta, b) turi būti gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas dėl procedūros nutraukimo, c) turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti. Pirmosios dvi sąlygos (pirkimo sutarties nesudarymo faktas bei Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo gavimas) yra formaliosios, trečioji sąlyga (nenumatytos aplinkybės) – vertinamoji. VPĮ neatskleidžiami šios vertinamosios sąlygos taikymo kriterijai, tai – teismų praktikos reikalas. Neturi reikšmės, kada nenumatytų aplinkybių objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus. Svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolimesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolimesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas bei jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras. Tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011, 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).

27Nagrinėjamoje byloje perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti viešojo pirkimo procedūras atitiko pirmąsias dvi VPĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatytas sąlygas, nes pirkimo sutartis dar nebuvo sudaryta bei buvo gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Ginčas byloje iš esmės kilo dėl trečiosios sąlygos – ar atsiradusios aplinkybės yra tokios, kurių nebuvo galima numatyti ir ar šios paaiškėjusios aplinkybės turėjo esminę reikšmę vykdytam pirkimui.

28Minėta, jog sprendimą nutraukti pirkimo procedūras perkančioji organizacija priėmė gavusi UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ 2013 m. lapkričio 6 d. ekspertizės išvadas, jog Rietavo L. I. gimnazijos sporto salės priestato techninis projektas neatitinka privalomųjų projekto rengimo dokumentų reikalavimų ir kitų statybos teisės aktų reikalavimų. Iš ekspertizės akte nurodytų privalomųjų pastabų matyti, kad, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais (STR 1.05.06:2010 ir kt.), būtina ne tik patikslinti techniniame projekte nurodytus darbus (patikslinti angų užpildymo elementų sprendimus saugaus naudojimo aspektu, patikslinti vėdinimo įrangos atjungimą gaisro metu ir kt.), bet ir numatyti kitus darbus, kurie projekte nebuvo nurodyti (numatyti ant stogo apsauginę tvorelę arba parapetą, suprojektuoti ir įrengti automatizuotą duomenų nuskaitymo sistemą (ADNS) prisijungimui prie AB „Lesto“ priklausančių komercinių skaitiklių, numatyti perspėjimo apie gaisrą ir evakavimosi valdymo sistemą ir kt.). Šių ekspertizės akte nurodytų išvadų apeliantas nepaneigė.

29Ginčydamas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliantas teigia, jog Klaipėdos apygardos teismas nepagrįstai atsisakė skirti ekspertizę, todėl prašo ją (ekspertizę) paskirti, siekiant nustatyti, ar buvo būtinas ekspertinis techninio projekto tikrinimas. Visų pirma pažymėtina, tai, kad apeliantui nebuvo apribota teisė ir galimybė teikti savo statinio projekto ekspertizės išvadų ir taip įrodyti ieškinio pagrįstumą. Šia teise apeliantas nepasinaudojo. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str.). Apelianto skunde išdėstyti pasvarstymai ir abejonės dėl to, jog ekspertinis tikrinimas nebuvo būtinas, nesudaro pagrindo tenkinti apelianto prašymo skirti teismo ekspertizę. Apeliantas neįrodė, kad UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“, vertindamas atsakovo statybos techninį projektą, neturėjo tam reikalingų žinių ar kad tokiomis žiniomis yra pagrindas abejoti.

30Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliantas skunde iš esmės neįrodinėjo, jog ekspertizės išvadoje nurodyti techninio projekto trūkumai bei netikslumai yra nepagrįsti. Jo teigimu, išvardyti neatitikimai nėra esminiai ir sudarantys kliūtis tęsti pirkimo procedūras, sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o ekspertizės akte nurodytus neatitikimus ar netikslumus galima ištaisyti darbo projekto rengimo metu. Su tokiu apelianto skundo argumentu nėra pagrindo sutikti.

31Byloje nėra ginčo, kad pirkimo dokumentų techninis projektas buvo rengtas dar 2008 metais, todėl atsakovui pagrįstai kilo abejonių dėl dar 2008 metais rengto projekto sprendinių pakankamumo, pagrįstumo ir atitikties šiuo metu galiojantiems statybos teisės aktams, nors šias aplinkybes (nuo 2008 metų pasikeitusius teisės aktus, pvz., apie Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d, įsakymu Nr. D1-808 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, kuriuo buvo pakeistas prieš tai galiojęs STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“) perkančioji organizacija turėjo ir galėjo numatyti prieš skelbdama viešąjį pirkimą. Kita vertus, nustatyti techninio projekto neatitikimai galiojantiems statybos teisės aktams nagrinėjamu atveju turi esminę reikšmę viešajam pirkimui ir trukdo tęsti pirkimo procedūras. Pažymėtina, kad pirkimo objektas (gimnazijos sporto salės priestato statybos darbai) susijęs su socialiai pažeidžiama visuomenės dalimi – mokyklinio amžiaus vaikais, jų gerove, mokymo aplinkos gerinimu, todėl, atliekant statybos darbus, būtina užtikrinti tinkamas ir saugias sąlygas. Ekspertizės akte privalomos pastabos buvo pateiktos 11 iš buvusių 13 statybos techninio projekto dalių. Taigi keičiant techninį projektą, jis bus peržiūrėtas iš esmės, nes bus pakeista daugiau nei pusė techninio projekto, patikslinant jame nurodytus bei įtraukiant papildomus darbus. Pasikeitusi darbų apimtis, neabejotinai, turės įtakos ir pirkimo objekto kainai, kuri gali padidėti, taip pat gali turėti įtakos ir pasiūlymą teikusio tiekėjo (tiekėjų) galimybei įvykdyti sutartį pagal pakeistą statybos techninį projektą. Taigi pirkimo proceso metu nustačius, kad statybos techninis projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų, tolimesnis darbų pirkimas negalimas, nes lieka neaiškios darbų apimtys bei jų kaina. Tik pataisius techninį projektą atsiras galimybė tiksliai nustatyti kokių ir kiek darbų būtina įsigyti. Tęsiant pirkimą pagal teisės aktų reikalavimų neatitinkantį statybos techninį projektą, būtų pažeistas esminis viešųjų pirkimų tikslas – sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 3 str. 2 d.).

32Taigi pirkimo dokumentų techninio projekto, kuris buvo rengtas dar 2008 metais sprendiniai nėra pakankamai detalizuoti ir tai patvirtina aptartos ekspertizės akto išvados, kurių apeliantas nepaneigė.

33Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad perkančioji organizacija privalo laikytis tų viešojo pirkimo sąlygų, kurios buvo nustatytos ir konkurso dalyviams nurodytos pirkimo proceso pradžioje. VPĮ 24 straipsnio 8 dalis numato, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs ir be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nusipirkti tai, ko reikia. Toks reglamentavimas sietinas su VPĮ 18 straipsnio 3 dalimi ir 8 dalimi, kuriose nustatyta, kad sudarant pirkimo sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos, taip pat draudžiama keisti pirkimo sutarties sąlygas pirkimo sutarties galiojimo laikotarpiu. Taigi pareiga nekeisti konkurso sąlygų, kaip lygiateisiškumo principo išraiška, apima ir viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo stadiją, t. y. draudžiama sutartyje suderėti tokias sąlygas, kokių nebuvo konkurse, arba nesusitarti dėl iš anksto paskelbtų sąlygų, be to, vykdant viešojo pirkimo-pardavimo sutartį – keisti jos sąlygas, išskyrus VPĮ įtvirtintas išimtis. Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad tam, jog viešojo pirkimo sutartis būtų sudaryta pagal iš anksto tiekėjų žinomus kriterijus, perkančioji organizacija gali atsižvelgti tik į tokias sąlygas, kurios nustatytos viešojo pirkimo skelbimo sąlygose. Atitinkamai derybos ir sutarties sudarymas su tiekėju pagal konkurso sąlygų neatitinkančias sąlygas pažeidžia tiekėjų lygiateisiškumo principą (Teisingumo Teismo Sprendimas Komisija prieš Daniją, C-243/89).

34Pažymėtina, kad keičiant pirkimo dokumentų techninį projektą, t. y. tikslinant bei numatant papildomus darbus, nurodytus ekspertizės akte, juos (darbus) keičiant kitais, bus keičiamos ir pirkimo dokumentų sąlygos. Šiuo atveju keisti statybos techninį projektą galima būtų tuo atveju, jei nebūtų pasibaigęs pasiūlymų pateikimo terminas. Nagrinėjamu atveju jau įvykusi tiekėjų vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūra, todėl ištaisyti pirkimo sąlygų reikalavimus pagal pataisytą techninį projektą nebebus galimybės. Priešingu atveju, atsakovui tęsiant pirkimo procedūras bei sudarius su apeliantu pirkimo sutartį pagal pakeistą pirkimo dokumentų techninį projektą, jis (atsakovas) šiurkščiai pažeistų VPĮ įtvirtintus tiekėjų nediskriminavimo, skaidrumo bei lygiateisiškumo principus, nes su pirkimą laimėjusiu tiekėju sudarytų sutartį, į kurią būtų įtraukti tie darbai, kurie nebuvo numatyti pirkimo dokumentuose (techniniame projekte). Taigi sudaryta pirkimo sutartis iš esmės skirtųsi nuo pradinėje sutartyje (pirkimo dokumentuose) nustatytų reikalavimų.

35Apeliantas teisus, jog VPĮ 18 straipsnio 8 dalies nuostatos numato galimybę keisti sudarytos pirkimo sutarties sąlygas, tačiau, teisėjų kolegijos sprendimu, minėta nuostata turėtų būti taikoma išimtinais atvejais, o pirkimo sutarties sąlygos keičiamos nepažeidžiant imperatyviųjų VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų principų. Nagrinėjamu atveju įvertinus nustatytas aplinkybes, jog daugiau nei pusė techninio projekto neatitinka privalomųjų projekto rengimo dokumentų bei statybos teisės aktų reikalavimų, taip pat atsižvelgiant į būtinybę taisyti (tikslinti) pirkimo dokumentų techninį projektą pagal ekspertizės akte nurodytas privalomąsias pastabas, dėl ko keisis tiek darbų apimtis, tiek ir jų kaina, konstatuotina, jog tęsiant pirkimo procedūras ir sudarant sutartį pagal iš esmės pataisytą projektą ar vėliau keičiant sudarytos pirkimo sutarties sąlygas, paminėti VPĮ 3 straipsnio principai būtų pažeisti.

36Taigi nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovo paskelbto viešojo pirkimo techninis projektas neatitiko privalomų projekto rengimo dokumentų bei statybos teisės aktų reikalavimų, prieinama išvada, jog perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą bei nesant sudarytos pirkimo sutarties, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą nutraukti viešojo pirkimo procedūras (VPĮ 7 str. 5 d.). Nustatyti techninio projekto neatitikimai galiojantiems statybos teisės aktų reikalavimams turi esminę reikšmę tolimesnei pirkimo eigai, nes, atsižvelgiant į tikslintinų darbų mastą, pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas.

37Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

38Dėl bylinėjimosi išlaidų

39CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus apelianto UAB „Versina“ apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.

40Atsakovas Rietavo savivaldybės administracija ir trečiasis asmuo UAB „Gora“ bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė ir jas patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl šios išlaidos nėra priteisiamos.

41Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

42Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.