Byla eAS-191-552/2018
Dėl aktų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rivona“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rivona“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Pakuočių tvarkymo organizacija“ dėl aktų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Rivona“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria pripažįstami negaliojančiais pareiškėjui išduoti metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai Nr. 1414VI0001-5513-8328 ir Nr. 1514VI0001-5513-8328; 2) panaikinti Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raštą Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 „Dėl VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašytų patvirtinimų apie pakuočių atliekų sutvarkymą“ (toliau – ir Raštas), kuriuo pareiškėjas įpareigojamas sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis iki 2018 m. vasario 15 d.

6Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti apskųstų Sprendimo ir Rašto galiojimą.

7Pareiškėjas teigė, kad antrą kartą sumokėjęs mokestį už aplinkos teršimą tomis pačiomis pakuotės atliekomis, pareiškėjas patirs nuostolius, kurių dydžio dėl objektyvių priežasčių šio prašymo teikimo dieną nėra įmanoma apskaičiuoti. Dėl tokių nuostolių išsireikalavimo iš valstybės pareiškėjas turės inicijuoti naujas bylas, kurių kiekviena pareikalaus papildomo teisminio proceso. Tokios situacijos kontekste teisinė galimybė prisiteisti nuostolius iš valstybės neturėtų būti pervertinama, kadangi įgyvendinant šią teisę praktiškai toks bylinėjimasis pareikalautų papildomo laiko ir resursų, o bylos baigtis dėl įvairiausių priežasčių, susijusių su kaltės, priežastinio ryšio ar nuostolių įrodinėjimu nebūtinai gali būti palanki pareiškėjui. Kitaip tariant, teisės aktais garantuota nukentėjusio asmens galimybė prisiteisti nuostolius iš juos sukėlusio asmens neturėtų būti suprantama, kaip garantija, kad pripažinus skundžiamus aktus neteisėtais, pakankamai nesudėtingai galės būti atkurta iki neteisėtų skundžiamų aktų priėmimo dienos buvusi pareiškėjo situacija.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Rivona“ skundo reikalavimą dėl Rašto panaikinimo, priėmė pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo ir atmėtė pareiškėjo UAB „Rivona“ prašymą taikyti reikalavimo užtikinimo priemonę.

10Teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Rašto panaikinimo, nurodė, jog ginčijamas Raštas yra informacinio pobūdžio, nesukelia teisinių pasekmių, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Teismas atkreipė dėmesį, jog iš esmės pareiškėjui teisines pasekmes sukelia skundžiamas Sprendimas, todėl skundo dalį dėl šio Sprendimo priėmė.

11Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, yra nepagrįsti. Teismo įsitikinimu, skundžiama Sprendimo dalis nesukuria pareiškėjui UAB „Rivona“ prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nurodytų neigiamų pasekmių, nes juo pareiškėjui nėra apskaičiuotas mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis. Teismas sprendė, jog šiuo atveju nenustatyta, kad dėl Sprendimo galiojimo iš esmės pablogėtų pareiškėjo finansinė padėtis ar sutriktų ūkinė veikla.

12Teismas pažymėjo, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių institutas yra skirtas tam, kad būtų apgintos pareiškėjų teisės, kylančios iš byloje pareikšto materialinio pobūdžio reikalavimo. Pareiškėjo teiginys, jog jis patirs materialines pasekmes, susijusias su jam tenkančios mokesčio sumos išieškojimu, kurių kompensavimas būtų susijęs su papildomais teisiniais ginčais, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo metu yra tikslingas ir būtinas, nes pareiškėjo įvardijamos grėsmės nėra susijusios su nagrinėjamos administracinės bylos dalyku, o kyla iš kitų atsakovo vykdomų administracinių procedūrų.

13Atsižvelgęs į UAB „Rivona“ išdėstytų argumentų visumą ir įvertinęs pateiktus įrodymus, teismas konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.

14III.

15Pareiškėjas UAB „Rivona“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti jo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Taip pat pareiškėjas prašo priimti nagrinėti jo skundo reikalavimo dalį dėl Rašto panaikinimo.

16Pareiškėjas teigia, jog teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti reikalavimą dėl 2017 m. gruodžio 19 d. Rašto panaikinimo, nes jam tiesiogines teisines pasekmes sukelia abu skundžiami aktai. Be to, teismo atsisakymas nagrinėti reikalavimą dėl šio Rašto pažeidžia ne tik bendrąjį principą, kuris nustato, kad skundo priėmimo stadijoje teismas negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, bet ir pareiškėjo teisę į teisminę gynybą apskritai. Be to, teismas nukrypo nuo savo paties praktikos analogiškose bylose, kas yra nesuderinama ne tik su Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintais lygiateisiškumo bei teisinio tikrumo principais.

17Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę remdamasis vienintele aplinkybe – tuo, kad skundžiamas Sprendimas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Pareiškėjas pažymi, jog teisines pasekmes jam sukelia abu skundžiami aktai, nes jei Rašto, grindžiamo Sprendimu, ir jame pateikto nurodymo apsiskaičiuoti ir susimokėti mokesčius nebūtų, jis tikrai negalėtų žinoti, o tuo labiau savo iniciatyva nuspręsti, kad ne dėl jo kaltės panaikinus patvirtinimą apie pakuočių atliekų sutvarkymą, jis dėl to turėtų mokėti kokius nors mokesčius.

18Pareiškėjas mano, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygos: 1) skundžiami aktai yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) neteisėti, nes jų priėmimą lėmė ne pareiškėjo padaryti pažeidimai, o trečiųjų asmenų neteisėti veiksmai; 2) būtinybę sustabdyti skundžiamų aktų galiojimą lemia susiklosčiusi išskirtinė situacija, kai pareiškėjas įpareigojamas antrą kartą sumokėti už atliekų tvarkymą; 3) nesustabdžius skundžiamų aktų galiojimo, bus paneigti pareiškėjo interesai; 4) nesustabdžius skundžiamų aktų galiojimo jis neturės realių galimybių išsireikalauti visiško nuostolių atlyginimo net ir palankaus galutinio teismo sprendimo atveju; 5) prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė atitinka teismų praktikoje suformuluotus kriterijus – yra proporcinga, adekvati ir atitinka viešąjį interesą.

19Atsakovas Vilniaus RAAD atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

20Atsakovas atkreipia dėmesį, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra pradėtos ir sustabdytos administracinės bylos dėl BUAB „Metrail“ atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimo. Šiose bylose pareiškėjas VšĮ „Žaliasis taškas“ teikė prašymus taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kuriuos tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė. Kadangi bylos aplinkybės labai panašios, o patvirtinimo (paskirstymo) dokumentai, kurių teisėtumas ginčijamas šioje byloje, yra išvestiniai, neturintys savarankiško juridinio pagrindo, kurių panaikinimą lėmė tik jų išvestinumas iš ginčijamų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų, iš esmės, nurodytomis nutartimis reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra išspręstas. Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju tikslinga vadovautis šiose nutartyse pateiktu teisės normų aiškinimu ir faktinių aplinkybių įvertinimu.

21Atsakovas mano, kad tenkinus prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, bus pažeistas viešasis interesas, t. y. valstybės institucijoms gali būti apribotos galimybės apskaičiuoti atitinkamus mokesčius dėl nustatytų senaties terminų. MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas yra naikinamasis ir nestabdomas. Kadangi BUAB „Metrail“ išrašyti ir pareiškėjui patvirtinti gamintojams / importuotojams atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo panaikinti už 2013–2015 metus, atlikti mokestinius patikrinimus (apskaičiuoti mokestį) būtina iki 2018 m. gruodžio 31 d. Sustabdžius skundžiamo Sprendimo galiojimą, atsakovas praras galimybę laiku atlikti patikrinimus ir išieškoti mokesčius į valstybės biudžetą.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV.

24Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo UAB „Rivona“ atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Rašto panaikinimo ir kartu netenkino pareiškėjo prašymo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytas reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.

25Dėl atsisakymo priimti skundo dalį

26Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo dalį dėl Rašto panaikinimo atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, ginčijamas Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raštas Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 „Dėl VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašytų patvirtinimų apie pakuočių atliekų sutvarkymą“ yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia.

27Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) teisės aktų.

28Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, kad minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015 ir kt.).

29Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-550-525/2017). Atitinkamai viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ nuostatų, reglamentuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje <...>. Tuo tarpu, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3060-575/2016).

31Teisėjų kolegija pažymi, jog ginčijamu Raštu pareiškėjas buvo tik informuotas, kad Sprendimu buvo patvirtintas VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ patikrinimo aktas Nr. VR-19.2-54. Taip pat pareiškėjas buvo informuotas, jog, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. D1-213 „Dėl Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ 17.2 punktu, jis turi apsiskaičiuoti privalomą sumokėti mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis sumą ir ją sumokėti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, jog pareiškėjui teisines pasekmes sukelia būtent Sprendimas, o ne Raštas.

32Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad minėtų ABTĮ teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje, todėl sutinka su teismo išvada, kad pareiškėjo ginčijamas Raštas jam nesukelia jokių materialinių teisinių pasekmių ir negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku.

33Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo

34ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; <...> reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

35Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

36Atkreiptinas dėmesys, jog būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

37Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė teismo pritaikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytas reikalavimo užtikrinimo priemones: laikinai sustabdyti ginčijamų individualių teisės aktų – Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. rašto Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 „Dėl VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašytų patvirtinimų apie pakuočių atliekų sutvarkymą“ galiojimą. Ginčijamu Sprendimu Vilniaus RAAD patvirtino 2017 m. lapkričio 8 d. VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ patikrinimo aktą Nr. VR-19.2-54, kuriuo pripažinti naikintinais VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo pakuočių atliekų sutvarkymą. Raštu pareiškėjas UAB „Rivona“ informuotas, jog turi apskaičiuoti privalomą sumokėti mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis sumą ir ją sumokėti. Pareiškėjas UAB „Rivona“ Sprendimą ir Raštą apskundė teismui.

38Pareiškėjas siekia, kad būtų laikinai sustabdytas Sprendimo ir Rašto galiojimas, nes, jo teigimu, neatidėliotinas administracinio sprendimo įvykdymas gali nepataisomai paveikti UAB „Rivona“ interesus ir padaryti jam didelių nuostolių.

39Išanalizavusi pirmiau aptartus faktinius bylos duomenis bei ištyrusi kitas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo argumentai, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, Sprendimas nesukuria UAB „Rivona“ prašyme ir atskirajame skunde nurodytų neigiamų pasekmių, nes juo pareiškėjui nėra apskaičiuotas mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis. Taigi, šiuo atveju nenustatyta, kad dėl Sprendimo galiojimo iš esmės pablogėtų pareiškėjo finansinė padėtis, sutriktų ūkinė veikla ar kiltų kitokia grėsmė būsimo teismo sprendimo vykdymui.

40Pažymėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių institutas yra skirtas tam, kad būtų apgintos pareiškėjų teisės, kylančios iš byloje pareikšto materialinio pobūdžio reikalavimo. Pareiškėjo teiginys, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, ateityje galbūt bus pradėti nauji teisminiai ginčai, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad spręsdamas dėl prevencinių priemonių taikymo tikslingumo pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą nutartį, nes, kaip matyti, pareiškėjo įvardijamos tikėtinos pasekmės nėra susijusios su nagrinėjamos administracinės bylos dalyku, o kyla iš kitų Vilniaus RAAD vykdomų administracinių procedūrų.

41Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėjas dėl skundžiamo Sprendimo patirs didelius finansinius sunkumus, bus sutrikdyta arba neįmanoma jo veikla, nepagrindžia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo dėl Sprendimo galiojimo patiriamus finansinius nuostolius galima būtų kompensuoti teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu Sprendimas būtų panaikintas. Tokios pozicijos dėl materialinių nuostolių atlyginimo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-563-525/2017; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

42Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas visapusiškai ištyrė bei tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl 2018 m. sausio 30 d. nutartis paliekama nepakeista.

43Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

44Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rivona“ atskirąjį skundą atmesti.

45Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

46Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Rivona“... 6. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę –... 7. Pareiškėjas teigė, kad antrą kartą sumokėjęs mokestį už aplinkos... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartimi... 10. Teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Rašto... 11. Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo teismas nurodė, kad... 12. Teismas pažymėjo, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių institutas yra... 13. Atsižvelgęs į UAB „Rivona“ išdėstytų argumentų visumą ir... 14. III.... 15. Pareiškėjas UAB „Rivona“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus... 16. Pareiškėjas teigia, jog teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti... 17. Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai atsisakė taikyti reikalavimo... 18. Pareiškėjas mano, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos reikalavimo... 19. Atsakovas Vilniaus RAAD atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus... 20. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme... 21. Atsakovas mano, kad tenkinus prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV.... 24. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo UAB „Rivona“... 25. Dėl atsisakymo priimti skundo dalį ... 26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo dalį dėl Rašto panaikinimo... 27. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos... 28. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą... 29. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi... 30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra... 31. Teisėjų kolegija pažymi, jog ginčijamu Raštu pareiškėjas buvo tik... 32. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad... 33. Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo... 34. ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso... 35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas,... 36. Atkreiptinas dėmesys, jog būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo... 37. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė teismo pritaikyti ABTĮ 70 straipsnio... 38. Pareiškėjas siekia, kad būtų laikinai sustabdytas Sprendimo ir Rašto... 39. Išanalizavusi pirmiau aptartus faktinius bylos duomenis bei ištyrusi kitas... 40. Pažymėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių institutas yra skirtas... 41. Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėjas... 42. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas... 43. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 44. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rivona“ atskirąjį skundą... 45. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartį palikti... 46. Nutartis neskundžiama....