Byla 2A-611-196/2016
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys AIG Europe Limited (Finland Branch), J. L. (J. L.), V. M. (V. M.), R. M. (R. M.), A. B. ir VĮ Registrų centras

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Romualdos Janovičienės, Viginto Višinskio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens AIG Europe Limited (Finland Branch), atsakovės (notarės) S. K. ir ieškovų T. P. bei L. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3777-640/2015 pagal ieškovų T. P. ir L. P. ieškinį atsakovei notarei S. K. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys AIG Europe Limited (Finland Branch), J. L. (J. L.), V. M. (V. M.), R. M. (R. M.), A. B. ir VĮ Registrų centras.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovai T. P. ir L. P., kreipėsi į teismą, prašydami iš atsakovės (notarės) S. K. priteisti 231 696 Eur žalos atlyginimą bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
  1. Nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus miesto 24-ajame notarų biure L. P. pasirašė preliminarią sutartį dėl nekilnojamojo turto, esančio ( - ), įsigijimo iš UAB „Liepų kalnas“. L. P. tretiesiems asmenims J. L. ir R. M. perdavė 150 000 Lt avansą už planuojamą įsigyti nekilnojamąjį turtą.
  1. 2009 m. sausio 12 d. Vilniaus miesto 24-ajame notarų biure L. P. ir T. P. pasirašė žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Liepų kalnas“ už 800 000 Lt pardavė žemės sklypą, esantį ( - ), su jame esančiu pastatu – gyvenamuoju namu. T. P. ir L. P., atsiskaitydami už šį nekilnojamąjį turtą, tą pačią dieną, t. y. 2009 m. sausio 12 d. Vilniaus miesto 24-ajame notarų biure sumokėjo 650 000 Lt, iš kurių 300 000 Lt L. P. perdavė M. Z. (A. B. kreditoriaus A. K. įgaliotam asmeniui, tokiu būdu padengdama A. B. iš A. K. 2008 m. rugsėjo 30 d. gautą paskolą), o 350 000 Lt L. P. ir T. P. perdavė M. M. ir R. M., kurie pinigus pasidalijo su D. Č., J. L., A. B., M. Š. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis.
  1. Nekilnojamasis turtas, esantis ( - ), priklausė G. V. M., o M. Š., nuo 2008 m. gruodžio 19 d. tapęs UAB „Liepų kalnas“ direktoriumi, neteisėtai disponavo G. V. M. priklausančiu turtu ir, neturėdami teisės to daryti, pardavė nekilnojamąjį turtą T. P. ir L. P.. Tokiu būdu V. M. vadovaujama organizuota grupė apgaule savo, kitų minėtos grupės narių bei juridinio asmens UAB „Liepų kalnas“ naudai pasisavino iš L. P. ir T. P. 800 000 Lt, kurie pastarąją sumą sumokėjo už neva UAB „Liepų kalnas“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, tačiau iš tiesų nekilnojamojo turto neįsigijo, o sumokėtų 800 000 Lt neatgavo – Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nuosprendžiu V. M., R. M., J. L., D. Č. ir A. B. pripažinti kaltais ir nuteisti dėl netikro įgaliojimo D. Č. pagaminimo bei disponavimo netikru G. V. M. ištuokos liudijimu, dėl sukčiavimo G. V. M. atžvilgiu, dėl sukčiavimo L. ir T. P. atžvilgiu, o nekilnojamasis turtas, esantis Nemenčinės pl. 86, Vilniuje, grąžintas teisėtam jo savininkui – G. V. M.. Minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2012 m. balandžio 13 d., Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus nuteistųjų A. B., J. L. ir R. M. apeliacinius skundus. Taigi T. P. ir L. P. patyrė 800 000 Lt tiesioginius nuostolius.
  1. Pažymėjo, kad L. P. ir T. P. nupirko neteisėtai parduodamą nekilnojamąjį turtą, kadangi notarė S. K. 2008 m. rugsėjo 5 d. priėmė iš D. Č. ir J. L. (veikusių V. M. suburtoje organizuotoje grupėje, susidedančioje iš V. M., D. Č., J. L., A. B. ir R. M., turinčios tikslą apgaule pagal suklastotus dokumentus įgyti svetimą G. V. M. priklausantį nekilnojamąjį turtą ir disponuoti juo kaip savu) dokumentus G. V. M. priklausančio žemės sklypo su pastatais, esančiais Nemenčinės pl. 86, Vilniuje, pirkimo–pardavimo sandoriui patvirtinti, tarp kurių jai buvo pateiktas netikras, V. M. pagamintas ir imituotu G. V. M. parašu patvirtintas 2003 m. spalio 10 d. G. V. M. įgaliojimas. leidžiantis D. Č. disponuoti G. V. M. nekilnojamuoju turtu, patvirtintas netikru Vilniaus miesto 1-ojo notaro biuro notarės V. S.-M. parašu ir jos antspaudu bei netikra V. M. pagaminta 1993 m. birželio 28 d. G. V. M. ištuokos liudijimo kopija, patvirtinta netikru Vilniaus miesto 38-ojo notaro biuro notarės G. Pocienės parašu bei antspaudu. Taigi atsakovė notarė S. K., nedalyvaujant tikrajam turto savininkui ir net nesant turto savininko asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (paso ar asmens tapatybės kortelės), 2008 m. rugsėjo 5 d. patvirtino pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. SK-6476) tarp D. Č. ir J. L.. Visos minėtos aplinkybės buvo patvirtintos Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-36/2011, kurioje yra visi įrodymai dėl įvykdyto nusikaltimo, taip pat joje buvo apklausta ir notarė S. K.. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nuosprendžiu taip pat buvo konstatuota, kad notarės S. K. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, todėl Vilniaus apygardos teismas apie notarės S. K. kaip valstybės įgalioto asmens galimai padarytus nusikalstamus veiksmus informavo prokuratūrą ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
  1. Ieškovai savo procesiniuose dokumentuose pažymėjo, kad notarė, būdama atidi bei rūpestinga, turėjo pastebėti, jog ištuokos liudijimo kopija notarės G. P. buvo patvirtinta valstybinės šventės dieną, t. y. 2008 m. kovo 11 d., nors notarai nei savaitgaliais, nei švenčių dienomis nedirba. Protingai vertinant, ištuokos liudijimo tvirtinimas negali būti laikomas tokiu įvykiu, dėl kurio notaras šventinę dieną vyktų į darbo vietą tvirtinti dokumento. Būdama atidi bei rūpestinga S. K. galėjo telefonu susisiekti ir su G. P. ir pasiteirauti apie tai, ar iš tiesų toks dokumentas buvo patvirtintas, taip pat ji negalėjo nematyti, jog G. V. M. parašai dokumentuose skiriasi ir vien tai buvo pakankamas pagrindas kilti dvejonei, ar viskas yra gerai su pateiktais dokumentais. Kilus tokiems įtarimams, S. K. turėjo galimybę susisiekti su notare V. S.–M. ir pasiteirauti, ar iš tiesų toks įgaliojimas buvo išduotas, tačiau to nepadarė. S. K. patvirtino, jog su V. M. palaikė gerus santykius, kurie tęsėsi ilgą laiko tarpą. Notarė pažeidė etikos normas, kas buvo pagrindas nusikalstamai veikai padaryti. Ji pati aiškiai nurodė, jog po pokalbio su šiuo asmeniu net nepasiliko įgaliojimo, kuris patvirtino D. Č. įgaliojimus. Toks notarės elgesys yra neatsakingas, aplaidus ir nusikalstamas, nes ji, pasitikėdama asmeniu, neatliko notaro funkcijų taip atidžiai, kaip to reikalauja įstatymai. Notarė S. K. akivaizdžiai G. V. M. paso kopiją padarė ant popieriaus lapo, kuriame jau buvo D. Č. ir J. L. paso kopijos, tačiau, patvirtinant teisėtą sandorį, privalėjo būti ir G. V. M. paso kopija, kurios nebuvo ir negalėjo būti. Tokiais savo veiksmais notarė siekė paslėpti pradėjusius aiškėti faktus apie jos padarytą nusikalstamą veiką. Negana to, kaip teisingai pastebėjo Vilniaus apygardos teismas, S. K. pažeidė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, pagal kurio nuostatas notaras privalo per 7 darbo dienas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikti duomenis apie asmens tapatybę tuo atveju, jei sudarytas sandoris viršija 15 000 Eur. Byloje yra duomenų apie tai, kad S. K. dar 2008 m. liepos 9 d. internetu iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos buvo atsisiuntusi išrašą apie G. V. M. asmens duomenis, o 2008 m. liepos-rugpjūčio mėnesį iš VĮ Registrų centro buvo atsisiuntusi G. V. M. priklausiusio žemės sklypo ir statinių registracijos duomenis. Tokiu būdu L. P. ir T. P. dėl notarės S. K. nerūpestingumo, nekompetencijos, leidžiant sudaryti sandorį, nedalyvaujant tikrajam turto savininkui, prarado 800 000 Lt. Notarė negalėjo nematyti, jog G. V. M. parašai dokumentuose skiriasi ir tai buvo pakankamas pagrindas kilti dvejonei, ar iš tiesų su pateiktais dokumentais viskas yra gerai. Tuo atveju, kai sandoris tvirtinamas per įgaliotinį, notarė turi tikrinti įgaliojimo autentiškumą, tačiau to ji nepadarė. Notaras turi tikrinti dokumentų teisėtumą, nekreipiant dėmesio į tai, kas jį išduoda. Asmeninio pasitikėjimo V. M. faktas neeliminuoja S. K. kaltės, priešingai, patvirtina pastarosios aplaidumą bei neatidumą savo funkcijų vykdyme. Ieškinio senatis gali būti pradedama skaičiuoti nuo Vilniaus apygardos prokuratūros 2014 m. vasario 14 d. nutarimo, kuriuo buvo atmestas skundas dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą notarės S. K. atžvilgiu. Šioje situacijoje ilgai buvo neaišku, kieno atlikti veiksmai sukėlė ieškovams neigiamas pasekmes, todėl tik po 2014 m. vasario 14 d. galima pradėti skaičiuoti ieškinio senaties termino pradžią, kuri ieškinio padavimo dieną nebuvo praleista.
  1. Atsakovė notarė S. K. atsiliepimu bei tripliku su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad prieš sandorio tvirtinimą, Gyventojų registro tarnybos duomenų bazėje patikrino asmens duomenų išrašą apie G. V. M., iš kurio nustatė, jog pastarasis turi du vaikus ir yra išsituokęs. Kadangi informacija apie ištuokų datas į Gyventojų registrą buvo pradėta vesti tik nuo 2000 m., pastarosios aplinkybės patvirtinimui iš sandorio šalių buvo pareikalauta papildomai pateikti G. V. M. ištuokos liudijimą ar jo patvirtintą kopiją, kadangi tik iš jos buvo galima nustatyti tikrąją ištuokos datą. Notarei buvo pateiktas G. V. M. 1994 m. spalio 17 d. išduoto ištuokos liudijimo AC Nr. ( - ) nuorašas, paliudytas Vilniaus miesto 38-ojo notaro biuro notarės G. P. 2008 m. kovo 11 d., notarinio registro Nr. 2864. Minėta aplinkybė atsakovei leido pagrįstai tikėti, jog jai pateiktas dokumentas yra tikras ir teisėtas. Jokių abejonių dėl pateikto ištuokos liudijimo nuorašo tikrumo ir teisėtumo nekilo, o pagal esamas faktines aplinkybes normaliai atidžiam ir padidinto rūpestingumo kontekste veikiančiam bet kuriam kitam notarui taip pat nebūtų kilę abejonių. Atsakovė negalėjo priimti sprendimo atidėti notarinio veiksmo atlikimą ar apskritai atsisakyti jį atlikti. Ieškovų įvardinto įgaliojimo pagrindu dar iki atsakovei notarine tvarka patvirtinant sutartį buvo atlikta visa eilė teisinių veiksmų ir nei vienam iš minėtų įstaigų tarnautojų nekilo abejonių, jog įgaliojimas ir parašas yra netikras. Jie, kaip ir atsakovė, taip pat turėjo tokią pačią galimybę įsitikinti G. V. M. parašo tapatumu, palygindami įgaliojime esantį parašą su kitais viešuose registruose esančiais įregistruotais dokumentais – pačių ieškovų minimu žemės sklypo planu ir juose užfiksuotais G. V. M. parašo pavyzdžiais. Neteisėtai (pagal suklastotą įgaliojimą) išduotų dokumentų faktas turėjo esminę bei lemiamą įtaką tolesnių notarinių veiksmų atlikimui, o svarbiausia – sutarties notariniam patvirtinimui. Šiuo konkrečiu atveju atsakovės atlikti veiksmai (tiksliau tariamas neveikimas) – visų pirma nėra susiję faktiniu teisiniu priežastiniu ryšiu su ieškovų patirta žala, antra – yra pernelyg teisiškai nutolę nuo šios žalos, t. y. nėra teisinio (netiesioginio) priežastinio ryšio. Nagrinėjamu atveju atsakovė savo pareigą patikrinti, ar kito notaro patvirtintas įgaliojimas nėra panaikintas, įvykdė tinkamai, kadangi Notarų rūmų vidinėje interneto svetainėje patikrinusi duomenis apie panaikintus įgaliojimus, nustatė, jog įrašo apie įgaliojimo panaikinimą nėra. Jei atsakovė ir būtų turėjusi tikrinti kieno nors parašo atitikimą asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente esančiam parašui, tai ji būtų turėjusi patikrinti įgaliotinio D. Č. parašus, tačiau tik tuo atveju, jei jis būtų pasirašęs sutartį ne notarės akivaizdoje. Tvirtinant sandorį, kurį sudaro įgaliotinis, remdamasis jam išduotu įgaliojimu, yra nustatoma būtent įgaliotinio asmens tapatybė ir, jei yra atitinkamos aplinkybės, tikrinamas jo parašo atitikimas parašui asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente. Atsakovė jos atžvilgiu vykdyto ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog jos ir V. M. santykiai buvo tik darbiniai. Visas abejones, kad atsakovė šiuo atveju galėjo veikti neatidžiai ar aplaidžiai, išsklaido pateikiama atsakovės atliktų veiksmų chronologinė seka, kuri patvirtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovė veikė taip atidžiai ir rūpestingai, kiek iš jos būtų buvę galima pagrįstai ir protingai reikalauti, kad būtų užtikrintas sutarties teisėtumas. Tik ikiteisminio tyrimo metu atliktų specialių procesinių veiksnių pagalba buvo nustatyti aptariamų dokumentų klastojimo faktai, todėl teigti, kad atsakovė, prieš notarine tvarka patvirtindama sutartį, galėjo nustatyti jų klastojimo faktą neatlikdama ir neturėdama nei specialių žinių, nei teisinių pagrindų, nei galimybių atlikti nurodytų veiksmų – visiškai nepagrįsta. Atsakovė iki šios dienos jokiu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra pripažinta padariusi kokią nors veiką, kuri turėtų nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Visą ieškovų nurodytą reikalavimo sumą gavo ir ją tarpusavyje nenustatytomis dalimis pasidalino nuteistieji V. M., J. L., R. M. ir A. B.. Ši aplinkybė yra konstatuota įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Būtent dėl šių asmenų neteisėtų ir nusikalstamų veiksmų ieškovai patyrė ieškinyje įvardijamo dydžio žalą. Atsakovė nurodytų piniginių lėšų nematė ir negavo, todėl ieškovų reiškiamas reikalavimas jos atžvilgiu, kai teismo nuosprendyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai įvardinti šias pinigines lėšas neteisėtai pasisavinę asmenys, laikytinas ne tik kad nepagrįstu, bet ir prieštaraujančiu bendriesiems sąžiningumo, protingumo ir teisėtumo principams. Atsakovės nuomone, ieškovai pareikštu ieškiniu neįrodė, jog tarp jos atliktų tariamai neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir jų patirtos žalos būtų faktinis ar teisinis priežastinis ryšys. Pastarąjį teiginį pagrindžia nusikalstamu būdu sudarytų sandorių seka. Atsakovė patvirtino tik vienintelę sutartį, kurios pagrindu G. V. M. priklausantis nekilnojamasis turtas 2008 m. rugsėjo 5 d. buvo perleistas J. L.. Tuo tarpu ta aplinkybė, jog atsakovė patvirtino sutartį, kurios pagrindu vėliau du kartus buvo perleidžiamas G. V. M. priklausantis nekilnojamasis turtas, yra pernelyg teisiškai nutolusi, jog būtų galima pripažinti, kad tai tiesiogiai sukėlė ieškovams žalingus padarinius ar sukūrė sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Aplinkybė, jog tiek pats ištuokos liudijimas, tiek kita jame užfiksuota informacija buvo taip pat suklastota, paaiškėjo tik ikiteisminio tyrimo metu ir atsakovė neturėjo jokių kitų objektyvių galimybių patikrinti šios informacijos teisingumo. Atsakovė vien šių duomenų patikrinimu neapsiribojo. Ji toliau tyrė ir nustatė, kad jai yra pateiktas G. V. M. 1994 m. spalio 17 d. Vilniaus miesto CMS išduoto ištuokos liudijimo AC Nr. ( - ) nuorašas, paliudytas Vilniaus miesto 38-ojo notaro biuro notarės G. P. 2008 m. kovo 11 d., notarinio registro Nr. ( - ). Ši aplinkybė buvo antroji ir esminė, kuri leido atsakovei pagrįstai laikyti, jog jai pateiktas dokumentas yra tikras ir teisėtas. Sandorio neteisėtumą lėmė ne pats notarinio veiksmo atlikimas, o išoriniai jo elementai – konkretus dokumentas, už kurio teisėtumą atsakovė neatsako ir negali atsakyti. Atsakovė dėjo maksimalias pastangas įsitikinti jai pateikto dokumento tikrumu, o klastojimo faktas, įvertinus visą reikšmingų aplinkybių visumą, nebuvo toks akivaizdus, kad galėtų būti nustatytas – vadinasi atsakovė atliko viską, kas tuo konkrečiu atveju buvo pagrįsta ir protinga. Nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, nei atsakovės atžvilgiu vykdyto ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog G. V. M. išduoto įgaliojimo teisėtumas (įskaitant ir parašo tapatumo klausimą) nurodytiems pareigūnams būtų sukėlęs abejonių. Jei valstybinėse institucijose nebūtų buvę neteisėtai išduoti privalomi sutarties sudarymui dokumentai, tai jokių notarinių veiksmų, įskaitant sutarties notarinį patvirtinimą, išvis niekada nebūtų buvę atlikta, o ši aplinkybė yra viena iš esminių priežasčių, kuri ir nulėmė ieškovų nurodomos žalos atsiradimo faktą. Ieškovai apie savo teisių pažeidimą galutinai sužinojo, kai Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 4 d. nuosprendžiu inter alia pripažino negaliojančia atsakovės patvirtintą sutartį ir pritaikęs restituciją, nekilnojamąjį turtą grąžino teisėtam jo savininkui G. V. M.. Nuo nurodyto momento ieškovams atsirado neabejotina teisė reikšti ieškinį, o tai reiškia, jog kartu prasidėjo ir trejų metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas pareikšti reikalavimus asmenims, atsakingiems už jų patirtą žalą. Ieškovai, žinodami apie galimą savo teisių pažeidimą ir prasidėjusį ieškinio senaties terminą, įstatymų reikalavimus atitinkantį ieškinį atsakovės atžvilgiu teisme pareiškė tik 2015 m. sausio 28 d., t. y. ieškinio senaties terminui pasibaigus daugiau nei prieš pusę metų. Ieškinio senaties termino eiga yra siejama su momentu, kai asmuo sužino ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, tačiau ne su momentu, kai asmuo sužino ar suvokė, kieno atlikti veiksmai galimai sukėlė tą teisių pažeidimą. Nuo 2009 m. gruodžio 14 d. atsakovai suvokė apie savo teisių pažeidimą ir buvo pareiškę ieškinį dėl civilinių teisių gynimo nusikalstamas veikas galimai atlikusiems asmenims. Ieškovai dar 2011 m. gruodžio 2 d. taip pat pateikė prašymą Vilniaus apygardos prokuratūrai priimti jų civilinį ieškinį atsakovės ir UAB „Liepų kalnas“ atžvilgiu ir pripažinti juos civiliniais ieškovais ikiteisminiame tyrime, t. y. ieškovai jau tuo metu manė (žinojo), kad dėl žalos jiems atlyginimo yra atsakinga atsakovė.
  1. Trečiasis asmuo AIG Europe Limited (Finland Branch) atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad draudikas atsako tik už notaro, jo atstovo ar notaro biuro darbuotojo kaltais (neteisėtais) veiksmais trečiajam asmeniui padarytą žalą notaro profesinės veiklos vykdymo metu ir tik tuo atveju, kai jų atžvilgiu yra nustatomos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, t. y. kai teismas konstatuoja, kad jiems iš delikto kyla nauja prievolė atlyginti trečiajam asmeniui padarytą žalą; jei notarui nekyla civilinė atsakomybė, nėra ir draudiminio įvykio, o dėl to ir pareigos draudikui mokėti draudimo išmoką. Tik visų juridinių faktų visetas, t. y. neteisėti notaro veiksmai, reali žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų notaro veiksmų ir realios žalos bei notaro kaltė leistų teismui konkrečiu atveju konstatuoti egzistuojančią notaro deliktinę civilinę atsakomybę, o tuo pagrindu ir draudiminį įvykį, kuris sukurtų draudikui naują pareigą, kylančią iš draudimo teisinių santykių, nukentėjusiajam asmeniui išmokėti draudimo išmoką. Ieškovai neįrodo ne tik atsakovės neteisėtų veiksmų, realios žalos, priežastinio ryšio tarp ieškovų nurodomos žalos ir atsakovės tariamai neteisėtų veiksmų, bet net ir menkiausio laipsnio atsakovės kaltės. Nurodė, kad atsakovės atžvilgiu deliktinės civilinės atsakomybės taikymas yra negalimas, o ieškovų reikalavimas atlyginti turtinę žalą yra pareikštas visiškai nepagrįstai ir todėl atmestinas.
  1. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime nurodė, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nekilnojamojo turto registro tvarkytojas yra atsakingas tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Taip pat Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo atsakomybė ribojama NTRĮ 34 straipsnio 2 dalyje kuomet Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikiami neteisingi duomenys. Tiesioginę atsakomybę už tai, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, įstatymai priskiria būtent notarui, kuriam taikomi žymiai didesni profesinio pasirengimo vykdyti tokią veiklą, aukščiausi atidumo ir rūpestingumo, privalomo civilinės atsakomybės draudimo reikalavimai. Ginčo atveju Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nevertina, ar notarės S. K. veiksmai atitiko visus įstatymų, profesinius ir etikos reikalavimus, tačiau akivaizdu, kad notaro atsakomybė užtikrinant, jog civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, yra tiesioginė.
  1. Trečiasis asmuo A. B. su ieškiniu sutiko bei prašė jį patenkinti. Nurodė, kad notarė aplaidžiai vykdė savo funkcijas ir turi būti atsakinga už ieškovų patirtą žalą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovų T. P. ir L. P. lygiomis dalimis 5 066,25 Eur (po 2 533,13 Eur iš kiekvieno) bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens AIG Europe Limited (Finland Branch) naudai; priteisė iš ieškovų T. P. ir L. P. lygiomis dalimis 16,04 EUR (po 8,02 Eur iš kiekvieno) pašto išlaidų valstybės naudai.
  1. Dėl notaro profesinės civilinės atsakomybės sąlygų teismas nurodė, kad iš bylos matyti, jog atsakovei tvirtinant 2008 m. rugsėjo 5 d. sandorį jai buvo pateikti visi reikiami dokumentai tokiam sandoriui sudaryti bei pati notarė gavo iš viešų registrų duomenis, reikalingus įsitikinti sandorio teisėtumui. Notarė, prieš sudarydama sandorį, iš Gyventojų registro tarnybos valdomos duomenų bazės padarė duomenų išrašą apie G. V. M. bei iš jo nustatė, kad G. V. M. yra išsituokęs. Šie duomenys sutapo su ištuokos liudijimo kopijos duomenimis. Teisės aktams leidžiant notarams dirbti ir savaitgaliais bei švenčių dienomis, notarinis veiksmas, atliktas šventinę dieną, negalėjo sukelti abejonių notarei dėl jo tikrumo ar teisingumo. Iš byloje esančios ištuokos liudijimo kopijos matyti, jog joje akivaizdžių dokumento suklastojimų požymių nebuvo matyti, t. y. dokumentas turėjo visus tokio pobūdžio dokumentui keliamus rekvizitus, antspaudus, parašus, todėl atsakovė objektyviai negalėjo bei neprivalėjo įtarti, kad dokumentas gali būti suklastotas. Teismas pažymėjo, kad dokumentai, kuriuose buvo G. V. M. parašai, buvo išduoti ne vienu metu, tarp jų buvo pakankamai didelis laiko tarpas, todėl galima prielaida, jog asmens parašas galėjo keistis. Teismo vertinimu, notaras neturi specialių žinių, jog galėtų spręsti apie parašo tikrumą ir pats nustatyti parašo suklastojimo faktą. Be to, notarei buvo pateikta visa eilė sandoriui sudaryti reikalingų dokumentų, kurie buvo išduoti VĮ Registrų centro, D. Č. prašant būtent pagal jo pateiktą įgaliojimą, todėl notarei nebuvo pagrindo abejonėms, jog dokumentai gauti neteisėtai, panaudojus suklastotą dokumentą. Vien ta aplinkybė, kad įgaliojimas galiojo iki 2008 m. spalio 10 d., o sandoris buvo sudaromas 2008 m. rugsėjo 5 d., t. y. nors baigiantis įgaliojimo terminui, tačiau jam nepasibaigus, nebuvo pagrindas abejoti jo netikrumu. Notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų registras buvo sukurtas ir pradėjo veikti tik nuo 2011 m. sausio 1 d. 2005 m. liepos 4 d. Lietuvos notarų rūmams pradėjus teikti duomenis apie panaikintus notarų ir konsulinių pareigūnų patvirtintus įgaliojimus, notarai turėjo galimybę gauti informaciją apie panaikintus įgaliojimus. Kaip matyti iš bylos, notarė tokią savo pareigą tinkamai įvykdė – sandorio patvirtinimo dienai duomenų apie tokio įgaliojimo panaikinimą nebuvo įregistruota.
  1. Ieškovų argumentą, kad notarei turėjo sukelti abejonių notarės, neva patvirtinusios įgaliojimą, parašo tikrumas, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, kad teisės aktai nenustatė pareigos notarei tikrinti notaro, patvirtinusio įgaliojimą, tapatybės bei jo parašo. Be to, jokio registro, kuriame būtų nurodyti visų notarų parašai ir jame būtų galima pasitikrinti notaro parašo tikrumą, nėra. Tokiu būdu notarei nesant pagrindo abejoti jai pateiktų dokumentų, tiek ir įgaliojimo tikrumu, nekilo pareiga tikrinti pačios sandorio šalies, šiuo atveju G. V. M. tapatybės, nes sandoris buvo sudaromas per įgaliotinį. Notarei nustačius, jog jai pateiktas notarine tvarka patvirtintas įgaliojimas nėra panaikintas, abejoti jo teisėtumu nebuvo jokio pagrindo.
  1. Teismas sprendė, kad nepagrįstas ieškovų argumentas, jog notarė neįvykdė savo pareigos apie didelės vertės sandorį pranešti įstatymo nustatyta tvarka, kadangi ji, patvirtinusi sandorį, elektroniniu būdu informavo tiek Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą, tiek VĮ Registrų centrą. Tą patvirtina ir ikiteisminio tyrimo medžiaga – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos raštas.
  1. Teismas konstatavo, kad byloje nėra nustatyta, jog notarė, tvirtindama 2008 m. rugsėjo 5 d. sandorį, būtų atlikusi neteisėtus veiksmus, pažeidusi jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Nesant neteisėtų veiksmų, negalimas civilinės atsakomybės taikymas jos atžvilgiu, todėl dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų teismas nepasisakė.
  1. Dėl ieškinio senaties teismas nurodė, kad patys ieškovai pripažįsta, jog apie savo teisių pažeidimą jie suprato įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nuosprendžiui baudžiamojoje byloje, kuomet sandoris, pagal kurį jie įsigijo turtą, buvo pripažintas negaliojančiu ir turtas grąžintas teisėtam savininkui, t. y. 2012 m. balandžio 13 d. Būtent nuo to momento (2012 m. balandžio 13 d.) nagrinėjamu atveju yra skaičiuotinas ieškinio senaties terminas. Tokiu būdu ieškinio senaties terminas turėjo baigtis 2015 m. balandžio 13 d., ieškovai ieškinį teisme pareiškė 2015 m. sausio 27 d., t. y. nepraleidę ieškinio senaties termino.

8III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu atsakovė S. K. ir trečiasis asmuo AIG Europe Limited (Finland Branch) prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimo motyvuojamąją dalį, kuria teismas netenkino atsakovės Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro notarės S. K. ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, AIG Europe Limited (Finland Branch) prašymų ieškovų T. ir L. P. 2015 m. sausio 22 d. ieškinio reikalavimams taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ir šioje dalyje konstatuoti, t. y. pripažinti, jog ieškovai T. ir L. P. 2015 m. sausio 22 d. ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovės Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro notarės S. K. atžvilgiu pareiškė praleidę sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, todėl jų ieškinys yra atmestinas dar ir dėl šios priežasties; priteisti iš ieškovų T. ir L. P. lygiomis dalimis trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, AIG Europe Limited (Finland Branch) naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Tiek objektyvusis, tiek subjektyvusis ieškinio senaties eigos kriterijai kaip juridiniai faktai atsirado kur kas anksčiau nei tai nustatė pirmosios instancijos teismas. Apeliantų nuomone, objektyvusis momentas, kaip vienas iš civilinės atsakomybės taikymo (žalos atlyginimo prievolės) pagrindų ir pradinis išeities taškas, nustatant konkrečią ieškinio senaties termino eigos pradžią, yra būtent 2009 m. sausio 12 d., kai ieškovai Vilniaus miesto 24-ajame notarų biure sudarė žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Liepų kalnas“ už 800 000 Lt pardavė ieškovams 0,2000 ha žemės sklypą, esantį adresu ( - ). Būtent nuo to momento (2009 m. sausio 12 d.), kai ieškovai V. M. vadovaujamai organizuotai grupei, veikiančiai per UAB „Liepų kalnas“, sumokėjo paskutinę dalį sutartyje numatytos parduodamo turto kainos, laikytina, jog jų teisės tapo pažeistos ir atsirado reali žala. Tada, kai ieškovai dėl jų atžvilgiu įvykdyto sukčiavimo nusikaltimo sumokėjo 800 000 Lt sumą, jie nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, kurį siekė įgyti sumokėdami šią sumą, niekada taip ir neįgijo. Ieškovai iškart prarado 800 000 Lt sumą, kas reiškia, jog atitinkamai įgijo teisę reikalauti šią žalą atlyginti nuo jos padarymo dienos. Minėtasis sandoris, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms, yra niekinis ir negaliojantis nuo jo sudarymo momento, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovų teisės pažeidimas, o kartu ir prievolė atlyginti šiuo pažeidimu padarytą žalą, atsirado tik tada, kai įsiteisėjo pirmosios instancijos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje, kurio pagrindu nekilnojamasis turtas buvo grąžintas teisėtam savininkui.
    1. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas ieškinio senaties eigos pradžią, nepagrįstai sprendė, jog Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, 2011 m. liepos 4 d. priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-36-303/2011, 2009 m. sausio 12 d. ieškovų ir UAB „Liepų kalnas“ sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia, o nekilnojamasis turtas grąžintas teisėtam savininkui. Teismas minėtoje baudžiamojoje byloje nurodyto sandorio teisėtumo klausimo net nesprendė. Baudžiamąją bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas taip pat laikėsi pozicijos, jog G. V. M. nuosavybės teisės į ginčo nekilnojamąjį turtą niekada neprarado, o ieškovai – atitinkamai – niekada neįgijo. Priešingu atveju, baudžiamąją bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas G. V. M. nuosavybės teisių gynimo klausimą būtų palikęs nagrinėti civilinio proceso tvarka. Dėl nurodytų priežasčių, apeliantų nuomone, šioje civilinėje byloje teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškinio senaties eigos pradžia yra 2012 m. balandžio 13 d., kai įsiteisėjo 2011 m. liepos 4 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-36-303/2011.
    1. Ieškinio senaties termino eigos pradžios kriterijus, t. y. subjektyvusis momentas taip pat įvyko kur kas anksčiau nei 2012 m. balandžio 13 d. Iš prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-36-303/2011 medžiagos matyti, jog ieškovė L. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta dar 2009 m. gegužės 13 d., o ieškovas T. P. atitinkamai – 2009 m. gegužės 18 d. Jau minėtų apklausų metų ieškovams tapo žinomos aplinkybės, kad jie įsigijo turtą iš juridinio asmens, kuris niekada nebuvo teisėtas šio turto savininkas, o tai pagrįstai turėjo leisti ieškovams suprasti, jog jų civilinės teisės yra pažeistos, o be teisinio pagrindo UAB „Liepų kalnui“ sumokėta suma – 800 000 Lt privalo būti grąžinta. Šio subjektyviojo momento atsiradimą neabejotinai patvirtina ir kita aplinkybė: iš šioje civilinėje byloje esančios medžiagos yra žinoma, jog ieškovai, atstovaujami to paties kaip ir šioje civilinėje byloje advokato M. P., dar tebevykstant ikiteisminiam tyrimui, 2009 m. gruodžio 14 d. pareiškė 800 000 Lt dydžio civilinį ieškinį, o 2009 m. gruodžio 15 d. nutarimais buvo pripažinti nuketėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais. Taigi vėliausiai nuo 2009 m. gruodžio 14 d. ieškovai jau neabejotinai suvokė apie savo teisių pažeidimą ir buvo pareiškę ieškinį dėl jų civilinių teisių gynimo baudžiamajame procese. Būtent tos pačios žalos ieškovai reikalauja iš atsakovės notarės S. K. nagrinėjamoje civilinėje byloje. Kadangi minėtas civilinis ieškinys ikiteisminiame tyrime nebuvo priimtas, o T. ir L. P. nebuvo pripažinti civiliniais ieškovais, tai negalėjo niekaip įtakoti (nutraukti ar sustabdyti) iki tol jau prasidėjusios ieškinio senaties eigos skaičiavimo. Apeliantų vertinimu, ieškinio senatis ieškovams reikšti reikalavimus atsakovei atitinkamai baigėsi dar 2012 m. gegužės 13 d. arba vėliausiai 2012 m. gruodžio 14 d. Jeigu teismas manytų, kad ieškinio senaties eiga skaičiuotina tik nuo 2011 m. gruodžio 12 d., kai ieškovai pareiškė civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo metu, sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas tokiu atveju taip pat butų pasibaigęs dar iki ieškovams kreipiantis į teismą su 2015 m. sausio 22 d. ieškiniu, t. y. dar 2014 m. gruodžio 12 d.
  1. Apeliaciniu skundu ieškovai T. P. ir L. P. prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikinti kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą – ieškinį visiškai tenkinti; priteisti iš atsakovės visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais, ieškovų ieškinyje nurodytais, argumentais. Skunde papildomai nurodomi tokie argumentai:
    1. Notarės G. Pocienės parašas įklijuotame suklastoto ištuokos liudijimo fragmente ir jos parašo pavyzdys, kurį ji davė baudžiamojoje byloje, akivaizdžiai skiriasi.
    1. Nesuprantama teismo pozicija, kad, jeigu VĮ Registrų centras išdavė dokumentus pagal suklastotą įgaliojimą, tai notarei dėl jo neturėjo kilti abejonių. VĮ Registrų centro funkcijos yra formalios – registruoti dokumentus, faktus, tuo tarpu notaras patvirtina parašo tikrumą, notaro funkcijos yra specialios, jam keliami didesni reikalavimai.
    1. Atmesdamas ieškinį teismas nepasisakė dėl patirtos žalos dydžio.
    1. Skundžiamame sprendime nurodoma, kad trečiųjų asmenų paaiškinimai teismo vertinami kritiškai, nes tretieji asmenys įsiteisėjusiu nuosprendžiu yra nuteisti būtent už nusikaltimo padarymą, t. y. netikro įgaliojimo D. Č. pagaminimo bei disponavimo netikru G. V. M. ištuokos liudijimu, dėl sukčiavimo L. ir T. P. atžvilgiu. Toks teismo argumentas vertintinas itin kritiškai. Tretieji asmenys, kurie jau yra nuteisti įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir kuriems ši byla įtakos nebeturi, neturi tikslo meluoti ar siekti sau naudos, todėl jų parodymais teismas turėjo remtis kaip pagrįstais. Be to, tretieji asmenys dalyvavo veiksmuose 2008-2009 m., kai buvo sudaromas S. K. patvirtintas sandoris.
    1. Vilniaus apygardos teismas nevertino bylos faktinių aplinkybių ir nekreipė dėmesio į ieškovų, kaip vartotojų, silpnesnę padėtį. Šiuo atveju jiems buvo sunkiau įrodyti, kad notarė netinkamai atliko savo pareigas ir nepastebėjo suklastotų dokumentų bei jais remiantis patvirtino sandorį, dėl kurio ieškovai prarado didelę pinigų sumą. Taip pat teismas nevertino trečiųjų asmenų pasisakymų, nors pastarieji jau nebegali turėti jokio suinteresuotumo, kadangi yra nuteisti baudžiamojoje byloje. Teismai labai formaliai žvelgė į notarės, kaip specialistės, darbo specifiką ir pareigų atlikimą.
  1. Atsiliepimu į atsakovės bei trečiojo asmens apeliacinį skundą ieškovai T. P. ir L. P. prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Apeliantų teiginys, kad ieškinio senaties objektyvusis kriterijus prasidėjo nuo 2009 m. sausio 12 d., t. y. nuo momento, kai šalys sudarė žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį yra nepagrįstas ir prieštarauja pačių apeliantų teiginiams. Apeliantai teigia, kad L. ir T. P. apie neteisėtą sandorį sužinojo (subjektyvusis ieškinio senaties kriterijus) apklausos metu ikiteisminiame tyrime, tokiu atveju neaišku, kokiu būdu apie neteisėtą sandorį ieškovai turėjo sužinoti sandorio sudarymo metu ir kodėl neteisėtai sudarytos sutarties sudarymo data yra reikšminga nustatant pažeistų teisių sužinojimo datą. Nustačius neteisėtos veikos momentą, t. y. kad sutartis sudaryta esant sukčiavimo elementui, tampa neaišku, kokiu pagrindu apeliantai sutapatina objektyvųjį ir subjektyvųjį ieškinio senaties termino kriterijus, nes objektyvusis kriterijus šiuo atveju reikšmingas tik nustatinėjant nusikalstamos veikos padarymo faktą, tačiau niekaip nesiejamas su pradžia termino, kuomet ieškovai sužinojo, kad jų teisės pažeistos. Apeliantai nepateikia jokių įrodymų, kokiu pagrindu ieškovai sudarant sandorį turėjo galimybę sužinoti, kad jis sudaromas neteisėtai. Apeliantai teigia, kad L. P. sužinojo apie neteisėtai sudarytą sutartį 2009 m. gegužės 13 d., o T. P. – 2009 m. gegužės 18 d., apklausti ikiteisminio tyrimo metu. Su šiais apeliantų teiginiai sutikti negalima, nes ikiteisminio tyrimo stadijoje, o tiksliau apklausus ieškovus, negalima konstatuoti, kad ieškovai suprato, jog sutartis yra neteisėta, nes ikiteisminio tyrimo stadijos tikslas yra nustatyti visas reikšmingas nusikalstamos veikos aplinkybes ir asmenis, galėjusius padaryti nusikalstamą veiklą. Šioje stadijoje nėra konstatuojama, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, teismas nuosprendžiu konstatuoja, kuris įtariamasis sukėlė neigiamas pasekmes. Taigi ieškovams ikiteisminio tyrimo stadijoje nebuvo aišku, kieno atlikti veiksmai sukėlė neigiamus padarinius, o apeliantų teiginys, kad būtent ikiteisminio tyrimo stadijoje ieškovai sužinojo apie pažeistas teises yra nepagrįsti. Apeliantai nurodo, kad neabejotinai ieškovai sužinojo apie pažeistas teises, kuomet jie 2009 m. gruodžio 14 d. ikiteisminio tyrimo stadijoje pareiškė 800 000 Lt civilinį ieškinį ir 2009 m. gruodžio 15 d. buvo pripažinti nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais, tačiau šis veiksmas buvo atliktas tik kaltinamųjų baudžiamojoje byloje atžvilgiu, kurie šioje byloje yra tretieji asmenys ir šis ieškinys nėra sietinas su notarės S. K. asmeniu. Vilniaus apygardos teismas tik 2011 m. liepos 7 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2012 m. balandžio 13 d., konstatavo, kad notarės S. K. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių. Teismas apie notarės S. K. nusikalstamus veiksmus informavo prokuratūrą, tačiau, pradėjus ikiteisminį tyrimą, šis buvo nutrauktas, nes buvo suėję baudžiamosios senaties terminai. Ikiteisminio tyrimo metu 2011 m. gruodžio 16 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu L. ir T. P. buvo atsisakyta pripažinti civiliniais ieškovais atsakovės notarės S. K. atžvilgiu, taigi ieškovai tuo metu niekaip negalėjo suprasti, kas atsakingas už neteisėto sandorio sudarymą, nes jie pasitikėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnais ir laukė ikiteisminio tyrimo notarės S. K. atžvilgiu pabaigos, tačiau šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas suėjus baudžiamosios senaties terminui. Apeliantų teiginys, kad ieškinio senaties pradžia buvo civilinio ieškinio pateikimas yra visiškai nepagrįstas ir prieštaraujantis byloje surinktiems įrodymais. Vienintelis ir nenuginčijamas dokumentas, kuris įrodo, kad ieškovams buvo leista ginti savo pažeistas teises, buvo 2011 m. liepos 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje, kuris įsiteisėjo 2012 m. balandžio 13 d. Būtent įsiteisėjus minėtam nuosprendžiui ieškovai suprato savo teisių pažeidimą, t. y. sutartis buvo pripažinta negaliojanti ir turtas įgytas sutartimi buvo sugrąžintas teisėtam savininkui.
    1. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovai apie tai, kad sandoris neteisėtas sužinojo tik įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nuosprendžiui, t. y. 2012 m. balandžio 13 d. Nuosprendyje buvo konstatuotos nusikalstamos veikos aplinkybės, kurios yra pagrindas pripažinti sutartį negaliojančia, taigi, ieškovai sužinojo, kad jų teisės yra pažeistos tik įsiteisėjus nuosprendžiui.
    1. Apeliantų teiginiai, kad ieškovai pažeistas teises galėjo ginti ikiteisminio tyrimo metu yra visiškai nepagrįsti. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nuosprendžiu byloje pripažintų nukentėjusiaisiais L. ir T. P. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Neaišku, kokiu būdu nukentėjusieji turėjo galimybę ginti savo pažeistas teisės, jei iki nuosprendžio įsiteisėjimo nebuvo nustatyta, kam turi būti pareikštas civilinis ieškinys ir kas atsakingas už neteisėtų padarinių kilimą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškinio senaties termino pradžia 2012 m. balandžio13 d., kai ieškovai sužinojo faktą, kad sudaryta sutartis yra negaliojanti ir turtas grąžintas teisėtam savininkui, tačiau net ir šis terminas nelaikytinas galutiniu, nes, pradėjus ikiteisminį tyrimą, civilinio ieškinio senaties terminai turi prasitęsti nuo nuosprendžio baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo.
  1. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė S. K. ir trečiasis asmuo AIG Europe Limited (Finland Branch) prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atsakovės apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Ieškovai nagrinėjamoje byloje neįrodo jokio konkretaus notarų veiklą reglamentuojančio teisės akto pažeidimo, o notarės neteisėtus veiksmus, kaip pagrindą civilinei atsakomybei taikyti, sieja išimtinai su pačiu notarės patvirtinto sandorio pripažinimu negaliojančiu, neatsižvelgdami į tai, kodėl sandoris buvo panaikintas. Tokiu būdu ieškovai siekia objektyviosios notarės atsakomybės, t. y. atsakomybės be kaltės, remdamiesi vien samprotavimais, jog notarai yra teisėtumo garantai ir privalo užtikrinti, jog civilinėje apyvartoje absoliučiai visos sutartys būtų teisėtos. Tokie samprotavimai ir aiškinimai prieštarauja galiojančiam teisiniam reglamentavimui ir nusistovėjusiai teisminei praktikai, kurioje yra aiškiai nustatyta, jog notarams yra taikoma deliktinė civilinė atsakomybė, o norint ją konstatuoti – turi būti nustatytos visos keturios civilinės atsakomybės sąlygos, ko nagrinėjamu atveju nėra.
    1. Aplinkybė, jog suklastotame ištuokos liudijime esantis notarės G. P. parašas skiriasi nuo jos parašo pavyzdžių, kuriuos ji davė baudžiamojoje byloje, yra visiškai nereikšminga, sprendžiant klausimą dėl atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, konkrečiai – neteisėtų veiksmų (neveikimo) nustatymo. Ieškovų nurodoma aplinkybė dėl notarės G. P. parašų skirtingumo nagrinėjamai civilinei bylai neturi absoliučiai jokios reikšmės. Nei Lietuvos Respublikos notariato įstatymas, nei kuris kitas Lietuvos Respublikos teisės aktas nenustato, o ir ginčo sandorių notarinio tvirtinimo metu nenustatė, kad notaras, gavęs kito notaro patvirtintą dokumentą, turi tikrinti jo parašo tikrumą ir / ar tapatumą šio parašo originalui. Ieškovų daroma išvada apie notarės G. P. parašų skirtingumą yra padaryta remiantis jos parašų pavyzdžiais, kurie buvo gauti tik baudžiamojoje byloje. Kitų dokumentų, kurie būtų buvę parengti ar patvirtinti notarės G. P. parašu pas atsakovę ginčo sandorių tvirtinimo metu nebuvo. Ieškovų išvada apie šių parašų akivaizdų skirtingumą yra subjektyvaus pobūdžio, tai yra tik ieškovų subjektyvus vertinimas. Baudžiamojoje byloje notarės G. P. parašo klastojimo faktas nebuvo tiriamas ir nustatinėjamas, o šią aplinkybę baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu patvirtino tik pati notarė G. P.. Vertinant objektyviai, aptariami notarės G. P. parašai negali nesiskirti, jeigu yra konstatuota, kad santuokos liudijimo kopija yra suklastota. Priešingu atveju, reiktų pripažinti, kad notarė prisidėjo prie dokumentų klastojimo ir savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančio ištuokos liudijimo kopiją.
    1. Aplinkybė, kad suklastotame ištuokos liudijime G. V. M. sutuoktinės duomenys yra neteisingi, paaiškėjo tik baudžiamojoje byloje. Prieš notarine tvarka tvirtinant ginčo sandorį, jokių duomenų neatitikimų nebuvo nustatyta, o pagal atsakovės visą surinktą informaciją bei medžiagą to objektyviai padaryti taip pat nebuvo įmanoma.
    1. Nustačius juridiškai reikšmingą faktą, kad notarai turi teisę ir gali dirbti švenčių ir / ar poilsio dienomis, nepriklausomai nuo to, jog tokie atvejai notarinėje praktikoje gali būti laikomi išimtiniais, kaip teisiškai nereikšmingais laikytini visi ieškovų dėstomi samprotavimai apie tai, kad atsakovė nagrinėjamu atveju privalėjo papildomai aiškintis ir gilintis, kodėl būtent ištuokos liudijimo kopija yra patvirtinta valstybinės šventės dieną.
    1. Aplinkybė, jog suklastotame įgaliojime notarės V. S. – M. parašas net nebuvo kopijuojamas, o buvo sukurtas kitoks, be to, jis net nepanašus į tikrąjį jos parašą ir skiriasi nuo jos parašo pavyzdžių, kuriuos ji davė baudžiamojoje byloje, taip pat yra visiškai nereikšminga sprendžiant klausimą dėl atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Teisės aktai nenustatė pareigos notarei tikrinti notaro, patvirtinusio įgaliojimą, tapatybės bei jo parašo. Be to, jokio registro, kuriame būtų nurodyti visų notarų parašai ir jame būtų galima pasitikrinti notaro parašo tikrumą, nėra. Ieškovų daroma išvada apie notarės V. S. – M. „plika akimi“ matomą parašų skirtingumą yra padaryta remiantis jos parašų pavyzdžiais, kurie buvo gauti tik baudžiamojoje byloje bei 2010 m. vasario 8 d. specialisto išvada Nr. 11-3382 (09). Tvirtinant ginčo sandorį, kitų dokumentų, kurie būtų buvę parengti ar patvirtinti notarės V. S. – M., pas atsakovę nebuvo ir atsakovė jų ne tik neprivalėjo, bet ir neturėjo jokio teisinio pagrindo rinkti ir / ar reikalauti. Pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo remtis tokiomis ieškovų hipotetinėmis prielaidomis ir pasvarstymais, jog atsakovė turėjo žinoti kitų savo kolegių – notarių G. Pocienės ir/ar V. S. – M. parašų pavyzdžius, o, gavusi suklastotus dokumentus – iškart nustatyti jų klastojimo faktą. Nei Lietuvos Respublikos notariato įstatymas, nei kuris kitas teisės aktas, nei tuo metu, nei dabar nenustatė reikalavimų notarui žinoti (įsidėmėti) kitų savo kolegų parašų braižą, o be kita ko, tirti ir vertinti jų parašų tikrumą.
    1. Aplinkybė, kuri buvo nustatyta tik baudžiamojoje byloje, jog suklastotame įgaliojime esantis G. V. M. parašas skyrėsi nuo kituose atsakovei pateiktuose dokumentuose esančių parašų, nesudaro pagrindo spręsti, jog to nenustačiusi atsakovė, atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą) deliktinės civilinės atsakomybės taikymo prasme. Nagrinėjamu atveju atsakovė neturėjo ne tik pareigos, bet ir teisės tikrinti bei lyginti G. V. M. parašo, esančio kito notaro patvirtintame ir nepanaikintame įgaliojime, kadangi G. V. M. tapatybę, įskaitant ir parašo tapatumą, nors ir tariamai, jau buvo nustačiusi notarė V. S. – M.. Ieškovų įvardinto įgaliojimo pagrindu dar iki atsakovei notarine tvarka patvirtinant ginčo sandorį, buvo atlikta visa eilė teisinių veiksmų. Nei vienam iš kitų įstaigų tarnautojų nei karto nekilo abejonių, kad įgaliojimas yra suklastotas. Prieš ginčo sandorio sudarymą D. Č., veikdamas to paties suklastoto įgaliojimo pagrindu, VĮ Registrų centre ne mažiau kaip tris kartus buvo identifikuotas kaip tinkamas turtinių teisių turėtojo G. V. M. atstovas. Nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, nei atsakovės atžvilgiu vykdyto ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog G. V. M. išduoto įgaliojimo teisėtumas (įskaitant ir parašo tapatumo klausimą) nurodytiems pareigūnams būtų sukėlęs abejonių. Nagrinėjamu atveju turėjo būti tikrinama tik įgaliotinio D. Č. asmens tapatybė, kas ir buvo tinkamai padaryta.
    1. Ieškovai apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2007, tačiau šios ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Ieškovų nurodomoje civilinėje byloje nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį pas notarę atvyko sudaryti pats jo savininku prisistatęs asmuo, kuris, pateikęs suklastotą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, siekė jo sudarymo, o notarė tinkamai nenustatė jo tapatybės bei parašo tikrumo, nes nepalygino jo su kituose dokumentuose esančiais savininko parašais. Tuo tarpu nagrinėjamos civilinės bylos atveju ginčo sandoris buvo sudaromas veikiant per tariamai notariškai patvirtintą tikrojo savininko G. V. M. įgaliojimą, dėl kurio teisėtumo ir tikrumo prieš ginčo sandorio sudarymą atsakovė buvo maksimaliai įsitikinusi. Be kita ko, galiojantys teisės aktai atsakovei nenustatė pareigos tikrinti ir lyginti G. V. M. parašo, esančio notariškai patvirtintame įgaliojime, su kituose dokumentuose esančiais parašais. Ieškovams neigiami teisiniai bei ekonominiai padariniai atsidaro išimtinai dėl nusikalstamas veikas padariusių asmenų veiksmų, kurie suklaidino ne tik notarę, bet ir VĮ Registrų centrą. Būtent šie nusikalstami veiksmai yra tiesioginiu ir teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu susiję su ieškovams atsiradusia žala.
    1. Atsakovė jos atžvilgiu vykdyto ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad jos ir V. M. santykiai buvo tik darbiniai. Bylose nustatyta, kad pastarasis nebuvo nei atsakovės draugas, nei giminaitis, todėl spręsti, kad atsakovė dėl to galėjo labiau juo pasitikėti nei bet kuriuo kitu asmeniu, besikreipusiu atlikti notarinį veiksmą, nėra pagrindo. Byloje nenustatyta ir neįrodyta, jog atsakovė su V. M. būtų turėjusi asmeninių santykių. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad V. M. sandorių notarinį tvirtinimą organizavo ir vykdė ne tik pas atsakovę, bet ir pas kitus notarus. Nesutiktina su ieškovų pozicija, jog tretieji asmenys J. L. bei A. B. negali turėti jokio suinteresuotumo meluoti ar siekti sau naudos. Jų suinteresuotumas šioje byloje pasireiškia tuo, kad, patenkinus ieškovų ieškinį ir priteisus žalos atlyginimą iš notarės ir/ar jos profesinės civilinės atsakomybės draudiko – ieškovai nebeturės pagrindo kreiptis dėl jos priteisimo į nusikaltimus padariusius asmenis, įskaitant ir pačius trečiuosius asmenis J. L. bei A. B..
    1. Teismas tinkamai ir visapusiškai ištyrė ir išnagrinėjo visas nagrinėjamoje byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Ieškovai, teikdami tokius deklaratyvius teiginius, net neįvardija, kokių konkrečių aplinkybių teismas neištyrė ir neįvertino bei kaip tai galėjo lemti teismo sprendimo teisėtumą ar neteisėtumą. Ieškovų, kaip tariamų vartotojų, teisinė padėtis šiuo atveju yra absoliučiai nesusijusi su nagrinėjamu ginču. Ieškovai šiuo atveju net nėra laikytini vartotojais, kadangi ginčo nekilnojamąjį turtą jie pirko ne šeimos poreikių tenkinimui ir / ar asmeniniam vartojimui, o kaip investiciją, siekiant per trumpą laikotarpį gauti didelę ekonominę grąžą. Šiuo atveju net nėra sprendžiamas ginčas tarp nekilnojamojo turto pirkėjų (ieškovų) ir pardavėjo (UAB „Liepų kalnas“), jog būtų galima vertinti, ar ieškovų ir pardavėjo sudarytas sandoris atitinka vartojimo sutarties sąvoką, ir tai būtų prielaida vertinti ieškovų kaip tariamų vartotojų teisinę padėtį ir jų teisių specifiką. Nei Lietuvos Respublikos notariato įstatyme, nei kuriame kitame teisės akte nėra nustatyta, jog priklausomai nuo to, ar viena iš sandorį sudarančių šalių yra vartotojas, ar ne, būtų diferencijuojamos notaro teisės ir pareigos.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Apeliaciniu skundu atsakovė S. K. ir trečiasis asmuo AIG Europe Limited (Finland Branch) prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimo motyvuojamąją dalį, kuria teismas netenkino atsakovės Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro notarės S. K. ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, AIG Europe Limited (Finland Branch) prašymų ieškovų T. ir L. P. 2015 m. sausio 22 d. ieškinio reikalavimams taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ir šioje dalyje konstatuoti, t. y. pripažinti, jog ieškovai T. ir L. P. 2015 m. sausio 22 d. ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovės Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro notarės S. K. atžvilgiu pareiškė praleidę sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, todėl jų ieškinys yra atmestinas dar ir dėl šios priežasties; Tuo tarpu apeliantai T. ir L. P. apeliaciniu skundu bei atsiliepimu į apeliacinį skundą nesutinka, kad jų ieškinys yra ne tik nepagrįstas, tačiau dar ir atmestinas, kadangi yra suėjęs ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl žalos atlyginimo pateikti. Todėl pirmiausiai apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl ieškovų T. ir L. P. ieškinio pagrįstumo.

12Dėl atsakovės D. K. civilinės atsakomybės

  1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovei tvirtinant 2008 m. rugsėjo 5 d. sandorį buvo pateikti visi riekiami dokumentai tokiam sandoriui sudaryti bei pati notarė gavo iš viešų registrų duomenis, reikalingus įsitikinti sandorio teisėtumu (1 t., b. l. 92–121). Apeliantai T. ir J. P. apeliaciniame skunde nurodė, kad nesuprantama teismo pozicija, kad, jeigu VĮ Registrų centras išdavė dokumentus pagal suklastotą įgaliojimą, tai notarei dėl jo neturėjo kilti abejonių. VĮ Registrų centro funkcijos yra formalios – registruoti dokumentus, tvirtinti faktus. Tuo tarpu notaras patvirtina parašo tikrumą, notaro funkcijos yra specialios, jam keliami didesni reikalavimai. Todėl notarei, tvirtinant sandorį, galiojo bonus pater familias etalonas.
  1. Notaro veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Notariato įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Konkretaus notaro užduotis yra atliekamais notariniais veiksmais patikrinti tvirtinamo sandorio atitiktį įstatymams, nes notarui valstybė yra suteikusi svarbius įgaliojimus jam vykdant viešąją funkciją – apsaugoti teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose, o tai suponuoja ir notaro griežtos profesinės atsakomybės ypatumus. Prieš tvirtindamas sandorius notaras privalo būti maksimaliai atidus, kad ne tik būtų išvengta neteisėtų sandorių sudarymo, bet ir būtų užtikrinta asmenų teisėtų interesų apsauga. Notarui atliekant savo profesines pareigas atsiranda juridiniai faktai, kurie keičia civilinius santykius. Pasitikėjimas notaro atliekamais veiksmais grindžiamas ir Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisykle, jog notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, kol šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Taigi notaras yra ir civilinių santykių teisėtumo ir stabilumo garantas. Tokia socialinė–teisinė padėtis įpareigoja notarą būti ypač atidžiu ir rūpestingu aukštos kvalifikacijos teisininku. Profesinė veikla yra specifinė veikla, kuri reikalauja išsamių atitinkamos srities žinių bei įgūdžių. Profesinių veiksmų atlikimas ar profesinių paslaugų siūlymas sukuria pagrindą tikėti šių paslaugų atlikimo kokybe. Šių veiksmų ar paslaugų kokybė preziumuojama, nes tai atlieka ne paprastas asmuo, o profesionalas. Asmuo, vykdydamas profesinę veiklą, įsipareigoja veikti pagal jo kvalifikacijai keliamų reikalavimų standartus. Dėl to specialistai, be bendro pobūdžio atsargumo pareigos, turi specifines profesines pareigas, t. y. jiems taikomi griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimai. Kiekvienu atveju, kai notaras peržengia įstatymo jam suteiktus įgaliojimus ar juos netinkamai vykdo, ir dėl to padaroma žala tretiesiems asmenims, tokios žalos atsiradimas pripažintinas neteisėtu (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).
  1. Pagal Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 16 straipsnio 1 dalį notaras atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka už savo, savo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą. Taigi notaro civilinė atsakomybė už profesine veikla padarytus pažeidimus yra deliktinė. Atsakomybė galima tik tuo atveju, kai yra visos keturios jos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai).
  1. Neteisėti veiksmai yra viena iš bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Bendriausia prasme ji suprantama kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Taikant civilinę atsakomybę neteisėti veiksmai yra tie, kurie neatitinka ne tik civilinės teisės, bet ir kitų teisės šakų teisės aktų reikalavimų, principų. Dėl notaro atsakomybės pažymėtina, kad notaro veiksmų teisėtumas vertinamas pagal tai, ar notaras nepažeidė jo veiklą reglamentuojančių įstatymų, taip pat kitų teisės normų. Notarui, kaip ir kiekvienam asmeniui, nustatyta pareiga elgtis taip, kad nebūtų padaroma žala (CK 6.263 straipsnis), o vykdant profesinę veiklą jam tenka pareiga užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, būtų užtikrinta asmenų teisėtų interesų apsauga (Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 1, 2 straipsniai). Atsižvelgiant į šias nuostatas turi būti vertinama, ar notaro veiksmai yra teisėti. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tretiesiems asmenims padaryta žala turėtų būti atlyginama visiškai ir tais atvejais, kai notaras dėl suklydimo ar kitų asmenų neteisėtų veiksmų (pvz., apgaulės) atlikdamas savo profesinėje veikloje jam priskirtas funkcijas padaro formalaus pobūdžio pažeidimą, kuriuo prisidedama prie žalos atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. notarė O. A., bylos Nr. 3K-3-264/2008).
  1. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-36-303/2011 ir Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. balandžio 13 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-137/2012 nustatė, kad 2008 m. rugsėjo 5 d. D. Č. ir J. L., veikdami organizuota grupe, apgaule, turėdami tikslą savo ir kitų naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą, sudarė žemės sklypo su jame esančiais pastatais, priklausančiais G. V. M., ( - ), pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. ( - )). J. L. ir A. B., vykdydami V. M. nurodymą, 2008 m. rugsėjo 9 d. atvykę į Vilniaus miesto 24-ąjį notarų biurą, esantį ( - ), panaudojo pirkimo–pardavimo sandorio įforminimui reikalingus dokumentus, t. y. 2008 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus miesto 37-ojo notarų biuro notarės S. K. patvirtintą pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. ( - )), kitus dokumentus ir sudarė tarp J. L. ir UAB „Liepų kalnas“ atstovaujamos A. B., žemės sklypo su pastatu 2008 m. rugsėjo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. ( - )), kurią 2008 m. rugsėjo 9 d. patvirtinto notaras A. Gaulia. Tokiu būdu G. V. M. priklausantis 0,2000 ha žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )) už 2 504,221 Lt (pagal vidutinę rinkos vertę rinkoje), su jame esančiais pastatais (unikalus Nr. ( - )), kurių vertė 37 500 Lt, esantis ( - ), buvo įteisintas UAB „Liepų kalnas“ vardu ir legalizuotas. 2008 m. rugsėjo 10 d. UAB „Liepų kalnas“ ir L. P. sudarė preliminarią sutartį Nr. 0809/05 dėl G. V. M. priklausančio turto pardavimo, o 2009 m. sausio 12 d. Vilniaus miesto 24-ajame notarų biure UAB „Liepų kalnas“ už 800 000 Lt pardavė L. P. G. V. M. nuosavybės teise priklausantį 0,2000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), su jame esančiais pastatais (gyvenamuoju namu, unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ) (CPK 179 str. 3 d.). 2008 m. rugsėjo 5 d. sandorio tvirtinimo metu atsakovei notarei S. K. buvo pateiktas V. M. pagamintas netikras dokumentas – kompiuterinės technikos pagalba atspausdintas įgaliojimas, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y., kad Vilniaus miesto 1 notarų biure, G. V. M. įgaliojo D. Č. parduoti G. V. M. priklausantį 0,2000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ), su jame esančiais pastatais už 2 504,221 Lt (pagal vidutinę vertę rinkoje) bei gauti iš VĮ Registrų centro, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų, archyvų visus tam tikslui reikiamus dokumentus ir dokumentų dublikatus, sudaryti preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, sutarties papildymus ir / ar pakeitimus, perduoti nekilnojamąjį turtą, sudaryti perdavimo–priėmimo aktą, atsiskaityti pagal sudarytas sutartis, gauti pinigus už parduotą turtą grynaisiais pinigais arba pervesti mokėjimo pavedimu į įgaliotinio nurodytas sąskaitas, išduoti pažymas dėl visiško atsiskaitymo, gauti pakvitavimus (liudijimus) dėl visiško pirkėjo atsiskaitymo pagal sudarytas pirkimo– pardavimo sutartis, taip pat atstovauti visose įmonėse, įstaigose bei organizacijose, paduoti pareiškimus bei prašymus, gauti, pateikti reikiamus dokumentus, pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Eilutėje „Įgaliotojas“ V. M. įrašė rankraštinį įrašą „G. V. M.“, pasirašė imituotu G. V. M. parašu, įrašė tariamai Vilniaus miesto 1 notarų biuro notarės V. S. – M. suteiktą aptariamam įgaliojimui registro Nr. ( - ), ir pasirašė imituotu šios notarės parašu. Taip pat 2008 m. rugsėjo 5 d. sandorio sudarymo metu buvo pateikta notarei netikra G. V. M. ištuokos liudijimo AC Nr. ( - ) kopija, kurioje buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys, tariamai patvirtinantys, kad 1993 m. birželio 28 d. buvo nutraukta santuoka tarp G. V. M. ir išgalvoto asmens – R. M., patvirtinta netikru Vilniaus miesto 38-ojo notarų biuro notarės Gražinos Pocienės antspaudo spaudu ir netikru, imituotu notarės G. P. parašu. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-36-303/2016 nustatyti kalti asmenys dėl nusikalstamos veikos, numatytos BPK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl sukčiavimo L. ir T. P. atžvilgiu), turtas grąžintas G. V. M., ieškovų T. ir L. P. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas ir nutarta pranešti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorui apie Vilniaus miesto 37-ojo notarų biuro notarės S. K., kaip valstybės įgalioto asmens, galimai padarytus nusikalstamus veiksmus, turinčius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje, požymių (CPK 179 str. 3 d.). Vilniaus apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2013 m. spalio 14 d. nutarime konstatuota, kad atsakovei notarei S. K. buvo pareikšti įtarimai, kad ji būdama notare, pagal Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 16 straipsnio 2 dalį – asmeniu, prilygintu valstybės pareigūnui, pagal šio įstatymo 1 straipsnį turėdama teisę juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus ir privalėdama užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą, pagal Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalį būdama valstybės įgaliotu asmeniu, atliekančiu šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, veikdama nusikalstamai nerūpestingai, nenumatydama, kad dėl jos veiksmų gali būti padaryta žala fiziniam asmeniui, notaro institucijai bei valstybei, nors pagal užimamas pareigas bei notarui keliamus atidumo ir rūpestingumo reikalavimus galėdama ir turėdama tai numatyti, netinkamai atliko savo pareigas: notarė S. K., dirbdama Vilniaus miesto 37-ajame notarų biure, esančiame ( - ), 2008 m. rugsėjo 5 d. priėmė iš D. Č. ir J. L. (kurie, jai nežinant, veikė V. M. suburta organizuota grupe, susidedančia iš V. M., D. Č., J. L., A. B., R. M., turinčių tikslą apgaule pagal suklastotus dokumentus įgyti svetimą G. V. M. priklausantį nekilnojamąjį turtą ir disponuoti juo kaip nuosavu) dokumentus G. V. M. priklausančio 2 504 221 Lt vertės žemės sklypo su pastatais, esančiais ( - ), pirkimo–pardavimo sandoriui patvirtinti (ikiteisminio tyrimo medžiagos 7 t., b. l. 57–70). Nutarime konstatuota, kad atsakovė, suvokdama, kad sandorio tvirtinimo metu nedalyvauja tikrasis ketinamo parduoti nekilnojamojo turto savininkas G. V. M., kurio didelės vertės turtas parduodamas pagal įgaliojimą, žinodama, kad pagal 1992 m. gruodžio 1 d. Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo Nr. I-2882 31 straipsnį notaras, atlikdamas notarinius veiksmus, nustato fizinių asmenų, jų atstovų arba juridinių asmenų atstovų asmens tapatybę pagal pateiktą asmens tapatybės kortelę arba kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kuriame yra asmens kodas ir nuotrauka, visiškai neįsitikinusi įgaliojimą D. Č. tariamai išdavusio asmens – G. V. M. tapatybe, nepaisydama to, kad notarei nepateiktas G. V. M. asmens dokumentas, neatkreipusi dėmesio į tai, kad notarei pateikta ištuokos liudijimo kopija tariamai notaro patvirtinta valstybinės šventės dieną – 2008 m. kovo 11 d. bei į tai, kad pateiktuose dokumentuose: 2003 m. spalio 10 d. įgaliojime bei paso kopijoje, kurioje buvo tikrasis V. G. M. parašas ir kur G. V. M. parašai akivaizdžiai skiriasi (įgaliojime ir paso kopijoje), remiantis 1992 m. gruodžio 1 d. Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo Nr. I-2882 31 straipsnio 3 dalimi, turėdama galimybę patikrinti sandorio dalyvių ir kitų asmenų, kurie prašo atlikti notarinius veiksmus parašų tikrumą, ir privalėdama būti itin atidžia dėl itin didelės vertės sandorio įforminimo pagal įgaliojimą nedalyvaujant tikrajam turto savininkui, veikdama nusikalstamai nerūpestingai patvirtino 2008 m. rugsėjo 5 d. žemės sklypo su pastatais, esančio ( - ), priklausančio G. V. M. pirkimo–pardavimo sutartį. Notarei S. K. dėl neatsargumo netinkamai atlikus pareigas ir patvirtinus 2008 m. rugsėjo 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. ( - )), sudarytą D. Č. (pardavėjo G. V. M. tariamai įgalioto asmens) ir J. L. (pirkėjo), pagal kurią D. Č., G. V. M. nežinant, pardavė žemės sklypą J. L., G. V. M. neteko jam priklausiusio didelės vertės turto. Vilniaus apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2013 m. spalio 14 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 10-2-00059-11 atsakovės notarės S. K. atžvilgiu nutrauktas, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui, t. y. nereabilituojančiais pagrindais (ikiteisminio tyrimo medžiagos 7 t., b. l. 57–70). Atsakovė S. K. šio nutarimo neskundė.
  1. Atsakovė S. K. apeliaciniame skunde nurodė, kad sandorio sudarymo metu galiojantys teisės aktai neįpareigojo atsakovės tikrinti G. V. M. parašo ant įgaliojimo, asmens dokumentų bei juos tikrinti su kitais notarės kontoroje esančiais dokumentais. Tai, kad suklastotas G. V. M. santuokos liudijimas buvo patvirtintas neva notarų biure 2008 m. kovo 11 d. (šventinę dieną) neįpareigojo atsakovės abejoti pateikiamų dokumentų teisėtumu. Sprendžiant dėl tokių apeliantės argumentų, atkartotų pirmosios instancijos teismo sprendime, pažymėtina, kad atsakovei 2008 m. rugsėjo 5 d. sandorio tvirtinimo metu buvo pateiktas V. M. pagamintas netikras dokumentas – kompiuterinės technikos pagalba atspausdintas įgaliojimas, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y., kad Vilniaus miesto 1 notarų biure G. V. M. įgaliojo D. Č. parduoti G. V. M. priklausantį 0,2000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ), su jame esančiais pastatais už 2 504,221 Lt (pagal vidutinę vertę rinkoje) bei gauti iš VĮ Registrų centro, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų, archyvų visus tam tikslui reikiamus dokumentus ir dokumentų dublikatus, sudaryti preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, sutarties papildymus ir / ar pakeitimus, perduoti nekilnojamąjį turtą, sudaryti perdavimo–priėmimo aktą, atsiskaityti pagal sudarytas sutartis, gauti pinigus už parduotą turtą grynaisiais pinigais arba pervesti mokėjimo pavedimu į įgaliotinio nurodytas sąskaitas, išduoti pažymas dėl visiško atsiskaitymo, gauti pakvitavimus (liudijimus) dėl visiško pirkėjo atsiskaitymo pagal sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis, taip pat atstovauti visose įmonėse, įstaigose bei organizacijose, paduoti pareiškimus bei prašymus, gauti, pateikti reikiamus dokumentus, pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. V. M. įgaliojime įgaliojimo eilutėje „Įgaliotojas“ buvo įrašęs rankraštinį įrašą „G. V. M.“, kuris pasirašytas imituotu G. V. M. parašu, įrašytas tariamai Vilniaus miesto 1 notarų biuro notarės V. S. – M. suteiktu aptariamam įgaliojimui registro Nr. ( - ), patvirtintas netikru antspaudo spaudu ir pasirašytas imituotu šios notarės parašu. Taip pat 2008 m. rugsėjo 5 d. sandorio tvirtinimo metu buvo pateikta notarei netikra G. V. M. ištuokos liudijimo AC No ( - ) kopija, kurioje buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys, tariamai patvirtinantys, kad 1993 m. birželio 28 d. buvo nutraukta santuoka tarp G. V. M. ir išgalvoto asmens – R. M., patvirtinta netikru Vilniaus miesto 38-ojo notarų biuro notarės Gražinos Pocienės antspaudo spaudu ir netikru, imituotu notarės Gražinos Pocienės parašu. Reikalavimai notarui, kaip vykdančiam profesinę veiklą asmeniui, apibrėžtini atsižvelgiant į tai, kokia jam tenka teisinė pareiga ir kokio pobūdžio veiklą jis vykdo. Notaras atlieka teisinio pobūdžio veiklą, teikia teisines paslaugas, todėl jas turi suteikti tinkamai. Tinkamas teisinių paslaugų suteikimas apima reikalavimus tai daryti kruopščiai, atidžiai ir teisiškai kvalifikuotai. Teisinės paslaugos atlikimas reikalauja vykdyti teisinį faktų įvertinimą. Vadinasi, turi būti nustatyti faktai ir jie turi būti tinkamai kvalifikuoti. Sandorio tvirtinimo metu notaras turi nustatyti faktines sandorio aplinkybes, jas teisiškai įvertinti ir tinkamai teisiškai įforminti. Notaras negali apsiriboti tuo, kad būsimo sandorio šalys pageidauja sudaryti sandorį tam tikromis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2013). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodytomis aplinkybėmis, kad teisės aktai neįpareigojo atsakovės tikrinti G. V. M. parašo ant 2003 m. spalio 10 d. įgaliojimo, lyginti jį su kitais G. V. M. parašais, esančiais ant dokumentų, pateiktų atsakovei sandorio sudarymo dieną, tačiau tai neatleido atsakovės nuo pareigos, sudarant sandorį tikrinti pateiktus dokumentus ypač atidžiai. Nors G. V. M. parašai ant dokumentų galėjo keistis, tačiau ant žemės sklypo plano ir G. V. M. paso kopijos buvo vienodi G. V. M. parašai, nors ir pasirašyti skirtingais laikotarpiais. 2003 m. spalio 10 d. įgaliojime eilutėje „Įgaliotojas“ įrašytas rankraštinis įrašas „G. V. M.“ akivaizdžiai skyrėsi nuo G. V. M. paso kopijoje įrašyto rankraštinio įrašo „G. V. M.“. Be to, suklastotame G. V. M. ištuokos liudijime matyti, kad ant ištuokos liudijimo yra atžyma AC No ( - ) (klaidingai nurodyta santrumpa, turi būti AC Nr. ( - )). Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovei 2008 m. rugsėjo 5 d. sandorio tvirtinimo metu buvo pateikti net du netikri dokumentai, patvirtinti tiek G. V. M., tiek notarių V. S. – M. ir G. P. netikrais parašais bei antspaudais, ant ištuokos liudijimo klaidingai nurodyta numerio santrumpa AC No ( - ) (1 t., b. l. 110). Į nei vieną iš šių dokumentų trūkumų atsakovė, tvirtindama sandorį, neatkreipė dėmesio. Atsakovės S. K. nurodyta aplinkybė, kad tretiesiems asmenims 2008 m. rugpjūčio pabaigoje atvykus į notarų biurą ir nurodžius, kad sudarant sandorį G. V. M. dalyvaus asmeniškai, neatleido atsakovės nuo pareigos, tvirtinant sandorį elgtis kruopščiai, atidžiai ir teisiškai kvalifikuotai. Nurodytų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė sandorio sudarymo metu neįgyvendino Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos – užtikrinti, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų.
  1. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs įrodymus, nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės notarės S. K. veiksmuose nėra kaltės. Pažymėta, kad bonus pater familias etalono taikymas notarui reiškia ne tik tai, kad jis turi būti toks geras teisininkas, kad nebūtų sandorių, turiniu ar forma neatitinkančių įstatymų, bet ir toks atidus teisininkas, kad atkreiptų dėmesį į visas sandorio sudarymo aplinkybes, o kilus menkiausiai abejonei, darytų viską, kad sandoris būtų įformintas tinkamai, arba atsisakytų atlikti notarinį veiksmą (Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 40 straipsnis). Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi Lietuvos apeliacinio teismo praktika, tačiau atsakovės nurodytos civilinės bylos Nr. 2A-1217/2014 aplinkybės ratio decidendi skiriasi nuo šios bylos aplinkybių, o teisėjų kolegija šiame sprendime remiasi anksčiau paminėta kasacinio teismo praktika (CPK 4 str.).
  1. Sutiktina su apeliantų apeliaciniuose skunduose išdėstyta pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad jeigu VĮ Registrų centras išdavė dokumentus pagal suklastotą įgaliojimą, tai notarei dėl jo neturėjo kilti abejonių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, VĮ Registrų centras nagrinėjamu atveju neturi teisinio ryšio nei su viena iš šalių ir su ginčo teisiniu santykiu, o tik vykdo valstybės pavestas funkcijas – registruoti daiktus, daiktines teises, juridinius faktus (CK 4.253 straipsnis), todėl notarė, atlikdama savo pareigas, privalėjo atidžiai tikrinti sandorio šalių pateiktus dokumentus sandorio sudarymo metu, nepriklausomai nuo VĮ Registrų centro darbuotojų veiksmų.
  1. Atsakovė S. K. atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą nurodė, kad ji patvirtino tik vienintelę sutartį, kurios pagrindu G. V. M. priklausantis nekilnojamasis turtas 2008 m. rugsėjo 5 d. buvo perleistas J. L.. Pasak jos, aplinkybė, jog atsakovė patvirtino sutartį, kurios pagrindu vėliau buvo perleidžiamas G. V. M. priklausantis nekilnojamasis turtas, yra pernelyg teisiškai nutolusi, jog būtų galima pripažinti, kad tai tiesiogiai sukėlė ieškovams žalingus padarinius ar sukūrė sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Su tokiais atsakovės atsiliepimo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kadangi atsakovės 2008 m. rugsėjo 5 d. suklastotų dokumentų pagrindu patvirtintas sandoris sudarė sąlygas nusikalstamu būdu įgytą turtą – G. V. M. žemės sklypą su pastatu, esančiu ( - ), įteisinti UAB „Liepų kalnas“ vardu ir jį legalizuoti. Tokia išvada padaryta ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nuosprendyje Nr. 1-36-303/2011 baudžiamojoje byloje bei Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartyje Nr. 1A-137/2012 baudžiamojoje byloje.
  1. Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad notarė, patvirtindama pirkimo–pardavimo sutartį, nepaisant to, kad buvo pateikti suklastoti dokumentai, nesilaikė jai kaip profesionalei keliamų griežtesnių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas daryti išvadą dėl notarės kaltės (Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 2 str., 16 str., CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
  1. Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Taigi, taikant Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo normas, reglamentuojančias notaro atsakomybę, bei remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, darytina išvada, kad atsakovės notarės S. K. profesinės pareigos netinkamas įvykdymas, sukėlęs žalingus padarinius, yra pagrindas profesinei civilinei atsakomybei atsirasti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-36-303/2011 ir 2012 m. balandžio 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-137/2012 nustatytas faktines aplinkybes dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas, ieškovų ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Ieškovams iš atsakovės priteistina 46 339,20 Eur žalos atlyginimo (CK 6.249 str.).
  1. Ieškovai, remiantis dispozityvumo principu, įgyvendino savo procesines teises ir pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei notarei S. K.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog ieškovai pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei, neeliminuoja draudiko pareigos, priklausomai nuo draudimo sutarties sąlygų, suteikti atsakovei draudiminę apsaugą.

13Dėl ieškinio senaties termino taikymo

  1. Apeliantai atsakovė S. K. ir trečiasis asmuo AIG Europe Limited (Finland Branch) nurodė, jog ieškovai T. ir L. P. 2015 m. sausio 22 d. ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovės Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro notarei S. K. pareiškė praleidę sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Atsakovė ir tretysis asmuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškinio senaties objektyvus ir subjektyvusis momentai sutapo, t.y. jog ieškovų teisės pažeidimas ir sužinojimas apie ieškovų teisės pažeidimą įvyko 2012 m. balandžio 13 d., kai įsiteisėjo pirmosios instancijos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje. Apeliantai tvirtina, kad objektyvusis momentas nustatant ieškinio senaties pradžią yra 2009 m. sausio 12 d., kai ieškovai Vilniaus miesto 24-ajame notarų biure sudarė žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. ( - )), pagal kurią UAB „Liepų kalnas“ už 800 000 Lt pardavė ieškovams T. ir L. P. 0,2000 ha žemės sklypą. Tuo tarpu subjektyvusis kriterijus, nustatant ieškinio senaties terminą yra tai, kad ieškovė L. P. baudžiamojoje byloje Nr. 1-36/2011 ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta dar 2009 m. gegužės 13 d. Tuo tarpu ieškovas T. P. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas atitinkamai 2009 m. gegužės 18 d. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad patys ieškovai savo teisių pažeidimą suprato įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. nuosprendžiui baudžiamojoje byloje, kuomet turtas, pagal kurį jie įsigijo turtą buvo grąžintas teisėtam savininkui, t.y. 2012 m. balandžio 13 d. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad būtent nuo to momento (2012 m. balandžio 13 d.) nagrinėjamu atveju skaičiuotinas ieškinio senaties terminas. Ieškovai ieškinį teisme pareiškė 2015 m. sausio 27 d., todėl pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovai ieškinio senaties termino nepraleido. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka. Priešingai nei nurodo atsakovė ir trečiasis asmuo apeliaciniame skunde, aplinkybė, kad 2009 m. sausio 12 d. ieškovai Vilniaus miesto 24-ajame notarų biure sudarė žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Liepų kalnas“ už 800 000 Lt pardavė ieškovams 0,2000 ha žemės sklypą, esantį Nemenčinės pl. 86, Vilniuje, suteikė ieškovams pagrindo manyti, kad jie savo vardu teisėtai įgijo turtą, o ne pagrindo manyti apie jų teisių pažeidimą. Tai, kad 2009 m. ieškovai pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje nepatvirtina fakto, kad ieškovai žinojo apie savo teisių pažeidimą, nesant nustatytiems kaltiems asmenims baudžiamojoje byloje. 2011 m. gruodžio 2 d. ieškovams pareiškus civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo metu, ieškovai ieškinyje nurodė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra susipažinę su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir negali pateikti išsamaus civilinio ieškinio, be to jiems trūksta duomenų apie įtariamuosius, kurie turėtų būti civiliniais atsakovais pagal ieškovų ieškinį (ikiteisminio tyrimo medžiagos 4 t., b. l. 174). Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje pripažintų nukentėjusiaisiais L. ir T. P. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, kuris įsiteisėjo 2012 m. balandžio 13 d. (CPK 179 str. 3 d.). Nukentėjusieji neturėjo galimybės ginti savo pažeistų teisių, kadangi iki nuosprendžio įsiteisėjimo nebuvo nustatyta, kam turi būti pareikštas civilinis ieškinys ir kas atsakingas už neteisėtų padarinių kilimą. Ikiteisminio tyrimo stadijos tikslas yra nustatyti visas reikšmingas nusikalstamos veikos aplinkybes ir asmenis, galėjusius padaryti nusikalstamą veiklą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovams apie jų pažeistas teises tapo žinoma 2011 m. liepos 4 d. priėmus nuosprendį baudžiamojoje byloje 1-36/2011, kuris įsiteisėjo 2012 m. balandžio 13 d. (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2012 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 1A-137/2012).

14Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimas panaikintas perskaičiuotinos bylinėjimosi išlaidos. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Ieškovų ieškinio reikalavimai patenkinti 20 proc. Ieškovai bylos nagrinėjimo metu turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: žyminio mokesčio už ieškinio pateikimą – 3 475,44 Eur (12 000 Lt) (1 t. b. l. 56–58). Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartimi ieškovams atidėtas 3 475 Eur žyminio mokesčio mokėjimas iki sprendimo priėmimo byloje (2 t., b. l. 179–180). Tretysis asmuo bylos nagrinėjimo metu turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: advokato pagalbos išlaidas – 6 567,25 Eur. Pateikė į bylą bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus: 2015 m. gegužės 20 d. PVM sąskaita faktūra Serija Nr. 11238 (1 t., b. l. 190–191), 2015-06-12 mokėjimo nurodymas Nr. FF1710166799212 (1 t., b. l. 192), 2015 m. birželio 26 d. PVM sąskaita faktūra Serija Nr. 11268 (1 t., b. l. 193–194), 2015 m. liepos 3 d. mokėjimo nurodymas Nr. FF1710166800947 (1 t., b. l. 195), 2015 m. rugpjūčio 20 d. PVM sąskaita faktūra Serija Nr. 11318 (2 t., 107–108), 2015 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 11398 (2 t., b. l. 109–110), 2015 m. lapkričio 24 d. mokėjimo nurodymas Nr. GT15328FI00AEN22 (2 t., b. l. 111), 2015 m. rugpjūčio 25 d. mokėjimo nurodymas Nr. FFI704722356176 (2 t., b. l. 112), 2016 m. sausio 8 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1732 (2 t., b. l. 148), 2016 m. balandžio 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 11538 (3 t., b. l. 4–5), 2015 m. gegužės 5 d. vietinio mokėjimo nurodymas Nr. GT16126FI00AGP0K (3 t., b. l. 6). Kadangi ieškovų apeliacinis skundas patenkintas 20 proc., ieškovams iš atsakovės priteistinos 695,09 Eur bylinėjimosi išlaidos. Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartimi (2 t., b. l. 179–180) ieškovams žyminio mokesčio mokėjimas už apeliacinį skundą atidėtas iki sprendimo priėmimo byloje, o ieškovų apeliacinis skundas tenkintinas 20 proc., valstybei iš ieškovų priteistina 2 780 Eur žyminio mokesčio suma, o iš atsakovės 695 Eur žyminio mokesčio dalis. Tretysis asmuo bylos nagrinėjimo metu turėjo 6 567,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovų apeliacinis skundas tenkintinas 20 proc., todėl trečiajam asmeniui iš ieškovų priteistina 5 253,80 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

15Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikinti. Ieškovų T. P. ir L. P. ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovei S. K. patenkinti iš dalies. Priteisti ieškovams T. P. (a. k. ( - ) L. P. (a. k. ( - ) iš atsakovės S. K. (a. k. ( - ) 46 339,20 Eur žalos atlyginimo. Priteisti ieškovams T. P. (a. k. ( - ) L. P. (a. k. ( - ) iš atsakovės S. K. (a. k. ( - ) 695,09 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisti iš ieškovų T. P. (a. k. ( - ) L. P. (a. k. ( - ) 2 780 Eur žyminio mokesčio į valstybės pajamas, šią sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos į atsiskaitomąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtyje nurodant „Žyminis mokestis“. Priteisti iš atsakovės S. K. (a. k. ( - ) 695 Eur žyminio mokesčio į valstybės pajamas, šią sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos į atsiskaitomąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtyje nurodant „Žyminis mokestis“. Priteisti trečiajam asmeniui AIG Europe Limited (Finland Branch) (j. a. k. FI24885827) iš ieškovų T. P. (a. k. ( - ) ir L. P. (a. k. ( - ) 5 253,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 2 626,90 Eur. Priteisti iš ieškovų T. P. (a. k. ( - ) ir L. P. (a. k. ( - ) 3,21 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas, šią sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos į atsiskaitomąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 7290. Priteisti iš atsakovės S. K. (a. k. ( - ) 12,83 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas, šią sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos į atsiskaitomąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 7290.

Proceso dalyviai
Ryšiai