Byla P-94-602/2015
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Asortas“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1257-662/2015 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėda Recycling“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Ecso“ ir viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“ dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėda Recycling“ (toliau – ir UAB „Klaipėda Recycling“, pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą skundu (I t., b. l. 2–7), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas, KRAAD) direktoriaus pavaduotojo 2014 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. (11.6)-LV10-292 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) (I t., b. l. 12).

5Paaiškino, kad 2014 m. birželio 19 d. atlikto planinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas, nedalyvaudamas savivaldybių organizuojamose atliekų tvarkymo sistemose ir neturėdamas sutarčių su savivaldybėmis, 2014 m. sausio 29 d. neteisėtai išrašė pakuočių atliekų surinkėjo ar mišrių komunalinių atliekų apdorotojo pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą Nr. 1315KL0003-9158-5513 (toliau – ir Įrodantis dokumentas) (I t., b. l. 88) už 300 t komunalinių atliekų sraute surinktos popieriaus ir kartono pakuotės (15 01 01) atliekų sutvarkymą. Teigė, jog 2014 m. birželio 19 d. patikrinimo aktas Nr. (9)-LT1-219 (I t., b. l. 9–10) (toliau – ir Patikrinimo aktas) surašytas formaliai, inspektorius netyrė ir neanalizavo, ar popieriaus ir kartono pakuotės išties buvo surinktos komunaliniame sraute. Be to, surašius Patikrinimo aktą, pareiškėjui nebuvo išaiškinta teisė įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikti rašytines pastabas. Pareiškėjas, nesutikdamas su Patikrinimo aktu, 2014 m. liepos 24 d. Departamentui pateikė paaiškinimą dėl Patikrinimo akte užfiksuotų aplinkybių.

6Nurodė, jog 2014 m. liepos 28 d. buvo gautas Sprendimas, kuriuo pareiškėjo viešajai įstaigai „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – ir VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“) išrašytas Įrodantis dokumentas pripažintas negaliojančiu. Sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, kadangi buvo priimtas sistemiškai neįvertinus aplinkybių visumos, neatsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimus bei pastabas.

7Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2013 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. AV-216 (I t., b. l. 14–18) pareiškėjas buvo įtrauktas į turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą. Pareiškėjas turi teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už plastikinių, popierinių ir kartotinių pakuočių sutvarkytas atliekas, surinktas iš nekomunalinio srauto. 2013 m. gruodžio 1 d. pareiškėjas ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ecso“ sudarė sutartį Nr. 2013-12-01 dėl pakuočių atliekų tvarkymo (I t., b. l. 19–22). Sutartimi pareiškėjas ir UAB „Ecso“ susitarė dėl apmokestinamos popieriaus ir kartono pakuočių atliekų surinkimo iš nekomunalinio srauto Lietuvos Respublikos teritorijoje, šių atliekų perdavimo perdirbėjui ir pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų (gautų iš perdirbėjo) pateikimo pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai. UAB „Ecso“ pagal minėtą sutartį pareiškėjui 2013 m. gruodžio 1 d. pateikė užsakymą dėl pakuočių atliekų tvarkymo Nr. 1 (I t., b. l. 23), kuriuo nurodė pareiškėjui surinkti ir pateikti perdirbti 300 t popieriaus ir kartono pakuočių atliekų, surinktų nekomunaliniame sraute, bei VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ pateikti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. Pareiškėjas iš fizinių ir juridinių asmenų surinko atitinkamą kiekį pakuočių atliekų, šias atliekas perdavė perdirbti perdirbėjui akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Klaipėdos kartonas“. 2014 m. sausio 29 d. AB „Klaipėdos kartonas“ pareiškėjui pateikė pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą Nr. 1315KL077-1268-9158 (I t., b. l. 27) dėl šių atliekų: 1) komunaliniame atliekų sraute susidariusios pakuočių atliekos. Kodas – 15 01 01. Perdirbimo kiekis – 327,17 t; 2) nekomunaliniame atliekų sraute susidariusios pakuočių atliekos. Kodas – 15 01 01. Perdirbimo kiekis – 1 174,94 t. Minėto dokumento pagrindu pareiškėjas 2014 m. sausio 29 d. VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašė Įrodantį dokumentą dėl 300 t Lietuvos Respublikoje komunalinių atliekų sraute surinktos popieriaus ir kartono pakuočių atliekų, nors faktiškai šios pakuočių atliekos susidarė ir buvo surinktos Lietuvos Respublikoje iš nekomunalinio srauto. Pareiškėjas, turėdamas ypatingai mažai patirties pakuočių atliekų verslo srityje ir dėl atsakingų darbuotojų patirties objektyvaus trūkumo, suklydo ir netiksliai įvertino pakuočių atliekų susidarymo šaltinį. Dėl personalo žmogiškosios klaidos, neteisingai nurodžius pakuočių atliekų susidarymo šaltinį, atsakovo sprendimas atliekų sutvarkymą Įrodantį dokumentą pripažinti negaliojančiu yra neproporcinga sankcija padarytam pažeidimui.

8Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 62–65) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

9Paaiškino, kad 2014 m. birželio 19 d. planinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas per 2013 m. AB „Klaipėdos kartonas“ perdirbti perdavė 7 034,743 t popieriaus ir kartono pakuotės (15 01 01) atliekų. Patikrinimo metu pareiškėjas pateikė AB „Klaipėdos kartonas“ 2014 m. sausio 29 d. pakuočių atliekų naudotojo (perdirbėjo) ir (ar) eksportuotojo išrašytą pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą Nr. 1315KL0077-1268-9158 apie perdirbtą popieriaus ir kartono pakuotės (15 01 01) atliekų kiekį. Šio dokumento pagrindu pareiškėjas 2014 m. sausio 29 d išrašė Įrodantį dokumentą už 300 t komunalinių atliekų sraute surinktos popieriaus ir kartono pakuotės (15 01 01) atliekų sutvarkymą.

10Atlikus patikrinimą, nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2013 m. vadovaujantis Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2013 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. AV-216 įtrauktas į turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą: atliekų tvarkymo veikla – S1 atliekų surinkimas ne iš komunalinio srauto. Pareiškėjas, nedalyvaudamas savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir neturėdamas sutarčių su savivaldybėmis bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. Dl-359 patvirtinto Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 11.6 punkto nuostatas, VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ neteisėtai išrašė Įrodantį dokumentą už 300 t komunalinių atliekų sraute surinktos popieriaus ir kartono pakuotės (15 01 01) atliekų sutvarkymą.

11Nurodė, jog Aprašo 38 punkte nustatyti keli atvejai, kai dokumentų išrašymas laikomas neteisėtu: jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnyje ir Aprašo 11, 16, 20, 25, 30, 35 punktuose nurodytus reikalavimus. Vadovaujantis Aprašo 11.6 punktu, dokumentai gali būti išrašyti tų rūšių pakuočių atliekoms, kurioms pakuočių atliekų surinkėjas, atliekų naudotojas (perdirbėjas) ir (ar) eksportuotojas turi teisę išrašyti dokumentus. Pareiškėjui Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2013 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. AV-216 suteikta teisė išrašyti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus tik plastikinei, popierinei, kartoninei pakuotei surinktai ne iš komunalinio srauto. Rėmėsi Atliekų tvarkymo įstatymo 34 straipsniu, 3425 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir 10 dalimi. Nurodė, kad pareiškėjas, pažeisdamas Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnį ir Aprašo 11.6 punktą, išrašė dokumentą Nr. 1315KL0003-9158-5513, todėl šis ir buvo panaikintas.

12Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 131 straipsnio 1 dalimi, mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su patikrinimo akte papildomai apskaičiuotomis mokesčių ir su jais susijusiomis sumomis, taip pat norėdamas pagrįsti kitas aplinkybes, kurios bus svarbios tvirtinat patikrinimo rezultatus, turi teisę per 30 dienų nuo patikrinimo akto įteikimo jam dienos pateikti rašytines pastabas dėl patikrinimo akto. Tokių rašytinių pastabų, priimant 2014 m. liepos 23 d. sprendimą, kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas, KRAAD nebuvo gavęs, ir tik po sprendimo priėmimo, t. y. 2014 m. liepos 24 d., buvo pateiktas UAB „Klaipėda Recycling“ paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad dokumentai buvo išrašyti klaidingai įvertinus popieriaus ir kartono pakuotės kilmę bei kad atliekos buvo surinktos nekomunaliniame sraute.

13Aprašo 3 punkte įtvirtinta pareiga dokumentus išrašančiai įstaigai dokumentų teisėtumą ir jų duomenų teisingumą pagrįsti sąskaitomis-faktūromis, PVM sąskaitomis-faktūromis, važtaraščiais, priėmimo-perdavimo aktais ir kitais atitinkamais dokumentais. Patvirtinimai turi būti pagrįsti galiojančiais dokumentais. Remiantis pareiškėjo pateiktais dokumentais, įmonė surinko (supirko) pakuočių atliekas iš fizinių asmenų, neturėdama galiojančios sutarties su savivaldybėmis komunalinių atliekų surinkimui, kaip to reikalauja Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 5 punktas. Pakuočių atliekos surinktos iš fizinių asmenų laikomos kaip komunaliniame sraute surinktos pakuotės atliekos (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 39 p.), o įmonė, registruota kaip surinkėja ne iš komunalinio srauto, negali išrašyti pakuotės surinkimą ir perdirbimą įrodančių dokumentų už iš komunalinio srauto surinktų atliekų kiekį.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ecso“ atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 54–57) su juo sutiko ir prašė tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.

15Papildomai paaiškino, jog 2014 m. sausio 30 d. pareiškėjas pateikė trečiajam suinteresuotam asmeniui Įrodantį dokumentą, kurį UAB „Ecso“ pateikė VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“. Dokumente buvo pažymėta, jog buvo sutvarkytos nekomunaliniame atliekų sraute surinktos pakuočių atliekos, todėl trečiajam suinteresuotam asmeniui nekilo abejonių dėl jo išrašymo teisėtumo, be to, nebuvo jokios galimybės patikrinti, kokio dokumento pagrindu buvo išrašytas dokumentas bei kokius duomenis pareiškėjas pateikė per Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinę sistemą. UAB „Ecso“ apie dokumento pripažinimą išrašytu neteisėtai buvo informuotas tik gavęs 2014 m. liepos 31 d. pareiškėjo raštą dėl išrašyto dokumento pripažinimo negaliojančiu Nr. 31, kuriame buvo nurodyta, jog 2014 m. liepos 23 d. KRAAD sprendimu Nr. (11.6)-LV10-292 dokumentas buvo pripažintas išrašytu pažeidžiant Aprašo 11.6 punktą.

16Manė, kad Aprašo 11.6 punkte nurodyta pakuočių atliekų rūšies sąvoka nėra tapati pakuočių atliekų susidarymo srauto sąvokai. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – ir MUATĮ) 4 priedelyje „Apmokestinamosios pakuotės rūšys ir mokesčio tarifai“ yra nurodytos pakuotės rūšys: stiklinė pakuotė, plastikinė pakuotė, PET (polietileno tereftalatas) pakuotė, kombinuota pakuotė, metalinė pakuotė, popierinė ir kartoninė pakuotė, kita pakuotė. Pareiškėjas dokumentą išrašė tik būdamas įrašytu į tvarkytojų sąrašą, tik tai pakuočių atliekų rūšiai, kuriai pareiškėjas turėjo teisę išrašyti dokumentus, dėl to atsakovas netinkamai aiškino Aprašo 11.6 punktą ir nepagrįstai panaikino dokumentą.

17Teigė, jog atsakovo pritaikyta sankcija yra neproporcinga siekiamam tikslui, kadangi popieriaus ir kartono pakuočių atliekos buvo surinktos nekomunaliniame atliekų sraute ir tinkamai sutvarkytos, tuo tarpu dokumento panaikinimas reikštų, jog pakuočių atliekos yra nesutvarkytos ir nustatytos užduotys neįvykdytos, kas sąlygotų mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą suinteresuotiems asmenims (gamintojams ir/ar importuotojams, pavedusiems VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ tvarkyti pakuotes).

18Šiuo atveju Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme numatyta ekonominio pobūdžio teisė į mokesčio lengvatą, todėl pareiškėjo, turinčio teisę išduoti dokumentus, dokumentų panaikinimas sukelia įstatyme nustatytų teisių ribojimus ir neigiamus ekonominius padarinius mokesčių mokėtojui, pažymas išdavusiam subjektui ir kt. Atsakovas dokumentą panaikino vadovaudamasis Aprašu, kuris yra laikomas poįstatyminiu teisės aktu, tačiau nei Atliekų tvarkymo įstatyme, nei jokiame kitame įstatyme nėra numatyta sankcijų už Aprašo 11.6 punkto pažeidimą. Sankcijos, priskirtinos administracinės teisinės atsakomybės institutui ir kuriomis yra sudaromos prielaidos daryti neigiamą poveikį teisinėn atsakomybėn traukiamų asmenų ekonominei padėčiai, gali būti taikomos tik įstatyme numatytais pagrindais.

19II.

20Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimu (I t., b. l. 93–103) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

21Teismas aptarė nustatytas faktines bylos aplinkybes, nurodė, jog Aprašas nustato reikalavimus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantiems dokumentams (toliau – ir dokumentai), šių dokumentų išrašymo ir jų teisėtumo kontrolės tvarką (Aprašo 1 p.).

22Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ecso“ teigė, jog Aprašo 11.6 punkte nurodyta pakuočių atliekų rūšies sąvoka nėra tapati pakuočių atliekų susidarymo srauto sąvokai. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog Aprašo 11.6 punkte vartojamos sąvokos „rūšis“ apibrėžimai Dabartinės lietuvių kalbos žodyne pateikti tokie: 1) prekių ar daiktų vertės, kokybės laipsnis; 2) biol. sistematikos vienetas, žemesnis už gentį (species); 3) lingv. veiksmažodžio forma, žyminti veiksmo santykį su objektu: veikiamoji, neveikiamoji r. (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2000 m., 669 psl.). Iš sąvokos „rūšis“ apibrėžimo, akivaizdu, jog atitinkami objektų vienetai, gali būti skirstomi į atitinkamas rūšis, kategorijas. Vertindamas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 priedelyje nurodytas apmokestinamas pakuotės rūšis, teismas sutiko su tuo, jog pareiškėjas turi teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už šias pakuočių rūšis: plastikines, popierines ir kartonines pakuotes, tačiau pareiškėjas gali išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už minėtas atliekas, jei jos surinktos tik iš nekomunalinio srauto, nes jis Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2013 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. AV-216 įrašytas į turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą kaip minėtų rūšių pakuotės atliekų surinkėjas ne iš komunalinio atliekų srauto (I t., b. l. 14–18).

23Rėmėsi Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 39 dalimi, kuri pateikia komunalinių atliekų definiciją ir nurodė, jog atliekos gali būti skirstomos į šias rūšis – komunalines ir nekomunalines atliekas. Nors šiame įstatyme ir nėra pateiktas nekomunalinių atliekų apibrėžimas, tačiau vertinant komunalinių atliekų apibrėžimą loginiu teisės aiškinimo metodu, galima daryti išvadą, jog nekomunalinės atliekos būtų tokios atliekos, kurios buityje nesusidaro bei savo pobūdžiu ar sudėtimi nėra panašios į buitines. Atliekų tvarkymo taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. spalio 24 d., t. y. skundžiamo Sprendimo priėmimo metu), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, 5.3 punkte pateikta gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų definicija, pagal kurią gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekos – įmonių veiklos metu susidarančios atliekos, kurios nėra komunalinės atliekos, todėl nebūtinai gali būti tvarkomos savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Taigi, pareiškėjas turi teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus tik už nekomunalinių atliekų rūšis, kurios susidaro iš gamybos, t. y. už surinktas iš nekomunalinio srauto. Išrašydamas dokumentą už komunalines atliekas (buityje susidariusias atliekas) pareiškėjas pažeidė Aprašo 11.6 punktą.

24Teisėjų kolegija nusprendė, jog Aprašo 11.6 punkte nurodyta pakuočių atliekų rūšies sąvoka nors ir nėra tapati pakuočių atliekų susidarymo srauto sąvokai, tačiau nustačius, jog nekomunalines rūšies atliekas galima surinkti iš esmės tik iš nekomunalinio srauto, vadinasi, išrašius dokumentą už buityje susidariusias atliekas (komunalinės rūšies atliekas) buvo pažeistas Aprašo 11.6 punktas, nes buvo išrašytas dokumentas būtent ne už tos rūšies atliekas.

25Rėmėsi Aprašo 3 punktu, Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 10 dalimi, Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir atskaitų teikimo taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 3 d., t. y. skundžiamo Sprendimo priėmimo metu) (toliau – ir Apskaitos taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367, 38 ir 41 punktais bei Apskaitos taisyklių 8 ir 9 priedais ir paaiškino, jog iš valstybės įmonės Registrų centro pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjo UAB „Klaipėda Recycling“ veiklos tikslai ir rūšys: gaminti, prekiauti ir teikti paslaugas, siekiant gauti pelną. Bendrovė gali vykdyti bet kokią teisėtą, Lietuvos Respublikos teisės aktams neprieštaraujančią, veiklą. Veiklos objektas: 38.11 – nepavojingų atliekų surinkimas; 38.21 – nepavojingų atliekų tvarkymas ir šalinimas (I t., b. l. 28). Akivaizdu, jog pareiškėjas yra atliekų tvarkytojas, kaip tai nurodyta Apskaitos taisyklių 2 punkte, todėl jis privalo vykdyti atliekų tvarkymo apskaitą pagal Apskaitos taisyklių 8 ir 9 prieduose nustatytą tvarkymo tvarką ir formą (Apskaitos taisyklių 38.4, 41 p.).

26Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis apskaitą vykdė pagal Apskaitos taisyklių 8 ir 9 priedų pavyzdines formas. Iš byloje esančios tiekėjų/prekių detalios ataskaitos (fiziniai asmenys), neaiškus atliekų siuntėjas (šaltinis). Iš minėto dokumento matyti, jog atliekų tiekėjai yra fiziniai asmenys, t. y. nėra nurodyta, jog šias atliekas pateikė verslo subjektai, kaip teigia pareiškėjas (I t., b. l. 24–25). Nėra jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad atliekos susidarė būtent nekomunaliniame sraute. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas N. P. (pareigūnas, atlikęs bendrovės UAB „Klaipėda Recycling“ patikrinimą) nurodė, jog tikrinant buvo pateiktas Atliekų apskaitos žurnalas, kuriame atliekų tiekėjai buvo įvardinti kaip gyventojai. Atsakovo atstovė A. J. paaiškino, jog priimant skundžiamą sprendimą, buvo atsižvelgta į visus dokumentus bei nustačius, kad pateiktuose dokumentuose buvo nurodomi fiziniai, o ne juridiniai asmenys, nuspręsta, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog atliekos susidarė nekomunaliniame sraute. Pareiškėjo atstovai teismo posėdžio metu nurodė, jog UAB „Klaipėda Recycling“ negali pateikti kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad atliekos susidarė nekomunaliniame sraute.

27Nagrinėjamoje byloje įvertinusi esančius rašytinius įrodymus, proceso šalių atstovų paaiškinimus bei remdamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalimi, teisėjų kolegija nusprendė, jog pareiškėjas neįrodė, kad atliekos susidarė nekomunaliniame sraute.

28Patikrinimo aktas Nr. (9)-LT1-219 buvo surašytas 2014 m. birželio 19 d., atsakovas skundžiamą Sprendimą priėmė 2014 m. liepos 23 d. Pareiškėjas 2014 m. liepos 24 d. paaiškinimą (I t., b. l. 66) atsakovui dėl Patikrinimo akto pateikė praleidęs 30 dienų terminą (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 131 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad priimdamas Sprendimą atsakovas negalėjo įvertinti pareiškėjo paaiškinimų. Pareiškėjas 2014 m. liepos 24 d. paaiškinime iš esmės nieko naujo nenurodė, dėl ko būtų atsiradęs pagrindas KRAAD priimti priešingą sprendimą. Pareiškėjas yra verslo subjektas, kuriam keliami griežtesni reikalavimai savo teisių ir pareigų žinojimui, todėl argumentas, jog pareiškėjas nesuprato ar nežinojo, kada pateikti pastabas dėl Patikrinimo akto, laikytinas nepagrįstu.

29Teisėjų kolegija pažymėjo, jog Aprašo 11, 16, 20, 25, 30, 35, 38 punktuose ir Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnyje įtvirtinta ne subjektų teisinė atsakomybė ir sankcijos, o atvejai, kada subjektų išrašyti dokumentai pripažįstami neteisėtais. KRAAD Sprendimu konstatavo, jog Įrodantis dokumentas išrašytas neteisėtai, todėl yra negaliojantis. Teismas nurodė, jog KRAAD Sprendimu pareiškėjui nepaskyrė kokių nors sankcijų ar baudų, o neteisėtai išrašyto Įrodančio dokumento panaikinimas nelaikytina sankcija. Tiek Aprašo 11.6 ir 38 punktuose, tiek Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra imperatyviai įtvirtinta, jog neteisėtu gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymu laikoma, kai toks dokumentas yra išrašytas už tas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų rūšis, už kurias išrašyti tokį dokumentą asmuo neturėjo teisės. Taigi ne tik Apraše, tačiau ir įstatyme yra įtvirtinta analogiška nuostata, kada gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas pripažįstamas neteisėtu. Nors KRAAD 2014 m. liepos 23 d. sprendime Nr. (11.6)-LV10-292 ir nenurodė įstatymo nuostatų, o tik Aprašo nuostatas, tačiau tai nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą atsakovo sprendimą.

30Viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti bendruosius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus – turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, bei juos priimant turi būti laikomasi VAĮ 3 straipsnyje išdėstytų principų. Atsižvelgęs į tai ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas konstatavo, jog Sprendimas iš esmės atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas.

31III.

32Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėda Recycling“ apeliaciniu skundu (I t., b. l. 107–109; 121–127) prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti visa apimtimi. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

33Apeliacinį skundą grindė aplinkybėmis ir argumentais, pateiktais skunde pirmosios instancijos teismui. Rėmėsi Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir PPATĮ) 7 straipsnio nuostatomis, ir paaiškino, kad apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotys (toliau – ir užduotys), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168, nustatytos pagal pakuočių medžiagas (t. y. stiklinei, plastikinei, PET, kombinuotai, kombinuotai (vyraujanti medžiaga popierius ir kartonas), metalinei, popierinei ir kartoninei, medinei ir kitai pakuotei), nediferencijuojant pakuočių atliekų pagal jų susidarymo kilmę (t. y. ar pakuočių atliekos surinktos komunalinių atliekų sraute, ar nekomunaliniame sraute). MUATĮ nustatytas mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis taip pat diferencijuojamas pagal medžiagą, iš kurios pagaminta pakuotė, ir jo dydis ar mokestinės lengvatos taikymas nėra siejamas su pakuočių atliekų susidarymo kilme, t. y. mokesčio dydis nepriklauso nuo to, ar pakuotės atlieka surinkta komunaliniame sraute, ar nekomunaliniame sraute. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, pakuočių atliekų tvarkymo užduotis laikoma įvykdyta, jei yra sutvarkomas reikiamas kiekis atitinkamos medžiagos pakuotės atliekų, nepriklausomai nuo to, ar pakuotės atliekos buvo surinktos komunaliniame ar nekomunaliniame sraute. Taigi gamintojų ir importuotojų pareigų, susijusių su pakuočių atliekų sutvarkymu, įvykdymui bei teisei pasinaudoti mokestine lengvata, yra svarbus atitinkamo kiekio bei medžiagos pakuočių atliekų sutvarkymo faktas, bet ne pakuočių atliekų susidarymo kilmė.

34Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pakuočių atliekos, už kurių sutvarkymą buvo išduotas Įrodantis dokumentas, buvo perduotos galutiniam sutvarkymui AB „Klaipėdos kartonas“ ir faktiškai buvo sutvarkytos pagal teisės aktų reikalavimus. Kaip matyti iš KRAAD sprendimo ir Patikrinimo akto, kurio pagrindu buvo priimtas minėtas sprendimas, pats atsakovas pakuočių atliekų sutvarkymo fakto neneigia. Tiek KRAAD sprendimo, tiek ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimas trečiojo suinteresuotojo asmens VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ nariams ir/ar pavedimo davėjams, t. y. gamintojams ir importuotojams, kuriems buvo pateikti patvirtinimai dėl užduočių įvykdymo, reiškia teisės pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvata praradimą.

35KRAAD, priimdamas 2014 m. liepos 23 d. sprendimą ir veikdamas kaip mokesčio už aplinkos teršimą administratorius (MAĮ 13 str., 16 str., 132 str.), nevertino anksčiau išdėstytų aplinkybių bei nesivadovavo MAĮ 10 straipsnyje įtvirtintu turinio viršenybės prieš formą principu ir dėl formalaus pažeidimo priėmė Sprendimą, kuris faktiškai sukelia teisines pasekmes (t. y. preliminariais skaičiavimais ~ 60 000 Lt mokestinės lengvatos praradimą) tretiesiems asmenims – gamintojams ir importuotojams. UAB „Klaipėda Recycling“ pagrindinė prievolė sutvarkyti atitinkamos rūšies pakuočių atliekas faktiškai buvo įvykdyta. Tad KRAAD sprendimas taikyti sankciją UAB „Klaipėda Recycling“, panaikinant Įrodantį dokumentą, yra neproporcingas padarytam pažeidimui.

36Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog Aprašo 11.6, 38 punktų, o taip pat ir ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos pagal savo turinį nėra laikytinos sankcijomis.

37Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Kosntitucinis Teismas) 2006 m. gegužės 31 d. nutarime konstatuota, kad nors tam tikri ūkinės veiklos santykiai gali būti reguliuojami tik įstatymais, kiti – Vyriausybės nutarimais, dar kiti – žemesnės galios poįstatyminiais teisės aktais, nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, taip pat įvairias sankcijas už atitinkamus teisės pažeidimus pagal Konstituciją galima tik įstatymu. Taigi, tik įstatymu galima nustatyti ir esminį poveikį ūkinei veiklai galinčias daryti ekonominio poveikio priemones, kurios turi būti taikomos, kai nustatyti įpareigojimai yra nevykdomi arba netinkamai vykdomi. Tai taikytina ir vadinamosioms ekonominėms sankcijoms, priskirtinoms administracinės teisinės atsakomybės institutui ir sudarančioms prielaidas daryti neigiamą poveikį teisinėn atsakomybėn traukiamų ūkio subjektų ekonominei padėčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d. nutarimai). Aprašo 11.6, 38 punktai bei ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos pagal savo turinį bei sukeliamas pasekmes negali būti traktuojamos kaip nesukeliantys jokių teisinių pasekmių ūkio subjektams ir jų veiklai.

38Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas sąvoką „pakuočių atliekų rūšis“, iš esmės rėmėsi tik sąvokos „rūšis“ apibrėžimais pateikiamais lietuvių kalbos žodyne ir nepagrįstai praplėtė Aprašo 11.6, 38 punktų, o taip pat ir ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo apimtį.

39Aprašo 2 priede pateiktoje Pakuočių atliekų surinkėjo ar mišrių komunalinių atliekų apdorotojo išrašyto pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento formoje, pagal kurią ir buvo surašytas Įrodantis dokumentas, yra grafa „Pakuočių atliekų rūšis ir kodas“, kurioje nurodoma pakuotės rūšis, kuri nustatoma pagal pakuotės pagaminimo medžiagą. Taigi jau vien iš šios formos yra aišku, kad pakuočių atliekų rūšis yra nustatoma pagal pakuotės pagaminimo medžiagą, o ne pagal jos susidarymo vietą (komunalinių atliekų sraute ar nekomunalinių atliekų sraute).

40ATĮ nėra apibrėžta pakuočių atliekų rūšies sąvoka, tačiau pastarosios sąvokos turinys yra aiškus tiek pagal MUATĮ, tiek ir pagal Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 18 (toliau – ir Licencijavimo taisyklės) nuostatas. Pagal Licencijavimo taisyklių 10 ir 13.5 punktus taip pat yra aišku, kad pakuočių atliekų rūšis nustatoma pagal medžiagą, iš kurios pagaminta pakuotė. Iš Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 348, 24 punkto nuostatų taip pat suprantama, kad pakuočių atliekų rūšys yra nustatomos pagal medžiagas, iš kurių pagaminta pakuotė. Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas, Aprašo 11.6 punkto reikalavimų pažeidimą KRAAD galėjo nustatyti tik tuo atveju, jei UAB „Klaipėda Recycling“ būtų išrašiusi gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymą įrodančius dokumentus už gaminių ir (ar) pakuočių atliekų rūšis (pagal medžiagas), kurios nebuvo nurodytos jos registracijos Atliekų tvarkytojų sąraše duomenyse ir/ar pareiškėjas nebūtų įsiregistravęs Atliekų tvarkytojų sąraše kaip atitinkamos rūšies (pagal medžiagas) pakuočių atliekų tvarkytojas, tačiau UAB „Klaipėda Recycling“ nuo Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2013 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. AV-216 įsigaliojimo dienos buvo užregistruota Atliekų tvarkytojų sąraše ir šios registracijos duomenyse buvo nurodyta pakuočių atliekų rūšis – popierinės ir kartoninės pakuotės atliekos. Būtent už šios rūšies pakuočių atliekų sutvarkymą ir buvo išduotas skundžiamu Sprendimu panaikintas Įrodantis dokumentas. Aprašo 11.6 punkto bei ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintų teisės normų aiškinimas taip, kad pakuočių atliekų rūšys yra nustatomos ne pagal medžiagą, iš kurios pagaminta pakuotė, bet dar ir pagal pakuočių atliekų susidarymo kilmę, reikštų teisės normų, susijusių su atsakomybės nustatymu ir taikymu bei nubaudimu plečiamąjį aiškinimą, kuris yra draudžiamas.

41Patikrinimo akte yra aiškiai nurodyta, kad pareiškėjas patikrinimo metu pareigūnams pateikė Atliekų tvarkymo apskaitos žurnalą. Pareigūnai, patikrinę minėtą žurnalą, nustatė, kad Atliekų tvarkymo apskaitos žurnalas vedamas vadovaujantis Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklėmis (Žin., 2011, Nr. 57-2720, Žin., 2013, Nr. 46-2291). Taigi aplinkos apsaugos pareigūnai, o tuo pačiu ir atsakovas, tokiu būdu patvirtino, kad pareiškėjas tinkamai vykdo atliekų tvarkymo apskaitą, tai reiškia, kad šioje apskaitoje tinkamai ir teisingai nurodyti tiek atliekų kodai, tiek ir jų gavimo šaltiniai. Tačiau pastarųjų faktinių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino ir į jas neatsižvelgė. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, t. y. Patikrinimo akto, įrodančio dokumento, pareiškėjas surinko pakuočių (popieriaus ir kartono) atliekas, kurios klasifikuojamos kodu 15 01 01. Atsakovas pritarė tokiam atliekų klasifikavimui, surašydamas Patikrinimo aktą bei priimdamas 2014 m. liepos 23 d. sprendimą, ir nurodydamas, kad pareiškėjas tinkamai vykdo atliekų tvarkymo apskaitą.

42Skundžiamame Sprendime nėra nurodomas Įrodančio dokumento panaikinimo įstatyminis pagrindas, t. y. konkreti ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies nuostata. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad įstatyminio pagrindo nenurodymas administraciniame akte nesudaro pagrindo panaikinti KRAAD sprendimą, tačiau KRAAD sprendime ne tik buvo nenurodytas įstatyminis pagrindas, bet pagal Sprendimo turinį netgi neaiškios jo priėmimo tikrosios priežastys. Sprendime nurodoma, kad UAB „Klaipėda Recycling“, nedalyvaudama savivaldybių atliekų tvarkymo sistemose ir neturėdama sutarčių su savivaldybėmis, neteisėtai išrašė Įrodantį dokumentą. Iš aprašymo galima suprasti, jog KRAAD sprendimo priėmimo priežastis – pareiškėjas surinko atliekas, nedalyvaudamas savivaldybių atliekų tvarkymo sistemose ir neturėdamas sutarčių su savivaldybėmis. Atsižvelgiant į Sprendime pateikiamą padaryto pažeidimo aprašymą bei Sprendimo priėmimą lėmusias priežastis, galima daryti išvadą, kad pareiškėjas padarė pažeidimą, numatytą ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 5 punkte, tačiau Sprendime nurodoma, kad pareiškėjas pažeidė Aprašo 11.6 punktą, o įrodančio dokumento panaikinimo pagrindas yra Aprašo 38 punktas.

43MUATĮ 4 straipsnio 3 dalis nustato subjektus, kurie yra mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis mokėtojais. Jais pagal šį įstatymą yra pakuotės gamintojai ir importuotojai. Pakuotės importuotojais laikomi ūkio subjektai, apibrėžti ATĮ 2 straipsnio 38 dalyje. UAB „Klaipėda Recycling“ nėra nei pakuotės gamintojas, nei importuotojas ir tuo pačiu nėra mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas. ATĮ 2 straipsnio 38 dalis nustato, jog aplinkos ministras privalo patvirtinti specialų teisės aktą, kuris nustato pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais tvarką. Tai siejama su tuo, kad jei panaikinamas atliekų tvarkytojo išduotas dokumentas, patvirtinantis atitinkamo pakuotės atliekų kiekio sutvarkymą, tiesioginės teisinės pasekmės, sankcijos – įgytos teisės į mokestinę lengvatą praradimas – kyla tretiesiems asmenims, t. y. organizacijos nariams. Pastarieji nesant patvirtintos atitinkamos tvarkos, ne tik, kad nedalyvauja sprendimo priėmimo procedūroje, bet net nežino apie tokios procedūros egzistavimą ir tuo pačiu negali apginti savo pažeistų teisių. Vienintelė teisės norma, kuri reguliuoja procedūras, susijusias su pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais tvarka, įtvirtinta Aprašo 40 punkte. Ji nustato, kad dokumentų pripažinimas negaliojančiais įforminamas patikrinimo aktu, kuris patvirtinamas RAAD direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Taigi, pagal MAĮ nustatytą tvarką, pareigūnai atlieka ne mokesčio mokėtojo mokestinį patikrinimą. To pasėkoje, mokesčio mokėtojas (gamintojas ar importuotojas) neinformuojamas apie atliekamą patikrinimą ir objektyviai neturi galimybių realizuoti savo, kaip mokesčio mokėtojo, teisių ir pareigų, numatytų MAĮ 126 straipsnyje. O patikrinimo pasekmės (sankcijos) – įgytos mokestinės lengvatos panaikinimas – taikomos būtent jam.

44Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (I t., b. l. 128–132) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

45Atsiliepime dėstė pirmosios instancijos teismui pateiktus argumentus. Papildomai pažymėjo, jog UAB „Klaipėdos Recycling“, teikdama 2014 m. liepos 22 d. prašymą, nepridėjo sutarties su savivaldybe, o nurodė, kad įmonė atliekas surinks ne iš komunalinio srauto. 2014 m. liepos 23 d. raštu Nr. (4)-LV4-1784 bei raštu Nr. (4)-LV4-1785 informavo trečiąjį suinteresuotą asmenį VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ apie Įrodančio dokumento panaikinimą bei išsamiai paaiškino, kokių tolimesnių veiksmų ji turi imtis. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 buvo patvirtintos Apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdribimo užduotys, kurios bus laikomos įvykdytomis tik tada, jei bus pateikti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, kurie bus išduoti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

46Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ecso“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (I t., b. l. 137–139, II t., b. l. 2–8) prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtraukti UAB „Samsonas“, UAB „Jovaigė“, TŪB „Technoparkas“, UAB „Schneider Electric Lietuva“, UAB „Bijola“, UAB „Gemaga“, UAB „Vetfarmas“, UAB „Berghoff Baltija“, UAB „TNR Kaunas“, UAB „Jotagris“, UAB „Asortas“, UAB „Frutlita“, UAB „Lietlinen“, UAB „Jacobalt“, UAB „Riviera Baltic“, UAB „Profalis“, UAB „Intix“, UAB „Lignesa“. Jei šis prašymas nebūtų patenkintas, pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Jei apeliacinės instancijos teismas šios bylos negrąžintų pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

47Paaiškino, kad Valstybinis atliekų tvarkymo 2014-2020 metų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519, apibrėžia gamintojo atsakomybės turinį – gamintojai ir importuotojai privalo sutvarkyti jų išleistų į Lietuvos vidaus rinką gaminių pakuotę (68 p.). Jei jie šios prievolės nevykdo, jiems taikoma ekonominė priemonė – mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis (70 p.). Rėmėsi Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 2 punktu, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi ir 5 straipsnio 7 dalimi. Nurodė, jog VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ yra įsteigta gamintojų ir importuotojų. Jų pavedimu įmonė organizuoja išleistos į Lietuvos rinką apmokestinamosios pakuotės tvarkymą, tačiau ji nėra mokesčio už aplinkos teršimą subjektas (mokesčio mokėtojas).

48Skundžiamu Sprendimu buvo panaikinti dokumentai, kuriuos VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išdavė UAB „Samsonas“, UAB „Jovaigė“, TŪB „Technoparkas“, UAB „Schneider Electric Lietuva“, UAB „Bijola“, UAB „Gemaga“, UAB„Vetfarmas“, UAB „Berghoff Baltija“, UAB „TNR Kaunas“, UAB „Jotagris“, UAB „Asortas“, UAB „Frutlita“, UAB „Lietlinen“, UAB „Jacobalt“, UAB „Riviera Baltic“, UAB „Profalis“, UAB „Intix“, UAB „Lignesa“. Minėtoms bendrovėms išduotų dokumentų stulpelis „Dokumento, kurio pagrindu išduotas patvirtinantis dokumentas, numeris“ patvirtina, jog šioms bendrovėms Sprendimu buvo panaikintos mokestinės lengvatos.

49Rėmėsi ABTĮ 142 straipsnio 2 dalimi bei tuo, kad nurodytoms įmonėms kyla tiesioginės pasekmės ir manė, kad šios įmonės turi būti įtrauktos trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

50IV.

51Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacinio proceso tvarka, 2015 m. kovo 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1257-662/2015 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėda Recycling“ apeliacinį skundą atmetė.

52Apeliacinės instancijos teismas sprendime nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas 2014 m. birželio 19 d. patikrinimo aktas Nr. (9)-LT1-219, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo jo skundą tenkinti visa apimtimi.

53Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė prašymus nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog pagal ABTĮ 137 straipsnio 1 dalį, apeliacinis teismas apeliacinį skundą nagrinėja paprastai nekviesdamas bylos šalių. Be to, pareiškėjas, prašydamas skirti apeliacinį skundą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, prašymo nepagrindė, nepaaiškino, kokį poveikį teisių bei interesų gynimui turėtų apeliacinio skundo nagrinėjimo procesinė tvarka. Teisėjų kolegija, įvertinusi žodinio proceso tikslingumą nagrinėjamu atveju, atsižvelgdama į proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus bei tai, jog byloje yra pakankamai duomenų, siekiant priimti teisėtą bei pagrįstą nutartį dėl apeliacinio skundo, šio pareiškėjo reikalavimo netenkino.

54Atsakovas Sprendimą grindė Aprašo 11.6 punktu, kuriame nustatyta, kad pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai gali būti išrašomi tų rūšių pakuočių atliekoms, kurioms pakuočių atliekų surinkėjas, atliekų naudotojas (perdirbėjas) ir (ar) eksportuotojas turi teisę išrašyti dokumentus.

55Remiantis Aprašo 33 punktu, jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai) ir (ar) eksportuotojai išrašė dokumentus pažeisdami Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnyje ir Aprašo 11, 16, 20, 25, 30 punktuose nurodytus reikalavimus, laikoma, kad dokumentai išrašyti neteisėtai.

56Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas, būdamas Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2013 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. AV-216 įrašytas į turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą kaip plastikinės, popierinės ir kartoninės pakuotės atliekų surinkėjas ne iš komunalinio atliekų srauto bei nedalyvaudamas savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir neturėdamas sutarčių su savivaldybėmis, 2014 m. sausio 29 d. išrašė VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ Įrodantį dokumentą, patvirtinantį 300 t komunalinių atliekų sraute surinktos popierinės ir kartono pakuotės (15 01 01) atliekų sutvarkymą (I t., b. l. 88). Šio fakto neginčija ir pats pareiškėjas.

57Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, KRAAD Patikrinimo aktu ir skundžiamu Sprendimu konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Aprašo 11.6 punktą, tačiau pareiškėjas su tuo nesutinka ir apeliaciniame skunde teigia, jog remiantis PPATĮ 7 straipsnio nuostatomis, apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotys, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168, nustatytos pagal pakuočių medžiagas (t. y. stiklinei, plastikinei, PET, kombinuotai, kombinuotai (vyraujanti medžiaga popierius ir kartonas), metalinei, popierinei ir kartoninei, medinei ir kitai pakuotei), nediferencijuojant pakuočių atliekų pagal jų susidarymo kilmę (t. y. ar pakuočių atliekos surinktos komunalinių atliekų sraute, ar nekomunaliniame sraute). MUATĮ nustatytas mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis taip pat diferencijuojamas pagal medžiagą, iš kurios pagaminta pakuotė, ir jo dydis ar mokestinės lengvatos taikymas nėra siejamas su pakuočių atliekų susidarymo kilme, t. y. mokesčio dydis nepriklauso nuo to, ar pakuotės atlieka surinkta komunaliniame sraute, ar nekomunaliniame sraute. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, pakuočių atliekų tvarkymo užduotis laikoma įvykdyta, jei yra sutvarkomas reikiamas kiekis atitinkamos medžiagos pakuotės atliekų, nepriklausomai nuo to, ar pakuotės atliekos buvo surinktos komunaliniame ar nekomunaliniame sraute. Taigi gamintojų ir importuotojų pareigų, susijusių su pakuočių atliekų sutvarkymu, įvykdymui bei teisei pasinaudoti mokestine lengvata yra svarbus atitinkamo kiekio bei medžiagos pakuočių atliekų sutvarkymo faktas, bet ne pakuočių atliekų susidarymo kilmė. Be to, pareiškėjas nesutiko su pirmosios instancijos teismo pateiktu sąvokos „pakuočių atliekų rūšis“ aiškinimu. Nekartodama pirmosios instancijos teismo argumentų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo pateiktu Aprašo 11.6 punkte vartojamos sąvokos „rūšis“ apibrėžimu, t. y. Aprašo 11.6 punkte nurodyta pakuočių atliekų rūšies sąvoka nors ir nėra tapati pakuočių atliekų susidarymo srauto sąvokai, tačiau nustačius, jog nekomunalines atliekas galima surinkti iš esmės tik iš nekomunalinio srauto, išrašius dokumentą už buityje susidariusias atliekas (komunalinės rūšies atliekas), buvo pažeistas Aprašo 11.6 punktas, nes buvo išrašytas dokumentas būtent ne už tos rūšies atliekas.

58Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat teigė, jog KRAAD, priimdamas 2014 m. liepos 23 d. sprendimą ir veikdamas kaip mokesčio už aplinkos teršimą administratorius (MAĮ 13 str., 16 str., 132 str.) nesivadovavo MAĮ 10 straipsnyje įtvirtintu turinio viršenybės prieš formą principu ir dėl formalaus pažeidimo priėmė Sprendimą, kuris faktiškai sukelia teisines pasekmes (t. y. preliminariais skaičiavimais ~ 60 000 Lt mokestinės lengvatos praradimą) tretiesiems asmenims – gamintojams ir importuotojams. UAB „Klaipėda Recycling“ pagrindinė prievolė sutvarkyti atitinkamos rūšies pakuočių atliekas faktiškai buvo įvykdyta. Tad Sprendimas taikyti sankciją UAB „Klaipėda Recycling“, panaikinant įrodantį dokumentą, yra neproporcingas padarytam pažeidimui.

59Atsakydama į šį pareiškėjo argumentą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovavosi Aprašo 3 punktu, Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 10 dalimi, Apskaitos taisyklių 2, 38, 45 punktais bei 8 ir 9 priedais ir konstatavo, jog remiantis valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, pareiškėjo UAB „Klaipėda Recycling“ veiklos tikslai ir rūšys: gaminti, prekiauti ir teikti paslaugas, siekiant gauti pelną. Bendrovė gali vykdyti bet kokią teisėtą, Lietuvos Respublikos teisės aktams neprieštaraujančią veiklą. Veiklos objektas: 38.11 – nepavojingų atliekų surinkimas; 38.21 – nepavojingų atliekų tvarkymas ir šalinimas (b. l. 28). Akivaizdu, jog pareiškėjas yra atliekų tvarkytojas, kaip tai nurodyta Apskaitos taisyklių 2 punkte, todėl jis privalo vykdyti atliekų tvarkymo apskaitą, pagal Apskaitos taisyklių 8 ir 9 prieduose nustatytą tvarkymo formą ir tvarką (Apskaitos taisyklių 38.4, 41 punktai).

60Patikrinusi byloje esančią medžiagą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, jog pareiškėjas nepateikė teismui jokių dokumentų, patvirtinančių, jog jis apskaitą vykdė pagal Apskaitos taisyklių 8 ir 9 priedų pavyzdines formas. Be to, byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad atliekos susidarė būtent nekomunaliniame sraute. Apeliaciniame skunde šiuo aspektu pareiškėjas jokių argumentų taip pat nepateikė, todėl nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas šioje byloje neįrodė fakto, kad komunalinės atliekos susidarė būtent nekomunaliniame sraute. Pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad pareiškėjo atstovai teismo posėdžio metu nurodė, jog UAB „Klaipėda Recycling“ negali pateikti kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad atliekos susidarė nekomunaliniame sraute. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pareiškėjo argumentas, kad Patikrinimo aktas buvo surašytas formaliai, t. y. inspektoriui netyrus ir neanalizavus atliekų susidarymo šaltinio, laikytinas nepagrįstu.

61Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigė, jog Aprašo 11.6, 38 punktai bei ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos pagal savo turinį bei sukeliamas pasekmes negali būti traktuojamos kaip nesukeliančios jokių teisinių pasekmių ūkio subjektams ir jų veiklai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, jog pripažinus, kad pareiškėjas neįrodė, jog atliekos susidarė būtent nekomunaliniame sraute, šis pareiškėjo argumentas nedaro jokios įtakos Sprendimo pripažinimui neteisėtu ir nepagrįstu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisakė.

62Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigė, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad įstatyminio pagrindo nenurodymas administraciniame akte nesudaro pagrindo panaikinti KRAAD sprendimą, tačiau KRAAD sprendime ne tik nenurodytas įstatyminis pagrindas, bet pagal šio sprendimo turinį yra neaiškios jo priėmimo tikrosios priežastys.

63Teismas, įvertinęs VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei Sprendimo turinį, konstatavo, jog Sprendimas iš esmės atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Nors Sprendime nenurodytos ATĮ nuostatos, tačiau jame yra nuoroda į Aprašo nuostatas, todėl naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą nėra jokio juridinio pagrindo.

64Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ecso“ prašė trečiaisiais suinteresuotais asmenimis į bylą įtraukti UAB „Samsonas“, UAB „Jovaigė“, TŪB „Technoparkas“, UAB „Schneider Electric Lietuva“, UAB „Bijola“, UAB „Gemaga“, UAB „Vetfarmas“, UAB „Berghoff Baltija“, UAB „TNR Kaunas“, UAB „Jotagris“, UAB „Asortas“, UAB „Frutlita“, UAB „Lietlinen“, UAB „Jacobalt“, UAB „Riviera Baltic“, UAB „Profalis“, UAB „Intix“, UAB „Lignesa“.

65ABTĮ 48 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kas yra administracinės bylos proceso šalys. Į šalių sąvoką patenka ir tretieji suinteresuoti asmenys, t. y. tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Tikrinamoje administracinėje byloje teisinis disputas kilo tarp UAB „Klaipėda Recycling“ ir Departamento. Sprendimu buvo patvirtintas Patikrinimo aktas, kuriuo konstatuota, jog pareiškėjas 2014 m. sausio 29 d. neteisėtai išrašė Įrodantį dokumentą. Taigi, įmonėms UAB „Samsonas“, UAB „Jovaigė“, TŪB „Technoparkas“, UAB „Schneider Electric Lietuva“, UAB „Bijola“, UAB „Gemaga“, UAB „Vetfarmas“, UAB „Berghoff Baltija“, UAB „TNR Kaunas“, UAB „Jotagris“, UAB „Asortas“, UAB „Frutlita“, UAB „Lietlinen“, UAB „Jacobalt“, UAB „Riviera Baltic“, UAB „Profalis“, UAB „Intix“, UAB „Lignesa“ Sprendimas jokių teisinių pasekmių nesukelia. Taip pat iš byloje esančios medžiagos matyti, jog šioje byloje minėtos įmonės neturi jokio suinteresuotumo, todėl įtraukti jas trečiaisiais suinteresuotais asmenimis nėra jokio teisinio pagrindo.

66Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo prašė apeliacinės instancijos teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgęs į tai, jog nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo netenkino, teismas nematė pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.

67V.

68Uždaroji akcinė bendrovė „Asortas“ (toliau – ir UAB „Asortas“) 2015 m. gegužės 25 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A-1257-662/2015, kuriuo prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1257-662/2015, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 7 ir 12 punktais.

69Prašyme pareiškėjas nurodo, kad UAB „Asortas“ 2015 m. sausio 26 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl trečiojo asmens, kuriuo išdėstė argumentus, pagrindžiančius jos suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau į minėtą prašymą atsižvelgta nebuvo. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2015 m. kovo 23 d. nutartį, UAB „Asortas“ kilo pareiga sumokėti mokestį už aplinkos teršimą popieriaus (kartono) atliekomis už 2013 metus, nes pripažinus negaliojančiu Įrodantį dokumentą Nr. 1315KL0003-9158-5513, nebeliko teisinio pagrindo naudotis mokestine lengvata.

70Procesas byloje atnaujintinas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, nes teismas pasisakė dėl UAB „Asortas“ ir kitų neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų, kurie Įrodančio dokumento pagrindu buvo įgiję teisę į mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą. Faktiškai byloje ginčytas dokumentas buvo skirtas gamintojams ir importuotojams. Minėti asmenys, norėdami pasinaudoti mokesčio lengvata, turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį. Pagal Aprašo 8 ir 9 punktus pakuočių atliekų surinkėjai, įrašyti į tvarkytojų sąrašą, patvirtina pakuočių atliekų surinktą, perdirbtą ir (ar) panaudotą energijai gauti kiekį organizacijai, išrašydami atitinkamus dokumentus. Organizacija, remdamasi pakuočių atliekų surinkėjų pateiktais dokumentais, išrašo patvirtinimus jos nariams ir pavedimo davėjams (gamintojams ir importuotojams). Taigi faktiniai Įrodančio dokumento, kuris buvo panaikintas Sprendimu, adresatai buvo gamintojai ir importuotojai, kurie nebuvo įtraukti į administracinės bylos nagrinėjimą. Nors UAB „Asortas“ ir kitiems gamintojams bei importuotojams Įrodančio dokumento pagrindu išduoti patvirtinimai nebuvo tiesiogiai panaikinti, tačiau jie de jure tapo negaliojančiais. Visa tai patvirtina, kad Sprendimas sukėlė teisines pasekmes UAB „Asortas“, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas 2015 m. kovo 23 d. nutartį, pasisakė dėl minėtų gamintojų ir importuotojų teisių ir pareigų.

71Akcentuoja, kad UAB „Asortas“ yra atlikusi visus nuo jos valios priklausančius veiksmus, kad būtų užtikrintas UAB „Asortas“ nustatytų pareigų, susijusių su pakuočių atliekų sutvarkymu, įvykdymas. UAB „Asortas“ nėra padariusi jokių pažeidimų ar neįvykdžiusi savo pareigų. UAB „Asortas“ neturi jokių galimybių kontroliuoti pakuočių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą. Todėl neteisinga, jog dėl formalaus atliekų tvarkytojo pažeidimo UAB „Asortas“ neteko teisės į mokestinę lengvatą ir įgijo pareigą sumokėti mokestį, nuo kurio buvo atleista.

72Pažymi, kad gamintojai ir importuotojai ne tik nedalyvavo sprendimo priėmime, bet net nežinojo apie tokios procedūros egzistavimą ir tuo pačiu negalėjo apginti savo teisių procedūros metu ir joje dalyvauti. Taip yra dėl to, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministras nėra patvirtinęs teisės akto, įgyvendinančio ATĮ 3425 straipsnio 3 dalies nuostatas.

73Procesas byloje atnaujintinas ir remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą patvirtinančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, 2012 m. vasario 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-142/2012 ir 2012 m. birželio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A525-1970/2012 yra išaiškinęs, kad pripažįstant negaliojančiais mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą įrodančius dokumentus, turi būti sudarytos sąlygos visiems asmenims, kurių interesus gali paveikti priimamas administracinis aktas, būti išklausytiems.

74Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ pateikė atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo prašymą tenkinti ir procesą byloje atnaujinti. Atsiliepime iš esmės kartojami argumentai, išdėstyti prašyme dėl proceso atnaujinimo.

75Teisėjų kolegija

konstatuoja:

76VI.

77Proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tokią proceso atnaujinimo instituto paskirtį, ABTĮ gana detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo procedūrą, kuri vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje P63-159/2010).

78ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta dvylika konkrečių pagrindų, kuriems esant gali būti atnaujintas procesas administracinėje byloje.

79Vadovaujantis ABTĮ 158 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus ABTĮ 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

80Nagrinėjamoje byloje UAB „Asortas“ prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1257-662/2015, remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 ir 12 punktais.

81Teisėjų kolegija, vykdydama nurodytus įstatymo leidėjo įpareigojimus ir vertindama, ar nėra praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, pažymi, jog ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gautas 2015 m. gegužės 25 d. Apie aplinkybes, kuriomis grindžiamas proceso atnaujinimas, pareiškėjas sužinojo 2015 m. kovo 23 d., kada buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-1257-662/2015 (II t., b. l. 89-103). Taigi konstatuotina, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas nepraleidus ABTĮ nustatytų terminų, todėl nagrinėtinas iš esmės.

82ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų.

83Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog šis pagrindas skirtas užtikrinti vieną pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisę būti išklausytam, todėl šiuo pagrindu inicijuoti proceso atnaujinimą gali tik patys neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-224/2011). Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas, kai nustatomos dvi esminės sąlygos: 1) asmenys, pateikiantys prašymą atnaujinti procesą, be pakankamo pagrindo nebuvo įtraukti į bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėjimą, 2) priimtame teismo procesiniame sprendime pasisakyta dėl jų teisių ir pareigų (teismo procesinis sprendimas pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P556-26/2009, 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502-133/2010). Pasisakymas dėl asmenų teisių ar pareigų sprendime suprantamas kaip tiesioginis nurodymas dėl asmens, neįtraukto į procesą, teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-57/2011).

84Kaip minėta, šiuo atveju prašymą dėl proceso atnaujinimo padavusi UAB „Asortas“ byloje nebuvo bylos proceso dalyve ir prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė kaip neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo. Susipažinusi su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A-1257-662/2015), teisėjų kolegija konstatuoja, kad joje dėl prašymą atnaujinti procesą padavusio asmens teisių ir pareigų tiesiogiai nepasisakyta.

85Įvertinusi administracinėje byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija mano, kad UAB „Asortas“ neįrodė, jog teismo sprendimas byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, palietė jos interesus atskirai nuo VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ interesų. Pažymėtina, kad VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ yra licencijuota gamintojų ir importuotojų organizacija, veikianti gamintojų ir importuotojų vardu. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 3422 straipsnio 1 dalį gamintojai ir importuotojai gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą kolektyviai organizuoja steigdami Organizaciją ir (ar) tapdami įsteigtos Organizacijos dalyviais arba Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos dalyviais. Taigi nagrinėjamu atveju UAB „Asortas“ ir kiti gamintojai ir importuotojai pasirinko pakuočių atliekų tvarkymą organizuoti kolektyviai, sudarydami sutartis su VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, o minėta organizacija įsipareigojo organizuoti nurodytų pakuočių atliekų sutvarkymą sutartyse numatytomis sąlygomis.

86Įvertinusi tai, kas išdėstyta, bei atsižvelgusi į pareiškėjo iškelto administracinio ginčo pagrindą ir dalyką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju UAB „Asortas“ nėra tiesioginis šių administracinių teisinių santykių dalyvis ir administracinėje byloje Nr. A-1257-662/2015 kilęs ginčas nebuvo susijęs su prašymą dėl proceso atnaujinimo padavusio asmens – UAB „Asortas“ – teisėmis ir (ar) pareigomis. Ši išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad byloje pareiškėjo ginčytu KRAAD direktoriaus pavaduotojo 2014 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. (11.6)-LV10-292 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ numatyta, jog pareiškėjas 2014 m. sausio 29 d. neteisėtai išrašė Įrodantį dokumentą Nr. 1315KL0003-9158-5513. Minėtas dokumentas buvo adresuotas VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, kuri ir atstovavo sutartį su ja sudariusį UAB „Asortas“, jame nėra išskirta UAB „Asortas“, bet nurodoma bendra būtent VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ surinktų pakuočių atliekų suma. Tik vėliau šio dokumento pagrindu gamintojams ir importuotojams VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašė patvirtinimus dėl užduočių įvykdymo.

87Pažymėtina, kad tarp UAB „Asortas“ ir VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai, jų tarpusavio pareigos ir atsakomybės aptartos sudarytoje sutartyje ir šie santykiai nebuvo administracinės bylos Nr. A-1257-662/2015 nagrinėjimo dalykas. Todėl negalima daryti išvados, kad teismo sprendime buvo pasisakyta dėl UAB „Asortas“ teisių ar pareigų. Atitinkamai konstatuotina, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje, remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punktu.

88UAB „Asortas“ taip pat prašo atnaujinti procesą remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 154 straipsnio 1 dalį, prašymą dėl proceso atnaujinimo turi teisę paduoti bylos šalys bei jų atstovai pagal įstatymą, neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas, nutarimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat prokuroras bei viešojo administravimo subjektai, kad būtų apgintas viešasis interesas ar apgintos valstybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Įstatyme įtvirtintas tik vienas atvejis, kada asmuo, neįtrauktas į bylos nagrinėjimą, galėtų pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, t. y. tuo atveju, jeigu sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų (ABTĮ 153 str. 2 d. 7 p.) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858 –110/2010). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog įstatyme nėra numatyta, kad į bylą neįtrauktas asmuo galėtų kreiptis dėl proceso atnaujinimo kitais ABTĮ 153 straipsnyje įtvirtintais pagrindais, todėl UAB „Asortas“ prašymas atnaujinti procesą remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu nenagrinėtinas.

89Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į teisinio tikrumo, res judicata principus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nėra pagrindo atnaujinti proceso ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 ir 12 punktuose numatytais pagrindais.

90Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

91Uždarosios akcinės bendrovės „Asortas“ prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

92Neatnaujinti proceso administracinėje byloje Nr. A-1257-662/2015 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėda Recycling“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Ecso“ ir viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“ dėl sprendimo panaikinimo.

93Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėda Recycling“ (toliau –... 5. Paaiškino, kad 2014 m. birželio 19 d. atlikto planinio patikrinimo metu... 6. Nurodė, jog 2014 m. liepos 28 d. buvo gautas Sprendimas, kuriuo pareiškėjo... 7. Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2013 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr.... 8. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono... 9. Paaiškino, kad 2014 m. birželio 19 d. planinio patikrinimo metu nustatyta,... 10. Atlikus patikrinimą, nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2013 m. vadovaujantis... 11. Nurodė, jog Aprašo 38 punkte nustatyti keli atvejai, kai dokumentų... 12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau... 13. Aprašo 3 punkte įtvirtinta pareiga dokumentus išrašančiai įstaigai... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ecso“ atsiliepimu į pareiškėjo... 15. Papildomai paaiškino, jog 2014 m. sausio 30 d. pareiškėjas pateikė... 16. Manė, kad Aprašo 11.6 punkte nurodyta pakuočių atliekų rūšies sąvoka... 17. Teigė, jog atsakovo pritaikyta sankcija yra neproporcinga siekiamam tikslui,... 18. Šiuo atveju Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme numatyta ekonominio... 19. II.... 20. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimu... 21. Teismas aptarė nustatytas faktines bylos aplinkybes, nurodė, jog Aprašas... 22. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ecso“ teigė, jog Aprašo 11.6 punkte... 23. Rėmėsi Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 39 dalimi, kuri pateikia... 24. Teisėjų kolegija nusprendė, jog Aprašo 11.6 punkte nurodyta pakuočių... 25. Rėmėsi Aprašo 3 punktu, Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 10... 26. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis apskaitą vykdė pagal... 27. Nagrinėjamoje byloje įvertinusi esančius rašytinius įrodymus, proceso... 28. Patikrinimo aktas Nr. (9)-LT1-219 buvo surašytas 2014 m. birželio 19 d.,... 29. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog Aprašo 11, 16, 20, 25, 30, 35, 38 punktuose... 30. Viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti bendruosius Lietuvos... 31. III.... 32. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėda Recycling“ apeliaciniu... 33. Apeliacinį skundą grindė aplinkybėmis ir argumentais, pateiktais skunde... 34. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pakuočių atliekos, už kurių... 35. KRAAD, priimdamas 2014 m. liepos 23 d. sprendimą ir veikdamas kaip mokesčio... 36. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog Aprašo 11.6,... 37. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Kosntitucinis Teismas)... 38. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas sąvoką „pakuočių atliekų... 39. Aprašo 2 priede pateiktoje Pakuočių atliekų surinkėjo ar mišrių... 40. ATĮ nėra apibrėžta pakuočių atliekų rūšies sąvoka, tačiau... 41. Patikrinimo akte yra aiškiai nurodyta, kad pareiškėjas patikrinimo metu... 42. Skundžiamame Sprendime nėra nurodomas Įrodančio dokumento panaikinimo... 43. MUATĮ 4 straipsnio 3 dalis nustato subjektus, kurie yra mokesčio už aplinkos... 44. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono... 45. Atsiliepime dėstė pirmosios instancijos teismui pateiktus argumentus.... 46. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ecso“ atsiliepimu į apeliacinį... 47. Paaiškino, kad Valstybinis atliekų tvarkymo 2014-2020 metų planas,... 48. Skundžiamu Sprendimu buvo panaikinti dokumentai, kuriuos VšĮ „Pakuočių... 49. Rėmėsi ABTĮ 142 straipsnio 2 dalimi bei tuo, kad nurodytoms įmonėms kyla... 50. IV.... 51. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą... 52. Apeliacinės instancijos teismas sprendime nurodė, kad nagrinėjamu atveju... 53. Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė prašymus nagrinėti... 54. Atsakovas Sprendimą grindė Aprašo 11.6 punktu, kuriame nustatyta, kad... 55. Remiantis Aprašo 33 punktu, jei atliekų surinkėjai, naudotojai... 56. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas, būdamas... 57. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, KRAAD Patikrinimo aktu ir skundžiamu... 58. Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat teigė, jog KRAAD, priimdamas 2014... 59. Atsakydama į šį pareiškėjo argumentą apeliacinės instancijos teismo... 60. Patikrinusi byloje esančią medžiagą apeliacinės instancijos teismo... 61. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigė, jog Aprašo 11.6, 38... 62. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigė, jog pirmosios instancijos teismas... 63. Teismas, įvertinęs VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reguliavimą,... 64. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ecso“ prašė trečiaisiais... 65. ABTĮ 48 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kas yra administracinės bylos proceso... 66. Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo prašė apeliacinės... 67. V.... 68. Uždaroji akcinė bendrovė „Asortas“ (toliau – ir UAB „Asortas“)... 69. Prašyme pareiškėjas nurodo, kad UAB „Asortas“ 2015 m. sausio 26 d.... 70. Procesas byloje atnaujintinas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu,... 71. Akcentuoja, kad UAB „Asortas“ yra atlikusi visus nuo jos valios... 72. Pažymi, kad gamintojai ir importuotojai ne tik nedalyvavo sprendimo priėmime,... 73. Procesas byloje atnaujintinas ir remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12... 74. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“... 75. Teisėjų kolegija... 76. VI.... 77. Proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo... 78. ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu... 79. Vadovaujantis ABTĮ 158 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl... 80. Nagrinėjamoje byloje UAB „Asortas“ prašo atnaujinti procesą... 81. Teisėjų kolegija, vykdydama nurodytus įstatymo leidėjo įpareigojimus ir... 82. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta, kad procesas gali būti... 83. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog šis... 84. Kaip minėta, šiuo atveju prašymą dėl proceso atnaujinimo padavusi UAB... 85. Įvertinusi administracinėje byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija... 86. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, bei atsižvelgusi į pareiškėjo iškelto... 87. Pažymėtina, kad tarp UAB „Asortas“ ir VšĮ „Pakuočių tvarkymo... 88. UAB „Asortas“ taip pat prašo atnaujinti procesą remiantis ABTĮ 153... 89. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 90. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 91. Uždarosios akcinės bendrovės „Asortas“ prašymą dėl proceso... 92. Neatnaujinti proceso administracinėje byloje Nr. A-1257-662/2015 pagal... 93. Nutartis neskundžiama....