Byla e2-2130-925/2015
Dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo

1Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 str. 4 d., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui G. P. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo ir

Nustatė

2ieškovė UAB „Sostinės kreditai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. P., prašydama priteisti iš atsakovo 1092,66 Eur skolą, 78,73 procentus sutartinių palūkanų nuo 447,85 Eur kredito sumos nuo 2015-11-12 iki visiško prievolės įvykdymo, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

3Atsakovui G. P. adresuotos ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti atsakovui 2015-12-07 laikantis CPK 123 str. 3 d. numatytos tvarkos, todėl laikytina, kad jie įteikti atsakovui tinkamai. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį, todėl teismas priima sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovės pareikštą reikalavimą ir jos nurodytas aplinkybes, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 str. 4 d., 285 str. ir 286 str.).

4Ieškinys tenkintinas iš dalies.

5Pagal CPK 285 str. 2 d. nuostatas, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

6Atlikus formalų įrodymų tyrimą byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu 2015-01-23 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 17471, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 500,00 Eur kreditas 24 mėnesių terminui, o atsakovas šia sutartimi įsipareigojo laiku mokėti įmokas ir iki nustatyto termino grąžinti kreditą. 2015-05-26 ieškovė kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl netinkamo sutarties vykdymo ir pareikalavo sumokėti pradelstą skolą, į kurią atsakovas nereagavo. Ieškovės paskaičiavimu, atsakovui netinkamai vykdžius sutartinius įsipareigojimus, atsakovas yra skolingas ieškovei 1092,66 Eur sumą, kurią sudaro 447,85 Eur kreditas, 127,73 Eur nesumokėta dalis paskolos kainos, 7,44 Eur kompensacinės palūkanos, 5,44 Eur delspinigiai, 4,20 Eur apmokestinimas ir 500,00 Eur patirta žala.

7Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 str.1 d.). CK 6.870 str. 1 d. numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 str. numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove atsiskaitė (CPK 178 str.) bei į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 str.), ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 447,85 Eur negrąžintos paskolos suma bei 127,73 Eur nesumokėtos paskolos kainos dalis (CK 6.38 str., 6.189 str. 1 d., 6.256 str. 1 ir 2 d., 6.873 str. 1 d., 6.874 str. 2 d., 6.886 str. 1 d.).

8Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 7,44 Eur kompensacinių palūkanų bei 5,44 Eur delspinigių. Pažymėtina, kad tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų (delspinigių) tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, tai abu kartu šie institutai negali būti taikomi, nes tai reikštų dvigubą skolininko nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2014). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant pagal tokius reikalavimus, mažesnioji suma įskaitoma į didesniąją. Kai kreditorius iš skolininko reikalauja ir kompensuojamųjų palūkanų, ir netesybų, ir kitų nuostolių, palūkanos ir netesybos, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė, įskaitomos viena į kitą, o likusių nuostolių dydį turi įrodyti kreditorius. Nagrinėjamu atveju kompensuojamosios palūkanos yra didesnės, apskaičiuoti delspinigiai įskaitytini į kompensuojamų palūkanų dydį, kuris atitinka protingumo, sąžiningumo principus bei prievolės šalių interesų pusiausvyrą, todėl priteistina 7,44 Eur kompensacinių palūkanų, o prašymas dėl 5,44 Eur delspinigių priteisimo netenkintinas.

9Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 78,73 procentų dydžio metines palūkanas nuo 447,85 Eur kredito sumos nuo 2015-11-12 iki visiško prievolės įvykdymo. CK 6.872 str. 1 d. nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 7.7 punktą sutartinės palūkanos, aptartos sutarties specialiosiose sąlygose, skaičiuojamos iki visiško sutartinių įsipareigojimų įvykdymo. Iš sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad metinė palūkanų norma sudaro 78,73 procento. Minėtos palūkanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi suteiktu kreditu) funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.193 str. 4 d., Vilniaus apygardos teismo 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-954-492/2010). Pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Pagal teismų praktiką palūkanos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad prašomos priteisti 78,73 procento dydžio sutartinės palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 procento per dieną dydžio, kuris sudaro 18,25 procento dydį per metus (0,05 procento × 365 d.) (CK 6.37 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo prašymas priteisti iš atsakovės 78,73 procento sutartines palūkanas nuo kredito sumos iki visiško prievolės įvykdymo tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteistinos 18,25 procento dydžio sutartinės palūkanos nuo 447,85 Eur kredito sumos nuo 2015-11-12 iki visiško prievolės įvykdymo.

10CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-11-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d.. 6.210 str. 1 d.).

11Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 4,20 Eur apmokestinimo išlaidas bei 500,00 Eur patirtos žalos atlyginimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustatytu dydžiu – 0,05 proc. netesybomis, ir į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami ir visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai, t. y. vartojimo kredito davėjai neturi teisės taikyti jokių papildomų skolos išieškojimo, nepriklausomai nuo to, ar išieškojimą vykdo pats vartojimo kredito davėjas, ar yra pasitelkiami tretieji asmenys, pranešimo apie įsiskolinimą ir kitų mokesčių. Šie mokesčiai yra tiesiogiai susiję su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymu laiku, todėl papildomas jų nustatymas laikytinas prieštaraujančiu Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nuostatoms (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2014-06-18 nutartis Nr. 2S-1482-577/2014 ir kt.). Taip pat ieškovė ieškinyje nenurodė ir įrodymais nepagrindė, kas konkrečiai sudaro jo prašomą iš atsakovo priteisti žalos atlyginimą (CPK 135 str. 1 d. 2, 3 p., 178 str.), todėl ieškovo ieškinys dalyje dėl 4,20 Eur apmokestinimo išlaidų bei 500,00 Eur patirtos žalos atlyginimo priteisimo atmestinas.

12Bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, paskirstymo, grąžinimo ir priteisimo klausimus teismas turi išspręsti ex officio. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, šios išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

13Ieškovė pareiškė ieškinį 1092,66 Eur sumai, už kurią mokėtinas 25,00 Eur žyminis mokestis. Teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas 583,02 Eur, t. y. 53,35 procento. Vadovaujantis CPK 93 str. 2 d. nuostatomis, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, atsižvelgiant į minimalią už elektroninių ryšių priemonėmis pateikiamą ieškinį privalomą mokėti žyminio mokesčio sumą, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.).

14Vadovaudamasis CPK 285-286 str., teismas

Nutarė

15Ieškinį patenkinti iš dalies.

16Priteisti iš G. P. (a. k. ( - ) 447,85 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt septynių eurų 85 centų) kreditą, 127,73 Eur (vieno šimto dvidešimt septynių eurų 73 centų) nesumokėtą kredito kainą, 7,44 Eur (septynių eurų 44 centų) palūkanas, 18,25 procento dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą kreditą (447,85 Eur), skaičiuojant nuo 2015-11-12 iki visiško kredito grąžinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-11-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Sostinės kreditai“(j. a. k. 302513887), naudai.

17Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

18Atsakovas G. P. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kaišiadorių rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 str. 2 d., 3 d. reikalavimus.

19Ieškovė UAB „Sostinės kreditai“ per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali skųsti šį sprendimą Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai