Byla 2A-954-492/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,

2teisėjų Danutės Kutrienės, Petro Jaržemskio,

3sekretoriaujant Skaistei Blažinauskaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „Swedbank“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-463-723/2010 pagal ieškovo AB „Swedbank“ ieškinį atsakovei O. S. dėl skolos priteisimo.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

6ieškovas AB „Swedbank“ prašė priteisti iš atsakovės O. S. 2 293,84 Lt įsiskolinimą, 17% dydžio sutartines palūkanas nuo negrąžinto kredito sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško kredito bankui grąžinimo, bei 5% dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-05-20 su atsakove O. S. pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. 08-054157-GV, kuria atsakovei buvo suteiktas 2 400 Lt kreditas; už suteiktą kreditą nustatyta 17,00% metinė palūkanų norma. Atsakovė savo įsipareigojimų nevykdė, todėl bankas sutartį nutraukė. Atsakovės skola pagal sutartį 2009-07-02 buvo 2 103,46 Lt negrąžinto kredito, 163,92 Lt nesumokėtų palūkanų už kreditą, 15,12 Lt delspinigių už negrąžintą kreditą, 11,34 Lt delspinigių už nesumokėtas palūkanas, iš viso 2 293,84 Lt.

7Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės O. S. ieškovui AB bankui „Swedbank“ 2 293,84 Lt skolos bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2009-08-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 319,47 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitos ieškinio dalies netenkino. Priteisė iš atsakovės O. S. 7,65 Lt pašto išlaidų valstybei. Nurodė, kad atsakovė kreditą gavo, tačiau savo įsipareigojimus vykdė netinkamai, todėl ieškovas pagrįstai nutraukė sutartį ir yra pagrindas priteisti iš atsakovės O. S. 2 293,84 Lt įsiskolinimo. Tačiau priteisiant nurodomą įsiskolinimą, jame jau yra numatytos ir kreditoriaus palūkanos pagal sutartį, t.y. kreditorius prisiteisia ne tik gryną skolą (išmokėtus pinigus), bet ir planuotą pelną – palūkanas iki sutarties pasibaigimo 2012-05-17, kas reiškia, kad išieškojus priteisiamus pinigus, ieškovas daug ankščiau gauna visą planuotą pelną. Neprotingai didelės palūkanos praranda savo, kaip mokėjimo už naudojimosi kreditoriaus pinigais, funkciją. Palūkanos atlieka kompensacinę funkciją, todėl šiuo atveju, priteisiant palūkanas pagal vartojimo sutartis jos jau numatytos pačioje sutartyje, kaip kompensacinė funkcija pagal sutartį. Palūkanos yra ir civilinės atsakomybės forma. Išieškojus už prievolės neįvykdymą vienas palūkanas pagal vartojimo sutartis ir priteisiant prašomas palūkanas nuo tos pačios priteistos sumos tik jau be palūkanų, bei dar nuo bylos iškėlimo dienos, reikštų dvigubą atsakomybės skolininkui taikymą. Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo dvigubas palūkanas yra neteisingas, nesąžiningas, nepagrįstas bei nenumatytas ir pačioje sutartyje (sutarties 10-11 p.,12 p. “Atsakomybė“, b.l. 4-6) numatytomis sąlygomis (CK 1.5 str.,6.37 str. 4 d.), todėl netenkinamas.

8Apeliaciniu skundu ieškovas AB „Swedbank“ prašė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. sprendimo dalį, kuria netenkinti AB „Swedbank“ reikalavimai, panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo AB „Swedbank“ naudai iš atsakovės O. S. priteisti sutartines 17 proc. dydžio metines palūkanas už negrąžintą 2 103,46 Lt dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito grąžinimo AB „Swedbank“; iš atsakovės O. S. ieškovo naudai priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

9Nurodė, kad pagal CK 6.874 str.1 d., skolininkas iš paskolos sutartinių santykių be pareigos mokėti sutartines palūkanas, kaip atlyginimą už naudojimąsi gauta kredito suma, taip pat privalo mokėti papildomas – įstatymines palūkanas, kaip mokestį/sankciją už paskolos sutarties sąlygų pažeidimą. Kai kreditorius kreipiasi į teismą, įstatyminės palūkanos mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-7-751/2003 patvirtina AB „Swedbank“ pozicijos pagrįstumą ir teisėtumą dėl reikalavimo iš skolininko, pažeidusio paskolos sutartį, prisiteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą paskolos sumą ir kompensavimo funkciją atliekančias procesines palūkanas už teismo priteistą sumą. Teisę į sutartines palūkanas patvirtina ir vartojimo kredito sutartis Nr. 08-054157-GV, kurioje nurodyta, kad sutartinės palūkanos mokamos iki visiško kredito sumos grąžinimo. Pirmos instancijos teismas klaidingai aiškino AB „Swedbank“ reikalavimą priteisti iš atsakovo sutartines mokėjimo funkciją ir įstatymines kompensavimo bei skatinimo funkciją atliekančias palūkanas, įvertinęs šių palūkanų priteisimą kaip dvigubos atsakomybės taikymą. Sutartinių palūkanų mokėjimas nėra už piniginės prievolės pažeidimą taikytinos civilinės atsakomybės rūšis, kadangi jos mokamos pagal sudarytą paskolos/kredito sutartį už faktinį naudojimąsi iš kredito davėjo gauta pinigų suma, t.y. sutartinės palūkanos turi būti mokamos kaip kredito sutartimi prisiimto sutartinio įsipareigojimo vykdymas. Savo ruožtu civilinė atsakomybė tai nauja turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad neįvykdoma arba netinkamai įvykdoma sutartinė prievolė. Todėl esamas sutartinis įsipareigojimas mokėti palūkanas ir nauja prievolė, atsiradusi dėl netinkamo sutarties vykdymo, negali būti tapatinami ir priskiriami tai pačiai civilinės atsakomybės kategorijai.

10Ieškovo AB „Swedbank“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

11Šalys – ieškovas AB „Swedbank“ ir atsakovė O. S. 2008-05-20 sudarė vartojimo kredito sutartį, kuria bankas atsakovei suteikė 2 400 Lt dydžio kreditą iki 2012-05-17, sutartyje buvo numatyta metinė palūkanų norma – 17 procentų, metinė kredito grąžinimo norma – 20,79 procento, delspinigių dydis – 0,10 procento (l. 4-5). Šalys susitarė dėl vartojimo kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo pagal pasirašytą grafiką (priedas Nr. 1, l. 6), sutarties 5.1 p. numatė, kad palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito suteikimo dienos ir skaičiuojamos iki viso kredito grąžinimo dienos. Ieškovas AB „Swedbank“ prašė teismą iš atsakovės priteisti 2 103,46 Lt negrąžinto kredito, 163,92 Lt priskaičiuotų palūkanų, 26,46 Lt delspinigių, t.y. skolą, kuri susidarė 2009-07-02 dienai, bei nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 17 proc. dydžio sutartines palūkanas nuo negrąžintos kredito sumos (2 103,46 Lt) ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo visos priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netenkino ieškinio dalies dėl 17 proc. sutartinių palūkanų priteisimo nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, padarė išvadą, kad kreditorius, nutraukęs sutartį, ieškiniu prašo priteisti įsiskolinimą, į kurį jau yra įtrauktos ir palūkanos iki sutarties pasibaigimo 2012-05-17, todėl, išieškojus priteistą sumą, gaus visą planuotą pelną žymiai anksčiau. Be to, sutartinių ir įstatyminių palūkanų priteisimas reikštų nepagrįstą dvigubą civilinės atsakomybės taikymą skolininkui.

12Apeliantas AB „Swedbank“, nesutikdamas su teismo sprendimu, skunde nurodė, kad buvo netinkamai pritaikytos skolininko pareigą mokėti sutartines palūkanas reglamentuojančios teisės normos (CK 6.847 str. 1 d.), dėl kurių taikymo buvo išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinių kolegijų nutartyse, priimtose 2003 m. rugsėjo 18 d. civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003 m. ir 2006 m. rugsėjo 12 d. civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006 m. Pasisakydama dėl susiformavusios teismų praktikos taikymo šioje civilinėje byloje, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties, t.y. šioje civilinėje byloje nustatinėjamos ir vertinamos kitos reikšmingos faktinės aplinkybės, todėl minėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse pateikiami išaiškinimai taikytini atsižvelgiant į vartojimo sutarčių specifiką. Civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003 m. buvo kilęs ginčas dėl fizinio asmens 50 000 Lt paskolos grąžinimo bankui, kuris buvo užtikrintas kito fizinio asmens nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka). Šioje civilinėje byloje kreditorius prašė išieškoti 47 060 Lt paskolos, 3 808,37 Lt palūkanų, 2 652,72 Lt delspinigių ir 5 proc. metinių palūkanų už išieškomą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo iki visiško skolos išieškojimo. Civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006 m. juridinis asmuo prašė priteisti iš atsakovo kito juridinio asmens apskaičiuotus 25 912,97 Lt delspinigių ir 6 proc. metines palūkanas už reikalaujamą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi apelianto nurodyta teismų praktika suformuota ne vartojimo kredito sutarčių pagrindu kilusiose bylose, be to, reikalavimai civilinėse bylose Nr. 3K-7-751/2003 m. ir 3K-7-367/2006 m. buvo pareikšti dėl konkrečių sumų palūkanų, delspinigių priteisimo iki ieškinio pateikimo dienos, t.y. skirtingai negu ieškovo šioje byloje. Šioje civilinėje byloje ieškovui priteistos sutartinės palūkanos – 163,92 Lt, kurios paskaičiuotos už naudojimąsi vartojimo kreditu iki 2009-07-02 (l. 8). Pirmosios instancijos teismo išvada, kad kreditorius po sutarties nutraukimo ir teismo sprendimo priėmimo iš skolininko gauna visas palūkanas, numatytas sumokėti iki vartojimo kredito sutarties pasibaigimo 2012-05-17, yra nepagrįsta, nes neatitinka ieškovo pateikiamo paskaičiavimo, duomenų kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafike. Banko įspėjimas skolininkei, išsiųstas 2009-05-06, t.y. praėjus nepilniems metams po sutarties sudarymo, patvirtina, kad atsakovė 2009-05-05 buvo skolinga 219,88 Lt įmokų, kurias bendrai sudarė laiku negrąžinama kredito ir palūkanų suma. Bendra numatytų mokėti palūkanų pagal grafiką suma sudarė 935,12 Lt, įvertinus atsakovės sumokėtas įmokas iki įspėjimo ir palūkanų įsiskolinimą ieškinio pateikimo metu – 163,92 Lt, akivaizdu, kad ieškovas reikalavo sutartinių palūkanų tik iki 2009-07-02 dienos.

13Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinė kolegija nutartyje, priimtoje 2003 m. rugsėjo 18 d. civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003 m., išaiškino, kad pagrindinė palūkanų paskirtis yra mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Paskolos santykiuose mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nustato CK 6.872 str. 1 d. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo prievolę. CK 6.210 str. numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Jeigu paskolos sutartyje nustatyta, kad palūkanos už naudojimąsi pinigais turi būti mokamos iki visiško skolos grąžinimo, tai skaičiuojant sutartines palūkanas iki visiško skolos grąžinimo, jos gali atlikti tiek atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkcijas, tiek kreditoriaus minimalių nuostolių, atsiradusių skolininkui laiku negrąžinus pinigų, kompensavimo funkciją. Šalys gali nustatyti skirtingo dydžio palūkanas, priklausomai nuo jų funkcijos.

14Apeliantas AB „Swedbank“ skunde teigė, kad vartojimo kredito sutartyje buvo susitarta dėl 17 proc. dydžio mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkciją atliekančių palūkanų, todėl pirmosios instancijos teismas, priteisdamas tik įstatyme nustatyto dydžio nuostolių kompensavimo funkciją atliekančias palūkanas neteisėtai nepriteisė kreditoriui iš skolininko atlyginimo už naudojimąsi pinigais. Tokie apelianto argumentai laikytini nepagrįstais. Sprendžiant dėl apelianto reikalavimo priteisti sutartines palūkanas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos, reikšminga aplinkybe pripažintinas faktas, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.193 str. 4 d.). Įstatymas draudžia paslaugos tiekėjui naudotis išimtine teise aiškinti vartojimo sutartį (CK 6.188 str. 2 d. 14 p.). Šalių sudarytoje sutartyje nėra apibrėžta palūkanų funkcija, todėl kreditoriaus vienašalis argumentas, kad buvo susitarta dėl mokėjimo funkciją atliekančių 17 proc. dydžio palūkanų iki paskolos sumos grąžinimo laikytinas neatitinkančiu kitos, silpnesniosios sandorio šalies, vartotojo interesų, yra nesąžiningas. Tokių palūkanų priteisimas kartu su įstatyme nustatyto dydžio palūkanomis į ateitį neatitinka vartotojo interesų, neproporcingai apsunkina jo padėtį. Kreditorius po sutarties nutraukimo siekia privilegijuotos padėties – iki paskolos grąžinimo gauti didesnes, negu buvo susitarta, palūkanas – 22 metinius procentus. Atsakovė civilinėje byloje yra pasyvi, tačiau, atsižvelgiant į panašaus pobūdžio bylų kiekį, teismų formuojamų precedentų galimas pasekmes kitiems vartotojams, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šių ginčų sprendimas susijęs su viešuoju interesu ginti vartotojų teises. Vartojimo kredito sutartyje nustatytos 17 proc. metinės tik mokėjimo funkciją už suteiktą paskolą atliekančios palūkanos yra pernelyg didelės, suponuoja neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą (CK 6.188 str. 2 d. 5 p.). Šioje civilinėje byloje nėra duomenų apie priežastis, dėl kurių nutrūko įmokų pagal grafiką mokėjimas 2009 m. pradžioje, tikėtina, kad kredito gavėja dėl ekonominės krizės tapo nemoki. Socialinių ekonominių procesų pasekmių visuomenėje riziką neteisinga ir nesąžininga būtų perkelti išimtinai vartotojui, nes be pakankamo pagrindo teismo sprendimu būtų dar labiau apsunkinta tikėtina nemokaus skolininko padėtis, juo labiau, kad įstatymo leidėjas nenumato nemokaus fizinio asmens bankroto galimybės. Remiantis aukščiau aptartais argumentais, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo priteisti 17 procentų dydžio sutartinių palūkanų nuo ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau neteisėtai atsisakė priteisti pagrįsto dydžio mokėjimo funkciją už naudojimąsi pinigais atliekančias sutartines palūkanas. Ieškovui priteistos įstatyme nustatyto dydžio 5 procentų metinės palūkanos galėtų būti laikomos pakankama kompensacija kreditoriui už patirtą riziką dėl vartojimo kredito sandorio sudarymo su skolininku, kuris vėliau tampa nemokiu. Jei kreditorius nesutinka su tokiomis vartojimo kredito nutraukimo pasekmėmis, ir siekia pasinaudoti teise gauti sutartines palūkanas, jos mažintinos iki protingo dydžio. Tokiu atveju mokėjimo funkciją už naudojimąsi pinigais kiekvienu laikotarpiu atliekančių palūkanų orientacinio dydžio kriterijumi galėtų būtų komercinių bankų vidutinė palūkanų norma (CK 6.872 str. 1 d.). Lietuvos banko statistikos duomenys patvirtina, kad 2010 m. rugsėjo – spalio mėnesiais vartojimo paskolų iki vienerių metų palūkanų norma sudarė 9,8 – 10,1 proc., atsižvelgiant į šiuos duomenis, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 330 str.), apeliantui iš atsakovės priteistina 10 (dešimties) procentų dydžio metinės palūkanos už negrąžintą kredito sumą 2 103,46 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito grąžinimo.

15Remiantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., į valstybės biudžetą iš atsakovės priteistina 5,60 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

Nutarė

17Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. sprendimą pakeisti, papildomai priteisti ieškovui AB bankui „Swedbank“ iš atsakovės O. S. 10 (dešimties) procentų dydžio metines palūkanas už negrąžintą kredito sumą 2 103,46 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito grąžinimo.

18Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės O. S. 5,60 Lt procesinių dokumentų siuntimo apeliacinėje instancijoje išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai