Byla 2S-574-345/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės ir Jadvygos Mardosevič, kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko UAB „Kredo“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal skolininko UAB „Kredo“ prašymą dėl leidimo įgyvendinti ir įregistruoti detaliojo plano sprendinius.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Pagal hipotekos lakštą Nr. 01120080014526, 2008-05-29 įregistruotą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, užtikrinant iki 2010-05-22 gauto kredito grąžinimą, UAB „Kredo“ įkeitė AB Sampo bankui (teises ir pareigas perėmė Danske Bank A/S) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 1,7600 ha ploto žemės sklypą, ( - ), sandorio sudarymo metu šalių susitarimu įvertintus 9 164 000 Lt. To paties skolinio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti buvo sudarytas kilnojamojo turto įkeitimo lakštas Nr. 01220080014532, 2008-05-29 įregistruotas Vilniaus m. l apylinkės teismo hipotekos skyriuje, kuriuo UAB „Kredo“ įkeitė AB Sampo bankui (teises ir pareigas perėmė Danske Bank A/S) visas esamas ir būsimas lėšas, esančias atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. ( - ).

4Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009-04-30 nutartimi areštavo įkeistą nekilnojamąjį daiktą – 1,7600 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ) nuosavybės teise priklausantį UAB „Kredo“.

5Skolininkas UAB „Kredo“ pateikė prašymą dėl leidimo įgyvendinti ir įregistruoti detaliojo plano sprendinius. Nurodė, kad norint įgyvendinti detaliojo plano sprendinius, kuriais žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise priklausantis UAB „Kredo“ , būtų suformuotas į keturis atskirus žemės sklypus, būtinas Hipotekos skyriaus prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo leidimas, nes be jo Vilniaus miesto savivaldybė negali tvirtinti naujai suformuotų žemės sklypų kadastrinių bylų, o atitinkamai VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registre nėra įmanoma jų įregistruoti.

6Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-11-09 nutartimi atsakovo prašymą atmetė. Nurodė, kad pagal hipotekos lakšto sąlygas ir reikalavimus skolininkas norėdamas gauti leidimą įgyvendinti ir įregistruoti detaliojo plano sprendinius, privalo gauti kreditoriaus rašytinį sutikimą, o tik jam nesutikus (atsisakius) jį išduoti, skolininkas turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Leidimų išdavimas nėra priskirtinas hipotekos teisėjo kompetencijai. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-02 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2010.

7Skolininkas UAB „Kredo“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-11-09 nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – skolininko prašymą tenkinti. Nurodo, kad skolininkas yra gavęs kreditoriaus leidimus rengti žemės sklypo detalųjį planą, tačiau Vilniaus savivaldybės atstovai atsižvelgdami į tai, kad žemės sklypas areštuotas, pareikalavo ir teismo leidimo. Atsižvelgiant į tai, kad 2009-04-30 nutartimi areštuotas ne tik žemės sklypas, tačiau skolininkui uždrausta disponuoti žemės sklypu, jį perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktą arba mažinti jo vertę, akivaizdu, jog visi klausimai, susiję su įkeisto turto areštu, spręstini būtent hipotekos skyriuje, kuris priėmė minėtą nutartį. Jeigu detaliojo plano sprendiniai būtų įgyvendinami ir naujai suformuoti žemės sklypai būtų registruojami remiantis vien tik skolininko ar kreditoriaus susitarimu, būtų pažeidžiama 2009-04-30 nutartis, draudžianti skolininkui disponuoti žemės sklypu. Vadovaujantis Teismų įstatymo 17 str. 1 d. būtent Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius laikytinas kompetentingu subjektu nagrinėti bylas, susijusias su turto areštu, bei spręsti visus šalutinius klausimus, susijusius su nagrinėjama byla. Skundžiamoje nutartyje teismo cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria grindžiamas atsisakymas nagrinėti skolininko pateiktą prašymą, šiuo atveju netaikytina, kadangi realiai šiuo metu susiklosčiusios aplinkybės ir kasacinio teismo nutartyje nurodytų faktinių aplinkybių ratio decidendi nesutampa. Nagrinėti pateiktą prašymą yra tikslinga tik Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriui, kadangi būtent jam yra žinomos visos aplinkybės, susijusios su žemės sklypo areštu, skolininko nustatytais ribojimais, kitomis esminėmis aplinkybėmis. Netenkinus prašymo yra pažeidžiami proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principai. Teismas visiškai nepagrįstai neatkreipė dėmesio į tai, jog įgyvendinus detaliojo plano sprendinius, iš esmės bus padidinta žemės sklypo vertė.

8Atskirasis skundas atmestinas.

9Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

10Byloje yra kilęs ginčas dėl hipotekos teisėjo kompetencijos ribų bei jo atliekamų funkcijų, nagrinėjant klausimus, susijusius su hipotekos ar įkeitimo teisiniais santykiais. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog hipotekos teisėjo kompetencijos klausimu savo teisminėje praktikoje yra ne kartą pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, todėl nagrinėjant atskirąjį skundą bei jo motyvus bus privalomai atsižvelgta į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus šiuo klausimu kaip iš esmės formuojančius teisminę praktiką.

11Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje.

12CPK 544 str. nustatyta, kad nurodytame skyriuje bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir sprendžiamos hipotekos teisėjo nutartimis, jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip. Tai reiškia, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų. Kasacinis teismas yra savo teisminėje praktikoje ne kartą nurodęs, kad teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą. Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant bylas dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos hipotekos įregistravimo, keitimo, baigimo, priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto sąlygos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008). Skolininko UAB „Kredo“ minimo Teismų įstatymo 17 str. 1 d. nustatyta, jog hipotekos teisėjas įstatymų nustatyta tvarka nagrinėja bylas dėl sutartinės ir priverstinės hipotekos, įkeitimo, kitų daiktinių teisių, juridinių faktų bei daiktų registravimo Hipotekos skyriaus tvarkomuose registruose, dėl įkeisto turto arešto, išieškojimo iš įkeisto turto, išieškotų sumų paskirstymo išieškotojams, taip pat vykdo kitus įstatymų jam suteiktus įgaliojimus. Remdamasi įstatyminiu reglamentavimu bei kasacinio teismo teisminėje praktikoje suformuotomis hipotekos teisėjo kompetenciją apibrėžiančiomis taisyklėmis teisėjų kolegija sprendžia, jog hipotekos teisėjo funkcijos nėra susijusios su teismo leidimų atlikti veiksmus, nors ir susijusius su hipoteka įkeistu turtu, išdavimu. Dėl to atskirojo skundo argumentai, jog hipotekos teisėjas šiuo atveju yra kompetentingas nagrinėti skolininko prašymą, yra atmestini kaip nepagrįsti.

13Teismo leidimų išdavimui CPK XXXIX skyriuje yra nustatyta atskira tvarka. CPK 579 str. 1 d. detalizuojama, jog minėto skyriaus nuostatos taikomos nagrinėjant prašymus dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo. Taigi skolininkas siekdamas gauti teismo leidimą dėl detaliojo plano sprendinių įregistravimo turi kreiptis su prašymu išduoti leidimą ne į hipotekos skyrių, bet kaip numatyta CPK 580 str. į pareiškėjo buveinės apylinkės teismą. Atsižvelgiant į tai, jog tokią skolininko prašymo nagrinėjimo tvarką nustato proceso įstatymai nėra pagrindo konstatuoti, jog netenkinus skolininko prašymo buvo pažeisti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principai, kadangi netinkamas savo procesinių teisių įgyvendinimas negali būti pagrindas pripažinti esant pažeistus principinius civilinio proceso imperatyvus.

14Hipotekos skyrius atmesdamas skolininko prašymą iš esmės rėmėsi kasacinio teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2010, pateiktu hipotekos teisėjo funkcijas, reglamentuojančių teisės normų išaiškinimu. Skolininkas UAB „Kredo“ atskirajame skunde nurodo, jog minėta nutartimi teismas negalėjo vadovautis, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Teismai privalo vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais bei formuojama teisės taikymo praktika. Kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2010 pateikti teisės normų išaiškinimai, kuriais rėmėsi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius atmesdamas skolininko prašymą, yra bendro pobūdžio, skirti vienodai teisminei praktikai formuoti, todėl privalomi visiems teismams, nagrinėjantiems bylas, susijusias su hipotekos teisiniais santykiais, nepriklausomai nuo besiskiriančių bylų faktinių aplinkybių.

15Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas faktines bylos aplinkybes, teisingai jas įvertino, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos tokios kategorijos bylose, tinkamai taikė bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimą nustatančias procesines teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 str. 1 p.).

16Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, iš skolininko UAB „Kredo“ valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 5.60 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

18Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

19Priteisti iš skolininko UAB „Kredo“ valstybei 5.60 Lt pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3. Pagal hipotekos lakštą Nr. 01120080014526, 2008-05-29 įregistruotą Vilniaus... 4. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009-04-30 nutartimi... 5. Skolininkas UAB „Kredo“ pateikė prašymą dėl leidimo įgyvendinti ir... 6. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-11-09 nutartimi... 7. Skolininkas UAB „Kredo“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo... 8. Atskirasis skundas atmestinas.... 9. Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme... 10. Byloje yra kilęs ginčas dėl hipotekos teisėjo kompetencijos ribų bei jo... 11. Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos... 12. CPK 544 str. nustatyta, kad nurodytame skyriuje bylos nagrinėjamos rašytinio... 13. Teismo leidimų išdavimui CPK XXXIX skyriuje yra nustatyta atskira tvarka. CPK... 14. Hipotekos skyrius atmesdamas skolininko prašymą iš esmės rėmėsi kasacinio... 15. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo ir... 16. Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, iš skolininko UAB „Kredo“... 17. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 18. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. lapkričio 9 d.... 19. Priteisti iš skolininko UAB „Kredo“ valstybei 5.60 Lt pašto išlaidų...