Byla 2A-237-513/2012
Dėl atsisakymą duoti sutikimą pripažinimo nepagrįstu

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės ir Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovų I. D. ir N. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. D. ir N. D. patikslintą ieškinį atsakovui V. S., tretiesiems asmenims G. Č., A. Č., I. P., E. M., N. M., P. S. (P. S.), K. S. (K. S.), A. K. (A. K.), N. K. (N. K.), Valstybės įmonei Registrų centras dėl atsisakymą duoti sutikimą pripažinimo nepagrįstu,

Nustatė

2ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydami pripažinti atsakovo V. S. atsisakymą pasirašyti 2009-11-19 bendraturčių susitarimą dėl rūsio patalpų pasidalinimo, jog bendraturčiai I. D. ir N. D. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis kartu valdo, naudoja ir disponuoja rūsio ir rūsio bendro koridoriaus patalpomis, priklausančiomis rekonstruotam butui adresu ( - ): P-6 (3.40 kv.m.), P-7 (2.19 kv.m.), P-8 (13.40 kv.m.), P-9 (7.75 kv.m.), P-10 (3.72 kv.m.), P-11 (2.14 kv.m.), nepagrįstu bei priteisti iš atsakovo V. S. visas bylinėjimosi išlaidas.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-08-05 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovas neišreiškė valios pasirašyti susitarimą dėl patalpų, esančių ( - ), pasidalijimo, kadangi rūsio patalpų pasidalijimo tvarka neatitiko jo valios bei interesų. Susitarimo pasirašymas, tiek ir atsisakymas pasirašyti gali būti išreikštas tik laisva valia. Prievarta išreikalautas pasirašymas, būtų laikomas negaliojančiu pagal CK 1.91 straipsnyje įtvirtintą bendrą sandorių negaliojimo pagrindą – pripažinus valios trūkumą. Atsakovo atsisakymas pasirašyti susitarimą dėl rūsio patalpų padalijimo yra išreikštas laisva valia, neprieštarauja sutarčių laisvės principui, todėl yra teisiškai pagrįstas. Nors ieškovai nurodė, jog jie įvykdė garantiniame rašte nurodytus įsipareigojimus, paruošė jiems priklausančios palėpės dalies prikimo – pardavimo sutartį, o atsakovas vengė atvykti pas notarą, tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

4Apeliaciniu skundu ieškovai I. D. ir N. D. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-05 sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos, kadangi teismas nesigilino į tai, jog po privatizavimo name buvo dviejų rūšių bendro naudojimo patalpos – rūsys ir palėpė. Atsižvelgdami į savo poreikius dėl bendrų patalpų pasidalijimo butų savininkai buvo sutarę jau senai, tai patvirtina pridedamas gyventojų susitarimo nuorašas su vertimu. Šį susitarimą buvo pasirašęs ir ankstesnis 4 buto savininkas, atsakovo tėvas, iš kurio atsakovas paveldėjo nekilnojamąjį turtą. Tai, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 1713/2899 dalys neįrengtos pastogės, t.y. žymiai didesnė pastogės dalis, negu priklausytų pagal turimo buto plotą, taip pat netiesiogiai patvirtina, jog tarp gyventojų buvo pasiektas susitarimas kaip pasidalinti bendro naudojimo patalpas, nes kiti gyventojai nepretendavo į pastogę. Teismas nesiaiškino aplinkybės, kad būtent atsakovas vengė vykdyti savo įsipareigojimus pagal garantinį raštą. Teismo sprendime be pagrindo konstatuojama, kad ieškovai neįrodė, jog jie įvykdė garantiniame rašte nurodytus įsipareigojimus. Teismas priėmė sprendimą išsamiai neištyręs visų bylos aplinkybių. Be to, atsakovas iki bylos nagrinėjimo neneigė, kad būtent jis neįvykdė duoto sutikimo iš ieškovų pirkti palėpę ir sandorį įforminti notariškai. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo suformuota teismų praktika. Ieškovai teigia, kad pateikė ieškinį dėl valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos nustatymo bei atsisakymo duoti sutikimą pripažinimo negaliojančiu, tačiau teismas sprendime dėl to nieko nepasisakė, o aiškinosi tik dėl atsakovo atsisakymo pasirašyti susitarimą, nors ieškovų interesas buvo nustatyti valdymo tvarką.

5Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. S. prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-05 sprendimą nepakeistą.

6Apeliacinis skundas tenkintinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8Byloje nustatyta, kad 2009-11-19 daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkai pasirašė susitarimą dėl rūsio patalpų ir bendro naudojimo rūsio koridoriaus, esančių ( - ), pasidalinimo. Atsakovas atsisakė pasirašyti 2009-11-19 susitarimą dėl rūsio patalpų pasidalinimo, tačiau pasirašė atskirą sutikimą (susitarimo priedą), kuriame nurodė, kad sutinka, jog ieškovai įregistruotų nuosavybės teisę į rūsius: P-6 (3.40 kv.m.), P-7 (2.19 kv.m.), P-8 (13.40 kv.m.), P-9 (7.75 kv.m.), P-10 (3.72 kv.m.), P-11 (2.14 kv.m.) (b.l. 7,22). 2009-12-06 ieškovė ir atsakovas pasirašė garantinį raštą, kuriuo ieškovė įsipareigojo jai ir jos sūnui priklausančią palėpės dalį parduoti atsakovui už 100 Lt, o atsakovas – pasirašyti 2009-11-19 susitarimą dėl rūsio patalpų padalijimo.

9Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Šioje byloje ieškovai neprašė atidalinti dalį iš bendro turto ar nustatyti naudojimosi tvarką. Ieškovai rekonstrukcijos būdu prie savo buto prijungė dalį bendro naudojimosi patalpų, tačiau prašė pripažinti, kad atsakovas nepagrįstai atsisako pasirašyti 2009-11-19 bendraturčių susitarimą dėl rūsio patalpų pasidalijimo, nors pagal CK 4.82 str. 5 d., buto savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiu. Kai nesutariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 str. 2 d.). Kolegijos manymu, šioje byloje turėtų būti taikomas ir CK 4.77 str., nes faktiškai bendraturčių teisės pasikeitė rekonstrukcijos būdu padidinus bendrosios dalinės nuosavybės vertę. Todėl byloje svarbu nustatyti, ar ieškovai tokiai rekonstrukcijai turėjo kitų bendraturčių sutikimus, nes byloje pateiktuose susitarimuose apie rekonstrukciją ir jos pasekmes nenurodoma (t. 1, b. l. 6–8). Byloje yra duomenų, kad rekonstrukcija atlikta pagal 1999-12-15 projektų derinimo taryboje protokolu Nr. 86 suderintą projektą, koreguotą 2004-08-24 (t. 1, b. l. 10), todėl bylai tinkamai išnagrinėti reikalingas rekonstrukcijos projektas, be to, svarstytinas klausimas dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo ir/ar priešieškinio pateikimo, nes liko neišspręstas klausimas dėl kitų bendrų patalpų – palėpės – naudojimosi tvarkos nustatymo.

10Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Išnagrinėti bylos pagal byloje esančius įrodymus negalima, todėl sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

11Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

12Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-05 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai