Byla e2-1231-407/2018
Dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo ir patalpų gražinimo, pareikštus atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Būstas plius“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Būstas plius“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. prašymus dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo ir patalpų gražinimo, pareikštus atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Būstas plius“ bankroto byloje.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Byla apeliacine tvarka nagrinėjama pakartotinai po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-06-15 nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2017-10-05 nutartį ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
  2. Klaipėdos apygardos teismo 2013-12-23 nutartimi, įsiteisėjusia 2014-01-02, iškelta UAB ,,Būstas plius“ bankroto byla ir įmonės kreditoriams nustatytas 35 dienų terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pareikšti savo reikalavimus minėtos įmonės bankroto byloje. 2016-12-27 pareiškėjas V. G. kreipėsi į teismą, prašydamas patvirtinti jo 32 437,44 Eur dydžio finansinį reikalavimą. 2017-02-17 pareiškėjas pateikė patikslintą prašymą, prašydamas patvirtinti jo 60 023,75 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Būstas plius“ bankroto byloje, kurį sudaro atsakovės nesumokėtas 32 437,44 Eur dydžio nuomos mokestis už išnuomotas patalpas už laikotarpį nuo 2010-11-01 iki 2015-06-01 ir 27 586,31 Eur skola, kurią sudaro pareiškėjui negrąžinto turto vertė. Savo reikalavimą pareiškėjas grindė patalpų nuomos sutartimis (2010-11-01 – 2015-06-01 laikotarpiu jis buvo išnuomojęs atsakovei patalpas ( - ), tačiau ji nemokėjo nuomos mokesčio) bei perduotos įrangos ir detalių trūkumo aktu (nesugrąžinta perduota įranga ir mašinų detalės). Be to, pareiškėjas prašė įpareigoti bankroto administratorę perduoti pareiškėjui priklausančias atsakovei išnuomotas patalpas.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies – patvirtino jo 49 597,31 Eur dydžio finansinį reikalavimą atsakovės BUAB „Būstas plius“ bankroto byloje bei nustatė atsakovės bankroto administratorei 1 mėnesio terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos grąžinti pareiškėjui patalpas, esančias ( - ).
  2. Teismas nustatė, kad pareiškėjas praleido Klaipėdos apygardos teismo 2013-12-23 nutartimi nustatytą terminą reikalavimui pareikšti, tačiau, įvertinęs tai, jog pateiktos patalpų nuomos sutartys neginčijamos ir yra galiojančios, konstatavo, kad tai pripažintina svarbia priežastimi atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui, kurį sudaro nesumokėtas nuomos mokestis, pareikšti. Terminui dėl reikalavimo priteisti žalą dėl negrąžintų įrenginių, detalių atnaujinti teismas svarbia aplinkybe pripažino tai, kad nei civilinėje byloje pagal UAB „Būstas plius“ ieškinį darbuotojui G. B. dėl žalos atlyginimo (bylos Nr. 2-2249-513/2010), nei civilinėje byloje pagal V. G. ieškinį atsakovui V. S. dėl žalos atlyginimo (bylos Nr. e2-5435-323/2016) nebuvo priteistas žalos atlyginimas.
  3. Teismas nurodė, jog pareiškėjas, būdamas patalpų savininkas, negalėjo nežinoti apie iškeltą atsakovės bankroto bylą, nes, bylos duomenimis, nustatyta, kad, iškėlus bankroto bylą, jo buvo prašoma perduoti įmonės dokumentus ir turtą. Pareiškėjui nuo bankroto bylos iškėlimo buvo žinoma, kad atsakovė nuomos sutarties nevykdys ir nuomos mokestis iškėlus bankroto bylą nebus mokamas, todėl teismas pripažino pareiškėjo teisę į nuomos mokesčio skolą nuo 2010-11-01 iki 2014-01-01 (įsiteisėjo nutartis iškelti atsakovei bankroto bylą), kuri sudaro 22 011 Eur.
  4. Teismas nustatė, kad pagal nuomos sutartis patalpos atsakovei buvo išnuomotos kartu su jose esančia įranga, kuri nurodyta 2009-06-01 nuomos sutarties priede Nr. 1. 2010-07-02 tuometinis atsakovės vadovas V. S. pasirašė įsakymą dėl inventorizacijos atlikimo, liudytoju apklaustas buvęs įmonės darbuotojas G. B. patvirtino, kad inventorizacija buvo atlikta, 2010-07-09 trūkumų nustatymo aktu tuometinis įmonės vadovas V. S. patvirtino, kad pareiškėjui priklausančiose patalpose trūksta įrangos už 27 586,31 Eur (95 250 Lt). Teismo vertinimu, aplinkybė, jog teisme buvo nagrinėjama BUAB ,,Būstas plius“ civilinė byla Nr. 2-2249-513/2010 dėl darbuotojo G. B. padarytos žalos atlyginimo, patvirtina, jog dalis atsakovei perduoto turto prarasta. Dėl šių aplinkybių teismas sprendė, jog pareiškėjo reikalavimas patvirtinti jo 27 586,31 Eur reikalavimą, grindžiamą negrąžintos įrangos verte, yra pagrįstas.
  5. Teismas nenustatė, kad egzistuoja realios kliūtys grąžinti išnuomotas patalpas pareiškėjui, bankroto administratorė sutiko, jog patalpoms sugrąžinti reikalingas 1 mėnesio terminas, todėl teismas nustatė šį terminą patalpoms grąžinti.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atskirajame skunde atsakovė BUAB „Būstas plius“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjo V. G. prašymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai atnaujino terminą pareiškėjo finansiniam reikalavimui patvirtinti. Pats pareiškėjas neneigia, kad apie atsakovei iškeltą bankroto bylą buvo informuotas. Pareiškėjas buvo pareiškęs ieškinį buvusiam atsakovės direktoriui V. S. dėl žalos atlyginimo, nors žinojo, kad turėjo teikti prašymą atsakovės bankroto administratorei. Be to, pareiškėjui buvo žinoma apie civilinę bylą, kurioje buvo atmestas UAB ,,Būstas plius“ ieškinys įmonės darbuotojui G. B. dėl žalos, kurią sudaro prarastas įmonės turtas, atlyginimo.
    2. 2009-06-01 nuomos sutarties 2010-07-01 pakeitimą, kuriuo pratęstas nuomos terminas iki 2015-06-01, atsakovės vardu pasirašė įmonės juristas T. R., nurodant, kad jis veikė pagal įgaliojimą, tačiau byloje įgaliojimas nepateiktas.
    3. Tik atlikus ikiteisminį tyrimą bus galima aiškiai nustatyti, kiek buvo sumokėta pareiškėjui už nuomą, kam buvo panaudotos 558 825,13 Lt lėšos, kadangi 2017-02-02 specialisto išvadoje rašoma, kad UAB ,,Būstas plius“ (direktorius V. S.) nepagrindė apskaitos dokumentais avanso apyskaitoje užregistruotų išlaidų ,,2010-04-12 Gamybinės patalpos bei įranga įvairi 558 825,13 Lt“. Kadangi yra atliekamas papildomas ūkinės finansinės veiklos patikrinimas, jį atlikus bus aiškiai nurodyta, kam panaudotos šios lėšos.
    4. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė realiai veiklą vykdė ne ginčo pastate su įranga, pažymėtame plane 7F1p, o kitame pastate, kuris priklauso ne pareiškėjui, o A. L., todėl yra pagrįstas pagrindas konstatuoti, jog negyvenamųjų patalpų nuomos sutartys buvo sudarytos pareiškėjui siekiant pasisavinti įmonės pinigines lėšas. Pareiškėjo išnuomotose patalpose iš tikrųjų veiklą vykdė UAB „Lenesta“, kuri prekiavo automobilių atsarginėmis detalėmis, tačiau teismas šios aplinkybės netyrė. Tai leidžia spręsti, kad pareiškėjas neteisėtai gavo 168 000 Lt už negyvenamųjų patalpų nuomą. Bankroto administratorė yra pareiškusi ieškinį pareiškėjui dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir be pagrindo išmokėtų lėšų priteisimo.
    5. Teismas įpareigojo bankroto administratorę perduoti patalpas, tačiau išnuomotos patalpos nebuvo naudotos atsakovės veiklai vykdyti ir šiomis patalpomis disponavo pats pareiškėjas. Patalpose yra detalės, kuriomis prekiavo UAB ,,Lenesta“, o ne atsakovė, todėl neaišku, kokias patalpas atsakovės bankroto administratorė turi grąžinti.
    6. Teismas neišsiaiškino aplinkybės, ar aprašytas turtas, dėl kurio trūkumo priteisė nuostolius, priklausė pareiškėjui. Liudytoju apklaustas G. B. paaiškino, kad jo atžvilgiu buvo pareikštas ieškinys dėl turto praradimo, kuris buvo atmestas. Esant atmestam ieškiniui, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos už prarastus įrengimus, yra nepagrįstas. Sudarant nuomos sutartis turtas buvo perduotas vienetais nenurodant kainų, tačiau inventorizacijos akte nurodytos kainos. Neaišku, kaip galima nustatyti trūkstamo turto kainą, jei perduodant tą turtą kainos nebuvo nurodytos. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad turtas priklausė pareiškėjui, ir teismas tokių įrodymų nepareikalavo. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai paaiškino, kad ant akto tik pasirašė ir nieko daugiau nežino, įrengimų nematė, neskaičiavo ir apie nuostolius nieko nežino. G. B. tik surašė inventorizacijos lapą pagal pareiškėjo nurodymą, o kitų liudytojų teismas neapklausė. Neaišku, kaip galima skaičiuoti nuostolius, jei patalpos ir įrengimai, kuriuose veiklą vykdė atsakovė priklausė A. L.. Toks pareiškėjo elgesys yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
  1. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas V. G. prašo jį atmesti ir palikti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartį nepakeistą bei skirti 1 000 Eur baudą atsakovės bankroto administratorės įgaliotam asmeniui A. M. už nepagrįstą skundo padavimą, melagingų duomenų pateikimą teismui bei piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis, pusę baudos priteisiant pareiškėjui. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
    1. Apeliantė nurodo, kad tik atlikus ikiteisminį tyrimą bus nustatyta, kam UAB ,,Būstas plius“ išleido 558 825,13 Lt, tačiau FNTT jau atliko ikiteisminį tyrimą ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-149-158/2013 yra priimtas nuosprendis pripažinti V. S. kaltu padarius nusikalstamas veikas. Atsakovės bankroto administratorei šios aplinkybės buvo žinomos nuo 2014 m.
    2. Visiškai neaišku, kuo vadovaudamasis bankroto administratorius padarė išvadą, kad pareiškėjui buvo sumokėta 168 000 Lt, kadangi dokumentų, patvirtinančių šį jo teiginį, nėra, o liudytojai teismo posėdžio metu šios administratoriaus padarytos išvados nepatvirtino. Atsakovė nuomojosi ne vieną arkinį sandėlį, o aikštelę su pastatų kompleksu; ginčo dėl kitų pastatų byloje nėra.
    3. Atskirojo skundo teiginys, kad ginčo patalpose veiklą vykdė ne atsakovė, o UAB ,,Lenesta“, yra visiškai nepagrįstas. Jį paneigia Klaipėdos apygardos teismo 2015-09-21 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-545-265/2015 ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-318-236/2015. Be to, BUAB ,,Lenesta“ bankroto administratorius niekada nėra kreipęsis į pareiškėją su pretenzijomis.
    4. Bankroto administratorius iki šiol neatlaisvino pareiškėjui priklausančių patalpų, nors teismo posėdžio metu patvirtino, kad per mėnesį patalpas atlaisvintų. Dar 2014 m. bankroto administratorius su pareiškėju tarėsi dėl to, kad atlaisvins pareiškėjui priklausančias patalpas, tačiau to iki šiol nepadarė. Įrodymai, kad tokie pokalbiai dėl turto paėmimo buvo 2014, 2015 ir 2016 m. yra ikiteisminio tyrimo medžiagoje.
    5. Bankroto administratoriaus siekis suklaidinti teismą, nesilaikymas įstatymų, bandymas apšmeižti pareiškėją patvirtina jo nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl jam skirtina 1 000 Eur bauda, pusę šios sumos skiriant pareiškėjui.

8Teisėjų kolegija

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013-12-23 nutartimi iškelta atsakovės UAB ,,Būstas plius“ bankroto byla. Šia nutartimi, vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktu, atsakovės kreditoriams nustatytas 35 d. terminas (skaičiuojamas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos) reikalavimams, atsiradusiems iki bankroto bylos iškėlimo dienos, pareikšti. Nutartis įsiteisėjo 2014-01-02, todėl terminas finansiniams reikalavimas pareikšti atsakovės bankroto byloje suėjo 2014-02-06 (ĮBĮ 10 str. 4 d. 5 p., CPK 73 str. 3 d.).
  2. Pareiškėjas su prašymais patvirtinti jo bendrą 60 023,75 Eur dydžio finansinį reikalavimą, susidedantį iš reikalavimo sumokėti nuomos mokesčio už patalpų nuomą skolą ir reikalavimo atlyginti nuostolius, kuriuos jis patyrė atsakovei negrąžinus kartu su patalpomis išnuomoto ilgalaikio turto, į teismą kreipėsi atitinkamai 2016-12-27 ir 2017-02-17, t. y. žymiai praleidęs teismo nutartimi nustatytą terminą. Termino praleidimo faktą konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje; ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra.
  3. ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis ĮBĮ nereglamentuoja, šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes.
  4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-06-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018, išaiškino, kad teismas, spręsdamas dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis, turėtų atsižvelgti į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, aplinkybes, realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, bylos šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Spręsdamas dėl praleisto termino atnaujinimo, teismas turi nustatyti, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarba, taip pat ar išnykus kliūtims asmuo (kreditorius) per protingą laiką kreipėsi į teismą ar bankrutuojančios įmonės administratorių su finansiniu reikalavimu; vertinti, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai – šiems kriterijams turi reikšmės praleidusio terminą asmens veikla, patirtis ir kitos su juo susijusios savybės, turėjusios įtakos terminui praleisti.
  5. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neneigia bankroto administratorės nurodytos aplinkybės apie tai, kad jis žinojo apie atsakovės bankroto procesą. Šią aplinkybę patvirtina ir Klaipėdos apygardos prokuratūros 2014-12-30 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą V. S. atžvilgiu, iš kurio matyti, kad pareiškėjas buvo apklaustas apie įmonės dokumentų perdavimą pardavus įmonės akcijas. Prašydamas patvirtinti jo finansinį reikalavimą, pareiškėjas 2016-12-27 ir 2017-02-17 prašymuose nurodo, kad į teismą kreipiasi tik dabar, kadangi į bankroto administratorių buvo kreiptasi ne kartą tiek rašytiniu, tiek žodiniu būdu dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo ir patalpų atlaisvinimo. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas į bankroto administratorę kreipėsi 2015-08-29, t. y. daugiau kaip 1,5 metų praleidęs teismo nutartimi nustatytą terminą kreditorių reikalavimams pareikšti. Duomenų, kad pareiškėjas į bankroto administratorę su prašymu patvirtinti jo finansinį reikalavimą būtų kreipęsis anksčiau, byloje nėra. Bankroto administratorė nesutiko su pareiškėjo 2015-08-29 prašymu ir nurodė, kad pareiškėjas privalo kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą ir pateikti prašymą su pagrindžiančiais dokumentais dėl termino pažeidimo. Į teismą su prašymu patvirtinti jo finansinį reikalavimą pareiškėjas kreipėsi tik 2016-12-27 (dėl reikalavimo sumokėti nuomos mokesčio už patalpų nuomą skolą) ir 2017-02-17 (dėl reikalavimo atlyginti nuostolius, kuriuos jis patyrė atsakovei negrąžinus kartu su patalpomis išnuomoto ilgalaikio turto).
  6. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas prašymus patvirtinti finansinį reikalavimą praleido žymiai praleidęs (beveik trejus metus) tokio prašymo padavimo terminą, nors apie atsakovės bankroto procesą žinojo, termino praleidimo priežasčių pats pareiškėjas iš esmės nenurodė, be to, nepagrindė, kodėl daugiau nei metus nesikreipė į teismą net po to, kai bankroto administratorė 2015-09-02 rašte tokią pareigą nurodė. Šių nustatytų aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismo akcentuota aplinkybė, kad nuomos sutartys yra nenutrauktos ir galiojančios, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas prašymą patvirtinti jo finansinį reikalavimą praleido dėl svarbių priežasčių. Juo labiau, kad patalpų nuomos sutartys nebuvo įregistruotos viešame registre ir bankroto administratorė negalėjo žinoti apie tai, jog įmonė yra sudariusi patalpų nuomos sutartį, o pareiškėjas, kaip patalpų savininkas, nebendradarbiavo nei su buvusiu vadovu V. S., nei su bankroto administratore.
  7. Terminui dėl reikalavimo atlyginti nuostolius, kuriuos pareiškėjas patyrė atsakovei negrąžinus kartu su patalpomis išnuomoto ilgalaikio turto, atnaujinti teismas svarbia aplinkybe pripažino tai, kad nei civilinėje byloje pagal UAB „Būstas plius“ ieškinį darbuotojui G. B. dėl žalos atlyginimo (bylos Nr. 2-2249-513/2010), nei civilinėje byloje pagal V. G. ieškinį atsakovui V. S. dėl žalos atlyginimo (bylos Nr. e2-5435-323/2016) nebuvo priteistas žalos atlyginimas. Civilinėje byloje Nr. 2-2249-513/2010 UAB „Būstas plius“ ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė darbuotojui G. B., o civilinėje byloje Nr. e2-5435-323/2016 V. G. ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė atsakovui V. S.. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka. Pareiškėjas nurodo, kad apie atsakovei perduotų daiktų trūkumą sužinojo iš 2010-07-09 trūkumų akto, neįrodinėja, kad apie šį aktą sužinojo žymiai vėliau, nei jis buvo surašytas. Teismų procesiniai sprendimai, priimti pirmiau nurodytose bylose, nebuvo pagrindas reikšti pareiškėjui finansinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje (CPK 182 str. 2 p.). Pats teismas nenurodė, nei kokią reikšmę nurodyti teismo procesai bylose dėl žalos atlyginimo turi šioje byloje reiškiamam tvirtinti kreditoriaus reikalavimui, nei kokią reikšmę ši aplinkybė turėjo ar galėjo turėti termino praleidimo priežastims.
  8. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad pareiškėjas teismo nutartimi nustatytą 35 dienų terminą praleido beveik trejus metus, daugiau nei metus nesikreipė į teismą net po to, kai bankroto administratorė 2015-09-02 rašte tokią pareigą nurodė, termino praleidimo priežasčių pats pareiškėjas iš esmės nenurodė, sprendžia, kad šio termino praleidimo priežastys nėra svarbios. Termino finansiniam reikalavimui pareikšti praleidimas yra savarankiškas pagrindas netenkinti pareiškėjo prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo.
  9. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje neįrodytas ir pareiškėjo finansinio reikalavimo pagrįstumas iš esmės. Pareiškėjas prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą, kildinamą iš nesumokėto nuomos mokesčio už negyvenamųjų patalpų nuomą nuo 2010-11-01, grindė vien tik negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimis. Bankroto administratorė išreiškė abejones dėl to, ar nuomos sutartis buvo realiai sudaryta ir vykdoma, kartu pažymėdama ir tai, kad pareiškėjas nepateikė nuomos sutarčių originalų, o 2010-07-01 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pakeitimas, kuriuo patalpų nuomos terminą pratęsiamas nuo 2010-06-01 iki 2015-06-01, įmonės vardu pasirašytas darbuotojo T. R., nors nėra įgaliojimo, kad jis tokią teisę turėjo.
  10. Byloje pateiktas vienintelis įrodymas, pagrindžiantis tai, kad 2010-07-20 pareiškėjui buvo išmokėta dalis nuomos mokesčio pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, nors įmonė nuo 2010 m. kovo mėn. nemokėjo mokesčių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir turėjo skolų darbuotojams. Klaipėdos m. apylinkės teismo 2012-05-07 nutarime, priimtame administracinėje byloje Nr. A2.2-1476-795/2012, nustatyta, kad atsakovė jau 2009 m. buvo nemoki ir nevykdė realios veiklos. Šie įrodymai kelia abejonių ar negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, iš kurios kildinamas pareiškėjo reikalavimas, buvo realiai sudaryta, kadangi įmonei esant nemokiai ir nevykdant veiklos naujos patalpos, skirtos veiklai vykdyti, nėra reikalingos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-06-15 nutartimi grąžindamas bylą pakartotinai nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, nurodė, kad turėtų būti tiriamos aplinkybės dėl nuomos sutarties sudarymo aplinkybių, realios nuomos sutarties vykdymo, tačiau net ir žinodamas tokią kasacinio teismo poziciją, pareiškėjas jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad nuomos sutartis buvo sudaryta realiai, nepateikė.
  11. Byloje esantys įrodymai nepagrindžia ir pareiškėjo reikalavimo dėl nuostolių už negrąžintą įrangą atlyginimo. Šį reikalavimą pareiškėjas įrodinėjo 2010-07-09 ilgalaikio turto apyraše užfiksuotais trūkumais, kuriame nurodyti trūkstamų daiktų pavadinimai, jų kiekis ir vertė. Tuo tarpu prie negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties esančiame priede Nr. 1 nurodyta, koks ilgalaikis turtas atsakovei buvo perduotas kartu su patalpomis, tačiau perduodamų daiktų vertė nebuvo nenurodyta. Todėl sutiktina su bankroto administratore, kad vien toks aktas nėra pakankamas spręsti, kad būtent jame užfiksuota teisinga trūkstamo turto vertė, ir atitinkamai – realiai patirti nuostoliai. Tai, kad atsakovė buvo pareiškusi ieškinį įmonės darbuotojui G. B., kuris atmestas, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nepatvirtina nei pareiškėjui padarytos žalos fakto, nei dydžio. Kitokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo patirtus nuostolius dėl negrąžinto turto, pareiškėjas nepateikė.
  12. Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateikti įrodymai nėra pakankami spręsti, kad jo prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas yra pagrįstas.
  13. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų termino praleidimo priežastims nustatyti svarbių aplinkybių, todėl nepagrįstai termino praleidimo priežastis pripažino svarbiomis, taip pat netinkamai vertino įrodymus, kuriais grindžiamas pareiškėjo finansinio reikalavimo pagrįstumas. Dėl šių priežasčių skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atmetamas.
  14. Be to, vienas iš pareiškėjo reikalavimų šioje byloje buvo įpareigoti atsakovės bankroto administratorę perduoti pareiškėjui patalpas, esančias ( - ). Nesutikdama su šiuo reikalavimu bankroto administratorė nurodo, kad šiose patalpose įmonė veiklos nevykdė, nurodytose patalpose esantys daiktai nėra atsakovės, todėl bankroto administratorė neturi pareigos atlaisvinti patalpas ir perduoti jas pareiškėjui. Pareiškėjo nurodytas Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato tyrėjos G. Š. raštas, kuriuo bankroto administratorei nurodoma perimti arkiniame sandėlyje ir garažo bokse esančius daiktus, yra surašytas remiantis pareiškėjo paaiškinimais, kad šiose patalpose esantys daiktai priklauso atsakovei, todėl jis nėra pakankamas patvirtinti, kad ginčo patalpose veiklą vykdė atsakovė. Byloje nėra jokių įrodymų, kad nurodytose patalpose esantis turtas priklauso atsakovei, atsakovės bankroto administratorė pripažino, kad nurodytų patalpų nevaldo, jokių pretenzijų į patalpose esančius daiktus neturi, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjas neįrodė, kad pažeidžiama jo teisė naudotis ginčo patalpomis. Ta aplinkybė, kad nuo bankroto bylos iškėlimo iki pareiškėjo kreipimosi į bankroto administratorę dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, bankroto administratorė nežinojo apie negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties egzistavimą, leidžia spręsti, kad įmonė nesinaudojo ginčo patalpomis. Atsižvelgiant į tai, nutarties dalis, kuria atsakovės bankroto administratorė įpareigota pareiškėjui perduoti patalpas, esančias ( - ), taip pat panaikinama ir šis pareiškėjo reikalavimas atmetamas.
  15. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo skirti atsakovės bankroto administratorės įgaliotam asmeniui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis reiškiant nepagrįstą skundą ir elgiantis nesąžiningai (CPK 95 str.). Tenkinus bankroto administratorės atskirąjį skundą ir pripažinus, jog pareiškėjo finansinis reikalavimas, patvirtintas pirmosios instancijos teismo nutartimi, yra nepagrįstas, bankroto administratorės veiksmai jį ginčijant negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Todėl pareiškėjo prašymas dėl baudos bankroto administratorės įgaliotam asmeniui paskyrimo atmetamas.
  16. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės teisinės reikšmės bylos galutiniam rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

12Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymus dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo ir įpareigojimo grąžinti patalpas atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai