Byla 1A-149-383/2020
Dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Raimondai Jačiauskienei, nuteistajam D. L., jo gynėjui advokatui Antanui Danieliui, nuteistajam J. Z., jo gynėjui advokatui Edvinui Sergaičiui, nuteistajam E. B., jo gynėjui advokatui Atui Moliui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jurgitos Česienės, nuteistojo E. B. ir jo gynėjo advokato Ato Molio, nuteistojo J. Z. ir jo gynėjo Edvino Sergaičio apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

3D. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

4– pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

5– pagal BK 146 straipsnio 2 dalį –1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės apimtos, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir subendrinta bausmė paskirta – 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo.

7Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis prie 2019 m. gegužės 7 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo, pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu ir D. L. paskirta subendrinta - 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

8Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu ar mokymusi; neišvyki už gyvenamosios vietos, miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

9Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal 2019 m. gegužės 7 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendį ir, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. birželio 30 d. iki 2018 m. liepos 2 d. (2 dienos).

10Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti, o pradėjus nuosprendį vykdyti - panaikinti.

11J. Z. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

12– pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausme,

13– pagal BK 146 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto bausme.

14Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta subendrinta 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmė, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

15Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. birželio 30 d. iki 2018 m. liepos 2 d.

16Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento – paso Nr. ( - ), paėmimą, nuspręsta palikti, o pradėjus nuosprendį vykdyti - panaikinti ir dokumentą grąžinti J. Z..

17E. B. pripažintas kaltu pagal BK 146 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 20 parų arešto bausme, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

18Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. birželio 30 d. iki 2018 m. liepos 2 d.

19Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. ( - ), paėmimą, nuspręsta palikti, o pradėjus nuosprendį vykdyti - panaikinti ir dokumentą grąžinti E. B..

20Teisėjų kolegija

Nustatė

211.

22D. L., J. Z. ir E. B. nuteisti už tai, kad: D. L. ir J. Z., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrai, tai yra D. L. su J. Z. ir E. B., 2018 m. birželio 30 d., laikotarpyje nuo 21.00 val. iki 22.23 val., neteisėtai atėmė laisvę S. Č. bei kaltinamieji D. L. ir J. Z., atlikdami prieš pastarąjį smurtinius veiksmus, bendrais veiksmais nesunkiai sužalojo S. Č., o būtent: 2018 m. birželio 30 d. apie 21 val. prie namo Nr. ( - ), S. Č. įsėdus į automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. ( - ) J. Z. kumščiu vieną kartą trenkus jam į veidą ir grasinant jį užmušti, pakasti miške, E. B. vairuojamu automobiliu S. Č. atvežė iki namo kiemo, esančio ( - ), kur J. Z. sudavus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis S. Č. į veidą, dešinį šoną ir jam pargriuvus, D. L. su J. Z. suėmę nukentėjusiajam už rankų ir kojų jį atnešė į automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. ( - ) taip atėmę galimybę S. Č. laisvai pasirinkti savo buvimo vietą, prieš jo valią, E. B. vairuojamu automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. ( - ) nuvežė S. Č. į ( - ) miško parko estradą, esančią ( - ), kur veikdami bendrai, D. L. bendrai su J. Z. sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių rankomis, kojomis bei medine lazda S. Č. į įvairias kūno vietas, po to D. L. su J. Z. įkėlė S. Č. į automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. ( - ) bagažinę ir E. B. vairuojamu automobiliu atvežė jį į aikštelę, esančią prie parduotuvės, adresu ( - ), kur J. Z. vieną kartą spyrus ir vieną kartą kumščiu sudavus S. Č. į veidą, D. L. sudavė tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių kumščiu S. Č. į veidą, po to, E. B. vairuojamu automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. ( - ) S. Č. atvežė į namo kiemą, esantį ( - ), kur D. L. vieną kartą kumščiu sudavė S. Č. į veidą, tuo bendrais su J. Z. veiksmais padarė nukentėjusiajam S. Č. poodines kraujosruvas veide, kairio skruostikaulio, kairės akiduobės, nosikaulių ir krūtinės kairės pusės X, XI ir XII šonkaulių lūžimus, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, o S. Č. pasišalinus iš automobilio 22.23 val. apie įvykį buvo pranešta policijai. Kaltinamasis E. B. tokiu būdu tiesiogiai stebėdamas J. Z. ir D. L. smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu neteisėtai atėmė S. Č. laisvę. Tokiais veiksmais D. L. ir J. Z. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 146 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, o kaltinamasis E. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje.

232.

24Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje esanti įrodymų visuma patvirtina D. L., J. Z. ir E. B. kaltę dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo.

253.

26Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė Jurgita Česienė prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendį pakeisti: pripažinti, kad D. L. nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas ir šią aplinkybę pripažinti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nuosprendžio dalį, kuria D. L. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, panaikinti. D. L. paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose. Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

273.1.

28Prokurorė nurodo, kad teismas, išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir teisingai kvalifikavo D. L. padarytas nusikalstamas veikas, pagrįstai paskyrė bausmes, susijusias su laisvės atėmimu, tačiau, ne tik padarė klaidingas išvadas, kad bausmės tikslai kaltinamajam D. L. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, bet ir nepagrįstai pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas, nesant įstatyme numatyto pagrindo šių nuostatų taikymui. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo 2019 metų lapkričio 6 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 328 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam D. L. paskyrus galutinę laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis viršija BK 75 straipsnyje nustatytą ketverių metų laisvės atėmimo ribą, bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančios nuostatos jo atžvilgiu negalėjo būti taikomos, tam nesant BK 75 straipsnyje numatytų būtinų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-317-303/2016, 2K-168-788/2016).

293.2.

30Prokurorė pažymi, kad nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje pažymėjo, kad kaltinamasis padarė veikas neišnykus teistumui, nepagrįstai neakcentavo aplinkybės, jog D. L. nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (teistas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį) ir šios aplinkybės skundžiamame nuosprendyje nenurodė kaip sunkinančios kaltinamojo atsakomybę. D. L. praeityje ne kartą teistas, nei faktinis laisvės atėmimo bausmės atlikimas, nei skirtos švelnesnės bausmės jam nebuvo efektyvios ir nesulaikė pastarojo nuo vis naujų nusikalstamų veikų darymo. Ginčijamu nuosprendžiu pripažintas nusikalstamas veikas D. L. įvykdė trumpame laikotarpyje po Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 12 d. apkaltinamojo nuosprendžio už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, priėmimo (praėjus 18 dienų), kuriuo jam paskirtos griežtos - 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas taip pat buvo atidėtas 3 metų laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus. Ir nors veikas įvykdė dar neįsiteisėjus minėtam 2018 m. birželio 12 d. nuosprendžiui, apie jam skirtą bausmę ir įpareigojimus kaltinamasis žinojo, pats šio nuosprendžio neskundė, tačiau vėl įvykdė analogiško (smurtinio) pobūdžio nusikalstamą veiką, tuo pačiu pažeisdamas jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės - neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val. sąlygas.

314.

32Apeliaciniame skunde nuteistasis E. B. ir jo gynėjas advokatas Atas Molis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio dalį, kurioje E. B. pripažintas kaltu pagal BK 146 straipsnio 2 dalį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

334.1.

34Skunde teigiama, kad S. Č. į automobilį, kuriame jau sėdėjo apeliantas ir kiti nuteistieji - J. Z., D. L., pateko savo noru, t. y. nebuvo priverstas įlipti per prievartą. Ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu ir pats nukentėjusysis pažymėjo, kad įsėdo savarankiškai, siekiant, kad jis įliptų į automobilį, joks smurtas prieš jį nebuvo vartotas. Nukentėjusiajam buvo liepta eiti pas kaimyną R., pastarąjį pakviesti, tačiau paskambinus į duris, jų niekas neatidarė. Miške jam buvo liepta išlipti iš automobilio, kur jis buvo mušamas. Prie parduotuvės „G. P.“ J. Z. (T.) atidaręs automobilio bagažinę, nukentėjusiajam liepė išlipti, ką jis ir padarė. Vėliau J. Z. (T.) liepė nukentėjusiajam lipti į automobilį, nukentėjusysis įlipo į automobilį ir atsisėdo automobilio gale. Prie parduotuvės stovėjo „Taxi“ automobilis, tačiau ar automobilio vairuotojas matė tai kas įvyko, negali pasakyti. Byloje nustatytos ir išdėstytos aplinkybės rodo, kad nukentėjusysis apskritai turėjo galimybę nelipti į automobilį ir pasišalinti nuo jo; atitinkamai pasišalinti/pabėgti iš įvykio vietos, kuomet jam liepė išlipti iš automobilio ir prieš jį smurtavo vienas J. Z., kuriam sulaikymo metu buvo nustatytas 2,01 prom. girtumas, einant pakviesti kaimyną R., turėjo galimybę laisvai, netrukdomai ir nevaržomai judėti, atitinkamai pasišalinti, būnant išlipusiam prie parduotuvės „G. P.“ šauktis pagalbos ne tik būnant lauke, bet ir bėgti, šauktis pagalbos įėjus į parduotuvę. Esant tokioms aplinkybėms manytina, kad nukentėjusiojo S. Č. laisvė nebuvo suvaržyta - jis ne vieną kartą turėjo realių galimybių pabėgti, šauktis pagalbos, tačiau nukentėjusysis net nebandė to prašyti ir/ar daryti.

354.2.

36Skunde nurodoma, kad byloje konstatuota, kad apeliantas buvo pasimetęs ir išsigandęs, kuomet J. Z. ir D. L. nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo smurtą. Nukentėjusysis S. Č. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino jog vairuotojas - apeliantas buvo išsigandęs ir pasimetęs, nes gal irgi bijojo (t. 3 b. l. 143). Byloje niekaip nepaneigta, jog apeliantas dėl J. Z. ir D. L. pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusįjį S. Č., ketino mobilaus ryšio telefonu apie įvykį pranešti policijai, tačiau vairuojamame automobilyje nerado savo mobilaus ryšio telefono, kuris apskritai nebuvo rastas ir policijos pareigūnų sulaikymo metu.

374.3.

38Skunde pabrėžiama, kad byloje nėra nei vienos aplinkybės, kuri vienaip ar kitaip leistų manyti, kad apeliantas E. B. prieš nukentėjusįjį S. Č. būtų atlikęs kokius nors aukščiau nurodytus veiksmus, kurių buvimas sudarytų sąlygas ir pagrindus E. B. pagrįstai ir teisėtai inkriminuoti nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje. Tai, kad E. B. neva turėdamas galimybę pasišalinti iš įvykio vietos ir nepasišalino, niekaip negali pagrįsti teismo išvados, jog E. B. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 146 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai.

394.4.

40Apeliaciniame skunde pažymima, kad byloje konstatuota, jog E. B. bijojo, buvo išsigandęs pačio įvykio ir kitų kaltinamųjų agresyvumu, bijojo, kad patys kaltinamieji nesužalotų jo paties, todėl vykdė jų nurodymus ir vairavo automobilį į jų nurodytas vietas, kol galiausiai palikę nukentėjusįjį kieme, nuvažiavo prie parduotuvės laukti policijos, o ne pabėgti su kitais kaltinamaisiais iš įvykio vietos ir apskritai iš ( - ) miesto, kas turėtų būti vertinama kaip padėjimas atskleisti nusikalstamą veiką.

414.5.

42Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad J. Z. apeliantas E. B. gerai nepažįsta, o D. L. ankščiau nebuvo matęs ir visai nepažįsta. Kuomet nukentėjusysis S. Č. įsėdo į automobilį D. L. liepimu vyko į nurodytą vietą. E. B. negalėjo numatyti tokios įvykio sekos nukentėjusiojo atžvilgiu, nes E. B. ir kitų kaltinamųjų nesiejo jokie draugiški tarpusavio santykiai, o įvykio vakarą E. B. paprašė pavežimo paslaugos, nes kiti kaltinamieji buvo išgėrę ir negalėjo vairuoti. Be to, pats E. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jeigu būtų žinojęs, jog J. Z. ir D. L. smurtaus prieš nukentėjusįjį S. Č., tai jis nebūtų sutikęs jų pavežti į ( - ).

434.6.

44Skunde taip pat pažymima, jog kaltinamųjų veikimas bendrininkų grupe konstatuotas apsiribojant jų atliktais veiksmais ir pasisakyta sunkinančių aplinkybių kontekste, tačiau neanalizuojant kitų objektyviųjų ir subjektyviųjų bendrininkavimo požymių: kada jie susitarė ir kokius nusikalstamus veiksmus atlikti, jų tyčios bendrumas, suvokimas, kad nusikalstamą veiką atlieka bendrai veikdami su kitais bendrininkais. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog tarp E. B. ir D. L. - bei J. Z. buvo sudarytas koks nors susitarimas bendrai daryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje nustatyta priešingai, apeliantas E. B. bijojo, buvo išsigandęs pačio įvykio ir kitų kaltinamųjų agresyvumu, bijojo, kad patys kaltinamieji nesužalos jo pačio, todėl vykdė jų nurodymus ir vairavo automobilį į jų nurodytas vietas. Manytina, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 54, 60 straipsnio nuostatas. Byloje surinkti duomenys, E. B., kitų kaltinamųjų, liudytojų, nukentėjusiojo parodymai patvirtina, kad E. B. veiksmuose nėra jokių tyčinių veiksmų, kurių pasėkoje būtų galima konstatuoti, jog E. B., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su kitais kaltinamaisiais, būtų vienaip ar kitaip prisidėjęs prie nukentėjusiajam S. Č. neteisėtai atimtos laisvės, panaudojant smurtą.

455.

46Nuteistasis J. Z. ir jo gynėjas advokatas Edvinas Sergaitis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio dalį dėl BK 38 straipsnio nuostatų netaikymo ir nuteisimo bei atleisti J. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju.

475.1.

48Skunde nurodo, kad nuteistasis J. Z. įvykdė BK 38 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punkto nuostatas, t. y. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino nukentėjusiajam asmeniui padarytą žalą, savo noru, ir į ką atkreiptinas ypatingas dėmesys - vienintelis iš nuteistųjų, pilnai padengė civilinės ieškovės ( - ) teritorinė ligonių kasos pareikštą ieškinį. Skundžiamame nuosprendyje tokios teismo išvados nėra. Tai yra, skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra įvardinta jokių pagrindų, jog J. Z. neatitiktų BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų. Atvirkščiai, skundžiamame nuosprendyje yra konstatuojama: „<...> pastarasis keičia gyvenimo būda (nevartoja alkoholio, savanoriškai išklausė paskaitą apie alkoholio, narkotikų ir psichinių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai (t. 2, b. l. 178), pasižadėjo nedaryti naujų nusikalstamų veikų <...>“. Tai yra, skundžiamame nuosprendyje teismas vienareikšmiai konstatavo aplinkybę, jog nuteistasis J. Z. pakeitė gyvenimo būdą, o tokia aplinkybė sudaro pagrindą manyti, kad J. Z. nedarys naujų nusikalstamų veikų.

495.2.

50Skunde pažymi, jog pirmosios instancijos teismas vertino, jog pats ankstesnio teistumo faktas neleidžia J. Z. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju. Tačiau pabrėžtina, kad teismas negali plečiamai aiškinti BK 38 straipsnio 2 dalies nuostatų, kurios nustato labai konkrečius atvejus, kas negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikymo su nukentėjusiuoju atveju. BK nėra kitų apribojimų, apart nurodytų BK 38 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. J. Z. nėra pripažintas pavojingu recidyvistu, anksčiau jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. O ankstesnis J. Z. teistumas už nesmurtinę nusikalstamą veiką (melagingų parodymų davimą), įvykdytą net prieš 13 metų negali būti pagrindu taikyti jo atžvilgiu BK 38 straipsnio 2 dalies nuostatas.

515.3.

52Skunde apeliantai akcentuoja ir tai, kad vertinant faktinę aplinkybę, jog J. Z. nesumokėjo baudos, paskirtos jam 2006 m. lapkričio 8 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pažymėtina, kad šio teismo įsakymo priėmimo metu J. Z. buvo tik 20 metų, teismo baudžiamasis įsakymas buvo priimtas jam nedalyvaujant teismo posėdyje ir J. Z. per neatidumą, jaunatvišką nerūpestingumą, laiku nesumokėjo jam paskirtos baudos, o po to apie tai pamiršo.

536.

54Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė Raimonda Jačiauskienė palaikė prokurorės apeliacinį skundą jame išdėstytais pagrindais, prašė jį tenkinti, o nuteistojo E. B. ir jo gynėjo advokato Ato Molio, nuteistojo J. Z. ir jo gynėjo advokato Edvino Sergaičio apeliacinius skundus atmesti. Nuteistasis D. L. ir jo gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis J. Z. ir jo gynėjas palaikė savo paduotą apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Nuteistasis E. B. ir jo gynėjas palaikė savo paduotą apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti.

557.

56Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jurgitos Česienės apeliacinis skundas tenkinamas. Nuteistojo E. B. ir jo gynėjo advokato Ato Molio, nuteistojo J. Z. ir jo gynėjo advokato Edvino Sergaičio apeliaciniai skundai atmetami.

578.

58Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jurgitos Česienės apeliaciniame skunde nesutinkama su BK 75 straipsnio nuostatų taikymu nuteistajam D. L. bei prašoma jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas. Nuteistojo E. B. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde keliamas kaltės, padarius BK 146 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, klausimas. Nuteistojo J. Z. ir jo gynėjo apeliaciniu skundu prašoma atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

599.

60Dėl Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jurgitos Česienės apeliacinio skundo

6110.

62Prokurorės apeliaciniu skundu nesutinkama su BK 75 straipsnio nuostatų taikymu D. L. atžvilgiu, teigiant, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtas galutinės laisvės atėmimo bausmės dydis viršija BK 75 straipsnyje nustatytą ribą. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo argumentu ir pritaria prokurorės nuomonei, kad nagrinėjamu atveju BK 75 straipsnio nuostatos D. L. atžvilgiu negalėjo būti taikomos, todėl šioje dalyje nuosprendis naikinamas, netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą.

6311.

64BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

6512.

66Nagrinėjamu atveju D. L. skundžiamu Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį už du tyčinius nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas nesunkių, o kitas – apysunkių nusikalstamų veikų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 4 dalis). Minėtu nuosprendžiu jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai 6 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo. Tuo remiantis, nuteistajam teismo paskirta subendrinta galutinė bausmė viršija BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytą 4 metų terminuoto laisvės atėmimo ribą. Atsižvelgiant į tai, bausmės vykdymas D. L. negali būti atidėtas, nesant formaliųjų BK 75 straipsnio 1 dalies sąlygų.

6713.

68Apeliaciniame skunde prokurorė taip pat prašo pripažinti D. L. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad inkriminuojamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas. Su šiuo argumentu sutiktina. BK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.

6914.

70Teismų praktikoje konstatuota, kad įstatymų leidėjas BK 60 straipsnyje nustatė išsamų baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašą ir jame aiškiai įtvirtino, kokiais atvejais kurios aplinkybės teismo gali būti nepripažintos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai, 2 dalis). Kitų išimčių, leidžiančių nepripažinti BK 60 straipsnyje nurodytų aplinkybių sunkinančiomis, baudžiamajame įstatyme nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-489/2019). Atsižvelgiant į tai, įstatymų leidėjas yra nustatęs tik du atvejus, kai teismas turi diskreciją spręsti, ar pripažinti asmens baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kitais atvejais teismas turi galimybę spręsti tokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimą, esant tam tikroms alternatyvioms sąlygoms: 1) baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė nurodyta kaltinamajame akte; 2) nors ir nenurodyta, tačiau tokią aplinkybę atitinkantys faktai yra aprašyti kaltinamajame akte ar byloje nustatyta tvarka gautame rašytiniame prašyme pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Pažymėtina, kad teismai, spręsdami dėl asmens baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimo, turi nepažeisti kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, jo teisės į gynybą, o teismo sprendimas negali būti netikėtas asmeniui, kuriam tokios aplinkybės nustatomos.

7115.

72Iš byloje esančio kaltinamojo akto matyti, kad jame yra nurodyti ankstesni D. L. teistumai, tačiau kaip jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvo nurodyta tik tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų padarymui bei tai, kad veikos padarytos bendrininkų grupe. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad kaltinamąjį aktą surašantis prokuroras neturi apsiriboti formaliu ankstesnių kaltinamojo teistumų nurodymu ir turi aprašyti visas kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančias (taip pat ir lengvinančias) aplinkybes, kaip to reikalauja BPK, tačiau prokuroro klaida kaltinamajame akte nenurodant BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytos baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės negali užkirsti kelio šią aplinkybę konstatuoti, jeigu iš kaltinamajame akte nurodytų duomenų galima daryti išvadą, jog ši aplinkybė egzistuoja. Galutinį sprendimą dėl baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių buvimo byloje priima bylą nagrinėjantis teismas, priimdamas nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019, 2K-15-489/2019).

7316.

74Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad jo įžanginėje dalyje yra nurodyti D. L. teistumai, o motyvuojant bausmės skyrimą, nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis buvo pripažintos kaltinime nurodytos aplinkybės – veikos padarytos bendrininkų grupe ir apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikų padarymui. Teisėjų kolegija pažymi, jog D. L. iki inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo jau buvo teistas už tyčinius nusikaltimus, juos padarė būdamas pilnametis, teistumas už minėtų nusikaltimų padarymą nebuvo išnykęs bei įstatymų nustatyta tvarka nebuvo panaikintas. Iš bylos duomenų matyti, kad D. L. iki 2018 m. birželio 30 d. padarytų nusikalstamų veikų buvo teistas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 12 d. nuosprendžiu už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 3 metų laikotarpiui (nusikalstamų veikų padarymo metu šis nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs). Iš šių duomenų matyti, kad D. L. teistumas padarant inkriminuojamas nusikalstamas veikas nebuvo nutrūkęs ir pasibaigęs. Tuo remiantis, pripažintina, jog nuteistasis D. L. BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 146 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas nukentėjusiojo S. Č. atžvilgiu padarė būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą, t. y. būdamas recidyvistas. Ši nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažintina, kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos nepripažindamas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to skundžiamas nuosprendis yra keistinas (BPK 328 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje, be pirmiau šioje nutartyje minėtos baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos, teismai atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas D. L. laisvės atėmimo bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, išdėstė tokios bausmės individualizavimo motyvus, todėl bausmė D. L. negriežtinama, juo labiau, kad to neprašo apeliaciniu skundu ir prokurorė.

75Dėl nuteistojo E. B. ir jo gynėjo advokato Ato Molio apeliacinio skundo

7617.

77Nuteistasis E. B. ir jo gynėjas apeliaciniu skundu nesutinka, kad E. B. veiksmuose buvo BK 146 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Skunde nurodoma, kad nuteistasis E. B. neatliko jokių veiksmų prieš nukentėjusįjį S. Č., todėl nepagrįstai buvo nuteistas, nesant veikos sudėties. Su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutiktina.

7818.

79BK 146 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių, panaudodamas smurtą arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikydamas nukentėjusį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas. Neteisėtas laisvės atėmimas kvalifikuojamas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, esant bent vienam iš šių požymių: 1) jeigu buvo panaudotas smurtas; 2) jeigu buvo sukeltas pavojus nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai; 3) jeigu asmuo nelaisvėje laikytas ilgiau, nei 48 valandas. Neteisėtas laisvės atėmimas pagal BK 146 straipsnį gali būti smurtinis, atviras arba slaptas ar apgaulės būdu gyvo žmogaus pagrobimas kaip daikto paimant jį ir perkeliant iš buvimo vietos ir laikant jį kitoje vietoje prieš jo valią, apribojant žmogaus laisvę judėti erdvėje, pasirinkti savo buvimo vietą. Tai gali būti padaroma tiek vartojant fizinę jėgą, grasinimus, tiek apgaulės būdu. Nusikaltimas laikomas baigtu faktiškai pagrobus žmogų perkeliant jį į kitą vietą, sulaikant jį esamoje vietoje prieš jo valią ir nukentėjusiajam tai suvokus.

8019.

81Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis E. B. savo kaltę neigė ir paaiškino, jog J. Z. jam paskambino ir paprašė pastarąjį pavežti, jis sutiko ir vežė J. Z. ir D. su nepilnamečiais vaikais į ( - ). Nukentėjusysis S. Č. pats atėjo prie automobilio, į vidų jam liepė sėstis D. Nurodė, kad J. Z., atsisukęs į S. Č., šiam trenkė kelis kartus. Jam buvo kitų nuteistųjų liepiama kur važiuoti. Pripažino matęs, kad smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo tik J. Z. ir D. L.. Nurodė bijojęs kaltinamųjų, nežinojo kur šalintis, nes nepažįsta ( - ). Nuteistojo E. B. parodymus apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai, laiko gynybine versija, kadangi jo nurodytas aplinkybes paneigia bylos medžiaga.

8220.

83Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis S. Č. patvirtino, kad smurtą jo atžvilgiu naudojo T. (J. Z.) ir D. L.. Nurodė, jog buvo automobiliu, kuriame sėdėjo vairuotojas, J. Z. ir D. L., vežamas prie gyvenamųjų namų, į mišką, link parduotuvės ,,G. P.“, link ( - ). Nurodė, jog automobilio vairuotojas visą laiką sėdėjo automobilyje, iš jo išlipęs nebuvo. Nukentėjusiojo S. Č. nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojos J. R. parodymai apie tai, kad tą vakarą atvažiavo D. automobiliu, kuriame sėdėjo du vyrai. Kuomet ji šnekučiavosi su D., iš automobilio galo išgriuvo vaikinas, kuris pradėjo rėkti „teta, neatiduokite manęs, nes užmuš mane“. Vaikinas buvo kraujuotas, labai sumuštas. Nubėgusi į namus, ji paėmė mobiliojo ryšio telefoną ir pasakė D. „viskas, paskambinau policijai“. Jis lyg norėjo tą vaikiną traukti, tačiau ji neleido. Pastarasis lyg norėjo smūgiuoti, tačiau po to išvažiavo. Liudytojos J. R. nurodytas aplinkybes patvirtino pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai J. I., R. R., kurie parodė, jog iš J. R. sužinojo, jog automobiliu buvo atvežtas ir išmestas sumuštas vaikinas.

8421.

85Teismas, pripažindamas nuteistąjį E. B. kaltu, taip pat pagrįstai rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gautais objektyviais įrodymais - rašytiniais byloje surinktais duomenimis. ( - ) AVPK ( - ) rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. birželio 30 d. apie 22.33 val. gautas J. R. telefoninis pranešimas apie tai, kad pro langą matė atvažiavusį tamsios spalvos automobilis, kurio valst. Nr. ( - ) jame buvę asmenys išmetė iš automobilio labai stipriai sumuštą vyrą ir nuvažiavo. Aiškinantis aplinkybes buvo nustatyta, kad S. Č. trys asmenys nežinomoje miškingoje vietovėje kojomis ir rankomis sudavė jam nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, taip sukeldami fizinį skausmą ir padarydami sužalojimus. GMP brigada dėl sunkių sužalojimų S. Č. išvežė į LSMULKL. 2018 m. birželio 30 d. 22.40 val. buvo sulaikyti: J. Z., E. B. ir D. L. (t. 1, b. l. 1). Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog ant galinės automobilio sėdynės, galinių keleivio durelių stiklo ir stiklo vidaus buvo matomos raudonos spalvos, panašios į kraują, dėmės (t. 1 b. l. 15-18). Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis S. Č. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 57-67). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. liepos 27 d. specialisto išvada Nr. ( - ) užfiksuoti S. Č. padaryti sužalojimai, jų mechanizmas (t. 1 b. l. 43-44). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis S. Č. atpažino E. B., kaip asmenį, vairavusį automobilį įvykio dieną (t. 1 b. l. 45-47). 2018 m. spalio 22 d. valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodyta, kad nuoplovose nuo automobilio „Toyota Prius“ bagažinės kilimėlio, nuo galinių dešinių durelių vidinės pusės, nuo galinės sėdynės, ant bagažinės kilimėlio dalies, striukės iš automobilio, J. Z. marškinių, D. L. sportinio džemperio rastas žmogaus kraujas, kuris sutampa su S. Č. DNR profiliu su 99,999999999999 procentų tikimybe (t. 1 b. l. 139-148). Apygardos teismo vertinimu, nuteistojo E. B. kaltės turinį patvirtina aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, kurie sudaro vieningą visumą, tarpusavyje vieni kitus papildo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, kurių pakako daryti pagrįstą išvadą, kad E. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

8622.

87Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl E. B. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje. Kolegijos vertinimu, nuteistojo kaltė yra įrodyta pilnai ir visapusiškai ištyrus visus byloje surinktus įrodymus bei juos palyginus su kitais byloje surinktais duomenimis ir padarius pagrįstas išvadas, jog kaltinančių įrodymų daugetas, sudarė nenuginčijamą pagrindą apylinkės teismui priimti apkaltinamąjį nuosprendį E. B. atžvilgiu dėl BK 146 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.

8823.

89Apeliaciniame skunde nurodomos tokios pačios aplinkybės ir argumentai, kurie buvo keliami ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Vienas iš E. B. kaltę paneigiančių argumentų yra tai, kad nukentėjusiojo S. Č. laisvė nebuvo suvaržyta, kadangi šis savo noru įlipo į automobilį, ne vieną kartą turėjo realių galimybių pabėgti, šauktis pagalbos, tačiau to nebandė daryti. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka ir pažymi, jog bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusysis S. Č. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Šią aplinkybę patvirtina paties nukentėjusiojo parodymai, asmens blaivumo testas (t. 1 b. l. 76). Vien pati aplinkybė, kad nukentėjusysis įvykių metu buvo neblaivus (nustatytas 1,13 promilių girtumas) savaime liudija, kad nukentėjusiajam buvo apsunkinta galimybė realiai, blaiviai vertinti situaciją ir priimti sprendimo būdus. Be to, pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta, kad tuo metu, kai nukentėjusysis buvo vežamas automobiliu, durelės buvo užrakintos, tad akivaizdu, jog vežamas automobiliu nukentėjusysis neturėjo jokios realios galimybės pabėgti. Akcentuotina ir tai, jog nukentėjusiojo atžvilgiu nuolatos buvo vartojamas fizinis smurtas, jis buvo bauginamas, vienu metu jis net buvo praradęs sąmonę, todėl galėjo nesiorientuoti aplinkoje ir neturėjo galimybės pabėgti. Atsižvelgiant į visumą aplinkybę, t. y. į tai, jog kartu su nukentėjusiuoju nuolatos buvo nuteistieji, pats nukentėjusysis S. Č., kaip minėta, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, prieš jį smurtą vartojo du asmenys (D. L. ir J. Z.), baugino, jog užmuš, pakas miške, todėl natūralu, jog tokioje situacijoje nukentėjusysis buvo pasimetęs ir nesusivokė, ką jam daryti, buvo palaužtas, išsigandęs, neturėjo fizinių jėgų, kadangi nuolat buvo mušamas. Be to, apklausiamas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis nurodė, kad įsėdus į automobilį jautė nerimą, buvo liepiama sėsti į automobilį, kai buvo mušamas, jį nuteistieji D. L. ir J. Z. nešė ir įkėlė jį į automobilį, miške išlipus iš automobilio buvo mušamas, parkrito, buvo praradęs sąmonę. Šių aplinkybių visuma paneigia skunde keliamą versiją, kad nukentėjusiojo laisvė nebuvo suvaržyta.

9024.

91Esminis apeliacinio skundo argumentas, neva paneigiantis nuteistojo E. B. kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo yra tai, kad jis tik liepiamas kitų nuteistųjų, vežiojo nukentėjusįjį automobiliu, pats smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo ir bijojo kitų nuteistųjų. Šias aplinkybes nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė nuteistasis E. B.. Iš dalies sutiktina su jo apeliacinio skundo argumentais, kad bylos duomenys (nuteistųjų D. L., J. Z., nukentėjusiojo S. Č. parodymai) patvirtina, jog jis smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo. Nukentėjusysis apklausiamas pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad nuteistasis E. B. atrodė pasimetęs, gal irgi bijojo. Vis dėlto, šios aplinkybės nepaneigia nuteistojo kaltės, padarius BK 146 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad nuteistieji D. L. ir J. Z. atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis, jo atžvilgiu panaudoję smurtą, o E. B., matydamas tokius nuteistųjų veiksmus, jų nurodymu, vairavo automobilį ir neužkirto kelio nusikalstamai veikai, t. y. patvirtino matęs, kai D. L. ir J. Z. vartojo fizinį smurtą nukentėjusiojo S. Č. atžvilgiu, tačiau nieko dėl to nedarė. Sutiktina su apylinkės teismo motyvais, kad E. B. turėjo galimybę pasišalinti iš automobilio bet kuriuo metu, o nuvykus iki parduotuvės, turėjo galimybę išlipti iš automobilio, paprašyti pagalbos praeivių, pardavėjos, ar pabėgti nuo kaltinamųjų, tačiau taip jis nepasielgė, o vykdė nuteistųjų nurodydamas. Iš šių aplinkybių spręstina, kad nuteistasis E. B., neužkirsdamas kelio nusikalstamai veikai, niekaip neišreikšdamas neigiamos pozicijos, pritarė nuteistųjų veiksmams, kadangi ilgesniame, nei valandos laikotarpyje vežiojo kitus nuteistuosius ir nukentėjusįjį automobiliu, matė, kad nukentėjusiojo atžvilgiu yra vartojamas smurtas, tačiau nieko nedarė ir toliau tęsė savo veiksmus. Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad apeliantas, matydamas neteisėtus kitų nuteistųjų veiksmus, jiems pritarė, prie jų prisidėjo, vairuodamas automobilį, neužkirto kelio daromam nusikaltimui, todėl pagrįstai jo veiksmai yra kvalifikuoti kaip bendravykdytojo.

9225.

93Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad kaltinamųjų veikimas bendrininkų grupe konstatuotas apsiribojant jų atliktais veiksmais ir pasisakyta sunkinančių aplinkybių kontekste, tačiau neanalizuojant kada jie susitarė ir kokius nusikalstamus veiksmus atlikti, jų tyčios bendrumas, suvokimas, kad nusikalstamą veiką atlieka bendrai veikdami su kitais bendrininkais. Atsakant į šį argumentą pažymėtina, jog bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais. Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. liepos 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-303/2016). Atliekant nusikalstamas veikas bendrininkų grupėje visų bendravykdytojų veiksmai yra svarbūs pasiekti galutinį rezultatą – neteisėtai atimti laisvę nukentėjusiajam, naudojant fizinį smurtą ir grasinimus, todėl itin kruopščiai turėtų būti analizuojami kiekvieno jų veiksmai ir apie jų dalyvavimo nusikaltimuose pobūdį sprendžiama jų veiksmus vertinant visos nusikalstamos grandinės mastu. Tam, kad būtų padaryti tokie nusikaltimai, itin svarbūs kiekvieno dalyvaujančio asmens veiksmai. Būtent ši skirtingų asmenų atliktų veiksmų grandinė, kai kiekvienu atliekamu veiksmu praktiškai realizuojama dalis objektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių ir yra esminė sąlyga padaryti tokias veikas. Nusikaltimo planavimas ar išankstinis susitarimas daryti nusikalstamą veiką nėra būtinasis bendrininkavimo požymis, kadangi susitarimas daryti nusikalstamą veiką gali atsirasti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje.

9426.

95Pažymėtina, kad, kaip minėta aukščiau, E. B. žinojo, matė ir girdėjo, jog nukentėjusiojo S. Č. atžvilgiu D. L. ir J. Z. vartojo fizinį smurtą, buvo siekiama jį įbauginti, tam neužkirto kelio ir pritarė, taigi suprato, kad savo veiksmais sudaro sąlygas veikti kitiems nuteistiesiems ir prisideda prie jų vykdomos nusikalstamos veikos. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju E. B. kartu su D. L. ir J. Z. veikė esant vienam sumanymui bei vieningai tyčiai, bendrininkaudami. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių išankstinį nuteistųjų susitarimą vykdyti inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau, kaip minėta, susitarimas daryti nusikalstamą veiką gali atsirasti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje ir gali būti išreikštas įvairia forma. Ir nors pats E. B. jokio fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo, tačiau tai jo kaltės dėl BK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo, nešalina, kadangi nesutikimo dėl D. L. ir J. Z. veiksmų, kuriuos jis matė ir suvokė jų neteisėtumą, jis neišreiškė. Tokie nuteistojo veiksmai (nepritarimo kitų nuteistųjų veiksmams neišreiškimas, automobilio vairavimas daugiau, nei valandą, vežant nuteistuosius į jų nurodamas vietas), įvertinus jo ir nuteistųjų atliktus veiksmus bei išsakytus grasinimus nukentėjusiajam, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neabejotinai sustiprino D. L. ir J. Z. pasiryžimą veikti nusikalstamai ir tiesiogiai sudarė sąlygas jų nusikalstamiems veiksmams, be kurių šios nusikalstamos veikos padarymas būtų iš esmės pasunkėjęs. Visi šie duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad E. B. veikė kaip bendravykdytojas.

96Dėl nuteistojo J. Z. ir jo gynėjo Edvino Sergaičio apeliacinius skundo

9727.

98Nuteistojo J. Z. ir jo gynėjo advokato Edvino Sergaičio apeliaciniame skunde prašoma atleisti J. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančias aplinkybes, BK 38 straipsnyje numatytas sąlygas, kurioms esant, asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo J. Z. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nesant BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų visumos.

9928.

100Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma. Be to, priimdamas tokį sprendimą teismas turi argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų bei nurodyti motyvus, kodėl nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Motyvuoti asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali atsižvelgdamas į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltininko asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritinis požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) bei įvertindamas nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarinių sunkumą.

10129.

102Nusikalstamos veikos, dėl kurių J. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu, priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikalstamų veikų kategorijoms. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis J. Z. pilnai pripažino kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo. Byloje esanti 2019 m. vasario 28 d. taikos sutartis patvirtina, jog J. Z. susitaikė su nukentėjusiuoju S. Č. ir atlygino jam nusikalstamais veiksmais padarytą žalą (t. 2 b. l. 53). Iš šių duomenų matyti, kad nuteistasis J. Z., kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytas sąlygas. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju turi būti vertinama ir BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta sąlyga – ar yra pagrindo manyti, kad nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

10330.

104Teisėjų kolegijos vertinimu, J. Z. neatitinka visų BK 38 straipsnyje nurodytų sąlygų, jog būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. nėra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo tokiam manymui nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis J. Z. administracine tvarka nebaustas, praeityje teistas 3 kartus. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis pilnai prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo ir gailisi. Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupe ir būnant apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Įvertintina, kad paskutinį kartą nuteistasis J. Z. buvo teistas 2006 m., tačiau per visą laikotarpį nedėjo pakankamų ir akivaizdžių pastangų sumokėti paskirtą baudą ir nors šiuo metu ji yra sumokėta (2019 m. kovo 4 d.), iš esmės baigus byloje ikiteisminį tyrimą, tačiau tai nekeičia paties fakto, kad 2018 m. birželio 30 d., nusikalstamų veikų padarymo metu, bauda nebuvo sumokėta, t. y. bausmė nebuvo atlikta. Apeliacinio skundo argumentai, kad minėto teismo įsakymo priėmimo metu J. Z. buvo tik 20 metų ir jis per neatidumą, jaunatvišką nerūpestingumą, laiku nesumokėjo jam paskirtos baudos, o po to apie tai pamiršo, nepaneigia teismo išvados, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis ateityje nedarys nusikalstamų veikų.

105Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

106Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jurgitos Česienės apeliacinį skundą tenkinti.

107Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendį pakeisti:

108panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio dalį, kuria D. L., vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas.

109Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu, pripažinti D. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas.

110Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirtą D. L. laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.

111Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio nekeisti.

112Nuteistojo E. B. ir jo gynėjo advokato Ato Molio, nuteistojo J. Z. ir jo gynėjo Edvino Sergaičio apeliacinius skundus atmesti.

113Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. D. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 4. – pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo... 5. – pagal BK 146 straipsnio 2 dalį –1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos... 7. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis prie 2019 m. gegužės 7 d.... 8. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams,... 9. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmės... 10. Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti,... 11. J. Z. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2... 12. – pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausme,... 13. – pagal BK 146 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto bausme.... 14. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos... 15. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame... 16. Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir... 17. E. B. pripažintas kaltu pagal BK 146 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 20 parų... 18. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame... 19. Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir... 20. Teisėjų kolegija... 21. 1.... 22. D. L., J. Z. ir E. B. nuteisti už tai, kad: D. L. ir J. Z., būdami apsvaigę... 23. 2.... 24. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 6 d.... 25. 3.... 26. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės... 27. 3.1.... 28. Prokurorė nurodo, kad teismas, išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus,... 29. 3.2.... 30. Prokurorė pažymi, kad nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje pažymėjo, kad... 31. 4.... 32. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. B. ir jo gynėjas advokatas Atas Molis... 33. 4.1.... 34. Skunde teigiama, kad S. Č. į automobilį, kuriame jau sėdėjo apeliantas ir... 35. 4.2.... 36. Skunde nurodoma, kad byloje konstatuota, kad apeliantas buvo pasimetęs ir... 37. 4.3.... 38. Skunde pabrėžiama, kad byloje nėra nei vienos aplinkybės, kuri vienaip ar... 39. 4.4.... 40. Apeliaciniame skunde pažymima, kad byloje konstatuota, jog E. B. bijojo, buvo... 41. 4.5.... 42. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad J. Z. apeliantas E. B. gerai... 43. 4.6.... 44. Skunde taip pat pažymima, jog kaltinamųjų veikimas bendrininkų grupe... 45. 5.... 46. Nuteistasis J. Z. ir jo gynėjas advokatas Edvinas Sergaitis apeliaciniu skundu... 47. 5.1.... 48. Skunde nurodo, kad nuteistasis J. Z. įvykdė BK 38 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir... 49. 5.2.... 50. Skunde pažymi, jog pirmosios instancijos teismas vertino, jog pats ankstesnio... 51. 5.3.... 52. Skunde apeliantai akcentuoja ir tai, kad vertinant faktinę aplinkybę, jog J.... 53. 6.... 54. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė Raimonda... 55. 7.... 56. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus... 57. 8.... 58. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus... 59. 9.... 60. Dėl Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo... 61. 10.... 62. Prokurorės apeliaciniu skundu nesutinkama su BK 75 straipsnio nuostatų... 63. 11.... 64. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu... 65. 12.... 66. Nagrinėjamu atveju D. L. skundžiamu Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių... 67. 13.... 68. Apeliaciniame skunde prokurorė taip pat prašo pripažinti D. L.... 69. 14.... 70. Teismų praktikoje konstatuota, kad įstatymų leidėjas BK 60 straipsnyje... 71. 15.... 72. Iš byloje esančio kaltinamojo akto matyti, kad jame yra nurodyti ankstesni D.... 73. 16.... 74. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad jo įžanginėje dalyje yra nurodyti... 75. Dėl nuteistojo E. B. ir jo gynėjo advokato Ato Molio apeliacinio skundo... 76. 17.... 77. Nuteistasis E. B. ir jo gynėjas apeliaciniu skundu nesutinka, kad E. B.... 78. 18.... 79. BK 146 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 80. 19.... 81. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis E. B. savo kaltę neigė... 82. 20.... 83. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis S. Č. patvirtino,... 84. 21.... 85. Teismas, pripažindamas nuteistąjį E. B. kaltu, taip pat pagrįstai rėmėsi... 86. 22.... 87. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios... 88. 23.... 89. Apeliaciniame skunde nurodomos tokios pačios aplinkybės ir argumentai, kurie... 90. 24.... 91. Esminis apeliacinio skundo argumentas, neva paneigiantis nuteistojo E. B.... 92. 25.... 93. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad kaltinamųjų veikimas bendrininkų... 94. 26.... 95. Pažymėtina, kad, kaip minėta aukščiau, E. B. žinojo, matė ir girdėjo,... 96. Dėl nuteistojo J. Z. ir jo gynėjo Edvino Sergaičio apeliacinius skundo... 97. 27.... 98. Nuteistojo J. Z. ir jo gynėjo advokato Edvino Sergaičio apeliaciniame skunde... 99. 28.... 100. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį... 101. 29.... 102. Nusikalstamos veikos, dėl kurių J. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas... 103. 30.... 104. Teisėjų kolegijos vertinimu, J. Z. neatitinka visų BK 38 straipsnyje... 105. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326... 106. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus... 107. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 6 d.... 108. panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 6 d.... 109. Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu, pripažinti D. L.... 110. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 6 d.... 111. Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m.... 112. Nuteistojo E. B. ir jo gynėjo advokato Ato Molio, nuteistojo J. Z. ir jo... 113. Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos....