Byla 2K-168-788/2016
Dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 5 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Olego Fedosiuko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. D. kasacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 5 d. nutarties.

2Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu E. D. nuteistas:

3pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams, 198(1) straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 3 dalį – 90 parų areštu (dėl prieš nukentėjusįjį R. Ž. padarytos veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinus apėmimo būdu subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams;

4pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams, 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams, 198(1) straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams (dėl prieš nukentėjusįjį V. Š. padarytos veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinus apėmimo būdu subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams;

5pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams, 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams, 198(1) straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams (dėl prieš nukentėjusįjį A. G. padarytos veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinus apėmimo būdu subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams;

6pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams, 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams, 198(1) straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 3 dalį – 90 parų areštu (dėl prieš nukentėjusįjį A. Ž. 2014 m. sausio 17 d. padarytos veikos, veikiant bendrininkų grupe). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinus apėmimo būdu subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams;

7pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams, 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams, 198(1) straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams (dėl prieš nukentėjusįjį V. L. 2013 m. rugsėjo 25 d. padarytos veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinus apėmimo būdu subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams;

8pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams, 215 straipsnio 1 dalį –laisvės atėmimu vieneriems metams, 198(1) straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams (dėl prieš nukentėjusįjį V. L. 2013 m. rugsėjo 26–27 d. padarytos veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinus apėmimo būdu subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams;

9pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams, 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams, 198(1) straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams (dėl prieš nukentėjusįjį A. Ž. 2014 m. sausio 17 d. padarytos veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinus apėmimo būdu subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams.

10Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias subendrintas bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

11Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu E. D. paskirtomis bausmėmis – trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimu ir 14 MGL dydžio (527 Eur, t. y. 1820 Lt) bauda, ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams ir 14 MGL dydžio (527 Eur, t. y. 1820 Lt) bauda.

12Iš E. D. ir T. K. priteista lygiomis dalimis žalai atlyginti ieškovams A. G. iš kiekvieno po 66,76 Eur (230,50 Lt), UAB „F.“ – 115,25 Eur (397,95 Lt), UAB „M.“ – 150,91 Eur (521,07 Lt), 156,32 Eur (539,74 Lt), 161 Eur (555,93 Lt), 151,45 Eur (522,94 Lt), 154,42 Eur (533,19 Lt); iš E. D. priteista UAB „4.“ 366,72 Eur (1266,21 Lt), UAB „I.“ – 99,75 Eur (344,40 Lt), UAB „N.“ 234,59 Eur (810 Lt).

13Civiliniam (-iams) ieškovui (-ams) pagal paveldėjimo teisės liudijimą dėl V. L. ieškinio palikta teisė į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

14Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi nuteistojo E. D. apeliacinis skundas atmestas.

15Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas T. K., tačiau dėl jo nuteisimo kasacinis skundas nepaduotas.

16Teisėjų kolegija

Nustatė

17E. D. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo svetimas elektronines mokėjimo priemones, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, atliko finansines operacijas, panaudodamas svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, apgaule įgijo svetimą turtą.

182013 m. liepos 31 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, E. D., veikdamas bendrininkų grupe su T. K., turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, T. K. užkalbinus Plungėje, S. Dariaus ir S. Girėno g. sutiktą R. Ž. ir sužinojus, kad šis ketina atsidaryti Šiaulių banke sąskaitą, jį nusivedė prie E. D. taksi automobilio, kartu su juo įkalbėjo R. Ž. su jais pasivažinėti. E. D. nupirko degtinės, alaus, užkandos, pavaišino R. Ž., nuvežė prie Šiaulių banko, kuriame šis savo vardu atidarė elektroninės bankininkystės sąskaitą. T. K. prašymu, R. Ž. gautus iš banko dokumentus davė jam apžiūrėti, juos T. K. perdavė E. D., o R. Ž. dėl neblaivumo apie juos pamiršo. E. D. 2013 m. rugpjūčio 1 d. 10:10:59 val., pasinaudodamas šiais dokumentais, savo kompiuteriu, interneto ryšiu, neteisėtai panaudodamas R. Ž. identifikavimo duomenis, prisijungė prie UAB „M.“ interneto svetainės ( - ) be R. Ž. žinios jo vardu užpildė registracijos formą, taip neteisėtai prisijungęs prie AB Šiaulių banko informacinės sistemos pažeidė informacinės sistemos apsaugos priemones; neteisėtai prisijungė prie R. Ž. sąskaitos ( - ), esančios Šiaulių banke, neteisėtai atliko finansinę operaciją, pervesdamas 0,01 Lt registracijos mokestį, UAB „M.“ pateikė paraišką 144,81 Eur (500 Lt) kreditui gauti. Tą pačią dieną į R. Ž. sąskaitą UAB „M.“ pervedus 144,81 Eur, E. D. neteisėtai prisijungė prie R. Ž. sąskaitos ( - ) ir joje buvusius pinigus pervedė į V. G. sąskaitą ( - ), esančią Šiaulių banke, kuriuos V. G., nesuprasdamas, kad tai yra neteisėta, paėmė ir atidavė E. D.. Taip E. D. bendrais veiksmais sukčiavimo būdu užvaldė UAB „M.“ 144,81 Eur (500 Lt).

192014 m. sausio 6 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, E. D., veikdamas bendrininkų grupe su T. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, nuvyko į V. Š. namus ( - ), kur ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui išgalvotais motyvais įtikino V. Š. savo vardu atidaryti elektroninės bankininkystės sąskaitą, kad būtų galima pervesti pinigus, nes esą nenorėjo, kad apie tai sužinotų jo žmona, ir pažadėjo už paslaugą jam sumokėti. V. Š. „Swedbank“ banke atsidarius sąskaitą, T. K. paėmė banko dokumentus ir juos perdavė E. D., taip neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis. Nuo 2014 m. sausio 6 d. 17:23:15 iki 2014 m. sausio 7 d. 14.39 val. E. D., pasinaudodamas savo kompiuteriu, interneto ryšiu, neteisėtai panaudodamas V. Š. identifikavimo duomenis, prisijungė prie UAB „M.“ interneto svetainės ( - ), UAB „F.“ interneto svetainės ( - ), UAB „S.“ interneto svetainės ( - ) ir UAB „S.“ interneto svetainės ( - ), be V. Š. žinios jo vardu užpildė registracijos formas ir neteisėtai prisijungė prie „Swedbank“ banko informacinės sistemos, taip pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prisijungė prie V. Š. sąskaitos ( - ), neteisėtai atliko finansines operacijas, pervesdamas iš nukentėjusiojo sąskaitos 0,01 ir 0,29 Eur (1,00 Lt) registracijos mokesčius, pateikė paraiškas UAB „M.“ 173,77 Eur (600 Lt) ir UAB „F.“ – 144,81 Eur (500 Lt) kreditams gauti, vėliau pateikė paraišką 173,77 Eur (600 Lt) kreditui gauti, tačiau paraiškos buvo atmestos, nes maksimali suma galėjo būti tik 57,92 Eur (200 Lt); UAB „S.“ pateikė paraišką 173,77 Eur (600 Lt) kreditui gauti, kuri buvo atmesta, nes vyko sistemos atnaujinimas; UAB „S.“ paraiškų kreditui gauti nepateikė. Į V. Š. sąskaitą UAB „M.“ pervedus 173,77 Eur (600 Lt), UAB „F.“ pervedus 57,92 Eur (200 Lt), E. D., neteisėtai panaudodamas iš V. Š. neteisėtai įgytus identifikavimo duomenis, neteisėtai prisijungė prie V. Š. sąskaitos ( - ), esančios „Swedbank“Banke, per du kartus gautus pinigus pervedė į A. K. sąskaitą ( - ), esančią šiame banke, kuriuos 2014 m. sausio 7 d., apie 13.56 val., A. K., nesuprasdamas, kad tai yra neteisėta, paėmė grynaisiais „Swedbank“ AB Plungės KAC ir perdavė juos E. D.. Taip bendrais veiksmais sukčiavimo būdu užvaldė UAB „M.“ 173,77 Eur (600 Lt), UAB „F.“ – 57,92 Eur (200 Lt), kėsinosi užvaldyti UAB „F.“ 260,66 Eur (900 Lt), UAB „S.“ – 173,77 Eur (600 Lt).

202014 m. sausio 10 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, E. D., veikdamas bendrininkų grupe su T. K., turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, Telšių autobusų stotyje, T. K. įtikinus neblaivų A. G. savo vardu atidaryti elektroninės bankininkystės sąskaitą, kad būtų galima paimti kreditą, A. G. dėl girtumo nesuvokiant savo veiksmų ir su pasiūlymu sutikus, DNB banke atidarė elektroninės bankininkystės sąskaitą ( - ); T. K. iš jo paėmė banke gautus elektroninės bankininkystės dokumentus ir perdavė E. D., taip neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis. 2014 m. sausio 10 d. 16:27:13 val. E. D., pasinaudodamas savo kompiuteriu, interneto ryšiu, neteisėtai panaudodamas A. G. identifikavimo duomenis, neteisėtai prisijungė prie AB Šiaulių banko informacinės sistemos, taip pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prisijungė prie A. G. sąskaitos ( - ), esančios AB DNB banke, neteisėtai atliko finansinę operaciją, pervesdamas 28,96 Eur (100 Lt) iš šios sąskaitos į naujai atidarytą A. G. sąskaitą, papildė UAB „Omnitel“ „Ežio“ abonento Nr. 862472747 sąskaitą 1,49 Eur (5 Lt). Nuo 2014 m. sausio 10 d. 16:53:28 iki 2014 m. sausio 13 d. 20.25 val. E. D., pasinaudodamas savo kompiuteriu, interneto ryšiu, neteisėtai panaudodamas A. G. identifikavimo duomenis, prisijungė prie UAB „M.“ interneto svetainės ( - ), UAB „N.“ interneto svetainės ( - ), UAB „F.“ interneto svetainės ( - ), UAB „V.“ interneto svetainės ( - ), UAB „K.“ interneto svetainės ( - ), UAB „S.“ interneto svetainės ( - ), be nukentėjusiojo A. G. žinios jo vardu užpildė registracijos formas ir neteisėtai prisijungė prie AB DNB informacinės sistemos, taip pažeidė informacinės sistemos apsaugos priemones; neteisėtai prisijungęs prie A. G. sąskaitos ( - ), esančios AB DNB banke, neteisėtai atliko finansines operacijas pervesdamas iš nukentėjusiojo sąskaitos 0,01 ir 0,29 Eur (1,00 Lt) registracijos mokesčius, pateikė paraišką UAB „M.“ 173,77 Eur (600 Lt) kreditui gauti, pateikė paraišką UAB „N.“ 202,73 Eur (700 Lt) kreditui gauti, tačiau vėliau paskolos atsisakė, pateikė paraišką UAB „F.“ – 173,77 Eur (600 Lt) kreditui gauti, paraiška buvo atmesta, nes maksimali suma galėjo būti tik 86,89 Eur (300 Lt); UAB „V.“, UAB „K.“ ir UAB „S.“ paraiškų kreditui gauti nepateikė. Tą pačią dieną į A. G. sąskaitą UAB „M.“ pervedus 173,77 Eur (600 Lt), UAB „F.“ pervedus 86,89 Eur (300 Lt), E. D., neteisėtai panaudodamas iš A. G. neteisėtai įgytus identifikavimo duomenis, neteisėtai prisijungė prie A. G. sąskaitos ( - ) ir per tris kartus joje buvusius pinigus pervedė į A. K. sąskaitą ( - ), esančią „Swedbank“ banke, kuriuos 2014 m. sausio 13 d. 10.57 val. ir 2014 m. sausio 14 d. 16.00 val. A. K., nesuprasdamas, kad tai yra neteisėta, paėmė grynaisiais „Swedbank“ AB Plungės KAC ir perdavė juos E. D.. Taip E. D. bendrais veiksmais sukčiavimo būdu užvaldė nukentėjusiojo A. G. 133,72 Eur (461,70 Lt), UAB „M.“ – 173,77 Eur (600 Lt), UAB „F.“ – 86,89 Eur (300 Lt), kėsinosi užvaldyti UAB „N.“ 202,73 Eur (700 Lt), UAB „F.“ – 86,89 Eur (300 Lt).

212014 m. sausio 17 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, E. D. ir T. K., turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, T. K. įtikinus neblaivų A. Ž. savo vardu atidaryti elektroninės bankininkystės sąskaitą, kad būtų galima paimti kreditą, o šiam dėl girtumo nesuvokiant savo veiksmų ir su pasiūlymu sutikus, E. D. taksi automobiliu vežiojant į Plungėje esančius bankus, AB Šiaulių banke A. Ž. atidarė sąskaitą su elektronine bankininkyste, gautus dokumentus banke atidavė E. D. jo nurodymu, taip neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis. 2014 m. sausio 17 d., tarp 10.48–11.40 val., E. D., pasinaudodamas savo kompiuteriu, internetiniu ryšiu, neteisėtai panaudodamas A. Ž. identifikavimo duomenis, prisijungė prie UAB „M.“ interneto svetainės ( - ), A. Ž. vardu užpildė registracijos formą, neteisėtai prisijungė prie AB Šiaulių banko informacinės sistemos, taip pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prisijungė prie A. Ž. sąskaitos ( - ), esančios Šiaulių banke, neteisėtai atliko finansinę operaciją, pervesdamas iš nukentėjusiojo sąskaitos 0,01 Lt registracijos mokestį, pateikė paraišką 173,77 Eur (600 Lt) kreditui gauti, o tą pačią dieną UAB „M.“ pervedus 173,77 Eur (600 Lt) į A. Ž. sąskaitą ( - ), E. D. nurodymu A. Ž. 12.28 val. juos paėmė grynaisiais Šiaulių banko Plungės KAS ir atidavė E. D., kuris 57,92 Eur (200 Lt) pasiliko sau, po 57,92 Eur (200 Lt) davė A. Ž. ir T. K.. Taip E. D. bendrais veiksmais sukčiavimo būdu užvaldė UAB „M.“ 115,85 Eur (400 Lt).

222013 m. rugsėjo 25 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, E. D., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, pasisiūlė padėti kredito ieškančiam V. L.; jį bei su juo buvusį R. D. nuvežė į Kretingą, kur V. L. liepė banke gauti elektroninės bankininkystės dokumentus. V. L., „Swedbank“ banke gavęs savo vardu atidarytos sąskaitos ( - ) elektroninės bankininkystės dokumentus, perdavė juos E. D., kuris, padėjęs V. L. UAB „Lietuvos spauda“ kioske, esančiame Kretingoje, Rotušės g. 10, gauti 144,81 Eur (500 Lt) kreditą iš UAB „4.“, sąmoningai jam šių dokumentų negrąžino, taip neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę. 2013 m. rugsėjo 25 d. 17:20:28 val. E. D., pasinaudodamas savo kompiuteriu, interneto ryšiu, neteisėtai panaudodamas V. L. identifikavimo duomenis, prisijungė prie UAB „M.“ interneto svetainės ( - ), UAB „4.“ interneto svetainės ( - ), be V. L. žinios jo vardu užpildė registracijos formas ir neteisėtai prisijungė prie „Swedbank“ Banko informacinės sistemos, taip pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prisijungė prie V. L. sąskaitos ( - ), esančios „Swedbank“ Banke, neteisėtai atliko finansines operacijas, pervesdamas iš nukentėjusiojo sąskaitos 0,01 Lt registracijos mokesčius, UAB „M.“ pateikė paraišką 173,77 Eur (600 Lt) kreditui gauti, UAB „4.“ pateikė paraišką 144,81 Eur (500 Lt) kreditui gauti. Tą pačią dieną į V. L. sąskaitą UAB „M.“ pervedus 173,77 Eur (600 Lt), UAB „4.“ – 144,81 Eur (500 Lt), E. D. neteisėtai panaudodamas iš V. L. neteisėtai įgytus jo sąskaitos ( - ) identifikavimo duomenis, neteisėtai prisijungė prie šios sąskaitos, pinigus pervedė į savo žmonos S. S. (D.) sąskaitą ( - ), esančią „Swedbank“ banke, kuriuos 2013 m. rugsėjo 25 d., apie 19:31:41 val., paėmė bankomate H269/HB, esančiame Plungėje, Senamiesčio a. 1. Taip E. D. sukčiavimo būdu užvaldė UAB „M.“ 173,77 Eur (600 Lt), UAB „4.“ – 144,81 Eur (500 Lt).

23E. D., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, pasinaudojęs 2013 m. rugsėjo 25 d. neteisėtai iš V. L. įgytais jo sąskaitos ( - ), esančios „Swedbank“ banke, elektroninės bankininkystės duomenimis, be V. L. žinios, pasinaudodamas savo kompiuteriu, interneto ryšiu, nuo 2013 m. rugsėjo 26 d. 17.39 val. iki 2013 m. rugsėjo 27 d. 12.45 val., neteisėtai panaudodamas V. L. identifikavimo duomenis, prisijungė prie UAB „F.“ interneto svetainės ( - ), UAB „V.“ interneto svetainės ( - ), UAB „B.“ interneto svetainės ( - ), UAB „N.“ interneto svetainės ( - ), be nukentėjusiojo V. L. žinios jo vardu užpildė registracijos formas, neteisėtai prisijungė prie „Swedbank“ banko informacinės sistemos, taip pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prisijungė prie V. L. sąskaitos, esančios „Swedbank“ banke, neteisėtai atliko finansines operacijas, pervesdamas iš nukentėjusiojo sąskaitos 0,01 Lt registracijos mokesčius, UAB „F.“ pateikė paraišką 173,77 Eur (600 Lt) kreditui gauti, o paraišką atmetus, nes maksimali suma galėjo būti tik 57,93 Eur (200 Lt), pateikė paraišką 57,93 Eur (200 Lt) kreditui gauti, UAB „B.“ pateikė paraišką 202,74 Eur (700 Lt) kreditui gauti, paraiška buvo atmesta neatitikus sąlygų; UAB „V.“ kredito nesuteikė, nes paraiška nebuvo pateikta; UAB „N.“ pateikė paraišką 173,77 Eur (600 Lt) kreditui gauti. 2013 m. rugsėjo 27 d. UAB „F.“ pervedus 57,93 Eur (200 Lt), UAB „N.“ – 173,77 Eur (600 Lt) į V. L. sąskaitą, E. D., neteisėtai panaudodamas iš V. L. neteisėtai įgytus jo sąskaitos identifikavimo duomenis, neteisėtai prisijungė prie V. L. sąskaitos ( - ), gautus pinigus pervedė į savo žmonos S. S. (D.) sąskaitą ( - ), esančią „Swedbank“ banke, kuriuos 2013 m. rugsėjo 27 d., apie 14.56 val., paėmė bankomate H243/HB, esančiame Plungėje, Minijos g. 4. Taip E. D. sukčiavimo būdu užvaldė UAB „F.“ 57,93 Eur (200 Lt), UAB „N.“ – 173,77 Eur (600 Lt), kėsinosi užvaldyti UAB „F.“ 115,85 Eur (400 Lt), UAB „B.“ – 202,74 Eur (700 Lt).

24E. D., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, pasinaudodamas 2014 m. sausio 17 d. neteisėtai įgytais A. Ž. elektroninės bankininkystės duomenimis, 2014 m. sausio 17 d., tarp 13.00–16.00 val., pasinaudodamas savo kompiuteriu, interneto ryšiu, neteisėtai panaudodamas A. Ž. identifikavimo duomenis, be A. Ž. žinios inicijavo ir atliko devynias neteisėtas finansines operacijas, t. y. prisijungė prie UAB „N.“ interneto svetainės ( - ), UAB „F.“ interneto svetainės ( - ), UAB „L.“ interneto svetainės ( - ) (du kartus), UAB „S.“ interneto svetainės www.sohocredit.lt, UAB „A.“ interneto svetainės www.creditplus.lt, UAB „V.“ interneto svetainės ( - ), UAB „B.“ interneto svetainės ( - ), be nukentėjusiojo A. Ž. žinios jo vardu užpildė registracijos formas bei neteisėtai prisijungė prie AB Šiaulių banko informacinės sistemos, taip pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prisijungė prie A. Ž. sąskaitos ( - ), esančios AB Šiaulių banke, neteisėtai atliko finansines operacijas pervesdamas iš nukentėjusiojo sąskaitos 0,01 Lt registracijos mokesčius, UAB „N.“ pateikė paraišką 202,74 Eur (700 Lt) kreditui gauti, UAB „F.“ – 173,77 Eur (600 Lt) kreditui gauti, paraiška buvo atmesta neatitikus sąlygų, UAB „L.“ – 289,62 Eur (1000 Lt) ir 144,81 Eur (500 Lt) kreditams gauti, paraiškos buvo atmestos neatitikus sąlygų, UAB „S.“ – 173,77 Eur (600 Lt) kreditui gauti, paraiška buvo atmesta neatitikus sąlygų, UAB „A.“ – nenustatyto dydžio kreditui gauti, suma nebuvo pasiūlyta, nes neatitiko sąlygų, UAB „B.“ – 173,77 Eur (600 Lt) kreditui gauti, paraiška buvo atmesta neatitikus sąlygų. Tą pačią dieną UAB „N.“ pervedus 202,74 Eur (700 Lt) į A. Ž. sąskaitą, E. D. 2014 m. sausio 17 d., apie 15.30 val., neteisėtai panaudodamas A. Ž. neteisėtai įgytus identifikavimo duomenis, neteisėtai prisijungė prie jo sąskaitos ( - ), gautus pinigus pervedė į S. S. sąskaitą ( - ), esančią AB Šiaulių banke, kuriuos 2014 m. sausio 17 d., apie 16.25 val., paėmė bankomate ATM833, esančiame Plungėje, J. Tumo-Vaižganto g. 81. Taip E. D. sukčiavimo būdu užvaldė UAB „N.“ 202,74 Eur (700 Lt), kėsinosi užvaldyti UAB „F.“ 173,77 Eur (600 Lt), UAB „L.“ – 434,43 Eur (1.500 Lt), UAB „S.“ – 173,77 Eur (600 Lt), UAB „B.“ – 173,77 Eur (600 Lt).

25Nuteistasis E. D. kasaciniu skundu prašo panaikinti dėl jo priimtus Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba nuosprendį pakeisti, sušvelninti jam paskirtą bausmę ir, pritaikius BK 75 straipsnį, nuosprendžio vykdymą atidėti.

26Kasatorius nurodo, kad skundžiami teismų sprendimai nepagrįsti, teismų išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, byla išnagrinėta šališkai, netinkamai pritaikyti baudžiamieji įstatymai, paskirta aiškiai per griežta bausmė (BPK 369 straipsnio 1, 2 dalys).

27Kasatorius teigia, kad jis iš esmės neginčijo jam inkriminuotų nusikaltimų, tačiau aiškino, kad pripažinti nukentėjusiaisiais asmenys patys norėjo pinigų ir sutiko dalyvauti juos gaunant iš kredito įstaigų, savanoriškai teikė duomenis ir dokumentus apie save, pildė paraiškas, ėjo į banką atsidaryti sąskaitų ir gauti kodus, reikalingus prisijunti prie elektroninės bankininkystės sistemos. Pasak kasatoriaus, nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės teismo teiginiai, kad šie nukentėję asmenys, gaudami paskolas, buvo neblaivūs ir nesuprato, ką daro. Vadinamieji nukentėjusieji, nors su kasatoriumi ir T. K. dalijosi gautus pinigus, dabar siekia išvengti paimtų paskolų grąžinimo. Teismas dėl šių asmenų veiksmų nepasisakė, juos nepagrįstai traktavo kaip degradavusias aukas.

28Kasatorius nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog kaltinamajame akte pagal visus epizodus nenurodyta, kokį ir kam priklausantį turtą kaltinamieji apgaule įgijo bei pasikėsino įgyti ir, nepritaikęs BPK 256 straipsnio nuostatų, savo iniciatyva patikslino faktines aplinkybes, nustatydamas, kad E. D. ir T. K. apgaule užvaldė bei pasikėsino užvaldyti kaltinime nurodytų kredito įstaigų turtą – paskolas. Teismas, patikslindamas kaltinimus, pripažino, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų. Toks kaltinimo patikslinimas, nesudarius galimybės pasiruošti gynybai, kasatoriaus manymu, laikytinas esminiu BPK normų pažeidimu. Teismas pažeidė ir BPK 7 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą, nes atliko veiksmus, kuriuos privalėjo atlikti prokuroras.

29Be to, toks pirmosios instancijos teismo procesinis veiksmas reiškia, kad asmenys, kurie kaltinamajame akte įvardijami kaip nukentėjusieji, tokie nėra. Kaltinamajame akte nenurodžius, kam buvo padaryta žala, kasatorius nežinojo, kam turi atlyginti žalą, ir negalėjo tikėtis, kad jam bus taikoma atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio l dalies 3 punkte. Taip teismas suteikė akivaizdų prioritetą kaltinimui ir buvo šališkas. Teisė į nešališką teismą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d., 2006 m. lapkričio 27 d. ir kituose nutarimuose išaiškinta, jog asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-527/2010). Pirmiausia, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, ir, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią pagrįstą abejonę dėl teismo šališkumo. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas pateisino akivaizdžius BPK normų pažeidimus.

30Kasatorius pateikia nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus ir tvirtina, kad teismas buvo šališkas ir skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas. Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl to, kad jis buvo nuteistas iš esmės už tęstinio pobūdžio veikas ir kad dėl nesuprantamų priežasčių ši veika buvo išskirta į tris atskiras baudžiamąsias bylas, nors visi nusikalstamos veikos epizodai padaryti Klaipėdos apygardos prokuratūros kontroliuojamoje teritorijoje ir ikiteisminiai tyrimai Palangoje, Klaipėdoje ir Plungėje vyko vienu metu. Jo pateiktas prašymas ikiteisminio tyrimo metu dėl bylų sujungimo buvo atmestas. Tuo tarpu skundžiamame nuosprendyje aplinkybė dėl tęstinio pobūdžio veikos suskaidymo į atskiras bylas vertinama kaip sunkinanti jo padėtį. Apeliacinės instancijos teismas nors šiuo aspektu ir sutiko su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais pažymėdamas, kad kasacinio teismo praktikoje tokie ikiteisminio tyrimo veiksmai netoleruojami, tačiau bausmės jam nesušvelnino.

31Be to, pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis išlaiko tris mažamečius vaikus, apibūdinamas teigiamai, iki bausmės pradėjimo vykdyti dirbo. Kasatorius pripažįsta, kad jo veikai turėjo įtakos ir sunki šeimos materialinė padėtis, nes jo ir jo sutuoktinės vardu buvo paimtos paskolos. Jis rūpinasi neįgalia motina, kuri sunkiai vaikšto, negali dirbti po stuburo traumos. Dėl jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės labiausiai nukentės jo šeima, nes sutuoktinė nedirba.

32Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Karčinskas atsiliepimu į nuteistojo E. D. kasacinį skundą prašo jį atmesti.

33Prokuroras nesutinka su kasacinio skundo argumentu dėl neišsamaus bylos išnagrinėjimo abiejų instancijų teismuose. Teisiamojo posėdžio protokolai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl E. D. kaltės jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu, ištyrė ir patikrino visas esmines bylos aplinkybes, išvadas padarė, remdamasis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrindė nustatytas faktines bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Prokuroras nesutinka su kasatoriaus teiginiu, kad asmenys, pripažinti nukentėjusiaisiais byloje, patys savanoriškai dalyvavo šioje veikloje, gavo asmeninės finansinės naudos. Nustatyta, kad E. D. kartu su kitu nuteistuoju T. K. sukūrė nusikalstamą schemą, kurios esmė – pasinaudojus nukentėjusiųjų R. Ž., V. Š., A. G., V. L. ir A. Ž. patiklumu, naivumu, įkalbėti nukentėjusiuosius savo vardu atidaryti banko sąskaitas. Vėliau E. D., bendrininkaudamas su T. K., neteisėtai pasisavindavo šių asmenų banko sąskaitų duomenis, prisijungdavo prie jų sąskaitų, imdavo nukentėjusiųjų vardu kreditus, kuriuos pervesdavo kitų asmenų į sąskaitas, o šie nesuprasdami, kad tai neteisėta, išgrynintus pinigus atiduodavo E. D.. Nuteistųjų veiksmais neteisėtai buvo įgyjami nukentėjusiųjų vardais išduotų elektroninių mokėjimo priemonių duomenys, naudojantis šiais duomenimis neteisėtai jungiamasi prie nukentėjusiųjų vardais atidarytų sąskaitų ir pasinaudojus šių asmenų duomenimis paimami ir pasisavinami kreditai. Tokie veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir, priklausomai nuo turto užvaldymo sukčiaujant baigtumo momento bei turto vertės, dar ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį bei BK 182 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį.

34Prokuroras nesutinka ir su kasatoriaus teiginiais dėl jo teisių suvaržymo nuosprendžio nustatomoje dalyje tikslinant kaltinimą. Pirmosios instancijos teismas, tikslindamas kaltinimą, jokių naujų faktinių aplinkybių, esmingai sunkinančių kasatoriaus padėtį ar keičiančių jam inkriminuotos veikos kvalifikaciją, nenurodė. Nuosprendžiu buvo tik patikslinti tikrieji apgaule užvaldyto turto, taip pat ir turto, į kurį buvo kėsinamasi, savininkai. Šias aplinkybes nuteistieji žinojo ir pripažino, apie jas davė parodymus. Toks aplinkybių patikslinimas kaltinimo esmės nepakeitė ir neapsunkino E. D. gynybos.

35Prokuroras nesutinka ir su kasacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neindividualizavo už atskiras veikas paskirtų bausmių. Teismas išsamiai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes: nuteistojo asmenybę, šeiminę padėtį, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jų kiekį, tyčinę kaltės formą, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė, veikdamas bendrininkų grupe. Šių aplinkybių visumos kontekste teismas nurodė motyvus, kodėl tik terminuoto laisvės atėmimo bausmės nuteistajam E. D. paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. ne tik nubausti, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Nuosprendžiu motyvuotai pagrįstas ir BK 75 straipsnio nuostatų netaikymas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo E. D. apeliacinį skundą, patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą ir pripažino, kad nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes.

36Nuteistojo E. D. kasacinis skundas atmestinas.

37Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

38Kasacinės instancijos teismas faktinių aplinkybių nenustato, įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, o tik remdamasis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis sprendžia teisės taikymo klausimus (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas, jų patikimumas, pakankamumas ir faktinių bylos aplinkybių nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Kasatorius, neginčydamas jam inkriminuotų nusikaltimų teisinio vertinimo, nesutinka su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad jis, veikdamas kartu su bendrininku, apgaudavo nukentėjusiuosius (R. Ž., V. Š., A. G., V. L., A. Ž.), pasinaudodavo jų neblaivumu, patiklumu, įkalbėdavo juos atsidaryti elektroninės bankininkystes sąskaitas, užvaldydavo sąskaitų duomenis ir šių nukentėjusiųjų vardu apgaule imdavo kreditus. Kasatorius aiškina, kad nukentėjusieji patys sutiko dalyvauti gaunant kreditus, savanoriškai ėjo į banką atsidaryti sąskaitų ir teikė duomenis, reikalingus prisijunti prie elektroninės bankininkystės sistemos, dalijosi su nuteistaisiais iš kredito bendrovių gautus pinigus. Analogiški argumentai buvo nurodyti ir nuteistojo apeliaciniame skunde, dėl kurių apeliacinės instancijos teismo nutartyje pasisakyta. Tokie kasatoriaus argumentai pagrįsti vien nesutikimu su abiejų instancijų teismų padarytomis išvadomis ir nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas, nes nesuteikia pagrindo svarstyti klausimą dėl esminio baudžiamojo proceso pažeidimo.

39Dėl tęstinės veikos

40Anot kasatoriaus, teismai, kvalifikuodami jo padarytas nusikalstamas veikas, neatsižvelgė į jų tęstinį pobūdį. Šis teiginys nepagrįstas.

41Skundžiamu nuosprendžiu E. D. nuteistas už pavienes nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 1981 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl analogiško apeliacinio skundo argumento, nurodė, kad E. D. veikė skirtingu laiku, skirtingose vietovėse, prieš skirtingus nukentėjusiuosius, nenustatyta bendro nusikalstamas veikas jungiančio kaltininko sumanymo, dėl to jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip atskiros nusikalstamos veikos. Tokiai išvadai pritartina.

42Pagal formuojamą teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008). Nusikalstama veika gali būti pripažinta tęstine ir tais atvejais, kai vienas ar keli atskiri veiksmai atitinka administracinės teisės pažeidimo požymius, tačiau jų visuma traktuotina kaip nusikalstama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2004). Pabrėžtina, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-7-358-303/2015).

43Nusikalstamos veikos, padarytos neteisėtai atliekant finansines operacijas su svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, tęstinumas paprastai nustatomas tais atvejais, kai pasikartojantys veiksmai būna nukreipti į to paties asmens turto užvaldymą ir bankininkystės duomenų naudojimą, prisijungimą prie tos pačios sąskaitos ir pinigų paėmimą iš jos (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-555-788/2015).

44Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. D. nusikalstamos veikos padarytos skirtingu laiku, pasinaudojant neteisėtai gautais skirtingų nukentėjusiųjų R. Ž., V. Š., A. G., A. Ž. ir V. L. elektroninės bankininkystės duomenimis, apgaule užvaldant ir kėsinantis užvaldyti kredito bendrovių „M.“, „F.“, „4.“, „N.“ turtą. Be to, kai kurias nusikalstamas veikas E. D. padarė vienas, kitas – veikdamas bendrininkų grupe su T. K.. Visos šios aplinkybės neleidžia konstatuoti, kad padarytos nusikalstamos veikos turėjo būti kvalifikuojamos kaip viena tęstinė veika.

45Dėl faktinių aplinkybių patikslinimo teismo nuosprendyje atitikties BPK reikalavimams

46Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas BPK 7, 256 straipsnių nuostatų, nesudaręs galimybės pasiruošti gynybai, savo iniciatyva patikslino faktines aplinkybes, nustatydamas, kad jis (ir T. K.) apgaule užvaldė bei pasikėsino užvaldyti kaltinime nurodytų kredito įstaigų turtą – paskolas, taip iš esmės pažeidė baudžiamąjį įstatymą. Šie argumentai nepagrįsti.

47Asmens teisės į gynybą (BPK 10 straipsnis) baudžiamajame procese įgyvendinimas yra tiesiogiai susijęs ir su teise žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis), ir teisės pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnis) užtikrinimu. Pagal BPK 255 straipsnio 2 dalį kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. BPK 256 straipsnyje nustatyta kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jo kvalifikavimo pakeitimo teisme tvarka.

48Teismas, nustatęs kitokias nusikalstamos veikos faktines aplinkybes nei nurodytosios kaltinamajame akte, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar šios naujos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nurodytųjų kaltinamajame akte. Faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą; tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes kaltinamojo teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinant, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2007, 2K-381/2011, 282/2013, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas).

49Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad kaltinamajame akte pagal visus nusikalstamus epizodus nenurodyta, kam priklausantį ir kokį turtą kaltinamieji apgaule įgijo bei pasikėsino įgyti, netaikydamas BPK 256 straipsnio nuostatų, patikslino šias faktines aplinkybes, nurodydamas, kad E. D. (ir T. K.) apgaule užvaldė bei pasikėsino užvaldyti kaltinime nurodytų kredito įstaigų turtą – paskolas. Apeliacinės instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstą E. D. apeliacinio skundo argumentą dėl jo teisių į gynybą pažeidimo pirmosios instancijos teismui patikslinus kaltinimą, nurodydamas, kad dėl tokio patikslinimo kaltinimo esmė nepasikeitė, nes buvo tik įvardyta, jog apgaule pasisavintas atitinkamas kredito įstaigų turtas; jau iš paties nusikalstamos veikos aprašymo yra aišku, į kokias kredito įstaigas buvo kreiptasi panaudojant apgaulę, kokios sumos buvo pervestos į nukentėjusiųjų sąskaitas, o vėliau pasisavintos nuteistųjų.

50Tokiai apeliacinės instancijos teismo išvadai pritartina. Nagrinėjamu atveju kaltinamajame akte nurodyta, prie kokių konkrečiai kredito bendrovių interneto svetainių E. D., panaudodamas neteisėtai gautus nukentėjusių fizinių asmenų identifikavimo duomenis, prisijungė turėdamas tikslą nukentėjusių asmenų vardu gauti kreditą, kokios kredito įstaigos ir kokias konkrečiai sumas pervedė į nukentėjusių asmenų sąskaitas, kokios sumos grynųjų pinigų kaltininkų buvo užvaldytos ar dėl kokių priežasčių nepavyko tam tikrų sumų užvaldyti. Kaltinamajame akte tik nebuvo įvardyta, kad kaltinamieji apgaule įgijo ar pasikėsino įgyti būtent minėtų kredito įstaigų pinigus. Taigi pirmosios instancijos teismui patikslinus, kokių konkrečiai kredito įstaigų piniginės lėšos apgaule kaltinamųjų buvo įgytos bei pasikėsintos įgyti, jokios naujos aplinkybės nebuvo nustatytos, faktinės aplinkybės iš esmės skirtingomis nebuvo pakeistos. Toks patikslinimas nuteistojo teisių į gynybą nepažeidė ir negalėjo pažeisti, nes nusikalstamų veikų aplinkybių patikslinimas neturėjo jokios įtakos inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimui, bausmei ar kitokios teisinės reikšmės gynybai, t. y. dėl to nepasikeitė veikų padarymo vieta, laikas, dalykas, būdas, padariniai ir nėra pagrindo manyti, jog dėl taip patikslintų aplinkybių gynyba galėjo būti organizuojama kitaip. Dėl to, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeisti BPK 22 straipsnio 3 dalies, 44, 255 ir 256 straipsnių reikalavimai.

51Atmestinas kasatoriaus argumentas, kad kaltinamajame akte nenurodžius, kam buvo padaryta žala, jis nežinojo, kam turi atlyginti žalą, ir negalėjo tikėtis, kad jam bus taikoma atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio l dalies 3 punkte. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikšti nukentėjusiųjų A. G., V. L., civilinių ieškovų UAB „4.“, UAB „I.“, UAB „N.“, UAB „F.“, UAB „M.“ civiliniai ieškiniai, su ikiteisminio tyrimo medžiaga E. D. susipažino, prašymų, pageidavimų neturėjo (t. 3, b. l. 98); kaltinamajame akte taip pat yra nurodyta, kokių konkrečiai nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovų ir kokio dydžio civiliniai ieškiniai pareikšti. Šios aplinkybės paneigia kasatoriaus teiginius apie tai, kad jis nežinojo, kam turi atlyginti žalą, ir negalėjo tikėtis atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo.

52Dėl bausmės

53Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. D. subendrintą laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams šešiems mėnesiams, atsižvelgė į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bet nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad dalį nusikalstamų veikų jis padarė ir pasikėsino padaryti veikdamas bendrininkų grupe. Atsižvelgta ir į pakankamai didelį padarytų nusikalstamų veikų skaičių, į tai, kad E. D. vieną kartą buvo teistas iki šių nusikaltimų padarymo ir vieną kartą – po jų padarymo. Teismo paminėtos ir į kaltinamajam palankios aplinkybės – kad jis galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, išlaiko tris mažamečius vaikus, pagal gyvenamąją vietą apibūdinamas teigiamai. Subendrinus šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu subendrinta bausme, galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams ir 14 MGL dydžio (527 Eur, t. y. 1820 Lt) bauda. Nustatęs tokį galutinės bausmės dydį (laisvės atėmimą, viršijantį ketverius metus), teismas konstatavo, kad BK 75 straipsnių nuostatų taikymas dėl bausmės vykdymo atidėjimo kaltinamajam negalimas.

54Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad skundžiamu nuosprendžiu E. D. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta, užtikrinanti teisingumo principo įgyvendinimą, pagrindo atidėti paskirtos bausmės vykdymą nėra. Taip spręsdamas šios instancijos teismas nurodė, kad nuteistasis skirtingose vietovėse padarė didelį skaičių tyčinių nusikalstamų veikų, kurios nebuvo atsitiktinės, padarytos piktnaudžiaujant silpnesnių visuomenės narių pasitikėjimu, naivumu, pomėgiu vartoti alkoholį (kai kurie nukentėjusieji netgi neturėjo savo gyvenamosios vietos). Atkreiptas dėmesys į tai, kad nors iki pradėdamas vykdyti analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei E. D. buvo laikomas neteistu, tačiau per gana neilgą laiko tarpą (porą metų) skirtingose vietovėse padarė bei pasikėsino padaryti keliasdešimt tyčinių, savanaudiškų nusikalstamų veikų (baudžiamųjų nusižengimų, nesunkių bei apysunkių nusikaltimų), nukentėjo keli fiziniai asmenys, taip pat kelios kredito įstaigos, iš kurių apgaulės būdu paimti kreditai, nusikaltimais padaryta nemaža turtinė žala ir ji neatlyginta.

55Apeliacinės instancijos teismas pasisakė ir dėl E. D. apeliaciniame skunde nurodyto argumento, kad buvo atmestas jo prašymas sujungti atskirus ikiteisminius tyrimus (ir baudžiamąsias bylas), vykdomus dėl jo padarytų nusikalstamų veikų, ir kad tai lėmė dirbtinį kaltinamojo teisinės padėties pasunkinimą.

56Iš tiesų, dėl iš esmės analogiškų nusikalstamų veikų, atliktų 2012–2013 m., prieš E. D. buvo vykdomi skirtingi baudžiamieji procesai. Dėl šių nusikalstamų veikų jis buvo nuteistas Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. baudžiamuoju įsakymu (paskirta 14 MGL dydžio bauda) ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu, kuriuo jam paskirta galutinė subendrinta (su 2013 m. birželio 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme) trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 14 MGL bauda, pritaikius BK 75 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams. Nagrinėjamoje byloje jam paskirta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo subendrinta bausmė, kuri buvo bendrinama su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams ir 14 MGL dydžio (527 Eur, t. y. 1820 Lt) bauda.

57Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, remdamasis kasacinės instancijos teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013 pateiktais išaiškinimais, pagrįstai nurodė, jog nepritartina tokiai teismų praktikai, kai asmeniui, per nedidelį laikotarpį padarius kelias nesudėtingas nusikalstamas veikas, šių veikų ikiteisminis tyrimas išskaidomas į kelias baudžiamąsias bylas ir tai suponuoja kelių atskirų nuosprendžių priėmimą. Jeigu tokia teisinė situacija, kuri yra nulemta atitinkamų valstybės institucijų veikimo (neveikimo), susidaro, tai ji negali tapti priežastimi, dėl kurios būtų pasunkinta kaltininko teisinė padėtis, taip pat ir galutinės subendrintos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas paskyrimo aspektu. Toks dirbtinis bylų išskaidymas ikiteisminio tyrimo metu negali lemti to, kad už nusikalstamų veikų padarymą pagal paskutinį nuosprendį paskirta galutinė subendrinta bausmė būtų griežtesnė nei ta bausmė, kuri galėjo būti paskirta pagal vieną nuosprendį, jei visos veikos būtų tiriamos vienoje byloje. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, kad skundžiamu nuosprendžiu E. D. skirta galutinė bausmė nėra griežtesnė nei būtų buvusi skirta vienoje baudžiamojoje byloje. Šiai išvadai pritartina.

58Pažymėtina, kad minėtoje kasacinės instancijos teismo nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 2A-7-6/2013) buvo pasisakyta dėl BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo nuteistajam, kuris, būdamas nepilnametis, padarė nusikalstamas veikas per gana trumpą laikotarpį (nuo 2009 m. liepos 9 d. iki 2009 m. rugpjūčio 17 d.) ir už jas buvo nuteistas trimis to paties Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiais. Nustatyta, kad būtent bylų išskyrimas, nulėmęs trijų nuosprendžių priėmimą, ir buvo ta priežastis, dėl kurios nuteistajam pagal paskutinį nuosprendį buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Nagrinėjamu atveju situacija yra kitokia: E. D. Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas už dvi nusikalstamas veikas, padarytas 2012 m. rugpjūčio 27 d. ir 2012 m. lapkričio 3 d.; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu jis nuteistas už septyniolika nusikalstamų veikų, padarytų nuo 2012 m. gruodžio 8 d. iki 2013 m. kovo 4 d.; skundžiamu Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu jis nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas nuo 2013 m. liepos 31 d. iki 2014 m. sausio 17 d. Taigi nagrinėjamu atveju ikiteisminiai tyrimai dėl E. D. padarytų didelio skaičiaus nusikalstamų veikų nevyko vienu metu; veikas, už kurias buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė jau po 2013 m. birželio 6 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo. Šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad bylų išskaidymas ikiteisminio tyrimo metu buvo dirbtinis ir pagal paskutinį nuosprendį paskirta galutinė subendrinta bausmė yra griežtesnė nei ta bausmė, kuri galėjo būti paskirta pagal vieną nuosprendį, jei visos veikos būtų tiriamos vienoje byloje.

59Konstatuotina, kad pagal kasacinio skundo argumentus pagrindas naikinti ar keisti teismų sprendimus (BPK 369 straipsnis) nenustatytas.

60Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

61Nuteistojo E. D. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu E. D.... 3. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio... 4. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams, 215... 5. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams, 215... 6. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams, 215... 7. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams, 215... 8. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams, 215... 9. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams, 215... 10. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias subendrintas bausmes... 11. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, ši... 12. Iš E. D. ir T. K. priteista lygiomis dalimis žalai atlyginti ieškovams A. G.... 13. Civiliniam (-iams) ieškovui (-ams) pagal paveldėjimo teisės liudijimą dėl... 14. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 15. Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas T. K., tačiau dėl jo nuteisimo... 16. Teisėjų kolegija... 17. E. D. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo svetimas elektronines mokėjimo... 18. 2013 m. liepos 31 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, E.... 19. 2014 m. sausio 6 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, E. D.,... 20. 2014 m. sausio 10 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, E.... 21. 2014 m. sausio 17 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, E. D.... 22. 2013 m. rugsėjo 25 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, E.... 23. E. D., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą –... 24. E. D., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą –... 25. Nuteistasis E. D. kasaciniu skundu prašo panaikinti dėl jo priimtus Plungės... 26. Kasatorius nurodo, kad skundžiami teismų sprendimai nepagrįsti, teismų... 27. Kasatorius teigia, kad jis iš esmės neginčijo jam inkriminuotų... 28. Kasatorius nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog... 29. Be to, toks pirmosios instancijos teismo procesinis veiksmas reiškia, kad... 30. Kasatorius pateikia nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus ir... 31. Be to, pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai,... 32. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 33. Prokuroras nesutinka su kasacinio skundo argumentu dėl neišsamaus bylos... 34. Prokuroras nesutinka ir su kasatoriaus teiginiais dėl jo teisių suvaržymo... 35. Prokuroras nesutinka ir su kasacinio skundo argumentu, kad pirmosios... 36. Nuteistojo E. D. kasacinis skundas atmestinas.... 37. Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų... 38. Kasacinės instancijos teismas faktinių aplinkybių nenustato, įrodymų iš... 39. Dėl tęstinės veikos ... 40. Anot kasatoriaus, teismai, kvalifikuodami jo padarytas nusikalstamas veikas,... 41. Skundžiamu nuosprendžiu E. D. nuteistas už pavienes nusikalstamas veikas,... 42. Pagal formuojamą teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama... 43. Nusikalstamos veikos, padarytos neteisėtai atliekant finansines operacijas su... 44. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. D. nusikalstamos veikos padarytos... 45. Dėl faktinių aplinkybių patikslinimo teismo nuosprendyje atitikties BPK... 46. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas BPK 7, 256... 47. Asmens teisės į gynybą (BPK 10 straipsnis) baudžiamajame procese... 48. Teismas, nustatęs kitokias nusikalstamos veikos faktines aplinkybes nei... 49. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad... 50. Tokiai apeliacinės instancijos teismo išvadai pritartina. Nagrinėjamu atveju... 51. Atmestinas kasatoriaus argumentas, kad kaltinamajame akte nenurodžius, kam... 52. Dėl bausmės... 53. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. D. subendrintą laisvės atėmimo... 54. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad skundžiamu nuosprendžiu E. D.... 55. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė ir dėl E. D. apeliaciniame skunde... 56. Iš tiesų, dėl iš esmės analogiškų nusikalstamų veikų, atliktų... 57. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, remdamasis kasacinės... 58. Pažymėtina, kad minėtoje kasacinės instancijos teismo nutartyje... 59. Konstatuotina, kad pagal kasacinio skundo argumentus pagrindas naikinti ar... 60. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 61. Nuteistojo E. D. kasacinį skundą atmesti....