Byla e2A-443-186/2017
Dėl draudimo išmokos ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Regnus“, kredito unija „Šiaulių kredito unija“. Teisėjų kolegija

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės, Viginto Višinskio ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės kredito unijos ,,Vilniaus kreditas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės kredito unijos „Vilniaus kreditas“ ieškinį atsakovei Estijos draudimo bendrovei „IF P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančiai per savo filialą, dėl draudimo išmokos ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Regnus“, kredito unija „Šiaulių kredito unija“. Teisėjų kolegija

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ieškovė KU „Vilniaus kreditas“ (toliau – Ieškovė) prašė priteisti iš atsakovės Estijos draudimo bendrovės „IF P&C Insurance AS“ (toliau – Atsakovė) 98 131,36 Eur dydžio draudimo išmoką, 5 645,91 Eur palūkanų už laikotarpį iki ieškinio pateikimo dienos (už 350 dienų), 6 % dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad 2014 m. sausio 17 d. UAB „Regnus“ su Atsakove sudarė Įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdraustas anglies smulkinimo įrenginys su konvejerine juosta nuo ugnies, gamtinių jėgų, vagystės, vandens rizikų ir nuo trečiųjų asmenų neteisėtos veikos (toliau – Draudimo sutartis). Draudimo sutarties galiojimo pradžia – 2014 m. sausio 20 d., pabaiga – 2015 m. sausio 19 d. Draudimo sutartis buvo sudaryta kredito unijų „Vilniaus kreditas“ ir „Savas rūpestis“ (dabartinis pavadinimas – „Šiaulių kredito unija“) naudai.
  3. 2014 m. gegužės 23 d. Plento g., Mikalavo k., Naujojo Daugėliškio sen., Ignalinos r. sav. esančioje UAB „Regnus“ teritorijoje kilo gaisras, kurio metu sudegė draudimo objektas – anglies smulkinimo įrenginys su konvejerine juosta. Utenos APGV Ignalinos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba nustatė, kad gaisro priežastis – savaiminis medžio anglies užsidegimas. UAB „Regnus“ apie įvykį pranešė Atsakovei, pateikė sugadintą apdraustą turtą apžiūrai, visus Atsakovės reikalautus dokumentus. Atsakovė 2014 m. rugsėjo 16 d. pranešimu atsisakė mokėti draudimo išmoką, motyvuodama tuo, kad UAB „Regnus“ pažeidė Draudimo sutartį, nes nepranešusi draudikui vykdė gamybinę veiklą.
  4. Ieškovės teigimu, Atsakovė plečiamai aiškina Draudimo sutarties sąlygas ir nepagrįstai atsisako išmokėti draudimo išmoką. Draudimo sutartyje yra nurodyta sąlyga, kad draudimo apsauga galioja tik nevykdant gamybinės veiklos. Objekte draudžiamojo įvykio metu UAB „Regnus“ gamybinės veiklos nevykdė. Draudimo vietoje buvo baigiama montuoti įranga, vyko parengiamieji darbai, tarp jų ir įrangos kalibravimo (derinimo) darbai, tačiau draudėjas produkcijos negamino, nepakavo, neišvežė realizavimui ir pan. Draudimo sutartis nepateikia apibrėžimo, kas konkrečiai yra laikytina „gamybine veikla“. Ieškovė šią sąlygą supranta kaip organizuotą produkcijos gamybos procesą, o ne įrenginio patikrinimą, derinimą.
  5. Draudimo išmoką Ieškovė apskaičiavo, iš sutartyje nurodytos draudimo sumos 442 557 Lt atėmusi 100 000 Lt išskaitą ir 1 080 Eur sumą, gautą pardavus įrenginio likučius kaip metalo laužą.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas konstatavo, kad Draudimo liudijime nurodytos sąlygos yra aiškios ir konkrečios – Draudimo liudijime individualiai aptartose papildomose sąlygose aiškiai nurodyta, jog gamybinės veiklos vykdymas laikomas rizikos pasikeitimu, todėl apie tai nedelsiant privalo būti informuotas draudikas. Įvertinęs pasikeitusią draudimo riziką, draudikas gali pakeisti draudimo sąlygas arba apskritai nutraukti Draudimo sutartį. Pasak teismo, protingas ir apdairus asmuo privalėjo ir galėjo šias sąlygas suprasti taip, kaip jos buvo nurodytos. Tai, kad Draudimo sutartyje atskirai nebuvo apibrėžta sąvoka „gamybinė veikla“, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad draudikas elgėsi nesąžiningai ar, kad ši sąvoka, įvykus gaisrui, gali būti traktuojama plečiamai. Sąvoka „gamybinė veikla“, dėl kurios kilo ginčas, teismo vertinimu, yra aiški ir konkreti. Draudikas gamybinės veiklos pradžią sieja su draudimo rizikos padidėjimu. Draudimo sutartis aiškiai nurodo, kad rizikos padidėjimas siejamas su apdrausto įrenginio naudojimu gamybiniame procese, o būtent, kad apdraustas įrenginys, atlieka savo funkciją ir dalyvauja medžio anglies gamybos procese. Tai, kad įrenginys buvo naudojamas pagal jo funkcijas, patvirtina tai, jog pati ieškovė ieškinyje nurodo, kad draudimo vietoje buvo atliekami apdraustos įrangos kalibravimo ir testavimo darbai. Teismo vertinimu, tai, kokiu tikslu buvo vykdoma gamybinė veikla, teisiškai nėra reikšminga aplinkybė, nes svarbus yra pats faktas, kad įrenginiai draudimo vietoje buvo pradėti eksploatuoti, buvo pagamintas tam tikras, nors ir bandomosios medžio anglies, kiekis. Jog apdraustu įrenginiu buvo vykdoma gamybinė veikla, patvirtina ir 2014 m. birželio 11 d. UAB „Smart claims“ vyriausiojo eksperto S. T. žalos ataskaitoje užfiksuoti duomenys, taip pat kelios dienos po gaisro, t. y. 2014 m. gegužės 26 d., draudiko atstovo įvykio vietoje darytos nuotraukos, kuriose aiškiai matomi ant medžio anglies fasavimo įrenginio sukrauti popieriniai produkcijos pakavimo maišai, žiniasklaidoje publikuoti straipsniai, Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos nustatė, kad UAB „Regnus“ patikros vietoje 2014 m. balandžio mėnesį jau vykdė veiklą ir kt. Tai, kad pradėjus eksploatuoti apdraustą įrenginį akivaizdžiai padidėjo draudimo rizika, rodo ir aplinkybė, jog UAB „Regnus“ teritorijoje kilo gaisras, kurio priežastis – savaiminis anglies užsidegimas.
  3. Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. 004 (su pakeitimais ir papildymais, įsigaliojusiais 2013 m. vasario 20 d.) bei Mobiliųjų įrenginių ir statybinių mašinų draudimo taisyklių Nr. 025 (galioja nuo 2013 m. vasario 1 d.) 41 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu iš esmės pasikeičia draudimo sutartyje numatytos aplinkybės, dėl kurių padidėja ar gali padidėti draudimo rizika, apie tai draudėjas privalo pranešti draudikui nedelsdamas, iškart, kai apie tokius pasikeitimus sužino. Šios pareigos nevykdymas yra laikomas esminiu Draudimo sutarties pažeidimu, nes nepranešus draudikui apie draudimo rizikos padidėjimą, draudikas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (Taisyklių 44 p.), taip pat draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos, jeigu draudėjas nepranešė apie draudimo rizikos padidėjimą ir nuostolio priežastis yra draudikui nepraneštos aplinkybės, padidinusios draudimo riziką (Taisyklių 85 p.). Be to, Draudimo liudijime aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtintas draudėjo įsipareigojimas informuoti draudiką apie bet kokios, ne tik gamybinės, veiklos pradžią. Todėl draudėjai turėjo pareigą informuoti draudiką apie visas aplinkybes ir situacijas, kuomet draudimo objektas – neveikianti įranga – yra pradedama naudoti draudimo vietoje, įskaitant, bet neapsiribojant, ir apie įrangos kalibravimo, derinimo, testavimo ir / ar bet kokius kitus darbus, kuomet įranga yra įjungiama ir ja atliekami kokie nors darbai. Šios pareigos nevykdymas, teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką, juolab, kad draudėjas pažeidė ir kitą Draudimo sutarties nuostatą, o būtent, neužtikrino draudimo vietos ir apdrausto įrenginio saugojimo 24 valandas 7 dienas per savaitę. Kad draudėjas neįgyvendino pastarosios Draudimo sutarties sąlygos, teismas sprendė iš medžio anglies gamyklos komplekse iki įvykio ir po jo dirbusių darbuotojų 2014 m. gegužės 28 d. duotų raštiškų paaiškinimų, 2014 m. birželio 11 d. UAB „Smart claims“ vyriausiojo eksperto S. T. žalos ataskaitoje nurodytų aplinkybių. Teismas padarė išvadą, kad Atsakovė dėl draudėjo padarytų pažeidimų pagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7

  1. Ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog Draudimo sutarties sąlygos yra aiškios ir sąžiningos. Draudimo sutartyje nėra nustatyta, kokie veiksmai laikytini „gamybinės veiklos“ pradžia, kokie jos kriterijai. Siekiant pradėti gamybos procesą, įrenginius reikia įjungti, patikrinti, suderinti (kalibruoti) ir tik po to pradedamas gamybinis procesas. Draudimo sutartyje taip pat nėra aiški ir apibrėžta sąlyga, jog draudėjas turėjo informuoti Atsakovę apie bet kokios veiklos pradžią draudžiamose patalpose. Draudimo sutartimi nebuvo draudžiamos jokios patalpos, įrenginys (bent jau didžioji jo dalis, kurioje ir kilo gaisras) buvo lauke. Gaisro metu gamybinė veikla apdraustuoju įrenginiu nebuvo vykdoma. Esant abejonių dėl Draudimo sutarties sąlygų, jos turi būti aiškinamos jas pasiūliusios šalies (t. y. Atsakovės) nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4 d.).
    2. Gaisras kilo ne dėl apdraustojo įrenginio vykdytos / nevykdytos „gamybinės veiklos“, bet dėl medžio anglies, kuri buvo sukrauta ant konvejerio, savaiminio užsidegimo. Tuo metu apdraustasis įrenginys buvo išjungtas. Iš to darytina išvada, jog gaisro kilimui įtakos neturėjo aplinkybė ar apdraustuoju įrenginiu buvo / nebuvo gaminama produkcija ir vykdoma gamybinė veikla.
    3. Atsakovė 2014 m. rugsėjo 16 d. atsisakė mokėti draudimo išmoką remdamasi tuo, kad trečiasis asmuo (draudėjas) draudimo vietoje vykdė gamybinę veiklą ir nepranešė Atsakovei raštu apie ketinimą pradėti draudimo vietoje bet kokią veiklą, turinčią įtakos draudimo rizikos padidėjimui. Atsisakymas išmokėti draudimo išmokas nebuvo grindžiamas argumentu dėl saugumo reikalavimų nesilaikymo, t. y. draudėjo darbuotojų – sargų nebuvimo, todėl šis argumentas nesusijęs su ieškinyje apibrėžtu ginču ir išeina už bylos nagrinėjimo ribų. Apdraustuosius įrenginius nuolat prižiūrėdavo visą parą dirbantys kiti UAB „Regnus“ ir medžio anglies gamybos komplekse dirbusių įmonių darbuotojai.
    4. Teismas nepagrįstai vadovavosi UAB „Smart claims“ vyriausiojo eksperto S. T. žalos ataskaitoje padarytomis išvadomis. Byloje nėra pateikta jokių šio eksperto kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų. Todėl ataskaitoje pateiktos išvados apie gaisro trukmę, gaisro trukmės priežastinį ryšį su pasekmėmis, trečiojo asmens (draudėjo) vykdytą pavojingą veiklą, laikytinos neįrodytomis. Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba nenustatė jokių trečiojo asmens (draudėjo) priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų.
  2. Atsakovė prašo Ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus:
    1. Draudimo liudijime individualiai aptartose sąlygose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad gamybinės veiklos vykdymas yra laikomas rizikos padidėjimu, todėl apie tai nedelsiant privalo būti informuotas draudikas. Kokiu tikslu buvo vykdoma gamybinė veikla, teisiškai nėra reikšminga, nes svarbus pats faktas, kad įrenginiai draudimo vietoje buvo pradėti eksploatuoti. Šalys susitarė, kad draudimo apsauga galios tik nevykdant gamybinės veiklos, pradėjus vykdyti gamybinę veiklą bus taikomos ne tik draudimo taisyklėse ir CK numatytos standartinės nepranešimo apie rizikos padidėjimą pasekmės (galimybė draudikui nutraukti draudimo sutartį ir kt.), bet draudimo apsauga apskritai negalios. Aplinkybę, kad ši sąlyga yra esminė, patvirtina ir byloje esantis susirašinėjimas su draudimo brokere, iš kurio matyti, kad trečiojo asmens BUAB „Regnus“ atstovo buvo ne kartą teirautasi apie gamybinės veiklos pradžią. Iš UAB „Smart claims“ žalos ataskaitos matyti, kad anglies smulkinimo įrenginys buvo laikomas draudimo vietoje esančiame angare Nr. 1.
    2. Draudimo objektas buvo anglies smulkinimo įrenginys su konvejerine juosta. Gaisro židinys buvo ant konvejerinės juostos sudėta medžio anglis, kurios savaiminis užsidegimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu gaisru.
    3. Nei vienam trečiojo asmens BUAB „Regnus“ darbuotojui nebuvo priskirtos sargo pareigybės funkcijos. Vien tai, kad kažkuris iš trečiojo asmens ar kitų medžio anglies gamybos komplekse dirbusių įmonių darbuotojų, turėdamas laisvą minutę nuo savo tiesioginių darbinių funkcijų atlikimo, epizodiškai apžiūrės draudimo vietą, nereiškia, jog draudimo sąlyga dėl nuolatinės ir nepertraukiamos draudimo vietos ir draudžiamo įrenginio saugojimo buvo įvykdyta.
    4. UAB „Smart claims“ yra draudimo kompanijų samdoma įmonė, į kurią draudikai kreipiasi dėl šios įmonės darbuotojų profesionalumo bei kompetencijos administruojant dideles žalas, tiriant įvykius ar rengiant ekspertizes. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų UAB „Smart claims“ žalos ataskaitoje nurodytą informaciją (CPK 178 str.). Be to, nereikia ir specialių žinių, norint padaryti išvadą, kad jei gaisras būtų pastebėtas iš karto, žala apdraustiems objektams būtų mažesnė.
  3. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).
  2. Draudimo funkcija yra kompensuoti draudėjo patirtą žalą, konstatavus, kad ji padaryta draudimo objektui. Įstatymas ir konkrečios draudimo rūšies taisyklės nustato išimtis, kada draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, todėl, draudėjui (ar naudos gavėjui) kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos nemokėti. Tokią teisę draudikas turi nedraudiminio įvykio atveju, draudiminiam įvykiui įvykus dėl įstatyme nurodytos formos draudėjo kaltės, pažeidus draudimo sutarties sąlygas, kitais įstatymo numatytais atvejais.
  3. Nagrinėjamu atveju Atsakovė atsisakymą išmokėti draudimo išmoką grindė draudėjo UAB „Regnus“ padarytu Draudimo sutarties pažeidimu. Draudimo liudijime nurodytos papildomos sąlygos: „draudimo apsauga galioja tik nevykdant gamybinės veiklos. Gamybinės veiklos pradžia draudimo vietoje laikoma rizikos padidėjimu, apie kurį draudėjas privalo pranešti raštu. Draudimo apsauga po rizikos padidėjimo vėl įsigalioja tik po raštiško draudiko patvirtinimo. Pradėjus vykdyti bet kokią veiklą draudžiamose patalpose, draudėjas įsipareigoja apie tai pranešti draudikui raštu prieš dvi savaites. Draudikas, apžiūrėjęs ir įvertinęs pasikeitusią riziką, koreguoja esamas Draudimo sutarties sąlygas. Jei draudėjas su naujomis sąlygomis nesutinka, sutartis nutrūksta po dviejų savaičių nuo draudiko pateiktos sutarties sąlygų koregavimo datos“. Atsakovė, atsisakydama išmokėti draudimo išmoką, nurodė, kad draudėjas UAB „Regnus“ pažeidė šias sąlygas, nes nepranešė apie pradėtą vykdyti gamybinę veiklą. Ieškovės teigimu, apdrausto įrenginio veikimo patikrinimas ir suderinimas negali būti laikomas gamybine veikla, todėl Ieškovė nesutinka, kad buvo pažeistos Atsakovės nurodytos Draudimo sutarties sąlygos. Taigi, tarp bylos šalių kilo ginčas dėl Draudimo sutarties sąlygų aiškinimo.

10Dėl draudimo sutarties sąlygų aiškinimo

  1. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad draudimo sutarties sąlyga, ribojanti draudžiamosios apsaugos apimtį ir apibrėžianti draudimo rizikos laipsnį, vertintina kaip esminė draudimo sutarties sąlyga, dėl kurios šalys turi aiškiai susitarti, kiek įmanoma ją sukonkretinti, kad nebūtų sudarytos sąlygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo išmoką, paneigiant pačią draudimo sutarties esmę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Kilus ginčui dėl draudimo sutarties sąlygų, jos turi būti aiškinamos vadovaujantis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.
  2. Nagrinėjamu atveju šalys nesutaria dėl minėtose sąlygose vartojamos sąvokos „gamybinė veikla“ reikšmės. Draudimo sutartyje ši sąvoka nėra apibrėžta, todėl tarp šalių kilo ginčas, ar „gamybinė veikla“ reiškia bet kokį apdraustojo įrenginio naudojimą, įskaitant ir jo veikimo patikrinimą bei suderinimą (kalibravimą), ar, kaip teigia apeliantė, tai reiškia tik organizuotą ir planingai pradėtą vykdyti veiklą, įrenginiui veikiant darbiniu režimu ir gaminant produkciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal Draudimo sutarties sąlygas rizikos padidėjimu, apie kurį draudėjas įsipareigojo raštu pranešti draudikui, laikytinas bet koks apdraustojo įrenginio naudojimas pagal jo paskirtį. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į Draudimo sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šios sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 str. 2 d.). Draudimo objektas pagal Draudimo sutartį yra anglies smulkinimo įrenginys su konvejerine juosta, kuris skirtas naudoti gamybos procese. Draudimo liudijime nurodyta veiklos rūšis – nebaigtas statyti objektas. Iš Draudimo sutarties šalių nustatytų papildomų, taigi, individualiai aptartų sąlygų, kurios pacituotos šios nutarties 14 punkte, akivaizdu, kad šalys susitarė dėl draudimo apsaugos taikymo, kol statomame objekte, kuriame yra apdraustasis įrenginys, dar nėra vykdoma jokia gamybinė veikla. Šalių susitarimas susieti gamybinės veiklos pradžią draudimo vietoje su rizikos padidėjimu, be kita ko, reiškia, kad ši rizika padidėja pradėjus naudoti apdraustąjį įrenginį, kurio paskirtis yra smulkinti medžio anglį jos gamybos procese.
  3. Apeliantės argumentai nesudaro pagrindo kitaip aiškinti minėtas Draudimo sutarties sąlygas. Teismas teisingai nurodė, kad teisiškai nėra reikšminga aplinkybė, kokiu tikslu vykdoma gamybinė veikla. Svarbus yra pats faktas, kad įrenginys draudimo vietoje buvo pradėtas eksploatuoti, juo buvo susmulkintas tam tikras, nors ir bandomasis, medžio anglies kiekis. Jeigu įrenginio veikimo patikrinimo, suderinimo (kalibravimo) metu atliekamas tam tikras gamybos proceso veiksmas, tai iš esmės reiškia rizikos padidėjimą, apie kurį draudėjas įsipareigojo raštu pranešti draudikui. Šiuo atveju draudimo rizikos padidėjimą akivaizdžiai patvirtina ta aplinkybė, kad pradėjus naudoti apdraustąjį įrenginį, būtent ant šio įrenginio konvejerinės juostos buvusios medžio anglies savaiminis užsidegimas sukėlė gaisrą.
  4. Draudimo sutarties šalys susitarė, kad pradėjus vykdyti bet kokią veiklą draudžiamose patalpose, draudėjas įsipareigoja apie tai pranešti draudikui raštu prieš dvi savaites. Ši sąlyga visų papildomų sąlygų kontekste reikšminga tuo aspektu, kad joje yra nustatytas konkretus terminas, per kurį draudėjas raštu turi pranešti apie rizikos padidėjimą. Šioje sąlygoje draudimas vykdyti „bet kokią veiklą“, atsižvelgiant į prieš tai esančias sąlygas, reiškia bet kokią veiklą, susijusią su gamybos procesu. Plačiau aiškinti šią sutarties nuostatą būtų nesąžininga, nes tokiu atveju draudikas iš esmės galėtų atsisakyti mokėti draudimo išmoką bet kokiais atvejais, o tai jau paneigtų pačią draudimo sutarties esmę. Apeliantė teigia, kad ši sąlyga nėra aiški, nes Draudimo sutartimi nebuvo draudžiamos jokios patalpos, o apdraustojo įrenginio didžioji dalis, kurioje ir kilo gaisras, buvo lauke. Toks argumentas atmestinas. Draudimo sutartyje yra nurodyta draudimo vieta – Plento g., Mikalavo k., Naujojo Daugėliškio sen., Ignalinos r. sav. Draudimo objektas, kaip minėta, yra šioje teritorijoje esantis anglies smulkinimo įrenginys su konvejerine juosta. Iš bylos medžiagos matyti, kad draudėjui UAB „Regnus“ priklausančioje gamybinio komplekso teritorijoje yra pastatas – angaras. Apdraustasis įrenginys, kaip matyti iš gamyklos schemų ir nuotraukų, stovi šalia minėto pastato ir yra su juo sujungtas, t. y. dalis įrenginio yra angaro viduje. Taigi, minėta sąlyga aiškintina kaip draudėjo įsipareigojimas pranešti draudikui apie minėtame angare pradėtą vykdyti bet kokią veiklą, susijusią su gamybos procesu.
  5. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismas 2017 m. gegužės 24 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-277-302/2017, kurioje buvo nagrinėjamas kitas ginčas tarp tų pačių šalių dėl atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagal kitas draudimo sutartis, sudarytas dėl kitų įrenginių, kurie buvo toje pačioje teritorijoje ir kurie sudegė to paties gaisro metu. Atsižvelgiant į tai, kad minėtos ir šios bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi (toje byloje apdraustieji įrenginiai priklausė kitiems draudėjams, gaisras kilo ne dėl jų naudojimo), teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje pateiktų išaiškinimų nelaiko prieštaraujančiais minėtoje byloje anksčiau priimtai nutarčiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą).

11Dėl draudimo sutarties pažeidimo kaip pagrindo draudikui atsisakyti mokėti draudimo išmoką

  1. Pagal Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalį, draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusioje įstatymo redakcijoje analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos 86 straipsnio 7–8 dalyse).
  2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šios įstatymo nuostatos riboja draudiko galimybę piktnaudžiauti jam suteikta teise visiškai ar iš dalies atsisakyti vykdyti prievolę dėl nereikšmingo pažeidimo. Draudimo tikslas neleidžia bet kokio pažeidimo, neatsižvelgiant į jo reikšmę, laikyti pagrindu atsisakyti vykdyti prievolę. Draudiko sprendimą atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją sumažinti bei sumažinimo dydį turi lemti minėti kriterijai, iš kurių itin reikšmingas yra sutarties pažeidimo priežastinis ryšys su draudžiamuoju įvykiu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2006).
  3. Nagrinėjamu atveju Atsakovė atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nes draudėjas UAB „Regnus“ nepranešė apie pradėtą vykdyti gamybinę veiklą, t. y. anglies smulkinimą naudojant apdraustąjį įrenginį. Atsakovės patvirtintų Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. 004, kurios yra sudėtinė Draudimo sutarties dalis kartu su draudimo liudijimu, 85.8 punktas nustato draudiko teisę mažinti draudimo išmoką arba jos nemokėti, jeigu draudėjas nepranešė apie draudimo rizikos padidėjimą ir nuostolio ar jo padidėjimo priežastis yra draudikui nepraneštos aplinkybės, padidinusios draudimo riziką. Draudimo liudijime įrašytos papildomos, Draudimo sutarties šalių individualiai aptartos sąlygos (kad draudimo apsauga galioja tik nevykdant gamybinės veiklos, kad šios veiklos pradžia laikoma rizikos padidėjimu, apie kurį draudėjas privalo pranešti raštu, ir kad draudimo apsauga po rizikos padidėjimo vėl įsigalioja tik po raštiško draudiko patvirtinimo) leidžia pagrįstai manyti, kad šalys tokiam draudėjo įsipareigojimui suteikė esminę reikšmę. Tokią išvadą, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina ir byloje pateiktas trečiojo asmens UAB „Regnus“ atstovo susirašinėjimas su draudimo brokere, kuri kelis kartus teiravosi apie draudėjo veiklos pradžią (t. 1, b. l. 70, 78).
  4. Minėtos draudėjo pareigos nevykdymą Atsakovė šiuo atveju pagrįstai laikė esminiu Draudimo sutarties pažeidimu, sudarančiu pagrindą visiškai atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Apeliantė neginčija tos aplinkybės, kad atliekant apdraustojo įrenginio veikimo patikrinimą, suderinimą (kalibravimą), šis įrenginys faktiškai buvo naudojamas pagal paskirtį, t. y. juo buvo smulkinama medžio anglis. Tokias aplinkybes patvirtina ir 2014 m. birželio 11 d. UAB „Smart claims“ vyriausiojo eksperto S. T. žalos ataskaitoje užfiksuoti duomenys (t. 1, b. l. 29–35), po įvykio raštu užfiksuoti gamyklos teritorijoje tuo metu dirbusių darbuotojų paaiškinimai (1 t., b. l. 41–58). Byloje pateiktas Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. sausio 19 d. raštas, kuriame nurodyta, kad UAB „Regnus“ (pagal 2014 m. gegužės mėn. Agentūros atliktos patikros vietoje duomenis) 2014 m. balandžio mėn. veiklą jau vykdė. Utenos APGV Ignalinos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2014 m. gegužės 23 d. akte nurodyta gaisro kilimo priežastis – savaiminis medžio anglies užsidegimas UAB „Regnus“ medžio anglies linijoje (t. 1, b. l. 8). Ta aplinkybė, kad gaisro židinys buvo ant konvejerinės juostos esanti medžio anglis, kuri savaime užsidegė, patvirtina, kad apdraustojo įrenginio naudojimas padidino draudimo riziką ir tai iš esmės nulėmė atsiradusius nuostolius dėl sugadinto turto (CPK 185 str.).
  5. Apeliantė, nesutikdama su tokiu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad tuo metu, kai kilo gaisras, apdraustasis įrenginys buvo išjungtas, todėl, apeliantės teigimu, aplinkybė, buvo ar nebuvo vykdoma gamybinė veikla, gaisro kilimui įtakos neturėjo. Teisėjų kolegija šį argumentą atmeta, nes draudimo riziką šiuo atveju padidino pradėta gamybinė veikla. Byloje nustatyta, kad 2014 m. gegužės 22 d. įrenginys buvo testuojamas, 17 valandą buvo sustabdytas, išjungta elektra. UAB „Smart claims“ ekspertas S. T. žalos ataskaitoje nurodė, kad dėl to tikėtina, kad gaisras kilo ne nuo paties įrenginio. Ekspertas sutiko, kad teoriškai gaisras galėjo kilti dėl savaiminio anglies užsidegimo, taip pat nurodė, kad galimos ir kitos priežastys, pvz., transporteryje liko ne visiškai ataušinta anglis, kuri dėl vėjo įsiplieskė, tačiau konkrečiai priežasčiai nustatyti reikalinga specializuota ekspertizė (t. 1 , b. l. 31). Akivaizdu, kad nepradėjus naudoti apdraustojo įrenginio, medžio anglies jame (ant konvejerio) apskritai nebūtų buvę, todėl gaisras dėl šios priežasties nebūtų galėjęs kilti. Taigi, aplinkybė, kad gaisras įsiplieskė ne įrenginio veikimo metu, bet naktį, kai šis įrenginys buvo išjungtas, nepaneigia priežastinio ryšio tarp įrenginio naudojimo ir po to kilusio gaisro.
  6. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas negalėjo vadovautis UAB „Smart claims“ vyriausiojo eksperto S. T. žalos ataskaita, nes byloje nėra jokių šio eksperto kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų. Atsakovės pateikta eksperto ataskaita yra vienas iš rašytinių įrodymų, kuris patvirtina bylai reikšmingas aplinkybes (CPK 179 str. 1, 2 d.). Apeliantė jokių priešingų įrodymų, kurie paneigtų ataskaitos išvadas, byloje nepateikė (CPK 178 str.). Vien tai, kad Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba nenustatė jokių trečiojo asmens UAB „Regnus“ (draudėjo) padarytų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, nereiškia, kad priežastinis ryšys tarp padidėjusios rizikos, pradėjus naudoti įrenginį, ir atsiradusių nuostolių dėl kilusio gaisro yra neįrodytas. Minėtas aplinkybes patvirtina ne tik UAB „Smart claims“ vyriausiojo eksperto S. T. žalos ataskaitos duomenys, bet ir kiti byloje esantys įrodymai (žr. šios nutarties 22 punktą). Pažymėtina ir tai, kad apeliantė pirmosios instancijos teisme nereikalavo pateikti eksperto kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, todėl šiomis aplinkybėmis apeliacinis skundas apskritai negali būti grindžiamas (CPK 306 str. 2 d.).

12Dėl bylos nagrinėjimo ribų peržengimo

  1. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl draudiko teisės nemokėti draudimo išmokos, nurodė ir kitus Draudimo sutarties pažeidimus, kuriuos Atsakovė nurodė jau bylos nagrinėjimo metu, bet ne 2014 m. rugsėjo 16 d. atsisakyme mokėti draudimo išmoką.
  2. Apeliantė teigia, kad atsisakymas išmokėti draudimo išmokas nebuvo grindžiamas argumentu dėl saugumo reikalavimų nesilaikymo, t. y. draudėjo darbuotojų – sargų nebuvimo, todėl šis argumentas nesusijęs su ieškinyje apibrėžtu ginču ir išeina už bylos nagrinėjimo ribų. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu.
  3. Pagal Draudimo įstatymo 96 straipsnio 2 ir 9 dalis (redakcija, galiojusi ginčo įvykių metu) draudikas privalo ištirti draudžiamojo įvykio aplinkybes ir per 30 dienų terminą išmokėti draudimo išmoką, o ją sumažindamas ar atsisakydamas mokėti – pateikti išsamų ir motyvuotą rašytinį paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis. Šios nuostatos užkerta kelią draudikui, atsisakiusiam mokėti draudimo išmoką vienu pagrindu, draudėjui šio atsisakymo pagrįstumą užginčijus teisme, papildomai nurodyti dar kitus pagrindus, kuriais jis nesirėmė atsisakydamas mokėti draudimo išmoką. Draudėjas, informuotas apie atsisakymą mokėti draudimo išmoką ir jo priežastis, ginčydamas šį atsisakymą teisme, atitinkamai suformuluoja ieškinio dalyką ir pagrindą. Teisė keisti šiuos ieškinio elementus suteikiama tik ieškovui, o atsakovas teikia atsikirtimus, atsižvelgdamas į ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-248/2016).
  4. Kaip matyti iš Atsakovės 2014 m. rugsėjo 16 d. pranešimo, kuriame nurodyti atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrindai, jame nėra nurodyta jokių Draudimo sutarties pažeidimų, susijusių su papildomose sąlygose nurodytų apdraustojo įrenginio saugojimo reikalavimų nesilaikymu, todėl apeliantė teisingai nurodo, kad teismas, vertindamas šiuos Atsakovės argumentus, nepagrįstai peržengė bylos nagrinėjimo ribas (CPK 265 str. 2 d.). Tačiau kolegija pažymi, kad toks procesinės teisės normų pažeidimas šiuo atveju neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl tai nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 329 str. 1 d.).
  5. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Atsakovės 2014 m. rugsėjo 16 d. pranešime nurodytas Draudimo sutarties pažeidimas (nepranešimas apie rizikos padidėjimą, pradėjus naudoti anglies smulkinimo įrenginį) šiuo atveju yra pakankamas pagrindas visiškai atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino aktualias Draudimo sutarties sąlygas, tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, todėl pagrįstai atmetė apeliantės ieškinį. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo padaryti sutarčių aiškinimo ar įrodinėjimo naštos paskirstymo, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimai, todėl nenustačius tokių pažeidimų (CPK 329 str. 1 d., 330 str.), skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

13Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai