Byla e2A-277-302/2017

Dėl draudimo išmokos ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Antano Rudzinsko,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės „If P&C Insurance AS“ ir ieškovės kredito unijos „Vilniaus kreditas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1077-881/2016 pagal ieškovės kredito unijos „Vilniaus kreditas“ ieškinį atsakovei „If P&C Insurance AS“, tretiesiems asmenims bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Listeka”, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Listas“, kredito unijai „Amber“ dėl draudimo išmokos ir palūkanų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė kredito unija ,,Vilniaus kreditas“ kreipėsi su ieškiniu į teismą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės ,,IF P&C Insurance AS“ 201 681,62 Eur dydžio draudimo išmoką, 11 238,92 Eur palūkanų už laikotarpį iki ieškinio pateikimo dienos (už 339 dienas), 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2013 m. spalio 29 d. UAB „Listeka“ sudarė Įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartį su atsakove „If P&C Insurance AS“. Draudimo sutartimi buvo apdrausta medžio anglies fasavimo linija pagal sąskaitą COS Nr. 0000804 nuo ugnies, gamtinių jėgų, vagystės, vandens rizikų ir nuo trečiųjų asmenų neteisėtos veikos (Draudimo sutarties sudarymo faktą patvirtina draudimo liudijimas serija IT Nr. 00035098). 2013 m. lapkričio 29 d. UAB „Listas“ su atsakove sudarė Mobiliųjų įrenginių ir statybinių mašinų draudimo sutartį (toliau – Draidimo sutartys). Šia sutartimi buvo apdraustas ratinis krautuvas Nr. WRU4-2001/1501/GTP, identifikacinis Nr. ( - )nuo gaisro ar gamtinių jėgų, nuo kitų žalų (Draudimo sutarties sudarymo faktą patvirtina draudimo liudijimas serija CPM Nr. 00001051). 2014 m. gegužės 23 d. ( - ) greta esančios UAB „Regnus“ teritorijoje kilo gaisras, kurio metu buvo sugadinti apdrausti objektai, t. y. medžio anglies fasavimo linija ir ratinis krautuvas. Utenos APGV Ignalinos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba nustatė, kad gaisras kilo gretimos įmonės įrangoje, kur savaime užsidegė anglis. UAB „Listeka“ ir UAB „Listas“ apie 2014 m. gegužės 23 d. įvykį pranešė atsakovei, pateikė sugadintą apdraustą turtą apžiūrai bei visus atsakovės reikalautus dokumentus. 2014 m. rugsėjo 16 d. pranešimais Nr. IF/IT/0001779 ir IF/CPM/0000074 atsakovė atsisakė mokėti draudimo išmokas, motyvuodama tuo, kad draudėjai (UAB „Listeka“ ir UAB „Listas“) pažeidė Draudimo sutartis, nes nepranešę draudikui vykdė gamybinę veiklą, ką pagal sudarytas Draudimo sutartis privalėjo padaryti.
3. Ieškovė tvirtino, kad atsakovė, piktnaudžiaudama savo stipresnės draudimo sutarties šalies padėtimi, plečiamai aiškina Draudimo sutarčių sąlygas ir nepagrįstai atsisako išmokėti draudimo išmoką. Ieškovės teigimu, objekte, esančiame ( - ), draudžiamojo įvykio metu buvo baigiama montuoti įranga, vyko parengiamieji darbai, tačiau produkcija nebuvo gaminama, pakuojama, išvežama ir/ar realizuojama, t. y. nebuvo vykdoma gamybinė veikla. Gaisras kilo greta esančios UAB „Regnus“ teritorijoje, todėl net jei, atsakovės nuomone, gamybinė veikla ir buvo vykdoma (su kuo ieškovė nesutinka), tai gaisro kilimas kitos įmonės teritorijoje ir šio gaisro pasekmės nėra susijusios priežastiniu ryšiu su UAB „Listeka“ ir UAB „Listas“ sudarytų draudimo sutarčių sąlygų vykdymu/nevykdymu.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimu ieškovo kredito unijos ,,Vilniaus kreditas“ ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ,,IF P&C Insurance AS“ ieškovei 77 343,29 Eur dydžio draudimo išmoką, 4 310 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 986 Eur žyminio mokesčio. Kitoje dalyje ieškinys buvo atmestas.
5. Teismo vertinimu, Draudimų liudijimuose nurodytos sąlygos, priešingai nei teigia ieškovė, yra aiškios ir konkrečios – Draudimo liudijimuose individualiai aptartuose papildomose sąlygose aiškiai nurodyta, jog bet kokios veiklos vykdymas laikomas rizikos pasikeitimu, todėl apie tai nedelsiant privalo būti informuotas draudikas, kuris, įvertinęs pasikeitusią draudimo riziką, gali pakeisti draudimo sąlygas arba apskritai nutraukti Draudimo sutartis.
6. Atsižvelgdamas į tai, kad gaisras kilo ne pačių UAB ,,Listas“ ir UAB ,,Listeka“ įrenginiuose, bet greta esančioje bendrovėje UAB ,,Regnus“, teismas sprendė, kad aplinkybė, ar UAB ,,Listas“ ir UAB ,,Listeka“ vykdė gamybinę veiklą, ar nevykdė, teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju neturi, nes gaisras kilo ne dėl jų kaltės, taigi nėra priežastiniu ryšiu susijęs su atsakovės atsisakoma išmokėti draudimo išmoka.
7. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad priežastinis ryšys visgi egzistuoja, nes gaisras kilo greta esančios UAB „Regnus“ teritorijoje, kuri, kaip ir UAB ,,Listas“ bei UAB ,,Listeka“ sudaro Medžio anglies gamyklų kompleksą, ir yra Medžio anglies gamintojų asociacijos (MAGA) narės. Teismas pažymėjo, kad nors Medžio anglies gamyklų kompleksą sudaro bendrovės UAB „Atiltas“, UAB „Difera“, UAB „Listas“ (Draudėjas), UAB „Listeka“ (Draudėjas), UAB „Regnus“, kurios yra Medžio anglies gamintojų asociacijos (MAGA) narės, ir šios bendrovės vykdo(ė) bendrą veiklą pagal bendrą Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą, tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, kad, kilus gaisrui, pasekmių prasme jos turi būti vienodos visų draudikų atžvilgiu. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgdamas į tai, kad Draudimo sutartys nebuvo sudarytos visam Medžio anglies gamyklų kompleksui apdrausti, kiekviena bendrovė sudarė tik jai priklausančių įrenginių draudimo sutartis.
8. Įvertinęs Draudimo sutartis, teismas darė išvadą, kad kilęs gaisras patenka į Draudimo sutarčių suteiktos draudimo apsaugos ribas ir yra draudiminis įvykis. Aplinkybių, kuriomis remiantis atsakovė Draudimo taisyklių pagrindu būtų galėjusi atsisakyti išmokėti draudėjams draudimo išmokas nurodytų Draudimo taisyklių nuostatu pagrindu, teismas nenustatė. Teismo vertinimu, tai, kad draudėjai, pradėję objekte vykdyti paruošiamuosius gamybos darbus, testuodami kaip veikia įdiegti įrenginiai, atlikdami darbuotojų apmokymus, turėjo informuoti apie šias aplinkybes, kurios galėjo turėti įtakos draudimo rizikos padidėjimui, draudiką, savaime negali būti pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją sumažinti. Teismas pažymėjo, kad draudimo rizikos padidėjimas esminę reikšmę nagrinėjamu atveju turėtų tik tuo atveju, jei dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo veiksmų (neveikimo) būtų kilęs gaisras, tačiau nagrinėjamu atveju gaisras kilo kitoje įmonėje. Esant nurodytoms aplinkybėms, tai, kad draudėjai laiku neinformavo atsakovės apie padidėjusią riziką, teismo nuomone, nėra susiję priežastiniu ryšiu su draudimo išmokos mokėjimu arba atsisakymu ją mokėti.
9. Atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Smart claims“ vyriausiojo eksperto žalos ataskaitoje nurodyta, jog gaisras nebuvo pastebėtas ilgą laiką (iki gaisro identifikavimo praėjo apie 3 valandos), todėl ugnis išplito visame įrengime/transporteriuose bei angare, teismas sprendė, kad draudimo vieta ir įrenginiai nebuvo saugomi sargų 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę, kaip nustatyta Draudimo liudijimuose. Kadangi minėtų saugumo reikalavimų nesilaikymas turėjo įtakos žalos padidėjimui, teismas nusprendė priteistinas draudimo išmokas sumažinti 20 procentų.
10. Teismas nustatė, kad gaisro metu sugadinto turto atstatinėti ekonomiškai neapsimokėjo, todėl turtas buvo parduotas kaip metalo laužas, už kurį buvo gauta 960 Eur. Pagal Draudimo liudijimus draudėjų įrenginiai buvo apdrausti nauja atkuriamąja verte. Įvertinęs tai, kad pagal Mobiliųjų įrenginių ir statybinių mašinų draudimo taisyklių 64.3 punktą, jeigu mobilus įrenginys dėl draudžiamojo įvykio visiškai sunaikinamas (t. y. remonto sąnaudos viršija 75 procentus tokio mobiliojo įrenginio naujos atkuriamosios vertės) ar prarandamas, nuostolis nustatomas iš naujos atkuriamosios vertės atimant nusidėvėjimo procentą, kuris, šiuo atveju pagal Taisyklių lentelę Nr. 2 yra 20 proc., bei tai, kad ieškovė nesilaikė 12 punkte nurodytų saugumo reikalavimų, teismas sprendė, kad UAB „Listas“ draudimo išmoka būtų lygi 2 784 Lt (806,30 Eur) (5 600 Eur – 20 proc. nusidėvėjimas – 1 000 Lt išskaita – 20 proc. dėl saugumo reikalavimų nesilaikymo).
11. Atsižvelgdamas į tai, kad pagal Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklių 64.2 punktą, teismas nurodė, kad tuo atveju, kai turtas apdraustas nauja atkuriamąja verte ir dėl draudžiamojo įvykio yra sunaikintas ar prarastas, nuostoliais yra laikoma analogiško turto įsigijimo, pagaminimo, pastatymo toje vietoje kaina, įtraukiant projektavimo, montavimo, statymo išlaidas nuostolio skaičiavimo dieną. Teismas sutiko su atsakove, kad ieškovės pateikti skaičiavimai pagal Draudimo liudijimą serija IT Nr. 00035098 (UAB „Listeka“) yra pagrįsti ne patirtų nuostolių suma, t. y. analogiško įrenginio įsigijimo ir pastatymo kaina, o Draudimo liudijime numatyta draudimo suma. Teismas pažymėjo, kad, reikalaudama draudimo išmokos, kurios dydis atitinka draudimo sumą, ieškovė turėtų įrodyti, jog dėl įvykio draudėjų patirtų nuostolių suma yra lygi draudimo sumai, tačiau jokie faktinį draudėjo UAB ,,Listeka“ nuostolį pagrindžiantys dokumentai kartu su ieškiniu nebuvo pateikti.
12. Teismas sutiko su atsakove, kad ieškovės pateiktame UAB „Costum“ žalos įvertinimo akte numatytos įrenginių kainos, tame tarpe ir medžio anglies fasavimo linijos įsigijimo kaina, t. y. 795 081 Lt, nėra pagrįstos, nes neatitinka vidutinės rinkos vertės. Remdamasis 2014 m. spalio 7 d. ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. C-21, kurios pagrindu Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 17 d. sprendime už akių konstatavo, jog UAB „Listeka“, įgyvendindama Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Inovatyvios gamybos bazės kaimiškose vietovėse steigimas ir plėtra“, padarė pažeidimus, t. y. viršijo įsigytos medžio anglies fasavimo linijos vidutinę rinkos kainą 104 438,14 Eur (360 604 Lt) suma, ir atsižvelgdamas į netinkamą draudėjo elgesį, teismas nusprendė ieškovei iš atsakovės priteisti 267 581,6 Lt (77 497 Eur) ((795 081 Lt – 100 000 Lt išskaita – 360 604 Lt neatitikimas tarp vidutinės rinkos kainos = 334 477 Lt) – 20 proc. išskaita dėl netinkamo draudėjo elgesio).

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13. Atsakovė „If P&C Insurance AS“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybių, kuriomis remiantis atsakovė Draudimo taisyklių pagrindu būtų galėjusi atsisakyti išmokėti draudėjams draudimo išmokas, nagrinėjamu atveju nėra. Atsakovė, sudarydama Draudimo sutartis, įvertino riziką ir į Draudimo liudijimą įrašė sąlygą, jog draudžiamas nebaigtas statyti objektas, be to, papildomai kaip rizikos padidėjimą išskyrė gamybinės veiklos vykdymą bei bet kokios veiklos vykdymą. Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. 0004 bei Mobiliųjų įrenginių ir statybinių mašinų draudimo Taisyklių Nr. 025 41 punkte nustatyta, jog: „Jeigu draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu iš esmės pasikeičia draudimo sutartyje numatytos aplinkybės, dėl kurių padidėja ar gali padidėti draudimo rizika, apie tai Draudėjas privalo pranešti Draudikui nedelsdamas, iškart, kai apie tokius pasikeitimus sužino“. Šios nuostatos nevykdymas pagal Taisyklių nuostatas yra laikomas esminiu Draudimo sutarties pažeidimu, kadangi, nepranešus draudėjui apie draudimo rizikos padidėjimą, draudikas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (Taisyklių 44 p.), taip pat draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos, jeigu draudėjas nepranešė apie draudimo rizikos padidėjimą ir nuostolio priežastis yra draudikui nepraneštos aplinkybės, padidinusios draudimo riziką (Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklių 85 punktas; Mobiliųjų įrenginių ir statybinių mašinų draudimo taisyklių Nr. 025 79.8 p.). Minėtų Taisyklių nuostatų turinys yra perkeltas ir konkretizuotas Draudimo liudijimuose. Šios nuostatos atitinka ir CK 6.1010 straipsnio 1 dalį. Tai, kad minėtos sąlygos buvo vertintos kaip esminės patvirtina ir į bylą pateikti susirašinėjimai su draudimo brokere, iš kurių matyti, kad draudimo brokerė ne vieną kartą teiravosi, ar nėra pradėta vykdyti veikla.
2. Nors pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad draudėjai, pradėję objekte vykdyti paruošiamuosius gamybos darbus, testuodami kaip veikia įdiegti įrenginiai, atlikdami darbuotojų apmokymus, turėjo informuoti apie šias aplinkybes, kurios galėjo turėti įtakos draudimo rizikos padidėjimui, draudiką, tačiau teismas neteisingai sprendė dėl rizikos nepranešimo pasekmių, nurodydamas, jog šių aplinkybių nepranešimas draudikui savaime negali būti pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją sumažinti. Tretiesiems asmenims nepranešus nei apie gamybinės veiklos pradžią, nei apie tai, jog draudimo adresu ( - ) yra vykdoma veikla, iš esmės buvo pažeistos Draudimo sutarčių nuostatos, todėl atsakovė įgijo teisę nemokėti draudimo išmokos. Tai, kad gaisras kilo kitos įmonės teritorijoje, neturi teisinės reikšmės, nes tretieji asmenys veiklą vykdė ir įrenginius laikė, kaip nustatė Nacionalinė mokėjimų agentūra, ne savo valdomoje žemės sklypo dalyje, kas taip pat patvirtina trečiųjų asmenų nesąžiningumą.
3. Nepagrįstas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas draudimo išmoką mažinti 20 procentų, atsižvelgiant į tai, jog tretieji asmenys neužtikrino saugumo reikalavimų, numatytų Draudimo liudijimuose. Draudimo sutartyse šalys susitarė, kad draudimo apsauga galioja tik tuo atveju, jei draudimo vieta ir draudžiami įrenginiai yra saugomi draudėjo darbuotojų – sargų 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę; jei draudžiamojo įvykio metu netinkamai veikė arba neveikė draudimo sutartyje ar prašyme dėl draudimo sutarties sudarymo nurodytos konkrečios apsaugos priemonės, ir draudėjas apie šias aplinkybes žinojo ar privalėjo žinoti, draudimo apsauga pagal ugnies ir/ar vagystės riziką negalioja. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad tretieji asmenys neužtikrino pagal Draudimo sutartis reikalaujamos apsaugos, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė pakeisti sutarties sąlygas ir už įvykį, kuriam draudimo apsauga negalioja, priteisti draudimo išmoką, ją sumažindamas 20 procentų.
4. Remiantis CK 6.256 straipsnio 4 dalimi, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai jis atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jei įstatymai ar sutartis nenumato ko kita.
14. Ieškovė kredito unija „Vilniaus kreditas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti dalį Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimo ir priteisti iš atsakovės ieškovei: 1) 124 013,96 Eur draudimo išmokos; 2) 6 910,81 Eur palūkanų iki kreipimosi į teismą dienos; 3) 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) bylinėjimosi išlaidas, likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Be to, prie bylos prašo prijungti naujus rašytinius įrodymus. Pateikia šiuos esminius argumentus:
1. Draudiko į sutartį įrašyta individuali sąlyga, kad, pradėjus vykdyti bet kokią veiklą draudžiamose patalpose, draudėjas įsipareigoja apie tai pranešti draudikui, yra visiškai neaiški ir neapibrėžta, kadangi patalpos net nebuvo draudžiamos, draudžiamas buvo tik konkretus įrenginys.
2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad buvo pažeista Draudimo sutarties sąlyga – „Draudimo apsauga galioja tik tuo atveju, jei draudimo vieta ir draudžiamieji įrenginiai yra saugomi Draudėjo darbuotojų – sargų 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę“. Ši Draudimo sutarties sąlyga yra skirta ne užtikrinimui, kad draudėjas formaliai įdarbintų sargą, bet tam, kad apdrausti įrenginiai nebūtų paliekami be priežiūros. Minėta Draudimo sutarties sąlyga buvo įvykdyta, kadangi apdraustas įrenginys nebuvo paliktas be priežiūros, priežiūrą vykdė UAB „Listeka“ ir kitų įmonių darbuotojai 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Draudėjas jau ir taip dalyvauja daliniame nuostolių atlyginime, kadangi Draudimo sutartyje UAB „Listeka“ buvo nustatyta labai didelė net 100 00 Lt dydžio nesąlyginė išskaita, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, dėl formalaus Draudimo sutarties pažeidimo sumažindamas draudimo išmoką papildomai dar 20 procentų, pažeidė Draudimo sutarties šalių pusiausvyrą ir suteikė perdėtą pranašumą stipresniajai draudimo sutarties šaliai.
3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi UAB „Smart claims“ žalos ataskaita, kadangi UAB „Smart claims“ yra draudimo kompanijų samdoma įmonė, kuri vietoj draudimo kompanijos darbuotojų nuvyksta į įvykio vietą, ją apžiūri ir surašo apžiūros aktus bei už tai gauna atlygį. 2014 m. birželio 11 d. žalos ataskaita iš esmės yra draudiko sudarytas įvykio vietos apžiūros aktas, kuriame nepagrįstai ir nemotyvuotai nurodytos išvados apie gaisro trukmę ir pasekmes. Ataskaita net nėra pasirašyta, be to, ataskaita yra surašyta dar prieš įvykio apžiūrą, kuri faktiškai įvyko tik 2014 m. birželio 12 d. UAB „Smart claims“ direktorius S. T. ataskaitoje įvardijamas kaip vyriausiasis specialistas, tačiau į bylą nebuvo pateikta jokių šio asmens kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų.
4. Teismas nepagrįstai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, nurodydamas, kad ieškovė turi įrodyti, kad draudėjo patirtų nuostolių suma yra lygi draudimo sumai (Draudimo įstatymo 96 str. 7 d.). Būtent draudikas nagrinėjamu atveju turėjo įrodyti, kad analogiška medžio anglies fasavimo linija galėjo būti pagaminta, suprojektuota, pastatyta ir sumontuota už ne 795 081 Lt, o už 434 777 Lt. Apskaičiuodamas draudimo išmokos sumą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ne Draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma, o 2014 m. spalio 7 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. C-21 nurodyta aplinkybe, kad vidutinė medžio anglies fasavimo linijos rinkos kaina yra 434 477 Lt (125 833,24 Eur), bei Kauno apygardos teismo sprendimu už akių, kuriame konstatuota, kad UAB „Listeka“, įgyvendindama Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Inovatyvios gamybos bazės kaimiškose vietovėse steigimas ir plėtra“, padarė pažeidimus, t. y. viršijo įsigytos medžio anglies fasavimo linijos vidutinę rinkos kainą 104 438,14 Eur. Kauno apygardos teismo sprendimas už akių negali turėti prejudicinės galios šioje byloje, kadangi nagrinėjamos bylos ir Kauno apygardos teismo bylos šalys nesutampa. Draudimo sutartis yra galiojanti, todėl darytina išvada, kad apeliantės, kaip naudos gavėjos turtiniai interesai, susiję su apdraustąja medžio anglies fasavimo linija, buvo apdrausti 795 081 Lt (230 271,37 Eur) suma. Kadangi apdraustas įrenginys sudegė gaisro metu, iš draudimo išmokos turėjo būti atimta jo liekanų vertė, t. y. 960 Eur, o likusi suma turėjo būti laikoma nuostoliu, kuris buvo patirtas dėl draudžiamojo įvykio.
5. Prie bylos prijungtini nauji rašytiniai įrodymai: 2012 m. balandžio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2012/04/16, Sutarties Nr. 2012/04/16 priedas Nr. 1, 2013 m. liepos 11 d. susitarimas dėl 2012 m. balandžio 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2012/04/16 pakeitimo, 2013 m. spalio 28 d. priėmimo–perdavimo aktas, PVM sąskaitą–faktūra COS Nr. 0000804. Šie dokumentai patvirtina pirkimo dokumentuose nurodyto atvežto į vietą, sumontuoto apdraustojo įrenginio vertę. Apdraustojo įrenginio įsigijimo dokumentai buvo pateikti draudikui 2014 m. rugpjūčio 22 d.
15. Atsakovė „If P&C Insurance AS“ atiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, tenkinti jos apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pateikia šiuos esminius argumentus:
1. Sudarant sutartį, draudimo objektas buvo: „Įrenginiai patalpose. Medžio anglies fasavimo linija pagal sąskaitą COS Nr. 0000804“. Be to, Draudimo liudijime buvo nurodyta, kad yra draudžiamas nebaigtas statyti objektas, esantis ( - ), kuriame ir buvo laikomas minėtas įrenginys – medžio anglies fasavimo linija, todėl ieškovės argumentas, kad neva patalpos apskritai nebuvo draudžiamos neatitinka tiesos.
2. Nepagrįsti ieškovės argumentai dėl individualiai aptartų sąlygų neaiškumo ir nekonkretumo. Individualiai aptartas sąlygas dėl gamybinės ir bet kokios veiklos vykdymo, kurioms buvo skirta daug dėmesio, tretieji asmenys akceptavo pasirašydami Draudimo liudijimus.
3. Draudimo sutarties šalys individualiai susitarė, kad draudimo apsauga galioja tik tuo atveju, jei draudimo vieta ir draudžiamieji įrenginiai yra saugomi draudėjo darbuotojų–sargų 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad darbuotojų–sargų tretieji asmenys neturėjo. Vien tai, jog kažkuris iš trečiųjų asmenų ar kitų medžio anglies gamybos komplekse dirbusių įmonių darbuotojų, turėdamas laisvą minutę nuo savo tiesioginių darbinių funkcijų atlikimo, epizodiškai apžiūrėjo draudimo vietą, nereiškia, jog sąlyga dėl nuolatinės ir nepertraukiamos draudimo vietos ir draudžiamųjų įrenginių priežiūros buvo įvykdyta.
4. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Vienas iš dokumentų, kuriuo atsakovė grindžia savo atsikirtimus, yra UAB „Smart claims“ žalos ataskaita. Ieškovė, norėdama paneigti UAB „Smart claims“ žalos ataskaitoje nurodytą informaciją, turėjo galimybę pateikti savo argumentus ir įrodymus apie galimai kitą gaisro trukmę ir pasekmes, tačiau tokia savo teise nepasinaudojo.
5. Atsakovė, sudarydama Draudimo sutartis su trečiaisiais asmenimis, neturėjo pagrindo abejoti trečiųjų asmenų pateikta informacija apie draudžiamo turto vertę. Tai, kad medžio anglies fasavimo linijos įsigijimo vertė viršija vidutinę rinkos vertę, paaiškėjo tik po Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. sprendimo už akių priėmimo, kurį priimant teismas, nustatydamas žalos dydį, vadovavosi Nacionalinės mokėjimų agentūros pateikta 2017 m. spalio 7 d. ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. C-21.
6. Ieškovės su apeliaciniu skundu teikiami nauji rašytiniai įrodymai neabejotinai galėjo būti pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl juos turėtų būti atsisakyta priimti.
16. Ieškovė kredito unija „Vilniaus kreditas“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
1. Argumentu dėl saugumo reikalavimų nesilaikymo nebuvo grindžiamas atsisakymas išmokėti draudimo išmokas, todėl nei ieškinio dalykas, nei pagrindas su juo nėra susijęs. Esant nurodytoms aplinkybėms šis argumentas nelaikytinas susijusiu su ieškinyje apibrėžtu ginču ir dėl jo apskritai neturėtų būti pasisakoma. Bet kuriuo atveju apeliacinio skundo argumentai dėl saugumo reikalavimų nesilaikymo yra nepagrįsti, kadangi apdrausti įrenginiai nei gaisro metu, nei prieš tai nebuvo palikti be priežiūros, ją vykdė UAB „Listeka“ ir kitų įmonių darbuotojai 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.
2. Atsakovė Draudimo sutartyse suformulavo teisiškai neapibrėžtą formuluotę „gamybinės veiklos vykdymas“, nenustatydama, kada ši gamybinė veikla pradedama, kokie jos kriterijai ir nuo kurio momento elementarus įrangos įjungimas, patikrinimas tampa gamybine veikla. Dėl šio teisinio neapibrėžtumo Draudimo sutartyse atsakovė ėmė nepagrįstai plečiamai traktuoti Draudimo sutarties sąlygas, nurodydama, kad netgi gamybinės veiklos vykdymas kitais įrenginiais medžio anglies gamybos komplekso teritorijoje, kitų įmonių gamybinės veiklos vykdymas, laikomas Draudimo sutarčių sąlygų pažeidimu.
3. Tretieji asmenys iš tiesų vykdė veiklą, tačiau ne su apdraustais įrenginiais. Ginčo Draudimo sutartimis nebuvo apdrausta visa draudėjų veikla, nebuvo apdraustas medžio anglies gamybos kompleksas, nebuvo apdraustas visas trečiųjų asmenų (draudėjų) verslas, taigi draudėjai galėjo vykdyti ir vykdė gamybinę veiklą ne apdraustaisiais įrenginiais. Ieškovės pateikta į bylą Nacionalinės mokėjimų agentūros patikrinimo vietoje ataskaita, taip pat patvirtina, kad medžio anglies gaminimo linija eksploatuojama nebuvo, ja nebuvo fasuojama ir realizuojama medžio anglis. Veikla, kuria užsiėmė UAB „Listeka“ buvo medienos pirkimas, skaldymas ir nerūšiuotos, nefasuotos anglies pardavimas. Akivaizdu, kad ši veikla nėra susijusi su draudimo objektais ir jais vykdoma/nevykdoma gamybine veikla.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

6IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde (- uose) nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo (- ų) ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

8Dėl naujų rašytinių įrodymų

18. Ieškovė kredito unija „Vilniaus kreditas“ su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – apdrausto įrenginio įsigijimo dokumentus (2012 m. balandžio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2012/04/16, Sutarties Nr. 2012/04/16 priedą Nr. 1, 2013 m. liepos 11 d. susitarimą dėl 2012 m. balandžio 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2012/04/16 pakeitimo, 2013 m. spalio 28 d. priėmimo–perdavimo aktą, PVM sąskaitą–faktūrą COS Nr. 0000804), kurie, ieškovės teigimu, patvirtina, jog pirkimo dokumentuose nurodyta atvežto į vietą, sumontuoto apdraustojo įrenginio vertė (kaina).
19. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).
20. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017, 40 punktas).
21. Įvertinusi naujai teikiamų rašytinių įrodymų turinį, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šie rašytiniai įrodymai iš esmės nei patvirtina, nei paneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl priteistinos už medžio anglies fasavimo linijos draudimo sumos dydžio, bei tai, kad šie rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, atsisako prie bylos prijungti naujus rašytinius įrodymus.

9Dėl faktinių bylos aplinkybių

22. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2013 m. spalio 29 d. trečiasis asmuo UAB „Listeka“ sudarė Įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartį su atsakove „If P&C Insurance AS“. Draudimo sutartimi buvo apdrausta medžio anglies fasavimo linija pagal sąskaitą COS Nr. 0000804 nuo ugnies, gamtinių jėgų, vagystės, vandens rizikų ir nuo trečiųjų asmenų neteisėtos veikos. Draudimo sutarties sudarymo faktą patvirtina draudimo liudijimas serija IT Nr. 00035098, draudimo sutarties galiojimo pradžia – 2013 m. spalio 29 d., pabaiga – 2014 m. spalio 28 d. Draudimo sutartis buvo sudaryta kredito unijos „Amber“ naudai. Draudimo suma – 795 081 Lt, išskaita – 100 000 Lt.
23. 2013 m. lapkričio 29 d. trečiasis asmuo UAB „Listas“ su atsakove sudarė Mobiliųjų įrenginių ir statybinių mašinų draudimo sutartį. Šia sutartimi buvo apdraustas ratinis krautuvas Nr. WRU4-2001/1501/GTP, identifikacinis Nr. ( - ), nuo gaisro ar gamtinių jėgų, nuo kitų žalų. Draudimo sutarties sudarymo faktą patvirtina draudimo liudijimas serija CPM Nr. 00001051, draudimo sutarties galiojimo pradžia – 2013 m. spalio 31 d., pabaiga – 2014 m. spalio 30 d. Draudimo sutartis buvo sudaryta kredito unijos „Amber“ ir kredito unijos „Vilniaus kreditas“ naudai. Draudimo suma – 5 600 Lt, išskaita – 1 000 Lt.
24. 2014 m. gegužės 23 d. ( - ) greta esančios UAB „Regnus“ teritorijoje kilo gaisras, kurio metu buvo sugadinti apdrausti objektai, t. y. medžio anglies fasavimo linija ir ratinis krautuvas. Utenos APGV Ignalinos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba nustatė, kad gaisras kilo gretimos įmonės įrangoje, kur savaime užsidegė anglis. UAB „Listeka“ ir UAB „Listas“ apie 2014 m. gegužės 23 d. įvykį pranešė draudimo kompanijai. 2014 m. rugsėjo 16 d. pranešimais Nr. IF/IT/0001779 ir IF/CPM/0000074 atsakovė atsisakė mokėti draudimo išmokas, motyvuodamas tuo, kad draudėjai (UAB „Listeka“ ir UAB „Listas“) pažeidė esmines Draudimo sutarčių sąlygas - nepranešė draudikui apie gamybinės veiklos vykdymą.
25. Ieškovė kredito unija ,,Vilniaus kreditas“ kreipėsi su ieškiniu į teismą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės ,,IF P&C Insurance AS“ 201 681,62 Eur dydžio draudimo išmoką, 11 238,92 Eur palūkanų už laikotarpį iki ieškinio pateikimo dienos (už 339 dienas), 6 % dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
26. Draudimo sutartyje IT Nr. 00035098 ir Draudimo sutartyje CPM Nr. 00001051 naudos gavėju nurodyta kredito unija „Amber“, tačiau visas kredito unijos „Amber“ teises ir pareigas, įskaitant, bet neapsiribojant teisėmis ir pareigomis pagal draudimo sutartis, perleidus kredito unijai „Vilniaus kreditas“, ieškovę kredito uniją „Vilniaus kreditas“ pirmosios instancijos teismas laikė tinkama šioje byloje.
27. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimu ieškovo kredito unijos ,,Vilniaus kreditas“ ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės ,,IF P&C Insurance AS“ ieškovei 77 343,29 Eur dydžio draudimo išmoką, 4 310 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 986 Eur žyminio mokesčio. Kitoje dalyje ieškinys buvo atmestas. Tiek ieškovė, tiek atsakovė su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka.

10Dėl atsakovės apeliacinio skundo

28. Atsakovė „If P&C Insurance AS“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas šiomis argumentų grupėmis: 1) pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas sutarčių aiškinimo taisykles bei įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, neteisingai sprendė dėl rizikos nepranešimo apie gamybinės veiklos pradžią pasekmių; 2) paaiškėjus, kad tretieji asmenys neužtikrino pagal Draudimo sutartis reikalaujamos apsaugos, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė pakeisti sutarties sąlygas ir už įvykį, kuriam draudimo apsauga negalioja, priteisti draudimo išmoką, ją sumažinant 20 procentų; 3) ieškovei nepagrindus savo argumentų, jog atsakovė pažeidė Draudimo sutartis ar kad tretieji asmenys prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, remiantis CK 6.256 straipsnio 4 dalimi, tretieji asmenys turėjo būti laikomi pažeidusiais prievoles, todėl atsakovė neturėjo teisinio pagrindo mokėti draudimo išmokas.

11Dėl draudimo sutarčių sąlygų aiškinimo

29. CK 6.987 straipsnyje nurodyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.
30. Taigi draudimo paskirtis – apsaugoti asmens turtinius interesus kompensuojant draudėjo turtinius praradimus, kuriuos jis patiria atsitikus draudiminiam įvykiui (CK 6.987 str.). Civilinės atsakomybės draudimo sutartimi siekiama sumažinti atlygintinos žalos neigiamus padarinius atsakingo už žalą asmens turtinei padėčiai. Šios sutarties tikslas yra už draudėjo mokamas draudimo įmokas perduoti draudikui ateityje galimos žalos atlyginimo prievolę.
31. Draudimo sutartis sudaroma standartinių sutarties sąlygų – draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių – pagrindu prisijungimo būdu (Draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi draudimo sutarties pasirašymo metu) 2 str. 22 d.). Draudimo rūšies taisyklėse turi būti nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai (Draudimo įstatymo 90 str. 1 d. 2, 3 punktai).
32. Draudiko atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrįstumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į šalių sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nustatytas draudžiamosios apsaugos sąlygas. Draudžiamosios apsaugos apimtį lemia sutartyje nustatytas draudimo objektas, draudžiamųjų ir nedraudžiamųjų įvykių sąrašas bei kitos sutarties sąlygos, nustatančios draudimo sutarties šalių įsipareigojimų turinį, kuris leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį.
33. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas nedraudžia draudimo sutartyje nustatyti išimčių, kuriomis remdamasis draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, tačiau ši teisė neturi paneigti civilinės atsakomybės draudimo esmės ir draudimo sutartimi siekiamų tikslų, todėl draudimo sutarties sąlyga, ribojanti draudžiamosios apsaugos apimtį ir apibrėžianti draudimo rizikos laipsnį, vertintina kaip esminė draudimo sutarties sąlyga, dėl kurios šalys turi aiškiai susitarti, kiek įmanoma ją sukonkretinti, kad nebūtų sudarytos sąlygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo išmoką, paneigiant pačią draudimo sutarties esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007).
34. Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamu atveju šalys sudarė dvi Draudimo sutartis, kuriomis skirtingi ūkio subjektai apdraudė skirtingus objektus. Draudimo liudijime serija IT Nr. 00035098, kuris pasirašytas su UAB „Listeka“, bei Draudimo liudijime serija CPM Nr. 00001051, kuris pasirašytas su UAB „Listas“, skyriuje „Papildomos sąlygos ir informacija“, nurodyta, jog draudimo apsauga galioja tik nevykdant gamybinės veiklos. Gamybinės veiklos pradžia draudimo vietoje laikoma rizikos padidėjimu, apie kurį draudėjas privalo pranešti raštu. Draudimo apsauga po rizikos padidėjimo vėl įsigalioja tik po raštiško draudiko patvirtinimo. Draudikas ir draudėjas susitaria ir draudėjas sutinka, kad pradėjus vykdyti bet kokią veiklą draudžiamose patalpose, draudėjas įsipareigoja apie tai pranešti draudikui raštu prieš dvi savaites. Draudikas, apžiūrėjęs ir įvertinęs pasikeitusią riziką, koreguoja esamas draudimo sutarties sąlygas. Jei draudėjas su naujomis sąlygomis nesutinka, sutartis nutrūksta po dviejų savaičių nuo draudiko pateiktos sutarties sąlygų koregavimo datos.
35. Atsakovė, tvirtindama, kad draudėjai (UAB „Listeka“ ir UAB „Listas“) pažeidė Draudimo sutartis, nes nepranešę draudikui vykdė gamybinę veiklą, ką pagal sudarytas Draudimo sutartis privalėjo padaryti, atsisakė išmokėti draudimo išmokas. Tuo tarpu ieškovė įrodinėja, jog Draudimo sutartyse nurodyta sąlyga, kad draudimo apsauga galios nevykdant gamybinės veiklos, objekte, esančiame ( - ), yra teisiškai neapibrėžta, t. y. sudarytos Draudimo sutartys nepateikia paaiškinimo, kas konkrečiai yra laikoma gamybine veikla. Ieškovės teigimu, ši draudimo sutartyje nurodyta sąlyga reiškia, kad jei apdraustu turtu (įrenginiais) organizuotai ir planingai pradedama gaminti produkcija, pats produkcijos, kuri vėliau tikslingai panaudojama (pvz., realizuojama), gamybos procesas yra gamybinė veikla ir tik tai apie tokią veiklą turėjo būti informuota atsakovė. Atitinkamai kitos veiklos, kurios yra vykdomos draudimo vietoje, pvz., įrenginių montavimas, jų patikrinimas, derinimas (kalibravimas), saugojimas, perkėlimas į kitą vietą, ieškovės nuomone, nelaikytinos gamybine veikla ir nėra ta draudimo sutarties sąlyga, kuriai esant draudikas turi būti informuotas.
36. Kaip matyti, iš bylos medžiagos, atsakovė „If P&C Insurance AS“, sudarydama draudimo sutartis vertino riziką ir į draudimo liudijimą įtraukė sąlygą, kad draudžiamas nebaigtas statyti objektas. Be to, kaip rizikos padidėjimą išskyrė „gamybinės veiklos vykdymą“. Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. 004 bei Mobiliųjų įrenginių ir statybinių mašinų draudimo Taisyklių Nr. 025 41 punkte nustatyta, jog: „Jeigu draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu iš esmės pasikeičia draudimo sutartyje numatytos aplinkybės, dėl kurių padidėja ar gali padidėti draudimo rizika, apie tai Draudėjas privalo pranešti Draudikui nedelsdamas, iškart, kai apie tokius pasikeitimus sužino“. Šios nuostatos nevykdymas pagal Taisyklių nuostatas yra laikomas esminiu draudimo sutarties pažeidimu, kadangi nepranešus draudikui apie draudimo rizikos padidėjimą, draudikas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (Taisyklių 44 p.), taip pat draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos, jeigu draudėjas nepranešė apie draudimo rizikos padidėjimą ir nuostolio priežastys yra draudikui nepraneštos aplinkybės, padidinusios draudimo riziką (Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklių 85 punktas bei Mobiliųjų įrenginių ir statybinių mašinų draudimo taisyklių Nr. 025 79.8 punktas). Šios nuostatos atitinka ir CK 6.1010 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą.
37. Tai, kad šios sąlygos yra esminės, teisėjų kolegijos nuomone, įrodo ir į bylą pateikti trečiųjų asmenų susirašinėjimai su draudimo brokere. Draudimo brokerė ne kartą teiravosi apie draudėjo veiklos pradžią (e. bylos t. 1, b.l. 99 – 110), kas papildomai patvirtina, kad ši sąlyga draudikui buvo reikšminga, be to, jos svarbą turėjo suprasti ir draudėjas.
38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Draudimų liudijimuose individualiai aptartos papildomos sąlygos, priešingai nei teigia ieškovė, yra aiškios – gamybinės veiklos pradžia draudimo vietoje laikoma rizikos padidėjimu, apie kurį draudėjas privalo pranešti raštu. Vien tai, kad Draudimo sutartyse atskirai nebuvo apibrėžta, kas yra gamybinė veikla, savaime negali reikšti, kad Draudimo sutarčių nuostatos, susijusios su veiklos vykdymu, yra neaiškios. Iš sutarčių turinio aišku, kad draudikas gamybinės veiklos pradžią sieją su draudimo rizikos padidėjimu, o rizikos padidėjimas yra susijęs su bet kokios gamybinės veiklos vykdymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės pozicija, kad rizikos padidėjimas yra susijęs su apskritai bet kokios veiklos vykdymu, būtų nelogiškas, kadangi tokiu atveju draudėjas būtų priverstas apie bet kokį draudimo vietoje ketinamą atlikti veiksmą, pavyzdžiui, įrenginio patikrinimą, derinimą, perkėlimą į kitą vietą draudimo sutartyje nurodytos vietos ribose, informuoti draudiką, kas akivaizdu, jog būtų neproporcinga.
39. Tarp šalių nėra ginčo dėl tos aplinkybės, kad tretieji asmenys objekte vykdė parengiamuosius darbus, įskaitant įrangos kalibravimo darbus, kurie, teisėjų kolegijos nuomone, negali būti vertinami kaip gamybinė veikla (įrenginio eksploatavimas pagal jo tikslinę paskirtį siekiant sukurti tam tikrą produktą). Nors atsakovė ir tvirtina, kad tretieji asmenys vykdė gamybinę veiklą, tačiau įrodymai, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą apie gamybinės veiklos vykdymą, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu pateikti nebuvo.
40. Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė. Materialiosios teisės normos atskirais atvejais nustato kitokią įrodinėjimo tvarką, nurodydamos, kuri šalis ir ką konkrečiai turi įrodyti. Viena tokių materialiosios teisės normų – Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) 96 straipsnio 7 dalis, kurioje nustatyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (redakcija, galiojusi ginčo įvykių metu). Pažymėtina, kad įstatyme ir konkrečiose draudimo rūšies taisyklėse nustatomos išimtys, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, dėl to, draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Tokią teisę draudikas turi nedraudžiamojo įvykio atveju, draudžiamajam įvykiui įvykus dėl įstatyme numatytos draudėjo kaltės formos, draudėjui pažeidus draudimo sutarties sąlygas, kitais nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2010).
41. Atsakovė teiginį, kad tretieji asmenys vykdė gamybinę veiklą iš esmės grindžia UAB „Smart claims“ žalos ataskaita, kuri net nėra pasirašyta ją rengusio asmens, įvykio vietos nuotraukomis, darbuotojų paaiškinimais, publikacijomis žiniasklaidoje ir Nacionalinės mokėjimų agentūros 2016 m. sausio 19 d. raštu, tačiau nei vienas iš nurodytų rašytinių įrodymų nepatvirtina, kad apdraustuoju įrenginiu buvo vykdoma gamybinė veikla – fasuojama medžio anglis.
42. Teisėjų kolegija pažymi, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Vertindamas šalių pateiktus įrodymus, teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.).
43. Darbuotojų paaiškinimai yra nekonkretūs, todėl iš jų turinio negalima spręsti apie kokius būtent įrenginius juose yra kalbama. Vienoje iš žiniasklaidos publikacijų nurodyta, kad buvo pagaminta 70 tonų anglies, tačiau nėra aišku, kuriuo konkrečiai įrenginiu ir kuriame angare ji buvo gaminama. Iš įvykio vietos nuotraukų matyti, kad ant medžio anglies fasavimo linijos sudėti maišai, tačiau vien tai taip pat negali patvirtinti gamybinės veiklos vykdymo fakto. Be to, ir iš Nacionalinės mokėjimų agentūros 2016 m. sausio 19 d. rašto matyti tik tai, kad tretieji asmenys vykdė gamybinę veiklą, tačiau nėra konkrečiai nurodyta, jog ta veikla buvo vykdoma būtent ginčo įrenginiais.
44. Vadovaujantis nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovė neįrodė, jog draudėjai nebuvo pradėję vykdyti gamybinę veiklą, apie kurią pagal Draudimo sutarčių sąlygas būtų privalėję informuoti draudiką, tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad gaisras kilo ne pačių UAB ,,Listas“ ir UAB ,,Listeka“ įrenginiuose, bet greta esančioje bendrovėje UAB ,,Regnus“, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad tai, jog tretieji asmenys ir būtų nepranešę draudikui apie galimai pradėtą vykdyti veiklą, savaime negali būti pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką.
45. Draudimo įstatymo 96 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį.
46. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju aplinkybė, ar minėtos bedrovės UAB ,,Listas“ ir UAB ,,Listeka“ vykdė gamybinę veiklą ar nevykdė, neturi teisinės reikšmės, nes gaisras kilo kitos įmonės UAB „Regnus“, kuri kaip ir UAB „Listas“ ir UAB „Listeka“ sudaro Medžio anglies gamyklų kompleksą ir yra Medžio anglies gamintojų asociacijos (MAGA) narė, įrenginyje, kas suponuoja išvadą, kad gaisro kilimas nėra susijęs priežastiniu ryšiu su trečiųjų asmenų pradėta vykdyti veikla, apie kurią draudikas nebuvo informuotas. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, Draudimo sutartis nebuvo sudaryta visam Medžio anglies gamyklų kompleksui apdrausti, kiekviena bendrovė sudarė tik jai priklausančių įrenginių draudimo sutartis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į kiekvienos konkrečios draudimo sutarties objektą ir jos sąlygas. Draudimo rizikos padidėjimas esminę reikšmę nagrinėjamu atveju turėtų tik tuo atveju, jei būtent dėl draudėjo ar naudos gavėjo veikimo – pradėtos gamybinės veiklos (neveikimo) būtų kilęs gaisras.
47. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti išmokėti draudimo išmoką.

12Dėl saugumo reikalavimų nesilaikymo

48. Atsakovė „If P&C Insurance AS“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu mažinti draudimo išmoką 20 procentų, atsižvelgiant į tai, kad tretieji asmenys neužtikrino saugumo reikalavimų, numatytų draudimo liudijimuose. Atsakovės teigimu, Draudimo sutarties šalys susitarė, kad apsauga galioja tik tuo atveju, jei draudimo vieta ir draudžiami įrenginiai yra saugomi draudėjo darbuotojų-sargų 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę, jei draudžiamojo įvykio metu netinkamai veikė arba neveikė draudimo sutartyje ar prašyme dėl draudimo sutarties sudarymo nurodytos konkrečios apsaugos priemonės, ir draudėjas apie šias aplinkybes žinojo ar privalėjo žinoti, draudimo apsauga pagal ugnies ir/ar vagystės riziką negalioja. Tuo tarpu ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą tvirtina, kad atsakovė, atsisakydama išmokėti draudimo išmoką, nurodė tik vieną pagrindą – draudėjai draudimo vietoje vykdė gamybinę veiklą ir apie tai nepranešė draudikui, o argumentu dėl saugumo reikalavimų nesilaikymo sprendimas atsisakyti išmokėti draudimo išmoką nebuvo grindžiamas, todėl šis argumentas nelaikytinas susijusiu su ieškinyje apibrėžtu ginču. Be to, ieškovės tvirtina, kad apdrausti įrenginiai nei gaisro metu, nei prieš tai nebuvo palikti be priežiūros, kadangi priežiūrą visą parą vykdė UAB „Listeka“ ir kitų įmonių darbuotojai.
49. Civilinis procesas grindžiamas bendruoju proceso dalyvių elgesio dispozityvumo principu – laisvu proceso dalyvių disponavimu jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.). Vadovaujantis šiuo principu į teismą besikreipiančio asmens pasirinktas ieškinio pagrindas bei dalykas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą.
50. Teismas, užtikrindamas proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 str.), negali pakeisti ieškovo nurodyto ieškinio faktinio pagrindo ir dalyko, tą padaryti, kaip ir didinti ar mažinti ieškinio reikalavimus arba visiškai jų atsisakyti, gali tik pats ieškovas, spręsdamas dėl savo teisių gynimo būdo ir apimties, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (pvz., CPK 376, 405 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012).
51. Proceso šalis, kuriai pareikštas ieškinys, atsižvelgdama į ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes, teikia atsikirtimus, gali visiškai arba iš dalies pripažinti ieškinį, taip pat pareikšti priešieškinį. Taigi ieškinyje suformuluotas reikalavimas lemia bylos proceso eigą ir apibrėžia bylos teisminio nagrinėjimo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013).
52. Pagal Draudimo įstatymo 96 straipsnio 2, 8 ir 9 dalis (redakcija, galiojusi ginčo įvykių metu) draudikas privalo ištirti draudžiamojo įvykio aplinkybes ir per 30 dienų terminą išmokėti draudimo išmoką, o ją sumažindamas ar atsisakydamas mokėti – pateikti išsamų ir motyvuotą rašytinį paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis. Šios nuostatos užkerta kelią draudikui, atsisakiusiam mokėti draudimo išmoką vienu pagrindu, draudėjui šio atsisakymo pagrįstumą užginčijus teisme, papildomai nurodyti dar kitus pagrindus, kuriais jis nesirėmė atsisakydamas mokėti draudimo išmoką. Draudėjas, informuotas apie atsisakymą mokėti draudimo išmoką ir jo priežastis, ginčydamas šį atsisakymą teisme, atitinkamai suformuluoja ieškinio dalyką ir pagrindą. Jau minėta, kad teisė keisti šiuos ieškinio elementus suteikiama tik ieškovui, o atsakovas teikia atsikirtimus, atsižvelgdamas į ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes.
53. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2014 m. rugsėjo 16 d. pranešime (e. bylos t. 1, b.l. 22-23) nurodė, kad atsisakymas išmokėti draudimo išmoką grindžiamas tuo, kad tretieji asmenys (draudėjai) draudimo vietoje vykdė gamybinę veiklą ir nepranešė draudikui apie ketinimą pradėti draudimo vietoje vykdyti bet kokią veiklą, turinčią įtakos draudimo rizikos padidėjimui. Akivaizdu, kad argumentu dėl saugumo reikalavimų nesilaikymo atsisakymas išmokėti draudimo išmokas nebuvo grindžiamas, todėl nei ieškinio dalykas, nei pagrindas su šiuo argumentu nėra susiję.
54. Nurodytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės argumento dėl saugumo reikalavimų nesilaikymo pagrįstumą ir jo pagrindu priteistą draudimo išmoką sumažinęs 20 procentų, nepagrįstai išėjo už bylos nagrinėjimo ribų (CPK 265 str. 2 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad tokios pačios pozicijos savo faktinėmis aplinkybėmis panašioje laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-248/2016).
55. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai draudimo išmokas už keltuvą ir medžio anglies fasavimo liniją sumažino 20 procentų.
56. Dėl šalių argumentų, susijusių su saugumo reikalavimo laikymusi, kurie, kaip buvo konstatuota, nėra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

13Dėl ieškovės apeliacinio skundo

57. Ieškovė kredito unija „Vilniaus kreditas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti dalį Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimo ir priteisti iš atsakovės ieškovei 124 013,96 Eur draudimo išmokos, 6 910,81 Eur palūkanų iki kreipimosi į teismą dienos, 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas, likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 1) draudiko į sutartį įrašyta individuali sąlyga: „pradėjus vykdyti bet kokią veiklą draudžiamose patalpose, draudėjas įsipareigoja apie tai pranešti draudikui“, yra visiškai neaiški ir neapibrėžta; 2) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad buvo pažeista Draudimo sutarties sąlyga – „Draudimo apsauga galioja tik tuo atveju, jei draudimo vieta ir draudžiamieji įrenginiai yra saugomi Draudėjo darbuotojų – sargų 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę“; 3) pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad draudimo vieta ir įrenginiai nebuvo saugomi sargų, nepagrįstai rėmėsi UAB „Smart claims“ žalos ataskaita; 4) teismas nepagrįstai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, nurodydamas, kad ieškovė turi įrodyti, jog draudėjo patirtų nuostolių suma yra lygi draudimo sumai.
58. Vertinant atsakovės apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, pasisakius dėl sąlygos: „pradėjus vykdyti bet kokią veiklą draudžiamose patalpose, draudėjas įsipareigoja apie tai pranešti draudikui“ aiškumo, dėl padidėjusios rizikos nepranešimo šiuo konkrečiu atveju pasekmių bei dėl saugumo reikalavimų nesilaikymo, kaip pagrindo atsisakyti mokėti draudimo išmoką, šiais aspektais teisėjų kolegija pakartotinai nebepasisakys.

14Dėl draudimo išmokos dydžio

59. Tarp šalių kilo ginčas dėl draudėjo patirtų nuostolių dydžio. Ieškovė draudimo išmoką už medžio anglies fasavimo liniją apskaičiuoja vadovaudamasi Draudimo sutartyse nurodyta draudimo suma, t. y. 795 081 Lt, kas atskaičius 100 000 Lt taikomą išskaitą sudaro 695 081 Lt (201 309,37 Eur). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas draudimo išmokos dydį, vadovavosi ne Draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma, o 2014 m. spalio 7 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. C-21 nurodyta aplinkybe, kad vidutinė medžio anglies fasavimo linijos rinkos kaina yra 434 477 Lt (125 833,24 Eur), bei Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. sprendimu už akių. Ieškovės teigimu, apskaičiuodamas draudimo išmokos sumą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma - 795 081 Lt.
60. Draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta arba draudimo sutartyje nustatyta tvarka apskaičiuojama pinigų suma, kurios negali viršyti draudimo išmoka, išskyrus draudimo sutartyje nustatytus atvejus (Draudimo įstatymo 2 str. 21 p. (redakcija, galiojusi ginčo įvykių metu)).
61. Draudimo išmoka – pinigų suma, kurią įvykus draudžiamajam įvykiui draudikas privalo išmokėti draudėjui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į draudimo išmoką, arba kita draudimo sutartyje nustatyta išmokos mokėjimo forma (Draudimo įstatymo 2 str. 15 p. (redakcija, galiojusi ginčo įvykių metu)).
62. Draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų) (Draudimo įstatymo 102 str. (redakcija, galiojusi ginčo įvykių metu)).
63. Iš bylos medžiagos matyti, kad Draudimo sutartyje IT Nr. 00035098 nurodyta draudimo suma - 795 081 Lt (230 271,37 Eur); draudimo objektas buvo draudžiamas nauja atkuriamąja verte. Pagal Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. 004 64.2 punktą, kai turtas apdraustas nauja atkuriamąja verte ir dėl draudžiamojo įvykio yra sunaikintas ar prarastas, nuostoliais yra laikoma analogiško turto įsigijimo, pagaminimo, pastatymo toje vietoje kaina, įtraukiant projektavimo, montavimo, statymo išlaidas nuostolio skaičiavimo dieną.
64. Draudėjas UAB „Listeka“ 2014 m. liepos 30 d. kartu su medžio anglies fasavimo linijos gamintojų atstovu UAB „Costum“ sudarė žalos įvertinimo aktą (e. bylos t. 1, b. l. 19). Šiame akte buvo konstatuota, kad preliminariai atstatyti medžio fasavimo liniją iki būklės, buvusios prieš gaisrą, kainuotų 650 – 700 tūkst. Lt (be PVM), neskaičiuojant pačių atstatymo darbų kainos. Gavus tokias gamintojų atstovų išvadas, turtas buvo parduotas kaip metalo laužas. Už metalo laužą buvo gauta 960 Eur suma (e. bylos t. 1, b. l. 26).
65. Kaip ir pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovės pateikti skaičiavimai pagal Draudimo liudijimą serija IT Nr. 00035098 yra pagrįsti ne patirtų nuostolių suma, t. y. analogiško įrenginio įsigijimo ir pastatymo kaina, o Draudimo liudijime numatyta draudimo suma, kuri nebūtinai kiekvienu atveju turi sutapti su draudimo išmokos suma. Reikalaudama draudimo išmokos, kurios dydis atitinka draudimo sumą, ieškovė turėtų įrodyti, jog dėl įvykio realiai patirtų nuostolių suma yra lygi būtent draudimo sumai, tačiau tokie įrodymai į bylą pateikti nebuvo (CPK 178 str.). Tuo tarpu atsakovė į bylą pateikė 2014 m. spalio 7 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitą Nr. C-21, kurios pagrindu Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 17 d. sprendime už akių konstatavo, jog UAB „Listeka“, įgyvendindama Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Inovatyvios gamybos bazės kaimiškose vietovėse steigimas ir plėtra“, padarė pažeidimus, t. y. viršijo įsigytos medžio anglies fasavimo linijos vidutinę rinkos kainą 104 438,14 Eur (360 604 Lt) suma.
66. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2013 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2013; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135-695/2015).
67. Nors minėtas sprendimas už akių, kaip ir nurodo ieškovė, neturi prejudicinės galios šioje byloje, kadangi Kauno apygardos teismo byloje ir šioje byloje dalyvauja ne tie patys asmenys, tačiau teisėjų kolegija neįžvelgia jokio pagrindo, kodėl nagrinėjamoje byloje nebūtų galima remtis įsiteisėjusiame Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 17 d. sprendime už akių, kuris nagrinėjamu atveju vertintinas ne kaip nustatantis prejudicinius faktus, o kaip į bylą pateiktas rašytinis įrodymas, nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis.
68. Ieškovė apeliaciniame skunde kvestionuoja 2014 m. spalio 7 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. C-21 teisėtumą dėl jos turinio ir formos trūkumų, tačiau byloje nėra duomenų, kad šis dokumentas buvo skųstas įstatyme nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo juo abejoti. Be to, kaip jau minėta, ieškovė neginčijo ir Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 17 d. sprendimo už akių, kuriame padarytos išvados buvo grindžiamos būtent minėta ataskaita.
69. Nesant jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių dėl gaisro patirtus nuostolius, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinos draudimo sumos dydžio, pagrįstai rėmėsi 2014 m. spalio 7 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. C-21 (e. bylos t. 1, b. l. 58–65) pateikta išvada, kad medžio anglies fasavimo linijos investicijų vertė, nurodyta 2013 m. spalio 30 d. mokėjimo prašyme, kuri sudaro 795 081 Lt be pridėtinės vertės mokesčio, viršija vidutinę rinkos kainą 434 477 Lt be pridėtinės vertės mokesčio (360 604 Lt) suma, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš draudimo sumos, t. y. 795 081 Lt, atėmė neatitikimą tarp vidutinės rinkos vertės.
70. Taigi ieškovei iš atsakovės priteistina draudimo išmoka už medžio anglies fasavimo liniją ir už krautuvą iš viso sudarytų 334 642,31 Lt (96 919,11 Eur) (334 477 Lt (96 871,23 Eur) + 3 480 Lt (1 007,88 Eur) – 3 314,69 Lt (960 Eur)).
71. 2014 m. rugsėjo 16 d. atsakovė išsiuntė draudėjams pranešimą dėl atsisakymo mokėti draudimo išmoką. Kadangi tą dieną atsakovas turėjo visą reikalingą informaciją įvykiui pripažinti draudžiamuoju, draudimo išmokai apskaičiuoti ir išmokėti, palūkanos skaičiuojamos nuo 2014 m. rugsėjo 16 d. iki ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2015 m. rugpjūčio 20 d., už 339 dienas, kas iš viso sudaro 5 400, 92 Eur ((96 919,11 Eur x 6 proc./100 proc.)/365 d. x 339 d.) (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

15Dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų

72. Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).

16Dėl procesinės bylos baigties

73. Nurodytų argumentų kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, skundžiamame sprendime iš esmės nurodė esminius argumentus, visapusiškai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisiškai reikšmingus šalių teisiniams santykiams nustatyti, teisingai konstatavo aktualias faktines aplinkybes, tačiau, pasisakydamas dėl atsakovės atsiliepime į ieškinį pateiktų argumentų, susijusių su saugumo reikalavimų nesilaikymu, peržengė nagrinėjamo bylos ribas, apibrėžtas ieškinyje, todėl yra teisinis pagrindas ieškovės kredito unijos „Vilniaus kreditas“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Vilniaus apygardos teismo sprendimą pakeisti, nurodant, kad ieškovei iš atsakovės priteistina suma draudimo suma sudaro 96 919,11 Eur, o palūkanos - 5 400, 92 Eur.

17Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

74. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, pakeitus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, ieškovės ieškinį tenkinant didesne apimti, turi būti perskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos.
75. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).
76. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 2 466 Eur žyminio mokesčio (e. bylos t. 1, b. l. 8), be to, patyrė 1 360 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (e. bylos t. 2, b. l. 28 – 33), kurios proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai buvo priteistos iš atsakovės Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. papildomi sprendimu.
77. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys įrodymų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo pateikę.
78. Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį (tenkinama 48,06 procentai ieškinio reikalavimų), ieškovei iš atsakovės priteistina 1 838,78 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

18Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

79. Tenkinus iš dalies ieškovės apeliacinį skundą, o atsakovės apeliacinį skundą atmetus, spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
80. Iš atsakovės su apeliaciniu skundu pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 1 441 Eur žyminio mokesčio (e. bylos t. 2, b. l. 99). Tuo tarpu ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 1 851 Eur žyminio mokesčio (e. bylos t. 2, b. l. 122).
81. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jai bylinėjimosi išlaidos už apeliacinį skundą nepriteistinos. Atsižvelgiant į tenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovės priteistina 370,20 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

19Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

20Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimą pakeisti, rezoliucinę dalį išdėstant taip:

21„Priteisti iš atsakovės ,,IF P&C Insurance AS“ (j.a.k. 302279548) ieškovei kredito unijai ,,Vilniaus kreditas“ (j.a.k. 302586230) iš viso 96 919,11 Eur (devyniasdešimt šešis tūkstančius devynis šimtus devyniolika Eur 11 ct) draudimo išmoką, 5 400,92 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus Eur 92 ct) palūkanų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 838,78 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt aštuonis Eur 78 ct) bylinėjimosi išlaidų.

22Kitoje dalyje ieškinį atmesti.“.

23Priteisti iš atsakovės ,,IF P&C Insurance AS“ (j.a.k. 302279548) ieškovei kredito unijai ,,Vilniaus kreditas“ (j.a.k. 302586230) 370,20 Eur (tris šimtus septyniasdešimt Eur 20 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.