Byla 2A-589-198/2017
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės ir Eigirdo Činkos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. K. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-39-504/2017 pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovui D. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovas V. D. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo D. K. 1 752,20 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad 2013 m. liepos 8 d. atsakovas iš jo pirko 10 000 kg žirnių – avižų mišinio, kurio vertė 1 752,20 Eur (6 050 Lt).
  3. Atsakovui pateiktoje sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad atsakovas už grūdus privalo atsiskaityti iki 2013 m. gruodžio l d. bankiniu pavedimu į ieškovo sąskaitą banke. Atsakovas pinigų iki šiol nesumokėjo.
  1. Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Teigė, kad sąskaitą yra apmokėjęs.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo D. K. 1 752,20 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2016 m. rugpjūčio 8 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 52,57 Eur žyminį mokestį ir 687 Eur išlaidas už advokato pagalbą byloje ieškovo V. D. naudai.
  2. Teismas nurodė, kad PVM sąskaitoje faktūroje 2013 m. liepos 8 d. serija DUL Nr. 5, nurodyta, kad pirkėjas D. K. privalo apmokėti už grūdus iki 2013 m. gruodžio l d. bankiniu pavedimu į V. D. DNB banko sąskaitą Nr. ( - ). Kaip nurodė V. D., jis tokią atsiskaitymo datą įrašė pats, žinodamas kad atsakovas sunkiai verčiasi. Tai, kad atsakovas iš karto negalėjo sumokėti už prekę, patvirtina ir liudytojos A. K. parodymai, kad V. D. 2013 m. liepos mėn. pasiūlius pirkti grūdų, ji sutiko, nes V. D. žadėjo pinigų palaukti. Tad, esant nurodytai aplinkybei, liudytojos A. K. teiginys, kad ji iškart po grūdų atvežimo, t. y. tą pačią dieną V. D. sumokėjo grynais, nes turėjo pinigų, yra neįtikinantis.
  3. Teismas įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų visetą, sprendė, jog nesant jokių objektyvių įrodymų, kad A. K. ieškovui už grūdus sumokėjo 2013 m. liepos 8 d., ar atsakovas ir A. K. pinigus ieškovui perdavė 2014 m. birželio 4 d., teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad už D. K. nuvežtą 10 000 kg žirnių – avižų mišinį, kurio vertė buvo 1 752,20 Eur (6050 Lt), ieškovui buvo sumokėta.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8

  1. Apeliaciniu skundu atsakovas D. K. prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Prašo priteisti iš ieškovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nesant tiesioginių įrodymų, kitus pateiktus rašytinius įrodymus vertino vienpusiškai, nepilnai, neobjektyviai, neatsižvelgė į liudytojų paaiškinimus.
  3. Teigia, kad tiesioginis įrodymas - pinigų priėmimo kvitas, kurį pinigų priėmimo metu turėjo išrašyti ieškovas (prekių pardavėjas), ieškovo nebuvo išrašytas ir atsakovui neįteiktas.
  4. Nurodo, kad byloje nesant tiesioginio įrodymo - pinigų priėmimo kvito, atsakovas pateikė eilę kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių sąskaitos apmokėjimo faktą: išrašą iš atsakovo buhalterinės apskaitos registro Nr. 45 „Skolos tiekėjams ir rangovams“, žmonos A. K. AB „DNB bankas“ sąskaitos išrašą, prekių (paslaugų) pirkimo - pardavimo kvitą 2013 m. balandžio 5 d., dukros J. V. kasos knygą. Visi šie rašytiniai parodymai sutampa su atsakovo ir liudytojų paaiškinimais dėl sąskaitos apmokėjimo. Tačiau teismas, vertindamas rašytinius įrodymus, nurodo, jog jie yra neobjektyvūs ir nepakankami, kadangi juose nėra tiesioginių duomenų.
  5. Pažymi, kad teismas neatsižvelgė į realią atsakovo galimybę pateikti rašytinius įrodymus nurodytoms aplinkybėms pagrįsti. Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės ūkininkams (fiziniams asmenims, vykdantiems žemės ūkio veiklą) nėra privalomos. Kadangi teisės aktai nereikalauja tvarkyti tikslios kasos operacijų apskaitos, kasos išlaidų orderių J. V., išmokėdama pinigus iš savo kasos D. K. arba atvirkščiai, neišrašinėja.
  6. Teigia, kad buhalterinė apskaita neprivaloma tvarkyti visiems gyventojams, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla. A. K., vykdydama žemės ūkio veiklą, augindama viščiukus ir juos parduodama, neprivalėjo vesti buhalterinės apskaitos, todėl negalima reikalauti, kad ieškovė pateiktų, kiek ji už viščiukų pardavimą gavo pinigų ir kada realizavo viščiukus.
  7. Nurodo, kad liudytoja N. D., dirbusi ūkio apskaitos konsultante ir tvarkiusi atsakovo buhalterinę apskaitą, patvirtino, kad į buhalterinės apskaitos registrą įvedė sąskaitos apmokėjimo faktą, neturėdama sąskaitos apmokėjimo pirminio dokumento, pinigų priėmimo kvitą atsakovo žmona žadėjo pristatyti vėliau.
  8. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į 2014 m. birželio 4 d. bendrą susitarimą dėl likusio 18 155 Lt įsiskolinimo tarp ieškovo, atsakovo ir jo šeimos narių. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad apmokant žmonai 2013 m. liepos 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 5 2014 m. birželio 14 d. su ieškovu sutarė, kad likusi skola yra 18 155 Lt. Tą patį patvirtino ir liudytoja A. K.. Ši suma 5 269,44 Eur (18 194,32 Lt) priteista teismo įsakymais.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. D. prašo atsakovo D. K. apeliacinį skundą atmesti, Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodo, kad apelianto teiginį, kad ieškovas neišrašė ir neįteikė jam pinigų priėmimo kvito paneigia liudytojos N. D. parodymai, kad kompiuterinės apskaitos programoje ji pažymėjo, jog 2013 m. liepos 8 d. PVM sąskaita apmokėta, remdamasi A. K. žodiniu nurodymu, nors pagal norminius aktus turėjo būti atsiskaitymą patvirtinantis dokumentas.
  3. Teigia, jog apelianto teiginiai, kad iš A. K. negali būti reikalaujama vesti buhalterinę apskaitą, negali būti apeliacinio skundo argumentu.
  4. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo rašytinius įrodymus. Apelianto teiginiai, kad teismas nepagrįstai pripažino jo pateiktus įrodymus neobjektyviais ir neinformatyviais yra nepagrįstas.
  5. Pažymi, kad atsakovas pirmiau turėjo rūpintis 2013 m. birželio 1 d. sąskaitos Nr. 3 apmokėjimu, o ne 2013 m. liepos 8 d. sąskaitos Nr. 5 apmokėjimu, kurios apmokėjimo terminas buvo nukeltas į 2013 m. gruodžio 1 d.
  6. Akcentuoja, kad atsakovas už jam parduotus grūdus su ieškovu atsiskaitydavo tik mokėjimo nurodymais, pervesdamas pinigus į jo sąskaitą banke.
  7. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino atsakovo, A. K., liudytojų parodymus apie 1 752,20 Eur (6 050 Lt) skolos ieškovui sumokėjimą neįtikinančiais. Apeliantas pateiktame atsiliepime į ieškinį ir teisme nurodė skirtingas pinigų sumokėjimo aplinkybes. Liudytoja J. V. paneigė atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes.
Teismas

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Apeliacinis skundas netenkinamas. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau -CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
  3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovo, atsakovo, jų atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, įrodymų tyrimu, vertinimu, jų pagrindu padarytomis išvadomis ir argumentais.
  4. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas 2013 m. liepos 8 d. patiekė atsakovui ekologišką produktą - 10 000 kg žirnių – avižų mišinio 1 752,20 Eur (6 050 Lt) vertės. Krovinį pristatė vairuotojas H. M.. 2013 m. liepos 8 d. ieškovas išrašė atsakovui PVM sąskaitą – faktūrą, serija DUL Nr. 5, 1 752,20 (6 050 Lt) sumai, nurodydamas ją apmokėti iki 2013 m. gruodžio 1 d. pavedimu. Atsakovo atstovių A. K. parašas ant minėtos sąskaitos faktūros, fermos vedėjos E. R. parašas ant 2013 m. liepos 8 d. važtaraščio Nr. 5, patvirtina, kad prekės pristatytos ir priimtos. Ieškovo išrašyta 2013 m. liepos 8 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. 5 įtraukta į atsakovo medžiagų pirkimo žiniaraštį. Grūdų gavimo fakto atsakovas neginčijo.
  5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visetą, sprendė, kad nesant jokių objektyvių įrodymų, kad A. K. V. D. už grūdus sumokėjo 2013 m. liepos 8 d., ar D. K. ir A. K. pinigus V. D. perdavė 2014 m. birželio 4 d., teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad už atsakovui nuvežtą 10 000 kg žirnių – avižų mišinį, kurio vertė buvo 1 752,20 Eur (6 050 Lt), ieškovui buvo sumokėta. Apeliantas D. K., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia, kad tiesioginis įrodymas - pinigų priėmimo kvitas, ieškovo nebuvo išrašytas ir atsakovui neįteiktas. Nurodo, kad byloje nesant tiesioginio įrodymo - pinigų priėmimo kvito, atsakovas pateikė eilę netiesioginių įrodymų, patvirtinančių sąskaitos apmokėjimo faktą, kurie sutampa.
  6. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
  7. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nuosekliai ištyrė ir įvertino atsakovo nurodytas atsiskaitymo su ieškovu grynaisiais pinigais aplinkybes ir įrodymus, kuriais jos buvo grindžiamos: atsakovo pateikto buhalterinės apskaitos registro duomenis, PVM sąskaitas – faktūras už ankstesnius grūdų pirkimus ir atsiskaitymus už juos, liudytojų A. K., J. V., N. D., S. V. paaiškinimus, J. V. Kasos knygos įrašus, išsamiai dėl jų pasisakydamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas laikėsi įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas. Vien tai, kad byloje esantys įrodymai įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantas, nereiškia nei vienpusiško, neobjektyvaus įrodymų vertinimo, nei sprendimo nepagrįstumo.
  8. Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovo paaiškinimai nebuvo nuoseklūs bylos nagrinėjimo metu. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad pinigai buvo perduoti vairuotojui H. M., atvežusiam grūdus, tą pačią dieną. Teismo posėdžio metu atsakovas teigė, kad sąskaita – faktūra, kuria ieškovas grindžia reikalavimą, buvo apmokėta grynais pinigais ir antrą kartą – 2014 m. birželio 4 d., ieškovui atvažiavus pas juos į namus, nei vienu kartu ieškovas pinigų priėmimo kvito neišrašė.
  9. Iš šalių pateiktų banko sąskaitos išrašų, lėšų pervedimo kopijų pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad iki tol atsiskaitymas už grūdus tarp šalių buvo vykdomas mokėjimo pavedimais. Atsakovas nebuvo atsiskaitęs už anksčiau – 2013 m. birželio 1 d. jam išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 3, kurios apmokėjimo terminas buvo 2013 m. rugsėjo 1 d, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, yra nelogiška ir neįtikinama, kad atsakovas iškarto apmokėtų sąskaitą, kai pardavėjas jam suteikia beveik penkių mėnesių mokėjimo atidėjimą, taip pat, kad ji būtų apmokama net du kartus. Tai patvirtina ir liudytoju teismo posėdyje apklausto vairuotojo H. M. parodymai, jog nebuvo atvejo, kad už atvežtus grūdus K. būtų sumokėję grynais pinigais.
  10. Atsakovas teigė ir liudytoja teismo posėdyje apklausta jo žmona A. K. tvirtino, kad antrą kartą už grūdus ieškovui sumokėjo 2014 m. birželio 4 d. namuose prie angaro, likusi skola buvo 18 000 Lt. Šiuos jų parodymus iš dalies patvirtino ir liudytoja S. V., nurodžiusi, kad valydama skerdyklą matė, kaip A. K. pinigus atnešė rankoje ir juos padavė pagyvenusiam vyriškiui, girdėjo, kad šeimininkai šiam vyriškiui yra skolingi 18 000 Lt. Tačiau liudytoja S. V. nurodo buvusi atsitiktinė stebėtoja, t. y. dalyvavusi ne tam, kad paliudytų konkretų sandorį, atsiskaitymo faktą ir sumą, todėl ne konkrečiai žinanti, mačiusi ir girdėjusi visus faktus.
  11. Liudytojos N. D., J. V. nedalyvavo A. K. atsiskaitant už grūdus, apie sąskaitos apmokėjimą joms buvo žinoma iš A. K. teiginių. Šių netiesioginių liudytojų S. V., N. D., J. V. parodymų teisėjų kolegijos vertinimu nepatvirtina jokie tiesioginiai įrodymai.
  12. Atsakovo bylos nagrinėjimo metu įrodinėtos aplinkybės, kad jis turėjo pinigų atsiskaityti su ieškovu, nes žmona A. K. pardavė viščiukus, dukra J. V. – galvijus, kitų įrodymų ir nenuoseklios atsakovo pozicijos kontekste, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad su ieškovu buvo atsiskaityta pagal 2013 m. liepos 8 d. sąskaitą faktūrą. Šią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama ir į tai, kad tuo metu nebuvo apmokėta ir anksčiau atsakovui išrašyta 2013 m. birželio 1 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. 3 2 641,44 Eur (9 120,38 Lt) sumai, skola iš atsakovo priteista Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. įsakymu, civilinėje byloje Nr. L2-1161-504/2016.
  13. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, jog pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į 2014 m. birželio 4 d. bendrą susitarimą dėl likusio 18 155 Lt įsiskolinimo tarp ieškovo, atsakovo ir jo šeimos narių, kadangi susitarimo sudarymo faktas, turinys ir apimtis neįrodyti (CPK 178 straipsnis).
  14. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad buhalterinė apskaita neprivaloma tvarkyti visiems gyventojams, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, todėl teismas turėjo atsižvelgti į atsakovo realią galimybę pateikti rašytinius įrodymus nurodytoms aplinkybėms pagrįsti. Pažymėtina, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių pareiga. Apeliantas pateiktame atsiliepime į ieškinį, teismo posėdžio metu nesirėmė ta, aplinkybe, kad buhalterinė apskaita jo sutuoktinei A. K., dukrai J. V. nėra privaloma, ir dėl jos pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Apeliaciniame skunde neleidžiama remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, jog šie apelianto argumentai negali būti apeliacinio bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo vertinti šių apelianto argumentų ir dėl jų nepasisako.
  15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas yra ūkininkas ir jam buhalterinės apskaitos tvarkymas yra privalomas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1333 patvirtinto Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos aprašo (2015 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 1101 redakcija) 2 punktas). Pinigų, pirkimo ir pardavimo operacijos registruojamos pinigų kasoje, banko sąskaitose ir pirkimų ir pardavimų apskaitos žurnale (Aprašo 6 punktas). Pinigų, pirkimo ir pardavimo operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatyta tvarka. Buhalterinės apskaitos įstatyme įtvirtinta ūkinių operacijų fiksavimo tvarka – pabrėžiama, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turinis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (2 straipsnio 1 punktas). Šiuo atveju ūkinę operaciją – ieškovo išrašytos sąskaitos apmokėjimą pagrindžiantis apskaitos dokumentas byloje nepateiktas, o atsakovo ūkio apskaitos konsultantė N. D., apklausta liudytoja, patvirtino, kad remdamasi žodiniu A. K. nurodymu apskaitoje pažymėjo, jog sąskaita apmokėta, nors turėjo būti atsiskaitymą patvirtinantis dokumentas.
  16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė kiekvieno įrodymo ir jų viseto įvertinimo, įrodymų pakankamumo taisyklių, teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyku byloje esančių faktų buvimo ar nebuvimo atitinka surinktus faktinius duomenis (CPK 176, 185 straipsnis).
  17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apelianto apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra jokio pagrindo. Apeliacinis skundas dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimo atmetamas, o sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  18. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą ieškovas V. D. patyrė 400 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Minėtas išlaidas patvirtina mokėjimo dokumentai, jų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl šios išlaidos ieškovui priteistinos iš apelianto (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).

11Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

13Priteisti iš D. K., asmens kodas ( - ) 400 Eur (keturi šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidas V. D., asmens kodas ( - ) naudai.

Ryšiai