Byla 2A-1010-232/2013
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje J. D., panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės, teisėjų Aldonos Tilindienės, Andriaus Ignoto, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų UAB „Tabera ir ko“ (atsakovo) bei J. P. (ieškovės) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 3012 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal J. P. ieškinį atsakovui UAB „Tabera ir ko“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje J. D., panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo

Nustatė

2I.GINČO ESMĖ.

3ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti jos atleidimą iš darbo UAB „Tabera ir ko“ neteisėtu, pripažįstant, kad darbo sutartis nutraukta šalių susitarimu; priteisti iš atsakovo UAB „Tabera ir ko“: 549,76 Lt priskaičiuotą, bet neišmokėtą darbo užmokestį; 2000 Lt išeitinę išmoką; vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos darbo laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; 4000 Lt neturtinei žalai, patirtai dėl neteisėto atleidimo iš darbo, atlyginti.

4Ieškovė nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio pradžioje J. D., tuo metu ėjęs UAB „Tabera ir ko“ direktoriaus pareigas ir teigęs, kad turi vienintelio akcininko generalinį įgaliojimą, pasiūlė jai tapti UAB „Tabera ir ko“ restorano direktore. Susitarė susitikti ir sudaryti darbo sutartį 2011-08-17, tačiau sutartą dieną J. D. neatvyko, atėjo viena iš UAB „Tabera ir ko“ darbuotojų, paprašė ieškovės, kaip naujos direktorės, pasirašyti jau parengtą 2011-08-17 įsakymą „D. O. Š. vaiko priežiūros atostogų“, kurį reikėjo pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (toliau VSDFV Vilniaus skyrius). Ieškovės teigimu, ji, būdama įsitikinusi, kad nuo 2011-08-17 bus priimta į darbą, pasirašė nurodytą įsakymą, tačiau, neatvykus J. D., darbo sutartis su ja nebuvo pasirašyta. Ieškovė taip pat nurodė, kad ji 2011-08-18 elektroniniu paštu gavo darbo sutartį, kurioje buvo nurodyta, jog sutartis įsigaliojo nuo 2011-08-09, ieškovė turėjo pradėti dirbti nuo 2011-08-10, taip pat nurodyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, nors, ieškovės teigimu, buvo tartasi, jog ji, atskaičius mokesčius, uždirbs 2000 Lt per mėnesį. J. D. paaiškino, kad faktiškai ji gaus 2000 Lt, tiesiog dalis atlyginimo bus mokama neoficialiai. Ieškovės teigimu, savo duomenis J. D. pateikė tam, jog galėtų parengti darbo sutartį, tuo tarpu duomenys VSDFV Vilniaus skyriui išsiųsti be jos sutikimo; ji nesutiko pasirašyti darbo sutarties atgaline data ir paprašė, kad būtų atšauktas pranešimas VSDFV Vilniaus skyriui dėl jos priėmimo į darbą UAB „Tabera ir ko“, tačiau J. D. kategoriškai atsisakė tą padaryti, nurodė pradėti eiti direktorės pareigas, priešingu atveju būsianti atleista už pravaikštas. 2011-08-27 registruotu laišku ieškovė gavo UAB „Tabera ir ko“ akcininko V. Z. D. įspėjimą, kad bus atleista iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalį, jeigu 2011-08-30, 11 val. neatvyks nurodytu adresu raštu pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą nuo 2011-08-19 iki 2011-08-26. Ieškovė 2011-08-29 pateikė VSDFV Vilniaus skyriui prašymą anuliuoti jos pasirašytą įsakymą dėl vaiko priežiūros atostogų, nurodydama, kad neturėjo juridinės teisės jį pasirašyti. 2011-08-30 ieškovė nuvyko įspėjime nurodytu adresu, tačiau akcininko V. Z. D. nebuvo, buvo tik J. D., kuris prisipažino, kad tai jis parašė įspėjimą akcininko vardu, teigdamas, jog turi generalinį įgaliojimą, tačiau parodyti jį atsisakė, taip pat atsisakė pateikti dokumentus, kurie būtų pagrindas priimti ją į darbą, ir pasiūlė pasirašyti darbo sutartį atgaline data arba iš karto parašyti prašymą atleisti iš darbo savo noru, priešingu atveju būsianti atleista pagal DK 136 straipsnio 3 dalį. Ieškovė nesutiko su tokiu pasiūlymu, 2011-08-30 kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrių (toliau VDĮ Vilniaus skyrius) su prašymu išnagrinėti susiklosčiusią situaciją, tačiau 2011-09-23 gavo atsakymą, kad jos skundo išsprendimas nepatenka į VDĮ kompetenciją. 2011-10-04 ieškovė gavo VSDFV Vilniaus skyriaus pažymą, kurioje jau buvo nurodyta, kad ji yra atleista iš darbo UAB „Tabera ir ko“ pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą (b.l.15) ir kad jos draudžiamosios pajamos laikotarpiu nuo 2011-08-10 iki 2011-08-30 yra 549,76 Lt. Ieškovė 2011-10-04 registruotu laišku kreipėsi į UAB „Tabera ir ko“ su prašymu pateikti dokumentų, patvirtinančių jos įforminimo šioje įmonėje teisėtumą ir pagrindą, kopijas, tačiau atsakymo negavo. 2011-10-19 ieškovė kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu anuliuoti įrašus apie jos priėmimą į darbą UAB „Tabera ir ko“ ir atleidimą iš jo, tačiau 2012-01-06 gavo atsakymą, kad yra kilęs darbo ginčas. Nurodė, kad J. D. turimas 2011-06-22 vienintelio akcininko įgaliojimas nesuteikė jam teisės skirti ieškovę įmonės vadove. Nesutikdama su tokiu atsakymu, ieškovė 2012-02-03 kreipėsi į VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su pakartotiniu prašymu anuliuoti pranešimus apie jos priėmimą ir atleidimą iš UAB „Tabera ir ko“, o nesutikdamas su VDĮ Vilniaus skyriaus išvadomis – į VDĮ prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su prašymu pakartotinai atlikti UAB „Tabera ir ko“ patikrinimą, kartu patikrinant, ar jos priėmimams ir atleidimas iš darbo buvo teisėti. Nurodytos institucijos 2012-03-02 ir 2012-03-03 raštuose nurodė, kad iškelti klausimai dėl neteisėto priėmimo ir atleidimo iš darbo nepriskirtini jų kompetencijai. Ieškovės teigimu, ji nerašė prašymo priimti ją į darbą UAB „Tabera ir ko“, nepasirašė darbo sutarties ar kitokių dokumentų, kurie galėtų būti teisėtas pagrindas priimti ją į darbą šioje bendrovėje, negavo atlyginimo, tačiau, nepaisant to, buvo išsiųstas pranešimas apie jos priėmimą į darbą VSDFV Vilniaus skyriui, o vėliau ji buvo atleista pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Ieškovė nurodė, kad pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą ji atleista neteisėtai, nes su ja nebuvo sudaryta darbo sutartis, ji nebuvo pasirašytinai supažindinta su būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbo vietoje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jos darbą, nėra jokių rašytinių įrodymų, kad ji padarė darbo drausmės pažeidimą ir kad jai nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda, kuri tebegalioja. Prašė 549,79 Lt atsakovo priskaičiuoto atlyginimoą, taikyti DK 297 straipsnio 4 dalį, negrąžinti jos į darbą, priteisti DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Teigė buvo sutarusi dėl 2000 Lt, atskaičius mokesčius, atlyginimo ,prašė šiuo dydžiu vadovautis priteisiant sudarbu susijusias išmokas. Ieškovė taip pat nurodė, kad neteisėti atsakovo kaip darbdavio veiksmai, neįforminus su ja darbo sutarties, vėliau neteisėtai atleidus iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, sukėlė jai dvasinių išgyvenimų, stresą, pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą, netikrumą dėl savo ateities. Be to, ieškovė, ketindama įsidarbinti atsakovo bendrovėje, nuo 2011-09-16 išėjo iš darbo kitoje įmonėje, ji patyrė daug nemalonių dvasinių išgyvenimų gindama savo pažeistas teises todėl prašė priteisti iš atsakovo 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Prašyme atnaujinti praleistą terminą ieškiniui paduoti ieškovė nurodė, kad su ja nebuvo tinkamai sudaryta darbo sutartis, ji neteisėtai atleista iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, jai nebuvo įteiktas joks dokumentas, patvirtinantis darbo sutarties nutraukimą. Ieškovė jauno amžiaus (g. 1988 m. ), stokoja gyvenimiško patirties, neturi pakankamai teisinių žinių. Be to, nurodė tikėjusis apginti pažeistas teises ne teismo tvarka, kreipdamasi į VDĮ, VSDFV, tokį jos elgesį lėmė neteisėti atsakovo veiksmai, pranešimas VSDFV dėl ieškovės priėmimo į darbą, nesudarius su ja darbo sutarties. Todėl prašė atjnieškinio senaties terminas atnaujinti.

5Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Atsakovo teigimu, ieškovę buvo nuspręsta paskirti atsakovo direktore, nes buvo deramasi dėl bendrovės akcijų pardavimo, o akcijų pirkėjai I. R. ir S. M., nurodė skirti naująja direktore ieškovę. Dėl to 2011-08-08 vienintelio akcininko Zdislavo V. D. sprendimu tuometis UAB „Tabera ir ko“ direktorius J. D. buvo atleistas iš direktoriaus pareigų ir direktore paskirta būsimųjų akcininkų pasirinktas asmuo, ieškovė. Pasak atsakovo, jai buvo perduoti visi įmonės dokumentai (tarp jų – akcininko sprendimas dėl direktoriaus paskyrimo), antspaudas, restorano raktai, buvo parengta ir pasirašyta darbo atsakovo atstovo sutartis su ieškove, pranešta VSDFV, Vilniaus skyriui. Ieškovė įsipareigojo sutvarkyti visus jos įdarbinimo formalumus: pasirašyti darbo sutartį, direktoriaus pasikeitimą įregistruoti VĮ Registrų centre. Su ieškove nebuvo tartasi dėl jos įvardijamo 2000 Lt, atlyginimo. Jos įdarbinimo sąlygas lėmė būsimųjų akcininkų valia. Ieškovė, eidama direktorės pareigas, 2011-08-17 pasirašė įsakymą, kuriuo išleido UAB „Tabera ir ko“ darbuotoją O. Š. vaiko priežiūros atostogų. 2011 m. rugpjūčio antroje pusėje pirkėjai pareiškė, kad akcijų jų nepirks. Ieškovė, pasikeistus aplinkybėms, nevykdė jokių funkcijų ir laikotarpiu nuo 2011-08-19 iki 2011-08-26 visiškai nesirodė darbe. Dėl to 2011-08-26 jai buvo išsiųstas vienintelio akcininko įspėjimas apie atleidimą iš pareigų, jeigu ji neatvyks į darbą ir nepateiks pasiaiškinimo 2011 08 30. Ieškovė nepateikė jokio pasiaiškinimo, todėl bendrovės akcininko sprendimu buvo atleista iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies nuostatas. Ieškovės atleidimas iš pareigų yra teisėtas, nes ji, kaip bendrovės direktorė, galėjo būti bet kada atšaukta vienintelio akcininko sprendimu, pagal Akcinių bendrovių įstatymo (toliau ABĮ) 37 straipsnį yra absoliuti. Ieškovė, pati nevykdė savo pareigos tinkamai įforminti darbo sutartį, be to, žinodama, kad ji akcininko sprendimu paskirta direktore, nepareiškė noro atsistatydinti. Atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalį yra drausminė nuobauda, vertinant ieškovės darbo drausmės pažeidimo sunkumą, buvo atsižvelgta į tai, kad ji neatvyko į darbą ir neatliko jokių darbo funkcijų nuo 2011-08-19, todėl buvo pakankamas pagrindas atleisti ją iš direktorės pareigų pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, neatvykus į darbą be svarbių priežasčių. Ieškovei priklauso 549,76 Lt atlyginimas. Tačiau ji nepagrįstai reikalauja 2000 Lt dydžio vieno mėnesio išeitinės išmokos. Paskiriant ieškovę į pareigas minimalus mėnesinis atlyginimas buvo nustatytas būsimųjų pirkėjų valia. Atleidžiant iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies pagrindu, išeitinė išmoka nepriklauso. Ieškovė neįrodė neturtinės žalos, o atleidimo iš darbo faktas savaime nereiškia, kad darbuotojas tokią žalą patyrė. Prašė taikyti ieškovės reikalavimams ieškinio senatį, nes ieškinys paduotas praleidus DK 297 straipsnyje nustatytą vieno mėnesio senaties terminą, šis terminas praleistas be svarbių priežasčių. Apie atleidimą iš pareigų ieškovė sužinojo tą pačią dieną, kai, gavusi įspėjimą pasiaiškinti, atvyko į įmonę; iš prie ieškinio pridėtų dokumentų turinio matyti, kad su Valstybinės darbo inspekcijos 2011-09-21 raštu ieškovė buvo informuota, kad ji atleista iš direktorės pareigų 2011-08-30 akcininko sprendimu pagal DK 136 straipsnio 3 dalį; be to, 2011-10-04 ieškovė gavo VSDFV Vilniaus skyriaus pažymą, kurioje buvo nurodyta, kada pasibaigė jos darbo santykiai su UAB „Tabera ir ko“. Taigi, apie savo teisių pažeidimą ieškovė turėjo sužinoti vėliausiai 2011-10-04 ir turėjo visas galimybes kreiptis į teismą dėl jų gynimo. Tai, kad ieškovė kreipėsi į kitas institucijas, kurios nenagrinėja ginčų dėl neteisėto atleidimo, nėra pagrindas praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti.

6Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo J. D. nurodė tas pačias faktines bylos aplinkybes. Be to nurodė jog potencialūs pirkėjai, ketindami pakeisti restorano pavadinimą, įsteigė naują UAB „One Royal“, jos direktore taip pat paskirta ieškovė. Trečiasis asmuo nurodė turėjęs savo tėvo, vienintelio akcininko, įgaliojimą, todėl, veikdamas tėvo vardu, pasirašė sprendimą dėl ieškovės atleidimo iš pareigų, ir šis atleidimas yra teisėtas. Su ieškove niekada nebuvo tartasi dėl 2000 Lt atlyginimo, nes ji įdarbinta ketinusių pirkti įmonę asmenų prašymu, nustatant minimalų mėnesinį atlyginimą.

7II.PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO MOTYVAI

8Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino dalinai. Teismas pripažino negaliojančiais nuo atlikimo momento įrašus valstybinio socialinio draudimo duomenų bazėje apie ieškovės priėmimą į darbą ir atleidimą iš darbo UAB „Tabera ir ko“. Priteisė ieškovei iš atsakovo 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo 71 Lt žyminio mokesčio ir 26 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.

9Teismas konstatavo jog bylos ypatybė yra ta, kad ieškovė iki kreipimosi į teismą siekė anuliuoti įrašus tiek dėl priėmimo į darbą UAB „Tabera ir ko“, tiek dėl atleidimo iš jo remdamasi tuo, jog darbo santykiai nebuvo atsiradę. Teismas pažymėjo, kad nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė tiesioginių įrodymų, kurie pagrįstų jų teiginius, koks buvo pasiektas susitarimas dėl ieškovės darbo pradžios ir sąlygų Nurodytas aplinkybes kiekviena iš šalių įrodinėjo savo paaiškinimais, liudytojų parodymais. Ieškovo ir atsakovo prašymu apklaustų liudytojų parodymai prieštaringi, todėl teismas nesiremia nei vienos, nei kitos šalies prašymu kviestų liudytojų parodymais tuo aspektu, kiek juose yra netiesioginių duomenų apie ieškovės ir atsakovo derybas dėl konkrečių ieškovės darbo sąlygų. Pažymėjęs jog byloje nėra įrodymų, kurie būtų pakankamas pagrindas teismui konstatuoti, jog buvo susitarta dėl ieškovės ar dėl atsakovo nurodytų ieškovės darbo sąlygų, teismas darė išvada, kad nei ieškovė, nei atsakovas neįrodė, koks buvo jų susitarimas dėl ieškovės darbo UAB „Tabera ir ko“, jo pradžios momento, darbo užmokesčio dydžio. Teismas taip pat konstatavo jog nėra pagrindo sutikti su ieškovės atstovo argumentais, kad nagrinėjamu atveju, nesant įrodymų apie šalių susitarimą dėl konkrečių darbo sąlygų, visos abejonės turi būti aiškinamos ieškovės, kaip silpnesnės ginčo šalies, naudai. Pabrėžė, kad teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nepaisant to, kad ginčas susijęs su darbo teisiniais santykiais. Teismo nuomone nė viena šalių negali vienašališkai nuspręsti, kokio dydžio atlyginimą už darbą mokėti ar gauti. Pažymėjo, kad kiekvienu atveju konkretų darbo užmokesčio dydį lemia individualios aplinkybės, konkrečios įmonės vykdomos veiklos pobūdis, įmonės finansinė padėtis susitarimo laikotarpiu ir pan. Teismas nurodė jog ginčo šalys skirtingai aiškina, kokias pareigas UAB „Tabera ir ko“ turėjo eiti ieškovė. Ieškovės teigimu, ji tarėsi ir turėjo būti priimta į restorano direktorės pareigas. Pasak atsakovo, atsižvelgiant į tai, kad buvo tariamasi dėl bendrovės akcijų perleidimo, ieškovė turėjo eiti bendrovės vadovės pareigas. Pasisakydamas dėl ieškovės pareigų teisinio kvalifikavimo kaip bendrovės vadovės ar tik tam tikro bendrovės padalinio (restorano) vadovės klausimo, teismas pažymėjo, kad teisingas kvalifikavimas lemia skirtingą tiek paskyrimo į pareigas (priėmimo į darbą), tiek atleidimo iš jų tvarką. Uždarosios akcinės bendrovės vadovas skiriamas į pareigas ir atleidžiamas iš jų ABĮ nustatyta tvarka, jį su bendrove sieja iš esmės civiliniai, pavedimo, teisiniai santykiai. Tuo tarpu bendrovės padalinio vadovas priimamas ir atleidžiamas darbo teisės normų nustatyta tvarka, jį su bendrove sieja darbo teisiniai santykiai. Teismas įvertinęs šalių derybas dėl darbo sutarties sudarymo padarė išvadą, kad ieškovės elgesys leidžia daryti išvadą, kad ji savo būsimas pareigas suvokė kaip bendrovės direktorės. Tokios išvados teismas priėjo nustatęs, kad ieškovei elektroniniu paštu atsakovo atsiųstame darbo sutarties projekte darbdaviu nurodyta UAB „Tabera ir ko“, darbdavio atstovas – direktorius J. D., darbovietė – restoranas Tilto g. 6, pareigos – direktorė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovai ir trečiasis asmuo J. D., paaiškino, kad atsakovo vienintelė vykdoma veikla yra restoranas, o ieškovė turėjo tapti bendrovės direktore, ir kad dėl to J. D. atsistatydino iš direktoriaus pareigų, nes šias pareigas turėjo užimti ieškovė, akcijas ketinusių įsigyti asmenų pageidavimu. Ieškovė nurodė, dėl darbo tarusis su direktoriumi J. D., teigusiu, jog turi vienintelio bendrovės akcininko generalinį įgaliojimą. Vienintelio akcininko sprendimas reikalingas tuo atveju, jeigu skiriamas bendrovės direktorius, o bendrovės padalinio vadovas priimamas į darbą bendrovės vadovo (ABĮ 37 straipsnio 8 dalis). Ieškovė, atvykusi sudaryti darbo sutarties 2011-08-17, sutiko kaip naujoji bendrovės direktorė pasirašyti įsakymą dėl vienos iš darbuotojų išleidimo vaiko priežiūros atostogų. Pasirašyti tokį įsakymą yra bendrovės vadovo, ne tam tikro struktūrinio padalinio vadovo kompetencija. Be to, kai kilo ginčas dėl pranešimo VSDFV apie ieškovės priėmimą į darbą UAB „Tabera ir ko“ anuliavimo, 2011-08-30 atvykusi pagal gautą įspėjimą pasiaiškinti, kodėl nevykdo pareigų, ieškovė nurodė, kad atsisakė pasiaiškinti, nes nebuvo vienintelio akcininko, o J. D. nepateikė įgaliojimo veikti akcininko vardu. Teismas pažymėjo, kad išvadą jog ieškovė suvokė, kad turėjo būti skiriama bedrovės direktoriaus pareigoms, be kita ko, patvirtina ir byloje nustatytos aplinkybės, kad nuo 2011-08-10 J. D. nebėjo bendrovės direktoriaus pareigų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors ieškovė jauno amžiaus, tačiau vesdama derybas dėl darbo atsakovo bendrovėje ji jau turėjo vadovės darbo patirties (pusantrų metų dirbo rinkodaros direktore kitoje bendrovėje), todėl galėjo ir turėjo suprasti, kokias pareigas ji pretenduoja užimti. Kartu teismas pažymėjo, kad tiek darbo teisiniai, tiek pavedimo civiliniai teisiniai santykiai atsiranda šalių susitarimo pagrindu. Kai šalys nesuderina savo valios ir nepasiekia susitarimo, nei pavedimo, nei darbo sutartis negali būti sudaryta, nes sutartiniai santykiai gali atsirasti tik laisva ir suderinta abiejų šalių valia. Kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų: darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinio padalinio ir kt.) ir darbo funkcijų (tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų (DK 95 straipsnio 1 dalis). Nesusitarus dėl būtinųjų sąlygų darbo sutartis laikoma nesudaryta. Teismas pažymėjo, kad tiek ieškinyje, tiek duodama paaiškinimus teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad UAB „Tabera ir ko“ ji faktiškai nepradėjo vykdyti jokių funkcijų, su ja nebuvo sudaryta darbo sutartis, nes ji nesutiko pasirašyti 2011-08-18 jai elektroniniu paštu atsiųsto darbo sutarties projekto, kuriame buvo nurodyta atgalinė jos darbo pradžios data, be to, gerokai mažesnis, negu buvo sutartas, darbo užmokestis. Sužinojusi, kad apie jos įdarbinimą, o vėliau atleidimą iš UAB „Tabera ir ko“ buvo pranešta SODRai, ieškovė ne kartą kreipėsi į socialinio draudimo instituciją, taip pat valstybinę darbo inspekciją su prašymais anuliuoti įrašus SODRos duomenų bazėje, nuosekliai teigdama, kad atsakovo bendrovėje ji nepradėjo eiti jokių pareigų, negavo jai atsakovo apskaičiuoto atlyginimo ir nepretenduoja jį gauti, nes nė vienos dienos nedirbo UAB „Tabera ir ko“ (b. l. 17, 18, 24, 27-28). Teismo nuomone aptarti bylos duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pati ieškovė ginčo situaciją vertino taip, kad jos darbo santykiai atsakovo bendrovėje nebuvo atsiradę. Teismas vertino, kad vien formaliai ieškovės pasirašytas 2011-08-17 įsakymas dėl vienos iš darbuotojų išleidimo vaiko priežiūros atostogų nėra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė ėjo direktorės pareigas, atsižvelgiant į ieškovės išdėstytas šio įsakymo pasirašymo aplinkybes. Teismo nuomone tai, kad ieškovės ir UAB „Tabera ir ko“ nesiejo darbo ar pavedimo teisiniai santykiai, patvirtina ir iki kreipimosi į teismą ieškovės dėtos pastangos, siekiant anuliuoti įrašus apie priėmimą ir atleidimą iš UAB „Tabera ir ko“, kurios buvo grindžiamos tuo, kad nebuvo teisinio pagrindo nurodytus įrašus atlikti, nes ji nebuvo įdarbinta UAB „Tabera ir ko“. Atsakovo į bylą pateiktas UAB „Tabera ir ko“ vienintelio akcininko Zdislavo V. D. 2011-08-08 sprendimas atleisti iš direktoriaus pareigų J. D. ir direktore nuo 2011-08-10 paskirti ieškovę (b. l. 74) teismo nuomone nėra pagrindas konstatuoti pavedimo ar darbo teisinių santykių tarp šalių atsiradimą, nes nebuvo suderintos šalių valios ir susitarimo dėl ieškovės darbo vietos, darbo funkcijų ir darbo užmokesčio, nurodytas sprendimas buvo surašytas panaudojant vienintelio akcininko ant tuščio lapo paliktą parašą (b. l. 101). Tokiu būdu priimtas sprendimas negali būti pripažįstamas sukeliančiu teisines pasekmes. Iš 2011-06-22 notaro patvirtinto įgaliojimo matyti, kad Zdislavas V. D. įgaliojo J. D. atstovauti jam santykiuose, susijusiuose su bendrovės akcijų pardavimu (b. l. 77) tai specialusis, o ne bendrasis (generalinis) įgaliojimas. Šiuo dokumentu įformintas pavedimas nesuteikė teisės J. D. veikti vienintelio akcininko vardu bendrovės vidiniuose santykiuose. Be to, ir tuo atveju, jeigu trečiasis asmuo būtų turėjęs tinkamai įformintą vienintelio akcininko įgaliojimą, dėl ieškovės darbo bendrovėje negalėjo spręsti vienašališkai, nesuderinęs iki galo su ieškove esminių sąlygų ir tinkamai neįforminęs darbo ar pavedimo teisinių santykių. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas priėjo išvados, kad dėl susiklosčiusios situacijos, kurią, be kita ko, lėmė vykusios derybos dėl atsakovo bendrovės akcijų pardavimo, ginčo šalys nesuderino savo valios dėl ieškovės darbo UAB „Tabera ir ko“, galutinai nesusitarė dėl ieškovės darbo funkcijų, jos darbo pradžios, mokėtino darbo užmokesčio dydžio, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šalis siejo darbo ar pavedimo teisiniai santykiai. Dėl to atsakovas neturėjo teisinio pagrindo pranešti VSDFV Vilniaus skyriui apie ieškovės įdarbinimą bendrovėje. Tokia faktinė ir teisinė situacija reiškia, kad tiek įrašas apie ieškovės priėmimą į darbą UAB „Tabera ir ko“, tiek apie jos atleidimą iš UAB „Tabera ir ko“, atlikti nesant tam teisinio pagrindo, todėl yra pagrindas pripažinti juos negaliojančiais. Nustatęs, kad ginčo šalys nebuvo pasiekusios susitarimo dėl ieškovės darbo UAB „Tabera ir ko“, teismas sprendė jog nėra teisinio pagrindo spręsti šalių ginčą taikant neteisėto atleidimo iš darbo teisinius padarinius reglamentuojančias teisės normas, nes tai, atsižvelgiant į šioje konkrečioje byloje nustatytas šalių ginčo aplinkybes, neatitiktų nei faktinės, nei teisinės situacijos, be to, teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo principų, kaip bendrųjų teisės principų, kuriais turi būti vadovaujamasi sprendžiant bet kokio pobūdžio ginčus, tarp jų ir darbo ginčus. Spręsdamas dėl ieškinio senaties teismas pažymėjo, kad konstatavus, jog darbo santykiai tarp ginčo šalių nebuvo atsiradę ir kad dėl to nėra pagrindo spręsti dėl ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumo, netaikytinas DK 297 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas, kuris taikomas reikalavimams dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu pareikšti. Teismui nustačius, kad ieškovės teisės buvo pažeistos be teisinio pagrindo pranešant apie jos įdarbinimą ir atleidimą iš UAB „Tabera ir ko“, šios teisės turi būti ginamos, nes tokiam reikalavimui pareikšti nepraleistas DK 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos, pažymėjo kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nagrinėjamu atveju VSDFV duomenų bazėje be teisinio pagrindo buvo atlikti įrašai tiek dėl ieškovės įdarbinimo UAB „Tabera ir ko“, tiek dėl jos atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, pagrindu, reiškiančiu darbuotojo atleidimą už nevienkartinį darbo drausmės pažeidimą dėl nurodytų atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė nemalonių išgyvenimų, rūpesčių, siekdama apginti savo teises, siekdama įrašų VSDFV duomenų bazėje panaikinimo, esant įrašui apie atleidimą iš darbo dėl darbo drausmės pažeidimų, ieškovė išgyveno netikrumo jausmą, ar tai nebus kliūtis ieškant naujo darbo. Ieškovė nurodė, kad Darbo biržoje jai buvo paaiškinta, jog, esant tokiam įrašui, ji neturės pirmenybės gauti naują darbą (b. l. 94). Tai yra suprantamos, nereikalaujančios papildomo įrodinėjimo aplinkybės. Ieškovės nurodyti išgyvenimai ir nepatogumai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ji patyrė neturtinę žalą, taip pat kad šios žalos atsiradimą lėmė pirmiau aptarti neteisėti atsakovo veiksmai. Atsakovas nepaneigė savo kaltės dėl šioje konkrečioje byloje susiklosčiusios ginčo situacijos. Teismas pažymėjo, kad, nepaisant vykstančių derybų dėl juridinio asmens akcijų pardavimo, tol, kol akcijos neperleistos kitiems asmenims, šio juridinio asmens dalyviai, valdymo organai turi įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas pagal įstatymo reikalavimus ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių. Taigi nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos būtinosios sąlygos ieškovės reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti.

10III.APELIACINIŲ SKUNDŲ IR ATSILIEPIMŲ Į JUOS MOTYVAI.

11Apeliaciniu skundu ieškovė prašė iš dalies panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti, kad darbo sutartis nutraukta šalių susitarimu, priteisti ieškovei iš atsakovo 549,76 Lt priskaičiuotą bet neišmokėtą atlyginimą, 2000 Lt išeitinę išmoką ir vidutinį užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliantė nurodė jog teismas priėmė prieštaringą sprendimą, sutiko jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl darbo teisinių santykių, tačiau pasisakė, kad darbo sutarties teisiniai padariniai netaikytini, nors abi šalys pripažino jog tarp šalių buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai. Teismas nustatė jog eidama direktorės pareigas pasirašė 2008 08 17 įsakymą dėl darbuotojos O. Š. vaiko priežiūros atostogų. Teismo sprendime pažymėtina jog atsakovas sutiko, kad ieškovei priklauso 549,79 Lt atlyginimas. Pareiga tinkamai įforminti darbo sutartį ( pagal DK 99 straipsnį) tenka darbdaviui, o šios pareigos neįforminus darbdaviui atitenka tokios pareigos neįvykdymo rizika. Apeliantė pažymėjo jog buvo atleista iš darbo pagal 136 straipsnio 1 punktą neteisėtai, nes su ja nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, nebuvo supažindinta su darbo tvarkos taisyklėmis, darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi kitais darbovietėje galiojančiais aktais, nėra įrodymų kad ji padarė darbo drausmės pažeidimą ir jai nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda. Pripažinus atleidimą neteisėtu apeliantei remiantis DK 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu priteistina 2000 Lt dydžio vieno mėnesinio sutarto atlyginimo dydžio išeitinė kompensacija, o remiantis DK 297 straipsnio 4 dalimi vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

12Atsakovas UAB „Tabera ir Ko“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą Ieškovės duoti paaiškinimai turėtų būti vertinami kritiškai, nes ieškovė iš pradžių inicijuodama ginčą Valstybinėje darbo inspekcijoje, bei Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdyboje teigė buvusi įdarbinta atsakovo neteisėtai ir nepretenduojanti į jokį atlyginimą, o nepavykus šiose institucijoje išspręsti ginčo jos naudai pakeitė poziciją į priešingą ir nebekvestionavo jos įdarbinimo, bet prašė pripažinti atleidimą neteisėtu. Ieškovė atleista iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 d., nenurodant konkretaus punkto toks atleidimo pagrindas buvo perduotas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Ieškovės reikalavimas pripažinti, kad darbo sutartis buvo nutraukta pagal DK 125 straipsnį visiškai niekuo nepagrįstas, nes minėta įstatymo nuostata numato darbo sutarties nutraukimą šalių susitarimui. Tačiau toks susitarimas nebuvo pasiektas. Ieškovė neįrodė jog su ja buvo tartasi dėl 2000 Lt atlyginimo, ieškovės atlyginimas buvo apspręstas būsimųjų akcijų savininkų, įmonė turėjo finansinių sunkumų, todėl dėl tokio dydžio atlyginimo negalėjo būti tariamasi. Sutartį nutraukus pagal DK 136 straipsnio 3 d. išeitinė pašalpa nemokama. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų nėra pagrindo priteisti ieškovei neturtinę žalą.

13Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Tabera ir Ko“ prašė panaikinti sprendimą dalyje, kurioje patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai ir priimti naują sprendimą bei ieškovės reikalavimus dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Apeliantas pažymėjo jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus ir taikė materialines teisės normas ko pasėkoje priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Nurodė jog atsakovas buvo atlikęs visus veiksmus, kaip buvo susitarta su atsakovo akcijų pirkėjais I. R. ir S. M. (ieškovė buvo jo sugyventinė). J. D. buvo atleistas iš bendrovės direktoriaus pareigų, ieškovė įmonėms akcininko sprendimu buvo paskirta direktore, jai atiduoti bendrovės dokumentai, antspaudas, restorano raktai tame tarpe ir sprendimas bei darbo sutartis. Ieškovė įsipareigojo iki galo sutvarkyti visus formalumus dėl jos įdarbinimo, pasirašyti sutartį ir apie direktoriaus pasikeitimą informuoti VĮ „Registrų centras“. Dėl ieškovės paskyrimo direktore ir jos darbo užmokesčio valią buvo išreiškęs būsimas atsakovo akcijų pirkėjas I. R., atsakovas pasitikėjo akcijų pirkėjais ir pagrįstai manė, kad darbo užmokesčio klausimus ieškovė su jais yra suderinusi, kad toks susitarimas tarp minėtų asmenų buvo įrodo ir ta aplinkybė jog I. R. aktyviai dalyvavo sprendžiant ginčą Darbo inspekcijoje prisistatydamas ieškovės vyru. Būsimieji pirkėjai įsigiję akcijas ketino keisti įmonės pavadinimą, tuo tikslu buvo įregistravę UAB „One Royal“, ieškovė buvo įdarbinta direktore minėtoje bendrovėje, kurios akcijas pripažino perleidusi I. R.. Ieškovės duoti paaiškinimai turėtų būti vertinami kritiškai, nes ieškovė iš pradžių inicijuodama ginčą VDI, bei VSDFV, teigė buvusi įdarbinta atsakovo neteisėtai ir nepretenduojanti į jokį atlyginimą, o nepavykus šiose institucijoje išspręsti ginčo jos naudai pakeitė poziciją į priešingą ir nebekvestionavo jos įdarbinimo, bet prašė pripažinti atleidimą neteisėtu. Teismui pripažinus negaliojančiais nuo atlikimo momento duomenis apie ieškovės įdarbinimą ir atleidimą, negaliojančiu turėtų būti laikomas ir ieškovės pasirašytas įsakymas dėl atostogų O. Š. suteikimo, kaip pasirašytas neįgalioto asmens. Todėl darytina išvada, kad teismas priimdamas sprendimą sprendė dėl į bylą neįtraukto asmens O. Š. teisių ir pareigų, dėl jos teisių į vaiko priežiūros atostogas, kas pripažintina esminiu procesiniu pažeidimu. Ieškovė savo neturtinę žalą grindė dvasiniais išgyvenimais sumažėjusia galimybę bendrauti, kurių neįrodė. Tai, kad ieškovė kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją ir VSDFV nėra pagrindas pripažinti ją patyrus neturtinę žalą. Be to, atsakovas siūlė ieškovei nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 jos pačios pareiškimu, tačiau ieškovė su tokiu pasiūlymų nesutiko buvo, įspėta jog tokiu atveju sutartis bus nutraukta DK 136 straipsnio 3 dalies pagrindu. Todėl ieškovė pati yra prisiėmusi riziką, kad darbo santykiai bus nutraukti darbdavio iniciatyva.

14IV APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR IŠVADOS.

15Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas priimant naują sprendimą ir ieškinį tenkinant iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

16Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundų faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus ir netinkamai aiškino bei taikė materialinės ir procesinės teisės normas, reguliuojančias įrodinėjimą civiliniame procese bei darbo ir pavedimo santykiusir priėmė nepagrįstą sprendimą.

17Iš šalių, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, paaiškinimų, liudytojų parodymų, byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2011 m. liepos-rugpjūčio mėn. vyko ieškovės ir atsakovo derybos dėl ieškovės darbo UAB „Tabera ir ko“ vadove. UAB „Tabera ir ko“ 2011-08-09 pranešė VSDFV, Vilniaus skyriui apie ieškovės įdarbinimą nuo 2011-08-10 (b. l. 14). Byloje yra pateiktas ieškovės, kaip UAB „Tabera ir Ko“ direktorės 2011 08 17 įsakymas (b.l.5), kuriuo ji išleido darbuotoją O. Š. vaiko priežiūros atostogų nuo 2011 09 06 iki 2013 07 16, šis įsakymas yra valdinio pobūdžio įmonės vadovo aktas sukėlęs minėtai darbuotojai teisines pasekmes, ji buvo išleista atostogų, duomenys buvo perduoti VSDFV, todėl pirmosios instancijos teismo vertinimas jo kaip formalaus yra niekuo nepagrįstas. Be to, nesutampa ieškovės ir liudytoja teisme apklaustos O. Š. parodymai apie įsakymo pasirašymo aplinkybes. Ieškovė aiškino įsakymą pasirašiusi laukdama susitikimo su J. D. dėl darbo, prie restorano Tilto g. 15 Vilniuje, durų, kur abi su O. Š. laukė ir nesulaukė atvykstant J. D. (b.l.95). Tuo tarpu O. Š. paliudijo (b.l.100) jog jai dėl įsakymo buvo nurodytą kreiptis į naująją direktorę J. P., ji paskambino ir apie 8 valandą vakaro atvyko į restoraną, kuriame buvo J. P. su dar dviem vyrais, stumdžiusiais baldus J. P. pasirašė du įsakymo egzempliorius ir uždėjo antspaudą, liudytoja gavo du įsakymo nuorašus, iš kurių vieną atidavė buhalterei, kitą nuvežė į VSDFV. Apklausta liudytoja buhalterė D. L. patvirtino, atsakovo nurodytas aplinkybes dėl bandymų pirkti atsakovo akcijas, ieškovės paskyrimo direktore, pirkėjų prašymu, O. Š. atostogų įforminimo, teigė jog įmonės antspaudo niekada neturėjusi (b.l.119) į ją kreipėsi O. Š. ji padėjo surašyti prašymą dėl atostogų ir nusiuntė minėtą darbuotoją pas naująją direktorę J. P.. Minėto įsakymo pasirašymas įrodo jog ieškovė ne tik buvo priimta į darbą UAB „Tabera ir Ko“ direktore (vadove), bet ir faktiškai atliko savo pareigas. Nors ieškovė ginčija rašytinės sutarties sudarymą, teigdama nesutikusi jos pasirašyti, nes ji buvusi prašoma sutartį pasirašyti 2011 08 18 dieną atgaline data 2011 08 09, kaip dirbanti jau nuo 2011 08 10, tačiau nėra pateikusi į bylą šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Savo teiginius, kad sutarties kopiją gavusi tik 2011-08-18 ji rėmė tuo, kad elektroniniu paštu atsakovo buhalterė atsiuntė parengtą 2011-08-09 darbo sutarties projektą. Nors liudytoja apklausta buhalterė patvirtino siuntusi ieškovei sutarties nuorašą ieškovei, tikslios siuntimo datos ji neatsiminė, tačiau iš elektroninio laiško matyti, kad jis buvo siųstas į K. E., iš laiško turinio matyti, kad prie jo buvo prisegta neidentifikuota darbo sutartis. Ieškovė ieškinio pareiškime pripažįsta rugpjūčio pradžioje davusi savo asmens duomenis atsakovo direktoriui J. D. tam, kad jis galėtų paruošti darbo sutartį. Taip pat pripažino 2011 08 27 registruotu laišku gavusi vienintelio UAB „Tabera ir Ko“ akcininko Z.V. D. įspėjimą dėl atleidimo iš darbo, kad jei 2011 08 30 neatvyks ir nepateiks pasiaiškinimo dėl neatvykimo į darbą, bus atleista. Ieškovė teigė atvykusi nurodytu adresu, kalbėjusi su J. D., kuris teigęs jog turi vienintelio akcininko įgaliojimą veikti jo vardu, ji pareikalavusi pateikti įrodymus, kad yra priimta direktore, tačiau J. D. tokių įrodymų nepateikęs, bet ir vėl pasiūlęs pasirašyti sutartį atbuline data. Apklaustas teisme Zdislav V. D. (vienintelis atsakovo akcininkas, b.l.150) savo parašų po vienintelio akcininko sprendimais tikrumą patvirtino ir direktoriui J. D. duotų įgaliojimų dėl ieškovės priėmimo, ryšium su ketinimu parduoti akcijas, atleidimo, neginčijo. Kolegija pažymi jog apeliantės teiginiai vertintini kritiškai dėl jos besikeičiančios pozicijos ir nenuoseklumo. Nors ieškovė neigia pasirašiusi darbo sutartį, po jos atleidimo kreipėsi į VSDFV ir VDĮ dėl įrašų apie jos darbą UAB „Tabera ir Ko“ anuliavimo. Šioms institucijoms konstatavus jog ginčas spręstinas teismine tvarka, ieškinio pareiškimu jau prašė pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, o teismui priėmus sprendimą pripažinti negaliojančiais nuo atlikimo momento įrašus VSDFV duomenų bazėje apie jos priėmimą ir atleidimą, ko ieškovė ir siekė anksčiau, kreipdamasis į VSDFV ir VDĮ, šį teismo sprendimą, skundė prašydama jį panaikinti, pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, pripažinti, kad darbo sutartis nutraukta šalių susitarimu, priteisti 549,76Lt, 2000 Lt išeitinę išmoką bei vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką. Tačiau toks sprendimas galimas tik pripažinus jog tarp šalių egzistavo darbo santykiai ir kad šalys susitarė darbo santykius nutraukti bendru susitarimu, tačiau pati ieškovė šių aplinkybių nepripažįsta. Toks ieškovės elgesys verčia abejoti ir jos parodymų dėl darbo sutarties sudarymo aplinkybių teisingumu. Tuo tarpu atsakovo nuoseklia pozicija kolegija neturi pagrindo abejoti. Atsakovas iš pat pradžių nuosekliai įrodinėjo tas pačias faktines ieškovės priėmimo ir atleidimo iš darbo aplinkybes, kurias beje byloje patvirtina ir kiti rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai. Atsakovo atstovai teigė jog pagrindinė ir vienintelė atsakovo veikla yra restoranas esantis Tilto g.6, Vilniuje. 2011 metų vasaros pradžioje atsakovas susidūrė su sunkumais, buvo įsiskolinęs už nuomą didelę sumą dėl ko vyko bylinėjimasis teisme su restorano patalpų nuomotoju Muzikos Akademija, todėl vienintelis akcininkas siekė parduoti akcijas, susirado pirkėjus, tai buvo S. M., I. R. ir ieškovė. Pirkėjai sutiko akcijas pirkti už 50 000 Lt, pareikalavo atleisti visus darbuotojus ir priimti dirbti jų nurodytą vadovą, kuriuo ir tapo ieškovė. Kaip teigia atsakovas pirkėjai sumokėjo dalį sutartos už akcijas sumos, kuri buvo panaudota pagal taikos susitarimą dėl įsiskolinimo, nuomotojui perduotų įrengimų įvertinimui apmokėti (b.l..139), dalis įsiskolinimo už nuomą padengimui, pirkėjai pareikalavo, kad J. D. pasirašytų vekselius perduotoms sumoms, dėl kurių pirkėjams atsisakius pirkti akcijas vyksta teisminiai ginčai (b.l. 48,49). Visas suminėtas faktines aplinkybes patvirtina rašytiniai bylos įrodymai. Atsakovas nurodo jog 2011 08 08 buvo priimtas vienintelio akcininko sprendimas dėl vadovo pakeitimo, atleistas vadovas J. D. ir priimta ieškovė (b.l. 74), kad J. D. perdavė ieškovei sprendimo ir jo pasirašytos darbo sutarties kopiją kartu su kitais įmonės dokumentais, raktais ir antspaudu, o ieškovė pasižadėjo sutartį pasirašyti ir apie vadovo pasikeitimą informuoti VĮ Registrų centrą. 2011 08 30 Vienintelio akcininko sprendimu ieškovė atleista iš darbo, atleidimo pagrindu nurodant LR DK 136 .3 straipsnį (b.l.53). Toks atleidimo pagrindas nurodytas ir VDI atsakyme ieškovei (b.l. 19,20) bei darbo sutarties kopijoje, pasirašytoje J. D., kaip darbdavio atstovo, kuri buvo pateikta VSDFV (b.l.10-13).

18Kolegija konstatuoja jog sutartyje ir vienintelio akcininko sprendime dėl ieškovės atleidimo iš darbo nurodytas jos atleidimo pagrindas yra netikslus, todėl turi būti tikslinamas atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes. Darbdavys atleisdamas darbuotoją už darbo drausmės pažeidimą turi pareigą tiksliai suformuluoti atleidimo pagrindą ir darbuotojo pažeidimo pobūdį.

19Pagal DK 136 straipsnio 3 dalį darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo:

201) kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos;

212) kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis). Minėto straipsnio 4 dalis numato jog darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal šio straipsnio 3 dalį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. Taigi, ieškovo nurodytas atleidimo pagrindas yra netikslus. Todėl toks atleidimas negali būti pripažįstamas teisėtu, nes riboja ieškovės teises ginčyti atleidimo pagrindą, ginčijant pažeidimą dėl kurio ji atleista. Iš atsakovo pasisakymų procesiniuose dokumentuose ir teisme galima susidaryti nuomonę, kad jis atleisdamas ieškovę turėjo omenyje būtent DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte, įvardintą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (kai darbuotojas neatvyksta į darbą visą darbo dieną). Tačiau, kolegija pažymi jog toks atleidimas neatspindi tikrųjų šalių kaip darbo sutarties šalių santykių ketinimų ir valios. Pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje pateiktus įrodymus nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo (toliau LAT), praktikos suformuotos dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, pažymint, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamą faktą buvus (LAT 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Šioje byloje svarbu pažymėti, kad tikroji šalių valia gali būti nustatyta ir remiantis netiesioginiais įrodymais.

22Atsakovas pripažino jog ieškovė buvo priimta į darbą kaip bendrovės vadovė ryšium su numatomu akcininkų pasikeitimu, būsimųjų akcijų pirkėjų pageidavimu, kad beveik visi bendrovės darbuotojai buvo atleisti (išskyrus buhalterę, kuri 2011 m. rugpjūčio mėn. atostogavo) ir restorano veikla buvo sustabdyta, įranga perduota nuomotojui už skolą, restoranams nedirbo, ieškovė ruošėsi rinkti naują kolektyvą darbui su naujaisiais savininkais, nes naujieji savininkai norėjo priimti naujus darbuotojus. Atsakovo atstovas visus dokumentus ir raktus buvo perdavęs ieškovei. Todėl neįvykus akcijų pirkimui – pardavimui, išnyko ir priežastys dėl kurių ieškovė buvo paskirta į šias pareigas, o vienintelis atsakovo akcininkas, prarado interesą, kad bendrovei vadovautų ieškovė, todėl galėjo ir privalėjo atleisti ieškovę remdamasis DK 124 straipsnio 1 punktu, bei Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 4 dalies pagrindu, nesant jos kaltės. LAT savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad bendrovę ir jos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, todėl vadovas gali būti bet kada atšaukiamas visuotinio akcininkų susirinkimo. Akivaizdu, kad tokie pasitikėjimo santykiai siejo ne atsakovą ir ieškovę bet potencialius akcijų pirkėjus. Todėl akcijų pirkimo –pardavimo sandoriui neįvykus, atitinkamai turėjo būti sprendžiamas ir ieškovės atleidimo klausimas. ABĮ 37 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas principas, kad su bendrovės vadovu nutraukiama darbo sutartis, kai bendrovės vadovą išrinkęs organas priima sprendimą atšaukti vadovą. 2006 m. vasario 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2006 LAT yra pažymėjęs, kad kai bendrovės visų akcijų savininkas yra vienas asmuo, tai jo raštiški sprendimai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams (ABĮ 29 straipsnio 6 dalis). Bendrovės vadovo teisinė padėtis yra specifinė dėl to, kad darbo sutartis atitinka ne darbo teisinius santykius, o civilinius teisinius santykius, kuriems taikytinos pavedimo sutartį reglamentuojančios teisės normos. Visuotiniam akcininkų susirinkimui įgyvendinus bendrovės vadovo atšaukimo teisę su bendrovės vadovu sudaryta darbo sutartis pasibaigia, nes pasibaigia visuotinio akcininkų susirinkimo pavedimas. Darbdavys, esant kitų įstatymų nustatytam pagrindui nutraukti sutartį, privalo įforminti jos pasibaigimą pagal DK 124 straipsnio 1 punktą ir konkretų specialiojo įstatymo pagrindą. Atsižvelgiant į bendrovės vadovo teisinės padėties prigimtį ir specifiką, nuo visuotinio akcininkų sprendimo atšaukti bendrovės vadovą iš pareigų darbdavys neturi nutraukinėti darbo sutarties, bet privalo įforminti jos pabaigą pagal DK 124 straipsnio 1 punktą ir specialiojo įstatymo konkretų pagrindą (AB 37 straipsnio 4 dalį). Taigi vienintelis atsakovo akcininkas turėjo teisę atleisti ieškovę ir nesant jos kaltės.

23LAT taip pat ne kartą išaiškinta, kad bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu (LAT 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2007). Nutraukiant darbo sutartį su bendrovės vadovu taikomi ne DK, o specialiajame Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtinti pagrindai (bendrovės vadovo atšaukimas), todėl netaikomos DK nuostatos, susijusios su darbo sutarties nutraukimo konkrečiu DK nustatytu pagrindu tvarkos reikalavimais, tarp jų ir DK 130 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios darbuotojo įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą tuo atveju, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės.

24Atsižvelgiant išdėstytus argumentus kolegija konstatuoja jog byloje nustatyti pagrindai atleisti ieškovę pagal DK 124 straipsnio 1 dalį, ABĮ 37 straipsnio 4 dalį. Todėl ieškovės ieškinys tenkintinas dalinai keičiant atleidimo pagrindą, nustatant, kad ieškovė atleista pagal DK 124 straipsnio 1 dalį, ABĮ 37 straipsnio 4 dalį. Ieškovei priteistinas paskaičiuotas, bet neišmokėtas 549,76 Lt darbo užmokestis, bei pagal DK 140 straipsnio 2 dalį priklausanti dviejų minimalių atlyginimų, atleidimo dieną sudariusių 1600Lt, dydžio išeitinė išmoka. Kolegija konstatuoja, kad apeliantė neįrodė aplinkybės jog buvo susitarusi dėl didesnio nei darbo sutartyje nurodytasis atlyginimo. Dėl reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį, už uždelstą atsiskaityti laiką, kolegija remdamasis bylos medžiaga pažymi, kad ieškovei darbo užmokestis buvo paskaičiuotas ir deponuotas (b.l 73). Tačiau pati ieškovė neėmė paskaičiuoto darbo užmokesčio, 2011 10 19 prašyme nurodydama jog pas UAB „Tabera ir Ko“ direktore nedirbo ir į priskaičiuotą jai atlyginimą nepretenduoja. Ieškovė ankstesnėje darbovietėje kavinėje „Elis ir Ko“ yra dirbusi komercijos direktore, šios ieškovės užimtos pareigos leidžia preziumuoti, kad ieškovė bent minimaliai turėjo nusimanyti apie atleidimo tvarką ir jai priklausančias, išmokas, tačiau, kaip matyti iš jau minėto prašymo turinio, pati vengė atsiskaitymo, neigė aplamai turėjusi darbo santykius su ieškovu, todėl kolegija priėjo išvados, kad su atsakove nebuvo laiku atsiskaityta dėl jos pačios kaltės ir apeliacinį skundą dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką atmeta. Remiantis suminėtais argumentais naikintina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkinti ieškovės reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo, ieškovė neįrodė, kad atleidimas iš darbo sukėlė jai neigiamų neturtinių pasekmių, ieškovė ieškinyje teigia jog 2011 08 11 buvo parašiusi pareiškimą atleisti ją iš ankstesniosios darbovietės nuo 2011 09 16 ir tokiu būdu, 20 11 08 18 nesusitarus dėl priėmimo į darbą pas atsakovą sąlygų prarado ankstesnį darbą, toks teiginys niekuo nepagrįstas, ieškovė nepateikė jokių rašytinių duomenų patvirtinančių tokius faktus, ar patvirtinančių jog ieškovė būtų dėjusi pastangas atšaukti savo pareiškimą dėl atleidimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė, kaip jau minėta dar iki ginčo dirbusi vadovaujantį darbą aktyviai gynė savo teises nors ir ne pačiais efektyviausiais būdais, ne visos ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės byloje pasitvirtino. Byloje nėra duomenų apie susitarimą mokėti ieškovei didesnį atlyginimą, kuo ieškovė motyvavo savo atsisakymą sudaryti darbo sutartį, atvirkščiai nustatyta, kad tikroji atleidimo iš darbo priežastis vienintelio akcininko sprendimu buvo ta, kad nebuvo nupirktos atsakovo akcijos. Todėl ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetstinas.

25Kaip jau minėta, iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė buvo aktyvi gindama savo teises iš pradžių kreipėsi į VSDFV ir VDI. Atsakymas su išvadomis iš VDĮ jai išsiųstas tik 2012 02 29, į teismą su ieškiniu ji kreipėsi 2012 04 05. Todėl ieškovės prašymas dėl ieškinio senaties termino, kreiptis į teismą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, numatyto DK 297 straipsnio 1 dalyje, atnaujinimo tenkintinas.

26Kolegija mano jog išdėstyti argumentai ir išvados sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos sprendimą ir priimti naują sprendimą apeliacinių skundus tenkinant iš dalies. Pakeisti ieškovės atleidimo iš darbo pagrindą, priteisiant jai priskaičiuotą darbo užmokestį bei išeitinę išmoką.

27Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

28Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

29Atnaujinti ieškovei J. P. ieškinio senaties terminą ieškiniui dėl jos atleidimo iš darbo paduoti.

30Panaikinti 2011 rugpjūčio 30 d. UAB „Tabera ir ko“ vienintelio akcininko sprendimą atleisti J. P. iš direktorės pareigų pagal DK 136.3. straipsnį.

31Nustatyti, kad darbo sutartis tarp šalių pasibaigė nutraukus ją pagal Darbo kodekso 124 straipsnio 1 dalį, ir Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 4 dalį.

32Priteisti iš UAB „Tabera ir Ko“, įmonės kodas 124589273, Pylimo g., Vilniuje J. P. asmens kodas ( - ) gyv. Architektų g., Vilniuje naudai 549,76 (penkis šimtus keturiasdešimt devynis litus 76 centus) priskaičiuoto ir neišmokėto atlyginimo 1600 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus) išeitinės išmokos viso priteisti 2149,76 Lt (du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt devynis litus), neatskaičius mokesčių.

33Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I.GINČO ESMĖ.... 3. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti jos... 4. Ieškovė nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio pradžioje J. D., tuo metu ėjęs... 5. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškiniu.... 6. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo J. D. nurodė tas pačias faktines... 7. II.PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO MOTYVAI... 8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino dalinai.... 9. Teismas konstatavo jog bylos ypatybė yra ta, kad ieškovė iki kreipimosi į... 10. III.APELIACINIŲ SKUNDŲ IR ATSILIEPIMŲ Į JUOS MOTYVAI.... 11. Apeliaciniu skundu ieškovė prašė iš dalies panaikinti pirmosios... 12. Atsakovas UAB „Tabera ir Ko“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą... 13. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Tabera ir Ko“ prašė panaikinti... 14. IV APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR IŠVADOS.... 15. Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniuose skunduose... 17. Iš šalių, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų,... 18. Kolegija konstatuoja jog sutartyje ir vienintelio akcininko sprendime dėl... 19. Pagal DK 136 straipsnio 3 dalį darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį... 20. 1) kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia... 21. 2) kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas... 22. Atsakovas pripažino jog ieškovė buvo priimta į darbą kaip bendrovės... 23. LAT taip pat ne kartą išaiškinta, kad bendrovės ir jos vadovo darbo... 24. Atsižvelgiant išdėstytus argumentus kolegija konstatuoja jog byloje... 25. Kaip jau minėta, iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad... 26. Kolegija mano jog išdėstyti argumentai ir išvados sudaro pagrindą... 27. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 28. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą... 29. Atnaujinti ieškovei J. P. ieškinio senaties terminą ieškiniui dėl jos... 30. Panaikinti 2011 rugpjūčio 30 d. UAB „Tabera ir ko“ vienintelio akcininko... 31. Nustatyti, kad darbo sutartis tarp šalių pasibaigė nutraukus ją pagal Darbo... 32. Priteisti iš UAB „Tabera ir Ko“, įmonės kodas 124589273, Pylimo g.,... 33. Likusioje dalyje ieškinį atmesti....