Byla e2YT-7028-902/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ingrida Kirsnytė, rašytinio proceso tvarka nagrinėjant civilinę bylą pagal pareiškėjos E. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Nustatė

22018 m. gegužės 29 d. teisme priimtas pareiškėjos E. K. pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo. Pareiškėja prašo nustatyti, kad ji nuo 2010 m. sausio 30 d. iki 2017 m. gruodžio 22 d. slaugė namuose savo neįgalią motiną E. M..

3Atsiliepime į pareiškimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius su pareiškėjos prašymu nesutinka, nes toks teismo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas nesukels pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, pareiškėja nebuvo įstatymų nustatyta tvarka paskirta neįgalaus asmens (motinos) globėja arba rūpintoja. Prašo nutraukti bylą kaip nenagrinėtiną teisme.

4Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjai įgis tam tikrą subjektinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2001). Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010). Sprendžiant klausimą, ar asmeniui, kuris kreipėsi dėl juridinio fakto nustatymo, toks juridinis faktas sukels asmeninių ar turtinių teisių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, būtina vadovautis atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančiais įstatymais, atsižvelgti į pareiškėjo nurodytą faktinį ir teisinį pareiškimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pagrindą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad kai asmuo kreipiasi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, tačiau iš jo pareiškimo matyti, kad nuo prašomo nustatyti juridinio fakto asmeniui nepriklauso jo asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas, tokį pareiškimą teismas turėtų atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o kai tai paaiškėja priėmus pareiškimą, bylą nagrinėjant iš esmės, civilinė byla turi būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip byla, nenagrinėtina teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2004).

5CK ir CPK detaliai reglamentuojami pagrindai, kuriems esant nustatoma pilnamečio asmens globa ar rūpyba, taip pat tvarka, kaip nagrinėjamos tokio pobūdžio bylos. CK 3.242 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją. Globa teismo sprendimu skiriama pilnamečiam asmeniui, kuris teismo pripažintas neveiksniu; rūpyba skiriama pilnamečiam asmeniui, kuris teismo sprendimu pripažintas ribotai veiksniu (CK 3.277 straipsnis) Veiksnaus fizinio asmens rūpintojas skiriamas teismo nutartimi pagal veiksnaus asmens prašymą arba globos (rūpybos) institucijos pareiškimą (CK 3.279 straipsnio 2 dalis). Pareiškimas dėl globos ar rūpybos nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui išsprendžiamas teismo nutartimi (CPK 508 straipsnio 1 dalis). Veiksniam asmeniui, kuris dėl sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar vykdyti pareigų, teismas pagal jo prašymą arba globos ir rūpybos institucijos ar prokuroro pareiškimą gali nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją (CPK 509 straipsnio 1 dalis). Pirmiau nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad globėju ar rūpintoju asmuo gali būti paskirtas tik teismo teisės aktų nustatyta tvarka teismui pripažinus asmenį atitinkamai neveiksniu ar ribotai veiksniu. Veiksniam asmeniui, kuris dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų, rūpintojas taip pat skiriamas tik teismo nutartimi. Išimčių, kad neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, globėju arba rūpintoju asmuo gali būti paskirtas kitokia, nei kad minėtose CK ir CPK normose nustatyta tvarka, nėra nurodyta. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje imperatyviai numatyta, kad valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami ne faktiškai globoję ar slaugę neįgalų asmenį, bet asmenys, nustatyta tvarka paskirti neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju.

6Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad jos motina E. M. teismo buvo pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia, o pareiškėja atitinkamai teismo nutartimi, t. y. nustatyta tvarka, nebuvo paskirta savo motinos globėja ar rūpintoja (tokių duomenų nėra ir LITEKO sistemoje), dėl to teismo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja faktiškai globojo ir slaugė savo motiną, nesukels pareiškėjai jokių teisinių pasekmių. Teismo nustatytas faktas, kad pareiškėja faktiškai globojo ir slaugė savo motiną negali būti prilygintas teismo sprendimui dėl pareiškėjos paskyrimo globėja ar rūpintoja.

7Teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Esant paminėtoms aplinkybėms, byla nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Analogiškoje byloje (Nr. 2A-194-260/2014) taip sprendė Kauno apygardos teismas.

8Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais,

Nutarė

9civilinę bylą pagal pareiškėjos E. K. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Proceso dalyviai
Ryšiai