Byla 2A-194-260/2014
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagalsuinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9701-752/2013 pagal pareiškėjos Z. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

2Teismas

Nustatė

3I.Ginčo esmė

4Pareiškėja kreipėsi į teismą supareiškimu (b.l. 5–7) prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, t. y. Z. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo 2012 m. gegužės 24 d. iki 2012 m. gruodžio 25 d. buvo sutuoktinio E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2012 m. gruodžio 25 d., globėja. Nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas valstybinio socialinio draudimo valstybės lėšomis nustatymo, mokėjimo ir skyrimo tikslais remiantis Pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 12 punktu.Pareiškėja nurodė, kad besitęsiant sveikatos sutrikimams jos sutuoktiniui E. M. 2012 m. vasario 23 d. VšĮ Kauno klinikose buvo atlikta operacija, rasta temporobazaliai ryški smegenų edema, pašalintas navikas. 2012 m. kovo 13 d. sveikatos būklei negerėjant E. M. vėl buvo paguldytas VšĮ Kauno klinikose, kur buvo diagnozuotas išplitęs smegenų pažeidimas bei nepatikslintas psichikos sutrikimas dėl galvos smegenų pažeidimo. Nuo 2012 m. gegužės 3 d. E. M. buvo gydomas ambulatoriškai. Dėl sutrikusios orientacijos ir kalbos be kito asmens pagalbos E. M. negalėjo atlikti beveik jokių veiksmų, jį reikėjo nuolat prižiūrėti. Kadangi sutuoktiniu rūpinosi pareiškėja, ji 2012 m. gegužės 24 d. buvo priversta išeiti iš darbo, nuo to laiko nuolat slaugė sutuoktinį iki pat jo mirties 2012 m. gruodžio 25 d. 2012 m. birželio 6 d. E. M. buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. 2012 m. spalio mėnesį Kauno rajono apylinkėsteismui pareiškėja pateikė pareiškimą dėl E. M. pripažinimo neveiksniu, teismas paskyrė teismo psichiatrinę ekspertizę, tačiau mirus pareiškėjos sutuoktiniui civilinė byla buvo nutraukta. Pareiškėjos sutuoktinis dėl savo negalios buvo visiškai nesavarankiškas, negalėjo spręsti jokių buitinių, finansinių reikalų, buvo visiškai priklausomas nuo pareiškėjos, kuri buvo savo sutuoktinio globėja, pagalbos.

5Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepime (b.l. 30–31) nurodė su pareiškimu nesutinkantis, prašė civilinę bylą nutraukti, kadangi ji nenagrinėtina teisme. Nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 12 punktu valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami nesukakę senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugantis namuose nurodytą neįgalų asmenį. Tik fizinį asmenį pripažinus neveiksniu teismas skiria jam globėją. Kadangi pareiškėjos sutuoktinis E. M. nebuvo pripažintas neveiksniu, pareiškėja nustatyta tvarka nebuvo paskirta ir jo globėja. Pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja slaugė savo sutuoktinį, nesukels jai jokių teisinių padarinių, jis neturi jokios teisinės reikšmės, todėl byla nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme.

6Suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius atsiliepime (b.l. 32–33) nurodė sutinkantis, kad būtų nustatytas prašomas juridinę reikšmę turintis faktas, kadangi pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėja nuo 2012 m. gegužės 24 d. iki pat mirties 2012 m. gruodžio 25 d. slaugė savo sutuoktinį E. M., t. y. faktiškai atliko rūpintojos ar globėjos funkcijas.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno apylinkės teismas 2013m. rugsėjo 26 d. sprendimu (b.l. 58–62)pareiškimą patenkino iš dalies, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo 2012 m. birželio 4 d. iki 2012 m. gruodžio 25 d. faktiškai globojo ir slaugė namuose neįgalųjį sutuoktinį E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) kuriam neterminuotai nuo 2012 m. birželio 4 d. buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Teismas nurodė, kad juridinis faktas nustatytinas pareiškėjai valstybinio socialinio draudimo valstybėslėšomis tikslu. Teismas nustatė, kad pareiškėjos sutuoktiniui E. M. 2012 m. vasario 23 d. atliktos operacijos metu buvo pašalintas smegenų piktybinis navikas, rekomenduotas chemospindulinis gydymas, kad jam paskirtas gydymas 2012 m. balandžio 26 d. buvo nutrauktas dėl psichikos ir orientacijos sutrikimų, 2012m. balandžio 30 d. jis perkeltas tolimesniam gydymui ir slaugai į Kauno klinikų filialo OL PO skyrių, o būklei išliekant be žymesnės dinamikos 2012 m. gegužės 3 d. išleistas į namus. E. M. nuo 2012 m. birželio 4 d. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. 2012 m. gegužės 24 d. pareiškėja pačiai prašant dėl nepalankiai susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių atleista iš darbo. E. M. mirė 2012 m. gruodžio 25 d. Teismas taip pat nustatė, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2012 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į teismą dėl rūpybos nustatymo E. M. ir Z.M. paskyrimo jo rūpintoja, tačiau Kauno rajono apylinkėsteismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pareiškimas paliktas nenagrinėtu pareiškėjai atsiėmus pareiškimą. Taip pat teismas nustatė, kad 2012 m. spalio 11 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinėsparamos skyrius kreipėsi į teismą dėl E. M. pripažinimo neveiksniu Z. M. sutinkant būti paskirta jo globėja, tačiau mirus E. M. 2013 m. sausio 28 d. nutartimi byla nutraukta.Teismas, nustatęs, kad pareiškėjai, gimusiai 1959 metais, 2012 metais dar nebuvo suėjęs senatvės pensijos amžius, atsižvelgęs į tai, kad ji namuose faktiškai slaugė neįgalų sutuoktinį E. M., kad teismo sprendimu nebuvo spėta pripažinti E. M. neveiksniu ir išspręsti jo globos klausimo, nors ekspertizės akte ir buvo konstatuota, kad E. M. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti dėl išplitusio galvos smegenų naviko ir kitų ligų, pažymėjo, kad pareiškėja siekė įgyvendinti savo teisę būti pripažinta sergančio sutuoktinio rūpintoja ar globėja, tačiau ši teisė liko neįgyvendinta dėl ne nuo pareiškėjos priklausančių priežasčių ir sprendė, kad buvo tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas E. M. nustatyti rūpybą ir skirti rūpintoją, o pasikeitus jo psichinei būklei – nustatyti globą ir skirti globėją. Pareiškėjos, kuri faktiškai slaugė ir globojo sutuoktinį, nespėjus paskirti E. M. globėja ir rūpintoja, ji negali pateikti dokumentų, patvirtinančių šį faktą, tačiau teismas sprendė, kad buvo faktinis ir teisinis pagrindas paskirti pareiškėją neįgalaus sutuoktinio rūpintoja ir globėja. Teismo manymu, pareiškėjos prašomasnustatyti juridinę reikšmę turintisfaktas sukels teisines pasekmes, kadangi pareiškėjai remiantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 12 punktu slaugymo laikotarpis turi būti įskaičiuotas į darbo stažą ir ji turės teisę į valstybės teikiamas socialinesgarantijas. Teismas, nurodęs, kad, atsižvelgus į E. M. pobūdį ir stadiją, jam slaugos ir priežiūros reikėjo ne tik nuo 2012 m. birželio 4 d., bet ir anksčiau, sprendė, kad slaugos bei globos laikotarpis pareiškėjai nustatytinas nuo 2012 m. birželio 4 d., t. y. nuo to momento, kai E. M. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

10Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius apeliaciniu skundu (b.l. 68–70) prašo panaikintipirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą nutraukti, kadangi ji nenagrinėtina teisme. Apeliacinį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas, iš dalies tenkindamas pareiškimą, padarė klaidingą išvadą, kad pareiškėjos prašomas nustatyti globos faktas jai sukels teisines pasekmes, nes pareiškėjai slaugymo laikotarpis turi būti įskaičiuotas į darbo stažą. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 12 punktas numato, kad valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami asmenys, nustatyta tvarka paskirti neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, bet ne faktiškai globoję ar slaugę neįgalų asmenį. Teismo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas nesukelsjokių teisinių pasekmių, kadangi E. M. įstatymo nustatyta tvarka teismo nebuvo pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, o jo sutuoktinė Z. M. nebuvo paskirta jo rūpintoja ar globėja.
  2. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Teismas negalėjo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, kuris nesukels jokių teisinių pasekmių, dėl ko remiantis CPK 293 straipsnio 1 punktu byla turėjo būti nutraukta kaip nenagrinėtina teisme.

11Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 76–77) prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismosprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas nesukels pareiškėjai teisinių pasekmių, kadangi teismo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodytas aplinkybes, t. y. pareiškėja, slaugiusi savo sutuoktinį, nėra sulaukusi senatvės pensijos amžiaus, ji namuose slaugė neįgalų asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, ir pareiškėja nustatyta tvarka (teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą) buvo paskirta jo globėja. Apeliantas neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad pareiškėja buvo faktinė sutuoktinio E. M. globėja. Teismine tvarka nespėjus pripažinti E. M. neveiksniu ir paskirti pareiškėjos jo globėja, buvo būtina nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą.

12Suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius atsiliepime (b.l. 74–75) prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimą. Skundžiamas teismo sprendimas priimtas tinkamai taikant ir aiškinant materialinės ir procesinės teisės normas, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjus visus byloje surinktus įrodymus ir pareiškus dėl jų nuomonę, yra pagrįstas ir teisėtas, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog buvo tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas E. M. nustatyti rūpybą ir skirti rūpintoją, o pasikeitus jo psichinei būklei – nustatyti globą ir skirti globėja pareiškėją.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jo ribų.

15Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja faktiškai globojo ir slaugė namuose neįgalųjį savo sutuoktinį, kuriam buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, yra neteisėtas, todėl remiantis apeliacinio skundo argumentais jis naikintinas, o civilinė byla kaip nenagrinėtina teisme nutrauktina.

16Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl to, ar teismas pagrįstai nustatė pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą apeliantui teigiant, kad nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas nesukels pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, dėl ko teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškėjos pareiškimą, o jį priėmęs turėjo nutraukti bylą kaip nenagrinėtiną teisme.

17Pareiškėja Z. M. kreipėsi į teismą prašydama valstybinio socialinio draudimo valstybės lėšomis nustatymo, mokėjimo ir skyrimo tikslu remiantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 12 punktu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji nuo 2012 m. gegužės 24 d. iki 2012 m. gruodžio 25 d. buvo savo sutuoktinio E. M., mirusio 2012 m. gruodžio 25 d., globėja. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja nuo 2012 m. birželio 4 d. iki 2012 m. gruodžio 25 d. faktiškai globojo ir slaugė namuose neįgalų sutuoktinį E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) kuriam neterminuotai nuo 2012 m. birželio 4 d. buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Apeliaciniame skunde teismo sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės, jog pareiškėja Z. M. faktiškai globojo ir slaugė savo neįgalų sutuoktinį nurodytu laikotarpiu nėra ginčijamos, tačiau teigiama, kad teismo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas nesukels pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, dėl ko toks faktas negalėjo būti nustatytas.

18Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjai įgis tam tikrą subjektinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2001). Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės.Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK444, 445str.). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).Sprendžiant klausimą, ar asmeniui, kuris kreipėsi dėl juridinio fakto nustatymo, toks juridinis faktas sukels asmeninių ar turtinių teisių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, būtina vadovautis atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančiais įstatymais, atsižvelgti į pareiškėjo nurodytą faktinį ir teisinį pareiškimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pagrindą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad kai asmuo kreipiasi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, tačiau iš jo pareiškimo matyti, kad nuo prašomo nustatyti juridinio fakto asmeniui nepriklauso jo asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas, tokį pareiškimą teismas turėtų atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o kai tai paaiškėja priėmus pareiškimą, bylą nagrinėjant iš esmės, civilinė byla turi būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip byla, nenagrinėtina teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2004).

19Tiek pareiškėja, tiek ir teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, teisinių pasekmių pareiškėjai atsiradimą nustačius juridinę reikšmę turintį faktą siejo su Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 12 punktu, pagal kurį valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami nesukakę senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju arba rūpintoju, slaugantis namuose nurodytą neįgalų asmenį. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pareiškėja nustatyta tvarka nebuvo paskirta savo neįgalaus sutuoktinio, kuriam buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, globėja ar rūpintoja, todėl nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog ji faktiškai globojo ir slaugė namuose neįgalų savo sutuoktinį, nesukels jokių teisinių pasekmių. Iš esmės ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl minėtos įstatymo nuostatos „nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju arba rūpintoju“ aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK ir CPK detaliai reglamentuojami pagrindai, kuriems esant nustatoma pilnamečio asmens globa ar rūpyba, taip pat tvarka, kaip nagrinėjamos tokio pobūdžio bylos. CK 3.242 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją. Globa teismo sprendimu skiriama pilnamečiam asmeniui, kuris teismo pripažintas neveiksniu; rūpyba skiriama pilnamečiam asmeniui, kuris teismo sprendimu pripažintas ribotai veiksniu (CK 3.277 str.) Veiksnaus fizinio asmens rūpintojas skiriamas teismo nutartimi pagal veiksnaus asmens prašymą arba globos (rūpybos) institucijos pareiškimą (CK 3.279 str. 2 d.). Pareiškimas dėl globos ar rūpybos nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui išsprendžiamas teismo nutartimi (CPK 508 str. 1 d.). Veiksniam asmeniui, kuris dėl sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar vykdyti pareigų, teismas pagal jo prašymą arba globos ir rūpybos institucijos ar prokuroro pareiškimą gali nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją (CPK 509 str. 1 d.). Pirmiau nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad globėju ar rūpintoju asmuo gali būti paskirtas tik teismo teisės aktų nustatyta tvarka teismui pripažinus asmenį atitinkamai neveiksniu ar ribotai veiksniu. Veiksniam asmeniui, kuris dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų, rūpintojas taip pat skiriamas tik teismo nutartimi. Nurodytas teisinis reglamentavimas vertinant jį Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 12 punkto kontekste taip pat leidžia daryti išvadą, kad valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiamas nesukakęs senatvės pensijos amžiaus nustatyta tvarka, t. y. teismo paskirtas neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, globėjas arba rūpintojas, slaugantis namuose nurodytą neįgalų asmenį. Išimčių, jog neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, globėju arba rūpintoju asmuo gali būti paskirtas kitokia nei kad pirmiau nurodyta CK ir CPK nustatyta tvarka, nėra nurodyta. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis teismo nebuvo pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, o pareiškėja atitinkamai teismo nutartimi, t. y. nustatyta tvarka nebuvo paskirta savo sutuoktinio globėja ar rūpintoja, dėl ko teismo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja faktiškai globojo ir slaugė savo sutuoktinį, nesukels pareiškėjai jokių teisinių pasekmių. Nesutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjos nurodytu argumentu, jog teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji faktiškai slaugė ir globojo savo sutuoktinį, ji nustatyta tvarka buvo paskirta savo sutuoktinio globėja. Kaip jau buvo nurodyta, joks procesinis teismo sprendimas dėl pareiškėjos paskyrimo savo sutuoktinio rūpintoja ar globėja nebuvo priimtas, o teismo nustatytas faktas, kad pareiškėja faktiškai globojo ir slaugė savo sutuoktinį negali būti prilygintas teismo sprendimui dėl pareiškėjos paskyrimo globėja ar rūpintoja. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog sutuoktinio slaugymo laikotarpis turi būti įskaičiuotas į pareiškėjos darbo stažą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, ir nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels jai teisines pasekmes. Teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Nagrinėjamoje byloje neginčijama, jog pareiškėja faktiškai slaugė ir prižiūrėjo savo neįgalų sutuoktinį, tačiau šis faktas neturi jokios juridinės reikšmės, kadangi Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo2 straipsnio 1 dalies 12 punktas numato, jog valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami ne faktiškai globoję ar slaugę neįgalų asmenį asmenys, bet asmenys, nustatyta tvarka paskirti neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju.

20Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė iš išnagrinėjo pareiškėjos Z. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kadangi pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels pareiškėjai teisinių pasekmių, dėl ko teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o vėliau bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip bylą, nenagrinėtiną teisme.

21Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvai paneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas 2013 m. rugsėjo 26 d. Kauno apylinkės teismo sprendimas panaikinamas ir byla nutraukiama apeliacinėje teismo instancijoje (CPK 326 str. 1 d. 5 p.). Tuo pačiu kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes jie reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi.

22Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

Nutarė

23apeliacinį skundą patenkinti.

24Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą Nr. 2-9701-752/2013 pagal pareiškėjos Z. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas... 2. Teismas... 3. I.Ginčo esmė... 4. Pareiškėja kreipėsi į teismą supareiškimu (b.l. 5–7) prašydama... 5. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno... 6. Suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno apylinkės teismas 2013m. rugsėjo 26 d. sprendimu (b.l.... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 10. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno... 11. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 76–77) prašo... 12. Suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 14. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo, atsiliepimų... 16. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl to, ar teismas pagrįstai... 17. Pareiškėja Z. M. kreipėsi į teismą prašydama valstybinio socialinio... 18. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso... 19. Tiek pareiškėja, tiek ir teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą,... 20. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos... 21. Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad... 22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 23. apeliacinį skundą patenkinti.... 24. Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimą panaikinti ir...