Byla e2-1120-241/2016
Dėl žalos atlyginimo, bankroto pripažinimo tyčiniu ir apribojimų eiti juridinio asmens valdymo organo nario pareigas

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo N. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2216-653/2016 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Valstata“ ieškinį atsakovams N. G., K. N. ir R. G. dėl žalos atlyginimo, bankroto pripažinimo tyčiniu ir apribojimų eiti juridinio asmens valdymo organo nario pareigas.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi iškėlė UAB „Valstata“ bankroto bylą. BUAB ,,Valstata“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovų N. G., K. N. ir R. G. 159 881 Eur žalos atlyginimo, pripažinti BUAB „Valstata“ bankrotą tyčiniu bei apriboti atsakovams N. G., K. N. ir R. G. teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

5Nurodė, kad skirtingais laikotarpiais atsakovai ėjo UAB ,,Valstata“ direktoriaus pareigas, o atsakovas K. N. buvo ir bendrovės akcininkas. Bendrovei iškėlus bankroto bylą, teismas įpareigojo bendrovės valdymo organus perduoti administratoriui įmonės turtą ir visus įmonės dokumentus. Atsakovas N. G. 2015-09-28 Archyvinių dokumentų perdavimo-priėmimo aktu perdavė administratoriui tik dalį su įmonės buhalterine apskaita nesusijusių dokumentų bei dalį 2015 m. su darbo užmokesčio apskaita susijusių dokumentų. Administratorius 2015-07-17 raštu kreipėsi į buvusį įmonės vadovą ir akcininką K. N. su prašymu pateikti informaciją/duomenis, kokius dokumentus ir turtą jis perdavė N. G.. K. N. administratoriui jokių bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavė. Atsakovai buvo bendrovės vadovai, tačiau nėra pateikę viešajam registrui įmonės metinių finansinių atskaitomybių nuo 2013 finansinių metų, nors tokią pareigą turėjo. Nuo 2012-04-26 iki 2013-12-27 nepagrindžiant išmokėtų lėšų panaudojimo įmonės veiklos tikslams, buvo išmokėta 159 881 Eur. Nebuvo sudarytas ir teismui pateiktas bendrovės balansas nagrinėjant bankroto iškėlimo bylą, nesudarytas ir nepateiktas bendrovės balansas nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Nebuvo sudaromi jokie bendrovės suvestiniai buhalterinės apskaitos registrai keičiantis bendrovės vadovams. Neinventorizuoti ir bendrovės administratoriui neperduoti buhalterinės apskaitos dokumentai. Kadangi administratoriui nebuvo perduoti jokie įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, konstatuotina, kad atsakovai nevykdė įstatyminės pareigos tinkamai organizuoti bendrovės grynųjų pinigų apskaitą ir ūkines operacijas įrodančių dokumentų išsaugojimą. Atsakovai vykdė veiklą, kuri vertintina kaip tyčinio bankroto požymis, t.y. aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, paslėpė, sunaikino, sugadino arba neišsaugojo įmonės apskaitos dokumentų, dėl ko įmonės bankroto administratorius negali visiškai įvertinti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Dėl šios priežasties įmonės bankrotas pripažintinas tyčiniu. Atsakovas N. G. visiškai nevykdė jam paskirtų įpareigojimų perduoti įmonės turtą ir dokumentus administratoriui, nors buvo ne kartą informuotas apie įpareigojimus ir jų įvykdymo terminus, žinojo savo pareigas vykdant bankroto procesą; be to administratoriui nesuteikė jokios informacijos apie įmonės turto sudėtį, buvimo vietą ir būklę, įmonės kreditorius ir debitorius, įmonės kapitalo būklę ir įsipareigojimus. Atsakovų K. N. ir R. G. neteisėti veiksmai – neparengimas ir nepateikimas Juridinių asmenų registrui bendrovės finansinių ataskaitų, tinkama tvarka neperdavimas dokumentų ir reikalų naujam įmonės vadovui, netinkama buhalterinė apskaita, iš kurios negalima nustatyti bendrovės tikro turto ir įsipareigojimų balanso – sąlygojo padarinius, kad administratorius nedisponuoja dokumentais ir informacija būtinais bendrovės bankroto procesui. Dėl šių priežasčių atsakovams taikytinas apribojimas nuo 3 iki 5 metų draudimas eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

6Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį dėl žalos atlyginimo tenkino iš dalies, priteisė ieškovei BUAB ,,Valstata“ iš atsakovų N. G. ir K. N. solidariai 159 881 Eur žalos atlyginimo bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (159 881 Eur) nuo 2015-10-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 18 d. nutartimi pripažino BUAB „Valstata“ bankrotą tyčiniu, apribojo atsakovo N. G. teisę 3 (trejus) metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, prašymo dalį dėl kitiems atsakovams apribojimo eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu atmetė.

9Iš administratoriaus 2015-05-19 pranešimo ir reikalavimo N. G., administratoriaus kreipimosi į teismą dėl baudos už dokumentų ir turto neperdavimą buvusiam BUAB „Valstata“ vadovui paskyrimo; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. nutarties, kuria už teismo reikalautų dokumentų nepateikimą UAB ,,Valstata“ vadovui N. G. paskirta bauda, administratoriaus ir atsakovų paaiškinimų, taip pat iš Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutarties iškelti bankroto bylą, teismas sprendė, kad nei teismui, nei administratoriui nebuvo pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, o Juridinių asmenų registrui paskutinės finansinės atskaitomybės dokumentai teikti tik už 2012 metus. Nors atsakovai nurodė, jog dokumentų perduoti negali, nes jie yra pas buvusią įmonės buhalterę ir kitus asmenis, kurie už dokumentus prašo išpirkos, tačiau ikiteisminis tyrimas dėl turto prievartavimo 2016-01-18 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2 PK kriminalinės policijos skyriaus nutarimu nutrauktas. Atsakovų poziciją, kad įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai yra likę pas įmonės buhalterę D. B., teismas pripažino nenuoseklia, nelogiška ir neįrodančia svarbių turto ir dokumentų neperdavimo administratoriui priežasčių. Teismas nustatė, kad atsakovai nesiėmė aktyvių veiksmų, siekdami perimti šiuos dokumentus ir pateikti administratoriui, esant būtinybei, įstatymų nustatyta tvarka išreikalauti juos iš svetimo neteisėto valdymo. Be to, teismas pažymėjo, kad nagrinėjant bylą iš esmės atsakovas N. G. paaiškino, kad statybų versle ne visi atsiskaitymai buvo įforminti buhalterinėje apskaitoje, kas suponuoja išvadą, jog ir gal būt pas buhalterę likę dokumentai nepagrįstų visų įmonės lėšomis atliktų finansinių operacijų. Iš UAB „Valstata“ sąskaitų išrašų, bankroto administratoriaus pažymų apie piniginių lėšų išgryninimo operacijas, teismas nustatė, kad atskirais laikotarpiais iš ieškovės bankų sąskaitų buvo paimti 159881 Eur, šių piniginių lėšų panaudojimo įmonės veiklos tikslams atsakovai dokumentais nepagrindė, finansinių operacijų įtraukimo į įmonės buhalterinę apskaitą nepateikė (CPK 178 str.). Įvertinęs bylos duomenis, teismas nurodė, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina tiek netinkamą UAB ,,Valstata“ valdymo organo (vadovo) pareigų, susijusių su įmonės valdymu vykdymą, tiek netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą – įstatymų nustatytą laiką buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ)20 str. 2 d. 1 ir 5 p.). Atsakovai pripažino, kad jiems keičiant vienas kitą įmonės vadovo pareigose, nebuvo sudaryti dokumentų ir turto perdavimo - priėmimo aktai, kas teismo nuomone, taip pat liudija apie minėtus tyčinio bankroto požymius. Taip pat teismas nustatė, kad įmonė ūkinę komercinę veiklą nutraukė 2013 metų balandžio mėn., tačiau 2013-08-16 Valstybinei mokesčių inspekcijai pervedus bendrovei 35700 Lt, beveik visos šios lėšos buvo išgrynintos, nurodant paskirtį ūkinėms išlaidoms ir kasos papildymui, tačiau bendrovė tuo metu jokios ūkinės komercinės veiklos iš esmės nevykdė, todėl negalėjo išgrynintų lėšų panaudoti įmonės veiklos tikslais. Įvertinęs aplinkybes, kad gautomis pajamomis nebuvo dengiami seniausi UAB ,,Valstata“ pradelsti įsiskolinimai, atsakovai nepateikė įrodymų, kad gautos lėšos panaudotos įmonės veiklos tikslais, teismas sprendė, jog atsakovai siekė tyčia privesti įmonę prie bankroto ir tokiu būdu išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Teismas konstatavo, kad aplinkybių visuma patvirtina ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 4, 5 punktuose įtvirtintus tyčinio bankroto kilimo požymius.

10Dėl apribojimo eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu teismas nurodė, kad pagal savo paskirtį (tikslą) juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas laikytina griežčiausia vadovui taikytina sankcija, todėl jos taikymas turi būti pagrįstas. Iš byloje esančių duomenų teismas konstatavo akivaizdų įmonės vadovo nesąžiningumą, aplaidumą vykdant pareigą perduoti dokumentus. Teismas sprendė, kad ne visiems atsakovams taikytinas apribojimas viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, nes nagrinėjamu atveju prašoma taikyti sankcija yra susijusi išimtinai su vadovo pareigų, nurodytų nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymu. Įmonės direktoriaus pareigas laikotarpiu nuo 2013-09-09 iki bankroto bylos iškėlimo 2015-04-29 ėjo N. G., todėl teismas sprendė, kad būtent jam kilo pareiga perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi nustatytą terminą. Atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių objektyvias negalėjimo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus, priežastis (CPK 178 str.). Teismo teigimu, atsakovo N. G. nurodoma aplinkybė, kad dokumentų neturi ir negali jų perduoti administratoriui, nes juos turi įmonės buhalterė ir kiti asmenys, kuriems dalį dokumentų perdavė buhalterė, nėra pagrįsta įrodymais bei nepateisina atsakovo pasyvaus elgesio, jei toks faktas ir būtų nustatytas.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

12Atsakovas N. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiu buvo atlikta tik viena pinigų išgryninimo operacija – 2013-12-27 iš AB Nordea banko sąskaitos išgryninti 5 960 Lt, tačiau jau 2014-01-09 dalis sumos – 704,77 Lt buvo grąžinta į sąskaitą. Be to, į tą pačią sąskaitą 2013-12-11 atsakovas įnešė 635 Lt asmeninių lėšų, o į AB SEB banko sąskaitą 2012-12-13 įnešė 42 Lt asmeninių lėšų. 2013-12-27 išgrynintas lėšas atsakovas galėjo panaudoti darbo užmokesčiui sau ir buhalterei sumokėti. Dėl to N. G. vadovavimo įmonei laikotarpiu nebuvo jokių aplinkybių, kurios būtų turėję įtakos bendrovės bankrotui, tuo labiau tyčiniam.

142. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas buvo pasyvus ir nesikreipė dėl dokumentų išreikalavimo. Atsakovas 2016-12-16 prašymu teismui prašė įpareigoti BUAB ,,Valstata“ buvusią buhalterę D. B. perduoti atsakovui visus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus. Atsakovas 2016-02-17 kreipėsi į antstolę prašydamas pradėti procesinius veiksmus buvusios UAB ,,Valstata“ buhalterės atžvilgiu ir išreikalauti turimus bendrovės buhalterinius dokumentus. Atsakovas K. N. 2015-11-25 su skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą dėl reikalavimo sumokėti išpirką, kuriame prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo turto prievartavimo bei taikyti poveikio priemones buhalterei D. B., vengiant perduoti reikalaujamus bendrovės dokumentus. Kadangi atsakovas N. G. į ikiteisminį tyrimą buvo įtrauktas kaip liudytojas, tikėjosi situaciją paaiškinti duodant parodymus. Prokuratūrai atmetus atsakovo K. N. skundą, atsakovas N. G. nebuvo apklaustas, tačiau dėl to negali būti laikoma, kad atsakovas buvo pasyvus.

15Ieškovės BUAB ,,Valstata“ bankroto administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

16Atsiliepime nurodo, kad apelianto skundas grindžiamas iš esmės vienu motyvu, kad bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo trečiojo asmens (buvusios bendrovės buhalterės) dispozicijoje ir apeliantas neturėjo galimybės šiuos dokumentus iš trečiojo asmens gauti bei pateikti teismui. Tokia apelianto pozicija yra nepagrįsta ir nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kuriais galėtų grįsti savo aktyvius veiksmus, siekiant atgauti neva trečiojo asmens dispozicijoje esančius bendrovės dokumentus, nors pareigą atgauti bendrovės dokumentus ir jais disponuoti jis turėjo nuo bendrovės ūkinės komercinės veiklos faktinio nutraukimo momento. Apelianto pateikta versija vertintina tik kaip gynybinė pozicija, siekiant pagrįsti savo, kaip buvusio bendrovės vadovo, aplaidumą organizuojant bendrovės buhalterinę apskaitą, siekį išvengti atsakomybės už neišsaugojimą ir nepateikimą administratoriui dokumentų iškėlus bendrovei bankroto bylą.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu,apribota apelianto teisė trejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

19Dėl tyčinio bankroto

20Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalį, tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai. Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato bent vieną iš ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų tyčinio bankroto požymių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004).Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių. Tam nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Tai gali būti tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitos aplinkybės, nulėmusios įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

21Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas UAB „Valstata“ bankrotą pripažino tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 5 punktuose įtvirtintų požymių pagrindu – įmonės vadovų netinkamu pareigų atlikimu (jų nevykdymu), neperdavimu bankroto administratoriui apskaitos dokumentų ir turto, kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą apribojimu, išieškojimo pirmenybės suteikimu kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau arba buvo nepradelsti.

22Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Bendrovės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad bendrovė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006).Viena iš bendrovės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 str. 1 d.). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal BAĮ 19 straipsnio 1 dalį apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, o pagal to paties straipsnio 4 dalį, pasikeitus ūkio subjekto vadovui, apskaitos dokumentus, registrus, finansines ataskaitas turi perimti naujas vadovas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20str. 2 d. 5 p.). Pagal šią įstatymo nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

23Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai.

24Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Valstata“ direktoriaus pareigas laikotarpiais nuo 2009-10-13 iki 2009-10-23, nuo 2011-04-13 iki 2011-06-16 ir nuo 2013-09-09 iki bankroto bylos UAB ,,Valstata“ iškėlimo ėjo apeliantas N. G., laikotarpiais nuo 2009-10-23 iki 2011-04-13 ir nuo 2011-06-16 iki 2013-01-18 įmonės direktoriaus pareigas ėjo R. G., o laikotarpiu nuo 2013-01-18 iki 2013-09-09 įmonės direktorius buvo K. N. (t. 1, b. l. 86-90). Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 29 nutartimi iškėlė UAB ,,Valstata“ bankroto bylą ir įpareigojo įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus įmonės dokumentus. Šios teismo nutarties turinys liudija, kad UAB ,,Valstata“ vadovas N. G. nepateikė teismui jokių įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl teismas jam skyrė baudą. Nustatyta, kad paskutiniai Juridinių asmenų registrui teikti UAB ,,Valstata“ finansinės atskaitomybės dokumentai tik už 2012 metus. Tai rodo, kad apeliantas nebuvo atsakingas vadovas, aplaidžiai vykdė savo funkcijas, neteikdamas teismo reikalavimu bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų bei įmonės balansų viešiesiems registrams. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas N. G. ne tik iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo netinkamai vykdė savo, kaip įmonės vadovo pareigas, bet ir po bankroto bylos iškėlimo nevykdė teismo įpareigojimų bankroto administratoriui perduoti visą turimą turtą bei įmonės dokumentus. Kaip nurodė ieškovės bankroto administratorius, jokie įmonės finansiniai dokumentai jam nebuvo perduoti, išskyrus 2015-09-28 Archyvinių dokumentų perdavimo-priėmimo aktu atsakovo N. G. perduotą dalį su bendrovės apskaita nesusijusių dokumentų bei dalį 2015 metų su darbo užmokesčio apskaita susijusių dokumentų.

25Kaip minėta, pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą bankroto administratoriui, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Apeliantas skunde teigia, kad visi bendrovės finansiniai dokumentai yra pas buvusią bendrovės buhalterę bei trečiuosius asmenis, kurie šių dokumentų atsakovams neperduoda. Pažymėtina, kad Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalys nustato, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Nors apeliantas nurodo, kad dokumentų negali perduoti dėl buvusios bendrovės buhalterės ir trečiųjų asmenų kaltės, tačiau jokių tokius argumentus patvirtinančių įrodymų nepateikė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad netgi darant prielaidą, kad visi bendrovės finansiniai dokumentai yra pas buvusią bendrovės buhalterę D. B., byloje pateiktas elektroninis susirašinėjimas nepatvirtina apelianto nurodomų argumentų, kad D. B. nesutinka perduoti bendrovės finansinių dokumentų. Apelianto argumentas, kad atsakovas K. N. kreipėsi į prokuratūrą dėl reikalavimo sumokėti išpirką ir prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo turto prievartavimo bei taikyti poveikio priemones buhalterei, vengiat perduoti reikalaujamus bendrovės dokumentus, nepaneigia minėtų teismo išvadų teisingumo, nes bylos duomenys liudija apie atsisakymą pradėti tokį ikiteisminį tyrimą.

26Iš ieškovės bankroto administratoriaus pateiktų duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2010-11-24 iki 2013-12-27 buvo atliktos 136 piniginių lėšų iš UAB ,,Valstata“ bankų sąskaitų išgryninimo operacijos, kuriomis išgryninta 159 881 Eur, ir konstatavo, kad šių piniginių lėšų panaudojimo įmonės veiklos tikslams atsakovai nepagrindė. Apeliantas skunde nurodo, kad jo vadovavimo įmonei laikotarpiu buvo tik vienas pinigų išgryninimo atvejis – 2013-12-27 iš AB Nordea banko sąskaitos išgryninta 5 960 Lt, tačiau jau 2014-01-09 dalis sumos – 704,77 Lt, buvo grąžinta į sąskaitą, taip pat į tą pačią sąskaitą 2013-12-11 apeliantas įnešė 635 Lt asmeninių lėšų, o į AB SEB banko sąskaitą 2012-12-13 įnešė 42 Lt asmeninių lėšų. Šie duomenys nepagrindžia visos 2013-12-27 iš banko sąskaitos išgrynintos 5 960 Lt sumos grąžinimo. Atskirojo skundo argumentai, kad dalį 2013-12-27 išgrynintų lėšų apeliantas galėjo panaudoti darbo užmokesčiui sau ir buhalterei sumokėti, nėra pagrįsti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais, todėl laikytini neįrodytais. Be to, netgi jeigu būtų galima pripažinti, kad apeliantas pagrindė 5 960 Lt grąžinimą ieškovei ar šios sumos teisėtą panaudojimą bendrovės veiklos tikslams, jokiais bylos duomenimis nepagrindžiamas likusių 135 iš bendrovės sąskaitų išgryninimo operacijų metu paimtų piniginių lėšų panaudojimas. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad šioje civilinėje byloje priimtu 2016 m. kovo 18 d. sprendimu teismas priteisė ieškovei iš atsakovų N. G. ir K. N. solidariai 159 881 Eur žalos, padarytos nurodytomis įmonės piniginių lėšų išgryninimo operacijomis, atlyginimą.

27Išdėstyti argumentai leidžia spręsti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės valdymo organai netinkamai vykdė pareigas, susijusias su įmonės valdymu, buhalterinės apskaitos tvarkymu, vengia perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą, o tai yra pakankamas pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1, 5 p.).

28Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendrovė turėjo įsiskolinimų kreditoriams, kurie susidarė 2011-2013 metais, tačiau atsiskaitymus vykdė tik su kreditoriais, kuriems įsiskolinimai atsirado vėliau. Šių teismo nustatytų aplinkybių atsakovai neginčijo, argumentų dėl jų faktinio ir teisinio vertinimo atskirajame skunde taip pat nepateikta. Teismo nustatyti faktai lėmė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad ieškovės vadovų veiksmai, kuomet jie pažeisdami CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą atsiskaitymų eilę atsiskaitinėjo su kreditoriais, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto, atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį.

29Dėl apribojimo eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu

30ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad teismas gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Tokia sankcija juridinio asmens vadovui gali būti taikoma, jeigu nustatoma, kad jis: 1) nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo; ir (ar) 2) po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įmonei įsiteisėjimo neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto ir (ar) dokumentų; ir (ar) 3) vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms.

31ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta sankcija apeliantui taikyta už įmonės turto ir (ar) dokumentų neperdavimą bankroto administratoriui, įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Pagal savo paskirtį (tikslą) juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas laikytina griežčiausia vadovui taikytina sankcija, todėl jos taikymas turi būti pagrįstas. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina akivaizdų atsakovo N. G. aplaidumą ir/ar sąmoningą įmonės dokumentų bankroto administratoriui neperdavimą. Atsakovas atskirajame skunde nenurodo objektyvių priežasčių, sąlygojusių teismo nutartimi nustatytos ir ĮBĮ įtvirtintos pareigos nevykdymą, nepateikia įrodymų, kad bent iš dalies vykdo pareigą pateikti įrodymus ar ėmėsi veiksmų dėl, kaip jis nurodo, įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų išreikalavimo iš trečiųjų asmenų. Pirmosios instancijos teismas įvertino elektroniniame susirašinėjime su buvusia bendrovės buhaltere esančią informaciją bei Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2016 m. sausio 18 d. nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl turto prievartavimo, ir konstatavo, kad šie bylos duomenys nepateisina apelianto neveikimo. Atskirojo skundo teiginiai apie įmonės dokumentų buvimą pas trečiuosius asmenis ir jų atsisakymą grąžinti dokumentus apeliantui nesudaro pagrindo kitaip nei pirmosios instancijos teismas vertinti šiuos bylos duomenis ir spręsti dėl dokumentų neperdavimo ieškovės bankroto administratoriui pateisinimo.

32Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atlikto byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų pagrindu padarytų išvadų.

33Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino tyčinio bankroto požymius reglamentuojančias teisės normas, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pagrįstai ieškovės bankrotą pripažino tyčiniu bei pagrįstai trejiems metams apribojo apeliantui teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

34Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

35Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi iškėlė UAB... 5. Nurodė, kad skirtingais laikotarpiais atsakovai ėjo UAB ,,Valstata“... 6. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį dėl žalos... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 18 d. nutartimi pripažino BUAB... 9. Iš administratoriaus 2015-05-19 pranešimo ir reikalavimo N. G.,... 10. Dėl apribojimo eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 12. Atsakovas N. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 13. 1. Atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiu buvo atlikta tik viena pinigų... 14. 2. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas buvo pasyvus ir nesikreipė dėl... 15. Ieškovės BUAB ,,Valstata“ bankroto administratorius atsiliepime į... 16. Atsiliepime nurodo, kad apelianto skundas grindžiamas iš esmės vienu motyvu,... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 18. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria įmonės bankrotas... 19. Dėl tyčinio bankroto... 20. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalį, tyčinis bankrotas – įmonės privedimas... 21. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas... 22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir... 23. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka... 24. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Valstata“ direktoriaus pareigas... 25. Kaip minėta, pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos... 26. Iš ieškovės bankroto administratoriaus pateiktų duomenų pirmosios... 27. Išdėstyti argumentai leidžia spręsti, jog pirmosios instancijos teismas... 28. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendrovė turėjo... 29. Dėl apribojimo eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo... 30. ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad teismas gali apriboti asmens... 31. ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta sankcija apeliantui taikyta už... 32. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atlikto... 33. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios... 34. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 35. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą....