Byla e2-3929-377/2018
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Gražina Gudžiūnienė, sekretoriaujant Militai Balandiensi, dalyvaujant ieškovei L. G., jos atstovei advokatei K. P. atsakovei V. P., jos atstovui advokatui Piotrui Orlovui,

2žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. G. ieškinį atsakovei V. P. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo iš atsakovės V. P. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 % dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas ieškovės L. G. turėtas bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovė ieškinyje nurodo, kad dėl atsakovės V. P. įvykdytos nusikalstamos veikos, ji patyrė neturtinę žalą, potrauminį stresą, dvasinį sukrėtimą, neviltį, pažeminimą, psichologinių sutrikimų, nepatogumų, bendravimo galimybių sumažėjimą. I. L. G. prieš išvykstant į D. B. nežinojo, kad ji atsakovės V. P., (veikusios bendrininkų grupe su E. S., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iki šiol nėra baigtas), bus išnaudota fiktyviai santuokai sudaryti. Jeigu būtų tai žinojusi, nebūtų sutikusi to daryti ir niekada nebūtų išvykusi iš Lietuvos į D. B.. Atvykusios į D. B., verbavimas/įtikinėjimas už atlygį sudaryti fiktyvią santuoką ir jos prieš jos valią perleidimas Pakistano piliečiui F. A., kuris ją iš V. P. namų išsivežė į savo namus ir laikė rūsyje, jai sukėlė itin didelius dvasinius išgyvenimus. Ji tuo metu jautė stresą, didelę baimę dėl savo saugumo, nerimo ir bejėgiškumo jausmus. Šie išgyvenimai jos yra jaučiami iki šiol, ji bijo viena išeiti į gatvę, bijo susitikti su atsakove, dėl patirto didelio streso bei nervinės įtampos, pergyvenimų pablogėjo, sutriko miegas, ji pradėjo šaukti naktimis, sapnuoti košmarus, pasidarė perdėtai jautri ir išsekusi, jai labai sunku adaptuotis socialinėje aplinkoje, pasitikėti žmonėmis bei užmegzti brandžius socialinius kontaktus. Ji buvo priversta lankytis pas psichologą, taip pat iki šiol lanko Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro socialinio darbuotojo konsultacijas, laikosi susitarimų, kartu sudaryto individualios pagalbos plano sąlygų. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų taip pat patyrė ir šiuo metu patiria daug nepatogumų, prarado daug laiko vykstant pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir į teismą, patyrė išlaidų, stresą ir nervinę įtampą dėl prasidėjusio ir ilgą laiką trukusio baudžiamojo proceso, yra priversta ginti savo teises ikiteisminio tyrimo institucijoje ir teisme. Šios nusikalstamos veikos pasekmės stipriai yra jaučiamos iki šiol ir mano, kad ateityje bus jaučiamos. Patirtą neturtinę žalą ieškovė įvertina 5 000 Eur ir mano, kad toks neturtinės žalos atlyginimo dydis laikytinas adekvačiu padarytai žalai.

6Ieškovė teisme ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais. Ieškovės atstovė paaiškino, kad ieškinys kildinamas iš delikto, iš žalą patyrusio asmens konstitucinės teisės reikalauti, kad kaltas asmuo atlygintų neturtinę žalą asmens garbės ir orumo pažeidimo. Žalingi padariniai ieškovei nebūtų atsiradę, jeigu nebūtų atsakovės neteisėtų veiksmų. Baudžiamojoje byloje reikia vadovautis BPK normomis aptariant bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiajam atlyginimą. Neteisėti atsakovės veiksmai konstatuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

7Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Su ieškoves ieškinyje išdėstytais argumentai nesutinka, nurodydama, kad ji pati dėl ieškovės L. G. veiksmų nepagrįstai apkaltinta ir nuteista pagal Baudžiamojo kodekso (toliau -BK ) 147 straipsnio 1 dalį, ilgą laiką sulaikyta, atskirta nuo savo mažametės dukros, patyrė stiprius neigiamus išgyvenimus, žiniasklaidos priemonėse buvou įvardinama nusikaltėle, nors jokios nusikalstamos veikos nepadarė. Ieškovės L. G. iki ikiteisminio tyrimo pradžios nepažinojo. Dėl ieškovės L. G. veiksmų sutriko jos sveikata, jai buvo draudžiama išvykti iš Lietuvos, todėl negalėjo pasinaudoti medicinine pagalba, kuri jai buvo būtina. Net ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog po tariamo ieškovės išlaisvinimo L. G. buvo sulaikyta dėl atliktų vagysčių, savaitę laiko praleido Anglijos kalėjime, ir tik vėliau buvo pargabenta į Lietuvą. Todėl ieškovės teiginiai, neigiami potyriai, išgyvenimai gali būti susiję su jos atlikta nusikalstama veika, jos sulaikymu ir paskirtos bausmės atlikimu. Be to, ieškovė nurodo, kad patyrė psichologinį sutrikimą ir kitus neigiamus išgyvenimus, tačiau iš ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių matyti, kad yra pažyma iš VšĮ Tauragės PSPC Psichikos sveikatos centro, kur nurodyta, kad L. G. anksčiau buvo diagnozuotas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas; iš byloje pateikto Šeimos aplankymo akto matyti, kad L. G. trūksta socialinių įgūdžių, kad ji nemoka rašyti ir skaityti; be to pateikta informacija, kad L. G. dalį savo gyvenimo leido vaikų namuose. Mano, ieškovės neigiami išgyvenimai, patirtas stresas ir nerimas yra susijęs su jos praeityje patirtais išgyvenimais, o ne tariamai jos atliktos nusikalstamos veikos. Mano, kad ieškovė ieškiniu siekia, kad teismas priteistų neturtinę žalą, dėl patirtų išgyvenimų, kurie iš esmės atsirado dėl E. S. veiksmų, su kuriais ji nesusijusi. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad būtent E. S. bendravo su ieškove, siuntė ieškovei pinigus, įkalbinėjo atvykti j Jungtinę Karalystę ir žadėjo ieškovei padėti susirasti darbą. Nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartyje pripažino, kad ji ieškovės neverbavo, negabeno ir neprisėdėjo prie ieškovės atvykimo į Jungtinę Karalystę, o ieškovės verbavimą, gabenimą, pasinaudojimą socialine padėtimi atliko E. S., dėl šios priežasties civilinis ieškinys turėtų būti reiškiamas jai. Jos turtinės padėtis dėl ilgo sulaikymo termino, draudimo išvykti iš Lietuvos, neturėjimo galimybės įsidarbinti, prasta, tik giminaičių pagalba gali bent minimaliai patenkinti savo mažametės dukters ir savo poreikius. Be to, ji ( - ) pagimdė dukrą, yra vieniša mama, auginanti du vaikus. D. T. K, gimusi ( - ). Grįžusi į Jungtinę Karalystę kreipėsi į medikus, nuo 2018 m. liepos 1 iki liepos 10 d. praleido ligoninėje dėl jos ir dukros kraujo užkrėtimo. Mano, kad visos šios aplinkybės patvirtina, jog jos finansinė padėtis yra itin prasta, o dirbti šiuo metu negali, nes privalo pasirūpinti savo vos trijų mėnesių kūdikiu. Prie ieškovės ieškinio dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nėra pateiktas nei vienas įrodymas, kuris patvirtintų tariamus ieškovės išgyvenimus. Ieškovė tik pateikia ikiteisminio tyrimo medžiagą, kuri patvirtina, kad ieškovė jau daugelį metų turi neigiamų išgyvenimų dėl asmeninio gyvenimo. Be to, ieškovės prašoma neturtinės žalos atlyginimo suma yra nepagrįstai didelė ir neatitinkanti teismų formuojamos praktikos. Prašo iš ieškovės L. G. priteisti visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

8Teisme atsakovė ieškinį prašė atmesti. Atsakovės atstovas advokatas taip pat prašė teismo atsižvelgti į atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir ieškinį atmesti. Vien iš V. P. priteisti neturtinę žalą nėra pagrindo. Jeigu teismo būtų kitokia nuomonė turi būti svarstoma kokia suma turi būti priteista. Reikia atsižvelgti į kaltininko veiksmus kurie suformavo tos neturtinės žalos atsiradimą, įvertinti pačio nukentėjusiojo elgseną.

9L. Ž. M teisme paaiškino, kad ji yra ( - ). Su ieškove L. G. pradėjo dirbti nuo 2017 m. gegužės mėn. Su ja buvo dirbama ir anksčiau nuo 2013 m. Ji su mergina bendravo, kai apgaulės būdu buvo išvežta į Jungtinę Karalystę, kur buvo įkalinta ir laikyta rūsyje, kur buvo bandyta su ja sudaryti fiktyvią santuoką. Kai su L pradėjo dirbti, ji buvo labai uždara, nėjo į kontaktą, visiškai nebuvo jokio pasitikėjimo, ji buvo apatiška pagalbai, nebuvo nusiteikusi bendrauti su policijos pareigūnais, norėjo atsisakyti ir centro teikiamos pagalbos, net nenorėjo duoti parodymų. Pavykus su ieškove atrasti kontaktą, ji pasakojo savo išgyvenimus būdama įkalinta rūsyje, kad jautėsi pažeminta, ją apėmė didžiulė baimė, nežinojo ką daryti, kaip elgtis. Ieškovė yra labai pažeidžiama, neturi išsilavinimo, nemoka rašyti, skaityti, augo skurdžioje socialinėje aplinkoje, jos materialinė padėtis. Ieškovė nenorėjo dalyvauti teismuose, buvo pervargusi nuo apklausų, akistatų. Pabendravus, jos požiūris pasikeitė. Ji pasiryžusi kovoti už teisingumą, todėl dabar teikia civilinį ieškinį ir nori, kad būtų atlyginta žala, kurią patyrė dėl V. P. jai sukeltų išgyvenimų. Ji kalba remdamasi ieškovės pasakojimais, kitų įrodymų neturiu. Visi duomenys yra baudžiamojoje byloje. L. G. bijo sulaukti grasinimų. Iš V. P. L. grasinimų negavo.

10Ieškinys tenkintinas iš dalies.

11Ieškovės, jos atstovės, atsakovės, jos atstovo paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byloje Nr. 1-39-606/2018) nusprendė kaltinamąją V. P. (toliau — atsakovę) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu trejiems metams bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio (Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-.1554. redakcija) 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejų metų laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti (dirbti ar būti užsiregistravus Darbo biržoje), neuždraudžiant išvykti už Lietuvos Respublikos ribų ir įpareigojant kiekvieno ketvirčio pradžioje iki dešimtos pirmo ketvirčio mėnesio dienos pateikti nuteistojo priežiūrą vykdančiai institucijai tai patvirtinančius dokumentus, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 71 straipsnio (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d, įstatymo Nr. XII-1968 redakcija), V. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 25 MGL, tai yra 941,50 Eur įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant vienerių metų įmokos sumokėjimo terminą. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi (baudžiamoji byloje Nr. 1A-257-387/2018) nuteistosios V. P. ir jos gynėjo bei Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinius skundus atmetė.

12I. L. G. prašo priteisti iš atsakovo V. P. 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 % dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas ieškovės L. G. turėtas bylinėjimosi išlaidas.

13Iš 2018 m. liepos 12 d. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro pranešimo dėl L. G. matyti, L. G., gimusi( - ), centro paslaugomis naudojasi nuo 2013 m. liepos 5 d., jei yra teikiama įvairiapusė psichosocialinė ir teisinė pagalba. L. G. nuo trylikos metų augo nepilnoje šeimoje, šeimos tėvas nesirūpino šeima, vartojo alkoholį, smurtavo prieš L ir kitus vaikus, jos socialinė padėti šeimoje buvo bloga, menkas išsilavinimas, socialinių įgūdžių stoka, patirtos vaikystės traumos ( - ) . L. G. neadekvačiai vertina žmones ir aplinkybes, neturi tvirtos vertybių skalės, todėl ja galima lengvai manipuliuoti ir ją išnaudoti. L. G. išnaudojimo metu patyrė stresą, neviltį ir pažeminimą. Ją konsultuojant jaučiamas L. G. nerimas, kad nusikaltėliai gali jos ieškoti. Ji iki šiol sunkiai pasitiki žmonėmis, jai baisu vienai išeiti į gatvę, naktimis kankina nemiga.

14Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, jog asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pabrėžtina, kad ši konstitucinė nuostata yra įgyvendinama tiek civilinės ar civilinio proceso normomis, reglamentuojančiose žalos atlyginimą deliktinės atsakomybės atveju (CK 6.245 str. 4 d.), tiek ir baudžiamojo proceso teisės normomis. E. Ž. Teisių Teismo pripažįstama, kad neturtinė žala apima traumas, nerimą, neteisybės ir bejėgiškumo jausmą, frustraciją, nepatogumus, nerimą ir sielvartą. Neturtinė žala apima platų įvairių išgyvenimų spektrą ir labai skiriasi nuo turtinės žalos - nėra apčiuopiama ir kažkokiu būdu apskaitoma. Civilinėje teisėje neturtinės žalos atveja įvardijama kaip dvasinė skriauda, kurią tik santykinai įmanoma įvertinti bei kompensuoti materialiai. Tokios kompensacijos paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (2006 m. rugpjūčio 19 d. LR Konstitucinio Teismo nutarimas). Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos objektu yra svarbiausios žmogaus vertybės, įstatymais siekiama maksimaliai jas apsaugoti.

15Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieškovas, kuriuo gali būti asmuo, manantis, kad pažeista jo neturtinė vertybė. Ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. E. Ž. Teisių Teismas yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime dažnai yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į: jos pasekmes (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į pažeidimo sunkumą, jo įtaką tolesniam nukentėjusiojo asmens gyvenimui (2003 m. lapkričio 5 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1049), šią žalą padariusio asmens kaltę. Atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo paskirtį, žalą padariusio asmens kaltė traktuotina kaip neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus tik tais atvejais, kai kaltės laipsnis iš esmės padidina nukentėjusiojo asmens išgyvenimus, t. y. žala padaroma tyčia, o teisės pažeidimo padariniai nėra akivaizdūs (civilinė byla Nr.3K-3-393/2008 LAT 2008 m. rugpjūčio 14 d.); teisingumo ir protingumo kriterijus; kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

16Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais: kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai, ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (Civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.263 str., kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Žmogaus sveikata ir gyvybė yra vienos iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugomos. Bet koks poveikis šioms vertybėms (gėriams) pasireiškia ypač didele žala. Civilinėje teisėje nukentėjusiajam turi būti atlyginama neturtinė žala, padaryta bet kokio teisės pažeidimo atveju. Neturtinė žala gali būti apibūdinta kaip asmens patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, depresija, pažeminimas, emociniai sukrėtimai ir depresija. Neturtinė žala apima platų įvairių išgyvenimų spektrą ir labai skiriasi nuo turtinės žalos - nėra apčiuopiama ir kažkokiu būdu apskaitoma. Todėl, civilinėje teisėje egzistuojantis visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum), veikiantis turtinės žalos atlyginimo atveju, tampa sunkiai įgyvendinamu neturtinės žalos atvejais. Pastaroji yra dvasinė skriauda, kurią tik santykinai įmanoma įvertinti bei kompensuoti materialiai. Tokios kompensacijos paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (2006 m. rugpjūčio 19 d. LR Konstitucinio Teismo nutarimas). Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos objektu yra svarbiausios žmogaus vertybės, įstatymais siekiama maksimaliai jas apsaugoti, todėl draudžiama apriboti ar panaikinti civilinę atsakomybę už sveikatos sužalojimą, gyvybės atėmimą ar neturtinę žalą.

17T. V. P. neteisėtų veiksmų ( CK 6.246 str.), dėl kurių ji pripažinta kalta ( CK 6.248 str.), ir nukentėjusios ieškovės L. G. atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys ( CK 6.247 str.).

18Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikaltimu sukeltus padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys, 6.282 straipsnio 3 dalis). Nustatant neturtinės žalos dydį pinigine išraiška, turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) žalos padarinius. I. L. G. nereiškė civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, todėl pateikė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo civilinėje byloje ir prašo priteisti iš atsakovės V. P. 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškovė ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl atsakovės V. P. įvykdytos nusikalstamos veikos ji patyrė potrauminį stresą, dvasinį sukrėtimą, neviltį, pažeminimą, psichologinių sutrikimų, nepatogumų, bendravimo galimybių sumažėjimą, ji buvo išnaudota fiktyviai santuokai sudaryti, jeigu būtų tai žinojusi, niekada nebūtų sutikusi to daryti ir niekada nebūtų išvykusi iš Lietuvos į D. B.. Veiksmai, atlikti prieš jos valią, jai sukėlė itin didelius dvasinius išgyvenimus, ji tuo jautė stresą, didelę baimę dėl savo saugumo, nerimo ir bejėgiškumo jausmus ir šitie išgyvenimai ir nepatogumai ieškovei jaučiami iki šiol, ji bijo viena išeiti i gatvę, bijo susitikti su atsakove. Ieškovas byloje prašo 5000 Eur neturtinės žalos už savo patirtus nepatogumus, išgyvenimus, neigiamas emocijas, pažeminimą, baimę, padidintą jautrumą, dvasinės pusiausvyros praradimą, sukrėtimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais.

19Sprendžiant civilinėje byloje neturtinės žalos atlyginimo klausimą, būtina atsižvelgti į Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byloje Nr. 1-39-606/2018) bei Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi (baudžiamoji byloje Nr. 1A-257-387/2018) nustatytas aplinkybes, kurios šioje byloje nėra kvestionuojamos. Kaip matyti, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas E. S. atžvilgiu, kuri buvo įtariamoji dėl ieškovės atžvilgiu atliktos nusikalstamos veikos. E. S. pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, įtarimai dėl nusikalstamos veikos atlikimo ieškovės atžvilgiu pareikšti atsakovei. Baudžiamojoje byloje konstatuota, jog būtent E E. S. verbavo, gabeno, panaudojo apgaulę, ieškovės atžvilgiu ir siūlė jai sudaryti fiktyvią santuoką. Tai tik vienas iš argumentų sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Be to, baudžiamojoje byloje nustatyta, jog ieškovė po jos išlaisvinimo buvo sulaikyta dėl atliktų vagysčių, savaitę laiko praleido Anglijos kalėjime, ir tik vėliau buvo pargabenta į Lietuvą. Todėl sutiktina su atsakovės pateiktais argumentais, jog ieškovės neigiami potyriai, išgyvenimai ne maža dalimi galėjo būti susiję su jos pačios atlikta nusikalstama veika, jos sulaikymu ir paskirtos bausmės atlikimu. Be to, iš baudžiamosios bylos matyti, jog dar iki minimo įvykio ieškovės socialinė aplinka buvo pažeidžiama. Tai patvirtina ir į bylą pateiktas 2018 m. liepos 12 d. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro pranešimas dėl L. G., iš kurio matyti, kad ieškovė centro paslaugomis naudojasi nuo 2013 m. liepos 5 d., jei yra teikiama įvairiapusė psichosocialinė ir teisinė pagalba, kad L. G. nuo trylikos metų augo nepilnoje šeimoje, šeimos tėvas nesirūpino šeima, smurtavo prieš L ir kitus vaikus, jos socialinė padėtis šeimoje buvo bloga, menkas išsilavinimas, socialinių įgūdžių stoka, patirtos vaikystės traumos( - ). L. G. neadekvačiai vertina žmones ir aplinkybes, neturi tvirtos vertybių skalės, todėl ja galima lengvai manipuliuoti ir ją išnaudoti. Tai patvirtina ir aukščiau nurodytoje baudžiamojoje byloje pažyma iš Všį Tauragės PSPC Psichikos sveikatos centro dėl informacijos suteikimo, kur 2( - ) gydytojas psichiatras nurodė, kad L. G. anksčiau buvo diagnozuotas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas. Be to, iš baudžiamojoje byloje pateikto Šeimos aplankymo akto matyti, jog L. G. trūksta socialinių įgūdžių, kad ji nemoka rašyti ir skaityti. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovės L. G. neigiami išgyvenimai, patiriamas stresas ir nerimas iš dalies susijęs ir su jos praeityje patirtais išgyvenimais.

20Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, būtina atsižvelgti ir į atsakovės šiuo metu esamą turtinę, materialinę padėtį. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, jog atsakovės materialinė padėtis šiuo metu prasta. Atsakovė viena augina ir išlaiko du vaikus: ( - )gimusią dukrą T. K., bei ( - ) gimusią dukrą M. P. SODRA duomenimis Lietuvos Respublikoje nėra dirbusi, be to, dėl ilgo sulaikymo termino, draudimo išvykti iš Lietuvos, neturėjo galimybės įsidarbinti, tik artimųjų padedama galinti bent minimaliai patenkinti savo ir dukterų poreikius. Šiuo metu jos vienintelės pajamos yra gaunama motinystės pašalpa, todėl gaunamos išmokos vos užtenka šeimos minimalių poreikių patenkinimui. Be to, atsakovė Lietuvoje nedirbusi, todėl nėra drausta privalomuoju sveikatos draudimu ir negalinti pasinaudoti medicininėmis paslaugomis. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, ji ir jos mažametė dukra turėjo sveikatos problemų, nuo 2018 m. liepos 1 iki 2018 m. liepos 10 d. gydėsi Jungtinėje Karalystėje, gulėjo ligoninėje . Akivaizdu, kad atsakovės finansinė padėtis yra itin prasta.

21Įvertinant ieškovės ieškinyje pateiktus argumentus dėl jai patirtų ir tuo atsiradusių negatyvių pasekmių, prie ieškinio nėra pateiktas naujų įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės išgyvenimus bei tuo atsiradusias pasekmes (lankymasis gydymo įstaigose, pas psichologus, psichiatrus, vaistų pirkimas ir pan.) jau po minėto įvykio. Ieškovės po nusikalstamos veikos esamą būseną apibūdina tik vienintelis 2018 m. liepos 12 d. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro pranešimas dėl L. G. bei liudytojos Ž M paaiškinimai teismo posėdžio metu, kur ji nurodė, kad su ieškove L. G. pradėjo dirbti nuo 2017 m. gegužės mėn. Su ja buvo dirbama ir anksčiau, nuo 2013 m. liudytoja nurodė, kad ieškovė yra labai pažeidžiama, neturi išsilavinimo, nemoka rašyti, skaityti, augo skurdžioje socialinėje aplinkoje, jos materialinė padėtis sunki. Šiuo metu ieškovė pasiryžusi kovoti už teisingumą, todėl dabar teikia civilinį ieškinį ir nori, kad būtų atlyginta žala, kurią patyrė dėl V. P. jai sukeltų išgyvenimų. L. G. bijo sulaukti grasinimų, tačiau iš atsakovės L grasinimų negavo. Daugiau jokių duomenų, kad pablogėjusi ieškovės padėtis, nėra pateikta. Akivaizdu, jog atsakovės padaryti nusikalstami veiksmai įtakojo ieškovės sveikatos pablogėjimą, nes ji patyrė daug neigiamų išgyvenimų ir dėl to jai buvo padaryta neturtinė žala. Tačiau teismas pripažįsta ir tai, jog jos psichinės sveikatos neigiami padariniai nebuvo įtakoti vien tuo nusikaltimu. Ieškovei dėl šios nusikalstamos veikos ilgalaikių, sunkių padarinių neatsirado, o duomenų, kad prieš ieškovę būtų buvus naudojama fizinė prievarta, byloje nėra, sužalojimų nėra padaryta, grasinimų jokių nėra patyrusi iš atsakovės pusės.

22Teismas sprendžia dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes bei kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (2003 m. kovo 26 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2009 m. vasario 13 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009). Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

23Todėl, atsižvelgiant į tai, kad dėl atsakovės V. P. nusikalstamos veikos ilgalaikės, neatstatomos pasekmės neatsirado, į ieškovės patirtų išgyvenimų pobūdį, jo mąstą ir tęstinumą, pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti mažintinas, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas mano, kad tokia pinigų suma proporcinga atsakovės nusikalstamų veiksmų atsiradusioms pasekmėms, nuteistosios galimybėms atlyginti padarytą žalą bei neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

24Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis).

25Dėl bylinėjimosi išlaidų.

26Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nustatyta, jog ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra atleista pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktu). Be to, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 2.3 - (NTP-2)-18-T-1314-11999, ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų nėra atleista.

27Kaip matyti, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies (500 Eur), tai yra ieškinys patenkintas tik 10 procentų. Tenkinant ieškinį iš dalies, iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkinto ieškinio reikalavimui (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys pareikštas elektroninėje byloje, priteistina ieškovei iš atsakovės suma sudaro 500 Eur (500 Eur x 0,03 x 0,75 = 15 Eur ), todėl valstybei priteistina iš atsakovės 15 Eur žyminio mokesčio (tai minimali žyminio mokesčio suma, mokėti už ieškinio pateikimą elektroninėje byloje (CPK 83 str. 1 d. 1 punktas). Šioje byloje yra 5,18 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ieškinį patenkinus iš dalies, proceso išlaidos atsakovei sudarytų tik 0,51 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur) procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

28Iš 2018 m. lapkričio 19 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymos Nr. NTP-7-6995, nustatyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 195 Eur, kurios turėtų būti priteistinos iš atsakovės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, į tai, kad atsakovės turtinė padėtis sunki, viena augina dvi mažametes dukras, pragyvena tik iš socialinės pašalpos, iš atsakovės priteistina 50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, likusi suma – 145 Eur padengtina iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 5 d.).

29Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

30Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 259 - 260 straipsniais, 263 straipsniu 268 straipsniu, 270 straipsniu,

Nutarė

31Ieškinį patenkinti iš dalies.

32Priteisti iš atsakovės V. P., asmens kodas ( - ) gyvenančios ( - ) ieškovės L. G., asmens kodas ( - ) gyvenančios ( - ), naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 500 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme – 2018 m. rugpjūčio 31 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,.

33Priteisti iš V. P., asmens kodas ( - ) valstybės naudai – 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, žyminio mokesčio (bylinėjimosi išlaidas sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AN DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5660, įmokos pavadinimas - ,,bylinėjimosi išlaidos“).

34Priteisti iš atsakovės V. P., asmens kodas ( - ) valstybei 50 Eur (penkiasdešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (išlaidas sumokant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 - AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 - Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Padengti iš valstybės biudžeto lėšų 145 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

35Kitą ieškinio dalį atmesti.

36Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Ryšiai
1. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Gražina... 2. žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo iš atsakovės V. P. 5 000 Eur... 5. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad dėl atsakovės V. P. įvykdytos nusikalstamos... 6. Ieškovė teisme ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais. Ieškovės... 7. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip... 8. Teisme atsakovė ieškinį prašė atmesti. Atsakovės atstovas advokatas taip... 9. L. Ž. M teisme paaiškino, kad ji yra ( - ). Su ieškove L. G. pradėjo dirbti... 10. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 11. Ieškovės, jos atstovės, atsakovės, jos atstovo paaiškinimais, byloje... 12. I. L. G. prašo priteisti iš atsakovo V. P. 5000 Eur neturtinės žalos... 13. Iš 2018 m. liepos 12 d. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro... 14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, jog... 15. Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo... 16. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais: kai ji... 17. T. V. P. neteisėtų veiksmų ( CK 6.246 str.), dėl kurių ji pripažinta... 18. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikaltimu... 19. Sprendžiant civilinėje byloje neturtinės žalos atlyginimo klausimą,... 20. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, būtina atsižvelgti ir... 21. Įvertinant ieškovės ieškinyje pateiktus argumentus dėl jai patirtų ir tuo... 22. Teismas sprendžia dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę... 23. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad dėl atsakovės V. P. nusikalstamos veikos... 24. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų... 25. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 26. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1... 27. Kaip matyti, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies (500 Eur), tai yra... 28. Iš 2018 m. lapkričio 19 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos... 29. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.... 30. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 259 - 260... 31. Ieškinį patenkinti iš dalies.... 32. Priteisti iš atsakovės V. P., asmens kodas ( - ) gyvenančios ( - )... 33. Priteisti iš V. P., asmens kodas ( - ) valstybės naudai – 15 Eur... 34. Priteisti iš atsakovės V. P., asmens kodas ( - ) valstybei 50 Eur... 35. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 36. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...