Byla 2A-2849-345/2014
Dėl pripažinimo solidaria bendraskole

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei L. M. dėl pripažinimo solidaria bendraskole.

3Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą, prašydamas atsakovę L. M. pripažinti A. M., mirusio 2013-09-16, solidaria bendraskole civilinėje prievolėje pagal A. M. 2009-08-10 išduotą vekselį ir šio vekselio pagrindu Vilniaus miesto 10 notarų biuro 2010-02-23 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. DP-509. Nurodė, kad 2009-08-10 paskolino atsakovės sutuoktiniui A. M. 102 000 Lt buto pirkimui. Priimdamas paskolą, A. M. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti vekselio turėtojui 102 000 Lt iki 2010-02-10. Antstolė B. P. ieškovui A. B. 2013-10-10 raštu pranešė, kad antstolės 2013-10-09 patvarkymu Nr. 0171/10/13001/V vykdomoji byla sustabdyta, mirus skolininkui A. M.. Pagal Testamentų registro duomenis mirusio A. M. palikimą priėmė atsakovė L. M.. Vilniaus miesto 26 notarų biuras pateikė duomenis, kad atsakovė L. M. palikimą priėmė pagal turto apyrašą. Todėl už mirusiojo A. M. skolas atsakovė L. M. atsako tik paveldėtu turtu, savo turtu neatsako. Ieškovo ir A. M. 2009-08-10 sudarytos pinigų paskolos tikslinė paskirtis buvo 3 kambarių buto, esančio ( - ), pirkimas. Tą pačią dieną, t.y. 2009-08-10, po pietų Vilniaus raj. 6 - ajame notarų biure buvo sudaryta minėto buto pirkimo-pardavimo sutartis, reg. Nr. DT-2999, pagal kurią UAB „Butmeta“ perleido minėtą butą A. M. ir L. M.. Sandorį sudarė ir pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjo vardu pasirašė tik atsakovės sutuoktinis A. M., tačiau buto pirkimo-pardavimo sutarties 2.1 punkte pažymėta, kad butas perkamas bendros jungtinės nuosavybės teise, t.y. butą perka A. M. ir L. M.. Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisė į butą buvo įregistruota abiejų sutuoktinių vardu. Iš tokių veiksmų matyti, kad A. M. skolino ir paskolintus pinigus panaudojo bendriems šeimos interesams, t.y. buto bendrosios nuosavybės teise įgijimui. Nupirktą butą abu sutuoktiniai, kaip buto bendrasavininkai, pardavė. Atsižvelgiant į tai, atsakovė pripažintina vekselį išdavusio jos sutuoktino A. M. solidaria bendraskolininke. Vykdymo procesas išieškant skolą iš A. M. nėra rezultatyvus, skolininko turimas turtas nėra pakankamas išieškotojo reikalavimams patenkinti. Dėl šios priežasties ieškovas negali realiai įgyvendinti savo teisėto intereso susigrąžinti paskolą. Užtikrinant veiksmingą ieškovo teisėtų interesų gynimą, atsakovė turi būti pripažinta solidaria bendraskole ir išieškojimas nukreiptas į abiejų sutuoktinių turtą.

6Atsakovė L. M. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad jai apie sutuoktinio A. M. išduotą ieškovui 2009-08-10 vekselį nebuvo nieko žinoma. A. M. buvo neįgalus, jų santykiai buvo įtempti ir jie nors ir gyveno bendrame bute, tačiau bendro ūkio nevedė, kartu kaip sutuoktiniai negyveno. A. M. jokių lėšų šeimai, butui išlaikyti neteikė. Taip pat, nemokėjo už jų bendrų vaikų mokslus. Gaunamą neįgalumo pensiją išleisdavo tik savo poreikiams tenkinti. Dėl šių priežasčių atsakovė nežinojo, kad A. M. 2009-08-10 nusipirko butą, esantį ( - ), nežinojo ir šio buto įsigijimo šaltinių. Jos duomenimis, mirus motinai, A. M. paveldėjo du butus, esančius ( - ). 2009-09-10 ją pakvietė į notarų kontorą su prašymu pasirašyti nurodyto buto pardavimo sutartį. Jai pasirašius buto pardavimo sutartyje notarų kontoroje, ji iš karto išėjo, jokių pinigų iš buto pardavimo negavo ir nesidomėjo, iš kokių lėšų butas buvo nupirktas ir dėl ko parduotas. Po A. M. mirties atsakovė sužinojo, kad paveldėtus iš motinos du butus sutuoktinis pardavė, jokių pinigų jis šeimai neskyrė. Be to po sutuoktinio mirties atsakovė sužinojo, kad jis buvo skolingas 102 000 Lt ieškovui. Nurodytu pinigų ji niekada nematė, kaip jais pasinaudojo A. M., ji nežino.

7II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė.

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2009-08-10 paprastajame neprotestuotiname vekselyje nenurodyta piniginių lėšų paskirtis, todėl pripažino, jog faktą, kad paskolinti pinigai buvo panaudoti šeimos interesams, turi įrodyti ieškovas. Be to byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė butų informuota apie sutuoktinio paimtą paskolą. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, kad ji nežinojo nei apie paskolos paėmimą nei apie buto, esančio ( - ), pirkimą, A. B. nepažinojo. Tokie atsakovės argumentai nėra paneigti. Kaip nurodė teisminio nagrinėjimo metu ieškovas, paskola pagal žodinį susitarimą su A. M. buvo skirta buto, esančio ( - ), pirkimui už 102 000 Lt, kad netrukus šį butą būtų galima parduoti brangiau ir gautus pinigus, viršijančius 102 000 Lt, pasidalinti su A. M. po 50 proc. Taigi, pats ieškovas pripažįsta, kad paskola buvo skirta ne A. M. šeimos interesams patenkinti, o tikslu užsidirbti. Iš 2009-08-10 pirkimo-pardavimo sutarties 3.2. p. seka, kad UAB „BUTMENA“ atstovas J. G. patvirtino, jog 102 000 Lt už parduodamą butą gavo iš A. M. gryniais prieš sudarant sutartį, tačiau 2009-09-23 pranešimu jis kreipėsi į Vilniaus miesto 11-ąjį notarų biurą, pranešdamas, kad A. M. neatsiskaitė, o butą su L. M. pardavė, todėl prašė perleisti jų butą, esantį R. J. g. 13-74 Vilniuje. A. M. teigimu, jis jokių pinigų iš A. B. nesiskolino, o pinigus sumokėjo pas notarą savais grynais pinigais, jo gerą finansinę būklę patvirtino išrašas iš AB „Swedbank“ sąskaitos. Vekselis pasirašyti buvo paduotas jam pasirašant buto pirkimo-pardavimo sutarties lapus. Pasijutęs apgautas, A. M. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą, kurioje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo ir J. G. veiksmų, vėliau Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės 2012-10-11 nutarimu nutrauktas. Šiame nutarime buvo konstatuota, kad A. M. 2009 metų liepos mėnesį pardavė jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį Antakalnio g, 102-31 Vilniuje, už 165 000 Lt. Už šiuos pinigus ir buvo nupirktas butas, esantis ( - ), skirtas sūnui G. M.. Sūnus atsisakė šiame bute apsigyventi, nes jis buvo apleistas, todėl butas buvo parduotas 2009-09-10 už 105 000 Lt. Ikiteisminio tyrimo metu A. M. teigė, kad vekselis jam buvo pakištas pasirašyti notarų biure, tačiau realiai jis pinigų iš ieškovo nesiskolino. Teismas pažymėjo, jog ieškovas buvo penkis kartus teistas, šiuo metu suimtas kitoje baudžiamojoje byloje, buvo įtariamas turto prievartavimu ir sukčiavimu kartu su J. G.. Jų parodymai yra prieštaringi, iš jų vienareikšmės išvados padaryti negalima, dėl to teismas vertino jų parodymus kritiškai ir laikė nepatikimais. Teismas laikė, kad pakankamų įrodymų apie tai, jog butas, esantis ( - ), buvo A. M. pirktas būtent iš paskolintų iš ieškovo pinigų, nėra.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai.

10Ieškovas (apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad atsakovė žinojo apie jos sutuoktinio 2009-08-10 paskolos paėmimą pagal paprastąjį vekselį. Teismas nepagrįstai sprendė, jog paskolos paskirtis nebuvo A. M. šeimos poreikių tenkinimas, kadangi paskolos tikslinė paskirtis buvo buto esančio ( - )pirkimas, kad netrukus šį butą galima būtų parduoti brangiau ir gautus pinigus pasidalinti po 50 proc. su A. M., tačiau 50 proc. pelno, kuriuos A. M. būtu uždirbęs ir būtų skirti šeimos poreikiams tenkinti. Teismas, atsižvelgdamas į A. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nepagrįstai sprendime juos nurodė kaip konstatuotus faktus. Be to šis Vilniaus apygardos prokuratūros 2012-10-11 nutarimas, kuriuo ikiteisminis tyrimas nutrauktas, yra abstraktus, iš esmės jame nėra jokių argumentų ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas, ir nutrauktas. Tuo tarpu, priešingai nei sprendime nurodė teismas, teismui pateiktame kitame ankstesniame nutarime, t.y. Vilniaus miesto apylinkės pirmojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokurorės I. K. 2011-02-21 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal A. M. pareiškimą, nurodyta, jog apibendrinant ikiteisminio tyrimo duomenis šiuo konkrečiu atveju nenustatyta, jokių objektyvių neginčytinų duomenų anie A. B., J. G. ar kitų asmenų tyčinį ir iš anksto apgalvotą apgaulės panaudojimą, siekiant neteisėtai įgyti teisę į A. M. turtą, ar sąmoningą jo klaidinimą, apsunkinantį galimą interesų gynimą civilinio proceso tvarka. Teismas nepagrįstai laikė prieštaringais J. G. ir ieškovo parodymus dėl vekselio pasirašymo vietos, kadangi J. G. iš karto po įvykio, t.y. 2010 m. geriau atsiminė įvykius, nei apklaustas 2012 m., kur pats sau prieštaraudamas nurodė, kad vekselis buvo pasirašytas notarų biure. Taip pat nebuvo vertinti ir S. B. paaiškinimai, kad vekselis buvo išduotas parduotuvėje, kur ir buvo paskolinti 102 000 Lt grynaisiais, o ne notarų biure. Aplinkybę, kad joks vekselis nebuvo pasirašytas notarų biure, patvirtina ir liudytojas L. B..

11Atsakovė L. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas teisingai nustatė, jog atsakovė nebuvo sandorio, kurio pagrindu atsirado jos vyro A. M. įsipareigojimai ieškovui, šalimi. Ieškovas neįrodė paskolos sutarties sudarymo fakto. Tuo tarpu atsakovė į bylą pateikė daug įrodymų, taip pat ir medžiagą iš ikiteisminio tyrimo įstaigos, dėl to, kad atsakovės vyrui nebuvo poreikio skolintis iš ieškovo pinigus, perkant butą Salininkuose, nes jis pats neseniai buvo pardavęs brangesnį butą. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovo nurodyti liudytojai skirtingai nurodė vekselio išdavimo aplinkybes, nei tai padarė ieškovas. Šių parodymų neatitikimas, taip pat mirusiojo A. M. parodymai ikiteisminiame tyrime dėl to, kad jis jokių pinigų iš ieškovo nesiskolino, o šio buvo apgautas, pakišant pasirašyti vekselį notarinėje kontoroje perkant butą, kelia abejonių, ar paskolos sandoris apskritai buvo sudarytas. Teismas teisingai įvertino atsakovės situaciją, remdamasis CK 3.109 straipsnio 3 dalimi, nes apie A. M. paimtą paskolą atsakovei nieko nebuvo žinoma ir butas ( - ) gatvėje perkamas buvo nesuderinus nei su ja, nei su sūnumi, kurio naudai vyras teigė nupirkęs butą. Todėl teismas pagrįstai nelaikė, kad butas buvo įsigytas už skolintus iš ieškovo pinigus ir kad jis nebuvo įsigytas šeimos poreikių tenkinimui.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

13Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys atsakovei atmestas, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis procesinės teisės normų, todėl keisti ar naikinti jo apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

15Solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.109 str. 3 d.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog A. M. vekselį pasirašė be atsakovės sutikimo ir ne bendriems poreikiams tenkinti, todėl solidarioji sutuoktinių prievolė kreditoriui neatsirado. Su tokia pirmosios instancijos išvada teisėjų kolegija sutinka.

16Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. M. 2009-08-10 išdavė A. B. paprastąjį neprotestuotiną vekselį dėl 102 000 Lt. Apelianto teigimu, 102 000 Lt paskola buvo suteikta A. M. buto, esančio ( - ), pirkimui, nes tą pačią dieną šio buto pirkimo-pardavimo sutartis ir buvo sudaryta už analogišką sumą – 102 000 Lt (b.l. 8-12, t.1). Be to, pasak apelianto, šį butą A. M. pirko tam, kad jis būtų parduotas brangiau, o gautą pelną A. M. būtų pasidalinęs su ieškovu. Nustatyta, kad A. M. ir atsakovė po mėnesio, t.y. 2009-09-10 pardavė minėtą butą už 105 000 Lt (b.l. 156-158, t.1). Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog minėtas butas buvo skirtas A. M. ir atsakovės šeimos poreikiams tenkinti. Be to apeliantas, teigdamas, jog butas buvo pirktas, siekiant jį parduoti ir gauti pelną, nepateikė jokių įrodymų, jog iš buto pardavimo gautus pinigus A. M. panaudojo šeimos poreikiams tenkinti. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, A. M. 2009-08-10 išduotame paprastajame neprotestuotiname vekselyje nėra nurodyta piniginių lėšų paskirtis, todėl faktą, kad paskolinti pinigai buvo panaudoti šeimos interesams turi įrodyti ieškovas, šis faktas nėra preziumuojamas. Nesant įrodymų apie gautų lėšų panaudojimą bendrų šeimos poreikių tenkinimui, laikytina, kad šios lėšos tapo asmenine A. M. nuosavybe ir negali sudaryti pagrindo atsakovės solidariajai prievolei atsirasti.

17Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai laikė, jog byloje nėra pakankamų įrodymų apie tai, kad butas, esantis ( - ), buvo pirktas būtent iš paskolintų iš ieškovo pinigų. A. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2009 metų liepos mėnesį pardavė jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį Antakalnio g, 102-31 Vilniuje, už 165 000 Lt (b.l. 125-134, t.1). Jo teigimu, už šiuos pinigus ir buvo nupirktas butas, esantis ( - ). A. M. taip pat nurodė, kad vekselis jam buvo pakištas pasirašyti notarų biure, tačiau realiai jis pinigų iš A. B. nesiskolino. Tuo tarpu apeliantas skundą grindžia Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2011-02-21 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal A. M. skundą dėl galimo turto įgijimo apgaule konstatuotomis aplinkybėmis. Šiame nutarime konstatuota, jog A. M. už parduotą jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį Antakalnio g, 102-31 Vilniuje, dalį gautų pinigų panaudojo savo asmeniniams kreditams ir skoloms padengti, be to dalį pinigų galėjo pralošti kazino ir dėl to pasiskolino pinigus iš A. B.. Todėl, pasak apelianto, jo paskolinti pinigai A. M. buvo skirti buto, esančio ( - ), pirkimui. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog šio ikiteisminio tyrimo metu buvo ieškoma įrodymų, pagrindžiančių ieškovo ir kitų asmenų kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnyje 2 dalyje. CPK 182 straipsnio 3 dalį nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Šiuo atveju pradėtas ikiteisminis tyrimas nebuvo perduotas nagrinėti teismui, ikiteisminio tyrimo byla buvo nutraukta prokuroro nutarimu. Taigi prokuroro nutarimu nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios civilinėje byloje sprendžiant, ar butas, esantis ( - ), buvo pirktas būtent iš paskolintų iš ieškovo pinigų.

18Nustatyta, jog UAB „Butrema“, iš kurios A. M. pirko butą, esantį ( - ), direktorius J. G. teigė, kad vekselį A. B. A. M. išdavė notarų biure, nes pinigų neturėjo (b.l. 133). Tuo tarpu A. B. teigė, kad A. M. vekselį pasirašė ne notarų kontoroje, o tą pačią dieną kelioms valandoms anksčiau jo broliui S. B. priklausančiame paviljone, po ko A. B. 102 000 Lt perdavė A. M. (b.l. 129). Kadangi šių asmenų parodymai yra prieštaringi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos vertino kritiškai ir laikė nepatikimais. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad vekselis buvo išduotas ne notaro kontoroje, kaip teigė A. M. ir J. G., ieškovas nepateikė.

19Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog teismas nevertino S. B. ir L. B. paaiškinimų, kuriais jie taip pat patvirtino, kad vekselis notarų biure nebuvo pasirašytas, o A. B. 102 000 Lt perdavė A. M. ne notarų biure, o parduotuvėje. Aplinkybė, jog liudytojai gali būti suinteresuoti bylos aplinkybių tam tikru nustatymu, turi įtakos jų parodymų įvertinimui. S. B. ir L. B. yra ieškovo A. B. broliai ir gali būti vienaip ar kitaip suinteresuoti bylos baigtimi, dėl to jų parodymai nepripažintini pakankama, patikima įrodinėjimo priemone pinigų perdavimo vietai ir faktui įrodyti.

20Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-526/2009; 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-206/ 2010; kt.). Ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, jog A. M. iš ieškovo gavo pinigus pagal 2009-08-10 paprastą neprotestuotiną vekselį ir juos panaudojo šeimos poreikiams tenkinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju atsakovė negali būti pripažinta solidaria skolininke.

21Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

22Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

23Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

24Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto)... 3. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. I.Ginčo esmė... 5. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą, prašydamas atsakovę L. M. pripažinti... 6. Atsakovė L. M. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad jai... 7. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė.... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai.... 10. Ieškovas (apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti... 11. Atsakovė L. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 14. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, bylos... 15. Solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be... 16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. M. 2009-08-10 išdavė A. B. paprastąjį... 17. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai laikė, jog byloje nėra... 18. Nustatyta, jog UAB „Butrema“, iš kurios A. M. pirko butą, esantį ( - ),... 19. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais,... 20. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai,... 21. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja... 22. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 23. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 24. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti...