Byla 2A-1856-259/2014
Dėl darbo užmokesčio nepriemokos išieškojimo ir LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus Darbo ginčų komisijos 2013-11-12 sprendimo Nr. DGKS-4107 dalies panaikinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Algimanto Kukalio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-859-920/2014 pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus Šeba“ dėl darbo užmokesčio nepriemokos išieškojimo ir LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus Darbo ginčų komisijos 2013-11-12 sprendimo Nr. DGKS-4107 dalies panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė prašė panaikinti LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2013-11-12 sprendimą Nr. DGKS-4107 dalyje dėl reikalavimų priteisti 22475 Lt dienpinigius, 2308,86 Lt už viršvalandinį darbą, 2000 Lt neturtinę žalą bei priteisti ieškovei iš atsakovės 22475 Lt neišmokėtus dienpinigius, 2308,86 Lt neišmokėtą darbo užmokestį už viršvalandinį darbą laikotarpiu nuo 2013-02-01 iki 2013-09-30, vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį ir 0,07 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, 2000 Lt neturtinę žalą, 6 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad 2012-11-07 buvo sudaryta Darbo sutartis Nr. 60/2012D, pagal kurią ji buvo priimta dirbti į UAB „Vilniaus Šeba" sandėlininkės pareigose. Atsakovas 2012-2013m. laikotarpiu siuntė ieškovę į komandiruotes Baltarusijoje, Svetlogorske, kur buvo statomas prekybos centras „Beriozki". Tačiau atsakovas su ieškove nuo 2013 m. vasario mėnesio neatsiskaitydavo. Atsakovas per visą darbo laikotarpį mokėjo tik maistpinigius po 6 dolerius per dieną, kurie buvo įskaičiuoti į darbo užmokestį. Todėl atsakovui nesumokėjus priklausančio darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų, ieškovė kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Darbo ginčų komisija 2013 m. lapkričio 12 d. priėmė sprendimą Nr. DGKS-4107, kuriuo nusprendė išieškoti iš atsakovo UAB „Vilniaus Šeba" ieškovės naudai delspinigių - 506,37 Lt; piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas – 348,32 Lt; vidutinį darbo užmokestį už uždelstą laiką atsiskaityti 721,40 Lt; už darbą poilsio ir švenčių dienomis -3553,40 Lt. Su 2013 m. lapkričio 12 d. Darbo ginčų komisijos sprendimu Nr. DGKS-4107 dalyje dėl reikalavimų priteisti 22475 Lt dienpinigių; 2308,86 Lt už viršvalandinį darbą; 2000 Lt neturtinės žalos priteisimo ieškovė nesutinka. Darbo sutartimi atsakovas - darbdavys įsipareigojo mokėti ieškovei 1 LR vyriausybės nustatyto MMA dydžio mėnesinį darbo užmokestį vieną kartą per mėnesį nuo 10 iki 15 mėnesio dienos. Tačiau tikrasis susitarimas buvo toks, kad darbdavys ieškovei turėjo mokėti po 70 litų per dieną plius įstatyme numatyto dydžio dienpinigiai. Darbo sutartis buvo nutraukta 2013-09-30 pagal DK 126str. UAB „Vilniaus Šeba“ ieškovei išmokėjo 2013-10-04 - 5245,60 Lt su darbu susijusių išmokų, bei 2013-10-09 – 2919,79 Lt su darbu susijusių išmokų. Taigi, viso už laikotarpį nuo 2013m. vasario iki atleidimo iš darbo dienos yra išmokėta 8165,39 Lt. Viso ginčo laikotarpiu komandiruotėse Baltarusijoje ieškovė buvo 155 dienas, iš kurių 127 dirbo objekte, 22 dienas dirbo šeštadieniais, 3 dienas - švenčių dienomis. Tas faktas, kad sutartyje nurodyta, kad darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis ar kilnojamojo pobūdžio visiškai nereiškia, kad tai darbas komandiruotėje. Minėti darbai galėtų būti dirbti Lietuvoje, tačiau besąlygiškai užtikrinant galimybę pasibaigus darbo dienai grįžti namo ir gyventi savo namuose. Būtų neprotinga sutikti dirbti už minimalią algą darbą nuolatinėje komandiruotėje kitoje valstybėje, negrįžtant namo po 3-4 savaites, gyventi antisanitarinėmis sąlygomis, neturėti įprasto gyvenimo. Ieškovė nurodė, kad visą ginčo laikotarpį dirbo kiekvieną darbo dieną viršvalandžius po 2 valandas, iš viso 254 valandas, už ką turėtų būti apmokėta ne mažiau pusantro darbuotojo darbo užmokesčio. Už viršvalandžius atsakovas nėra sumokėjęs, todėl iš jo priteistina 2308,86 Lt už viršvalandinį darbą. Atsakovas nepaisė ieškovės teisių, vis žadėjo sumokėti ir nesumokant uždirbto darbo užmokesčio, t.y. ieškovę apgaudinėjant, ji patyrė finansinius nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą. Už šiuos išgyvenimus atsakingas yra tik darbdavys atsakovas UAB „Vilniaus Šeba“, kuris privalo ieškovei atlyginti dėl aukščiau nurodytų aplinkybių kilusią neturtinę žalą, kurią ieškovė įvertina 2000 Lt.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7Teismas nustatė, kad ieškovė nuo 2012-11-08 iki 2013-09-30 dirbo pas atsakovą UAB „Vilniaus Šeba“" sandėlininke pagal terminuotą darbo sutartį Nr. 60/2012D. Darbo sutarties 1.3 p. nustatyta, kad darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimu arba yra kilnojamojo pobūdžio. Darbo sutarties 2 p. nustatyta, kad sudaroma terminuota darbo sutartis „iki statybos objekto Prekybos rūmų Kalinino ir Sverdlovo sankryžoje Svetlogorske Baltarusijos Respublikoje statyba" pabaigos (finansavimo nutraukimo). Darbo sutarties 3 p. nustatyta, kad darbdavys įsipareigojo mokėti 1 LR vyriausybės nustatyto MMA dydžio mėnesinį darbo užmokestį vieną kartą per mėnesį nuo 10 iki 15 mėnesio dienos. Darbo sutarties 5 p. nustatyta darbo dienos (pamainos, darbo savaitės) trukmė - 5 darbo dienos per savaitę (b.l. 12-13). Darbo santykiai tarp ieškovės ir atsakovo nutraukti 2013-09-30 pagal DK 126 str. (darbo sutarties nutraukimas suėjus terminui) (b. l. 17). 2013-09-25 ieškovė kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu išieškoti iš atsakovo UAB „Vilniaus Šeba“ 8200 Lt darbo užmokestį, delspinigius, darbo užmokestį už prastovą rugsėjo mėn. ir moralinę žalą, kurią įvertino vieno mėnesio atlyginimu (b. l. 15). Darbo ginčų komisija 2013 m. lapkričio 12 d. priėmė sprendimą Nr. DGKS-4107, kuriuo ieškinį tenkino iš dalies, nusprendė išieškoti iš atsakovo UAB „Vilniaus Šeba“ ieškovės naudai delspinigių - 506,37 Lt; piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas – 348,32 Lt; vidutinį darbo užmokestį už uždelstą laiką atsiskaityti 721,40 Lt; už darbą poilsio ir švenčių dienomis - 3553,40 Lt (b. l. 15-22). Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2013-11-12 sprendimą Nr. DGKS-4107 dalyje dėl reikalavimų priteisti 22475 Lt dienpinigius, 2308,86 Lt už viršvalandinį darbą, 2000 Lt neturtinę žalą, priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį, 0,07% dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną

8Dėl dienpinigių priteisimo

9Vertindamas byloje esančius įrodymus dėl dienpinigių priteisimo, teismas reikšmingomis bylai aplinkybėmis pripažino faktus, kad šalių Darbo sutarties 1.3 p. nustatyta, jog darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimu arba yra kilnojamojo pobūdžio. Darbo sutarties 2 p. nustatyta, kad sudaroma terminuota darbo sutartis „iki statybos objekto Prekybos rūmų Kalinino ir Sverdlovo sankryžoje Svetlogorske Baltarusijos Respublikoje statyba" pabaigos (finansavimo nutraukimo) (b. l. 12-13). Tokia darbo sutarties formuluotė lingvistine prasme, teismo vertinimu, atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-03 nutarime Nr. 1365 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartyje civ. b. Nr. 3K-3-449/2009 suformuluotas kilnojamojo darbo pobūdžio sąlygas, kurios nekvalifikuojamos kaip tarnybinė komandiruotė. Vertindamas šias sutarties sąlygas, teismas svarbia bylai aplinkybe pripažino 2013-09-25 ieškovės prašyme Darbo ginčų komisijai suformuluotą reikalavimą sumokėti 8200 Lt atlyginimą ir mokesčius, t. p. delspinigius, moralinę, materialinę žalą bei faktą, kad apie jokią nesumokėtų dienpinigių sumą ieškovė neužsimena. Teismas pažymėjo, kad dienpinigių reikalavimas atsirado tik 2013-11-06 patikslintame prašyme. Vertindamas Darbo ginčų komisijai teiktų prašymų turinį teismas pažymėjo, kad 2014-04-17 teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog jau sudarant 2012-11-07 darbo sutartį ji žinojo apie tai, kad jai priklauso 145 Lt dienpinigių bei kad dėl 8000 Lt į Darbo ginčų komisiją ji nesikreiptų, tačiau teismo posėdžio metu ieškovė negalėjo nurodyti, kokią konkrečiai darbo užmokesčio sumą už kiekvieną mėnesį jai yra skolingas atsakovas (b. l. 101). Atsižvelgdamas į šiuos prieštaravimus, teismas pripažino nepagrįstais ieškovės teiginius apie faktinio darbo sutarties šalių susitarimo neatitikimą rašytiniam darbo sutarties turiniui. Taip pat teismas įvertino aplinkybę, kad ieškovės atžvilgiu nėra priimtas nė vienas įsakymas dėl jos komandiruotės, kai tuo tarpu visais kitais atvejais, atsakovo atstovo teigimu, darbuotojų vykimas į nurodytą objektą Baltarusijoje buvo įforminamas įsakymais (b. l. 101). Be to, teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovė būtų atsisakiusi vykti į komandiruotę dėl to, kad jai laiku nebuvo išmokėtas avansas. Priešingai, byloje esantys įrodymai apie ieškovei priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį patvirtina, kad ieškovei buvo kompensuojamos padidėjusios išlaidos už kilnojamo pobūdžio darbą, darbą lauko sąlygomis 2013 m. vasario mėn. - 300,00 Lt; kovo mėn. - 110,00 Lt; balandžio mėn. - 300,00 Lt; gegužės mėn. - 300,00 Lt; birželio mėn. 300,00 Lt; liepos mėn. - 300,00 Lt; rugpjūčio mėn. - 10,48 Lt (prijungtos bylos Nr. APS -2-16391, b. l. 22-28). Išvardintų aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad tarp šalių sudarytoje darbo sutartyje yra užfiksuotas tikrasis šalių susitarimas tiek dėl darbo užmokesčio, tiek dėl kilnojamojo pobūdžio darbo, o ieškovės nurodomos aplinkybės dėl kitokių nei sutartyje sulygtų darbo sąlygų neatitinka tikrovės. Taigi, teismas konstatavo, kad Darbo ginčų komisijos 2013-11-12 sprendimas Nr. DGKS-4107, kuriame nurodyta, kad darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio, dienpinigiai nemokami, nes jiems tokiu atveju kompensuojamos tik su tokiu darbo pobūdžiu susijusios išlaidos bei remiantis išdėstytu ieškovės reikalavimas dėl 22 475 Lt dienpinigių atmestas, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl ieškovės reikalavimą šioje dalyje atmetė.

10Dėl užmokesčio už viršvalandinį darbą priteisimo

11Įvertinęs byloje esančius įrodymus dėl užmokesčio už viršvalandinį darbą priteisimo, teismas konstatavo, kad byloje esančiuose darbo laiko ir užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose nėra užfiksuotas ieškovės dirbtų viršvalandžių faktas (b. l. 34-39), todėl remiantis šiais įrodymais nėra pagrindo priteisti darbo užmokestį už viršvalandinį darbą. Taip pat teismas konstatavo, kad 2014-04-17 teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog darbas buvo organizuojamas tokiu būdu, kad darbuotojai darbo sutartyje sulygtame objekte Baltarusijoje dirbo tris savaites (18-20 dienų) per mėnesį, o vieną savaitę praleisdavo Lietuvoje, tokiu būdu laikantis LR DK nustatytų darbo laiko normų (b.l. 101). Teismas nurodė, kad šias aplinkybes 2014-04-17 teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai A. O. ir O. P. (b.l. 101). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad byloje nėra pateikta neginčytinų įrodymų apie tai, kad ieškovė dirbo viršvalandinį darbą ir kiek konkrečiai viršvalandinio darbo buvo dirbta atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes apie tai, kad darbas buvo organizuojamas tokiu būdu, jog darbuotojai darbo sutartyje sulygtame objekte Baltarusijoje dirbo tris savaites (18-20 dienų) per mėnesį, o vieną savaitę praleisdavo Lietuvoje, tokiu būdu laikantis LR DK nustatytų darbo laiko normų (b. l. 101). Todėl Darbo ginčų komisijos 2013-11-12 sprendimą Nr. DGKS-4107, kuriuo ieškovės reikalavimas išieškoti iš atsakovo už viršvalandinį darbą atmestas, kaip neįrodytas, teismas pripažino pagrįstu ir teisėtu, o ieškovės reikalavimą šioje dalyje atmetė.

12Dėl vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį ir 0,07% dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną priteisimo

13Teismas nustatė, kad Darbo ginčų komisijos 2013-11-12 sprendimu Nr. DGKS-4107 ieškovei priteista 506,37 Lt delspinigių bei 721,40 Lt vidutinis darbo užmokestis už uždelstą laiką atsiskaityti. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės reikalavimas dėl 22 475 Lt dienpinigių priteisimo ir užmokesčio už viršvalandinį darbą priteisimo yra atmesti, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį ir 0,07% dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną priteisimo.

14Dėl neturtinės žalos priteisimo

15Teismas nurodė, kad ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovo 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti siejo su tuo, kad atsakovas nepaisė ieškovės teisių, vis žadėjo sumokėti ir nesumokant uždirbto darbo užmokesčio, t.y. ieškovę apgaudinėjant, ji patyrė finansinius nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą. Atsižvelgdamas į tai, kad teismas konstatavo ieškovės reikalavimų nepagrįstumą ir juos atmetė, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė neturtinės žalos atsiradimo aplinkybių, todėl šį reikalavimą pripažino nepagrįstu ir atmetė.

16Dėl 6 proc. procesinių palūkanų priteisimo

17Teismas sprendė, kad ieškinį atmetus, ieškovės reikalavimas dėl 6 proc. procesinių palūkanų priteisimo taip pat netenkintinas. Taip pat pažymėjo, kad CK 6.37 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netaikomas darbo bylose (siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą), nes yra taikomas specialaus pobūdžio DK 300 straipsnis.

18III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

19Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovės apeliantės naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

201. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, atliko tik formalų įrodymų vertinimą, neatskleidė bylos esmės, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Byloje neginčijamai nustatytinas faktas, kad visiems UAB „Vilniaus Šeba“ darbuotojams, kurie buvo siunčiami dirbti į Baltarusiją, buvo mokami dienpinigiai, visi darbuotojai buvo siunčiami į komandiruotes pagal įsakymus. Apeliantė nurodo, kad ji taip pat, pagal įsakymus, buvo siunčiama į komandiruotes, tačiau kilus ginčui dėl su darbu susijusių išmokų nemokėjimo, atsakovas nuslėpė ir nepateikė įsakymų dėl jos komandiruočių. Toks atsakovo elgesys, nesąžiningi veiksmai, negali būti pagrindu nemokėti dienpinigių pagal teisės aktus. Darbdavys privalo teisingai užpildyti visus su darbo santykiais susijusius dokumentus taip, kad jie atitiktų įstatymų reikalavimus ir, kad jie būtų užpildyti teisingai. Būtent atsakovas, o ne apeliantė, yra atsakingas už įsakymų pildymą. Todėl apeliantės nuomone, aplinkybė, kad jos vykimas ir darbas Baltarusijoje nebuvo įformintas įsakymu, turi būti vertinta atsakovo, o ne jos nenaudai. Taip pat nurodo, kad byloje neginčytinai nustatyta, kad ji dirbo sandėlininkės pareigose Baltarusijos objekte Svetlogorske ir jokio darbo, susijusio su lauko sąlygomis, važiavimu ar kilnojamojo pobūdžio darbu, niekada ji nedirbo. Pagal atsakovo gautas vizas apeliantės pase (b. l. 8-11), nustatyta, kad ji dirbo Baltarusijoje: nuo 2013-01-20 iki 2013-02-16; nuo 2013-02-27 iki 2013-03-30; nuo 2013 -04-02 iki 2013 -04-21; nuo 2013-04-25 iki 2013-05-23; nuo 2013-06-01 iki 2013-06-30; nuo 2013-07-07 iki 2013-08-03. Viso ginčo laikotarpiu komandiruotėse Baltarusijoje buvo 155 dienas, iš kurių - 127 dirbo objekte, 22 dienas dirbo šeštadieniais, 3 dienas švenčių dienomis. Taigi, atsakovas, vadovaudamasis 2012-03-01 LR Finansų ministro įsakymo Nr. 1K-070 „Dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normos vykstantiems į užsienio komandiruotes“ nuostatomis, privalėjo sumokėti jai po 145 Lt dienpinigių per dieną, tačiau nesumokėjo nei už vieną dieną. Todėl iš atsakovo priteistina 22475 Lt (145 Lt x 155 d.) dienpinigių už visą dirbtą laiką. Tačiau teismas išsiaiškinęs visas reikšmingas aplinkybes, tinkamai nekvalifikavo ginčo santykių ir neteisingai išsprendė bylą.

212. Byloje esant neginčytinai nustatytai aplinkybei, kad apeliantė dirbo Baltarusijoje sandėlininkės pareigose vienoje vietoje, teismas šio ginčo kontekste turėjo atsižvelgti į darbo teisinių santykių subjektų specifiškumą, sulygtų darbo funkcijų pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, tačiau to dėl neaiškių motyvų neatliko. Šiuo atveju įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, tampa akivaizdu, jog darbo sutarties įrašas dėl darbo, atliekamo kelionėje, lauko sąlygomis ir t.t. yra neteisingas. Taip pat neteisingas ir atsakovo pripažintas darbo sutarties įrašas dėl 5 darbo dienų, nes apeliantė dirbo 6 darbo dienas. Taigi, darbdavys, įgyvendindamas savo teises, veikė nesąžiningai, nesilaikė protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų bei piktnaudžiavo teise. Šiuo atveju buvo svarbu nustatyti, kokios darbo funkcijos ir kokia jų atlikimo vieta yra nustatyti darbo sutartyje. Pateiktoje darbo sutartyje yra aiškiai apibrėžta, kad apeliantė įsipareigojo dirbti sandėlininkės darbą UAB „Vilniaus Šeba“. Sutartyje nebuvo nurodyta, kad jos darbo vieta yra kita valstybė.

223. Teismas priimdamas ginčijamą sprendimą, neatskleidė tarnybinės komandiruotės esmės ir tikslų bei netinkamai aiškino teisės aktus, reglamentuojančius tarnybinę komandiruotę. Teismas netinkamai taikė ir aiškino LR DK 220 str. nuostatas, kurioje įtvirtinta garantija, kad pasiųstiems į tarnybines komandiruotes darbuotojams per visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta ir darbo užmokestis, mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos. Minėtos garantijos esmė yra atskleista 2004m. lapkričio 3d. LR Vyriausybės nutarime Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“, LR Vyriausybės 2003m. sausio 28 nutarimu Nr.99 patvirtintose komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse, bei 2012-03-01 LR Finansų ministro įsakymu Nr. 1K-070 patvirtintoje tvarkoje. Apeliantės nuomone, šių teisės aktų analizė vienareikšmiškai patvirtina išvadą, kad jai turėjo būti mokami dienpinigiai.

234. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad darbo laiko ir užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose nesant užfiksuotam ieškovės dirbtų viršvalandžių faktui, nėra pagrindo priteisti ir darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą. Apeliantės nuomone, vien ta aplinkybė, kad atsakovas darbo laiko ir užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose neužfiksavo jos dirbtų viršvalandžių fakto, negali būti pagrindu neatlyginti jai už dirbtus viršvalandžius. Darbo laiko ir užmokesčio apskaitos žiniaraščių pildymas yra atsakovo pareiga. Todėl akivaizdu, kad atsakovas, nenorėdamas sumokėti už viršvalandžius, jų darbo laiko ir užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose nefiksavo. Aplinkybę, kad atsakovo pateikti darbo laiko ir užmokesčio apskaitos žiniaraščiai yra neteisingi, patvirtina ir tas faktas, kad apeliantė ir kiti darbuotojai Baltarusijoje dirbo po 3 ir daugiau savaičių, o tuomet grįždavo į Lietuvą. Tuo tarpu pateiktuose žiniaraščiuose yra nurodoma, kad dirbo visus mėnesius. Teismas nevertino byloje apklaustų liudytojų O. P. ir A. O. parodymų, kurie nuosekliai patvirtino aplinkybes apie tai, kad kiekvieną dieną apeliantė dirbdavo 2 valandomis ilgiau, nei numatyta grafike, nes išdalindavo darbo įrankius darbuotojams ir juos priimdavo po darbo.

245. LR DK 141 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ne dėl apeliantės kaltės su ja neatsiskaitė, teismas privalėjo priteisti apeliantei ne tik nesumokėtas su darbu susijusias išmokas, bet ir priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo laiką nuo 2013-09-30.

256. Pirmos instancijos teismas, nepagrįstai nepriteisdamas apeliantei su darbo santykiais susijusių darbo išmokų, nepagrįstai neatlygino apeliantei patirtos neturtinės žalos. Apeliantė nurodo, kad dėl to, jog atsakovas nepaisė jos teisių, vis žadėjo sumokėti ir nesumokant uždirbto darbo užmokesčio, t. y. apeliantę apgaudinėjant, ji patyrė finansinius nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą. Už šiuos išgyvenimus atsakingas yra tik darbdavys atsakovas UAB „Vilniaus Šeba“, kuris privalo jai atlyginti dėl aukščiau nurodytų aplinkybių kilusią neturtinę žalą, kurią apeliantė įvertino 2000 Lt.

26Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

271. Teismas sprendime padarė pagrįstą, visapusišku įrodymų ir aplinkybių ištyrimu bei argumentuotą išvadą, kad tiek aiškinant lingvistiškai, tiek atsižvelgiant į darbo teisinių santykių subjektų specifiškumą, sulygtų darbo funkcijų pobūdį ir kitas aplinkybes, tarp šalių sudarytoje darbo sutartyje yra užfiksuotas tikrasis šalių susitarimas tiek dėl darbo užmokesčio, tiek dėl kilnojamojo pobūdžio darbo, o apeliantės nurodomos aplinkybės dėl kitokių nei sutartyje sulygtų darbo sąlygų neatitinka tikrovės. Šiuo atveju, siekiant atriboti tarnybinę komandiruotę nuo kilnojamojo darbo pobūdžio, teismas net neturėjo atsižvelgti į darbo teisinių santykių subjektų specifiškumą, sulygtų darbo funkcijų pobūdį ir kitas aplinkybes, bet sprendime į jas atsižvelgė, išsamiai išanalizavo ir teisiškai kvalifikavo ginčo santykį, todėl apeliantės argumentai, kad teismas neatsižvelgė į darbo teisinių santykių subjektų specifiškumą, sulygtų darbo funkcijų pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, yra atmestini kaip nepagrįsti ir klaidinantys teismą.

282. Apeliantei jau sudarant 2012-11-07 Darbo sutartį Nr. 60/2012 D, buvo žinoma, kad ji atliks sulygtas darbo funkcijas ne UAB „Vilniaus Šeba” buveinėje, o kelionėse, kadangi buvo sulygta dėl kilnojamojo darbo pobūdžio. Faktiškai apeliantė nuolatos dirbo užsienyje, t. y. Baltarusijoje. Jau įsidarbinant ji buvo Baltarusijoje, t. y. jai nereikėjo vykti iš Lietuvos. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė su atsakovu susitarė dėl kilnojamojo pobūdžio darbo, tai apeliantės darbo funkcijų atlikimas užsienyje - Baltarusijoje, nelaikytinas komandiruote. Taigi, atsakovas ir neturėjo mokėti apeliantei dienpinigių, dėl ko ieškovės reikalavimas priteisti 22475 Lt dienpinigių atmestinas, kaip nepagrįstas. Be to, atsakovas neturėjo pareigos pildyti įsakymų dėl apeliantės komandiruočių, kadangi tokių nebuvo. Atsakovas su apeliante buvo sulygusios dėl kilnojamojo pobūdžio darbo, todėl atsakovas, vadovaudamasis DK 216 straipsniu, mokėjo darbo užmokesčio priedą, kuriuo buvo kompensuojamos padidėjusios išlaidos už kilnojamojo pobūdžio darbą. Atsakovo vertinimu, pirmos instancijos teismas kvalifikavęs ginčo santykį, t. y. nustatęs, kad apeliantė dirbo kilnojamojo pobūdžio darbą, teisingai taikė teisės normas, kurių pagrindu apeliantei nepriklauso jokie dienpinigiai.

293. Apeliantė nedirbo viršvalandinio darbo, dėl ko jai neturi būti mokama ir už viršvalandinį darbą. Darbo laiko apskaitą UAB „Vilniaus Šeba” objekte Baltarusijoje, Svetlogorske žymėjo darbų vadovas A. A., darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pagal faktą, todėl jo pasirašyti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai yra teisingi ir atitinka faktinę padėtį. Iš apeliantės pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad ji dirbo po 8 valandas į dieną. A. A. 2013-10-23 atsiliepime dėl R. A. darbo laiko nurodė, jog “patvirtinu, kad R. A., dirbusi pas mus sandėlininke, viršvalandžių nedirbo. Ji, kaip ir visi darbuotojai, dirbdavo šešias dienas per savaitę, 8 valandas į dieną, dažniausiai tris savaites per mėnesį, o likusį laiką turėdavo poilsiui“. Apeliantė savo teiginius dėl viršvalandinio darbo įrodinėjo ir liudytojų P. P. ir A. O. parodymais, tačiau atsakovo nuomone, šių liudytojų parodymai vertintini kritiškai. Apeliantė ir O. P. yra draugai. O. P. taip pat dirbo UAB „Vilniaus Šeba” objekte Baltarusijoje, Svetlogorske specialiųjų darbų vadovu. Kadangi apeliantė draugauja su O. P., tai jie ir ateidavo, ir išeidavo iš darbo kartu. Kaip teismo posėdyje minėjo pati apeliantė, ji įsidarbino atsakovo bendrovėje su O. P. pagalba. Be to, kaip teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas A. O., O. P. buvojo tiesioginis viršininkas UAB „Vilniaus Šeba” objekte Baltarusijoje, Svetlogorske, dėl ko ir A. O. parodymai vertintini kritiškai.

304. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime pažymėjo, kad atmetus ieškovės reikalavimą dėl dienpinigių priteisimo ir užmokesčio už viršvalandinį darbą priteisimo, nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą laiką atsiskaityti ir 0,07% dydžio delspinigių.

315. Apeliantė ne tik, kad nenurodė, kokia konkreti neturtinė žala jai buvo padaryta, nepateikė jokių žalą pagrindžiančių įrodymų, bet ir neįrodinėjo civilinės atsakomybės sąlygų, kurias būtina nustatyti norint prisiteisti neturtinę žalą. Atsakovo nuomone, apeliantės nurodyti motyvai yra deklaratyvus ir atmestini, dėl ko apeliantės reikalavimas priteisti jai 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti netenkintinas.

326. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netaikoma darbo bylose, nes yra taikomas specialaus pobūdžio DK 300 straipsnis. Apeliantė nebuvo suformulavusi reikalavimo DK 300 straipsnio pagrindu, todėl teismas negali išeiti už ieškinio ribų.

33IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl įrodinėjimo naštos byloje paskirstymo, įrodymų pakankamumo, šalių sudarytos darbo sutarties turinio ir tikrosios darbo sutarties esmės, kilus darbuotojo ir darbdavio ginčui dėl dienpinigių mokėjimo, dėl dirbto darbo trukmės ir užmokesčio už viršvalandinį darbą priteisimo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimo, 0,07% dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną priteisimo, dėl neturtinės žalos priteisimo, dėl 6 proc. procesinių palūkanų priteisimo.

35Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka nustatė, kad ieškovė nuo 2012-11-08 iki 2013-09-30 dirbo pas atsakovą UAB „Vilniaus Šeba“ sandėlininke pagal šalių sudarytą terminuotą darbo sutartį Nr. 60/2012D. Darbo sutarties 1.3 p. šalys susitarė, jog ieškovės darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimu arba yra kilnojamojo pobūdžio. Darbo sutarties 2 p. nustatyta, kad sudaroma terminuota darbo sutartis „iki statybos objekto Prekybos rūmų Kalinino ir Sverdlovo sankryžoje Svetlogorske Baltarusijos Respublikoje statyba" pabaigos (finansavimo nutraukimo). Darbo sutarties 3 p. šalys susitarė, kad darbdavys moka 1 LR vyriausybės nustatyto MMA dydžio mėnesinį darbo užmokestį ieškovei vieną kartą per mėnesį nuo 10 iki 15 mėnesio dienos. Darbo sutarties 5 p. nustatyta darbo dienos (pamainos, darbo savaitės) trukmė - 5 darbo dienos per savaitę (b.l. 12-13).

36Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sprendžia, jog Kauno apylinkės teismas nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo procedūras (LR CPK 178 str., 185 str.), tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo ir darbdavio sudarytos darbo sutarties turinį ir esmę, atribojant kilnojamojo darbo pobūdžio sąlygas nuo tarnybinės komandiruotėse atliekamo darbo, sprendžiant dėl darbo laiko trukmės ir viršvalandinio darbo laiko apskaitos (LR DK 93-95 str., 142 str., 147 str.), dėl ko šalių ginčas buvo išspręstas teisingai. Teismo sprendimo išvados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma, todėl ieškovės apeliacinis skundas yra atmestinas, o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

37Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka vertina, jog Kauno apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, jog šalys darbo sutartyje susitarė, kad ieškovė dirbs pagal kilnojamojo darbo pobūdžio sąlygas (darbo sutarties 1.3 punktas, b.l. 12), todėl teisingai vertino, jog ieškovės darbo pobūdis nekvalifikuojamas kaip tarnybinė komandiruotė. Teisėjų kolegija sutinka su Kauno apylinkės teismo sprendimo išvadomis, jog ieškovės ir atsakovo sudaryta darbo sutarties formuluotė atitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-03 nutarime Nr. 1365 įtvirtintas kilnojamojo darbo pobūdžio sąlygas ir kad ieškovės darbas pas atsakovą negali būti vertinamas kaip tarnybinė komandiruotė. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad yra nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai, kuriuose teigiama, jog ieškovė pagal darbdavio įsakymus buvo siunčiama į komandiruotę Baltarusijoje, jog atsakovas, o ne apeliantė, yra atsakingas už įsakymų siųsti ją komandiruotėn surašymą, jog darbo sutarties įrašas dėl darbo, atliekamo kelionėje, lauko sąlygomis ir t.t. yra neteisingas, kaip neteisingas įrašas ir dėl darbo trukmės, jog teismas netinkamai aiškino teisės aktus, reglamentuojančius tarnybinę komandiruotę, taip pat jog atsakovo pateikti darbo laiko ir užmokesčio apskaitos žiniaraščiai yra neteisingi, nes viršvalandinio darbo laiko ir užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose atsakovas nefiksavo (skundo 1-3 punktai). Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas neturėjo pareigos rašyti įsakymų dėl apeliantės siuntimo į komandiruotę, kadangi pagal sutartą ir suderintą šalių valią tokių komandiruočių nebuvo. Atsakovas su apeliante buvo sutarę dėl kilnojamojo pobūdžio darbo, todėl atsakovas, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime, vadovaudamasis LR DK 216 straipsniu, mokėjo ieškovei darbo užmokesčio priedą, kuriuo buvo kompensuojamos padidėjusios išlaidos už kilnojamojo pobūdžio darbą. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, jog priimdamas sprendimą atmesti ieškovės reikalavimą dėl 22475 Lt dienpinigių priteisimo, Kauno apylinkės teismas detaliai aptarė ir išvardijo, kokiais įrodymais vadovaudamasis priėmė tokį sprendimą, pateikė vertinimus ir motyvus dėl kiekvieno įrodymo esmės ir turinio, todėl visiški nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kuriuose nurodoma, jog Kauno apylinkės teismas atliko tik formalų įrodymų vertinimą, neatskleidė bylos esmės (skundo 1 p.).

38Teisėjų kolegija taip pat nustatė, jog pagrįsta Kauno apylinkės teismo sprendimo išvada, kad byloje nėra pateikta neginčytinų įrodymų apie tas aplinkybes, kad ieškovė dirbo viršvalandinį darbą pas atsakovą ir kiek konkrečiai viršvalandinio darbo buvo dirbta atsižvelgiant į ieškovės nurodomas aplinkybes. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog pati ieškovė byloje nurodė, kad dirbdavo objekte Baltarusijoje 18-25 dienas per mėnesį, o vieną savaitę praleisdavo Lietuvoje, tokiu būdu ieškovei ir darbdaviui laikantis darbo sutartyje ir įstatyme nustatytų darbo laiko normų (LR DK 144 str.). Šias aplinkybes 2014-04-17 teismo posėdžio metu patvirtino kartu su ieškove tame pačiame objekte dirbę liudytojai A. O. ir O. P. (b.l. 101). Dėl to apeliantės skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas teismo sprendimo nepagrįstumas atmesti ieškovės reikalavimą priteisti 2308,86 Lt sumą už viršvalandinį darbą, yra nepagrįsti.

39Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime pažymėjo, kad atmetus ieškovės reikalavimą dėl dienpinigių priteisimo ir užmokesčio už viršvalandinį darbą priteisimo, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą laiką atsiskaityti ir 0,07% dydžio delspinigių.

40Teisėjų kolegija pažymi, jog darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą (DK 250 str.). Asmens pareiga atlyginti savo veiksmais kitam asmeniui padarytą iš neteisėto darbo santykių nutraukimo kylančią neturtinę žalą įtvirtinta CK 6.245 str., 6.250 str., DK 250 str. Būtinos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, patirta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė (CK 6.246-6.249 str.). Teisėjų kolegija vertina, jog byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad neteisėtais, kaltais atsakovo veiksmais ieškovei buvo padaryta neturtinė žala, todėl pagrįstai Kauno apylinkės teismas atmetė reikalavimą priteisti ieškovei neturtinę žalą (LR CPK 178 str.).

41Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys).

42Atsakovas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėjo 1200 litų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 132-135), šias išlaidas prašo priteisti iš ieškovės. Prašymas tenkintinas, kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestas (LR CPK 98 str.)

43Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

44Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

45Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus Šeba“ (į. k. 125917335) iš R. A. (a. k. ( - ) 1200 litų (347,54 eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė prašė panaikinti LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 7. Teismas nustatė, kad ieškovė nuo 2012-11-08 iki 2013-09-30 dirbo pas... 8. Dėl dienpinigių priteisimo... 9. Vertindamas byloje esančius įrodymus dėl dienpinigių priteisimo, teismas... 10. Dėl užmokesčio už viršvalandinį darbą priteisimo... 11. Įvertinęs byloje esančius įrodymus dėl užmokesčio už viršvalandinį... 12. Dėl vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos... 13. Teismas nustatė, kad Darbo ginčų komisijos 2013-11-12 sprendimu Nr.... 14. Dėl neturtinės žalos priteisimo... 15. Teismas nurodė, kad ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovo 2000 Lt... 16. Dėl 6 proc. procesinių palūkanų priteisimo... 17. Teismas sprendė, kad ieškinį atmetus, ieškovės reikalavimas dėl 6 proc.... 18. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 19. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7... 20. 1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas,... 21. 2. Byloje esant neginčytinai nustatytai aplinkybei, kad apeliantė dirbo... 22. 3. Teismas priimdamas ginčijamą sprendimą, neatskleidė tarnybinės... 23. 4. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad darbo laiko ir užmokesčio... 24. 5. LR DK 141 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad kai uždelsiama atsiskaityti... 25. 6. Pirmos instancijos teismas, nepagrįstai nepriteisdamas apeliantei su darbo... 26. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Kauno apylinkės teismo... 27. 1. Teismas sprendime padarė pagrįstą, visapusišku įrodymų ir aplinkybių... 28. 2. Apeliantei jau sudarant 2012-11-07 Darbo sutartį Nr. 60/2012 D, buvo... 29. 3. Apeliantė nedirbo viršvalandinio darbo, dėl ko jai neturi būti mokama ir... 30. 4. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime pažymėjo, kad atmetus... 31. 5. Apeliantė ne tik, kad nenurodė, kokia konkreti neturtinė žala jai buvo... 32. 6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad CK 6.37... 33. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 34. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl įrodinėjimo naštos byloje... 35. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka nustatė, kad... 36. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sprendžia, jog... 37. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka vertina, jog Kauno... 38. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, jog pagrįsta Kauno apylinkės teismo... 39. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai... 40. Teisėjų kolegija pažymi, jog darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena... 41. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat... 42. Atsakovas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėjo 1200 litų... 43. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 44. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 45. Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus Šeba“ (į. k. 125917335)...