Byla 1-85-287/2018

1Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant: prokurorei R. V. , nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovei pagal įstatymą S. K. ,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

3Ž. G. , gimęs Pakruojo r. sav., a. k. ( - ) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis S. kaime, L. seniūnijoje, Pakruojo rajono savivaldybėje, deklaravęs gyvenamąją vietą S. kaime, L. seniūnijoje, Pakruojo rajono savivaldybėje, dirbantis ūkyje traktorininku, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, neteistas,

4paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti,

5kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 3 dalį,

6R. S. , gimusi Radviliškio r. sav., a. k. ( - ) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti S. kaime, L. seniūnijoje, Pakruojo rajono savivaldybėje, deklaravusi gyvenamąją vietą Pakruojo rajono savivaldybėje, nedirbanti, netekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, neteista,

7paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti,

8kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 3 dalį.

9Teismas

Nustatė

10Kaltinamasis Ž. G. laikotarpyje nuo 2016 m. iki 2017 m. sausio 31 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Pakruojo rajone, L. seniūnijoje, S. kaime, esančiame bute, nenustatytą skaičių kartų diržu mušė mažametį L. P. , sukeldamas jam fizinį skausmą.

11Be to, kaltinamasis Ž. G. laikotarpyje nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. vasario 13 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Pakruojo rajone, L. seniūnijoje, S. kaime, esančiame bute, nenustatytą skaičių kartų diržu mušė mažametį L. P. , padarydamas mažamečiui L. P. nugaros, dešinės šlaunies ir kairės blauzdos poodines kraujosruvas, kaktos odos nubrozdinimus, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo mažamečio L. P. sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą.

12Be to, kaltinamasis Ž. G. laikotarpyje nuo 2016 m. iki 2017 m. vasario 14 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Pakruojo rajone, L. seniūnijoje, S. kaime, esančiame bute, nenustatytą skaičių kartų diržu mušė mažametę L. P. , taip sukeldamas mažametei nukentėjusiajai L. P. fizinį skausmą.

13Kaltinamoji R. S. laikotarpyje nuo 2016 m. iki 2017 m. vasario 14 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Pakruojo rajone, L. seniūnijoje, S. kaime, esančiame bute, nenustatytą skaičių kartų diržu mušė savo mažametį sūnų L. P. , ranka sudavė nenustatytą skaičių kartų per sėdmenis, galvą, pirštus, paėmusi už rankos jį tampė, suėmusi už pečių ir drabužių purtė mažametį L. P. , taip sukeldama mažamečiui sūnui L. P. fizinį skausmą.

14Be to, kaltinamoji R. S. laikotarpyje nuo 2016 m. iki 2017 m. vasario 14 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Pakruojo rajone, L. seniūnijoje, S. kaime, .esančiame bute, nenustatytą skaičių kartų diržu mušė savo mažametę dukrą L. P. , bei nenustatytą skaičių kartų sudavė ranka mažametei L. P. , į nugaros sritį ir taip padarė nugaros odos nubrozdinimą, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios mažametės dukros L. P. sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą.

15Kaltinamasis Ž. G. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad L. yra porą sykių sudavęs su diržu per užpakalį. Kada tai buvo, nebeatsimena, mušė dėl to, kad neklausė. Tuo metu L. buvo virš dviejų metų. Su diržu L. yra sudavęs du kartus, bet ne tą pačią dieną. L. verkė, žymių nebuvo, skaudėjo, sudavė per rūbus, sudavė su diržo galu, ne su sagtimi. Mušimo momentą Laura gal ir yra mačiusi. Mušė su tuo diržu, kuris buvo teismo salėje apžiūrėtas, nes jį nešiojo. Kada paskutinį kartą mušė, neatsimena, gal prieš savaitę laiko, prieš paimant iš jų vaikus. Dėl antro epizodo nieko negali paaiškinti. Nežino, iš kur L. atsirado tokie sužalojimai, nežino, kas primušė L.. Nežino, iš kur vaikui sužalojimai galėjo atsirasti nugaroje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, kaktoje. Ant šlaunies gali būti sužalojimai nuo mušimo su diržu, o iš kur atsirado ant kaktos, nugaros, nežino. Paskutinį kartą mušė dėl to, kad neklausė, išvedė iš kantrybės. L. P. su diržu nėra mušęs nė karto, tik buvo pastatęs į kampą. Nežino, kodėl ji sako, kad mušė, jos fantazija laki. L. jo visada klausydavo, yra buvę porą kartų, kad neklausydavo, tada pastatydavo į kampą, pastovėdavo dvi - tris minutes ir viskas. Nematė, kad R. S. būtų mušusi vaikus, kartą yra matęs, kad suėmusi už rūbų L., patampė, kai neklausė. Jis dalyvavo L. apklausoje, nežino, kodėl L. sako, kad mušė, nežino, kodėl ji taip kalba. Su S. kartu jie gyvena trys metai ir su jos vaikais gerai bendrauja. Kaltę iš dalies pripažįsta, kaltinimas netikslus. Kaltinimas yra dėl smurto, ar diržo panaudojimas skaitosi, kad panaudotas smurtas? Elgėsi negerai, žinojo, kad negalima mušti, buvo blaivus kai sudavė L.. Gailisi, kad du kartus su diržu sudavė L..

16Kaltinamoji R. S. dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad L. yra sudavusi per rankas, supurčiusi, tačiau nėra vaikams sudavusi per galvą. Vaikams su rankos delnu yra sudavusi per rankas, užpakalį. Su diržu L. nė karto nemušė. Jai reikėdavo nubėgti į lauką atsinešti malkų, todėl vaikus vienus palikdavo kambaryje, o Lukas basas išeidavo į lauką, į koridorių, todėl subardavo. Vaikų nemušė taip, kaip parašyta kaltinime. Kai neklausydavo, kartais rėkdavo ant vaikų, bet ne visada. Užrėkdavo ant L., kadangi nesuprasdavo, ką jis kalbėdavo. L. su ranka yra sudavusi, tačiau būdavo dienų, kai jis elgdavosi gražiai, nereikėdavo jo barti, per savaitę suduodavo, bet tikrai ne dažnai, nedaug kartų, nesuduodavo taip, kad atsirastų mėlynės. Vaikai yra iš jų paimti dėl smurto naudojimo. Negali pasakyti, kiek per tą laikotarpį yra sudavusi vaikams. Nežino, kodėl liudytojos nurodė, kad ji mušdavo L.. Su ranka L. suduodavo per užpakalį, per kelnes. Po sudavimo L. parodydavo, kad supykęs, neverkdavo, po kelių minučių ji jo atsiprašydavo, kad gal per skaudžiai sudavė, apsikabindavo, pasibučiuodavo ir susitaikydavo. Per galvą tikrai nėra sudavusi, suduodavo per sėdmenis, pirštus, papurtydavo suėmusi už drabužių, po sudavimų žymių nesimatydavo. L. nėra mušusi nė karto, nepripažįsta. Yra patampiusi už pečių, bet suduoti, nėra sudavusi. Nei su ranka, nei su diržu L. nėra mušusi. Vaikai tarpusavyje tampydavosi, mušdavosi, nes nepasidalindavo žaislais. G. L. nemušė. Ji dalyvavo L. apklausoje, girdėjo jos parodymus. L. pokalbio su vaiko teisių darbuotojomis negirdėjo, nes verkė vaikai, verkė ji pati. Nežino, kodėl L. sako, kad ją mušė. Pripažįsta, kad su vaikais elgėsi blogai, dabar taip nebesielgtų. Tardama paskutinį žodį, kaltinamoji pareiškė, jog norėtų, kad būtų grąžinti vaikai, kad labai gailisi, kad taip padarė, daugiau taip nepasikartos.

17Į r o d y m a i

18Mažametė nukentėjusioji L. P. , kurios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, buvo perskaityti, parodė, kad jos vardas yra L., pavardė P.. Jai yra keturi metai. Jos gimtadienis birželio 19 dieną. Ji apie mamą ir tėtį niekada nekalba, nes jie ją muša. Dabar apie juos pasikalbėti gali. Čia atvyko su močiute S. ir Vaikų teisėmis, broliu L.. Gyvena su močiute, seneliu ir broliu. Ją mušė mama, tėtė ir L.. Mama mušė su diržu. Jai mama davė į subinę daug kartų. Kodėl mama jai trenkė, ji nežino. Ji visada gera mergaitė. Tėtė jai trenkė daug kartų į subinę su diržu. Diržas yra ilgas ir juodos spalvos. Jis yra tėtės. Kodėl tėtė ją mušė, ji nežino. Jai skaudėjo vieną dieną, mėlynių nebuvo. Dar trenkė į šoną. Jai skaudėjo, ji verkė. Dar mama ir tėtė trenkė broliui. Broliui trenkė į subinę su diržu, tuo pačiu, kaip ir jai. Brolis neklausė. Po to brolis verkė. Ji sakė vaikų teisėms, kad ją mama ir tėtė muša. Viskas vyko namie. Jos namai S.. Paskutinį kartą ją mušė, kai nėjo miegoti. Buvo žiema, prieš ateinant Kalėdų seneliui. Brolį mušė, kada buvo ruduo, bet ji nežino kada ruduo. Tėvas vardu Ž. G. . Ji nenori pas mamą ir tėtį, nes vėl pradės ją mušti.

19Mažamečių nukentėjusių atstovė pagal įstatymą S. K. parodė, kad vasario 20 dieną su vaiko teisėmis nuvažiavo į ligoninę ir iš ligoninės pasiėmė tris vaikus, kuriuos parsivežė į Š. kaimą. Vaikai gyvena pas ją, dabar vaikai jau yra pripratę prie jos, ypač Ą.. L. jai pradėjo pasakoti ir pasakė, kad „aš tyčia tėtį paskundžiau, nes norėjau susiieškoti savo močiutę, nes mano močiutė mirė“, taip sakė dar prieš važiuojant į Šiaulius į apklausas. L. ji klausė, kodėl taip sakė, kad ją tėvai mušė, atsakė, jog dėl to, kad susirastų močiutę. L. nenori važiuoti pas mamą. L. labai nori pas mamą, kai supyksta, sako, kad eina pas mamą. L. iš galvos neišeina močiutė. Paklausus, ko dar jai trūksta, L. atsakė, kad ji myli Ą. ir L., o ją mažai. Ji paaiškino L., kad pas močiutę ji buvo viena, o čia jie visi trys, kad Ą. yra mažutis ir jį reikia labiau žiūrėti. L. labai protinga mergaitė. L. sakė, kad mama niekada negeria, o tėtis geria alų. Dėl L. L. pasakojo, kad mama ėjo, nešė arbatą, pastūmė L. ir L. pargriuvo, o kitą kartą jau sako, kad ji dūko su L. ir L. nukrito. Būdavo, kad L. su rankyte suduodavo sau per veidą ir sakydavo, kad mama, tai ji suprato, kad mama jį mušdavo. Bet taip būdavo iš pradžių, kai ji juos pasiėmė. Ji supranta, ką L. turėjo galvoje, jog paskundė tėtį, matomai, kad ji gal ir gaudavo mušti. Ji dalyvavo L. apklausoje, girdėjo, kaip L. kalbėjo apie tėčio smurtą jos atžvilgiu, apie tėčio smurtą brolio atžvilgiu, girdėjo ir mamos smurtą jos ir brolio atžvilgiu. Ji vežė L. į ekspertizę, su ekspertizės aktu susipažinusi. L. sakydama, kad įskundė tėtį, nekonkretino dėl kokių smurtinių veiksmų įskundė tėtį, tik sakė, kad ieškojo močiutės. Dėl brolio kojos L. vieną kartą sako vienaip, kitą kartą kitaip, sako, kad dūkstant jiems su broliu, brolis nukrito nuo lovos, o kitą kartą sako, kad mama brolį perspyrė su koja. Dar kitą kartą sako, kad nebeklausinėk, nes nebenori prisiminti. Tėvai su ja bendravo telefonu, o su vaikais ne, nes negalima, klausdavo apie vaikus. R. daugiau domėdavosi vaikais, o tėvelis mažiau, nes jis dirbdavo. Telefonu su R. ji kalbėjosi gal kokius 7 kartus, o su Ž. kokius du kartus. Ji papasakodavo, kad Ą. pradeda vaikščioti, kad dygsta dantukai, kad L. geriau pradėjo kalbėti, kad lanko darželį.

20Liudytoja I. K. parodė, kad name S. kaime gyveno nuo 2015 metų iki 2016 metų rugsėjo mėnesio, o daugiau išsikraustė gyventi kitur. Kai atsikėlė gyventi į tą namą, Ž. G. jau gyveno, po kurio laiko atvažiavo ir R. su mažu vaiku L.. Girdėdavo, kad R. labai rėkaudavo, šaukdavo ant vaikų. Kartais Ž., grįžęs iš darbo matydavo, kad R. nesusitvarkydavo. L. jau vaikščiojo, o Ž. R. sakydavo, kad „mesk į lovytę, nes nieko nepasidirbi“. Ji nematė, kad jie muštų vaikus, tik matė, kad L. buvo nuplikyta veido sritis, kaklas, truputis rankos. Prieš tai L. buvo iškritęs iš lovos. Per televiziją išgirdo, kad L. pats nukrito nuo lovos, bet ji nepatikėjo, nes lova neaukšta. R. ir Ž. yra impulsyvūs, karštakošiai, nervuoti žmonės. Girdėdavo verkiančius vaikus, o dėl ko jie verkdavo, nežino.

21Liudytoja E. K. parodė, kad R. S. šeima yra žinoma nuo 2015 m. gegužės 19 d., nes Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ši šeima buvo įtraukta į rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą. 2017 m. vasario 14 d. ji kartu su specialistėmis G. U. –Š. ir L. M. nuvyko į minėtą šeimą. Vaikus rado vienus, namuose nebuvo nei mamos R. S. , nei tėčio Ž. G. . Pradėjus bendrauti su vaikais, L. P. papasakojo, kad šeimoje ją tiek tėtis Ž., tiek mama muša diržu, nei kada, nei kiek kartų nesukonkretino, tiesiog pasakė, kad ją muša diržu tėtis ir mama, muša tiek S. kaime, tiek seniau namuose, kuriuose gyveno Š.. Remiantis minėta informacija, buvo iškviesti policijos pareigūnai. Vaikai buvo paimti, nustatyta laikina globa S. K. šeimoje. Vasario 10 ar 11 dienomis gavo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimą panaikinti 2016 m. nutarimą ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl L. P. sužalojimo, todėl 2017 m. vasario 14 d. vyko išsiaiškinti aplinkybes, ar vaikams yra saugu gyventi toje aplinkoje. Tėvai neigė mušantys, skriaudžiantys vaikus. Iškvietė policijos pareigūnus dėl galimo smurto prieš vaikus, kad galėtų saugiai juos išvežti. Kai Ž. G. pradėjo ant L. sakyti, kad jinai meluoja, kad nemušė, L. pasakė, „kaip aš tau meluoju jeigu tu mane prieš keletą dienų mušei būtent diržu“ ir, kiek pamena, ji parodė į spintą, pirštu parodė kur yra diržas, kuriuo mušė Ž., tai pasakė girdint pačiam Ž. ir joms. Ji nebijojo šnekėti, drąsiai aiškino, parodė kur rasti tą diržą. Policijos pareigūnas paėmė diržą. Vietoje jos vaikų nenurenginėjo, neapžiūrėjo, vaikai buvo su rūbais, vizualiai, kiek matėsi nei ant rankų, nei ant neuždengtų kūno dalių nesimatė sužalojimų. Vaikai buvo pristatyti į ligoninės priėmimo skyrių, vaikus apžiūrėjo medikai. Po vaikų paėmimo iš šeimos, tėvai bendrauja su socialiniais darbuotojais, yra sudaryti planai, kokius mokymus turi baigti, kokios paslaugos jiems teikiamos. Ši šeima į rizikos šeimų įskaitą įrašyta dėl socialinių įgūdžių stokos. L. pasakė, kad ją mušė mama ir tėtis. Kai vaikus apžiūrėjo medikai, pamena, kad vienam vaikui buvo nustatyti sužalojimai. Vizualiai ji sužalojimų nematė. L. teigia, kad nenori grįžti į namus, nes ir toliau tėvai gali ją mušti, bijo, sako, kad gal muš, gal nemuš, noras bendrauti su tėvais kaip ir yra.

22Liudytoja D. N. parodė, kad anksčiau su S. buvo geros draugės. R. su vaikais ateidavo pas ją. L. gyveno pas močiutę, gyvenančią R. rajone. Yra mačiusi, kad R. kartais rėkdavo ant vaikų, kad L. yra sudavusi su ranka per užpakalį. Suduodavo dėl to, kadangi neklausydavo, užsispirdavo, eidavo, lėkdavo ant kelio, kuris prie pat namų, bijodavo, kad nesuvažinėtų, lėkdavo vaikams iš paskos. Kai Lukas plėšė nuo sienos tapetą, Ž. su ranka sudavė L. per ranką. Yra mačiusi kaip R., paėmusi L., metė į lovytę, lovytė minkšta, kaip maniežas. Ž. dirbdavo, nebūdavo namuose. Dėl lūžusios kojytės. Rasa buvo atėjusi pas ją, o vaikai buvo namuose su Ž., atėjo Ž., kažką jai pasakė ir abu išėjo. Tik vėliau jai kažkas pasakė, kad R. vaikui L. lūžo kojytė, o kaip lūžo-nežino, sakė, kad šoko iš lovos. Matė, kad L. buvo nusiplikęs, R. sakė, kad jis užsivertė arbatą ant savęs, matė, kad L. buvo raudona krūtinė ir veidukas, pūslių nebuvo. R. su ranka L. yra sudavusi per sėdmenis, Ž. ranka yra sudavęs L. per rankas. Jos namuose R. užduodavo savo vaikams per užpakalį, užduodavo, kai neklausydavo, kartais purtydavo, rėkdavo, sakydavo L., kad negalima, o kad būtų metusi vaiką, taip nebuvo. Nepamena, kad R. L. atžvilgiu būtų naudojusi smurtą, negali nei patvirtinti, nei paneigti.

23Liudytoja A. Z. parodė, kad ji yra S. kaimo bendruomenės pirmininkė. Ž. su R. gyvena bendruomenei priklausančiame bute, todėl jai tenka bent kartą per mėnesį apsilankyti jų šeimoje. Ž. su R. gyvena normaliai, kada užeina, visada randa tvarkingą butuką. Kai R. buvo nėščia su trečiuoju vaiku, ji ėjo pas juos, durys buvo praviros ir R. labai negražiai šaukė ant berniuko, paklausė, kodėl taip šaukia ant vaiko, pasakė, kad jis jai spyrė į pilvą. Ji negirdėjo, kad Ž. būtų šaukęs, baręs L.. Apie vaikui lūžusią kojytę - nieko nematė, tik kalbų buvo visokių. Iš kaimynų, gyvenančių tame pačiame name, dėl jų jokių nusiskundimų nėra buvę, kad ar triukšmautų, ar girtuokliautų. Į socialinės rizikos šeimų sąrašą jie įrašyti dėl socialinių įgūdžių stokos, R. jų trūksta, bet nėra taip, kad negalėtų auginti vaikų. R. šaukia ant vaikų, mano, kad negalima ant jų šaukti. R. kai ant L. šaukė, kokius žodžius sakė nebepamena, girdėjo tik R. riksmą, dar lipdama laiptais, o L. balso negirdėjo, neverkė. R. šeimoje lankydavosi tik kartą per mėnesį, daugiau niekada nėra tekę girdėti šaukiant ant vaikų, tik tą vieną kartą.

24Liudytoja S. S. parodė, kad dirba Pakruojo ligoninėje vaikų ligų skyriuje gydytoja. Vaikai buvo jos pacientai. Beveik metai atgal vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos į skyrių pristatė tris vaikus. Buvo įtariamas smurtas šeimoje, vaikai buvo atvežti į skyrių, buvo sprendžiami įvykiai dėl tėvų ir vaikų santykių. Akivaizdžių smurto žymių nesimatė. L. buvo po kojos lūžimo, anamnezėje buvo parašyta, kad L. yra patyręs šlaunikaulio lūžį, buvo jau po gydymo, nustebino tokia trauma tokiame amžiuje, L. buvo gydytas Šiauliuose. Vaikai skyriuje buvo gana trumpai, kol buvo paimti socialinių darbuotojų. Jų skyriuje vaikams kažkokių kitų ligų, problemų nebuvo nustatyta. Kai apžiūrėjo L., jis atrodė kiek sukaustytas, o L. labai noriai pasakojo, pagal amžių labai protingas vaikas. Vaikai nebuvo labai apleisti. Perskaičius liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji nurodė, kad L. P. buvo nustatyti sužalojimai: kaktos srityje hematoma, patinusi ir paraudusi viršutinė lūpa, paraudimas dešinės veido pusės skruoste, nugaros srityje po kaire mentimi paraudimas, dešinės šlaunies viršutiniame trečdalyje apie 6 cm pailga hematoma, dešinės šlaunies apatiniame trečdalyje apie 2 cm hematoma, sėdmens kairėje srityje paraudimas, dešinio sėdmens srityje smulkūs šašeliai (gali būti nusikasyta arba užgijusi sena žaizda), kad hematomų kilmės tiksliai nurodyti negali, kad vaikai L. ir L. nebuvo išsekę dėl maisto trukumo, kad jie normalaus kūno svorio, kad atlikus kraujo tyrimus, tyrimai buvo normos ribose, kad L. nesileido apžiūrimas ir ypač sunerimo, kai norėjo jam numauti kelnes, jam tiesiog užėjo isterijos priepuolis - jis rėkė, muistėsi, traukė kelnes į viršų, o po kurio laiko nusiramino ir buvo galima baigti apžiūrą, kad dėl to susidarė nuomonė, jog kelnių numovimas vaikui sukelia baimės jausmą ir neigiamas emocijas, liudytoja šiuos duotus parodymus patvirtino.

25Liudytoja G. S. parodė, kad dirba socialine darbuotoja. S. ir G. šeimą lankydavo kartu su kolege R. S. , lankydavo vieną, du sykius per savaitę. Šeimoje būdavo sutvarkyta, maisto pagaminta, tik mama grubokai elgdavosi su vaikais, įsakinėjančiu tonu. Vaikai dažniausiai susodinti žiūrėdavo televizorių, sakydavo, kad patinka žiūrėti televizorių. 2017 m. vasario 14 dieną lankėsi R. šeimoje ir, lipant laiptais, pasigirdo triukšmas, šaukimas. Įėjusi į kambarį, rado močiutę D. G. , kuri šaukė ant vaikų. Yra R. ne kartą įspėję dėl bendravimo su vaikais. Nematė, kad vaikai būtų mušami ar sužaloti, tik jai buvo kilęs įtarimas, kai močiutė žiauriu balsu šaukė ant vaikų, įtarė, kad vaikai gali būti ir mušami, informavo vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistus. Iš L. mokytojos buvo gavusi pranešimą, kad mama grubiai elgiasi su L., kad pati L. kalba negražiai. Mergaitė buvo siekianti dėmesio, tvirto charakterio, tokio specifinio charakterio, kartais tekdavo suabejoti, ar mergaitė sako tiesą, ar netiesą, nes pavartodavo ir keiksmažodžius. Apie kojytės sulaužymą nieko nežino, kadangi tuo metu nedirbo. L. vieną kartą sakė, kad muša, parodė, kad ant durų kaba diržas, kad muša tėtis. Diržą matė ir apie tai informavo vaiko teises. Tai buvo tą pačią dieną, kai girdėjo močiutės šaukimą. L. nekonkretino, kad muša ar ją, ar brolį, L. sakė, kad ją muša, L. tuo metu buvo mažai kalbantis. Kiek teko lankytis jų šeimoje, nė karto neteko matyti, kad vaikai būtų sužaloti, vizualiai nesimatė, vaikų neapžiūrėdavo, negali apžiūrėti.

26Liudytoja R. S. parodė, kad dirba socialine darbuotoja. Apsilankymo metu niekada nebuvo užfiksuota alkoholio gėrimo, nefiksuota smurto atvejų, apart mamos bendravimo su vaikais labai įsakančiu tonu. Keiksmažodžių neteko girdėti, bet tas tonas visada įsakantis, pakeltu tonu. Vienus paliktus vaikus rasdavo tiktai tada, kai R. nueidavo į ūkinį pastatėlį malkų atsinešti. Niekada neteko matyti sumuštų vaikų, ar kad būtų sakę, jog yra mušami. L. nėra sakiusi, kad yra mušama. Apie L. sulaužytą koją yra pasakojusi pati mama R., kad L. žaidė ant sofos, L. lipo, o jinai su kojomis paspyrė ir L. įkrito tarp sofos ir stalo, ir susilaužė koją. Tai buvo tuo momentu, kai R. su vaiku gulėjo ligoninėje ir ji su R. bendravo telefonu. G. tiesioginio bendravimo su vaikais nematė. Kai lankydavo šeimą, bendraudavo su vaikais, klausdavo kaip sekasi, ką veikia, ką daro. Ji neprisimena, kad vaikai būtų sakę apie kažkokį mušimą, skriaudimą ar dar ką nors. Vaikus apžiūrėdavo tik vizualiai, tiek kiek matydavo aprengtus, smurto atvejų nematydavo.

27Liudytojas V. A. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariate. Dirbant ekipaže buvo gautas pranešimas, jog S. kaime iš lovos iškrito mažametis vaikas. Tai buvo gal apie 12 valandą nakties. Kiek atsimena, aplinka bute buvo normali, nieko nebuvo išdaužyta, kitame kambaryje buvo išskleista dvigulė lova, paklota, žmonės miegojo, vaikiškos lovytės nebuvo. Nesakė, kad vaiką kas nors būtų stūmęs ar metęs, pasakojo, kad iškrito, kad kažkas blogai su kojyte. Kitą kartą gavo iškvietimą, kad reikia padėti Vaiko teisių atstovei. Nuvažiavo į tą patį namą, buvo ta pati laiptinė, tik kitas butas. Namuose buvo du mažamečiai vaikai ir du suaugę asmenys. Vaiko teisės juos kvietėsi dėl to, kad jiems neleido paimti vaikų. Jiems atvykus, kambaryje buvo triukšmas, tačiau suaugę asmenys leido išsivežti vaikus. Su kolege apžiūrėjo įvykio vietą, kitoje patalpoje iš spintos ar nuo lovos buvo paimtas diržas, su kuriuo galimai buvo mušamas vaikas. Jiems mažametė mergaitė nesakė, kad ją mušė, su ja bendravo Vaiko teisių atstovės. Iš ligoninės po to pranešė, jog sumuštas vaikas, ant mergaitės kūno matosi mėlynės. Nė vienas iš tėvų nesakė, kad mušė vaiką. Iš ligoninės gavus informaciją, kad vaikai buvo sumušti, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, vienas iš tėvų buvo sulaikytas.

28Liudytoja D. J. parodė, kad dirba Š. medicinos punkte. Kiek ji pamena, S. į S. L. atsivežė jau paaugusią, buvo gal 4 metukų, L. atsivežė gal pusės metų, o Ą. gimė S. kaime. Kai lankydavosi pas S. namuose, vaikai būdavo tvarkingi, namai sutvarkyti, vaikai prižiūrėti, nebūdavo rėkimų, kaip kitos mamos rėkia ant vaikų. Dėl L. kojos sužalojimo į ją niekas nesikreipė, tik vėliau sužinojo, kad L. guli ligoninėje. S. apie jos apsilankymus iš anksto nežinodavo, bet nė karto nerado vaikų nepriežiūros. Jai vaikai niekada nesiskundė, jog yra mušami. Lankydavo vieną kartą per mėnesį.

29Liudytoja V. P. parodė, kad su S. ir G. kaimynai nuo 2016 m. spalio mėnesio. S. su vaikais bendraudavo normaliai, sudrausmindavo, kartais šaukdavo, kai neklausydavo, kai lakstydavo basi po koridorių, kai padarydavo ką nors negerai, suduodavo truputį per „subinę“. Perskaičius liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji nurodė, kad S. daužydavo vaikus, purtydavo, suėmusi už rankos, kojos, ar drabužių, pareiškė, jog taip nesakė, po parodymais pasirašė. Ji yra mačiusi, kad S. su delnu suduodavo per užpakalį, per galvą, o kad purtytų vaiką už pečių, drabužių, rankos ar kojos - nė karto nematė. S. L. per sėdmenis, galvą suduodavo, kai L. neklausydavo, lakstydavo po koridorių basas. Kad Ž. G. muštų vaikus, ji nėra mačiusi.

30Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2017-02-14, apie 11.26 val. buvo gautas pranešimas iš vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos, kad Pakruojo rajone, S. kaime, galimai yra mušamas vaikas – L., kad namuose yra dar du mažamečiai, kad vaiko teisių specialistei apie tai pranešė socialinė darbuotoja. Vaiko teisių specialistėms nuvykus į vietą, vaikų motina su vaiko teisių darbuotojomis elgiasi agresyviai. Policijos ekipažui nuvykus minėtu adresu, pasitiko vaiko teisių specialistė, kuri nurodė, kad tėvai nenori geranoriškai aprengti savo vaikų ir laikinai perduoti vaiko teisių specialistams, kol bus išsiaiškinta situacija dėl galimai naudojamo smurto prieš mergaitę Laurą. L. P. nurodė, kad diržu ją mušė Ž. G. , tačiau nei tikslios datos, nei tikslaus smūgių skaičiaus ji nenurodė. Mažamečiai vaikai buvo pristatyti į VŠĮ Pakruojo ligoninės priėmimo skyrių (2 t., 63 b. l.).

31Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir daiktų apžiūros protokolo su foto lentele matyti, kad Ž. G. pateikė juodos spalvos, odinį, su metaline sagtimi diržą, kuris buvo paimtas ir apžiūrėtas (2 t., 71, 72-73, 74 b. l.).

32Iš Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto matyti, kad 2017-02-14, apie 11.30 val., Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojoms nuvykus į R. S. ir Ž. G. šeimą, gyvenančią Pakruojo rajone, S. kaime, namuose rasti vieni vaikai. Mažametė L. P. , pokalbio metu pasakė, kad ją muša tėtis ir mama. Kiek kartų ir kada tai buvo, mergaitė nesugebėjo paaiškinti, tik nurodė, kad ją muša tėtis ir mama su diržu (2 t., 82-84 b. l.).

33Iš specialisto išvados Nr. G 205/2017(04) nustatyta, kad L. P. padaryti sužalojimai: nugaros, dešinės šlaunies ir kairės blauzdos poodinės kraujosruvos, kaktos odos nubrozdinimas. Kaktos odos nubrozdinimas padarytas 3 parų laikotarpyje iki apžiūros; dešinės šlaunies poodinė kraujosruva padaryta 2-7 parų laikotarpyje iki apžiūros; nugaros ir kairės blauzdos poodinės kraujosruvos padarytos 5-14 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai padaryti ne mažiau 4 trauminiais poveikiais. Kaktos, nugaros ir dešinės šlaunies sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek griuvinėjant. Kairės blauzdos poodinių kraujosruvų morfologinis vaizdas būdingas suspaudimui pirštais, griuvimui sužalojimai nebūdingi. L. P. padaryti sužalojimai nėra pavojingi jo gyvybei. L. P. nustatyti sužalojimai tiek kiekvienas iš jų atskirai, tiek visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., 88-89 b. l.).

34Iš specialisto išvados Nr. G 204/2017(04) nustatyta, kad L. P. padarytas sužalojimas: nugaros odos nubrozdinimas. Sužalojimas padarytas 7-14 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. L. P. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus. L. P. nustatytas sužalojimas nėra pavojingas jos gyvybei. L. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., 91 b. l.).

35Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-82/2017 matyti, kad byloje nagrinėjamų įvykių metu L. P. nesirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. L. P. , atsižvelgus į jos amžių ir jai būdingus pažintinės veiklos ypatumus, gali suvokti konkrečias faktines įvykių aplinkybes, jas įsiminti ir atgaminti apklausų metu. L. P. yra per maža, jog visapusiškai teisingai suprastų su ja ar broliu L. P. galimai atliktų veiksmų reikšmę (pavojingumą, žalą, juridines tokių veiksmų pasekmes) ir aktyviai jiems priešintųsi (yra visapusiškai priklausoma nuo kartu gyvenančių suaugusiųjų globos). Išanalizavus 2016-03-04 ir 2017-03-02 L. P. apklausų vaizdo įrašus, taip pat jos žodžius, gautus ekspertizės metu, nėra galimybės nustatyti, kurios nukentėjusiosios pateiktos aplinkybės yra tiksliausios. Nepaisant to, L. P. išlieka pakankamai nuosekli, kalbėdama apie patirtas fizines bausmes iš įtariamųjų R. S. ir Ž. G. . Nenustatytos priežastys, dėl kurių L. P. negalėtų būti papildomai apklausiama, tačiau apklausą būtina atlikti vaiko apklausos kambaryje, dalyvaujant psichologui. Atitinkamai amžiui L. P. yra lengviau pasiduodanti aplinkinių, ypatingai reikšmingų suaugusiųjų, poveikiui (pvz., yra lengviau ją įkalbėti vienaip ar kitaip elgtis, ypatingai tose situacijose, kurių reikšmės ji nesupranta), tačiau padidintas polinkis į įtaigumą, stengiantis paveikti jos prisiminimus (esmines praeities įvykių aplinkybes) nenustatytas. Nėra galimybės nustatyti prievartos požymių, remiantis tik 2016-03-04 ir 2017-03-02 vaizdo įrašais. Šiuo metu L. P. psichikos sutrikimų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusių su byloje nagrinėjamais įvykiais, nekonstatuojama. L. P. įtariamų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu nesirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, trukdančių suprasti įvykių aplinkybes ir duoti apie jas parodymus. L. P. šiuo metu neserga lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, trukdančiu suprasti įvykių aplinkybes ir duoti apie juos parodymus. Šiuo metu L. P. psichikos sutrikimų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusių su byloje nagrinėjamais įvykiais nekonstatuojama, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas (2 t., 116-121 b. l.).

36Iš specialisto L. J. paaiškinimų protokolo nustatyta, kad jo matomu ir apžiūrimu diržu, kurį jam pateikė tyrėja, jis gali pasakyti, jog ikiteisminio tyrimo nurodytu metu mažametis L. P. tikrai galėjo būti sužalotas. Mažamečiui galėjo būti sužalota dešinės šlaunies viršutinė poodinė kraujosruva, kuri galėjo būti padaryta tiek diržo sagtimi, tiek diržo odine dalimi. Kiti sužalojimai, rasti ant mažamečio kūno, nebūdingi padarytiems diržu. Mažametei L. P. nugaros nubrozdinimas nebūdingas sužalojimui diržu. L. P. sužalojimas diržu ant dešinės šlaunies galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio metu (2 t., 166-167 b. l.).

37Į r o d y m ų v e r t i n i m a s i r v e i k ų k v a l i f i k a v i m a s

38Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio reikalavimus. Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

39BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į mažamečio kūną, sukeliant fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Siekiant patraukti kaltą asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti ir kaltės - tyčios buvimą kaltinamojo veikoje. Šis nusikaltimas yra tyčinis, t. y. asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia) arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Iš šių nuostatų darytina išvada, kad tyčinė ar neatsargi kaltė sveikatos sutrikdymo atveju – tai vientisas psichinis santykis (intelektinio ir valinio procesų visuma) su daroma veika ir tos veikos padariniais. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje apibrėžtus veiksmus prieš mažametį, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas arba trumpam susargdintas. Teismų praktikoje laikoma, kad baudžiamajai atsakomybei kilti nepakanka vien tik asmens sąlyčio su kito žmogaus kūnu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5/2014). Būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, o skausmo pojūtis būtų išoriškai išreikštas, matomas ir suprantamas aplinkiniams, arba nukentėjęs būtų kreipęsis į medikus pagalbos.

40Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamųjų Ž. G. ir R. S. kaltė, padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, yra visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota, kadangi jie smurtavo prieš savo mažamečius vaikus L. P. ir L. P. , sukeldami jiems fizinį skausmą bei padarydami nežymius sveikatos sutrikdymus.

41Kaltinamųjų Ž. G. parodymai, kad jis tik porą kartų yra mušęs L. P. , bet nėra mušęs L. P. , ir R. S. parodymai, kad ji yra mušusi su ranka per sėdmenis, pirštus bei supurčiusi L. P. , tačiau nėra jo mušusi diržu, nėra mušusi per galvą, o L. P. iš viso nėra mušusi, yra paneigti visumos kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų. Visų pirma, kaltinamųjų parodymus paneigia mažametės L. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuriuose ji nurodė, kad dar mama ir tėtė trenkė broliui, broliui trenkė į subinę su diržu, su tuo pačiu, kaip ir jai pačiai, po to brolis verkė, kad tėtis daug kartų jai trenkė diržu į subinę. Kad L. P. išlieka pakankamai nuosekli, kalbėdama apie patirtas fizines bausmes iš S. ir G., patvirtina teismo psichologijos ekspertizės akto išvados. L. P. ir ekspertams nurodė, kad Ž. su diržu arba ranka muša jai per nugarą, subinę, kad L. irgi mušė Ž. per nugarą. L. P. negalėjo nurodyti, kiek kartų ir kada jie buvo mušami, todėl kaltinimas apima tam tikrą laikotarpį, nenurodant konkrečių smurtavimo skaičių. Iš L. P. parodymų matyti, kad smurtas buvo nevienkartinis, nes nurodė, kad daug kartų. L. P. apklausti dėl jo amžiaus nebuvo galimybės, nes jis nekalbėjo. Mažametės L. P. parodymus dėl kaltinamųjų smurto jos ir brolio L. atžvilgiu patvirtina liudytojos E. K. parodymai, kuriais liudytoja patvirtino, kaip jai L. sakė, kad tėtis ir mama mušė ją ir brolį L.. Taip pat patvirtina liudytojos V. P. parodymai, kad ji matė, kaip S. mušė L., delnu suduodama per sėdmenis, per galvą, liudytojos S. S. parodymai, kad L. P. atžvilgiu buvo naudojamas smurtas, kad vaikas buvo mušamas per sėdmenis, liudytojos D. N. parodymai, kad ji matė, kaip R. S. L. P. davė per rankas, purtė vaiką, nukentėjusiųjų atstovės S. K. parodymai, kad L. P. pats sau duodavo per veidą su rankyte ir sakydavo „mama“. Kaltinamųjų parodymus paneigia ir specialisto išvados dėl L. P. ir L. P. padarytų nežymių sveikatos sutrikdymų bei specialisto L. J. paaiškinimai, kad L. P. dešinės šlaunies viršutinė poodinė kraujosrūva galėjo būti padaryta tiek diržo sagtimi, tiek diržo odine dalimi.

42B a u s m ė s s k y r i m a s i r k i t i k l a u s i m a i

43Kaltinamųjų Ž. G. ir R. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 str.).

44Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 ir 55 straipsniuose.

45Kaltinamasis Ž. G. teisiamas pirmą kartą (3 t., 58-59, 60-61 b. l.), administracine tvarka metų laikotarpyje nebaustas ir galiojančių nuobaudų neturi (3 t., 55-57 b. l.), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (3 t., 52 b. l.), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (3 t., 62, 64 b. l.), padarė tris nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai jam bus pasiekti, paskiriant už padarytas nusikalstamas veikas bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, ir jis yra baustinas bauda bei jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 41, 47, 67, 722 str.).

46Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio taisyklėmis, Ž. G. į paskirtą bausmę įskaitytinas sulaikyme išbūtas nuo 2017 m. vasario 14 d., 12.20 val. iki 2017 m. vasario 15 d., 13.51 val. (3 t., 68, 69 b. l.), tai yra, dvi paros, kas prilyginama 4 (keturių) MGL dydžio baudai (BK 65 str. 1 d. 2 p. „a“ p. p.).

47Ž. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., 109 b. l.), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

48Kaltinamoji R. S. teisiama pirmą kartą (3 t., 14-15 b. l.), administracine tvarka metų laikotarpyje nebausta (3 t., 12-13 b. l.), nedirba, augina tris mažamečius vaikus, vieną iki trejų metų amžiaus, registruota darbo biržoje (3 t., 4-5, 16, 17 b. l.), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašyta (3 t., 7 b. l.), padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), nėra jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai jai bus pasiekti, paskiriant už padarytas nusikalstamas veikas bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, ir ji yra baustina bauda bei jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 41, 47, 67, 722 str.).

49Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio taisyklėmis, R. S. į paskirtą bausmę įskaitytinas sulaikyme išbūtas nuo 2017 m. vasario 14 d., 12.20 val. iki 2017 m. vasario 15 d., 12.50 val. (3 t., 20, 21 b. l.), tai yra, dvi paras, kas prilyginama 4 (keturių) MGL dydžio baudai (BK 65 str. 1 d. 2 p. „a“ p. p.).

50R. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., 47 b. l.), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

51Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kelnių diržas, saugomas prie baudžiamosios bylos (4 t., 40, 41 b. l.), kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas; 6 vnt. kompaktinių diskų su įrašais, pateikti kartu su baudžiamąja byla pakete (voke) Nr.1, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos per visą bylos saugojimo laiką (BPK 94 str.).

52Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

Nutarė

53Ž. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, ir jį nubausti:

54- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo L. P. ) – 30 MGL (1129,80 Eur) bauda;

55- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo L. P. ) – 40 MGL (1506,40 Eur) bauda;

56- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo L. P. ) – 30 MGL (1129,80 Eur) bauda.

57Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies taisyklėmis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę –50 MGL (1883,00 Eur) dydžio baudą.

58Į paskirtą bausmę Ž. G. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. vasario 14 d., 12.20 val. iki 2017 m. vasario 15 d., 13.51 val., tai yra, dvi paras, kas prilyginama 4 (keturių) MGL dydžio baudai.

59Išaiškinti kaltinamajam Ž. G. , kad likusi baudos dalis 46 MGL (1732,36 Eur) turi būti sumokėta per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į pasirinktą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Kvitas apie paskirtos baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo, tokiu atveju kaltinamasis turės antstolių kontorai padengti baudos išieškojimo išlaidas.

60Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 3 dalimi, 722 straipsniu, paskirti Ž. G. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią programą išklausant ne vėliau kaip per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

61Ž. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

62R. S. pripažinti kalta, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, ir ją nubausti:

63- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo L. P. ) – 30 MGL (1129,80 Eur) bauda;

64- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo L. P. ) – 40 MGL (1506,40 Eur) bauda.

65Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies taisyklėmis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – 45 MGL (1694,70 Eur) dydžio baudą.

66Į paskirtą bausmę R. S. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. vasario 14 d., 12.20 val. iki 2017 m. vasario 15 d., 12.50 val., tai yra, dvi paras, kas prilyginama 4 (keturių) MGL dydžio baudai.

67Išaiškinti kaltinamajai R. S. , kad likusi baudos dalis 41 MGL (1544,06 Eur) turi būti sumokėta per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į pasirinktą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Kvitas apie paskirtos baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo, tokiu atveju kaltinamoji turės antstolių kontorai padengti baudos išieškojimo išlaidas.

68Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 3 dalimi, 722 straipsniu, paskirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią programą išklausant ne vėliau kaip per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

69R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

70Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, 6 vnt. kompaktinių diskų, esančių pakete Nr.1 prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos per visą bylos saugojimo laiką.

71Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, diržą, saugomą prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

72Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje... 3. Ž. G. , gimęs Pakruojo r. sav., a. k. ( - ) lietuvis, Lietuvos Respublikos... 4. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti,... 5. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio... 6. R. S. , gimusi Radviliškio r. sav., a. k. ( - ) lietuvė, Lietuvos Respublikos... 7. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti,... 8. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio... 9. Teismas... 10. Kaltinamasis Ž. G. laikotarpyje nuo 2016 m. iki 2017 m. sausio 31 d., tiksliau... 11. Be to, kaltinamasis Ž. G. laikotarpyje nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m.... 12. Be to, kaltinamasis Ž. G. laikotarpyje nuo 2016 m. iki 2017 m. vasario 14 d.,... 13. Kaltinamoji R. S. laikotarpyje nuo 2016 m. iki 2017 m. vasario 14 d., tiksliau... 14. Be to, kaltinamoji R. S. laikotarpyje nuo 2016 m. iki 2017 m. vasario 14 d.,... 15. Kaltinamasis Ž. G. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu... 16. Kaltinamoji R. S. dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų kalta... 17. Į r o d y m a i... 18. Mažametė nukentėjusioji L. P. , kurios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo... 19. Mažamečių nukentėjusių atstovė pagal įstatymą S. K. parodė, kad... 20. Liudytoja I. K. parodė, kad name S. kaime gyveno nuo 2015 metų iki 2016 metų... 21. Liudytoja E. K. parodė, kad R. S. šeima yra žinoma nuo 2015 m. gegužės 19... 22. Liudytoja D. N. parodė, kad anksčiau su S. buvo geros draugės. R. su vaikais... 23. Liudytoja A. Z. parodė, kad ji yra S. kaimo bendruomenės pirmininkė. Ž. su... 24. Liudytoja S. S. parodė, kad dirba Pakruojo ligoninėje vaikų ligų skyriuje... 25. Liudytoja G. S. parodė, kad dirba socialine darbuotoja. S. ir G. šeimą... 26. Liudytoja R. S. parodė, kad dirba socialine darbuotoja. Apsilankymo metu... 27. Liudytojas V. A. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono... 28. Liudytoja D. J. parodė, kad dirba Š. medicinos punkte. Kiek ji pamena, S. į... 29. Liudytoja V. P. parodė, kad su S. ir G. kaimynai nuo 2016 m. spalio mėnesio.... 30. Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad... 31. Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir daiktų apžiūros... 32. Iš Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos... 33. Iš specialisto išvados Nr. G 205/2017(04) nustatyta, kad L. P. padaryti... 34. Iš specialisto išvados Nr. G 204/2017(04) nustatyta, kad L. P. padarytas... 35. Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr.... 36. Iš specialisto L. J. paaiškinimų protokolo nustatyta, kad jo matomu ir... 37. Į r o d y m ų v e r t i n i m a s i r v e i k ų k v a l i f i k a v i m... 38. Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir... 39. BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia... 40. Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus... 41. Kaltinamųjų Ž. G. parodymai, kad jis tik porą kartų yra mušęs L. P. ,... 42. B a u s m ė s s k y r i m a s i r k i t i k l a u s i m a i... 43. Kaltinamųjų Ž. G. ir R. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių... 44. Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių... 45. Kaltinamasis Ž. G. teisiamas pirmą kartą (3 t., 58-59, 60-61 b. l.),... 46. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio taisyklėmis, Ž. G. į... 47. Ž. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti... 48. Kaltinamoji R. S. teisiama pirmą kartą (3 t., 14-15 b. l.), administracine... 49. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio taisyklėmis, R. S. į... 50. R. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3... 51. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kelnių... 52. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas... 53. Ž. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos... 54. - pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį (dėl fizinio skausmo... 55. - pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį (dėl nežymaus... 56. - pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį (dėl fizinio skausmo... 57. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies... 58. Į paskirtą bausmę Ž. G. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m.... 59. Išaiškinti kaltinamajam Ž. G. , kad likusi baudos dalis 46 MGL (1732,36 Eur)... 60. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 3 dalimi, 722 straipsniu,... 61. Ž. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą... 62. R. S. pripažinti kalta, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos... 63. - pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį (dėl fizinio skausmo... 64. - pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį (dėl fizinio skausmo... 65. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies... 66. Į paskirtą bausmę R. S. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m.... 67. Išaiškinti kaltinamajai R. S. , kad likusi baudos dalis 41 MGL (1544,06 Eur)... 68. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 3 dalimi, 722 straipsniu,... 69. R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti... 70. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, 6 vnt.... 71. Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, diržą,... 72. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...