Byla 2A-5/2014

Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą atsakovų L. R. ir E. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 25 d. galutinio sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-4690-661/2009 pagal ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB) Lietuvos skyriaus ieškinį atsakovams L. R. ir E. R., tretysis asmuo UAB „Afrula“, dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Nordea Bank Finland Plc (AB) Lietuvos skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų E. R. ir L. R. solidariai ieškovo naudai 1025947,55 Lt skolos, kurią sudaro 980008,22 Lt negrąžinto kredito ir 45939,33 Lt palūkanų; sutartyje nustatyto dydžio (16 proc.) metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas už priteistą negrąžinto kredito sumą (980008,22 Lt), skaičiuojant jas nuo kitos, einančios po ieškinio pateikimo teismui, dienos (2009 m. birželio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas – 15 522,12 Lt, kurias sudaro: žyminis mokestis 7130 Lt, išlaidos už teisinę pagalbą – 6027,63 Lt; išlaidos už dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu 398,2 Lt, išlaidos už laikinųjų apsaugos priemonių atsakovams taikymą 1966, 29 Lt. Ieškovas nurodė, kad 2008 m. liepos 2 d. ieškovas ir tretysis asmuo UAB „Afrula“ sudarė kredito sutartį Nr. KS 08/07/01 (toliau – Kredito sutartis). Pagal kurią, ieškovas paskolino, o UAB „Afrula“ negrąžino 347540 eurų kredito. Kredito sutartyje šalys taip pat susitarė dėl įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, kurios yra 16 proc. Ieškovas ir UAB ‚Afrula“ susitarė dėl prievolių pagal kredito sutartį užtikrinimo laidavimo būdu (CK 6.76 str.). Už UAB „Afrula“ prievolės įvykdymą pagal kredito sutartį įsipareigojo laiduoti UAB „Afrula“ vienintelis akcininkas L. R.. Tarp jo ir ieškovo 2008 m. liepos 2 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. LKS 08/07/01. Šiai laidavimo sutarčiai sutikimą davė L. R. sutuoktinė E. R.. P. L. sutartį L. R. asmeniškai laidavo už UAB „Afrula“ prievoles, kylančias iš kredito sutarties.

5Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 8 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai. 2009 m. liepos 1 d. atsakovai pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad nesutinka su preliminariu sprendimu ir prašo jį panaikinti. Atsakovai patvirtino, kad buvo sudaryta minėta laidavimo sutartis, tačiau nurodė, kad šalys susitarė, kad UAB „Afrula“ prievolės įvykdymas užtikrinamas trimis būdais: įkeitimu, laidavimu ir specialiuoju susitarimu, kuriuo subordinuojamos UAB „Afrula“ paskolos. Prievolės neįvykdymo atveju kreditorius turi teisę pasirinkti vieną iš minėtų būdų savo interesams patenkinti. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų kreipęsis į hipotekos teismą, siekdamas patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto, tokiu atveju ieškovas tokios teisės atsisakė. Todėl atsakovų atsakomybė, kylanti iš laidavimo sutarties yra pasibaigusi.

6Ieškovas atsiliepime į atsakovų prieštaravimus, palaikė argumentus išdėstytus ieškinyje. Be to, jis nurodė, kad kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Afrula“ įkeisto turto, priverstinis išieškojimo procesas yra pradėtas.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 25 d. galutiniu sprendimu paliko preliminarų sprendimą nepakeistą ir nurodė, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Afrula“ 2008 m. liepos 2 d. buvo sudaryta 347540 EUR kredito sutartis Nr. KS 08/07/01 (toliau – Kredito sutartis), pagal kurią, ieškovas paskolino, o UAB „Afrula“ negrąžino 347540 eurų kredito, kurio dalis iki 283830 EUR buvo skirta paskolos, gautos iš AB DnB NORD banko refinansavimui. Kredito sutartyje šalys susitarė dėl netesybų. Kredito pradžios diena numatyta nuo 2009 balandžio 15 d., galutinis kredito grąžinimas buvo numatytas iki 2015 metų kovo 15 d. Kredito sutarties 1.3 (c), (d), (e), (f) punkte nustatė, kad kredito grąžinimo tvarką – kreditą UAB „Afrula“ turi grąžinti kas mėnesį to mėnesio penkioliktą dieną po 4800 EUR, paskutinė įmoka yra 6740 EUR. Kredito sutarties 5.2.1 punkte nustatyta, kad už visas laiku nesumokėtas sumas yra skaičiuojamos metinės įsipareigojimų nevykdymo palūkanos, kurios yra lygios 16 proc. Ieškovas ir UAB ‚Afrula“ kredito sutarties priede susitarė dėl prievolių pagal kredito sutartį užtikrinimo laidavimo būdu. Už UAB „Afrula“ prievoles įvykdymą pagal kredito sutartį įsipareigojo laiduoti UAB „Afrula“ vienintelis akcininkas L. R., tarp jo ir ieškovo 2008 m. liepos 2 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. LKS 08/07/01. Laidavimo sutarties 1 punkte nurodyta, kad šia sutartimi laiduotojas neatšaukiamai ir besąlygiškai įsipareigoja, kaip solidarusis skolininkas atsakyti savo turtu ir lėšomis bankui, jei kredito gavėjas neįvykdys visos prievolės ar jos dalies, laiku nesumokės su ja susijusių mokesčių ir/arba kitų įmokų pagal Kreditavimo sutartį. Šiai laidavimo sutarčiai sutikimą davė L. R. sutuoktinė E. R.. Ieškovas suteikė UAB „Afrula“ kredito sutartyje numatytą kreditą, tačiau UAB „Afrula“ nevykdė kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų ir yra skolinga iki ieškinio pateikimo teismui dienos ieškovui 1025947,55 Lt, t.y., 980008,22 Lt negrąžinto kredito ir 45939,33 Lt palūkanų. Ieškovas 2009 m. kovo 13 d. informavo trečiąjį asmenį UAB „Afrula“, kad vienašališkai nutraukia kredito sutartį, remiantis kredito sutarties bendrųjų sąlygų 10.1, 10.3., 10.3.2, 10.3.5, 10.3.6, 10.3.8, 10.3.10, 10.4 punktais, dėl įsipareigojimų nevykdymo ir pareikalavo grąžinti visą negrąžintą skolą iki 2009 m. balandžio 1 d. Nutraukus kredito sutartį, UAB „Afrula“ iki ieškovui nustatyto termino – 2009 m. balandžio 1 d. neįvykdė ieškovui mokėjimo prievolių, todėl ieškovas 2009 m. balandžio 20 d. pareikalavo iš atsakovų L. R. ir E. R. pagal laidavimo sutartį padengti UAB „Afrula“ skolą pagal kredito sutartį iki 2009 m. gegužės 5 d. Tačiau atsakovai nurodyto reikalavimo neįvykdė, skolos nesumokėjo. 2009 m. balandžio 20 d. ieškovas kreipėsi į hipotekos skyrių prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo iš UAB „Afrula“ įkeisto turto. 2009 m. balandžio 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi minėtas prašymas tenkintas. Šiais įrodymais paneigtas atsakovų argumentas, jog būtina vadovautis CK 6.86 str., nurodančiu, kad tais atvejais, kai kreditorius neįgyvendina pirmenybės teisės patenkinti reikalavimą ar kito jo naudai nustatyto prievolės užtikrinimo, laiduotojas yra atleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu kreditorius butų galėjęs patenkinti savo reikalavimą pasinaudodamas teisėmis, kurių atsisakė. Teismo teigimu, nagrinėjamoje byloje atsakovų, kaip laiduotojų, solidarioji pareiga grąžinti ieškovui skolą yra numatyta ne tik pagal pasirašytą Laidavimo sutartį bet ir pagal įstatymą, todėl iš atsakovų priteistina 980008,22 Lt negrąžinto kredito ieškovo naudai. Skolininkui pažeidus piniginę prievolę, tol, kol jis neatlygino kreditoriui patirtų nuostolių, yra laikoma, kad jis naudojasi kreditoriaus pinigais. Todėl skolininkas privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Atsižvelgiant į minėtas teisės normas, teismas ieškovui iš atsakovų solidariai priteisė palūkanas, numatytos Kredito sutartyje 12329,67 Lt. teismas taip pat nurodė, kad kredito sutartyje šalys susitarė ir dėl įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, kurios yra 16 proc. nuo įsipareigojimų neįvykdymo iki ieškinio pateikimo teisme dienos (2009 m. birželio 2 d.) sudaro 33609,66 Lt. Tokiu atveju iš viso ieškovo naudai iš atsakovų solidariai priteistinos 45939,33 Lt palūkanos. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.37 str. 2 d. bei 6.210 str. atsakovai privalo mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. birželio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl atsakovams solidariai priteistinos Kredito sutarties 5.2.1 str., nustatytos 16 proc. dydžio metinės įsipareigojimų nevykdymo palūkanos už priteistą negrąžinto kredito sumą (980008,22 Lt) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10Apeliaciniu skundu atsakovai L. R. ir E. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 25 d. galutinį sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą atsakovai grindžia šiais motyvais:

111. Teismas neatskleidė ginčo esmės. Tik gavę pranešimus apie teismo procesą apeliantai sužinojo, kad neatsižvelgiant į tai, kad nuo 2009 m. sausio 7 d. atsakovas L. R. nėra UAB „Aflura“ akcininkas ir 2008 m. gruodžio 23 d. sudarytu susitarimu dėl UAB „Aflura“ įsipareigojimų perėmimo M. V. perėmė atsakovo L. R. įsipareigojimus bankui, bankas neatsisakė atsakovų laidavimo ir pateikė ieškinį apeliantams dėl UAB „Aflura“ skolos išieškojimo.

122. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti apeliantų priešieškinį ir pateiktus įrodymus, t.y.: 2008 m. gruodžio 23 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, 2008 m. gruodžio 23 d. Susitarimą dėl UAB „Aflura“ įsipareigojimų perėmimo ir 2008 m. gruodžio 23 d M. V. vekselį visai įsipareigojimų sumai.

133. Apeliantai Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir pagal jį yra pradėta civilinė byla Nr. 2-7716-104/2009. Civilinėje byloje Nr. 2-7716-104/2009 nustatyti faktai turės privalomąją galią šiai civilinei bylą, todėl bylos nagrinėjimas turėtų būti sustabdytas.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 25 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą ieškovas grindžia šiais motyvais:

151. Atsakovai visiškai neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, tai reiškia, kad su juo sutinka.

162. Vilniaus apygardos teismas pagrįstai atsisakė priimti priešieškinį, nes byla buvo nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka, todėl jame negalima reikšti priešieškinio.

173. Atsakovai neteikė įrodymų keletą posėdžių nors turėjo tokią galimybę, todėl elgėsi nesąžiningai siekdami vilkinti procesą, o teismas pagrįstai atsisakė juos priimti.

184. Nepagrįstas atsakovų prašymas sustabdyti bylą dėl kitos civilinės bylos nagrinėjimo. Byloje nėra įrodytas dviejų nagrinėjamų civilinių bylų teisinis ryšys, kurio nustatymas būtinas bylos sustabdymui. Be to, iš banko L. R. prievolių M. V. niekada neperėmė, todėl teismui pateiktas įsipareigojimų perėmimas be banko sutikimo.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,

20teisiniai argumentai ir išvados

21Apeliacinis skundas netenkintinas.

22Šio apeliacinio proceso dalyką sudaro patikrinimas ir įvertinimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys tenkintas, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Klausimas analizuojamas vadovaujantis atsakovų L. R. ir E. R. skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). CPK 320 str. 2 d. įtvirtintoms apeliacijos riboms būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių.

23Nagrinėjamos bylos atveju yra kilęs ginčas dėl laiduotojo atsakomybės pagal laidavimo sutartį.

24Pirmosios instancijos teismas tenkino banko ieškinį ir iš laiduotojo ir jo sutuoktinės, kuri buvo davusi sutikimą kaip solidarių atsakovų priteisė negrąžinto kredito ir nesumokėtų palūkanų sumas.

25Atsakovai nesutikdami su teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą, kuriame išdėstė nesutikimo argumentus. Teisėjų kolegija nesutikdama su apeliantų argumentais, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis jų neatkartoja bei pritaria skundžiamame teismo sprendime nurodytiems motyvams. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusio ginčo išsprendimui, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir, tenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.), kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

26Pagal įstatymą prievolių įvykdymo užtikrinimas - tai civilinė teisinė priemonė, kuri suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, kas skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Laidavimo, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, samprata yra pateikta CK 6.76 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui. Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalies nuostatą, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, jis ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Solidarioji laiduotojo pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės (CK 6.76 str. 1 d.). Solidariosios laiduotojo pareigos ypatumas yra tas, kad tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.). Priešingai, tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.).

27Laiduotojo atsakomybės ribos yra apibrėžtos laidavimo sutartyje. Šalių pasirašytos laidavimo sutarties 1 punkte numatyta, kad laiduotojas neatšaukiamai ir besąlygiškai įsipareigoja kaip solidarus skolininkas atsakyti visu savo turtu ir lėšomis bankui, jeigu kredito gavėjas neįvykdys visos prievolės ar jo dalies. Sutartyje numatyta, kad laiduotojas atsako ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas už kredito grąžinimą, palūkanų, įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, papildomų palūkanų sumokėjimą, kitų kredito gavėjo mokėjimo įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį įvykdymą ir nuostolių atlyginimą.

28Išdėstytų aplinkybių pagrindu galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį, nes atsakovas sudarydamas laidavimo sutartį suprato savo atsakomybės ribas pagal laidavimo sutartį ir galimas pasekmes.

29Apeliantai skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė iš jų priimti rašytinius įrodymus, t.y. 2008 m. gruodžio 23 d. UAB „Afrula“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, L. R. ir M. V. susitarimą dėl UAB „Afrula“ įsipareigojimų perėmimo ir M. V. vekselį. Šiais įrodymais apeliantai siekė įrodyti, kad jie nėra atsakingi pagal laidavimo sutartį. Teisėjų kolegija su šiais apeliantų argumentais sutikti negali ir laiko, kad teismas pagrįstai atsisakė priimti minėtus įrodymus, nes jie nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku. Įrodymais, kuriuos teismas atsisakė priimti atsakovai grindė jų pateiktame priešieškinyje nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme CPK 430 straipsnio 4 dalies galiojusioje redakcijoje buvo numatyta, jog dokumentiniame procese negalima pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieškinio reikalavimus bei pareikšti priešieškinį. Todėl darytina išvada, kad teismas pagrįstai atsisakė priimti atsakovų pateiktą priešieškinį ir tai sudaro pagrindą nesutikti su apeliantų argumentu, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti priešieškinį.

30laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. spalio 11 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimą sustabdė iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovų L. R. ir E. R. ieškinį atsakovui Nordea Bank Finland Plc (AB) Lietuvos skyriui dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. sprendimą, kuriuo ieškovų L. R. ir E. R. ieškinys atsakovui Nordea Bank Finland Plc (AB), Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, kuriuo prašė pripažinti 2008-07-02 Laidavimo sutartį Nr. LKS 08/07/01 negaliojančia kaip sudarytą iš esmės suklydus buvo atmestas. Vadovaujantis CPK nuostatomis apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos, todėl laikytina, kad minėtoje civilinėje byloje nustatyti faktai dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, todėl nėra aptariami.

31Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimant skundžiamą sprendimą, išsamiai ir objektyviai nustatė faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, todėl sprendimą pakeisti ar panaikinti, remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.

32Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovų apeliacinis skundas buvo atmestas, todėl iš atsakovų L. R. ir E. R. ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB) Lietuvos skyriaus naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas 2014 m. vasario 25 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė įrodymus, kad už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme patyrė 4900,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas rekomendacijas, bylos sudėtingumą, į tai, kad ieškovo atstovas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka surašė atsiliepimą į apeliacinį skundą bei prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nustato, kad yra pagrindas ieškovo prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumažinti iki 1620 Lt (CPK 98 str.).

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

34Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 25 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

35Priteisti iš atsakovų E. R. ir L. R. ieškovui Nordea Bank Finland Plc (AB) Lietuvos skyriui 1620 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.