Byla 2A-5/2014

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Vytauto Piesliako, sekretoriaujant Linai Baužienei, dalyvaujant prokurorei Vidai Ramanauskienei, nuteistajam T. P., nuteistojo gynėjui advokatui Pauliui Čerkai, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, atnaujintą pagal nuteistojo T. P. ir jo gynėjo advokato Pauliaus Čerkos pareiškimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 453 straipsnio 3 dalies tvarka dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, kurioje T. P. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 1 d. nuosprendžiu, patenkinus N. P. apeliacinį skundą, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu trims mėnesiams, įpareigojant jį nuo 23 iki 6 val. būti savo namuose, jei tai tiesiogiai nesusiję su darbu. Iš T. P. priteista nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui N. P. 200 Lt neturtinei žalai ir 1000 Lt proceso išlaidoms atlyginti.

2Prieš tai priimtu Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu T. P. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį buvo išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo N. P. civilinis ieškinys atmestas.

3Ši privataus kaltinimo byla Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nenagrinėta.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Piesliako pranešimą, nuteistojo, jo gynėjo, prokurorės, prašiusių pareiškimą tenkinti, paaiškinimų,

Nustatė

5T. P. privataus kaltinimo tvarka buvo kaltinamas ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu už tai, kad 2012 m. gegužės 18 d., apie 10 val., ( - ), šalia savo namo, valstybinėje žemėje, ant bendro naudojimo kelio, antstolės R. G. vykdomo faktinių aplinkybių konstatavimo proceso metu, jos prašymu N. P. filmavimo kamera fiksuojant antstolės veiksmus, T. P., rankose laikydamas N. P. filmuojamus dokumentus, pasakė N. P. žodžius „patrauk savo kamerą“ ir, nespėjus N. P. sureaguoti į šį prašymą, ranka tyčia smogė per N. P. ranką, kurioje šis laikė kamerą; tokiais veiksmais T. P. sukėlė nukentėjusiajam N. P. fizinį skausmą, išgąstį ir pažeminimą.

6Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimdamas naują apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 straipsnio 2 punktas), konstatavo, kad T. P. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisintas nepagrįstai.

7Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo T. P. ir jo gynėjo advokato P. Čerkos pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, susipažinusi su nuteistojo ir jo gynėjo pareiškime išdėstytais argumentais ir bylos medžiaga, konstatavo, kad yra baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindas, nustatytas BPK 451 straipsnio 1 punkte, t. y. pagrindas manyti, jog BK 140 straipsnio 1 dalis T. P. pritaikyta netinkamai, dėl to 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi bylą atnaujino ir perdavė ją nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijai.

8Pareiškime nuteistasis T. P. ir jo gynėjas advokatas P. Čerka prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį arba, vadovaujantis BK 37 straipsnio nuostatomis, T. P. baudžiamąją bylą nutraukti.

9Pareiškėjai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas klaidingai aiškino fizinio skausmo sąvoką, ją išplėtė iki nemalonaus patyrimo ar pojūčio sąvokos, taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Jų nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėties, nes: 1) antstolė faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pažymėjo, kad T. P. trenkė į kamerą, o ne į N. P. ranką; 2) sudavus per kamerą N. P. nereagavo; 3) platus kameros dirželis turėjo apsaugoti N. P. ranką nuo kontakto su T. P. ranka; 4) stumtelėjus kamerą N. P. tęsė filmavimą, o tai rodo, jog kontaktas buvo fiziškai silpnas, tik mikrofonas fiksavo garsą; 5) po kameros nustūmimo N. P. nekomentavo, kad jam skaudėtų; 6) T. P. kamerą nustūmė kairiąja ranka, o kitoje laikė dokumentus, kurių neišmetė, taigi kameros stūmimas nesukėlė jokio kūno judėjimo ir tai nebuvo kito asmens užpuolimas; 7) N. P. dėl sukelto skausmo pirmą kartą kreipėsi praėjus beveik vieneriems metams po įvykio, tai neatitinka įprastos žmogiškos reakcijos į patirtą skausmą. Anot pareiškėjų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ir tai, kad T. P. veiksmai negali būti vertinami kaip tyčinis smurtavimas, nes jo (T. P.) motyvas buvo teisėto privatumo apsauga, pastumdamas 20-30 cm atstumu nuo veido esančią filmavimo kamerą, jis reagavo į provokuojančius N. P. veiksmus (pastarasis kišo kamerą arti veido), o ne dėl pykčio ar agresijos jį puolė, ir incidentas įvyko privačioje T. P. žemėje, jo veiksmai neperžengė savigynos ir nelaikytini smurtavimu.

10Pareiškime nurodoma, kad BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyti objektyvieji veikos požymiai leidžia teigti, jog šiame straipsnyje numatyta veika yra smurtinė. Pareiškėjai teigia, kad aptariamo baudžiamojo įstatymo prasme smurtas gali būti įvardijamas kaip neigiami veiksmai, kuriais sužalojama asmens sveikata, atimama laisvė arba pažeminamas jo orumas, o bendrame smurtinių nusikaltimų kontekste fizinis smurtas reiškia prievartą prieš asmenį: mušimą, sužeidimą, nužudymą. Dėl to pareiškėjai mano, kad nagrinėjamu atveju kameros nustūmimas nuo veido negali būti laikomas smurtiniu veiksmu, net jei tokiu veiksmu buvo sukelti nemalonūs pojūčiai, o asmenų fizinis kontaktas ar kitoks pojūtis, atsiradęs dėl lietimosi, negali būti laikomas fizinio skausmo sukėlimu. Jų nuomone, nagrinėjamoje byloje nustatytas asmenų kontaktas negali būti vertinamas nei kaip smurtinis veiksmas, nei kaip fizinio skausmo sukėlimas, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę.

11Pareiškėjai, vadovaudamiesi BK 28 straipsnio nuostatomis, teigia, kad kiekvienas asmuo turi teisę (adekvačiomis priemonėmis) ginti savo privatumą ir savo atvaizdą. Pareiškėjas T. P. neleido filmuoti savo veido ir savęs, jis turėjo teisę ginti savo privatumą ir stabdyti tokius N. P. veiksmus. Tai, kad T. P. kamerą nustūmė (net ir sukeldamas nukentėjusiajam nemalonius pojūčius), nereiškia, kad jis peržengė teisėtos savigynos ribas ir toks veiksmas negali būti laikomas nusikalstamu. Kartu pareiškėjai mano, kad T. P. turėtų būti taikomos BK 37 ar 39 straipsnių nuostatos, t. y. jo veika laikytina mažareikšmė arba jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, N. P. elgesys (prikišimas filmavimo kameros arti veido) turėtų būti laikomas provokuojančiu ar rizikingu, veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai, ir tai pripažintina T. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, numatytomis BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose.

12Nuteistojo T. P. ir jo gynėjo advokato Pauliaus Čerkos prašymas tenkintinas.

13Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. T. P. nuteistas už tai, kad ranka tyčia smogė per N. P. ranką, kurioje šis laikė kamerą, ir tokiais veiksmais T. P. sukėlė nukentėjusiajam N. P. fizinį skausmą. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi esminis požymis, apibūdinantis nusikaltimo padarinius ir inkriminuotas T. P., yra fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajam būtent smurtavimu.

14Pažymėtina, kad apylinkės teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį konstatavęs, kad nėra įrodymų, jog dėl T. P. veikos nukentėjusiajam iš tikrųjų būtų sukeltas fizinis skausmas. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas priėjo priešingą išvadą, konstatuodamas, kad yra pakankamai įrodymų, jog fizinis skausmas buvo sukeltas, nors jos nedetalizavo.

15Byloje nustatyta, kad T. P. sudavė ranka į N. P. rankoje laikomą kamerą. Tačiau nė vienas liudytojas neparodė, kad N. P. dėl to sušuktų ar kitaip išreikštų skausmo pojūtį. Tuo tarpu baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu. Būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą. Toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis į medikus pagalbos. Nei vieno, nei kito byloje nenustatyta. N. P. niekam nepasakojo apie tokią savijautą ar būseną. Įdomiausia, kad, nors veiksmas buvo padarytas 2012 m. gegužės 18 d., N. P. į teismą su skundu kreipėsi tik 2013 m. sausio 25 d., t. y. daugiau kaip po aštuonių mėnesių. Tai kelia rimtų abejonių dėl N. P. pretenzijų pagrįstumo. Be to, pažymėtina, kad minėti asmenys konfliktuoja nebe pirmą kartą ir teisme yra nagrinėjama ne viena byla dėl judviejų tarpusio pretenzijų.

16Teisėjų kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas T. P. kaltu dėl fizinio skausmo N. P. sukėlimo, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir dėl to padarė išvadas, kurių neabejotinai nepatvirtina byloje esantys įrodymai.

17Dėl atstovavimo išlaidų

18Teismo proceso metu nuteitasis pateikė prašymą dėl turėtų išlaidų už prašymo surašymą bei advokato atstovavimą teisme priteisimo iš N. P.. Buvo pateikti pinigų priėmimo kvitai ir mokėjimo nurodymas bendrai 1726 Lt sumai. Prašymas tenkintinas. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šiuo atveju T. P. teisėjų kolegijos sprendimu išteisintinas, panaikinant Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 1 d. nuosprendį. Todėl iš N. P. priteisiamos T. P. turėtos atstovavimo išlaidos savo teisėtiems interesams apginti.

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 455 straipsnio 3 punktu,

Nutarė

20Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 1 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. nuosprendį T. P. byloje.

21Iš N. P. priteisti T. P. 1726 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Prieš tai priimtu Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d.... 3. Ši privataus kaltinimo byla Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nenagrinėta.... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Piesliako pranešimą,... 5. T. P. privataus kaltinimo tvarka buvo kaltinamas ir Kauno apygardos teismo... 6. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo... 7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 8. Pareiškime nuteistasis T. P. ir jo gynėjas advokatas P. Čerka prašo... 9. Pareiškėjai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas klaidingai aiškino... 10. Pareiškime nurodoma, kad BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyti objektyvieji... 11. Pareiškėjai, vadovaudamiesi BK 28 straipsnio nuostatomis, teigia, kad... 12. Nuteistojo T. P. ir jo gynėjo advokato Pauliaus Čerkos prašymas tenkintinas.... 13. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip... 14. Pažymėtina, kad apylinkės teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį... 15. Byloje nustatyta, kad T. P. sudavė ranka į N. P. rankoje laikomą kamerą.... 16. Teisėjų kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas... 17. Dėl atstovavimo išlaidų ... 18. Teismo proceso metu nuteitasis pateikė prašymą dėl turėtų išlaidų už... 19. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 20. Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 21. Iš N. P. priteisti T. P. 1726 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti....