Byla e2-1223-178/2018
Dėl skolos už atliktus darbus ir delspinigių priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės statybos komercijos firmos „Arkada“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-1412-896/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kesrama“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei statybos komercijos firmai „Arkada“ dėl skolos už atliktus darbus ir delspinigių priteisimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė UAB „Kesrama“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB SKF „Arkada“ 40 301,93 Eur skolos ir 1 710,88 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinio reikalavimo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumos ribose areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis.
  3. Nurodė, kad ieškovė yra atlikusi darbus, už kuriuos atsakovė vengia atsiskaityti ir vėluoja sumokėti daugiau nei 4 mėnesius. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2A-869-653/2017 iš atsakovės buvo priteista skola už analogišką situaciją kaip ir ieškovės atveju, kuomet atsakovė, nurodydama formalias priežastis, vilkino atliktų darbų priėmimą ir atitinkamai atsiskaitymą už atliktus darbus.
  4. UAB „Credit isco“ 2017 m. balandžio 19 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB SKF „Arkada“ iškėlimo (civilinė byla Nr. B2-4041-781/2017), tačiau atsakovei UAB SKF „Arkada“ pilnai patenkinus reikalavimą, bankroto byla buvo nutraukta. Ieškovės vertinimu, atsakovė elgiasi nesąžiningai. Pastaruoju metu auga atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondui. Ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba apkritai tapti neįvykdomas, todėl yra būtina atsakovės atžvilgiu taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi ieškovės UAB „Kesrama“ prašymą tenkino ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – 42 012,81 Eur sumai areštavo atsakovei UAB SKF „Arkada“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, esančias pas atsakovę ir / ar trečiuosius asmenis, o jų nesant ar esant nepakankamai – pas atsakovę ar trečiuosius asmenis esančias ir atsakovei priklausančias pinigines lėšas, leidžiant atsakovei iš areštuotų lėšų mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškove.
  2. Teismas sprendė, kad pareikštas ieškinys yra preliminariai pagrįstas.
  3. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės nurodytas aplinkybes, jog atsakovė elgiasi nesąžiningai, vengia atsiskaityti ne tik su ieškove, bet ir su kitais kreditoriais, o su vienu iš kreditorių atsakovė atsiskaitė kreditoriui tik po kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, darė prielaidą, kad atsakovė gali siekti išvengti atsiskaityti ir su ieškove. Todėl teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė, jog galimai ieškovei palankus teismo sprendimas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali tapti neįvykdomas ar pasunkėti, nes kitu atveju atsakovei išliktų galimybė turimą turtą perleisti kitiems asmenims.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Atsakovė UAB SKF „Arkada“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartį ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsakovė yra finansiškai stabili įmonė, pelningai vykdantį ūkinę – komercinę veiklą, ieškinio suma nelaikytina didele atsakovės atžvilgiu. Dėl šių priežasčių, remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi bei teismų praktika, nėra jokios realios grėsmės, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas būtų apsunkintas ar taptų neįmanomu.
    2. Atsakovės vertinimu, net ir preliminariai įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes akivaizdu, kad ieškovė reiškia nepagrįstą reikalavimą, piktnaudžiaudama savo procesinėmis teisėmis. Ieškovė ir atsakovė 2017 m. liepos 27 d. sudarė statybos rangos sutartį, tačiau ieškovė, kaip ir pati pripažino, darbus pagal minėtą sutartį atliko nekokybiškai ir įsipareigojo juos ištaisyti iki 2018 m. sausio 5 d., tačiau darbų trūkumų nepašalino. Atsižvelgiant į tai, kad darbai, dėl kurių buvo susitarta, yra atlikti nekokybiškai, atsakovė neturi pareigos mokėti ieškovei iki darbų trūkumai nebus pašalinti.
  2. Ieškovė UAB“Kesrama“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
  3. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pagrįstai ir nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo jas naikinti.
    2. Atsakovė finansinę būklę grindžia savo ataskaitomis, tačiau praktikoje dažnai pasitaiko, kad tariamas įmonės turtas finansinės apskaitos dokumentuose yra ženkliai mažesnės vertės. Kitokių įrodymų atsakovė nepateikė.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos atsakovės atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11Dėl pateiktų naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

  1. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šios nuostatos taikomos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis).
  2. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė UAB SKF „Arkada“ balansus ir pelno (nuostolių) ataskaitas už 2017 metus ir 2018 metų pirmąjį ketvirtį, kuriais grindžia atskirajame skunde išdėstytus argumentus dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo ir įmonės finansinio stabilumo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pateikti duomenys gali būti reikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teisme pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su kita byloje esančia medžiaga.

12Atskirasis skundas netenkintinas.

  1. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Įstatyme nustatytos dvi privalomos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimas susideda iš dviejų stadijų – pirmiausia įsitikinama, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus sprendimas, o tuomet vertinama, ar egzistuoja poreikis užtikrinti tokį reikalavimą būtent prašomomis priemonėmis. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  2. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi įvertinti pareikštų reikalavimų prima facie (liet. preliminariai) pagrįstumą ir pateiktus įrodymus. Iš pareikšto ieškinio matyti, kad jame nurodyti argumentai bei pateikti juos pagrindžiantys dokumentai, kurie, ieškovės vertinimu, patvirtina pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Byloje nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovės pareikštus reikalavimus ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas ir palankus ieškovei teismo sprendimas negalėtų būti priimtas.
  3. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi ieškinio pagrįstumą vertinti tik (ne)tikėtinumo aspektu (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016). Apeliantės argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo ir prievolės atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus kvestionavimo pagal savo pobūdį yra aplinkybės, kurias teismas analizuoja nagrinėdamas bylą iš esmės ir priimdamas sprendimą, todėl tokio pobūdžio argumentai teismo negali būti vertinami priimant tarpinius procesinius sprendimus – taikant laikinąsias apsaugos priemones ar atsisakant jas taikyti.
  4. Apeliantė taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą antrąją būtinąją sąlygą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Apeliantės vertinimu, ieškinio suma nelaikytina didele jos atžvilgiu, nes ji finansiškai stabili įmonė ir nėra jokios realios grėsmės, kad galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas būtų apsunkintas ar taptų neįmanomu ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiais apeliantės argumentais.
  5. Kaip matyti iš ieškovės ieškinio turinio ir jo priedų, apeliantė galimai nėra atsiskaičiusi su ieškove pagal dvi sąskaitas faktūras bendrai 40 301,93 Eur sumai Nagrinėjamu atveju apeliantė neneigia, kad nėra atsiskaičiusi su ieškove už atliktus statybos rangos darbus pagal šalių sudarytą 2017 m. liepos 27 d. statybos rangos sutartį, ir teigia ieškovė galimai nekokybiškai atliko sutartus darbus. Tačiau pažymėtina, kad apeliantė byloje yra pareiškusi priešieškinį ieškovei, kuriame prašo priteisti iš pastarosios (tik) 8 741,06 Eur nuostolių atlyginimo, kuriuos ji galimai patyrė šalindama atliktų darbų trūkumus. Todėl vien jau dėl to galima manyti, kad bent jau didžioji atliktų darbų dalis gali būti atlikta tinkamai. Nepaisant to, apeliantė nesumokėjo nė dalies atliktų darbų vertės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas įžvelgia galimą apeliantės nesąžiningumą, vengiant atsiskaityti su ieškove net ir už tuos atliktus statybos rangos darbus, kurių tinkamumo nekvestionuoja. Juo labiau, jai teigiant, kad jos finansinė padėtis yra gera. Šios aplinkybės greta skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės, jog su kai kuriais kreditoriais apeliantė atsiskaito tik iškilus bankroto bylos kėlimo grėsmei, leidžia spręsti, jog pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą prielaidą, kad apeliantė gali siekti vengti atsiskaityti ir su ieškove bei dėl to egzistuoja grėsmė, jog galimai ieškovei palankus teismo sprendimas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali tapti neįvykdomas ar pasunkėti.
  6. Tokios išvados nepaneigia apeliantės argumentai ir apie jos gerą finansinę padėtį. Viena vertus, tokia padėtis reikštų kad apeliantė, kaip minėta, galėtų be teisminių procesų atsiskaityti už tinkamai atliktų darbų dalį, tačiau sąmoningai vengia tai daryti. Kita vertus, iš prie atskirojo skundo pateikto 2018 m. I ketvirčio balanso duomenų ir negalima daryti išvados apie neabejotinai komplikacijų nekelsiantį sprendimo įvykdymą - materialaus turto apeliantė turi ne tiek jau ir daug (44 301 Eur), o esminę dalį (virš 400 000 Eur) sudaro gautinos sumos arba veiklos procese greitai kintančios atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys (beveik 200 000 Eur).
  7. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai. Apeliantės skundo argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, kad skundžiama teismo nutartimi jai pritaikyti suvaržymai buvo iš esmės netikslingi, neproporcingi, todėl turėtų būti panaikinti. Teismo nustatytos šių priemonių taikymo sąlygos (preliminarus ieškinio pagrįstumas bei grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui) apeliantės nepaneigtos (CPK 178 straipsnis).
  8. Dėl pirmiau nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis, kuria apelianto atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–338 straipsniais,

Nutarė

14Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai