Byla 2A-260-232/2015
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė vienasmeniškai teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Minibank“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. Sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Minibank“ ieškinį atsakovei J. F. dėl skolos priteisimo.

2Teismas, išnagrinęs civilinę bylą,

Nustatė

3I.Ginčo esmė.

4Ieškovas UAB „Minibank“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas priteisti iš atsakovo 200 Lt skolą, 18 Lt palūkanas, 107,40 Lt nuostolius nuostolius, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas nurodė, kad su atsakovu buvo pasirašyta kredito sutartis, kurios pagrindu atsakovui suteiktas 200 Lt kreditas. Atsakovas įsipareigojo kredito sumą (200 Lt) bei palūkanas (18 Lt) grąžinti iki 2012-11-07. Suėjus nustatytam terminui atsakovas skolos negrąžino, į raginimus neatsakė, todėl atsakovas įgijo teisę iš atsakovo reikalauti visos kredito sumos su priklausančiomis palūkanomis. Ieškovas vadovavosi Sutartimi, Sutarties 9.1 p., bei CK 6.38 str., 6.881 str., prašė priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 200 Lt pagrindinės skolos , 18 Lt palūkanų, 107,40 Lt nuostolių.

6Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Atsakovė teismo nustatytu terminu ir tvarka atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 10 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės J. F. ieškovo UAB „Minibank“ naudai 218 Lt negrąžintos paskolos, 19,62 Lt netesybų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. vasario 12 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 72 Lt bylinėjimosi išlaidų.

9Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovui kilo prievolė mokėti skolą, palūkanas ir delspinigius pagal vartojimo kredito sutartį. CK 6.873 str. 1 d. numato, jog paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 str. 2 d. nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą. Todėl teismas ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 218 Lt skolą, laikė pagrįstu ir tenkino.

10Teismas šalių sudarytą vartojimo sutartį kvalifikavimo kaip vartojimo, todėl atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas sprendė, kad tinkami ir protingi būtų 0, 05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną, kurie sudarytų 19, 62 Lt (218 Lt * 0, 05 proc. * 180). Todėl siekdamas užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą, ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 107, 40 Lt netesybų tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo 19, 62 Lt netesybų sumą.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai.

12Apeliantas (ieškovas) UAB „Minibank“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-10 sprendimo už akių civilinėje byloje Nr.2-11384-866/2014 dalį kuria priteista 19,62 Lt netesybų ir 72 Lt bylinėjimosi išlaidų ir šioje dalyje sprendimą pakeisti, priteisiant iš atsakovės 107,40 Lt dydžio nuostolius ir 677 Lt bylinėjimosi išlaidas; priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

13Nurodė, jog atsakovė už kredito suteikimą buvo įsipareigojusi mokėti ieškovui 109,50 procentų dydžio metines palūkanas. Ieškovas nuostolių forma reikalauja iš laiku negrąžinusios atsakovės atlyginimo už tolesnį naudojimąsi pinigas, o ne kompensacinių palūkanų ar netesybų. Kadangi ieškovo reikalaujamas atlyginimas neviršija LR Vartojimo kredito įstatymo 21 str. numatytos maksimalios bendros vartojimo kredito kainos, jis yra expressis verbis leidžiamas pagal minėtą įstatymą ir negali būti netaikomas.

14Ieškovo paskaičiuotas 107,40 Lt nuostolių dydis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ieškovo pagrindinis veiklos objektas yra piniginių lėšų skolinimas ir tokių lėšų suteikimą mokamos nustatyto dydžio palūkanos. Vartojimo kredito sutartis tarp šalių sudaryta 2012-04-01 ir pagal ją ieškovas atsakovei suteikė 200 Lt kreditą, kurio ji net iš dalies nėra grąžinusi ir naudojasi iki šiol t.y. apie du metus. Visą šį laikotarpį ieškovas vykdydamas savo veiklą negalėjo toliau skolinti šių pinigų kitiems klientams už to paties dydžio palūkanas, dėl ko akivaizdu, patyrė nuostolius. Nors kredito suma nėra didelė, tačiau laikotarpis ganėtinai ilgas, todėl skundžiamu sprendimu priteista 19,60 Lt netesybų suma yra neprotingai maža ir ieškovo nuostoliai neabejotinai yra didesni.

15Teismas nepagrįstai ėmėsi iniciatyvos nustatyti ieškovo delspinigių dydį pritaikant LR VKĮ 11 str. 8 d. nuostatą, ir dėl to, kad toks teismo vertinimas prieštarauja Lietuvos banko Priežiūros tarnybos pozicijai dėl LR Vartojimo kredito įstatymo nuostatų, susijusių su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymu laiku, taikymo, kurioje nurodoma, kad tais atvejais, kai netesybos ar kompensacinės palūkanos nepadengia kreditoriaus nuostolių dėl vartojimo kredito gavėjo vėlavimo atsiskaityti pagal sudarytą sutartį, kreditoriui išlieka teisė iš tokio skolininko reikalauti neatlygintinų nuostolių dalies.

16LR Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. neriboja ieškovo teisės reikalauti, kad atsakovas, laiku negrąžinęs paskolos, atlygintų ieškovo nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais. Atlyginimas už naudojimąsi pinigais po kredito termino praleidimo negali būti kvalifikuojamas kaip netesybos, o sisteminė LR Vartojimo kredito įstatymo nuostatų analizė patvirtina, kad tokio atlyginimo dydžiui šio įstatymo 11 str. 8 d. negali būti taikoma, kadangi kreditoriaus galimybės piktnaudžiauti jau yra apribotos to paties įstatymo 21 str. Ieškovas teismo pašė priteisti 107,40 Lt dydžio nuostolius, o kompensacinių palūkanų ar netesybų nereikalavo.

17Teismui ieškovas pateikė prašymą bei visus dokumentus apie pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas: už teisines paslaugas 605 Lt ir žyminis mokestis 72 Lt. Teismas priteisė tik 72 Lt, visiškai nepasisakydamas dėl 605 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovo prašoma priteisti 605 Lt pinigų suma yra net penkis kartus mažesnė, nei nurodyta rekomendacijose. Todėl ieškovo reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

20Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar teismas gali ex officio mažinti vartojimo kredito sutartyje šalių susitarimu nustatytą nuostolių už laiku negražintą kreditą dydį iki 0,05 procentų netesybų per dieną remdamasis LR Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d.

21Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad sutarties laisvės principas sudarant sutartį yra tinkamai įgyvendinamas, jeigu civilinių teisinių santykių subjektai yra lygiavertės padėties. Jeigu kuris nors šių santykių subjektas dominuoja kito atžvilgiu, gali kilti abejonių dėl sutarties šalių lygybės nustatant sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012; 2008-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2008). Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas iš tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Fizinio asmens (vartotojo) ekonominė padėtis paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties šalies – pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko). Vartotojo, dalyvaujančio vartojimo sutartiniuose santykiuose, derybinės galios yra apribotos, neretai šis asmuo nepasirengęs deryboms arba nesugeba derėtis. Taigi būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2008-02-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008). Sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtina vadovautis teisės normos ir suformuota teismų praktika, kurios saugo silpnesniąją šalį ir įpareigoja šiuo atveju paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus.

22Bylos duomenis nustatyta, kad tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis, ji atitinka vartojimo kredito sutarties požymius, todėl šiai paskolos sutarčiai taikomas LR Vartojimo kredito įstatymas (toliau – VKĮ), įsigaliojęs 2011-04-01 (2010-12-23 Nr. XI-1253).

23Apelianto argumentas, jog fiksuotoji palūkanų norma visai kredito sutarties galiojimo trukmei sudarė 109,50 proc., todėl neviršijo VKĮ 21 str. nustatytos maksimalios 200 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinės normos, atmestinas, nes apeliantas lygina skirtingo turinio normas.

24Pagal VKĮ 2 str. bendra vartojimo kredito kaina – tai visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius (vartojimo kredito sutarties sudarymo, administravimo, pakeitimo, nutraukimo ir kitus su vartojimo kredito sutarties sudarymu bei vykdymu susijusius mokesčius), kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui, išskyrus atlyginimą notarui. Į bendrą vartojimo kredito kainą taip pat įskaičiuojami sąskaitos, kurioje registruojamos mokėjimo operacijos ir vartojimo kredito lėšų išmokėjimas, administravimo mokesčiai, nebent sąskaitos atidarymas yra neprivalomas ir sąskaitos administravimo mokesčiai buvo aiškiai atskirai nurodyti vartojimo kredito sutartyje arba bet kurioje kitoje su vartotoju sudarytoje sutartyje; mokėjimo priemonių, skirtų mokėjimo operacijoms ir vartojimo kredito lėšoms išmokėti, išlaidos; kitos su mokėjimo operacijomis susijusios išlaidos; su vartojimo kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų išlaidos, pavyzdžiui, draudimo įmokos, jei privaloma sudaryti su vartojimo kredito sutartimi susijusią papildomų paslaugų teikimo sutartį, siekiant gauti vartojimo kreditą skelbiamomis sąlygomis. Fiksuotoji vartojimo kredito palūkanų norma –tai vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo susitarta viena vartojimo kredito palūkanų norma, nustatyta visai vartojimo kredito sutarties trukmei. Apeliantas į bendrą vartojimo kredito kainą neįtraukė procentinių netesybų (sutartinių nuostolių), kurie turėtų būti mokami laiku negrąžinus kredito.

25Nagrinėjamu atveju bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sudarė 185,34 proc., o fiksuotoji palūkanų norma visai kredito sutarties galiojimo trukmei sudarė 109,50 proc. Teismas, mažindamas sutartinius nuostolius (netesybas) iki 0,05 procentų per dieną, faktiškai sumažino atsakovui fiksuotą metinių palūkanų normą negrąžinto kredito sumai.

26Vartojimo kredito sutarties šalių, t. y. vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo, teisė susitarti dėl netesybų dydžio yra ribojama specialiuoju įstatymu nustatant maksimalų neįrodinėtinų kreditoriaus nuostolių dydį - VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šia VKĮ norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę VKĮ nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma.

27Nagrinėjamu atveju Vartojimo kredito sutarties 9.1. p. numatyta, kad jeigu pasibaigus kredito grąžinimo terminui, kredito gavėjas negrąžina kredito ar jo dalies ir/ar nesumoka palūkanų ar jų dalies <...>, jis įsipareigoja atlyginti Kredito davėjui nuostolius, kurie patiriami ir skaičiuojami už kiekvieną mokėjimo termino praleidimo dieną ir yra ne mažesni, nei už kreditą mokamų palūkanų norma per dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Nuostoliai patiriami ir pradedami skaičiuoti kitą kalendorinę dieną po kredito ar jo dalies ir/ar palūkanų ar jų dalies, periodinės įmokos ir/ar jos dalies sumokėjimo pabaigos. Atsižvelgiant į aukščiau minėta įstatymo nuostatą, kuria iš esmės draudžiama bloginti vartotojo padėtį t.y. nustatyti vartotojui didesnes netesybas negu nustatyta įstatymo, sutarties punktas, kuriuo nustatytas vartotojui įpareigojimas atlyginti Kredito davėjui nuostolius, kurie patiriami ir skaičiuojami už kiekvieną mokėjimo termino praleidimo dieną ir yra ne mažesni, nei už kreditą mokamų palūkanų norma per dieną nuo laiku nesumokėtos sumos, neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog 107,40 Lt netesybos yra per didelės, kad tinkamos ir protingos netesybos sudarytų 19,62 Lt, ir atitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų.

28Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją (bet ne mokėjimo) funkciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012, konstatavo, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos. Nagrinėjamu atveju Šalys Sutarties 9.1. p. iš esmės aptarė būtent tokią situaciją, kuri susiklosto esant sutarties pažeidimui.

29Tokį teisės aiškinimą patvirtina ir viešai skelbiama Priežiūros tarnybos prie Lietuvos banko pozija „Dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatų, susijusių su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymo laiku, taikymo“, patvirtinta Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 5 d. sprendimu Nr.241-26, kurioje nurodoma, kad nors VKĮ 11 str. 8 d. normoje tiesiogiai kompensacinės palūkanos nėra minimos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kompensacinę funkciją atliekančios palūkanos taip pat yra atsakomybės už prievolių nevykdymą forma, Įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui. Ši Priežiūros tarnybos pozicija patvirtinta vadovaujantis aukščiau minėta kasacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012. Taigi kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Todėl aukščiau paminėtų aplinkybių kontekste apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo prašomus ieškovo priteisti 107,40 Lt nuostolius kaip netesybas ir nepagrįstai sumažino ieškovo patirtus nuostolius, yra atmestini.

30Apeliantas teisingai nurodo, jog Priežiūros tarnybos prie Lietuvos banko pozicijoje nurodoma, jog tais atvejais, kai netesybos ar kompensacinės palūkanos nepadengia kreditoriaus nuostolių dėl vartojimo kredito gavėjo vėlavimo atsiskaityti pagal sudarytą sutartį, kreditoriui išlieka teisė iš tokio skolininko reikalauti neatlygintinų nuostolių dalies. Tačiau tokiu atveju nuostolius, kiek jų nepadengia netesybos ar kompensacinės palūkanos, siekiantis išsiieškoti kreditorius gali kreiptis į teismą, pareikšdamas atskirą reikalavimą atlyginti nuostolius ir juos įrodyti. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė įrodymų apie prašomus priteisti nuostolius (CPK 178 str.), neįrodė žalos dydžio ir priežastinio ryšio, tik nurodė, kad ieškovas, vykdydamas savo veiklą, negalėjo atsakovei paskolintų pinigų paskolinti kitiems asmenims.

31Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės patirtų 175,22 Eur (605 Lt) išlaidų už teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme. Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti dydį reglamentuoja CPK 98 str. bei 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-85 patvirtintos rekomendacijų „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatos. Pažymėtina, jog išlaidų, advokato pagalbai apmokėti dydis nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas. Ieškovo prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos yra mažesnės už rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius. Ieškinys patenkintas 73 procentais, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 128,01 Eur (442 Lt) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.).

32Ieškovas prašo priteisti 72 Lt žyminio mokesčio už pateiktą apeliacinį skundą. Kadangi apeliacinis skundas patenkintas 63 procentais, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 13,14 Eur (45,36 Lt) žyminio mokesčio.

33Teismas, vadovaudamasis CPK 326 str. 1 d. 3 p.,

Nutarė

34pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10d. sprendimą už akių ir rezoliucinės dalies antrą pastraipą išdėstyti sekančiai:

35„Priteisti ieškovui UAB „Minibank“ iš atsakovės J. F. 63,14 Eur (218 Lt) paskolos, 5,68 Eur (19,62 Lt) netesybų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 68,82 Eur (237,62 Lt) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. vasario 12 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 148,86 Eur (514 Lt) bylinėjimosi išlaidų .“

36Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

37Priteisti iš atsakovės J. F. 13,14 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) ieškovo naudai.

1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė... 2. Teismas, išnagrinęs civilinę bylą,... 3. I.Ginčo esmė.... 4. Ieškovas UAB „Minibank“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui,... 5. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu buvo pasirašyta kredito sutartis, kurios... 6. Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 10 d. sprendimu už akių... 9. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovui kilo prievolė mokėti... 10. Teismas šalių sudarytą vartojimo sutartį kvalifikavimo kaip vartojimo,... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai.... 12. Apeliantas (ieškovas) UAB „Minibank“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti... 13. Nurodė, jog atsakovė už kredito suteikimą buvo įsipareigojusi mokėti... 14. Ieškovo paskaičiuotas 107,40 Lt nuostolių dydis nustatytas atsižvelgiant į... 15. Teismas nepagrįstai ėmėsi iniciatyvos nustatyti ieškovo delspinigių dydį... 16. LR Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. neriboja ieškovo teisės... 17. Teismui ieškovas pateikė prašymą bei visus dokumentus apie pirmosios... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 20. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar teismas gali ex officio mažinti... 21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad sutarties laisvės... 22. Bylos duomenis nustatyta, kad tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis,... 23. Apelianto argumentas, jog fiksuotoji palūkanų norma visai kredito sutarties... 24. Pagal VKĮ 2 str. bendra vartojimo kredito kaina – tai visos išlaidos,... 25. Nagrinėjamu atveju bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sudarė... 26. Vartojimo kredito sutarties šalių, t. y. vartojimo kredito davėjo ir... 27. Nagrinėjamu atveju Vartojimo kredito sutarties 9.1. p. numatyta, kad jeigu... 28. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos,... 29. Tokį teisės aiškinimą patvirtina ir viešai skelbiama Priežiūros tarnybos... 30. Apeliantas teisingai nurodo, jog Priežiūros tarnybos prie Lietuvos banko... 31. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės patirtų 175,22 Eur (605 Lt)... 32. Ieškovas prašo priteisti 72 Lt žyminio mokesčio už pateiktą apeliacinį... 33. Teismas, vadovaudamasis CPK 326 str. 1 d. 3 p.,... 34. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10d. sprendimą už... 35. „Priteisti ieškovui UAB „Minibank“ iš atsakovės J. F. 63,14 Eur (218... 36. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.... 37. Priteisti iš atsakovės J. F. 13,14 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio...