Byla 2-454-780/2015
Dėl leidimo pateikti įregistravimui žemės sklypo kadastrinius matavimus be bendraturčių sutikimo pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovams A. S., Ž. S. ir R. S., tretiesiems asmenims B. K., V. P., J. I. P., S. Ž., R. S., V. S., E. D., R. D., R. M., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriui, Veisiejų regioninio parko direkcijai

1Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Joanai Kardokienei, ieškovės O. K. atstovams advokatui Antanui Skomantui ir P. K., atsakovui A. S., atsakovų atstovui advokatui Aivarui Giliui ir atsakovo Ž. S. atstovui K. S., tretiesiems asmenims S. Ž., E. D., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus atstovui Mindaugui Kulakauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl leidimo pateikti įregistravimui žemės sklypo kadastrinius matavimus be bendraturčių sutikimo pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovams A. S., Ž. S. ir R. S., tretiesiems asmenims B. K., V. P., J. I. P., S. Ž., R. S., V. S., E. D., R. D., R. M., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriui, Veisiejų regioninio parko direkcijai.

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą

Nustatė

3Ieškovė prašo: 1) leisti pateikti įregistravimui Nekilnojamojo turto kadastre žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), ( - ) kaime 8, ( - ) sen., Lazdijų r. sav., kadastrinių matavimų byloje nustatytus kadastrinius duomenis be atsakovų R. S., A. S., Ž. S. prašymo; 2) priteisti ieškovės naudai solidariai iš atsakovų R. S., A. S. ir Ž. S. žyminį mokestį 41 eurą, procesinių dokumentų dauginimo išlaidas 29,70 eurų, už kadastrinius matavimus po 70,08 eurų iš kiekvieno, solidariai išlaidas už advokato darbą, solidariai dokumentų siuntimo teismui išlaidas bei priteisti solidariai valstybės naudai procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

4Ieškovė nurodo, kad atlikus žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), esančio ( - ) kaime 8, ( - ) sen., Lazdijų r. sav., kuris priklauso jai ir atsakovams bei kitiems bendraturčiams, kadastrinius matavimus, žemės sklypo plotas sumažėjo daugiau nei leistina paklaida. Nustatęs, kad žemės sklypo ribų linijų ilgiai, nurodyti abrise, nesutampa su gautais pamatavus atstumus tarp riboženklių, bei nesutampa žemės sklypo abrise nurodyti ribų linijų ilgiai su gretimų žemės sklypų ribų linijų ilgiais, nurodytais jų abrisuose, matininkas pateikė situacijos brėžinį Nacionalinei žemės tarnybai ir 2015-01-26 papildomai paprašė priimti sprendimą dėl neatitikimo. Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų skyrius 2015-02-05 pateikė išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietoje. Remiantis šia išvada 2015-02-06 matininkas vietoje patikslino žemės sklypo ribas su gretimo žemės sklypo savininko R. M. sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), ribomis ir surašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, kuriame pasirašė, gretimų sklypų savininkai ir kiti bendraturčiai, išskyrus atsakovus. Šie taip pat nepasirašė ir žemės sklypų planų, argumentuodami, tuo kad nepasirašys kol planai nesuderinti su Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų skyriumi. Ginčo su gretimų sklypų savininkais nėra, o Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų skyrius, patikrinęs žemės sklypų planus, juos suderino, nurodęs, kad žemės sklypo kadastro duomenys bus keičiami gavus visų bendraturčių sutikimus. Tačiau atsakovai vis tiek nepasirašo žemės sklypų planų, todėl ieškovė negali pateikti įregistravimui atliktų kadastrinių matavimų. Ieškovė teigia, kad atsakovai nepagrįstai atsisako pasirašyti žemės sklypų planuose, nes kadastriniai matavimai atlikti kvalifikuoto matininko, yra suderinti su Nacionaline žemės tarnyba, o žemės sklypo ploto paklaida viršija leistiną ribą dėl netikslių preliminarių matavimų. Paimti daugiau žemės nėra iš ko, nes aplinkui yra kitų savininkų žemės sklypai. Atsakovai patys neatlieka jokių kadastrinių matavimų ir nepateikia jokių įrodymų, kad atlikti kadastriniai matavimai yra netikslūs. Todėl ieškovė prašo patenkinti jos ieškinį ir priteisti iš atsakovų po 70,08 EUR už kadastrinius matavimus bei jos bylinėjimosi išlaidas.

5Atsakovai su ieškiniu nesutinka. Jų nesutikimas grindžiamas tuo, kad ieškovės pasamdyto matininko atlikti kadastriniai matavimai neatitinka įstatymų reikalavimų, nes žemės sklypo plotas yra mažesnis daugiau nei maksimali leistina paklaida. Jie mano, kad žemės ploto trūkumas susidarė ne dėl Nacionalinės žemės tarnybos nustatytų preliminarių matavimų netikslumų, o dėl ieškovės matininko atliktų kadastrinių matavimų netikslumo. Nurodo, kad tikslinant kadastrinius matavimus vietoje matininkas patikslino tik vieną žemės sklypo ribų posūkio tašką, sutampantį su kaimyniniu R. M. žemės sklypu, o visų ribų posūkio taškų netikslino. Todėl neatmestina, kad iš naujo pamatavus visus žemės sklypo ribų posūkio taškus žemės sklypo plotas dar labiau padidėtų. Atsakovai mano, kad Nacionalinė žemės tarnyba nepagrįstai suderino žemės sklypo planus, nes tikslinant žemės sklypo ribas vietoje matininkas iš naujo nematavo visų ribų posūkio taškų, o pats Nacionalinės žemės tarnybos skyrius kadastrinių matavimų vietoje netikrino. Atsakovai patvirtino, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2015-02-05 išvados ir veiksmų suderinant žemės sklypo planus neskundė, patys kitų kadastrinių matavimų atlikti neužsakė, tačiau nesutinka su ieškovės atliktais kadastriniais matavimais, nes leistinos žemės sklypo ploto paklaidos viršijimas nėra pašalintas.

6Ieškinys tenkintinas.

7Byloje nustatyta, kad ieškovė O. K. ir atsakovai A. S., Ž. S. ir R. S., kartu su trečiaisiais asmenimis B. K., V. P., J. I. P., S. Ž., R. S. ir V. S. yra 11,82 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), esančio Lazdijų rajone, ( - ) seniūnijoje, ( - ) kaime, savininkai (I t., b. l. 6-7). Atsakovai A. S., Ž. S. ir R. S. nepasirašo šio žemės sklypo žemės ribų paženklinimo-parodymo aktuose (I t., b. l. 14, prijungtos civilinės bylos Nr. 2-5-780/2015, I t, b. l. 33) ir žemės sklypo planuose (I t., b. l. 30, 31). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyrius (toliau Žemėtvarkos skyrius), patikrinęs ieškovės pateiktą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, 2015-02-23 žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktuose nustatė, kad žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta ir sukomplektuota teisingai ir kadastro duomenys nustatyti teisingai (I t., b. l. 61), todėl suderino pateiktus žemės sklypo planus (I t., b. l. 30, 31). Atsakovai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus veiksmų įstatymo nustatyta tvarka neskundė ir nenuginčijo, šioje byloje nepateikė jokių įrodymų, kad atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai ir parengti žemės sklypo planai pažeidžia teisės aktų reikalavimus, todėl jų atsisakymas pasirašyti žemės sklypų planuose ir pateikti prašymą įregistruoti nustatytus kadastro duoemenis pažeidžia ieškovės teises, nes ji negali pateikti žemės sklypo kadastro bylos tam, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl nustatytų kadastro duomenų įregistravimo, nors pati nepadarė jokių teisės aktų reikalavimų pažeidimų. Todėl patenkinus ieškinį ieškovei leistina tęsti nustatytų kadastro duomenų įregistravimo procedūrą be atsakovų sutikimo, nes toks teismo sprendimas atstoja jų sutikimą, kurio ieškovei reikia kreipiantis į atininkamas institucijas.

8Teismo išvados grindžiamos šiais motyvais ir įrodymais.

9Ginčas tarp šalių kilo dėl to, kad ieškovė negali pateikti įregistravimui Nekilnojamojo turto kadastre šalims priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų, nustatytų atlikus kadastrinius matavimus, be bendraturčių sutikimo. Atsakovai nesutinka su nustatytais kadastro duomenimis ir su Žemėtvarkos skyriaus priimtais sprendimais juos suderinti, todėl nesutinka pasirašyti žemės sklypų planuose ir kreiptis dėl kadastro duoemenų pateikimo įregistravimui.

10Sprendžiant kilusį ginčą ir ieškinyje suformuluotą reikalavimą būtina pažymėti, kad ieškovė ieškinį pareiškė žemės sklypo bendraturčiams, o pastarieji nuo jiems reiškiamo reikalavimo ginasi kvestionuodami ne ieškovės, o trečiojo asmens Žemėtvarkos skyriaus veiksmus ir sprendimus. Todėl šioje byloje susiklostė tokia situacija kai ieškovė ginčijasi su atsakovais, o pastarieji – su Žemėtvarkos skyriumi. Esant tokiai situacijai būtina pažymėti, kad vadovaujantis Civilinio proceso kodekso ir Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, ginčus tarp bendraturčių nesutarimų turi teisę nagrinėti bendrosios kompetencijos teismai, o asmenų ginčus su viešojo administravimo subjektais dėl jų veiksmų ir priimtų sprendimų nagrinėja administraciniai teismai. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, kuris teisinis santykis byloje vyrauja (Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 36 straipsnio 2 dalis). Tačiau pabrėžtina, kad šioje byloje sprendžiamas tik ieškovės reikalavimas atsakovams, o atsakovai priešieškinio nepareiškė ir jokių savarankiškų reikalavimų dėl Žemėtvarkos skyriaus veiksmų ir sprendimų, su kuriais jie nesutinka, nei šioje byloje, nei kitoje administracinėje byloje nereiškia. Todėl šioje byloje sprendžiamas ne mišrus teisinis santykis, o tik šalių tarpusavio ginčas pagal ieškovės reikalavimą, ir šiuo atveju bendrosios kompetencijos teismas ginčo teisenos tvarka negali panaikinti Žemėtvarkos skyriaus, kaip viešojo administravimo subjekto, priimtų sprendimų ar atliktų veiksmų, nes ginčo šalys tokių reikalavimų nereiškia, ir jie nėra teismingi šiam teismui. Tai reiškia, kad šioje byloje būtina ir galima nustatyti tik tai, ar atsakovų nesutikimas, kad atsakovė pateiktų įregistravimui žemės sklypo kadastro duomenis pažeidžia ieškovės teises, ir ar galima ieškovei leisti tęsti nustatytų kadastrinių matavimų įregistravimo procedūrą be atsakovų sutikimo.

11Pagal bendrąją taisyklę (Civilinio kodekso (toliau CK) 4.75 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. Įstatyminis imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Todėl Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu, o bendraturčiai gali ginčyti tik kito bendraturčio įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-1064/2003; Nr. 3K-3-604/2004; Nr. 3K-3-132/2009; 3K-3-260/2009).

12Tai reiškia, kad šioje byloje ieškovė turi įrodyti, jog atsakovų nesutikimas pateikti įregistravimui žemės sklypo kadastro duomenis pažeidžia jos teises, o atsakovai turi įrodyti arba tai, kad: 1) ieškovė iš viso neturi teisės reikalauti atlikti kadastrinius matavimus; 2) arba, kad ji savo teise naudojasi nesilaikydama teisės aktų reikalavimų ir ieškinio patenkinimas pažeistų atsakovų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą.

13Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau Įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys. Įstatymo 9 straipsnio 3 dalis numato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Kadastro nuostatai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų „Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų“ (toliau Nuostatai) 15.6 punkte numatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant.

14Nurodytas teisinis reglamentavimas visiškai pagrindžia ieškovės teisę reikalauti atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, nes ji yra šalims priklausančio žemės sklypo savininkė, o šis sklypas suformuotas tik pagal preliminarius matavimus ir jo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje nėra nustatytos. Vadinasi ieškovės, kaip šalims priklausančio žemės sklypo savininkės, pageidavimas atlikti kadastrinius matavimus yra pakankamas ir teisėtas pagrindas juos atlikti. Kadangi atsakovai neįrodė, kad ieškovė neturi teisės reikalauti atlikti kadastrinius matavimus, todėl tokiu pagrindu ieškinys negali būti atmestas.

15Nustačius, kad atlikus ieškovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus ji negali nustatytų kadastro duomenų pateikti įregistravimui Nekilnojamojo turto kadastre dėl atsakovų nesutikimo, ieškinio pagrįstumas priklauso nuo to, ar ieškovė, ir jos pageidavimu kadastrinius matavimus atlikęs matininkas, laikėsi minėto Įstatymo, Nuostatų ir kitų teisės aktų reikalavimų, ir ar ieškovės reikalavimo patenkinimas pažeistų atsakovų teises ar ne.

16Vertinant ar ieškovė ir matininkas laikėsi teisės aktų reikalavimų atliekant kadastrinius matavimus būtina pabrėžti, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą tvarką nustato Kadastro nuostatai (Įstatymo 6 straipsnio 5 dalis), todėl byloje būtina patikrinti ar ieškovė ir matininkas laikėsi Nuostatų reikalavimų, ar yra įvykdę visus reikalavimus, kad galėtų teikti prašymą įregistruoti nustatytus kadastro duomenis.

17Nuostatų 32 punktas numato kokius veiksmus turi atlikti matininkas nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu. Nuostatų 35 - 37 punktai numato kokius reikalavimus turi atitikti kadastro duomenų nustatymo metu sudaryti Žemės sklypų planai. Nuostatų 55 punktas numato, kad nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, užpildomos kadastro duomenų formos. Nuostatų 64 punktas numato kokie dokumentai komplektuojami nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje. Nuostatų 65 punktas numato, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui, o nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis. Nuostatų 67 punktas numato, kad tais atvejais kai žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina. Nuostatų 68 punktas numato, kad tuo atveju, kai patikrinimo metu nustatomos aplinkybės, trukdančios suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyrius nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą grąžina vykdytojui, raštu nurodęs trūkumus. Nuostatų 69 punktas numato, kad vykdytojas, pašalinęs trūkumus, pateikia nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą žemėtvarkos skyriui pakartotinai suderinti. Nuostatų 84 punktas numato, kad kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Nuostatų 841.1.1.2.3 punktas numato, kad teikiant kadastro tvarkytojui prašymą įrašyti ar pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis pateikiamas Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vadovo sprendimas dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo kai keičiasi suformuoto žemės sklypo plotas (išskyrus atvejus, nurodytus šių Nuostatų 21 punkte). Nuostatų 21 punkte numatyta, kad Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede; tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau vadinama – žemėtvarkos skyrius); vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo; šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis; Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų organizatorių. Nuostatų 841.1.3 punktas numato, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vadovo sprendimas nustatyti ar pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

18Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad Nuostatai reglamentuoja kadastrinius matavimus atliekančio matininko veiklą nustatant kadastro duomenis ir juos fiksuojant, viešojo administravimo subjekto Žemėtvarkos skyriaus, veiklą tikrinant matininko nustatytus kadastro duomenis ir juos derinant, taip pat kito viešojo administravimo subjekto Kadastro tvarkytojo, kuriam teikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti, veiklą tikrinant ir registruojant kadastro duomenis. Nekilnojamojo daikto savininko teisių ir pareigų nustatant kadastro duomenis Nuostatai iš esmės nereglamentuoja, nes šių duomenų nustatymas, fiksavimas ir įforminimas priskirtas matininko kompetencijai, o pastarojo veiklos tikrinimas – Žemėtvarkos skyriaus ir Kadastro tvarkytojo kompetencijai. Pagal Nuostatus, nekilnojamojo daikto savininkas turi teisę prašyti atlikti savo žemės sklypo kadastrinius matavimus bei pateikti Kadastro tvarkytojui įregistruoti nustatytus kadastro duomenis. Tačiau pačiam kadastro duomenų nustatymui, šių duomenų fiksavimui ir įforminimui nekilnojamojo daikto savininkas negali daryti jokios įtakos, nes šie veiksmai yra išimtinė matininko kompetencija. Taip pat nekilnojamojo daikto savininkas pats negali ir konstatuoti ar matininko atlikti veiksmai yra teisėti, ar kadastriniai matavimai yra teisingi, ar kadastro duomenų bylos dokumentai parengti teisingai, nes tikrinti tai yra minėtų viešo administravimo subjektų kompetencija. Nekilnojamojo daikto savininkas gali nesutikti su atliktais kadastriniais matavimais, tačiau nenorėdamas jų įregistruoti jis arba pats neprašo jų įregistruoti, arba turi ginčyti minėtų viešojo administravimo subjektų sprendimus, kuriais tokie kadastriniai matavimai suderinami ar įregistruojami viešame registre.

19Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovai yra žemės sklypo, kuriam yra atlikti kadastriniai matavimai, savininkai, todėl abi šalys turi vienodas teises pageidauti atlikti jų žemės sklypo kadastrinius matavimus, vienodas teises su jais sutikti ar nesutikti ir vienodas teises ginčyti atitinkamų viešojo administravimo subjektų sprendimus šiame procese. Tačiau esant minėtam teisiniams reglamentavimui abi šalys negali tarpusavyje ginčytis dėl atliktų kadastrinių matavimų teisingumo, nes juos atlieka matininkas, o tikrina, derina ir įregistruoja arba atsisako tai padaryti minėti viešojo administravimo subjektai. Šalys gali nesutikti, kad kadastriniai matavimai atlikti teisingai, bet dėl to negali reikšti reikalavimų viena kitai, nes nei viena šalis šių kadastrinių matavimų neatliko. Šalys net negali reikšti reikalavimų pačiam matininkui dėl kadastrinių matavimų teisingumo ir reikalauti juos atlikti kitaip, nes jo veiksmus tikrina ir privalomus nurodymus dėl kadastrinių matavimų duoda tik tam įgaliojimus turintis viešojo administravimo subjektas. Tai reiškia, kad šioje byloje šalys gali ginčyti tik tuos viena kitos veiksmus, kurie pažeidžia jų teises siekiant nustatyti tikslius jų bendro žemės sklypo kadastro duomenis ir juos įregistruoti, bet ne kliudyti viena kitai užbaigti kadastrinius matavimus, o esant pagrindui ir įregistruoti nustatytus kadastro duomenis. Todėl siekiant išspręsti šalių ginčą reikalinga nustatyti kuri šalis elgiasi sąžiningai, protingai ir teisingai, o kuri trukdo kitai šaliai pasinaudoti savo teise.

20Byloje pateiktas ieškovės prašymas patvirtina, kad ji yra pateikusi Nuostatų 65 punkte numatytam Žemėtvarkos skyriui prašymą pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis pagal matininko R. V. parengtą kadastro duomenų bylą (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-5-780/2015, I t., b. l. 7). Iš 2014-01-07 žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktų matyti, kad Žemėtvarkos skyrius jau buvo nustatęs, jog žemės sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ir žemės sklypo plotas iš pradžių buvo nustatyti neteisingai, žemės sklypo planai buvo sudaryti neteisingai (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-5-780/2015, I t, b. l. 14-15), todėl nepriėmė derinti kadastrinių matavimų (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-5-780/2015, I t, b. l. 16-17). Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015-01-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5-780/2015 ieškovės O. K. ieškinys tiems patiems atsakovams dėl tokio pat reikalavimo buvo atmestas, nes buvo nustatyta, kad Žemėtvarkos skyrius nebuvo įvykdęs Nuostatų 21 punkte įtvirtintos savo pareigos nustatyti žemės sklypo ploto skirtumo priežastis ir surašyti išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, todėl matininkas negalėjo užbaigti kadastrinių matavimų, o ieškovė neturėjo teisės reikalauti iš atsakovų pasirašyti negalutiniuose žemės sklypų planuose (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-5-780/2015, II t, b. l. 183-189). Tačiau pašalinus minėtame teismo sprendime nurodytus kadastrinių matavimų pažeidimus ieškovė pateikė šioje byloje nagrinėjamą ieškinį, kurį grindžia kitomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jos ieškinys nėra tapatus.

21Nustatyta, kad matininkas R. V. 2013-10-24 raštu yra informavęs Žemėtvarkos skyrių, jog ieškovės žemės sklypo plotas po kadastrinių matavimų sumažėjo labiau nei leistina maksimali paklaida ir pateikė žemės sklypo situacijos brėžinį (I t., b. l. 8, 29). Po minėto Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015-01-05 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5-780/2015 matininkas pateikė papildomą prašymą Žemėtvarkos skyriui dėl leistinos maksimalios ploto paklaidos viršijimo, pateikė žemės sklypo situacijos brėžinį (I t., b. l. 9). Iš byloje esančios išvados matyti, kad Žemėtvarkos skyrius, vadovaudamasis Nuostatų 21 punktu, 2015-02-05 surašė išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietoje, kurioje nurodė, kad: „išnagrinėjęs šalių žemės sklypo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus, kitą kartografinę medžiagą, nustatė, kad žemės sklypų (kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - )) abrisuose bei žemės sklypų planuose nurodytų atstumų tarp ribos posūkio taškų nesutapimus laikyti preliminarių matavimų klaidomis ir netikslumais“, todėl priėmė išvadą patikslinti šalių žemės sklypo ribas vietoje (I t., b. l. 12-13). Iš 2015-02-06 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto ir aiškinamojo rašto matyti, kad matininkas, pagal minėtą Žemėtvarkos skyriaus 2015-02-05 išvadą, 2015-02-06 vietoje patikslino žemės sklypo ribas su gretimo žemės sklypo savininko R. M. sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), ribomis ir surašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 1-2, o kitos sklypo ribos nebuvo permatuojamos, paliekant 2013-05-16 nustatytas ribas (I t., b. l. 14, 15). Iš Žemėtvarkos skyriaus 2015-02-23 surašytų žemės sklypų kadastro duomenų bylos tikrinimo aktų matyti, kad Žemėtvarkos skyrius, patikrinęs kadastro duomenų bylą, nustatė, kad: žemės sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams nustatyta teisingai; žemės sklypo plotas nustatytas teisingai; žemės sklypo planas sudarytas teisingai; kiti dokumentai užpildyti teisingai; žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta ir sukomplektuota teisingai, o pastabose nurodė, jog kadastro duomenys galės būti keičiami tik gavus visų bendraturčių sutikimus (I t., b. l. 61). Iš šalių žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), planų matyti, kad Žemėtvarkos skyrius 2015-02-23 suderino šiuos patikslintus žemės sklypų planus (I t., b. l. 30-31). Liudytoju apklaustas Žemėtvarkos skyriaus specialistas T. P. patvirtino, kad nors šalių žemės sklypo plotas po kadastrinių matavimų sumažėja labiau nei leistina paklaida, tačiau matininkui patikslinus neaiškią sklypo ribą su gretimo sklypo savininko R. M. sklypo riba pagal Žemėtvarkos skyriaus išvadą, kadastro duomenų byla atitinka reikalavimus ir gali būti teikiama registruoti, kadangi su sklypo ribomis sutinka gretimų sklypų savininkai, ribos atitinka faktinę situaciją ir daugiau žemės ploto nėra iš kur paimti, o už trūkstamą plotą bus kompensuota pinigais. Trečiojo asmens Žemėtvarkos skyriaus atstovas paaiškino, kad sklypo ribos teritorijų planavimo dokumente nėra nurodytos valstybinėje koordinačių sistemoje, o atlikus kadastrinius matavimus šios ribos nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, todėl dėl netikslių preliminarių matavimų jos ir nesutampa. Tačiau kadastro duomenų byla yra parengta teisingai, sklypo ribos atitinka faktinę situaciją, su kuria sutinka besiribojančių sklypų savininkai, todėl Žemėtvarkos skyrius pagrįstai suderino parengtus žemės sklypų planus.

22Iš aukščiau nurodytų įrodymų ir nustatytų aplinkybių matyti, kad matininkas ieškovės pageidavimu atliko kadastrinius žemės sklypo matavimus ir nustatęs mažesnį žemės sklypo plotą nei leistina paklaida gavo minėtame Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015-01-05 sprendime nurodytą Žemėtvarkos skyriaus išvadą, surašytą remiantis Nuostatų 21 punktu, kurioje jam buvo suformuluotas nurodymas patikslinti žemės sklypo ribas vietoje. Todėl matininkas galėjo toliau tęsti kadastrinius matavimus ir įvykdęs Žemėtvarkos skyriaus išvadoje nurodytą reikalavimą juos užbaigti bei pateikti Žemėtvarkos skyriui kadastro duomenų bylą tikrinimui ir derinimui. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad siekiant nustatyti žemės sklypo kadastro duomenis tiek ieškovė, tiek matininkas padarė viską, ką numato Nuostatai, todėl atsakovai negali savo nesutikimo leisti pateikti įregistruoti kadastro duomenis grįsti neteisėtais ieškovės ar matininko veiksmais.

23Kaip minėta, tikrinti kadastrinių matavimų teisingumą ir priimti sprendimus dėl jų suderinimo yra Žemėtvarkos skyriaus funkcija ir kompetencija, todėl ši institucija patikrino atliktus kadastrinius matavimus bei sudarytą kadastro duomenų bylą. Atliekant patikrinimą Žemėtvarkos skyrius turi vadovautis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009-09-03 įsakymu Nr. 1P-98 patvirtintomis „Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklėmis“ (toliau Taisyklės). Nagrinėjhamu atveju atlikus tokį patikrinimą Žemėtvarkos skyrius 2015-02-23 surašytuose žemės sklypų kadastro duomenų bylos tikrinimo aktuose nustatė, jog žemės sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams nustatyta teisingai, žemės sklypo plotas nustatytas teisingai, žemės sklypo planas sudarytas teisingai, ribų paženklinimo-parodymo aktas užpildytas teisingai, kadastro duomenų forma užpildyta teisingai, žemės sklypo vertės apskaičiuotos teisingai, kadastro duomenų byla parengta, sukomplektuota teisingai (I t., b. l. 61). Remiantis patikrinimo rezultatais Žemėtvarkos skyrius suderino matininko parengtus žemės sklypo planus (I t., b. l. 30, 31). Pažymėtina, kad minėtų Taisyklių 25 punktas numato, jog teritorinio padalinio darbuotojų pagal Taisykles parengti ir pasirašyti Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktai, taip pat atlikti kiti veiksmai (neveikimas) gali būti skundžiami teritorinio padalinio vadovui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, o 26.1 punktas numato, kad teritorinio padalinio vadovo atlikti veiksmai (neveikimas) ir priimti sprendimai dėl privačios ir savivaldybių žemės sklypų gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Todėl minėtus Žemėtvarkos skyriaus 2015-02-23 žemės sklypų kadastro duomenų bylos tikrinimo aktus, taip pat veiksmus suderinant žemės sklypo planus, atsakovai turėjo teisę skųsti ir juos nustatyta tvarka nuginčyti, jeigu mano, kad kadastriniai matavimai yra neteisingi. Tačiau atsakovai neginčijo Žemėtvarkos skyriaus veiksmų ir sprendimų, kurie yra galiojantys, ir ieškovė pagrįstai siekia jais pasinaudoti. Todėl Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nenuginčijus Žemėtvarkos skyriaus veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumo, teismas neturi pagrindo nesivadovauti galiojančiais 2015-02-23 žemės sklypų kadastro duomenų bylos tikrinimo aktais ir suderintais žemės sklypo planais.

24Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas pripažįsta, kad ieškovė, turėdama nustatytus jos žemės sklypo kadastro duomenis, kuriuos patikrino ir jų teisingumą konstatavo įgaliota tą daryti institucija, įgijo teisę pateikti šiuos kadastro duomenis įregistravimui viešame registre. Tačiau Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatytą prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą turi pateikti visi nekilnojamojo daikto savininkai (Įstatymo 13 straipsnio 2 dalis). Todėl atsakovų nesutikimas pateikti tokį prašymą, pasireiškiantis nepasirašant žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktuose ir žemės sklypų planuose, užkerta kelią ieškovei įgyvendinti savo teisę įregistruoti nustatytus kadastro duomenis. Šioje situacijoje ieškovė, užsakiusi ir sumokėjusi už matininko atliktus kadastrinius matavimus, ir turėdama su Žemėtvarkos skyriumi suderintus žemės sklypo planus bei tinkamai parengtą kadastro duomenų bylą, neturi pareigos dar kartą tikslinti kadastrinius matavimus, kol administracine tvarka nėra konstatuota, kad kadastrinių matavimų metu buvo padaryti kokie nors teisės aktų pažeidimai.

25Sprendžiant kurios šios bylos šalies interesus šioje kadastrinių matavimų procedūros stadijoje teismas turi ginti, būtina pažymėti, kad ieškovės siekis pateikti kadastro duomenų bylą įregistravimui Nekilnojamojo turto kadastre nereiškia, kad nustatyti kadastro duomenys savaime bus įregistruoti jeigu ieškinys bus patenkintas. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalis numato, kad išnagrinėjęs prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti Kadastro tvarkytojas gali priimti vieną iš šių sprendimų: 1) prašymą tenkinti; 2) prašymą atmesti; 3) sprendimo priėmimą atidėti. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 88 punktas numato, kad Kadastro tvarkytojo darbuotojas patikrina ar: dokumentas, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti, nėra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas; žemės sklypo planas teisės aktų nustatyta tvarka suderintas su žemėtvarkos skyriumi; nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir šių Nuostatų reikalavimus. Pagal Įstatymo 14 straipsnio 4 punktą, Kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šio Įstatymo reikalavimų.

26Šio teisinio reglamentavimo kontekste akivaizdu, kad kadastrinių duomenų registravimo klausimą turi spręsti Kadastro tvarkytojas, kurio kompetencijai ir priskirta priimti sprendimą ar įregistruoti kadastrinius duomenis ar ne. Pažymėtina, kad Kadastro tvarkytojas taip pat yra viešo administravimo subjektas, kurio sprendimus dėl kadastro duomenų įregistravimo ar atsisakymo tai daryti gali skųsti tiek ieškovė, tiek atsakovai. Todėl leidimas pateikti ieškovei nustatytus kadastro duomenis įreistravimui reiškia tik leidimą užbaigti pradėtą procedūrą, sudarant galimybę savo pareigas atlikti atitinkamiems viešojo administravimo subjektmas. Tačiau atsakovai savo nesutikimu leisti ieškovei pateikti kadastro duomenis įregistravimui nepagrįstai varžo ieškovės teisę, nes sukuria situaciją kai ieškovė net negali pateikti kadastro duomenų įregistravimo klausimui spręsti, o Kadastro tvarkytojas neturi galimybės patikrinti kadastro duomenų bylos ir priimti bet kokį sprendimą dėl jų įregistravimo, kurį abi šalys turėtų teisę ir galimybę skųsti, jeigu su juo nesutiks. Atsakovai, nesutikdami su ieškovės iniciatyva nustatytais kadastriniais duomenimis, tačiau patys kitų kadastrinių matavimų įstatymų nustatyta tvarka neinicijuodami, neskųsdami dėl atliktų kadastrinių matavimų jau priimtų Žemėtvarkos skyriaus sprendimų ir atliktų veiksmų, ir nesudarydami galimybės ieškovei leisti pateikti Kadastro tvarkytojui kadastro duomenų bylą, kad šis galėtų priimti bet kokį galutinį sprendimą dėl jų įregistravimo, elgiasi nesąžiningai ir neleidžia ieškovei užbaigti kadastrinių matavimų procedūros iki galo, nors dėl susiklosčiusios padėties nėra jokios ieškovės kaltės. Atkreiptinas atsakovų dėmesys, kad taip kaip ieškovės iniciatyva ir pagal teisės aktų nustatytas procedūras kadastro duomenys buvo nustatyti ir suderinti su Žemėtvarkos skyriumi, taip atsakovų iniciatyva administracine tvarka atitinkamų institucijų sprendimai, kuriais šie kadastro duomenys buvo suderinti ir galbūt bus įregistruoti, turėtų būti nuginčyti, jeigu atsakovai su jais nesutinka. Tačiau atsakovai to nedaro, o savo neveikimu tiesiog sukuria ieškovei situaciją, kurioje jokios tolesnės procedūros dėl pradėtų kadastrinių matavimų vykti negali ir ieškovė yra priversta reikšti šioje byloje nagrinėjamą ieškinį. Todėl pripažintina, kad atsakovai iš esmės ginčija pačią ieškovės kaip bendraturtės teisę, susijusią su bendru daiktu, o ne šios teisės įgyvendinimo būdą ar sąlygas. Toks atsakovų elgesys neatitinka CK 4.75 straipsnio 1 dalies reikalavimų ieškoti bendraturčiams priimtiniausio jiems sprendimo būdo ir nesiekti savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita, nes vien tik dėl savo subjektyvaus įsitikinimo, kad kadastriniai matavimai atlikti neteisingai, atsakovai trukdo ieškovei įgyvendinti savo teisę pateikti nustatytus kadastro duomenis įregistruoti.

27Nepagrįstas ir atsakovų argumentas, kad nustatytų kadastro duomenų negalima pateikti įregistravimui kol nėra pašalintas leistinos žemės sklypo ploto paklaidos viršijimas. Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad pats savaime sklypo ploto skirtumas, kuris viršija leistiną matavimo tikslumą, nėra absoliuti kliūtis įregistruoti kadastrinių matavimų duomenis, ir tai nepažeidžia savininko teisių, nes už trūkstamą plotą jam yra kompensuojama. Šiuo atveju matininkas ir Žemėtvarkos skyrius yra įvykdę visas procedūras pagal Nuostatų 21 punktą, kuris reglamanetuoja kadastrinių matavimų eigą kai nustatoma, kad žemės sklypo plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto daugiau kaip maksimali leistina ploto paklaida, o atsakovai nėra nuginčiję tokių procedūrų teisėtumo. Todėl už trūkstamą žemės sklypo plotą šalims bus kompensuota, jeigu Kadastro tvarkytojui patikrinus nustatytus kadastro duomenis nebus nustatyta trūkumų ir jie bus įregistruoti tokie, kokie šiuo metu yra parengtoje kadastro duomenų byloje. Tuo tarpu nustačius trūkumų jie bus taisomi nustatyta tvarka ir įregistruojami tik tuomet, kai atitiks visus reikalavimus ir tą patvirtins juos registruojantis Kadastro tvarkytojas. Tai reiškia, kad atsakovų interesai nebus pažeisti vien dėl to, kad ieškovė pateiks įregistravimui kadastro duomenis.

28Ieškovė nurodo, kad turėjo 700,88 EUR (2 420 Lt) išlaidų už kadastrinius matavimus, kuriuos atliko UAB „Geodezininkai“, ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (II t., b. l. 24, prijungtos civilinės bylos Nr. 2-5-780/2015, II t., b. l. 76-78). Remdamasi CK 4.76 straipsniu ieškovė prašo priteisti iš kiekvieno atsakovo po 70,08 EUR iš šios sumos, nes bendraturčių yra dešimt ir kiekvienam tenka po 1/10 šių išlaidų, susijusių su bendru sklypu.

29Pagal CK 4.76 straipsnį, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti su bendru turtu susijusias išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Ieškovės išlaidos už bendro žemės sklypo kadastrinius matavimus yra susijusios su bendro turto išlaikymu ir įmokomis už šį turtą, nes buvo būtinos siekiant atlikti kadastrinius matavimus ir nustatyti žemės sklypo ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, kadangi žemės sklypas įregistruotas tik pagal preliminarius matavimus. Atliktų kadastrinių matavimų rezultatai turės įtakos visų bendraturčių interesams ir šiais rezultatais jie naudosis visi, todėl ir išlaidos jiems atlikti turi tekti visiems žemės sklypo savininkams. Tačiau šios išlaidos turi tekti visiems bendraturčiams ne lygiomis dalimis, kaip nurodo ieškovė, o proporcingai jų turimo turto daliai, kaip tai numato CK 4.76 straipsnis. Todėl šios išlaidos iš atsakovų priteistinos proporcingai jų turimai nuosavybės daliai: visiems atsakovams priklauso po 277 / 3546 dalis žemės sklypo, todėl kiekvienam tenkanti dalis sudaro 7,81 % (277 x 100 / 3546). Tai reiškia, kad iš 700,88 EUR bendros sumos kiekvieno atsakovo mokėtina dalis sudaro 54,74 EUR (700,88 EUR x 7,81 %), kurie ir priteistini ieškovei iš kiekvieno atsakovo.

30Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovų (I t., b. l. 38-40).

31Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro: 41 EUR žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą (I t., b. l. 21); 29,70 EUR už procesinių dokumentų, reikalingų bylai, kopijavimą rengiant ieškinį (I t., b. l. 25-27); 6,17 EUR už procesinių dokumentų siuntimą teismui (II t., b. l. 33); 290 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios pagrįstos pinigų primimo kvitu (II t., b. l. 32). Pažymėtina, kad 290 EUR išlaidos advokato pagalbai apmokėti, įvertinus tai, kad atstovas teisines paslaugas teikė viso bylos nagrinėjimo metu, surašė ieškinį, atstovavo dviejuose teismo posėdžiuose, kurie užtruko iš viso 6 valandas, neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) minimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų makslimalių dydžių. Visos šios išlaidos, kurių bendra suma 366,87 EUR (41 EUR + 29,70 EUR + 6,17 EUR + 290 EUR), yra priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 122,29 EUR (366,87 EUR / 3), nes ieškinys tenkinamas visiškai.

32Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 62,99 EUR sumą, priteistinos iš atsakovų, iš kiekvieno po 22,99 EUR (62,99 EUR / 3), nes ieškinys patenkintas, o atsakovai kalti dėl jų susidarymo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

33Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., 385 str., teisėjas

Nutarė

34Ieškinį patenkinti visiškai.

35Leisti ieškovei O. K. (a. k. ( - ) pateikti įregistravimui Nekilnojamojo turto kadastre žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), esančio ( - ) kaime 8, ( - ) sen., Lazdijų r. sav., kadastro duomenų byloje nustatytus kadastrinius duomenis be atsakovų R. S. (a. k. ( - ) A. S. (a. k. ( - ) ir Ž. S. (a. k. ( - ) prašymo (sutikimo).

36Priteisti ieškovei O. K. (a. k. ( - ) iš atsakovų R. S. (a. k. ( - ) A. S. (a. k. ( - ) ir Ž. S. (a. k. ( - ) iš kiekvieno po 54,74 EUR (penkiasdešimt keturis eurus 74 centus) išlaidų už atliktus kadastrinius matavimus.

37Priteisti ieškovei O. K. (a. k. ( - ) iš atsakovų R. S. (a. k. ( - ) A. S. (a. k. ( - ) ir Ž. S. (a. k. ( - ) iš kiekvieno po 122,29 EUR (vieną šimtą dvidešimt du eurus 29 centus) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno.

38Išieškoti iš atsakovų R. S. (a. k. ( - ) A. S. (a. k. ( - ) ir Ž. S. (a. k. ( - ) po 22,99 EUR (dvidešimt du eurus 99 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, išieškant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sąskaitą Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, įmokos kodas – 5660.

39Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, dalyvaujant teismo... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs bylą... 3. Ieškovė prašo: 1) leisti pateikti įregistravimui Nekilnojamojo turto... 4. Ieškovė nurodo, kad atlikus žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), esančio (... 5. Atsakovai su ieškiniu nesutinka. Jų nesutikimas grindžiamas tuo, kad... 6. Ieškinys tenkintinas.... 7. Byloje nustatyta, kad ieškovė O. K. ir atsakovai A. S., Ž. S. ir R. S.,... 8. Teismo išvados grindžiamos šiais motyvais ir įrodymais.... 9. Ginčas tarp šalių kilo dėl to, kad ieškovė negali pateikti... 10. Sprendžiant kilusį ginčą ir ieškinyje suformuluotą reikalavimą būtina... 11. Pagal bendrąją taisyklę (Civilinio kodekso (toliau CK) 4.75 straipsnio 1... 12. Tai reiškia, kad šioje byloje ieškovė turi įrodyti, jog atsakovų... 13. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau Įstatymas) 8 straipsnio 1... 14. Nurodytas teisinis reglamentavimas visiškai pagrindžia ieškovės teisę... 15. Nustačius, kad atlikus ieškovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius... 16. Vertinant ar ieškovė ir matininkas laikėsi teisės aktų reikalavimų... 17. Nuostatų 32 punktas numato kokius veiksmus turi atlikti matininkas... 18. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad Nuostatai reglamentuoja... 19. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovai yra žemės sklypo, kuriam... 20. Byloje pateiktas ieškovės prašymas patvirtina, kad ji yra pateikusi... 21. Nustatyta, kad matininkas R. V. 2013-10-24 raštu yra informavęs Žemėtvarkos... 22. Iš aukščiau nurodytų įrodymų ir nustatytų aplinkybių matyti, kad... 23. Kaip minėta, tikrinti kadastrinių matavimų teisingumą ir priimti sprendimus... 24. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas pripažįsta, kad ieškovė, turėdama... 25. Sprendžiant kurios šios bylos šalies interesus šioje kadastrinių matavimų... 26. Šio teisinio reglamentavimo kontekste akivaizdu, kad kadastrinių duomenų... 27. Nepagrįstas ir atsakovų argumentas, kad nustatytų kadastro duomenų negalima... 28. Ieškovė nurodo, kad turėjo 700,88 EUR (2 420 Lt) išlaidų už kadastrinius... 29. Pagal CK 4.76 straipsnį, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo... 30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 31. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro: 41 EUR žyminio mokesčio už... 32. Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios... 33. Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 268 str., 270... 34. Ieškinį patenkinti visiškai.... 35. Leisti ieškovei O. K. (a. k. ( - ) pateikti įregistravimui Nekilnojamojo... 36. Priteisti ieškovei O. K. (a. k. ( - ) iš atsakovų R. S. (a. k. ( - ) A. S.... 37. Priteisti ieškovei O. K. (a. k. ( - ) iš atsakovų R. S. (a. k. ( - ) A. S.... 38. Išieškoti iš atsakovų R. S. (a. k. ( - ) A. S. (a. k. ( - ) ir Ž. S. (a.... 39. Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą...