Byla 2-5-780/2015
Dėl leidimo įregistruoti žemės sklypo kadastrinius matavimus be bendraturčių sutikimo pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovams A. S., Ž. S. ir R. S., tretiesiems asmenims B. K., V. P., J. I. P., S. Ž., R. S., V. S., E. D., R. D., R. M., J. K., A. V., V. M., O. V., V. M., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriui, Veisiejų regioninio parko direkcijai

1Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Joanai Kardokienei, ieškovei O. K. ir jos atstovei advokatei Stasei Jovaišienei, atsakovams A. S., Ž. S. ir jų bei atsakovo R. S. atstovui advokatui Aivarui Giliui, tretiesiems asmenims S. Ž., R. D. ir R. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl leidimo įregistruoti žemės sklypo kadastrinius matavimus be bendraturčių sutikimo pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovams A. S., Ž. S. ir R. S., tretiesiems asmenims B. K., V. P., J. I. P., S. Ž., R. S., V. S., E. D., R. D., R. M., J. K., A. V., V. M., O. V., V. M., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriui, Veisiejų regioninio parko direkcijai.

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą

Nustatė

3Patikslinusi ieškinio reikalavimą ieškovė prašo: 1) leisti ieškovei O. K. pateikti suderinimui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriui UAB „Geodezininkai“ parengtą 11,82 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), kadastrinių matavimų bylą be atsakovų Ž. S., A. S. ir R. S. sutikimo su planuose pažymėtomis ribomis ir plotais, bei leisti pateikti įregistravimui Nekilnojamojo turto kadastre kadastrinių matavimų byloje nustatytus kadastrinius duomenis be atsakovų prašymo; 2) priteisti O. K. iš atsakovų kadastrinių matavimo atlikimo išlaidas: iš Ž. S. – 188,83 Lt (54,69 EUR), iš R. S. ir A. S. – po 186,80 Lt (54,10 EUR); 3) priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas: 148 Lt (42,86 EUR) žyminio mokesčio ir išlaidas teisinei advokato pagalbai apmokėti.

4Ieškovė paaiškino, kad užsakė atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, tačiau matininkui juos atlikus atsakovai, kurie yra žemės sklypo bendraturčiai, nepasirašo žemės sklypų planuose, o be jų parašų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyrius nepriima kadastrinių matavimų bylos suderinimui. Ieškovė teigia, kad nors dviejuose 2014-01-07 šios institucijos tikrinimo aktuose nurodytos dvi atsisakymo suderinti kadastrinius matavimus priežastys: parengtuose žemės sklypų planuose nurodyti linijų ilgiai skiriasi nuo tų pačių ribų linijų ilgių pagal preliminarius matavimus; ir žemės sklypo planuose nepasirašė visi savininkai, tačiau žemės sklypų linijų ilgių skirtumas yra tik formali priežastis netęsti kadastrinių matavimų derinimo, kadangi svarbiausia kliūtis yra atsakovų nepasirašymas žemės sklypų planuose. Ieškovė teigia, kad atsakovams pasirašius žemės sklypų planuose Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyrius toliau tęstų kadastrinių matavimų bylos derinimą, nes be jų parašų ši tarnyba net netikrina kadastro duomenų vietoje. Ieškovė pripažįsta, kad po kadastrinių matavimų vietoje matininkui nustačius mažesnį žemės sklypo plotą nei maksimali leistina paklaida Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyrius nėra pateikęs Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte numatytos išvados dėl žemės sklypo ribų patikslinimo. Taip pat ieškovė pripažįsta, kad prieš sudarydama sutartį dėl kadastrinių matavimų ji su atsakovais nesitarė, nes jų santykiai yra blogi.

5Atsakovai su ieškiniu nesutinka. Savo atsiliepime jie pripažįsta, kad nepasirašo žemės sklypų planuose, tačiau savo nepasirašymą grindžia tuo, kad ieškovės pasamdyto matininko parengti žemės sklypų planai neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes žemės sklypo plotas yra mažesnis daugiau nei maksimali leistina paklaida. Todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus negalėjimą suderinti kadastrinių matavimų lemia ne vien tik atsakovų nesutikimas pasirašyti žemės sklypo planuose, bet ir kiti žemės sklypo planų parengimo pažeidimai. Atsakovai nurodo, kad jie nepiktnaudžiauja savo teisėmis ir kai tik žemės sklypo planas neprieštaraus nustatytiems teisės aktų reikalavimams, jie jį patvirtins savo parašais.

6Atsakovas Ž. S. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad nesutinka su ieškovės reikalavimais, nes preliminarūs kadastriniai matavimai nesutampa su ieškovės matininko atliktais kadastriniais matavimais ir jam atrodo, kad šie yra neteisingi, nes atsakovų matininko atlikti kadastriniai matavimai skiriasi nuo ieškovės. Šiuos neatitikimus reikia išspręsti, o įstatymuose yra galimybė tikslinti ir preliminarius ir dabartinius matavimus.

7Atsakovas A. S. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad nesutinka su ieškovės reikalavimais, nes pagal ieškovės matininko atliktus kadastrinius matavimus žemės sklypo plotas sumažėjo labiau nei leistina maksimali paklaida lyginant su preliminariais kadastriniais matavimais, o jam kaip bendraturčiui neaišku kodėl yra toks neatitikimas. Jeigu jam būtų aišku kodėl gaunasi toks skirtumas jis sutiktų su kadastriniais matavimais. Atsakovas mano, kad matavimus reikia tikslinti.

8Ieškinys atmestinas.

9Byloje nustatyta, kad ieškovė O. K. ir atsakovai A. S., Ž. S. ir R. S., kartu su trečiaisiais asmenimis B. K., V. P., J. I. P., S. Ž., R. S. ir V. S. yra 11,82 ha žemės sklypo buto, kadastrinis Nr. ( - ), esančio ( - ), savininkai (I t., b. l. 38, II t., b. l. 7-13). Atsakovai A. S., Ž. S. ir R. S. nepasirašo šio žemės sklypo planuose (I t., b. l. 28, 34), o 2014-01-07 žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktuose Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyrius konstatuoja, kad parengtuose žemės sklypų planuose nurodyti ribų linijų ilgiai skiriasi nuo tų pačių ribų linijų ilgių, atlikus preliminarius matavimus, taip pat, kad žemės sklypo planuose turi pasirašyti savininkai, jog sutinka su žemės sklypo ribomis ir nustatytu žemės sklypo plotu (I t., b. l. 14, 15). Nustatyta, kad šalims priklausančio žemės sklypo plotas po kadastrinių matavimų sumažėjo labiau nei leistina maksimali paklaida (I t., b. l. 8, 20), tačiau Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyrius nėra pateikęs Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte numatytos išvados dėl žemės sklypo ploto skirtumo priežasties ir dėl sklypo ribų patikslinimo. Todėl atsakovai turi pagrįstą pagrindą nesutikti su ieškovės užsakymu atliktais kadastriniais matavimais ir nepasirašyti žemės sklypų planuose, kol šių neatitikimų priežastys nėra nustatytos ir nėra pašalintos teisės aktuose nustatyta tvarka. Atitinkamai ieškovė neturi teisės reikšti ieškinyje nurodytų reikalavimų kol kadastriniai matavimai nėra užbaigti teisės aktuose nustatyta tvarka, nes neaišku kokie galutiniai kadastrinių matavimų rezultatai bus ir ar atsakovai jiems nepritars galutinai pabaigus kadastrinius matavimus.

10Teismo išvados grindžiamos šiais motyvais ir įrodymais.

11Ginčas byloje iš esmės kilo dėl to, ar ieškovė negali suderinti pagal jos užsakymą atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų tik dėl to, kad atsakovai atsisako pasirašyti žemės sklypų planuose, ar ir dėl to, kad patys kadastriniai matavimai bei parengti žemės sklypų planai neatitinka teisės aktų reikalavimų. Ieškovė ieškinį pareiškė žemės sklypo bendraturčiams, kurie nepasirašo žemės sklypų planuose, todėl būtina nustatyti ar atsakovai taip elgiasi pagrįstai ir ar iš tiesų ieškovės teises pažeidžia būtent jie.

12Dažnai nuosavybės teisė į daiktą priklauso ne vienam, bet dviem ar daugiau savininkų. Esant nuosavybės teisėje nustatytoms kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalims, laikoma, kad daiktas jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal bendrąją taisyklę (Civilinio kodekso (toliau CK) 4.75 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. Įstatyminis imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu, o bendraturčiai gali ginčyti tik kito bendraturčio įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-1064/2003; Nr. 3K-3-604/2004; Nr. 3K-3-132/2009; 3K-3-260/2009).

13Šiuo atveju akivaizdu, kad atsakovų nesutikimą su kadastrinių matavimų rezultatais, kuriuos ieškovė siekia suderinti be atsakovų sutikimo, lemia tai, kad atlikus kadastrinius matavimus žemės sklypas sumažėjo labiau nei leistina maksimali paklaida. Vadinasi atsakovai visiškai pagrįstai teigia, kad tokie kadastriniai matavimai, dėl kurių jų žemės sklypas sumažėja labiau nei leistina teisės aktais, pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus, o jų atsisakymas pasirašyti tokius žemės sklypų planus nėra nemotyvuotas. Sprendžiant ginčą būtina nustatyti ar atsakovų motyvai yra pagrįsti ir teisėti ir ar ieškovės teisės yra pažeidžiamos būtent dėl atsakovų veiksmų, o ne dėl kitų priežasčių ir kitų asmenų veiksmų.

14Pabrėžtina, kad atsakovai kelia klausimą ar kadastriniai matavimai atlikti tinkamai ir laikantis tai reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, todėl būtina įvertinti ir tai, ar prieš reikšdama ieškinį atsakovams pati ieškovė yra įvykdžiusi visus teisės aktuose numatytus reikalavimus, būtinus norint pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis.

15Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kadastro duomenys nustatomi kai keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys, o šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad kadastro duomenų nustatymo detalią tvarką ir reikalavimus, nekilnojamojo daikto planų bei kadastro duomenų formų turinį ir parengimo bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos suformavimo tvarką nustato Kadastro nuostatai. Šioje byloje nagrinėjamą ginčo atvejį, kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo plotas yra mažesnis nei maksimali leistina paklaida, reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų „Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų“ (toliau Nuostatai) 21 punktas ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikrinimo taisyklių“ (toliau Taisyklės) 24 punktas.

16Nuostatų 21 punktas numato, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau vadinama – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų organizatorių.

17Minėtų Taisyklių 24 punktas taip pat numato, kad tais atvejais, kai žemės sklypo ploto paklaida didesnė nei maksimali leistina, vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir žemėtvarkos skyriaus vedėją. Šiuo atveju matavimo darbai gali būti tęsiami tik po to, kai teisės aktų nustatyta tvarka bus patikslinti teritorijų planavimo dokumentai bei juose suformuoto žemės sklypo ribos.

18Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad kadastrinių matavimų vykdytojui nustačius, kad jo apskaičiuotas žemės sklypo plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto daugiau kaip maksimali leistina ploto paklaida ir raštu informavus apie tai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį, pastarasis privalo nustatyti žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir privalo surašyti išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte. Be to, jeigu Žemėtvarkos skyrius nustato, kad teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose yra pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, jis inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patikslinimą. Tokiu atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai gali būti tęsiami tik vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Tai reiškia, kad tokioje situacijoje Nuostatų 21 punkte numatyta išvada yra būtinas kadastro duomenų bylos dokumentas, be kurio vykdytojas (matininkas) iš viso negali tęsti matavimo darbų ir jų užbaigti, sudarydamas Nuostatų reikalavimus atitinkantį žemės sklypo planą.

19Ieškovės pateiktas matininko R. V. 2013-10-24 raštas patvirtina, kad jis raštu informavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyrių, jog ieškovės žemės sklypo plotas po kadastrinių matavimų sumažėjo labiau nei leistina maksimali paklaida ir pateikė žemės sklypo situacijos brėžinį (I t., b. l. 8, 9). Vadinasi matininkas įvykdė savo pareigą pagal Nuostatų 21 punktą ir taisyklių 24 punktą ir savo darbą gali toliau tęsti tik gavęs minėtą išvadą. Tačiau tiek pati ieškovė, tiek liudytoju apklaustas matininkas R. V. patvirtino, kad Nuostatų 21 punkte numatytos išvados Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyrius taip ir nepateikė. Liudytojas R. V. patvirtino, kad šio žemės sklypo ir gretimų žemės sklypų abrisai nesutampa, kad šio žemės sklypo preliminarūs kadastriniai matavimai yra netikslūs, todėl žemėtvarkos skyrius ir turi nuspręsti ką reikia taisyti - ar ribas žemės sklypo plane, nustatytas preliminariais matavimais, ar ribas jo parengtuose planuose. Pažymėtina, kad pagal matininko parodymus yra pagrindas manyti, kad žemėtvarkos skyriui šiuo atveju gali prireikti inicijuoti teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patikslinimą, kaip tai numatyta Nuostatų 21 punkte ir taisyklių 24 punkte, nes matininkas teigia, kad netikslūs yra preliminarūs kadastriniai matavimai. Matininkas R. V. patvirtino, kad gavęs žemėtvarkos skyriaus išvadą su konkrečiais nurodymais jis galėtų toliau tęsti savo darbą, tačiau žemėtvarkos skyrius išvados nepateikia, o reikalauja pateikti visų žemės sklypo savininkų parašus ant žemės sklypo plano. Nors ieškovės pateikė 2014-01-24 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus raštą, kuriuo grindžia savo reikalavimą, tačiau šiuo raštu buvo atsakyta tik į kažkokį žodinį matininko prašymą, o ne į nurodytą jo rašytinį pranešimą, be to šiame atsakyme nėra jokių duomenų, privalomų minėtai išvadai, kadangi atsakyme nurodomi tik teisės aktai, kuriais remiantis atliekami kadastriniai matavimai, bet nėra nurodomos žemės sklypo ploto neatitikimo priežastys ir nenurodomi nurodymai matininkui kurias žemės sklypo ribas reikia patikslinti.

20Akivaizdu, kad susidariusioje situacijoje matininkas negalėjo ir negali tęsti kadastrinių matavimų darbų, ką jis pripažįsta ir pats, nes savo pareigos šioje situacijoje neatlieka ir būtinos išvados nepateikia valstybės institucija, kuri atsakinga už sprendimų priėmimą tokioje situacijoje. Todėl viena vertus, matininko R. V. parengti žemės sklypų planai, ant kurių pasirašyti visus savininkus reikalauja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyrius, iš viso nėra tinkamai parengti, nes atsakingai institucijai nepriėmus privalomo sprendimo dėl leistinos ploto paklaidos viršijimo kadastriniai matavimai nėra užbaigti ir negali būti tęsiami, o kita vertus, atsakovai visiškai pagrįstai nesutinka pasirašyti ant tokių žemės sklypų planų, kol nėra aišku ar žemės sklypo ribas reikia patikslinti vietovėje ar teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte. Juo labiau, kad trečiojo asmens R. M. pateikti jo žemės sklypo, kuris dvejomis linijomis ribojasi su ginčo šalių žemės sklypu, kadastriniai matavimai (II t., b. l. 147-153) ir jo paaiškinimai taip pat patvirtina, kad dabartinių ieškovės kadastrinių matavimų neįmanoma suderinti ir su gretimų žemės sklypų ribomis, kol žemėtvarkos skyrius nėra surašęs išvados su nurodymais kuriuos šalių žemės sklypo kadastrinius matavimus reikia tikslinti.

21Teismas sutinka su atsakovų argumentu, kad negalima reikalauti bendraturčių pasirašyti ant netikslių ir negalutinių žemės sklypo planų. Bendraturčiai savo sutikimą turi duoti ne abstrakčiai kito bendraturčio teisei atlikti tam tikrus veiksmus, o aiškiai apibrėžtiems ir konkretiems veiksmams, kurių koreguoti daugiau nereikės, ir kurių realizavimui bendraturčių nesutikimas yra vienintelė kliūtis. Šiuo atveju paties Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus galutiniai rašytiniai paaiškinimai patvirtina, kad jis negali, o teismui patenkinus ieškinį vis tiek negalės, suderinti žemės sklypų kadastrinių matavimų, nes pirmiausiai reikia ištaisyti kadastrinių matavimų trūkumus dėl sklypų ribų ilgių skirtumo ir tik tuomet galima kreiptis į teismą dėl leidimo įregistruoti kadastrinius matavimus be bendraturčių sutikimo (II t., b. l. 157). Tokia trečiojo asmens pozicija visiškai paneigia ieškovės argumentą, kad atsakovų nesutikimas yra pagrindinė kliūtis, trukdant tęsti kadastrinių matavimų suderinimo procedūras, ir kad teismui patenkinus ieškinį žemėtvarkos skyrius priims suderinimui kadastro duomenų bylas. Nurodyti trečiojo asmens paaiškinimai visiškai atitinka minėtų Nuostatų 21 punkto ir Taisyklių 24 punkto reikalavimus ir patvirtina, kad ne atsakovų nesutikimas pasirašyti žemės sklypų planuose, o pačių žemės sklypų planų trūkumai yra kliūtis ieškovei suderinti kadastrinius matavimus su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriumi. Tačiau kartu pabrėžtina, kad teisingai nurodydama pagrindinę kliūtį, trukdančią ieškovei tęsti kadastrinius matavimus ir juos suderinti, ši institucija visiškai ignoruoja Nuostatų 21 punkte įtvirtintą savo pareigą nustatyti žemės sklypo ploto skirtumo priežastis ir surašyti išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte. Šiuo atveju žemėtvarkos skyrius nepagrįstai iš matininko pareikalavo žemės sklypo planų ir visos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos bei nepagrįstai surašė tikrinimo aktus dėl aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, pagal Nuostatų 67 ir 68 punktų reikalavimus, nes pirmiausiai turėjo surašyti Nuostatų 21 punkte nurodytą išvadą, kuria remiantis matininkas ir būtų ištaisęs nurodomus kadastrinių matavimų trūkumus. Pažymėtina, kad šiuos trūkumus matininkas ir taip žino, nes pats apie juos ir informavo žemėtvarkos skyrių. Todėl žemėtvarkos skyrius turi ne dar kartą nurodyti matininkui tuos pačius trūkumus, o nustatyti jų priežastis ir pateikti išvadą kaip juos pašalinti. Šioje kadastrinių matavimų stadijoje matininkui pakanka pateikti žemėtvarkos skyriui situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas ir tam iš viso nereikalingas žemės sklypo savininkų sutikimas su sklypo ribomis ir jo plotu, nes tai tik tarpinis kadastrinių matavimų dokumentas, dėl kurio žemėtvarkos skyrius ir turi duoti išvadą. Ir tik remiantis šia išvada matininkas galėtų parengti galutinį žemės sklypo planą, kuriame turėtų pasirašyti visi savininkai, o šiems atsisakant tą padaryti, ieškovė įgytų teisę reikalauti suderinti kadastrinius matavimus be jų sutikimo. Tačiau Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyrius, praleisdamas vieną kadastrinių matavimų tikrinimo ir rengimo stadiją, ir nesurašydamas tolesniam matininko darbui būtinos išvados, iš karto perėjo prie galutinės kadastro duomenų bylos tikrinimo stadijos ir visiškai nepagrįstai reikalauja pateikti visų žemės sklypo savininkų parašus ant žemės sklypo planų, kurie turi akivaizdžių trūkumų. Tokiu būdu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyrius iš esmės ne tik neatlieka jam priskirtų funkcijų, bet ir nepagrįstai atsakomybę už savo neveiklumą perkelia atsakovams ir taip sukuria ginčą tarp bendraturčių, kuris šioje kadastrinių matavimų rengimo stadijoje net neturėtų kilti. Atitinkamai ir pati ieškovė nepagrįstai reikalavimus teisme reiškia atsakovams, kurių kaltės dėl susidariusios situacijos nėra jokios, o ne Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriui, kurio neveikimas kaip tik ir trukdo matininkui tęsti kadastrinius matavimus ir tinkamai parengti žemės sklypo planą.

22Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ieškovės ieškinys atmestinas, nes atsakovai pagrįstai nesutinka pasirašyti teisės aktų reikalavimų neatitinkančiuose ir iš viso negalutiniuose žemės sklypų planuose. Jie taip pat neturi ir pareigos padengti dalį ieškovės patirtų kadastrinių matavimų išlaidų kol šie darbai nėra užbaigti pagal visus teisės aktų reikalavimus ir nėra aišku ar jie atlikti tinkamai, nes ieškovė pati pripažino, jog ji nevykdė ir savo pareigos bendradarbiauti su atsakovais, kai užsakė atlikti kadastrinius matavimus ir sutartį su matininku pasirašė neįspėjusi atsakovų ir nepasiūliusi šio klausimo spręsti bendrai. Tokiu būdu ieškovė nevykdė savo kaip bendraturtės pareigos veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio bendraturčiams sprendimo būdo, nesiekti savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita.

23Pažymėtina, kad ieškinio atmetimas neužkerta kelio ieškovei pareikšti tokį ieškinį ateityje, jeigu įstatymo nustatyta tvarka pabaigus kadastrinius matavimus ir nustačius žemės sklypo ploto skirtumo priežastis bei jas pašalinus, atsakovai be protingų motyvų vis tiek atsisakys pasirašyti žemės sklypų planuose. Tokiu atveju ieškinio pagrindas bus kitas ir ieškinys nebus tapatus.

24Priimant sprendimą bylinėjimosi išlaidos šalims ir valstybei priteisiamos proporcingai patenkintai ir atmestai jų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 96 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi ieškinys atmetamas, tai atsakovams ir valstybei iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

25Atsakovų atsiliepime yra pareikštas prašymas priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Atsakovų atstovas pateikė atsakovo Ž. S. ir buvusio atsakovo K. S., kurį procese pakeitė Ž. S., turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinantį pinigų priėmimo kvitą (II t., b. l. 172 ), internetinės bankininkystės sąskaitos išrašą (II t., b. l. 174 ) ir sąskaitas už teisines paslaugas (II t., b. l. 173, 175), iš kurių matyti, kad atsakovas Ž. S. iš viso turėjo 600 Lt (173,77 EUR) bylinėjimosi išlaidų, o buvęs atsakovas K. S. – 900 Lt (260,66 EUR) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų advokatas parengė atsiliepimą į ieškinį ir konsultavo K. S., akivaizdu, kad 900 Lt (260,66 EUR) dydžio advokatui sumokėtas honoraras net nesiekia Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau Rekomendacijos) 8.2. punkte nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už atsiliepimo surašymą dydžio. Todėl visa ši suma priteistina K. S. iš ieškovės. Atsižvelgiant į tai, kad advokatas atstovavo atsakovą Ž. S. teismo posėdyje, kurio trukmė yra 3 val. 46 min. (II t., b. l. 180-181), akivaizdu, kad 600 Lt (173,77 EUR) dydžio advokatui sumokėtas honoraras neviršija Rekomendacijų 8.18. ir 9 punktuose nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už vieną atstovavimo valandą teisme dydžio. Todėl visa ši suma priteistina atsakovui Ž. S. iš ieškovės.

26Atitinkamai visos bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 253,50 Lt (73,42 EUR), atmetus ieškinį taip pat išieškotinos iš ieškovės.

27Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., 385 str., teisėjas

Nutarė

28Ieškinį atmesti.

29Priteisti iš ieškovės O. K. (a. k. ( - ) 260,66 (EUR) (du šimtus šešiasdešimt eurų 66 centus) bylinėjimosi išlaidų K. S. (a. k. ( - )

30Priteisti iš ieškovės O. K. (a. k. ( - ) 173,77 EUR (vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus 77 centus) bylinėjimosi išlaidų atsakovui Ž. S. (a. k. ( - )

31Išieškoti iš ieškovės O. K. (a. k. ( - ) 73,42 EUR (septyniasdešimt tris eurus 42 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, išieškant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sąskaitą Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, įmokos pavadinimas – bylinėjimosi išlaidos, įmokos kodas – 5660.

32Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, dalyvaujant teismo... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs bylą... 3. Patikslinusi ieškinio reikalavimą ieškovė prašo: 1) leisti ieškovei O. K.... 4. Ieškovė paaiškino, kad užsakė atlikti žemės sklypo kadastrinius... 5. Atsakovai su ieškiniu nesutinka. Savo atsiliepime jie pripažįsta, kad... 6. Atsakovas Ž. S. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad nesutinka su... 7. Atsakovas A. S. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad nesutinka su... 8. Ieškinys atmestinas.... 9. Byloje nustatyta, kad ieškovė O. K. ir atsakovai A. S., Ž. S. ir R. S.,... 10. Teismo išvados grindžiamos šiais motyvais ir įrodymais.... 11. Ginčas byloje iš esmės kilo dėl to, ar ieškovė negali suderinti pagal jos... 12. Dažnai nuosavybės teisė į daiktą priklauso ne vienam, bet dviem ar daugiau... 13. Šiuo atveju akivaizdu, kad atsakovų nesutikimą su kadastrinių matavimų... 14. Pabrėžtina, kad atsakovai kelia klausimą ar kadastriniai matavimai atlikti... 15. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad... 16. Nuostatų 21 punktas numato, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas,... 17. Minėtų Taisyklių 24 punktas taip pat numato, kad tais atvejais, kai žemės... 18. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad kadastrinių matavimų... 19. Ieškovės pateiktas matininko R. V. 2013-10-24 raštas patvirtina, kad jis... 20. Akivaizdu, kad susidariusioje situacijoje matininkas negalėjo ir negali tęsti... 21. Teismas sutinka su atsakovų argumentu, kad negalima reikalauti bendraturčių... 22. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ieškovės ieškinys atmestinas, nes... 23. Pažymėtina, kad ieškinio atmetimas neužkerta kelio ieškovei pareikšti... 24. Priimant sprendimą bylinėjimosi išlaidos šalims ir valstybei priteisiamos... 25. Atsakovų atsiliepime yra pareikštas prašymas priteisti visas bylinėjimosi... 26. Atitinkamai visos bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių... 27. Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260... 28. Ieškinį atmesti.... 29. Priteisti iš ieškovės O. K. (a. k. ( - ) 260,66 (EUR) (du šimtus... 30. Priteisti iš ieškovės O. K. (a. k. ( - ) 173,77 EUR (vieną šimtą... 31. Išieškoti iš ieškovės O. K. (a. k. ( - ) 73,42 EUR (septyniasdešimt tris... 32. Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą...