Byla 3K-3-127-219/2020

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Donato Šerno ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Suvirinta“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Suvirinta“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Suvirinta“ priešieškinį ieškovui R. B. dėl nuostolių atlyginimo (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Priešgaisrinės sistemos“).

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Kasacinėje byloje sprendžiama dėl atlygintinų paslaugų teikimo ir rangos teisinių santykių atribojimo kvalifikuojant ginčo materialųjį teisinį santykį, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių taikymo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose tinkamumo.

72.

8Ieškovas pareiškė teisme ieškinį ir, sumažinęs ieškinio reikalavimą, prašė priteisti iš atsakovės 10 050 Eur skolą už atliktus darbus ir 1620 Eur išlaidų atlyginimą.

93.

10Ieškovas nurodė, jog bylos šalys 2017 m. birželio 22 d., 2017 m. rugsėjo 9 d. ir 2017 m. lapkričio 13 d. sudarė rangos sutartis dėl ventiliacijos įrengimo (montavimo) darbų atlikimo objekte, esančiame ( - ) (toliau – ginčo objektas). Pagal pirmąją sutartį darbų pradžia – 2017 m. birželio 23 d., pabaiga – 2017 m. rugsėjo 4 d., pagal antrąją sutartį – 2017 m. rugsėjo 9 d. ir 2017 m. lapkričio 9 d., pagal trečiąją sutartį – 2017 m. lapkričio 13 d. ir 2017 m. gruodžio 13 d. Ieškovas atliko sutartus darbus, tačiau atsakovė sumokėjo jam tik 4500 Eur, nors turėjo iš viso sumokėti 15 000 Eur. Be to, atsakovė privalo kompensuoti ieškovo patirtas papildomas išlaidas: šalys pirmiausia buvo sudariusios susitarimą, kad ieškovas atsakovės transporto priemone ir jos sąskaita vyks į darbo vietą, tačiau 2017 m. liepos 3 d. sugedo atsakovės transporto priemonė ir todėl šalys susitarė, kad ieškovas savo transporto priemone vyks į darbo vietą, o atsakovė mokės jam po 10 Eur už kiekvieną dieną ir kompensuos degalų išlaidas. Šios atsakovės nekompensuotos išlaidos iš viso sudaro 1620 Eur (980 Eur atlygis už transporto priemonės naudojimą ir 640 Eur degalų išlaidos).

114.

12Atsakovė savo ruožtu pareiškė priešieškinį, prašydama priteisti jai iš ieškovo 22 904,07 Eur nuostolių atlyginimą ir 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

135.

14Atsakovė nurodė, jog ji ir trečiasis asmuo 2017 m. gegužės 25 d. sudarė statybos darbų rangos sutartį dėl darbų atlikimo ginčo objekte. Darbams atlikti buvo pasitelktas ieškovas. Atsakovė sumokėjo ieškovui 5050 Eur avansą, tačiau darbai sutartyse nustatytais terminais nebuvo atlikti ir perduoti atsakovei, o trečiasis asmuo nutraukė pirmiau įvardytą rangos sutartį. Atsakovė dėl neteisėtų ieškovo veiksmų patyrė 21 837,99 Eur tiesioginius nuostolius, šiuos nuostolius sudaro: ieškovui sumokėtas 5050 Eur avansas, 277,39 Eur draudimo įmoka pagal rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, 6692,94 Eur medžiagų įsigijimo išlaidos, 2900 Eur darbo užmokestis darbuotojui, kuris buvo samdytas darbo funkcijoms tame pačiame objekte atlikti, ir 723,11 Eur mokesčiai už šį darbuotoją, 2000 Eur įrangos nuomos išlaidos, trečiojo asmens įskaityta 4194,55 Eur suma nuostoliams dengti. Be to, atsakovė dėl ieškovo neteisėtų veiksmų patyrė ir netiesioginius nuostolius – ji negavo 1033,08 Eur pelno.

15II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

166.

17Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 13 d. sprendimu patenkino ieškinį iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovės 10 050 Eur skolą – ir atmetė priešieškinį.

187.

19Teismas nustatė, kad bylos šalys, 2017 m. birželio 22 d., 2017 m. rugsėjo 9 d. ir 2017 m. lapkričio 13 d. sudarydamos statybos rangos sutartis, pagal kurias darbai turėjo būti atliekami atitinkamai nuo 2017 m. birželio 23 d. iki 2017 m. rugsėjo 4 d., nuo 2017 m. rugsėjo 9 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d. ir nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki 2017 m. gruodžio 13 d., be kita ko, susitarė, jog rangovui už vieno mėnesio darbą bus mokama 3000 Eur suma. Teismo vertinimu, tokia sutarčių nuostata, taip pat ir ta nuostata, kad kiekvieno mėnesio antrą savaitę mokamas ne mažesnis negu 1000 Eur avansas, rodo, jog šalių sutartas atlyginimas nėra siejamas su galutiniu rangos sutarčių rezultatu. Teismas pažymėjo, jog šalių sutartyse nėra nurodytos darbų kainos, ir, remdamasis išdėstytais argumentais, sprendė, kad šalių sudarytos sutartys turi darbo sutarties požymių.

208.

21Teismo vertinimu, tie faktai, kad, pasibaigus pirmosios sutarties terminui, buvo sudaryta nauja sutartis dėl to paties objekto, pasibaigus antrosios sutarties terminui, – dar viena sutartis, nustatant vis naujus terminus ir paliekant tą patį apmokėjimo būdą, o ne pratęsiamas pirmine sutartimi nustatytas darbų įvykdymo terminas, kaip tas yra įprasta rangos teisiniuose santykiuose, taip pat sudaro pagrindą abejoti, ar galima šalių sudarytas sutartis priskirti statybos rangos sutartims. Kita vertus, teismas nurodė, jog 2017 m. birželio 22 d. sutartis turi ir statybos rangos sutarties požymių, nes sutarties šalys susitarė dėl ventiliacijos sistemų montavimo darbų apimties, jų atlikimo sąlygų ir termino, o susitarimas dėl rangos sutarties objekto ir sutarties įvykdymo termino yra esminės rangos sutarties sąlygos.

229.

23Teismas pažymėjo, kad pirmojoje rangos sutartyje nėra tiksliai ir konkrečiai apibrėžta galutinė sutarties darbų kaina, yra nustatytas tik mėnesinis mokėjimas už darbą. Be to, sutartyje nėra tiksliai apibrėžtas jos objektas. Teismas nurodė, jog atsakovė, būdama statybos darbų profesionalė ir teigdama, kad ji sudarė sutartį su ieškovu dėl vėdinimo sistemų įrengimo darbų atlikimo, kad užsitikrintų tinkamą savo pareigų vykdymą trečiajam asmeniui, turėjo galimybę tiksliai ir detaliai aptarti sutarties su ieškovu sąlygas, taip pat ir apibrėžti galutinę ieškovo darbų kainą, tačiau ji to nepadarė. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad pirmojoje sutartyje nustatyta 6000 Eur kaina būtų neadekvati visų vėdinimo sistemų įrengimo darbų kaina, įvertinus tą aspektą, kad trečiasis asmuo buvo įsipareigojęs sumokėti atsakovei 34 600 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio) už sutartus darbus (taip pat ir šalčio mašinų įrengimą).

2410.

25Teismas sprendė, kad, šalims pasirašius dar dvi sutartis dėl to paties objekto, kuriose nurodyti nauji terminai ir tokiu pačiu principu kaip ir pirmojoje sutartyje apibrėžtas mokėjimas už darbus, buvo pratęstas terminas pirminei sutarčiai įvykdyti ir nustatyta nauja (papildoma) kaina už atliekamus darbus. Teismas pažymėjo, kad 2017 m. birželio 22 d. sutartis buvo sudaryta maždaug 2 mėnesių terminui. Teismo vertinimu, naujų sutarčių sudarymo (pirminės sutarties pratęsimo) aplinkybė patvirtina ieškovo paaiškinimus dėl didelės darbų apimties, t. y. kad dviem asmenims (ieškovui ir atsakovės darbuotojui) pirmojoje sutartyje nustatytu terminu fiziškai nebuvo įmanoma atlikti sutartų darbų. Teismas nurodė, jog, 2018 m. gruodžio 5 d. ekspertizės akto duomenimis, visi (prie sutarties tarp trečiojo asmens ir atsakovės pridėtoje) sąmatoje nurodyti darbai vieno asmens galėtų būti padaryti per 2825,97 valandos (353,24 darbo dienos). Vadinasi, visi darbai, objekte dirbant dviem asmenims, būtų padaryti per 176,6 darbo dienos, t. y. per beveik 9 mėnesių laikotarpį.

2611.

27Teismas nurodė, jog 2018 m. liepos 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti ginčo objekte atlikti ventiliacijos sistemų montavimo darbai. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neginčija tos aplinkybės, jog jis atliko ne visus darbus, tačiau darbų neatlikimas, ieškovo požiūriu, yra siejamas su nepakankamu medžiagų, kurias įsipareigojo patiekti atsakovė, tiekimu, taip pat ir darbo projekto keitimu. Teismas nustatė, kad pagal rangos sutartį, sudarytą tarp trečiojo asmens ir atsakovės, trečiasis asmuo įsipareigojo tiekti medžiagas, reikalingas darbams atlikti, tačiau atsakovė turėjo kiekvieną savaitę nurodyti jų poreikį. Teismas nurodė, jog atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji buvo sudariusi medžiagų tiekimo poreikių lentelę ir pateikusi ją trečiajam asmeniui, todėl, teismo vertinimu, atsakovė yra išimtinai atsakinga už medžiagų, reikalingų sutartiems darbams atlikti, trūkumą. Teismas taip pat pažymėjo, kad ekspertizės akte užfiksuota, jog per pusantro mėnesio buvo atliktas beveik dviejų su puse mėnesio darbas, vadinasi, ieškovas labai veiksmingai vykdė sutartus darbus.

2812.

29Teismas dar kartą nurodė, jog susitarimas dėl mokėjimo už darbą atitinka darbo sutarties, o ne rangos sutarties nuostatas, nes mokėjimas yra siejamas su darbo funkcijų vykdymu atitinkamu laikotarpiu ir nėra siejamas su atliktų darbų perdavimu. Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais, konstatavo, kad atsakovė privalo vykdyti sutartimis prisiimtus įsipareigojimus ir sumokėti ieškovui likusį užmokestį, kuris sudaro 10 050 Eur sumą.

3013.

31Teismas, remdamasis ekspertizės akto duomenimis, patvirtinančiais, kad sutartiems darbams atlikti dviem asmenims nepakaktų ne tik pirmojoje sutartyje nustatyto termino, bet ir penkių mėnesių, priėjo prie išvados, jog labiau tikėtina, kad tikroji šalių valia buvo būtent tokia, kokią nurodo ieškovas, t. y. kad konkrečioje sutartyje nustatyto termino pabaiga nereiškia, jog iki to momento turėjo būti visiškai baigti visi projekte nurodyti darbai.

3214.

33Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad, net ir laikant, jog visi darbai ginčo objekte turėjo būti atlikti iki 2017 m. gruodžio 13 d., jie nebuvo atlikti dėl pačios atsakovės neteisėtų veiksmų. Teismas nustatė, kad ginčo objekto vėdinimo sistemų patikslinti brėžiniai tik 2017 m. lapkričio 13 d. buvo pateikti ieškovui, be to, teismas nustatė, jog darbų dalies nebuvo įmanoma atlikti dėl neparuoštų patalpų ar laiku nepristatytų medžiagų.

3415.

35Teismas pažymėjo, kad trečiojo asmens ir atsakovės sutartis buvo trečiojo asmens iniciatyva nutraukta ne tik dėl laiku neužbaigtų vėdinimo sistemų įrengimo darbų, bet ir dėl neatliktų šalčio mašinų įrengimo darbų, todėl, jeigu vėdinimo sistemų įrengimo darbai ir būtų užbaigti trečiojo asmens ir atsakovės sutartyje nustatytais terminais, sutartis būtų buvusi nutraukta dėl kitų darbų neužbaigimo ir atsakovei vis tiek būtų kilę nuostoliai. Teismo vertinimu, pati atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, todėl ji privalo prisiimti atsiradusias pasekmes.

3616.

37Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2019 m. liepos 4 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimą.

3817.

39Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių sutartas atlyginimas už darbą (3000 Eur suma už vieno mėnesio darbą) nėra siejamas su konkrečiu rangos sutarties rezultatu, t. y. kad šalys nesusitarė dėl konkretaus darbų rezultato. Kolegija pažymėjo, jog visose trijose sutartyse, apibrėžiant sutarties objektą, yra nurodyti tokie darbai – ventiliacijos sistemų montavimo, pertvarų ortakių siūlių hermetizavimo, izoliavimo darbai. Sutartyse nėra tiesiogiai nurodyta, jog ieškovas įsipareigojo atlikti visus šiame objekte būtinus atlikti nurodyto pobūdžio darbus, tų darbų apimtis ir kiekis nėra apibrėžti jokia lokaline sąmata. Kolegija atkreipė dėmesį į tą aspektą, kad atsakovė, šalims 2017 m. birželio 22 d. sudarant sutartį, jau buvo pasirašiusi sutartį su užsakovu, t. y. trečiuoju asmeniu, dėl vėdinimo sistemų įrengimo darbų atlikimo ginčo objekte ir, be to, jau buvo sudaryta šių darbų lokalinė sąmata. Kolegija sprendė, kad atsakovė, jeigu ji būtų siekusi konkretaus ieškovo darbų rezultato, būtų, šalims sudarant sutartis, įvardijusi konkrečią atliktinų darbų apimtį, tačiau ji to nepadarė, o tai, kolegijos vertinimu, patvirtina, jog nebuvo susitarta dėl konkretaus darbų kiekio ir jų rezultato.

4018.

41Kolegija konstatavo, kad šalių sutartiniai santykiai nelaikytini statybos rangos santykiais, nes nėra susitarta dėl esminės tokio pobūdžio sutarties sąlygos – konkretaus darbo rezultato. Kita vertus, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti šalių sutartis darbo sutartimis, kaip tą padarė pirmosios instancijos teismas. Kolegija nurodė, jog atitinkamos atsiskaitymo už atliktą darbą sąlygos (žr. šios nutarties 7 punktą) pačios savaime nesudaro pagrindo laikyti šalių sutartis darbo sutartimis. Kolegija pažymėjo, kad darbuotojas, sudaręs darbo sutartį, neveikia savo rizika, priešingai, vykdo darbus darbdavio, su kuriuo yra susietas pavaldumo ryšiais, rizika, paklūsta jo organizacinei struktūrai, atlieka darbus nustatytoje vietoje ir nustatytu laiku, t. y. kontroliuojamas darbdavio. Šios bylos atveju nėra nustatytas ieškovo pavaldumas atsakovei, priešingai, ieškovas sutartyse apibrėžtas funkcijas vykdė savarankiškai, naudodamasis savo įrankiais ir priemonėmis, o atsakovė įsipareigojo tik patiekti medžiagas, būtinas montavimo darbams atlikti. Ieškovo darbo laikas nebuvo apskaitomas, be to, ieškovas už atliktus darbus išrašė PVM sąskaitas faktūras, vadinasi, jis veikė kaip individualią veiklą vykdantis asmuo. Kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatavo, kad šalių sutartiniai santykiai gali būti kvalifikuojami kaip paslaugų teikimo santykiai.

4219.

43Kolegija dar kartą pažymėjo, kad šalys nebuvo susitarusios dėl konkretaus darbų rezultato (konkrečios darbų apimties), ir kartu pripažino, jog visi atsakovės argumentai dėl ieškovo teisės į atlyginimą priklausomai nuo to, ar buvo pasiektas darbų rezultatas ir ar jis buvo pasiektas sutartyse nustatytais terminais, neturi teisinės reikšmės.

4420.

45Kolegija nurodė, jog, nors atsakovė teigia, kad ieškovas neatliko sutartyse nurodytų darbų, bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovas dirbo šiuos darbus sutarčių galiojimo laikotarpiu. Kolegija pažymėjo, jog nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas netinkamai atliko sutartus darbus, kad jam sutarčių galiojimo laikotarpiu buvo reikštos pastabos dėl atliekamų darbų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas negalėjo dirbti veiksmingiau dėl tos priežasties, kad atsakovė neužtikrino savo pareigos aprūpinti ieškovą reikalingomis medžiagomis vykdymo. Be to, kolegija nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tą aplinkybę, kad, vykdant darbus, buvo pakeistas darbo projektas, o pakeistas darbo projektas tik 2017 m. lapkričio 14 d. buvo pateiktas ieškovui. Todėl, kolegijos vertinimu, net jeigu ieškovas ir nesuteikė tiek paslaugų, kiek tikėjosi atsakovė, ji pati yra už tai atsakinga, o ieškovui turi būti sumokėtas sutartyse nurodytas atlyginimas. Nenustačius netinkamo sutarčių vykdymo faktų, nėra pagrindo taikyti ieškovui sutartinę atsakomybę.

46III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

4721.

48Atsakovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį ir tenkinti priešieškinį. Kasacinis skundas yra grindžiamas tokiais argumentais:

4921.1.

50Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias paslaugų ir rangos teisinius santykius, ir kartu netinkamai atribojo šiuos teisinius santykius. Rangos sutarties dalykas yra materialaus objekto sukūrimas, o paslaugų sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio arba kitos paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Bylos šalys susitarė dėl ventiliacijos sistemų įrengimo darbų atlikimo. Tokie darbai pagal savo pobūdį niekaip negali būti kvalifikuojami kaip nematerialaus pobūdžio darbai, vadinasi, tokiems darbams negali būti taikomas paslaugų institutas. Bylą nagrinėję teismai be pagrindo sprendė, kad atsakovei nebuvo svarbus darbų rezultatas. Aplinkybę, kad atsakovei buvo svarbus darbų rezultatas, patvirtina pats rangos sutarčių sudarymo faktas ir atsakovės tikslas gauti nustatytu terminu baigtus darbus ir perduoti juos užsakovui. Šią aplinkybę patvirtina šalių susitarimas, kad darbai laikomi baigtais tik po darbų perdavimo ir akto pasirašymo (sutarčių tekstas prieš 1 punktą), taip pat ir sutarčių 5 punktas, 6 punkto c dalis, 7 punkto a dalis.

5121.2.

52Tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos, tiek teismų praktika nenustato sutarties kainos ir (ar) jos apskaičiavimo tvarkos kaip privalomos statybos rangos sutarties sąlygos. Įstatymas leidžia šalims susitarti dėl kainos, jos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos (CK 6.687 straipsnis, 6.653 straipsnio 1 dalis), vadinasi, sutarties kaina negali būti teisinio santykio atribojimo kriterijus. Bylą nagrinėję teismai visiškai tenkino ieškinio reikalavimą dėl skolos pagal sutartis priteisimo, ne tik neatsižvelgdami į tą aplinkybę, kad pats ieškovas pripažino, jog darbai nebuvo baigti, bet ir ignoruodami 2018 m. gruodžio 5 d. ekspertizės aktą, kuriame nurodyta, kad po 2017 m. rugpjūčio 22 d. darbai nebebuvo vykdomi, o bendra iki tol atliktų darbų kaina sudaro 3441,28 Eur. Bylą nagrinėję teismai pripažino aplinkybę, kad ieškovas po 2017 m. rugpjūčio 22 d. neatliko jokių darbų, kita vertus, teismai, pažeisdami proceso teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis), konstatavo, kad ieškovas atliko darbus, vadovaudamiesi prielaidomis, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, jog kiti asmenys atliko darbus. Bet kuriuo atveju net ir pagal paslaugų sutartį mokėti privaloma tik už suteiktas paslaugas. Teismai, priteisdami ieškovui pinigų sumą už neatliktus darbus, sudarė jam sąlygas nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.

5321.3.

54Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles. Teismai visiškai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad sutartys su visomis sąlygomis rengtos ir siūlytos ieškovo, jam pačiam prisiėmus visą riziką dėl darbų perdavimo ir terminų. Vadinasi, sutartys pirmiausia turėjo būti aiškinamos atsakovės naudai, tačiau sutarčių sąlygos išaiškintos išimtinai ieškovo naudai.

5522.

56Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistus Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 4 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimą. Atsiliepimas yra grindžiamas tokiais argumentais:

5722.1.

58Bylos duomenys, o kartu ir šalių elgesys patvirtina, kad, kitaip negu argumentuojama kasaciniame skunde, ginčo sutartimis buvo susitarta dėl darbų vykdymo atitinkamais laikotarpiais, bet ne dėl galutinio darbų atlikimo ar darbų apimties. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tuos aspektus, kad sutartyse nėra tiesiogiai nurodyta, jog ieškovas įsipareigojo atlikti visus objekte būtinus atlikti atitinkamo pobūdžio darbus, kad darbų apimtis ir kiekis nėra apibrėžti jokia lokaline sąmata. Atsakovės akcentuojamas pats sutartų darbų pobūdis savaime neįrodo, kad bylos šalys susitarė dėl materialaus rezultato pasiekimo, t. y. visų ventiliacijos sistemų įrengimo darbų atlikimo ginčo objekte. Pačių darbų vykdymas tam tikrais laikotarpiais nesiorientuojant į rezultatą nesudaro pagrindo kvalifikuoti juos kaip materialaus pobūdžio darbus. Ginčo sutarčių sąlyga dėl darbų perdavimo–priėmimo aktų sudarymo taip pat nepatvirtina, kad sutartimis buvo tartasi dėl darbų rezultato, o ne darbų atlikimo proceso.

5922.2.

60Viena iš būtinųjų rangos sutarties sąlygų yra šalių sutarta kaina (atlygis) už galutinį darbų rezultatą (CK 6.681, 6.692 straipsniai). Vadinasi, sutartyje privalo būti nustatyta galutinė darbų kaina. Ginčo sutarčių turinys aiškiai patvirtina, kad jokia galutinė darbų kaina, t. y. esminė rangos sutarties sąlyga, nebuvo nustatyta, nes šiomis sutartimis nebuvo apibrėžtas darbų rezultatas. Pažymėtina, kad atsakovė netinkamai interpretuoja ekspertizės aktą. Ekspertė, rengusi šį aktą, pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog, atliekant tyrimą, buvo vertinamas laikotarpis tik nuo 2017 m. liepos 3 d. iki 2017 m rugpjūčio 22 d. Vadinasi, ekspertizės akte buvo vertinti tik tie darbai, kuriuos ieškovas vykdė pirmiau įvardytu laikotarpiu, bet ne visi jo atitinkamais laikotarpiais vykdyti darbai. Be to, bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovas ginčo sutartyse nustatytais laikotarpiais, įskaitant ir laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d., vykdė darbus, todėl atsakovė privalo jam sumokėti už dirbtą laiką.

6122.3.

62Atsakovė tik cituoja pačias sutarčių aiškinimo taisykles ir subjektyviai nurodo, jog bylą nagrinėję teismai aiškino ginčo sutarčių sąlygas išimtinai ieškovo naudai, tačiau net neargumentuoja, kokios sutarčių sąlygos buvo netinkamai aiškintos.

63Teisėjų kolegija

konstatuoja:

64IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

65Dėl atlygintinų paslaugų teikimo ir rangos teisinių santykių atribojimo kvalifikuojant ginčo materialųjį teisinį santykį

6623.

67Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne vieną kartą pažymėjęs, kad materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus bylos šalių ginčas, kvalifikavimas yra teismo prerogatyva (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019, 40–41 punktai). Pažymėtina, kad teismas, įgyvendindamas šią savo išimtinę teisę, tiksliau – netgi pareigą, nėra saistomas šalių pateiktu ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimu – teismas savo nuožiūra parenka įstatymą, kuris turi būti taikomas sprendžiant šalių ginčą (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto, nors bylos šalių teikiamas teisinis kvalifikavimas ir neturi lemiančios įtakos teismui parenkant patį įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, šalys, įgyvendindamos jų procesiniam teisiniam statusui priskirtas teises ir pareigas, atlieka veiksmus, kurie turi esminę reikšmę teismui kvalifikuojant ginčo materialųjį teisinį santykį: bylos šalys suformuluoja savo reikalavimus ir atsikirtimus ir atitinkamai nurodo faktines aplinkybes jiems pagrįsti, o šių elementų visuma apibrėžia patį ginčą, kurį teismas privalo teisiškai kvalifikuoti. Pažymėtina, kad teismas ginčo apibrėžties aspektu, kitaip negu įstatymo ginčui spręsti parinkimo aspektu, yra saistomas pirmiau įvardytų bylos šalių procesinių veiksmų rezultato, t. y. teismas neturi teisės savo iniciatyva formuluoti ar keisti šalių reikalavimus ir atsikirtimus, taip pat ir reikalavimų bei atsikirtimų faktinį pagrindą (nebent įstatymas suteikia tokias teises). Vadinasi, ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimas, atliekamas teismo nuožiūra, pirmiausia tiesiogiai priklauso nuo bylos šalių procesinių veiksmų – reikalavimų ir atsikirtimų suformulavimo – rezultato, kuris, kaip minėta, lemia paties ginčo dalyko apibrėžimą.

6824.

69Tinkamas įstatymo ginčui kvalifikuoti taikymas yra tiesiogiai įvardytas kaip vienas iš civilinio proceso tikslų (žr. CPK 2 straipsnį). Be to, priklausomai nuo materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus civilinis ginčas, skiriasi civilinių teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, todėl tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas kartu yra būtinoji ir kitų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – užtikrinimo sąlyga.

7025.

71Ieškovas savo ieškinio reikalavimams pagrįsti, be kitų faktinių aplinkybių, nurodė, kad bylos šalys 2017 m. birželio 22 d., 2017 m. rugsėjo 9 d. ir 2017 m. lapkričio 13 d. pasirašė rangos sutartis, pagal kurias ieškovas įsipareigojo, be kita ko, nustatytais terminais (atitinkamai iki 2017 m. rugsėjo 4 d., 2017 m. lapkričio 9 d. ir 2017 m. gruodžio 13 d.) atlikti ventiliacijos sistemų įrengimo darbus, o atsakovė – atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus, mokėdama jam 3000 Eur už vieno mėnesio darbą. Ieškovas argumentavo, kad jis įvykdė savo įsipareigojimus – tinkamai atliko sutartus darbus, tačiau atsakovė nesumokėjo jam visos sutartos darbų kainos. Atsakovė savo ruožtu atsikirto, o kartu ir savo priešieškinio reikalavimams pagrįsti nurodė, jog ieškovas tinkamai neįvykdė savo įsipareigojimų – sutartyse nustatytais terminais neatliko darbų, o atsakovė dėl šios priežasties, trečiajam asmeniui nutraukus 2017 m. gegužės 25 d. statybos darbų rangos sutartį, sudarytą tarp jo ir atsakovės, patyrė nuostolius.

7226.

73Bylą nagrinėję teismai skirtingai teisiškai kvalifikavo pirmiau nurodytas faktines aplinkybes (ginčo materialųjį teisinį santykį): pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp bylos šalių pagal pirmiau įvardytas sutartis susiformavo mišrūs materialieji teisiniai santykiai, turintys statybos rangos ir darbo teisiniams santykiams būdingų bruožų; apeliacinės instancijos teismas priėjo prie išvados, kad tarp šalių susiformavo atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl apeliacinės instancijos teismo atlikto ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimo tinkamumo, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl šio klausimo.

7427.

75Statybos rangos sutarties samprata yra apibrėžta CK 6.681 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje yra pateiktas pavyzdinis (nebaigtinis) statybos darbų, kuriems atlikti gali būti sudaromos šios sutartys, sąrašas (įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statyba, rekonstrukcija, montavimo, paleidimo darbai, pastatų ar įrenginių kapitalinio remonto darbai).

7628.

77Atlygintinų paslaugų teikimo sutarties apibrėžimas yra pateiktas CK 6.716 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Aptariamo straipsnio trečiojoje dalyje yra pateiktas pavyzdinis paslaugų, kurioms teikti gali būti sudaromos tokios sutartys, sąrašas (audito, konsultavimo, asmens sveikatos priežiūros, veterinarijos, informacijos, mokymo, turizmo paslaugos).

7829.

79Teisėjų kolegijos vertinimu, patys statybos rangos sutarties ir atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių apibrėžimai rodo, kad šiems teisiniams santykiams būdingi tam tikri panašumai (atitinkamų aktyvių veiksmų pagal kitos šalies užsakymą (užduotį) vykdymas ir kt.). Be to, CK 6.724 straipsnio prasme pripažįstamas subsidiarus materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendrąsias rangos sutarties nuostatas, taikymas atlygintinų paslaugų teikimo teisiniams santykiams, o šis aspektas taip pat patvirtina, kad aptariami materialieji teisiniai santykiai yra savaip panašūs (giminingi). Vis dėlto, nepaisant tam tikrų panašumų, (statybos) ranga ir atlygintinos paslaugos yra savarankiški ir skirtingi materialieji teisiniai santykiai, besiskiriantys savo dalyku, t. y. prievolėmis, sudarančiomis šių santykių turinį, teisių, kildinamų iš vieno ar kito teisinio santykio, gynimo būdais, jų taikymo sąlygomis ir kitais teisiškai reikšmingais aspektais. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad rangos ir paslaugų sutartys būtent ir atribotinos pagal sutarties dalyką: rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju atlieka svarbiausią vaidmenį, o paslaugų – nematerialaus pobūdžio paslaugos, paprastai nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. svarbiausi yra atliekami veiksmai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2012). Kasacinis teismas rangos ir atlygintinų paslaugų teisinių santykių atribojimo aspektu taip pat yra pasisakęs, kad svarbiausias skiriamasis šių sutarčių grupių požymis yra tas, kad pagal atlygintinų paslaugų sutartis įsipareigojama atlikti rūpestingai (atidžiai) tam tikrą veiklą (veiksmus), o pagal rangos sutartis yra įsipareigojama dėl tam tikro darbo rezultato sukūrimo ar pasiekimo bei jo, kaip atskiro objekto ar tam tikros jo dalies, perdavimo kitai šaliai. Kitaip tariant, pirmuoju atveju įsipareigojama dėti tam tikras rūpestingas pastangas atliekant veiksmus, o antruoju – dėti tam tikras pastangas ir pasiekti tam tikrą rezultatą. Atribojant rangos ir paslaugų sutartis, svarbu nustatyti, ar šalys susitarė dėl darbų atlikimo, kuriais bus sukuriamas ar pagaminamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankišką vertę, kurį būtų įmanoma savarankiškai perduoti užsakovui (rangos sutartis), ar buvo susitarta dėl tam tikros veiklos, kurios rezultatas neatskiriamas nuo pačių veiksmų (paslaugų teikimas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2014).

8030.

81Kaip pirmiau nurodyta, ieškovas įsipareigojo, be kita ko, atlikti ventiliacijos sistemų įrengimo darbus, o atsakovė – atsiskaityti už atliktus darbus. Teisėjų kolegija, susipažinusi su 2017 m. birželio 22 d., 2017 m. rugsėjo 9 d. ir 2017 m. lapkričio 13 d. sutarčių turiniu, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pačiose sutartyse nėra tiksliai apibrėžtas sutartų atlikti darbų rezultatas – šiose sutartyse nurodyta, jog ieškovas, kaip rangovas, įsipareigoja atlikti ventiliacijos sistemų montavimo darbus, sutarčių grafoje „Sutarties objekto pavadinimas ir atliekami darbai“ užfiksuotas platesnis ieškovo atliktinų darbų sąrašas (be ventiliacijos sistemų montavimo darbų, pertvarų ortakių siūlių hermetizavimo, izoliacijos įrengimo darbai), tačiau nė vienos sutarties tekste nėra apibrėžti sutartų atlikti darbų tikslus kiekis ir apimtis, kurie leistų identifikuoti konkretų darbų rezultatą. Kita vertus, tokių duomenų tarp sutarčių nuostatų nebuvimas savaime nereiškia, kad bylos šalys apskritai nesusitarė dėl konkretaus darbų rezultato, ir kartu, priešingai negu sprendė apeliacinės instancijos teismas, neturi visa lemiančios įtakos ginčo materialiajam teisiniam santykiui kvalifikuoti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nors sutarčių teksto kontekste ir nėra aiški tiksli ieškovo prisiimtų įsipareigojimų apimtis, tokių įsipareigojimų vykdymas pagal jų pobūdį yra akivaizdžiai orientuotas į konkretaus, aiškiai apčiuopiamo rezultato pasiekimą, t. y. materialaus objekto – ventiliacijos sistemų – sukūrimą, tokį rezultatą galima atskirti nuo paties proceso, skirto jam pasiekti, t. y. nuo ieškovo atliktų veiksmų, jis turi savarankišką vertę ir kartu gali būti savarankiškai perduotas asmeniui, suformulavusiam užduotį šiam rezultatui pasiekti. Teisėjų kolegija, remdamasi šiais argumentais ir pirmiau išdėstyta kasacinio teismo praktika, nurodo, jog ginčo materialusis teisinis santykis pagal savo dalyką atitinka statybos rangos teisinius santykius, ir kartu daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, ką pagrįstai savo kasaciniame skunde akcentuoja ir atsakovė, netinkamai kvalifikavo ginčo materialųjį teisinį santykį.

8231.

83Pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, sprendė, kad tarp bylos šalių susiformavo mišrūs materialieji teisiniai santykiai, turintys statybos rangos ir darbo teisiniams santykiams būdingų bruožų. Teismo išvada dėl darbo teisinių santykių elemento egzistavimo ginčo materialiojo teisinio santykio kontekste paremta tuo argumentu, kad mokėjimas už ieškovo atliktus darbus yra siejamas su darbo funkcijų vykdymu atitinkamu laikotarpiu, o ne su konkrečiu darbų rezultatu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu taip pat netinkamai kvalifikavo ginčo materialųjį teisinį santykį.

8432.

85CK 6.653 straipsnio, priskirtino toms teisės normoms, kurios reglamentuoja bendrąsias rangos sutarties nuostatas, pirmojoje dalyje nustatyta, kad rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnyje įtvirtintas taisykles. Pažymėtina, kad ir tarp specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių statybos rangos teisinius santykius, yra teisės normos, reguliuojančios klausimą dėl darbų kainos, t. y. CK 6.687 straipsnis, kita vertus, šio straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtinta tik abstrakti nuostata, bendriausia prasme reglamentuojanti pačią užsakovo pareigą atsiskaityti už atliktus darbus, o antroji straipsnio dalis suteikia šalims galimybę susitarti dėl kainos mokėjimo būdų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp materialiosios teisės normų, reglamentuojančių statybos rangos teisinius santykius, nėra tokių teisės normų, kurios įtvirtintų specialiąsias atsiskaitymo už atliktus darbus taisykles, todėl klausimas dėl darbų kainos spręstinas taikant pirmiau įvardytas bendrąsias nuostatas (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

8633.

87CK 6.681 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios statybos rangos sutarties sampratą, patvirtina, kad užsakovo pareiga sumokėti darbų kainą yra būtinasis statybos rangos teisinių santykių elementas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, viena vertus, darbų kainos klausimas, remiantis CK 6.653 straipsnio 1 dalimi, bendriausia prasme turi būti aptartas šalims pasirašant statybos rangos sutartį. Ši teisės norma suteikia šalims galimybę dvejopai sureguliuoti aptariamą klausimą – sutartyje nurodyti konkrečią darbų kainą arba apibrėžti jos apskaičiavimo būdą ir kriterijus. Kita vertus, sisteminis visų nuostatų, sudarančių CK 6.653 straipsnio 1 dalį (žr. šios nutarties 32 punkto pradžią), aiškinimas sudaro pagrindą konstatuoti, kad šios teisės normos yra dispozityviosios teisės normos, o dispozityvumas reiškia, kad šalys turi teisę veikti ir sureguliuoti tarpusavio santykius kitaip, negu yra įtvirtinęs įstatymų leidėjas (tiek, kiek šalių pasirinkimas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms) (CK 6.156 straipsnio 4–5 dalys, 6.157 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, statybos rangos sutarties šalys, nustatydamos darbų kainą, turi teisę veikti savo nuožiūra, o šios nuožiūros teisė yra plati – ji prasideda galimybe pasirinkti kainos apibrėžimo metodus, baigiasi galimybe apskritai sutartyje nenurodyti darbų kainos.

8834.

89Bylos šalys susitarė, kad atsakovė mokės ieškovui 3000 Eur už vieno mėnesio darbą. Toks susitarimas dėl mokėjimo už atliktas darbo funkcijas iš tikrųjų yra įprastai būdingas darbo teisiniams santykiams, tačiau tai nereiškia, kad statybos rangos sutarties šalys, besinaudodamos pirmiau aptarta nuožiūra, neturi teisės taip apibrėžti darbų kainą, mokamą už atliktus darbus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad statybos rangos sutarties šalių susitarimas dėl fiksuotos pinigų sumos mokėjimo kiekvieną mėnesį už vieno mėnesio darbą, atliktą vykdant sutartį, pats savaime prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ir pačių statybos rangos teisinių santykių prigimčiai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks susitarimas dėl darbų kainos yra galimas, galioja ir saisto jį sudariusias šalis (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

9035.

91Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad, kitaip negu sprendė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, tarp bylos šalių susiformavo statybos rangos teisiniai santykiai, vadinasi, kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimo yra teisiškai pagrįsti.

92Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo

9336.

94Pagrindinės prievolės, sudarančios (statybos) rangos sutarties dalyką, – rangovo pareigos atlikti darbą ir perduoti jo rezultatą ir priešpriešinės užsakovo pareigos priimti atliktų darbų rezultatą ir sumokėti už jį sutartą kainą (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.681 straipsnio 1 dalis). Užsakovo pareigos sumokėti už darbą atsiradimas paprastai yra siejamas su darbų rezultato perdavimu ir priėmimu (CK 6.655 straipsnio 1 dalis), nors (statybos) rangos sutarties šalys turi teisę susitarti kitaip.

9537.

96Pirmiau įvardytų prievolių, kaip ir bet kurių kitų prievolių, vykdymas – fakto klausimas, o kasacinis teismas netiria fakto klausimų – jis yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Šis bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ypatumas reiškia, kad kasacinis teismas gali pasisakyti dėl fakto klausimų tik tiek, kiek kasaciniame skunde yra keliamas klausimas dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių taikymo pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismuose tinkamumo nustatant atitinkamas bylai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes. Be to, šiuo aspektu būtina papildomai pažymėti, kad pasisakymas dėl fakto klausimų yra galimas tik tada, jeigu kasaciniame skunde yra ne tik nurodytos konkrečios įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančios taisyklės, įtvirtintos proceso įstatyme ir suformuluotos kasacinio teismo praktikoje, bet ir teisiškai argumentuota, kokios taisyklės buvo pažeistos ir kaip pasireiškė jų pažeidimas nustatant konkrečias bylos faktines aplinkybes.

9738.

98Atsakovė savo kasaciniame skunde teigia, kad bylą nagrinėję teismai priteisė ieškovui didesnę darbų kainą, negu jam priklauso pagal faktiškai atliktų darbų kiekį, t. y. ji kelia klausimą dėl įrodymų vertinimo tinkamumo nustatant prievolių vykdymo faktus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pasisakant dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo tinkamumo teismams nustatant šiai bylai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, pirmiausia būtina pažymėti, kad bylos šalys, nors jos abi yra savo sričių profesionalės, nepateikė rašytinių įrodymų, pagal kuriuos būtų galima tiesiogiai nustatyti tikslų sutartų atlikti darbų kiekį (tokie duomenys nėra užfiksuoti, kaip minėta, ne tik pačiose sutartyse, bet ir kituose šalių pateiktuose dokumentuose), faktiškai atliktų darbų kiekį (atliktų darbų perdavimas ir priėmimas nėra įformintas perdavimo–priėmimo aktais) ir kartu konkrečią atsakovės pareigos sumokėti atliktų darbų kainą apimtį. Vadinasi, šios bylos faktinėms aplinkybėms išsiaiškinti nebuvo pateikti įrodymai, kuriais paprastai yra nustatomos atitinkamos faktinės aplinkybės, – jos buvo nustatytos remiantis daugiausia netiesioginiais įrodymais. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad bylos šalys savo veiksmais, kuriems pateisinti nebuvo nurodytos objektyvios priežastys, ypač apsunkino teismams galimybę išsiaiškinti faktines aplinkybes, sudarančias šios bylos nagrinėjimo dalyką, todėl, esant tokioms procesinėms sąlygoms, nėra pagrindo reikalauti absoliutaus ar ypač aukšto teismų įsitikinimo dėl bylai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių (ne)egzistavimo laipsnio. Teisėjų kolegija, remdamasi šiais argumentais ir įvertinusi teismų procesinių sprendimų turinį, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai, pateikti aptariamam atsakovės teiginiui pagrįsti (žr. šios nutarties 21.2 punktą), kuriems šios nutarties 37 punkte įvardytų kriterijų, keliamų tokio pobūdžio argumentams, kontekste būdingas abstraktumas ir fragmentiškumas, patys savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad bylą nagrinėję teismai, nustatydami ieškovo faktiškai atliktų darbų kiekį ir kartu atsakovės pareigos atsiskaityti už atliktus darbus apimtį, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles.

99Dėl bylos procesinės baigties

10039.

101Teisėjų kolegija apibendrindama nurodo, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai kvalifikavo ginčo materialųjį teisinį santykį, tačiau netinkamas įstatymo ginčui spręsti taikymas pats savaime nenulėmė neteisingo bylos išsprendimo, todėl apskųstoji apeliacinės instancijos teismo nutartis, atmetus kasacinį skundą, paliekama nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10240.

103Kiti kasacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės vienodai teismų praktikai formuoti ir bylai teisingai išspręsti, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

104Dėl bylinėjimosi išlaidų

10541.

106Atsakovės kasacinis skundas yra atmestas ir apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas, nepaisant netinkamo ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimo, yra paliktas nepakeistas, vadinasi, ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Ieškovas pateikė faktinius duomenis, patvirtinančius, kad jis patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, todėl jam iš atsakovės priteisiamas šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

10742.

108Kasaciniame teisme susidarė 9,91 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos išsprendimo kasacine tvarka rezultatą, priteisia valstybei iš atsakovės šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

109Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 361 straipsniu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

110Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

111Priteisti R. B. (a. k. ( - )) iš uždarosios akcinės bendrovės „Suvirinta“ (j. a. k. 304287305) 500 (penkių šimtų) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

112Priteisti valstybei iš uždarosios akcinės bendrovės „Suvirinta“ 9,91 Eur (devynių Eur 91 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

113Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl atlygintinų paslaugų teikimo ir rangos... 7. 2.... 8. Ieškovas pareiškė teisme ieškinį ir, sumažinęs ieškinio reikalavimą,... 9. 3.... 10. Ieškovas nurodė, jog bylos šalys 2017 m. birželio 22 d., 2017 m. rugsėjo 9... 11. 4.... 12. Atsakovė savo ruožtu pareiškė priešieškinį, prašydama priteisti jai iš... 13. 5.... 14. Atsakovė nurodė, jog ji ir trečiasis asmuo 2017 m. gegužės 25 d. sudarė... 15. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 16. 6.... 17. Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 13 d. sprendimu patenkino ieškinį... 18. 7.... 19. Teismas nustatė, kad bylos šalys, 2017 m. birželio 22 d., 2017 m. rugsėjo 9... 20. 8.... 21. Teismo vertinimu, tie faktai, kad, pasibaigus pirmosios sutarties terminui,... 22. 9.... 23. Teismas pažymėjo, kad pirmojoje rangos sutartyje nėra tiksliai ir... 24. 10.... 25. Teismas sprendė, kad, šalims pasirašius dar dvi sutartis dėl to paties... 26. 11.... 27. Teismas nurodė, jog 2018 m. liepos 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo... 28. 12.... 29. Teismas dar kartą nurodė, jog susitarimas dėl mokėjimo už darbą atitinka... 30. 13.... 31. Teismas, remdamasis ekspertizės akto duomenimis, patvirtinančiais, kad... 32. 14.... 33. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad, net ir laikant, jog visi darbai... 34. 15.... 35. Teismas pažymėjo, kad trečiojo asmens ir atsakovės sutartis buvo trečiojo... 36. 16.... 37. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. 17.... 39. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių sutartas... 40. 18.... 41. Kolegija konstatavo, kad šalių sutartiniai santykiai nelaikytini statybos... 42. 19.... 43. Kolegija dar kartą pažymėjo, kad šalys nebuvo susitarusios dėl konkretaus... 44. 20.... 45. Kolegija nurodė, jog, nors atsakovė teigia, kad ieškovas neatliko sutartyse... 46. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 47. 21.... 48. Atsakovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių... 49. 21.1.... 50. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios... 51. 21.2.... 52. Tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos, tiek... 53. 21.3.... 54. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles.... 55. 22.... 56. Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą ir... 57. 22.1.... 58. Bylos duomenys, o kartu ir šalių elgesys patvirtina, kad, kitaip negu... 59. 22.2.... 60. Viena iš būtinųjų rangos sutarties sąlygų yra šalių sutarta kaina... 61. 22.3.... 62. Atsakovė tik cituoja pačias sutarčių aiškinimo taisykles ir subjektyviai... 63. Teisėjų kolegija... 64. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 65. Dėl atlygintinų paslaugų teikimo ir rangos teisinių santykių atribojimo... 66. 23.... 67. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne vieną kartą pažymėjęs, kad... 68. 24.... 69. Tinkamas įstatymo ginčui kvalifikuoti taikymas yra tiesiogiai įvardytas kaip... 70. 25.... 71. Ieškovas savo ieškinio reikalavimams pagrįsti, be kitų faktinių... 72. 26.... 73. Bylą nagrinėję teismai skirtingai teisiškai kvalifikavo pirmiau nurodytas... 74. 27.... 75. Statybos rangos sutarties samprata yra apibrėžta CK 6.681 straipsnyje. Šio... 76. 28.... 77. Atlygintinų paslaugų teikimo sutarties apibrėžimas yra pateiktas CK 6.716... 78. 29.... 79. Teisėjų kolegijos vertinimu, patys statybos rangos sutarties ir atlygintinų... 80. 30.... 81. Kaip pirmiau nurodyta, ieškovas įsipareigojo, be kita ko, atlikti... 82. 31.... 83. Pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, sprendė, kad tarp bylos šalių... 84. 32.... 85. CK 6.653 straipsnio, priskirtino toms teisės normoms, kurios reglamentuoja... 86. 33.... 87. CK 6.681 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios statybos rangos... 88. 34.... 89. Bylos šalys susitarė, kad atsakovė mokės ieškovui 3000 Eur už vieno... 90. 35.... 91. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau išdėstytus argumentus,... 92. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo ... 93. 36.... 94. Pagrindinės prievolės, sudarančios (statybos) rangos sutarties dalyką, –... 95. 37.... 96. Pirmiau įvardytų prievolių, kaip ir bet kurių kitų prievolių, vykdymas... 97. 38.... 98. Atsakovė savo kasaciniame skunde teigia, kad bylą nagrinėję teismai... 99. Dėl bylos procesinės baigties ... 100. 39.... 101. Teisėjų kolegija apibendrindama nurodo, jog pirmosios ir apeliacinės... 102. 40.... 103. Kiti kasacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės vienodai teismų... 104. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 105. 41.... 106. Atsakovės kasacinis skundas yra atmestas ir apeliacinės instancijos teismo... 107. 42.... 108. Kasaciniame teisme susidarė 9,91 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su... 109. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 110. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m.... 111. Priteisti R. B. (a. k. ( - )) iš uždarosios akcinės bendrovės... 112. Priteisti valstybei iš uždarosios akcinės bendrovės „Suvirinta“ 9,91... 113. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...