Byla 3K-3-201/2014
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Egidijaus Laužiko ir Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ragtora“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ASU Baltija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ragtora“ dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių paslaugų ir rangos sutartis bei nustatančių sutarčių aiškinimo taisykles, aiškinimo ir taikymo klausimai.

6Ieškovas UAB „ASU Baltija“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Ragtora“ (toliau – atsakovas, kasatorius) 262 762 Lt skolos, 9459 Lt delspinigių, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

7Byloje nustatyta, kad atsakovas (užsakovas) ir UAB „Stibelis“ (vykdytojas) 2004 m. gruodžio 9 d. sudarė konsultacinių paslaugų sutartį (toliau – Sutartis), kurioje atsakovas nurodė, jog ketina investuoti 3 mln. Lt į jam nuosavybės teise priklausančios įmonės plėtrą ir pateikti paraišką paramai iš ES struktūrinių fondų gauti, o UAB „Stibelis“ įsipareigojo parengti paraišką su priedais, verslo planą, atlikti visų prie paraiškos teikiamų dokumentų patikrinimą ir konsultuoti užsakovą projekto svarstymo metu, padėti tinkamai atsakyti į projektą vertinančios institucijos klausimus (Sutarties 3.1 punktas). Sutarties 5.1 punkte šalys susitarė, kad mokestis už Sutartyje nurodytas vykdytojo paslaugas yra 11 proc. patvirtintos paramos sumos (su PVM), jis mokamas po VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – LVPA) sprendimo suteikti paramą projektui priėmimo, o 5.3 punkte – kad atsakovas apmoka verslo plano parengimo išlaidas – 8000 Lt (su PVM), kurių pusė sumokama po Sutarties pasirašymo dienos, likusi dalis – atsiimant verslo planą. 2005 m. sausio 9 d. UAB „Stibelis“, atsakovas ir ieškovas sudarė teisių ir įsipareigojimų perdavimo sutartį, kuria UAB „Stibelis“ teisės ir įsipareigojimai, kylantys iš Sutarties, perduoti ieškovui. Atsakovas 2005 m. kovo 17 d. LVPA pateikė paraišką paramai gauti; Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu atsakovui skirta 2 041 246 Lt parama, 2006 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, LVPA ir atsakovas sudarė pagalbos teikimo sutartį dėl projekto vykdymo; atsakovui projektui vykdyti išmokėta 2 024 364,74 Lt. Ieškovo teigimu, jis tinkamai suteikė Sutartyje nurodytas paslaugas (parengė paraišką su priedais, verslo planą ir atliko kitus Sutartyje numatytus veiksmus), tačiau atsakovas atsiskaitė tik už parengtą verslo planą (Sutarties 5.3 punktas), bet nesumokėjo 11 proc. patvirtintos paramos sumos (su PVM), kaip susitarta Sutarties 5.1 punkte. Nors Sutartyje nurodytas perdavimo–priėmimo aktas nebuvo surašytas, pasak ieškovo, paslaugų suteikimą patvirtina jo parengti sutarti dokumentai, faktai, kad atsakovas nereiškė jokių pretenzijų, sumokėjo dalį Sutarties kainos, nenutraukė Sutarties, jam skirta ES struktūrinių fondų parama.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

10Teismas sprendė, kad ieškovo teiginys, jog, šiam įvykdžius sutartines prievoles, atsakovui CK 6.716 straipsnio 1 dalies pagrindu kilo pareiga atsiskaityti Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, kurios atsakovas neįvykdė, nepatvirtintas byloje esančiais įrodymais. Teismo vertinimu, ieškovo nurodomos aplinkybės (paraiška su priedais pateikta LVPA, atsakovas nereiškė jokių pretenzijų, po dokumentų perdavimo ir paraiškos pateikimo apmokėjo už dalį paslaugų, nenutraukė Sutarties, LVPA 2009 m. gruodžio 29 d. raštas Nr. R4-17413(1.10) įrodo, kad ieškovas suteikė paslaugas ir pasiekė Sutarties tikslą – atsakovui skirta ES struktūrinių fondų parama) nepatvirtina jo reikalavimų pagrįstumo, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių kitų ieškovo sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Teismas nustatė, kad verslo planą parengė UAB „Stibelis“ ir atsakovas už šias paslaugas su ja tinkamai atsiskaitė, paraiškos metmenis parengė ir, praleidęs Sutartyje nustatytą terminą, įregistravo atsakovas (LVPA 2009 m. gruodžio 29 d. raštas Nr. R4-17413(1.10) patvirtina, kad projekto paraišką 2005 m. kovo 17 d. pateikė UAB „Ragtora“), nors parengti paraišką su priedais ir ją įregistruoti per du mėnesius po Sutarties pasirašymo dienos, t. y. iki 2005 m. vasario 9 d., įsipareigojo ieškovas. Tai, kad ieškovas neatliko darbų pagal Sutartį, patvirtino ir liudytojas I. K., nurodęs, jog paraišką atsakovui jis parengė kartu su sutuoktine, atsakovo buhaltere, nes UAB „Regtora“ vadovas yra jo draugas; I. K. vėliau priimtas į darbą atsakovo įmonėje verslo projektui vykdyti ir gautoms lėšoms įsisavinti. Aplinkybę, kad paraišką parengė ne specialistai, patvirtino ir LVPA 2005 m. kovo 29 d., 2005 m. liepos 1 d. raštai atsakovui, kur nurodyta, jog prie paraiškos nepridėta dalis būtinų duomenų ir dokumentų. Teismo vertinimu, atsakovo argumentų pagrįstumą patvirtino ir aplinkybė, kad ieškovas nepateikė atsakovui sąskaitų faktūrų, kuriomis privalėjo įforminti paslaugų suteikimą, kaip to reikalaujama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2, 79 straipsniuose. Nenustatęs reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių ieškovo sutartinių prievolių įvykdymo faktą, teismas sprendė, kad atsakovui CK 6.716 straipsnio 1 dalies pagrindu nekilo pareiga atsiskaityti Sutarties 5 punkte nustatyta tvarka, ir ieškinį atmetė kaip neįrodytą (CPK 178 straipsnis).

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo UAB „ASU Baltija“ apeliacinį skundą, 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo 131 381 Lt skolos, 4730 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. kovo 31 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

12Teisėjų kolegija pripažino neįrodytu atsakovo teiginį, kad buvo susitarta ne tik dėl paslaugų paramai gauti, bet ir paslaugų gautai paramai tinkamai panaudoti, nes tokio susitarimo nepatvirtino Sutarties tekstas, verslo plane numatyta, jog projekto administravimo paslaugas ketinama pirkti ateityje. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sutarties 5.1 punkte nustatytas sėkmės mokestis siejamas su LVPA sprendimo suteikti paramą projektui priėmimu; toks susitarimas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir gerajai verslo praktikai, yra aiškiai atskleistas. O Sutarties 5.3 punkte nustatytos verslo plano parengimo išlaidos nesiejamos su paramos skyrimu, jos atlyginamos kita tvarka. Kolegija nurodė, kad byloje nekyla ginčo tik dėl to, jog paslaugų teikėjas iš tiesų parengė verslo planą (Sutarties 3.1.2 punktas), tačiau nėra objektyvių įrodymų, kad ieškovas būtų teikęs Sutarties 3.1.4 punkte numatytas konsultavimo paslaugas. Nors atsakovas dėl tokių paslaugų į ieškovą nesikreipė, kolegijos nuomone, paslaugų teikėjo veikla negali apsiriboti tik pasyviu užsakovo nurodymų, prašymų laukimu (CK 6.718 straipsnio 1 dalis), jis privalo būti aktyvus, domėtis užsakovui suteiktų paslaugų tinkamumu, šio poreikiais ir Sutartyje numatyto tikslo siekimu. Duomenų apie tokį ieškovo elgesį byloje nėra, nors surinkti įrodymai patvirtina, kad, bendraujant su LVPA, atsakovui buvo reikalingos konsultacijos. Kolegija sprendė, kad byloje nėra vienareikšmių įrodymų, kas parengė paraišką, tačiau pažymėjo, jog reikšmingesnė aplinkybė yra ta, kad paraiškoje panaudoti verslo plano duomenys (užpildyti paraišką galėjo ir pats atsakovas). LVPA pateikta paraiška turėjo trūkumų, kuriuos pašalino pats atsakovas, tačiau paramos skyrimo faktas patvirtino, kad jie ištaisyti tinkamai. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas galėtų pretenduoti į visą sutartą sėkmės mokestį tuo atveju, jeigu būtų suteikęs visas Sutartyje nurodytas paslaugas ir LVPA būtų priėmusi teigiamą sprendimą suteikti paramą atsakovui. Kadangi ne visos numatytos paslaugos buvo suteiktos, atsakovas turėjo imtis veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti ieškovas (jam to nepadarius, parama nebūtų suteikta), o ieškovo suteiktos paslaugos (verslo plano parengimas) buvo reikšminga sutartų paslaugų dalis ir prisidėjo prie Sutarties rezultato pasiekimo, tai kolegija konstatavo, jog viso sėkmės mokesčio priteisimas prieštarautų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kolegija nurodė, kad Sutartyje numatyto darbų perdavimo–priėmimo akto nesudarymas nepaneigia fakto, jog dalis paslaugų buvo suteikta, sėkmės mokesčio sumokėjimo momentas nesiejamas su sąskaitų pateikimu. Įvertinusi abiejų šalių veiksmus, atliktus Sutarties rezultatui pasiekti, jų teisėtus interesus ir vadovaudamasi bendraisiais principais, teisėjų kolegija pripažino ieškovo teisę į pusę sutarto sėkmės mokesčio. Kolegija atmetė atsakovo argumentą, kad ieškovas neturi teisės kartu su pagrindine skola reikalauti PVM, nes nėra išrašęs PVM sąskaitos faktūros (taigi, jam neatsiradusi prievolė skaičiuoti šį mokestį), pažymėdama, jog pagal Sutarties 5.1.1, 5.1.2 punktus atsakovo pareiga atsiskaityti siejama su atitinkamo LVPA sprendimo priėmimu.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl CPK 331 straipsnio pažeidimo. Kasatoriaus įsitikinimu, skundžiamas teismo sprendimas neatitinka CPK 331 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų: sprendime nėra jį pagrindžiančių motyvų, teismo išvados prieštarauja motyvuojamojoje dalyje nustatytoms bylos aplinkybėms. Teisėjų kolegija nenustatė, kokius veiksmus Sutarties rezultatui pasiekti atliko kiekviena iš šalių, priešingai, konstatavo, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, jog ieškovas būtų teikęs Sutarties 3.1.4 punkte numatytas konsultavimo paslaugas, neaišku, kas iš tiesų parengė paraišką, bylos duomenys patvirtino, kad LVPA pateikta paraiška turėjo trūkumų, kuriuos pašalino pats kasatorius. Tai konstatavus, kasatoriui lieka neaišku, kodėl ieškovui priteista pusė Sutartyje nustatyto sėkmės mokesčio, skundžiamame sprendime nenurodyta, kokią reikšmę sėkmės mokesčio priteisimui turėjo šalių teisėti interesai, kokie jie. Kasatoriaus vertinimu, teisėjų kolegijos argumentas, kad dalį paslaugų ieškovas suteikė parengdamas verslo planą, neatitinka bylos aplinkybių, nes verslo planą parengė ne ieškovas, o UAB „Stibelis“, tai yra atskira paslaugų dalis, už kurią atsiskaityta Sutartyje nurodytu būdu, kasatorius ir ieškovas nepalaikė jokių ryšių, rengiant kasacinį skundą paaiškėjo, jog ieškovas neteikia Sutartyje nurodyto pobūdžio paslaugų. Nurodyti pažeidimai, pasak kasatoriaus, lėmė, kad byla buvo išnagrinėta neišsamiai, pažeidžiant CPK 263, 331 straipsnius priimtas nepagrįstas sprendimas.
  2. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių (CK 6.193–6.195 straipsniai) pažeidimo. Remdamasis kasacinio teismo suformuluotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis kasatorius nurodo, kad, siekdami tinkamai išspręsti ginčą, teismai turėjo nustatyti, kokių tikslų ir interesų šalys siekė sudarydamos Sutartį, kokios rūšies Sutartis buvo sudaryta. Teisėjų kolegija tinkamai nustatė, kad šalys susitarė dėl paslaugų teikimo, tačiau neatsižvelgė į tai, jog pagal Sutartyje apibrėžtą paslaugų apimtį ir pobūdį, apmokėjimo už suteiktas paslaugas ypatumus bei nustatytus šalių ketinimus sudarant Sutartį, Sutartis turi ir rangos sutarties elementų. Kolegijai nusprendus, kad tarp šalių susiklostė tik paslaugų teikimo santykiai, neteisingai interpretuoti ir atskleisti ieškovo įsipareigojimai, jų apimtis ir turinys. Kasatoriaus teigimu, ieškovo prisiimti įsipareigojimai parengti ir perduoti verslo planą užsakovui, aptarti atskirai ir išskirti nuo kitų įsipareigojimų vykdymo (paslaugų teikimo), turi rangos sutarties elementų; šį susitarimą šalys įvykdė tinkamai (UAB „Stibelis“ parengė ir perdavė verslo planą, o kasatorius su juo atsiskaitė ir priėmė rangos sutarties materialų rezultatą – verslo planą). O kitų įsipareigojimų suteikti Sutartyje numatytas paslaugas ieškovas visiškai neįvykdė – nebendravo su kasatoriumi, neužpildė paraiškos ir jos nepateikė LVPA (tai padarė kasatorius), nesilaikė Sutartyje nurodytų terminų, nepasirašė paslaugų perdavimo–priėmimo akto, neišrašė PVM sąskaitos faktūros. Kadangi ieškovas sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, tai kasatorius teigia neturintis prievolės mokėti už nesuteiktas paslaugas; verslo plano parengimas laikytinas atskiru darbu pagal rangos sutartį ir negali būti vertinamas kaip ieškovo dalinis Sutarties įvykdymas. Kasatoriaus teigimu, teisėjų kolegija taip pat neatsižvelgė į kliento interesų prioriteto (CK 6.718 straipsnis), sąžiningo sutarčių vykdymo, lygiateisiškumo principus.

15Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl CPK 331 straipsnio pažeidimo. Ieškovas, vertindamas teisėjų kolegijos išvadas viso sprendimo kontekste, daro išvadą, kad pusė sėkmės mokesčio jam priteista už verslo plano parengimą, kaip už didžiausių intelektinių gebėjimų reikalaujančios paslaugos suteikimą, tai padaryta vadovaujantis bendraisiais CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Dėl to ieškovas mano, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir motyvuotas, o kasatoriaus argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
  2. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių (CK 6.193–6.195 straipsniai) pažeidimo. Ieškovas nesutinka su kasatoriaus pateiktu dvejopu Sutarties vertinimu (kaip rangos ir paslaugų teikimo sutarties). Pažymėjęs, kad rangos ir paslaugų sutartys atribojamos pagal sutarties dalyką (rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, o paslaugų sutarties dalyką – nematerialaus pobūdžio paslaugos, paprastai nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu), ieškovas nurodo, jog šalys sudarė paslaugų teikimo sutartį, kurios dalykas – nematerialaus pobūdžio konsultavimo paslaugos (CK 6.716 straipsnis); Sutartyje nurodytas ja siekiamas rezultatas – ES fondų paramos gavimas. Tokiame kontekste, pasak ieškovo, verslo planas yra ieškovo teikiamų verslo plėtros konsultacijų dalis, jis nėra materialusis daiktas, jam netaikomos atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikos pasiskirstymo šalims nuostatos, daikto kokybės garantijos nuostatos ir pan.; vien tai, kad verslo planas surašytas ir pateiktas kasatoriui popierine bei elektronine formomis, nereiškia, jog verslo plano materiali (popierinė) išraiška yra materialus daiktas CK 6.644, 6.645 straipsnių prasme. Ieškovas pažymi, kad Sutarties 5.3 punkte nurodytos verslo plano parengimo išlaidos – faktiškai patirtos išlaidos, reikalingos tokiam dokumentui parengti (kanceliarinės prekės, išlaidos transportui, duomenų bazių naudojimui ir pan.), o apmokėjimas už suteiktas paslaugas, susietas su rezultato pasiekimu, nustatytas Sutarties 5.1 punkte. Ieškovo teigimu, didžiausio intelektinio įnašo reikalauja verslo plano parengimas, tai sudėtinga, specialių žinių reikalaujanti procedūra, šis dokumentas turi atitikti tiek procedūrų, tiek kiekybės ir kokybės reikalavimus; byloje nustatyta, kad verslo planas kasatoriui parengtas tinkamai, tą patvirtina ir ES fondų paramos suteikimo faktas. Kitų paslaugų teikimas (paraiškos pildymas, jos ir priedų koregavimas pagal institucijų pateiktus nurodymus) – nesudėtinga procedūra, nereikalauja specialaus išsilavinimo, nes reikia tik užpildyti parengtas formas ir pridėti nurodytus dokumentus, paraiškoje naudojami verslo plano duomenys. Dėl nurodytų argumentų ieškovas mano, kad kasatoriaus aiškinimas, pagal kurį verslo plano (sudėtingiausio dokumento) parengimo kaina yra 8000 Lt, o kitų paslaugų, kurios iš esmės nėra labai sudėtingos ir nereikalauja specialių žinių, suteikimo kaina – 222 680,12 Lt (11 proc. finansavimo sumos), neatitinka teisingumo ir protingumo principų, yra nelogiškas. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad, 2005 m. sausio 9 d. pasirašant trišalį susitarimą, kasatoriui perduota parengta užpildyta paraiška su priedais, verslo planas, patikrinti visi prie paraiškos pridėti dokumentai, kasatorius nereiškė pretenzijų nei ieškovui, nei UAB „Stibelis“, neteikė prašymų padėti atsakyti į vertinančios institucijos klausimus, nesikreipė dėl papildomų konsultacijų, o pretenzijas pradėjo reikšti tik kilus ginčui teisme.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

18Dėl šalių sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo, rangos ir paslaugų sutarčių atribojimo

19Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas šalių sutartinius santykius neteisingai kvalifikavo kaip susitarimą dėl paslaugų teikimo. Kasatoriaus teigimu, ginčo Sutartis turi ir rangos sutarties elementų, todėl netinkamas sutartinių santykių kvalifikavimas lėmė neteisingą ieškovo įsipareigojimų vertinimą. Atsakydama į šiuos skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje aiškinant rangos ir paslaugų sutartinius santykius yra suformuoti pakankamai aiškūs šių sutarčių atribojimo kriterijai.

20Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nors ir rangos, ir paslaugų sutartys sudaromos dėl veiksmų atlikimo, svarbiausias skiriamasis šių sutarčių grupių požymis yra tai, jog pagal atlygintinų paslaugų sutartis įsipareigojama rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą (veiksmus), o pagal rangos sutartis įsipareigojama sukurti ar pasiekti tam tikrą darbo rezultatą ir perduoti jį, kaip atskirą objektą ar tam tikrą jo dalį, kitai šaliai. Kitaip tariant, pirmuoju atveju įsipareigojama dėti tam tikras rūpestingas pastangas atliekant veiksmus, o antruoju – dėti tam tikras pastangas ir pasiekti tam tikrą rezultatą. Nuo to priklauso ir taikytina atsakomybė: jeigu įsipareigojama dėti pastangas vykdant tam tikrą veiklą, tai tokios prievolės skolininkas atsako už netinkamas pastangas (nerūpestingą veiklą), bet neatsakys dėl to, kad nebuvo sukurtas konkretus rezultatas, nes tokios pareigos jis neturėjo. Jeigu įsipareigojama dėl rezultato, tai atsakomybė bus taikoma būtent už rezultato nebuvimą. Atribojant rangos ir paslaugų sutartis svarbu nustatyti, ar šalys susitarė atlikti darbus, kuriais bus sukuriamas ar pagaminamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankišką vertę, kurį būtų įmanoma savarankiškai perduoti užsakovui (rangos sutartis), ar buvo susitarta dėl tam tikros veiklos, kurios rezultatas neatskiriamas nuo pačių veiksmų (paslaugų teikimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Archyvų ir dokumentų tvarkytojai“ v. UAB „Tamro vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-543/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-110/2013).

21Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamos bylos atveju buvo sudaryta konsultacinių paslaugų teikimo sutartis. Sutartis sudaryta kasatoriui (atsakovui) siekiant gauti ES struktūrinių fondų paramą verslo plėtrai (Sutarties 1.1 punktas). Sutarties 3.1 punkte nurodytos paslaugų teikėjo teikiamos paslaugos, kurios, šalių nuomone, turėjo padėti kasatoriui pasiekti šį tikslą – ieškovas įsipareigojo parengti verslo planą, paraišką paramai iš ES struktūrinių fondų gauti ir šios paraiškos priedus, atlikti prie paraiškos teikiamų dokumentų patikrinimą, konsultuoti kasatorių projekto svarstymo metu. Verslo planas – tai dokumentas, kuriame struktūrizuotai išdėstyta esminė informacija apie įmonės dabartinę situaciją, veiklą, rezultatus, tikslus, poreikius ir planus bei prognozuojamas veiklos kryptis, perspektyvas ir rezultatus. Toks dokumentas leidžia pagrįsti verslo plėtros idėją, atsižvelgiant į vykstančias permainas. Tai detalus, aiškiai struktūrizuotas ir rūpestingai parengtas dokumentas, aprašantis, ko siekia įmonė, kaip ji ketina pasiekti užsibrėžtus tikslus ir kaip ji veiks juos pasiekusi. Verslo planas yra technologinių ir finansinių dokumentų, analizių bei skaičiavimų sąvadas, kuriuo įgyvendinama verslo plėtros idėja ir strategija. Tai nėra materialus daiktas, jis neturi materialiems daiktams būdingų savybių.

22Įvertinusi Sutarties nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalys susitarė dėl tam tikrų nematerialaus pobūdžio paslaugų, nesusijusių su materialaus objekto sukūrimu, teikimo, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuos santykius teisingai kvalifikavo kaip santykius dėl paslaugų teikimo (CK 6.716 straipsnis). Sutarties 4.4 punkto sąlyga, kad Sutartyje numatytas darbas laikomas užbaigtu pateikus užsakovui parengtus dokumentus, išvardytus Sutarties 3.1 punkte ir užsakovui pasirašius atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą, nesudaro pagrindo Sutartį kvalifikuoti rangos sutartimi, nes sutartinių santykių kvalifikavimą lemia šalių susitarimas dėl sutarties dalyko, o ne dėl pagal sutartį atliktų veiksmų įforminimo.

23Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai kvalifikavo šalių sutartinius santykius, todėl kasatoriaus argumentai dėl netinkamo šalių santykių teisinio kvalifikavimo atmestini.

24Dėl paslaugų teikėjo teisės gauti atlygį už suteiktas paslaugas

25Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismai, spręsdami su sutarčių vykdymu susijusius ginčus, turi nustatyti tikrąjį sutarties turinį, išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė jos šalims. Sutarties turinys – fakto klausimas, todėl bylą nagrinėjusių teismų išvados dėl Sutarties turinio nustatymo kasacine tvarka gali būti peržiūrimos tik sutarčių aiškinimo taisyklių tinkamo aiškinimo ir taikymo aspektu. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose, jų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota kasacinio teismo nutartyse (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Creditum Vilnius“ v. AB „Utenos melioracija“, bylos Nr. 3K-3-318/2011; 2012 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. firma „Elestra“ v. Vilniaus rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-233/2012; kt.).

26Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Sutartimi šalys susitarė atlikti tam tikrus veiksmus, o ne darbus, kuriais būtų sukuriamas ar pagaminamas nuo pačių veiksmų atskirtas objektas, turintis savarankišką vertę, kurį būtų galima perduoti kasatoriui, taip pat nustatė suteiktų paslaugų apimtį ir konstatavo, jog reikšmingiausia aplinkybė yra ta, kad paraiškoje paramai gauti iš esmės atspindėti visi verslo plano duomenys. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismų nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog verslo plano parengimas buvo pagrindinė paslaugų, kurias turėjo suteikti paslaugų teikėjas, dalis, nes verslo planas yra svarbiausias dokumentas, kurio pagrindu užpildoma paraiška ES struktūrinių fondų paramai gauti ir vertinama paraiškos teikėjo atitiktis paramos teikimo kriterijams. Taigi, tinkamo verslo plano parengimas yra svarbiausia paslaugų dalis, lemianti palankaus sprendimo suteikti kasatoriui ES struktūrinių fondų paramą priėmimą. Byloje nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad verslo planą parengė paslaugų teikėjas, ES struktūrinių fondų parama kasatoriui buvo suteikta. Taigi, dalis Sutartimi numatytų paslaugų – verslo plano parengimas, kasatoriui buvo suteikta.

27CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Taigi, kliento įsipareigojimas sumokėti už suteiktas paslaugas yra viena iš paslaugų sutarties sąlygų.

28Ginčo Sutartimi šalys susitarė, kad mokestis už Sutartyje numatytas vykdytojo paslaugas yra 11 proc. patvirtintos paramos sumos (su PVM); mokestis sumokamas po teigiamo LVPA sprendimo suteikti paramą projektui priėmimo (Sutarties 5.1 punktas). Sutarties 5.3 punkte taip pat nustatyta, kad kasatorius apmoka verslo plano parengimo išlaidas – 8000 Lt (su PVM); viena pusė šios sumos sumokama po Sutarties pasirašymo dienos, kita – atsiimant verslo planą.

29Šioje nutartyje jau buvo nurodyta, kad šalys, sudarydamos Sutartį, susitarė, jog paslaugų teikimo tikslas – gauti paramą iš ES struktūrinių fondų. Paslaugų sutartimi paprastai neįsipareigojama sukurti tam tikro rezultato, tačiau galimybė susitarti ir dėl jo nustatyta CK 6.718 straipsnio 5 dalyje. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad iš CK nuostatų, reglamentuojančių atlygintinų paslaugų teikimą, darytina išvada, jog vienas paslaugų sutarčių ypatumų yra tai, kad paslaugų teikėjo ir kliento santykiai grindžiami pasitikėjimu. Tokia išvada kyla iš to, kad paslaugų teikėjas paprastai yra profesionalas, veikiantis srityje, kurią gerai išmano ir kurios klientas negali visiškai kontroliuoti. Toks santykių pobūdis lemia paslaugų teikėjo pareigą veikti kliento interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. P. A. B., bylos Nr. 3K-3-559/2010; 2012 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ Vilniaus dizaino kolegija v. V. K., bylos Nr. 3K-3-315/2012). Nagrinėjamo ginčo atveju šalys susitarė dėl paslaugų teikimo tikslų ir apmokėjimo už suteiktas paslaugas sąlygas susiejo su sėkmingu šių tikslų įgyvendinimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo, kaip ir bet kokio kito profesinės veiklos subjekto, pareiga yra ne pasiekti konkretų rezultatą, bet dėti geriausias pastangas. Tai reiškia, kad paslaugų teikėjas gali būti atsakingas už konkretaus rezultato nepasiekimą tik tuo atveju, jei dėl to konkrečiai susitarta. Tačiau paslaugų teikėjui ir klientui nedraudžiama susitarti taip, kad paslaugų teikėjas būtų skatinamas siekti konkretaus rezultato mainais jam pasiūlant vadinamąjį sėkmės mokestį. Susitarimai dėl tokio mokesčio yra naudojami tarp verslo subjektų ir tai yra viena iš sutarties laisvės principo apraiškų (CK 6.156 straipsnis). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šio mokesčio teisinės prigimties bankroto administratoriaus ir kreditorių santykiuose, yra atkreipęs dėmesį į tai, kad šis mokestis nekeičia vykdomos prievolės prigimties – ji ir toliau lieka prievole siekti geriausių pastangų, tačiau nustatomas papildomas atlyginimas už nustatytų rezultatų pasiekimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Antkona“ bankroto administratorius Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras v. BUAB „Antkona“, bylos Nr. 3K-3-568/2012). Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste šie kasacinio teismo išaiškinimai aktualūs tuo, kad tais atvejais, kai paslaugų teikėjas ir paslaugų gavėjas yra susitarę dėl tam tikrų tikslų, kurių siekiama teikiamomis paslaugomis ir suteikus paslaugas šie tikslai pasiekiami, paslaugų teikėjas turi teisę į vadinamąjį sėkmės mokestį, jeigu dėl tokio buvo susitarta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos atveju šalys susitarė dėl sėkmės mokesčio, teisė į jį buvo susieta su tam tikro tikslo pasiekimu (ES struktūrinių fondų paramos gavimu), todėl paslaugų teikėjas, suteikęs pagrindinę dalį paslaugų, turi teisę gauti sėkmės mokesčio dalį, proporcingą jo suteiktų paslaugų daliai. Suteiktų paslaugų apimties ir šių paslaugų reikšmės galutiniam rezultatui pasiekti nustatymas yra fakto klausimas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jau aptartą verslo plano, kaip suteiktų paslaugų dalies, reikšmę, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo ieškovui pripažinta teisė į pusę sutarto sėkmės mokesčio atitinka abiejų šalių atliktus veiksmus Sutarties rezultatui pasiekti, šalių interesus bei bendruosius teisės principus (CK 1.5 straipsnis).

30Dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų procesinei bylos baigčiai, teisėjų kolegija nepasisako.

31Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismo procesiniam sprendimui panaikinti, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32Dėl bylinėjimosi išlaidų

33Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 34,34 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatoriaus UAB „Ragtora“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

35Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

36Priteisti valstybei iš UAB „Ragtora“ (j. a. k. 157679155) 34,34 Lt (trisdešimt keturis Lt 34 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

37Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių paslaugų ir... 6. Ieškovas UAB „ASU Baltija“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą... 7. Byloje nustatyta, kad atsakovas (užsakovas) ir UAB „Stibelis“ (vykdytojas)... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė;... 10. Teismas sprendė, kad ieškovo teiginys, jog, šiam įvykdžius sutartines... 11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. Teisėjų kolegija pripažino neįrodytu atsakovo teiginį, kad buvo susitarta... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 15. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 18. Dėl šalių sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo, rangos ir paslaugų... 19. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas šalių... 20. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nors ir rangos, ir paslaugų sutartys... 21. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamos bylos atveju... 22. Įvertinusi Sutarties nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalys... 23. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 24. Dėl paslaugų teikėjo teisės gauti atlygį už suteiktas paslaugas... 25. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismai, spręsdami su sutarčių... 26. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Sutartimi šalys susitarė... 27. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis... 28. Ginčo Sutartimi šalys susitarė, kad mokestis už Sutartyje numatytas... 29. Šioje nutartyje jau buvo nurodyta, kad šalys, sudarydamos Sutartį,... 30. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų... 31. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 33. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 34,34 Lt bylinėjimosi... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 36. Priteisti valstybei iš UAB „Ragtora“ (j. a. k. 157679155) 34,34 Lt... 37. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...