Byla 2A-55-370/2010

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Sigitai Zaksaitei-Dumčiuvienei, dalyvaujant pareiškėjai N. M., jos atstovui advokatui Osvaldui Martinkui, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui Augustui Ručinskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-30-778/2009 pagal ieškovės pareiškėjos N. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Pajūrio regioninio parko direkcija, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys, J. T., bei pareiškėjos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-05-12 sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3pareiškėja teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 0,48 ha žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), yra buvusi sodyba – gyvenamas namas su ūkiniu pastatu. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad pareiškėjai priklauso žemės sklypas, kuris patenka į Pajūrio regioninio parko teritoriją. Pareiškėja jai priklausančiame žemės sklype pageidauja statyti gyvenamąjį namą. Šios teritorijos tvarkymo plane pareiškėjos žemės sklypo ribose nėra pažymėta galima gyvenamojo namo vieta. Pagal galiojančius teisės aktus gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose, taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose. Atlikus istorinius tyrimus, nustatyta, kad pareiškėjai priklausančiame žemės sklype yra išlikę dviejų sodybų pastatų, iš jų ir gyvenamojo namo, pamatai bei kūdra, t. y. sklype yra buvusi sodyba – gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais.

4Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009-05-12 sprendimu pareiškimo netenkino. Teismas nustatė, kad pareiškėjai priklausantis žemės sklypas iš pietinės pusės ribojasi su J. T. priklausančiu 1,8208 ha žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), esančiu ( - ) Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005-11-16 sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad minėtame J. T. priklausančiame žemės sklype XX a. I pusėje buvo stambaus ūkininko sodyba su septyniais pastatais. Nustatant šį faktą buvo remtasi J. V. 2001 metų istoriniu tyrimu, kuriame teigiama, kad J. T. priklausančiame žemės sklype buvusi sodyba, kaimo senųjų gyventojų tvirtinimu, priklausė K. Teismas padarė išvadą, kad šiuo metu istorinė buvusi ūkininko K. sodybvietė dalijasi į 2 sklypus – N. M. priklausantį sklypą ir J. T. priklausantį sklypą, todėl atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu jau yra nustatytas faktas, kad J. T. priklausančiame žemės sklype yra buvusi istorinė sodybvietė ir kad tos pačios istorinės sodybvietės dalis įeina į pareiškėjos žemės sklypą, nustatyti antrą juridinį faktą, jog toje pačioje vietoje yra buvusi ta pati istorinė sodyba, nebėra teisinio pagrindo. 2008 metų pateiktoje istorinėje pažymoje konstatuotas faktas, kad į pareiškėjai priklausantį žemės sklypą įeina 2 istorinių sodybviečių dalys, t. y. sklypo šiaurės vakarų dalyje – buvusios P. sodybos kiemo pietinė dalis su 3 pastatais, o sklypo pietiniame gale – jau anksčiau minėto buvusio stambesnio ūkininko K. sodybos kiemo šiaurinė dalis su 2 pastatais ir kūdra. Taigi iš istorinės pažymos matyti, kad į pareiškėjai priklausantį žemės sklypą patenka ne tik anksčiau minėta ir aptarta buvusio ūkininko K. sodybos dalis, tačiau į šį sklypą patenka ir buvusi ūkininko P. sodybos dalis. Pagal Aplinkos ministro 2003-06-11 įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 5.38 punktą sodyba apibrėžiama kaip juridiškai įformintas sodybinis žemės sklypas su jame pastatytu gyvenamuoju pastatu (namu) ir jo priklausiniais (ūkiniais, buitiniais, verslo ir įrenginiais). Istorinėje pažymoje konstatuojama, kad lokalizavus žemės sklypo vietą 1936 metų žemėlapyje, matoma, kad į sklypą jo šiaurės vakarų dalyje įeina senojo kelio į Dargužius šiaurinėje pusėje stovėjusios ūkininko P. sodybos kiemo pietinė pusė su 3 pastatais iki daržo. Sodyba pokaryje nugriauta, todėl duomenų apie šių pastatų paskirtį, architektūrinį vaizdą neišlikę. Į pareiškėjai priklausantį sklypą įeinančioje buvusios P. sodybvietės pietinėje dalyje išlikę akmenų, pamatų fragmentai išlikę už sklypo ribų esančioje buvusios sodybos šiaurinėje dalyje, todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovei priklausančio žemės sklypo šiaurės vakarų dalyje yra buvusi istorinė sodyba.

5Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-05-12 sprendimą panaikinti ir priimti naują – pareiškimą tenkinti. Nurodo, kad 2007 metais atlikti istoriniai tyrimai bei 2008 metais atlikti papildomi istoriniai tyrimai, kartografiniai tyrimai patvirtina, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo sodyba (vienkiemis), o gretimame T. sklype yra buvęs vienas atskiras negyvenamosios paskirties pastatas. Teismas visiškai neįvertino pateiktų rašytinių įrodymų, nevertino liudytojų J. V. ir G. M. parodymų. Teismas pareiškimo netenkino iš esmės vieninteliu motyvu, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005-11-16 sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog J. T. priklausančiame žemės sklype XX a. I pusėje buvo stambi ūkininko sodyba su septyniais pastatais. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjos prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra dėl tos pačios sodybos, kuri priklausė J. T. Be to, teismo sprendimas, priimtas byloje dėl J. T. žemės sklypo, negali sukelti neigiamų pasekmių pareiškėjai. Jokių įrodymų, galinčių paneigti pareiškėjos pateiktus įrodymus, kiti proceso dalyviai nepateikė, tokių įrodymų buvimo nenustatė ir teismas. Pareiškėjos prašymui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštaravo nei Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, nei viršininko administracija, nei Pajūrio regioninio parko direkcija, nei Kultūros paveldo departamento teritorinis padalinys. Teismas pažeidė civilinio proceso betarpiškumo ir procesinio lygiateisiškumo principus, nes ginčijamą sprendimą priėmė teikdamas prioritetą subjektyvioms Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos departamento atstovo abejonėms ir visiškai nevertino pareiškėjos pateiktų objektyvių įrodymų.

6Atsiliepime suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys prašo pareiškėjos apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai priklausančiame žemės sklype buvo sodyba.

7Atsiliepime suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamentas prašo apeliacinį skundą atmesti pirmosios instancijos teismo motyvais. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas atlikus visų byloje surinktų įrodymų analizę.

8Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

9Apeliacinis skundas tenkintinas.

10Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra suformavęs teismų praktiką, kad pagrindinis sodybos atitinkamame žemės sklype elementas yra gyvenamasis pastatas (civilinės bylos 2009-06-22 Nr. 3K-3-268/2009, 2009-04-27 Nr. 3K-3-179/2009; 2008-05-13 Nr. Nr. 3K-3-259/2008, 2007-10-05 Nr. 3K-3-373/2007 ir kt.). Priešingu atveju susidarytų teisinė situacija, kai vietoje vienos sodybos būtų atkuriamos kelios. Toks įstatymo aiškinimas paneigtų įstatyme nustatytus saugomų teritorijų steigimo tikslus ir Civilinio kodekso nuostatas dėl pagrindinių ir antraeilių daiktų.

11Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad į pareiškėjai priklausantį žemės sklypą pateko dviejų istorinių sodybviečių dalys: sklypo šiaurės vakarų dalyje – buvusios ūkininko P. sodybos kiemo pietinė dalis su 3 pastatais, o sklypo pietiniame gale – jau anksčiau minėto buvusio stambesnio ūkininko K. sodybos kiemo šiaurinė dalis su 2 pastatais ir kūdra. Kadangi į pareiškėjai priklausantį sklypą patenkančioje buvusios P. sodybvietės pietinėje dalyje išlikę akmenų, o pamatų fragmentai išlikę už pareiškėjos sklypo ribų, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovei priklausančio žemės sklypo šiaurės vakarų dalyje yra buvusi istorinė sodyba. Dėl į pareiškėjos sklypo pietinę dalį patekusių pastatų pamatų teismas nurodė, kad šie pastatai priklausė ūkininko K. sodybai, ir kadangi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005-11-16 sprendimu jau yra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ūkininko K. sodyba su septyniais pastatais buvo su pareiškėjos sklypu besiribojančiame kitame žemės sklype (minėto sprendimo priėmimo metu priklausiusiame J. T.), nėra pagrindo antrą kartą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog toje pačioje vietoje yra buvusi istorinė sodyba.

12Klaipėdos rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1212-05/2005 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. T. priklausančiame 1,8208 ha žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ) XX a. I pusėje buvo stambaus ūkininko sodyba su septyniais pastatais. Teismas rėmėsi į minėtą bylą pateikta 2001 m. istorinių tyrimų medžiaga. Šiame tyrime–pažymoje (sklypo istorinės raidos apžvalgoje) nurodyta, jog gali būti, kad per kiemą einantis šalutinis kelias skyrė dvi savarankiškas sodybas (b. l. 14), tyrimo išvadose (b. l. 15) taip pat keliama prielaida, jog toje vietoje egzistavo dvi sodybos, kurias ribojo rytų–vakarų kryptimi einantis šalutinis kelias, tačiau jos patvirtinimui trūksta istorinių šaltinių. Prielaida, kad šioje vietovėje būta dviejų sodybų, pabrėžiama rekomendacijose siūlant dviejų sodybų užstatymo atstatymą. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas iš esmės taip pat grindė prielaida – kad kitų sodybų, be P. ir K., pareiškėjai priklausančiame ar su juo besiribojančiuose žemės sklypuose nebuvo, o aplinkybės ir su ja susijusių įrodymų, kad pareiškėjai priklausančiame žemės sklype galėjo būti atskira sodyba, apskritai netyrė.

13Įstatymas nustato teismo pareigą nurodyti ne tik įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, bet ir argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta (CPK 270 str. 4 d. 3 p.). Atskirai pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. 2-1212-05/2005 pareiškėjas J. T. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam priklausančiame žemės sklype buvo dvi sodybos, o Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005-11-16 sprendimu, kuriuo remiasi pirmosios instancijos teismas, jo pareiškimas tenkintas tik iš dalies, t. y. nustatyta, kad jam priklausančiame žemės sklype buvo viena sodyba, be to, sprendime nekonstatuota, kad ši sodyba priklausė ūkininkui K. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai byloje lemiamą reikšmę suteikė Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005-11-16 sprendimui, kuris buvo priimtas 2001 m. istorinių tyrimų išvadomis. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek 2001 m. istorinį tyrimą (civilinės bylos Nr. 2-1212-05/2005 l. 8–25), tiek istorinius tyrimus šioje byloje (t. 1, b. l. 6-29, 142–171) atliko ta pati specialistė, tyrimai šioje byloje yra išsamesni, atlikti panaudojus naujas technines priemones ir įrodymus, kurių specialistė neturėjo 2001 metais. 2007 m. istorinėje pažymoje bei ją papildančioje 2008 m. istorinėje pažymoje nurodyta, kad į tiriamą sklypą jo pietinėje dalyje įeina buvusios vieno didžiausių kaimo rytinės dalies K. sodybos rytinė pusė su 2 pastatais bei už kiemo iš šiaurės pusės buvusia kūdra. Vieno iš pastatų, stovėjusio galais į šiaurę–pietus, išlikę pamatai užfiksuoti sklypo plane. Karklės senųjų gyventojų tvirtinimu, šie pamatai – buvusio sodybos gyvenamojo namo (t. 1, b. l. 12, 148, 149). Atliekant tyrimą remtasi vietinių Karklės gyventojų pateiktais prisiminimais (nuorodų sąrašo 14 p). UAB „Klaipėdos projektas“ 2007-12-07 Nr. 88 rašte (t. 1, b. l. 30) paaiškinta, kad istorinė sodybvietė, kuri šiuo metu suskaidyta į du sklypus (šiaurinė dalis – N. M. sklype, pietinė dalis J. T. sklype), buvo specifinės struktūros, panašios į vienos sodybos pagrindu susiformavusias pravažiavimo keliu atskirtas dvi sodybas, todėl logiška manyti, kad XX a. I p. vienos sodybos pagrindu susiformavusiose dviejose sodybose stovėjo atskiri gyvenamieji pastatai.

14UAB „Klaipėdos projektas“ 2008-12-05 Nr. 95 rašte (t. 2, b. l. 9–10) paaiškinta, kad dėl tyrime naudotos istorinės kartografinės medžiagos autentiškumo abejonių nėra, atliekant 2001 m. tyrimą užsakovui J. T. buvo naudotasi 1912 m. ir senesne (ne tokia tikslia) kartografine medžiaga, atliekant tyrimus dėl N. M. sklypo, jau remtasi 1936 m. žemėlapiu gautu iš Vokietijos, jame duomenys užfiksuoti aiškiau, todėl tiksliau buvo galima nustatyti šioje vietovėje buvusį apstatymo pobūdį (struktūriniu požiūriu) ir jo elementus, be to, 2002–2006 m. laikotarpiu buvo įvaldytos tobulesnės kartografijos lyginamųjų tyrimų metodikos, kuriomis remiantis jau buvo galima tiksliau nustatyti ir apytikres šiandieninių žemės sklypų ribas senojoje kartografinėje medžiagoje. Taip pat nurodyta, kad iš kartografinės medžiagos negalima nustatyti, kurie iš pareiškėjos žemės sklype buvusių pastatų galėjo būti gyvenamasis, o kurios – ūkinis pastatas. Tai galima nustatyti iš archeologinių duomenų ar iš senųjų gyventojų prisiminimų. Istorinį tyrimą atlikusi paveldosaugos ekspertė istorikė J. V. ir ginčo teritorijos Karklėje kartografinį tyrimą atlikęs geodezininkas G. M. minėtas aplinkybes patvirtino teismo posėdžio pirmojoje instancijoje metu (t. 2, b. l. 89–91).

15Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. nustatyta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose. Remiantis šia teisės norma gali būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad yra išlikę buvusioje sodyboje buvusių statinių liekanų ir tik toks faktas sukels teisines pasekmes – statybos teisę. Analogiški reikalavimai, o vienas jų – sodybos buvimo fakto konstatavimas, nustatyti ir Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 3 d. 4 p. Aplinkos ministro 2002-08-10 įsakymu Nr. 425 patvirtinto Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamento (2008-01-31 redakcija) 6 p. nustatyta, kad buvusi sodyba – sodyba, kurios buvimo faktas įrodytas teismo sprendimu arba kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodyba pažymėta vietovės ar kituose planuose. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai priklausančiame žemės sklype yra buvę statinių (t. 2, b. l. 37, 38), jų liekanos pažymėtos vietovės planuose (t. 2, b. l. 42–44), specialisto išvados (t. 1, b. l. 149) taip pat patvirtina, kad pareiškėjos sklypo teritorijoje yra išlikę senosioms sodyboms būdingi dideli medžiai, išlikusi kūdra ir pamatai, Karklės senieji gyventojai patvirtino, kad vieni pamatai yra buvusios K. sodybos medinio gyvenamojo namo, specialistė dar 2001 metais nustatė, kad ginčo vietovėje pastatų išsidėstymo specifinė struktūra panaši į vienos sodybos pagrindu susiformavusias pravažiavimo keliu atskirtas dvi sodybas, tačiau to įrodymui trūksta istorinių šaltinių.

16Iš byloje dalyvaujančių asmenų tik Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamentas nesutinka su pareiškėjos prašymu iš esmės motyvuodamas tuo, kad nėra neginčijamų sodybos buvimo pareiškėjos sklype įrodymų. Šiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija pažymi, kad jei istorinių šaltinių ar kitų duomenų dėl įrodinėjamos faktinės aplinkybės netrūktų, apskritai nebūtų pagrindo bylai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK 445 str.). Kita vertus, byloje nėra pateikta neginčijamų įrodymų, paneigiančių specialistų istorinio tyrimo pagrindu, t. y. faktiniais duomenimis, rašytiniais įrodymais, vietos gyventojų parodymais ir specialiomis žiniomis, pagrįstą išvadą, jog galėjo būti dvi atskiros sodybos. Teismų praktikoje yra pripažinta, jog civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Šis principas reiškia, kad nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Kad būtų padaryta išvada apie tam tikro fakto buvimą, įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Sprendžiant dėl įrodymų pakankamumo šioje byloje, būtina atsižvelgti į bendruosius įrodymų pakankamumo civiliniame procese principus ir bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo specifiką. Kaip minėta, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinio fakto egzistavimas gali būti įrodinėjamas visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str.). Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Teisėjų kolegija, visos byloje surinktos faktinės medžiagos kontekste įvertinusi minėtus byloje surinktus rašytinius įrodymus, specialistų išvadas, liudytojų parodymus, konstatuoja, kad labiau tikėtina, jog pareiškėjai priklausančiame žemės sklype buvo atskira sodyba su gyvenamuoju namu (CPK 185 str.).

17Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl netinkamo įrodinėjimą reglamentuojančių procesinės teisės normų taikymo naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškimą tenkinti (CPK 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 2 p.).

18Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,

Nutarė

19Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – pareiškėjos prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

20Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai N. M. nuosavybės teise priklausančiame 0,48 ha žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), yra buvusi sodyba – gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tutint tikslą pripažinti žemės savininko statybos teisę pagal Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p.

Proceso dalyviai
Ryšiai