Byla e2A-516-614/2020

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andrutės Kalinauskienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Z. V. ir V. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus mieto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „FF lizingas“, kuriai atstovauja bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Admivita“, ieškinį atsakovams Z. V. ir V. S. (buvusi pavardė V.) dėl neatlygintinio pinigų perleidimo (dovanojimo) sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Baltic arms“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Skomė“.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „FF lizingas 2018 m. birželio 20 d. kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį patikslino 2019 m. vasario 28 d. pareiškimu, prašydama: 1) pripažinti negaliojančia ab initio 2016 m. rugpjūčio 22 d. pinigų - ERGO Life Insurance SE (toliau – ERGO) draudimo išmokos perleidimo (dovanojimo) sutartį, pagal kurią atsakovas Z. V. neatlygintinai perleido atsakovei V. V. (dabar – S.) 6 360 Eur draudimo išmoką; 2) pripažinti negaliojančia ab initio 2017 m. sausio 27 d. pinigų - ERGO draudimo išmokos perleidimo (dovanojimo) sutartį, pagal kurią atsakovas Z. V. neatlygintinai perleido atsakovei V. V. (S.) 700 Eur draudimo išmoką; 3) taikyti restituciją ir priteisti atsakovui Z. V. iš atsakovės V. V. (S.) 7 060 Eur; 4) priteisti iš atsakovės V. V. (S.) 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovas Z. V. yra ieškovės skolininkas. Antstolio D. K. vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/03073, kurioje išieškotoja yra ieškovė, o skolininku Z. V., 2018 m. vasario 12 d. buvo gautas ERGO Life Insurance SE 2018 m. vasario 6 d. raštas, kuriame nurodoma, jog atsakovo Z. V. nurodymu jam priklausanti 6 360 Eur draudimo išmoka 2016 m. rugpjūčio 22 d., o 700 Eur draudimo išmoka 2017 m. sausio 26 d., viso 7 060 Eur, buvo pervestos į atsakovo dukters atsakovės V. V. (S.) sąskaitą. Ieškovė nurodo, kad šių sandorių sudarymo (lėšų pervedimo) metu atsakovui Z. V. buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-429-466/2017, areštuotas 23 169,60 Eur vertės atsakovo turtas; taip pat Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-271-881/2017, areštuotas atsakovo 630 860,11 Eur vertės turtas. Reikalavimą ieškovė grindė CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu, nurodė, kad ji turėjo ir turi neabejotiną bei galiojančią reikalavimo teisę atsakovui Z. V., nes dar iki ginčijamų sandorių sudarymo kreipėsi į teismus dėl žalos priteisimo iš atsakovo: 2014 m. spalio mėn. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl 630 860,11 Eur žalos atlyginimo (priimtas teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs); 2014 m. gruodžio mėn. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl 23 169,60 Eur žalos atlyginimo. Nurodytose bylose atsakovo atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės - areštuotas jo turtas ieškovės reikalavimų užtikrinimui. Skolininko prievolė atlyginti žalą atsiranda nuo žalos padarymo momento, o teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą – tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės atsiradimo pagrindas. Ieškovės teigimu, ginčijami sandoriai pažeidė jos interesus ir teises, nes po ginčijamų sandorių sudarymo (ir iki šiol) atsakovas neatsiskaitė su ieškove. Atsakovas iš esmės neturi turto, į kurį būtų galima efektyviai nukreipti išieškojimą. Vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra suėjęs, nes apie ginčijamus sandorius ieškovei tapo žinoma tik 2018 m. vasario 12 d., kai antstolio vykdomoje vykdomojoje byloje buvo gautas ERGO 2018 m. vasario 6 d. raštas. Atsakovas neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių. Sandoriai buvo sudaryti tik tam, kad atsakovas galėtų išvengti realaus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Sudarydami ginčijamus sandorius, atsakovai buvo nesąžiningi remiantis CK 6.67 straipsnio 1 punktu (sandoriai sudaryti tarp artimų giminaičių), bei tuo, kad atsisakė suteikti ieškovei informaciją apie sandorius, o aplinkybė, kad atsakovė išleido ginčijamų sandorių pagrindu gautas lėšas ar kur lėšos faktiškai buvo panaudotos, neturi teisinės reikšmės.

62.

7Atsiliepimu į ieškinį ir kituose procesiniuose dokumentuose atsakovas Z. V. nurodė, jog su ieškiniu nesutinka bei prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad į bylą nepateikti ginčijami sandoriai, ginčijamų sandorių su atsakove jis nesudarė, o ieškinys pateiktas dėl neegzistuojančio dalyko, todėl turėtų būti paliktas nenagrinėtas. Atsakovui priklausančios lėšos – draudimo išmokos, buvusios pas atsakovę, išleistos atsakovo poreikiams - gydymui, reabilitacijai, pragyvenimui, žyminių mokesčių mokėjimui už atsakovo atstovaujamą įmonę ir kitiems poreikiams tenkinti. 2013–2014 m. atsakovas buvo pasiskolinęs iš atsakovės 347,54 Eur (1 200 Lt), rašytinės paskolos sutarties jie nebuvo sudarę, nes yra tėvas ir dukra. Po 2016 m. birželio 29 d. patirtų traumų jis negalėjo savarankiškai vykdyti įprastų veiklų, todėl juo rūpinosi jo duktė (atsakovė), kuri dėl to net nedirbo. Tuo metu atsakovo atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, o ieškovė nepagrįstai sustabdžiusi atsakovui priklausančių lėšų išmokėjimą, todėl jis buvo priverstas paprašyti, kad draudimo išmokos būtų pervestos į atsakovės sąskaitą, nes tai buvo vienintelis jo išgyvenimo šaltinis. Apie šį sprendimą atsakovas dukters neperspėjo. Visos lėšos atsakovės buvo išleistos jo paties prašymu ir valia. Atsakovas nesutinka, kad ieškinyje nurodomų draudimo išmokų išmokėjimo metu ieškovė buvo atsakovo kreditorė. Nurodytose civilinėse bylose buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo įvykdytos areštuojant atsakovo turtą, tačiau ginčijamų sandorių sudarymo metu įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų, pagal kuriuos tam tikros lėšos būtų priteistos ieškovei iš atsakovo, nebuvo priimta, o antstolis dar nevykdė išieškojimo iš atsakovo, atitinkamai atsakovas neturėjo pareigos iki tol teikti jam informaciją apie turimą turtą. Vien pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nereiškia, jog ieškovė ginčui aktualiu laikotarpiu buvo atsakovo kreditorė. Be to ieškovė neįrodė kuo ginčijami sandoriai pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus. Kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį ir nurodo, jog ieškovė ir tretieji asmenys apie ginčijamas išmokėtas draudimo išmokas sužinojo gerokai anksčiau nei nurodoma ieškinyje - ne iš antstolio vykdomos vykdomosios bylos, o iš atsakovo medicininės bylos dokumentų. Ieškovė ir tretieji asmenys aktyviai domėjosi atsakovo sveikatos būkle, jo medicininiais dokumentais, o maždaug nuo 2013–2014 m. iš vykdomosios bylos Nr. 0013/12/01254 žinojo apie atsakovo ir ERGO sudarytą gyvybės draudimo sutartį. Žinodami apie atsakovo sudarytą gyvybės draudimo sutartį ir apie 2016 m. birželio 29 d. jo patirtas traumas, ieškovė ir tretieji asmenys turėjo žinoti ir apie atsakovui planuojamas/tikėtinas išmokėti/išmokėtas draudimo išmokas ir galėjo kreiptis į ERGO dėl atsakovo draudimo sutarties vykdymo ir išmokų gavimo. Be to, ieškovė iš esmės nenurodė kokius sandorius ginčija (tokių sandorių nebuvo sudaryta), todėl ir terminas ieškinio senačiai skaičiuoti nėra aiškus. Ieškovė neginčija nei pačios gyvybės draudimo sutarties, nei atsakovo nurodymų dėl išmokų išmokėjimo, nei minėtos sutarties vykdymo, o jokių sandorių dėl atsakovui mokėtinų ERGO išmokų jis su niekuo nesudarė. Atsakovas taip pat prašė trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas nepripažinti bylinėjimosi išlaidomis ir ieškinio tenkinimo atveju jų tretiesiems asmenims nepriteisti, šių trečiųjų asmenų dalyvavimas byloje nebuvo būtinas, jis buvo dirbtinis. Kadangi pareikštas ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas, prašė skirti ieškovės atstovei UAB „Admivita“ 4 000 Eur baudą, 50 proc. baudos lygiomis dalimis skiriant atsakovams. Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis – nurodant dublikuose įžeidžiančias jį formuluotes dėl jo patirtų traumų ir sveikatos būklės, atsakovas taip pat prašė skirti ieškovės atstovei, tretiesiems asmenims UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ bei jų direktoriui J. M. po 4 000 Eur dydžio baudas, 50 proc. iš jų skiriant atsakovui ir (ar) priimti atskirąjį nutartį bei nusiųsti ją atitinkamoms institucijoms, informuojant apie padarytus pažeidimus.

83.

9Atsakovė V. S. atsiliepime į ieškinį ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka bei prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ieškinio reikalavimai neįrodyti, byloje nėra pateikta įrodymų, jog jai pervestos lėšos buvo areštuotos ir negalėjo būti pervestos. Ieškovė prašo pripažinti negaliojančius sandorius, kurių faktiškai nebuvo sudaryta - atsakovai nebuvo sudarę nei atlygintinio, nei neatlygintinio sandorio dėl gyvybės draudimo išmokų, todėl ieškinys pareikštas dėl neegzistuojančių sandorių. Atsakovė nurodė, kad iki ginčijamų sandorių sudarymo ji savo tėvui - atsakovui buvo paskolinusi 347,54 Eur (1 200 Lt), o po atsakovo patirtų traumų sumokėjo už jį 668,40 Eur gyvybės draudimo įmoką, taip pat 3,19 Eur įmoką VĮ Registrų centrui. Draudimo išmokomis atsakovas grąžino jai minėtas skolas. Draudimo išmokų lėšos buvo pervestos į jos sąskaitą dėl to, kad atsakovo sveikatos būklė buvo sudėtinga, apribota galimybė gauti bent laisvai disponuojamą sumą. Atsakovui sugrąžinus jai skolą likusios lėšos atsakovo valia buvo išleistos jo ir jo sutuoktinės poreikiams tenkinti - komunaliniams mokesčiams apmokėti, maistui, kurui, kanceliarinėms prekėms pirkti, gydymui, žyminių mokesčių mokėjimui už atsakovo atstovaujamą bendrovę ir panašiai. Dalis lėšų buvo panaudota privalomojo sveikatos draudimo įmokų už atsakovę mokėjimui, nes atsakovė po tėvo patirtų traumų nedirbo ir jį prižiūrėjo. Minėtos gyvybės draudimo išmokos tuo metu faktiškai buvo vienintelis jų šeimos pragyvenimo šaltinis. Be to, draudimo išmokos į atsakovės sąskaitą buvo sumokėtos pagal draudimo sutarties sąlygas, t. y. sutartiniais pagrindais, o ne atsakovės sprendimu. Ieškovė neįrodė, jog draudimo išmokų išmokėjimo metu ieškovė buvo atsakovo kreditorė, nes reikalavimo teisė grindžiama neįsiteisėjusiais teismų sprendimais. Ieškovė neįrodė (ir neįrodinėjo), kad atsakovas negalėjo sudaryti gyvybės draudimo sutarties ar kad ši sutartis pažeidė kreditorių interesus. Actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų ieškovė neįrodė.

104.

11Tretieji asmenys UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ atsiliepime į ieškinį bei kituose procesiniuose dokumentuose su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad jie yra ieškovės kreditoriai, kurių kreditoriniai reikalavimai patvirtinti ieškovės bankroto byloje. Atsakovas yra ieškovės skolininkas ir šią aplinkybę patvirtina įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai bei atsakovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovo turtas ir turtinės teisės. Nurodytose bylose atsakovui buvo reiškiami reikalavimai dėl žalos, kuri atsirado gerokai iki ginčijamų sandorių sudarymo, atlyginimo, todėl ieškovė turėjo ir turi neabejotiną bei galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą. Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiame sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-429-466/2017, konstatavo, jog atsakovas žalą ieškovei padarė 2009 m. liepos 24 d, o Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-1405-450/2017 įsiteisėjusiame teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendime konstatavo, jog atsakovas žalą ieškovei padarė sudarydamas 2010 m. sausio 29 d. ir 2010 m. vasario 1 d. sutartis. Ginčijami sandoriai pažeidžia ieškovės teises ir interesus, nes dėl jų sumažėjo atsakovo galimybės atsiskaityti su ieškove bei atitinkamai sumažėjo ieškovės galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais. Ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, nes apie ginčijamus sandorius ieškovei tapo žinoma tik 2018 m. vasario 12 d., gavus raštą iš ERGO. Atsakovai neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, jais iš esmės tik siekė išvengti prievolių kreditoriams vykdymo ir laikinųjų apsaugos priemonių realaus taikymo. Sudarydami ginčijamus sandorius atsakovai buvo nesąžiningi, jų nesąžiningumas preziumuojamas pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktą, be to, sandoriai sudaryti tik tam, kad atsakovas išvengtų realaus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prievolių kreditoriams vykdymo. Nors rašytinių sutarčių tarp atsakovų ir nebuvo sudarytų, tačiau tai nereiškia, jog tokių sutarčių iš viso nebuvo sudaryta, sutartys gali būti sudaromos ir žodžiu, o atsakovams ginčijamų sandorių nesudarius, draudimo išmokos būtų pervestos tiesiogiai atsakovui. Atsakovui perleidus (dovanojus) atsakovei 6 360 Eur draudimo išmoką, tokiam sandoriui CK nustatyta paprasta rašytinė forma. 2016 m. liepos 26 d. ir 2017 m. sausio 16 d. raštiškais pranešimais, kurie vertintini kaip rašytinės sutartys, atsakovas nurodė jam priklausančias draudimo išmokas pervesti į atsakovės sąskaitą. Kita vertus, net ir rašytinės formos nesilaikymas nedaro sutarčių negaliojančiomis. Atsakovė žinojo apie būsimą atsakovui priklausančių išmokų pervedimą į jos sąskaitą, pati atsakovė vykdė susirašinėjimą su ERGO dėl atsakovo draudimo išmokų išmokėjimo. Atsakovas neįrodė, kad ieškovė ir tretieji asmenys apie draudimo išmokas sužinojo anksčiau nei nurodyta ieškovės ieškinyje, taip pat neįrodė, kad atsakovė buvo paskolinusi atsakovui 347,54 Eur sumą. Byloje spręstinas klausimas dėl ieškovės (kreditorės) reikalavimo nukreipimo į atsakovo (skolininko) perleistą ir atsakovės grąžintiną turtą (7 060 Eur), t. y. dėl ginčijamų sandorių dalyku buvusių lėšų priteisimo tiesiogiai ieškovei.

12II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

135.

14Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 25 d. sprendimu civilinę ieškovės ieškinį tenkino, pripažino negaliojančiomis teisės į 2016 m. rugpjūčio 22 d. ERGO Life Insurance SE draudimo išmoką perleidimo (dovanojimo) sutartį, pagal kurią Z. V. neatlygintinai perleido V. V. (dabartinė pavardė S.) teisę į 6 360 Eur draudimo išmoką ir teisės į 2017 m. sausio 27 d. ERGO Life Insurance SE draudimo išmoką perleidimo (dovanojimo) sutartį, pagal kurią Z. V. neatlygintinai perleido V. V. (dabartinė pavardė S.) teisę į 700 Eur draudimo išmoką, taikė restituciją ir priteisė atsakovui Z. V. iš atsakovės V. S. (V.) 7 060 Eur dydžio perleistas draudimo išmokas. Teismas taip pat priteisė trečiajam asmeniui UAB „Baltic arms“ iš atsakovo Z. V. 2 057 Eur bylinėjimosi išlaidų ir iš atsakovės V. S. 1 512,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; valstybei lygiomis dalimis iš atsakovo Z. V. ir atsakovės V. S. priteisė 227,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, tai yra - po 113,56 Eur iš kiekvieno atsakovo.

156.

16Teismas nustatė, kad ieškovei BUAB „FF lizingas“ Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. B2-4988-560/2013), nutartis įsiteisėjo 2013 m. lapkričio 13 d. Ieškovės bankroto byloje patvirtintas taip pat atsakovo Z. V. kreditorinis reikalavimas. Nuo 2002 m. gruodžio 1 d. atsakovas Z. V. yra sudaręs kaupiamojo gyvybės draudimo sutartį Nr. 71-521-032074. 2016 m. birželio 29 d. įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu atsakovas atsakovas patyrė įvairaus pobūdžio traumas. ERGO Life Insurance SE draudimo bendrovė 2016 m. liepos 4 d. telefonu gavo atsakovės V. V. pranešimą apie 2016 m. birželio 29 d. atsakovui įvykusį nelaimingą atsitikimą, o 2016 m. liepos 26 d. ir 2017 m. sausio 16 d. draudimo bendrovėje buvo gauti atsakovo Z. V. pranešimai apie nelaimingą atsitikimą, kuriuose buvo prašoma draudimo išmokas pervesti į nurodytą atsakovės V. V. banko sąskaitą. Įvykio tyrimo metu draudimo bendrovės darbuotojas susisiekė su atsakovu Z. V. ir atsakove V. V. bei įsitikino, jog jie neprieštarauja draudimo išmokų pervedimui į atsakovės banko sąskaitą, o po jų pervedimo į atsakovės sąskaitą atsakovas apie tai buvo informuotas telefonu. Atsakovui priklausanti 6 360 Eur dydžio draudimo išmoka 2016 m. rugpjūčio 22 d. ERGO buvo pervesta į nurodytą atsakovės banko sąskaitą, antra atsakovui priklausanti 700 Eur dydžio draudimo išmoka 2017 m. sausio 27 d. buvo pervesta į atsakovės banko sąskaitą. Iš ERGO pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė V. V. elektroniniais laiškais susirašinėjo su ERGO darbuotojais dėl atsakovui įvykusio nelaimingo atsitikimo. Atsakovas Z. V. 2017 m. birželio 15 d. draudimo bendrovei ERGO pateikė dar vieną pranešimą apie nelaimingą atsitikimą, kuriame draudimo išmoką taip pat prašė pervesti į nurodytą atsakovės banko sąskaitą, tačiau trečia draudimo išmoka (1 250 Eur dydžio) antstolio D. K. nurodymu buvo pervesta ne į atsakovės, o į antstolio depozitinę banko sąskaitą. ERGO Life Insurance SE 2018 m. vasario 6 d. raštu informavo antstolį, jog atsakovui dėl 2016 m. birželio 29 d. nelaimingo atsitikimo buvo išmokėtos 7 060 Eur ir 6 360 Eur draudimo išmokos. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-553-466/2016, buvo areštuotas 23 169,60 Eur vertės atsakovo turtas, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-46-881/2016, areštuotas atsakovo 630 860,11 Eur vertės turtas.

177.

18Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog ieškovė ginčija neegzistavusius sandorius ir, vadovaudamasis CK 1.97 straipsniu, CK 6.101 straipsnio 1 dalimi, padarė išvadą, jog atsakovas neatlygintinai perleido savo turtinę teisę, kuri yra civilinės apyvartos objektas, atsakovei (nurodęs ERGO draudimo išmokas pervesti į nurodytą atsakovės sąskaitą), o atsakovė apie tokį perleidimą žinojo. Teismas sprendė, kad neatlygintinis atsakovo turtinių teisių į draudimo išmokas perleidimas atsakovei iš esmės atitinka ir dovanojimo sutarties sampratą, o rašytinės formos nesilaikymas šiuo atveju nedaro sandorio negaliojančiu (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Konstatavęs, kad ieškovės ginčijami sandoriai tarp atsakovų buvo sudaryti, teismas atmetė atsakovų prašymus dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu ir padarė išvadą, jog ieškovė įrodė esant pagrindą taikyti CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) institutą ir pagal šią teisės normą pripažinti sandorį negaliojančiu.

198.

20Pasisakydamas dėl CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino, teismas sutiko, jog senaties termino pradžia siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju ieškovė apie ginčijamus sandorius sužinojo iš antstolio D. K. vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/03073 2018 m. vasario 12 d. gauto ERGO 2018 m. vasario 6 d. rašto ir kritiškai vertino atsakovų argumentus, jog ieškovė iš atsakovo medicininės bylos dokumentų ir iš vykdomosios bylos žinojo apie atsakovo sudarytą gyvybės draudimo sutartį ir apie atsakovui planuojamas ar tikėtinas išmokėti draudimo išmokas. Net jeigu ieškovė ir žinojo apie gyvybės draudimo sutartį ir apie atsakovui įvykusį nelaimingą atsitikimą, ji nedalyvavo ir negalėjo žinoti apie sutarties vykdymo aplinkybes, o atsakovai šių teiginių nepagrindė, apsiribojo tik deklaratyviu jų nurodymu. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių kitą sužinojimo apie ieškovės teisių pažeidimą momentą, ar kad ieškovė turėjo galimybę sužinoti apie tai anksčiau, teismas padarė išvadą, jog ieškovės teisė reikšti acio Pauliana ieškinį atsirado nuo duomenų apie ginčijamus sandorius gavimo, tai yra nuo 2018 m. vasario 6 d. ERGO rašto, 2018 m. vasario 12 d. gauto vykdomojoje byloje. Kadangi ieškovė ieškinį teismui pateikė 2018 m. birželio 20 d., teismas sprendė, jog ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

219.

22Teismas konstatavo, kad ieškovės neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė skolininkui (atsakovui) atsirado dar iki ginčijamų sandorių sudarymo ir egzistuoja bylos nagrinėjimo metu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai kreditoriaus reikalavimo teisė kildinama iš delikto, žalos atlyginimo momentas nustatytinas taikant deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas, pagal kurias žalos atlyginimo prievolė siejama su jos padarymo (atskirais atvejais – atsiradimo, jeigu žala atsiranda vėliau, nei ji padaroma) momentu, todėl laikytina, jog skolininko prievolė atlyginti žalą atsiranda nuo žalos padarymo momento, o teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą – tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimo pagrindas. Nors nagrinėjamu atveju ginčijamų sandorių sudarymo metu priimto įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo dėl tam tikrų lėšų priteisimo iš atsakovo ieškovei priimta nebuvo, įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendime priimtame civilinėje byloje Nr. 2-429-466/2017, konstatuota, jog atsakovas žalą ieškovei padarė sudarydamas 2009 m. liepos 24 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, o įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-1405-450/2017, konstatuota, kad atsakovas žalą ieškovei padarė sudarydamas 2010 m. sausio 29 d. ir 2010 m. vasario 1 d. sutartis. Minėtų įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų atsakovas nėra įvykdęs.

2310.

24Teismas taip pat sprendė, jog ieškovė įrodė, kad ginčijami sandoriai pažeidžia jos kaip kreditorės interesus ir teises, kadangi ginčijamais sandoriais iš esmės buvo sutrukdyta patenkinti reikalavimus iš skolininko (atsakovo) turto. Dėl ginčijamų sandorių sudarymo skolininko (atsakovo) galimybės jas įvykdyti prievoles kreditorei ateityje pasikeitė ne kreditorės naudai, sumažėjo skolininko mokumas – sumažėjo turto, į kurį galima būtų nukreipti kreditorės reikalavimo išieškojimą, vertė.

2511.

26Teismas sprendė, jog skolininkas (atsakovas) ginčo sandorių sudaryti neprivalėjo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju, teismas pritarė ieškovės ir trečiųjų asmenų nuomonei, jog kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti siekiant išvengti ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (turto arešto) vykdymo, kadangi nesudarius ginčijamų sandorių, atsakovui mokėtinos draudimo išmokos būtų pervestos į atsakovo banko sąskaitą ir, tikėtina, būtų buvusios areštuotos vykdant atsakovui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, o vėliau, priėmus įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus dėl žalos priteisimo ieškovei iš atsakovo, į šias draudimo išmokas būtų buvęs nukreiptas išieškojimas pagal minėtus sprendimus (antstoliui sužinojus apie atsakovui mokėtiną trečią draudimo išmoką, ji buvo areštuota ir pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą). Teismas kritiškai vertino atsakovų teiginius, kad minėtos draudimo išmokos buvo vienintelis atsakovo (ir jo šeimos) pragyvenimo šaltinis ir kad atsakovas buvo priverstas nurodyti, jog jos būtų pervestos į atsakovės sąskaitą. Vien tai, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovo finansinė padėtis buvo sunki ir jam buvo reikalingos lėšos pragyvenimui, nesudarė teisinio pagrindo atsakovui gautinas lėšas nukreipti į atsakovės sąskaitą, taips siekiant išvengti jų arešto ir vėlesnio prievolių vykdymo. Atsakovai tai suprato ir iš esmės patvirtino bylos nagrinėjimo metu. Teismo vertinimu, atsakovas turėjo kreiptis į antstolį, vykdžiusį nutartis dėl atsakovui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, dėl leidimo disponuoti jam tam tikra suma (per mėnesį), o ne siekti išvengti jų vykdymo. Tuo tarpu atsakovas dar iki ginčijamų sandorių sudarymo - 2016 m. liepos 21 d. išdavė atsakovei įgaliojimą, suteikiantį teisę atsakovei veikti atsakovo vardu ir nors minėtas įgaliojimas byloje ir nepateiktas, tikėtina, jog atsakovė turėjo teisę naudotis atsakovo sąskaitomis ir jose esančiomis lėšomis ir naudoti draudimo išmokas, jeigu jos būtų į atsakovo sąskaitą išmokėtos. Teismo vertinimu tai dar kartą patvirtina, jog ginčijami sandoriai sudaryti siekiant išvengti prievolių vykdymo.

2712.

28Ginčijamas turtinių teisių perleidimo (dovanojimo) sutartis teismas vertino kaip neatlygintines, o taip pat pažymėjo, kad turtines teises teises atsakovas perleido savo dukteriai (atsakovei), todėl nagrinėjamu atveju galioja CK 6.67 straipsnyje įtvirtints nesąžiningumo prezumpcija. Teismas sprendė, kad atsakovai prezumpcijos nepaneigė. Sudarydamas ginčijamus sandorius atsakovas žinojo apie jo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, taip pat žinojo ar turėjo žinoti, kad sandorių sudarymas pakenks jo mokumui, sumažins kreditorių galimybes nukreipti ieškojimą į jo turtą. Priešingas išvadas patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta. Kadangi ginčiami neatlygintiniai sandoriai, atsakovės (ne)sąžiningumo klausimas nagrinėjamu atveju nėra aktualus.

2913.

30Nustatęs visas CK 6.66 straipsnyje išvardytas actio Pauliana taikymo sąlygas, teismas pripažino ieškovės ginčijamus sandorius negaliojančiais ir taikė restituciją, priteisiant atsakovui iš atsakovės ginčijamų sandorių pagrindu faktiškai gautas draudimo išmokas – bendrai 7 060 Eur sumai.

3114.

32Teismas nenustatė ieškovės, trečiųjų asmenų ar atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktų, todėl visų proceso dalyvių prašymus dėl baudų skyrimo atmetė. Teismas taip pat nurodė, jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kad būtų galima konstatuoti galimai priešingos Lietuvos Respublikos įstatymams veikos požymių buvimą bei atitinkamai kreiptis į kompetentingas institucijas dėl šių veiksmų, todėl atsakovo prašymų netenkino. Kitus šalių argumentus (taip pat dėl ieškovės bankroto bylos eigos, įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų neteisėtumo, bylos nagrinėjimo atnaujinimo, sveikatos būklės įvertinimo, antstolio neteisėtų veiksmų) teismas vertino kaip teisiškai nereikšmingus, todėl dėl jų plačiau nepasisakė.

33III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3415.

35Apeliaciniu skundu atsakovas Z. V. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. sprendimą ir bylą nutraukti, skirti ieškovės atstovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę jos skiriant lygiomis dalimis atsakovams, nubausti ieškovės atstovę ir trečiuosius asmenis bei jų vadovą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis procesiniuose dokumentuose teikiant įžeidžiančias formuluotes apelianto atžvilgiu, dėl melagingų ieškovės ir trečiojo asmens atstovų paaiškinimų davimo teismo posėdyje priimti atskirąją nutartį ir pranešti prokurorui, pašalinti iš bylos trečiuosius asmenis arbą grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui įtraukiant visus ieškovės kreditorius dalyvauti byloje, o bylą nusprendus nagrinėti – trečiųjų asmenų atstovavimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nepripažinti bylinėjimosi išlaidomis, nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Apeliantas taip pat prašė prijungti jo kartu su apeliaciniu skundu teikiamus naujus įrodymus bei prijungti vykdomąsias bylas Nr.0013/12/01254, Nr.0174/18/01615, Nr.0055/14/00161, Nr.0157/16/1330, nutrauktą ikiteisminio tyrimo bylą Nr.01-1-04388-16, išreikalauti iš Sveikatos apsaugos ministerijos duomenis apie šios bylos dalyviams suteiktą informaciją apie apelianto medicinines bylas, skirti įvykio vietos, kur apeliantas 2016 m. birželio 29 d. patyrė politraumas, apžiūrą, skirti ekspertizę apelianto tuometinės sveikatos būklės nustatymui, liudytoja apklausti R. V. dėl 2016 m. birželio 29 d. įvykio, sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėtos civilinės bylos Nr.2-553-466/2016 ir Nr.2-46-881/2016, kuriomis ieškovė grindžia savo buvimą apelianto kreditore. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3615.1.

37Patikslintą ieškovės ieškinį teismas priėmė pažeisdamas CPK 141 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t.y. po nutarties skirti bylą teismo posėdyje nagrinėti iš esmės ir negavus atsakovų sutikimo ir pasisakė dėl apeliantui nežinomų reikalavimų;

3815.2.

39Ieškinys buvo pareikštas dėl atsakovų tariamai 2016 m. rugpjūčio 22 d. ir 2017 m sausio 26 sudarytų pinigų perleidimo (dovanojimo) sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, tačiau teismas buvo šališkas ir pats pakeitė reikalavimus ir sprendime kvalifikavo esant reikalavimo teisės perleidimo sutartis, bet ne pinigų dovanojimo sutartis, o sprendimo rezoliucinėje dalyje negaliojančiais pripažino sprendime neįvardintus ginčo sandorius, nenurodytos negaliojančiomis pripažįstamų tariamų sutarčių datos. Net jei teismas mano, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartys buvo sudarytos konkliudentiniais atsakovų veiksmais, tai jų sudarymo datos negali būti draudimo įmonės išmokų mokėjimo datos, kadangi prašymai išmokėti apeliantui mokėtinas draudimo išmokas buvo pateikti anksčiau, nei draudimo įmonė jas išmokėjo, o mokėtini dydžiai dar nebuvo žinomi ir sprendimai dėl draudimo išmokų išmokėjimo dar nebuvo priimti, todėl apeliantas perleisti to, ko nežino ir neperleido, o tik prašė sumokėti į atsakovės sąskaitą, kurią žinojo iš anksčiau iš atsakovės vykdytų mokėjimų už jo paties komunalines paslaugas, draudimo įmokas, bylinėjimosi išlaidas, kita ir tai padarė be atsakovės valios;

4015.3.

41Teismas, pažeisdamas CPK 14 straipsnio 1 dalies ir 235 straipsnio 1 dalies reikalavimus, konstatavo, kad teismo ir ieškovo neįvardinti sandoriai yra neatlygintini reikalavimo teisės į draudimo išmokas perleidimo sandoriai, atitinkantys dovanojimo sutarties sampratą, tačiau šiuos sandorius reglamentuoja skirtingos teisės normos, dovanojimo sutarčių apeliantas teigia nesudaręs ir lėšų neperleidęs, o visos šios lėšos buvo išleistos apelianto valia jo paties ar jo atstovaujamos įmonės Ellora 4522899 Ltd poreikiams, bet ne atsakovės V. S. poreikiams;

4215.4.

43Teismas nepagrįstai vertino sandorius kaip neatlygintinius, nors sprendime nurodė, kad aptariamais veiksmais apeliantas grąžino atsakovei savo 1 200 Lt skolą atsakovei už apeliantą sumokėjus už jam suteiktas komunalines paslaugas, bei jo gyvybės draudimo įmokas, o atsakovė V. S. pateikė įrodymus, kad lėšos buvo išleistos apelianto poreikiams – pragyvenimui, maistui, gydymui, komunalinėms paslaugoms, draudimo įmokoms, teimo ir ikiteisminių tyrimų išlaidoms jo ir jo atstovaujamos įmonės Ellora 4522899 Ltd poreikiams. Teismas dėl šių atsakovų argumentų nepasisakė;

4415.5.

45Byloje nėra reikalavimo teisės perleidimo sutarčių ar reikalavimo teisės perdavimą patvirtinančių dokumentų, pranešimų skolininkui ir kitų CK 6.101 - 6.110 straipsniuose nustatytų reikalavimo teisės perleidimui konstatuoti;

4615.6.

47Kadangi dėl sunkių politraumų ir rekonstrukcinių chirurginių operacijų apeliantas negalėjo naudotis kompiuteriu, prašymų draudimo įmonei jis pats nepersiuntė. Tai, kad atsakovė V. S. neįgijo jokių apelianto lėšų ar reikalavimo teisių, patvirtina aplinkybės, jog lėšos buvo išleistos apelianto poreikiams, o draudimo sutartyje naudos gavėjas nebuvo pakeistas;

4815.7.

49Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad teismas pažeidė CPK 263 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus bei 270 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų reikalavimus sprendimo turiniui, o teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas;

5015.8.

51Teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties termino ir nepagrįstai atsisakė prijungti prie bylos apelianto teiktus senaties termino nustatymui reikšmingus įrodymus. Teismas turėjo vertinti ieškovės sužinojimo momentą atsižvelgdamas į aplinkybes, jog ieškovė ir tretieji asmenys veikė drauge, tai patvirtina ir kitos civilinės bylos Nr.2-429-466/2017 ir 2-271-881/2017. Ieškovė ir tretieji asmenys iš kitų bylų žinojo apie apelianto sudarytą kaupiamąją gyvybės draudimo sutartį, o iš viešos informacijos – ir apie apelianto 2016 m. birželio 29 d. patirtas politraumas bei operacijas, todėl negalėjo nesuvokti, kad tikėtina, jog apeliantas gaus draudimo išmokas. Tai patvirtina ir trečiųjų asmenų, atstovaujamų to paties vadovo, kreipimasis į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl apelianto sužalojimų sunkumo ir dėl medicinos įstaigų išduodamų pažymų dėl negalėjimo dalyvauti teismo posėdžiuose pagrįstumo, tačiau jie vengė pateikti duomenis apie gautą informaciją, į klausimus neatsakė, o teismas nepagrįstai minimų duomenų neišreikalavo. Procesiniuose dokumentuose ieškovė ir tretieji asmenys pateikė neatitinkančią tikrovės informaciją, jog apie draudimo išmokas jie sužinojo tik iš 2018 m. vasario 6 d. rašto, kurį antstolis gavo 2018 m. vasario 12 d. vykdomojoje byloje. Apie sudarytą draudimo sutartį jie žino nuo 2013 m. rugsėjo 26 d. iš vykdomosios bylos Nr.0013/12/01254, kai antstolis V. M. įvykdė apelianto Z. V. prašymą sumokėti už apeliantą gyvybės draudimo įmokas įmonei ir taip pat iš civilinių bylų, kuriose buvo nagrinėjami akcininkų ginčai, kuriose buvo ginčų dalyviai. J. M. yra ne tik UAB „Skomė“, bet ir trečiojo asmens UAB „Baltic arms“ vadovas, todėl visos šios aplinkybės jiems yra žinomos. UAB „Baltic arms“ galimai nusikalstamai dalyvavo slepiant UAB „Skomė“ lėšas nuo antstolio, kai UAB „Skomė“ gavo antstolio raginimą vykdyti sprendimą ir melagingai pranešė, kad lėšų įvykdyti antstolio raginimą neturi (šios veikos tiriamos ikiteisminiame tyrime Nr.10-9-00139-12), UAB „Skomė“ aktyviai dalyvavo ir vykdomojoje byloje Nr.0013/12/01254, o daugelyje civilinių bylų šiai įmonei atstovavo tas pats advokatas kaip ir trečiųjų asmenų atstovas šioje byloje, todėl advokatui asmeniškai buvo žinoma apie apelianto gyvybės draudimo sutarties sudarymą, ieškovės atstovei apie šios sutarties sudarymą taip pat žinoma nuo 2014 m.;

5215.9.

53Teismas neteisingai išnagrinėjo bylą, nes be pagrindo nepriėmė apelianto priešieškinio ieškovei dėl be teisinio pagrindo sustabdytų ieškovės mokėjimų, kuriuos privalėjo daryti bankroto byloje priimtų 2014 m. birželio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties ir 2016 m. gegužės 10 d. Kauno apygardos teismo nutarčių pagrindu, bei dėl privedimo prie būsenos, kurioje apeliantas 2016 m. birželio 29 d. patyrė sunkias politraumas, o atsakomybę bandoma suverti apelianto dukrai V. S., kuri pusantrų metų po apelianto patirtos traumos nedirbo, kad padėtų apeliantui sužinoti, kaip vyksta teisminiai ginčų procesai, padėtų ruošti procesinius dokumentus;

5415.10.

55Ieškovė neturėjo reikalavimo teisės į apeliantą, o ginčijami tariami sandoriai ieškovės teisių nepažeidė, kadangi tuo metu ieškovė buvo ne apelianto kreditorė, o skolininkė. Apeliantas buvo UAB „FF lizingas“ 85 proc. akcijų paketo akcininkas, todėl neįvertinus akcijų vertės, kol turtas jų dar nebuvo iššvaistytas administratorės ir trečiųjų asmenų, negalima spręsti apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Be to ieškovė neteisėtai sustabdė apelianto kaip pirmos ir trečios eilės bankroto byloje finansinių reikalavimų tenkinimą. Laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr.2-46-881/2017 vykdymas buvo užtikrintas apelianto 23 169,60 Eur lėšų esančių pas ieškovę areštu, nutartis buvo įvykdyta vykdomojoje byloje Nr.0157/16/01330. Savo pažeistų teisių ieškovė byloje negrindė reikalavimu apeliantui civilinėje byloje Nr.e2-1405-450/2017, todėl teismas negalėjo grįsti sprendimo šia byla.

5615.11.

57Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad tariamų ginčo sandorių apeliantas sudaryti neprivalėjo. Teismas, neįvertinęs atsakovų argumentų ir apelianto sunkios sveikatos būklės po patirtų politraumų, sprendime be motyvų nepagrįstai teigia, jog aplinkybė, kad apeliantas neturėjo iš ko tuo metu pragyventi nėra pagrindas ieškiniui netenkinti. Apeliantas nurodo, kad jis privalėjo gauti draudimo išmokas ir savo, bet ne dukros poreikiams jas naudoti, dar kartą atkreipė dėmesį, kad ieškovė sustabdė jo dabo užmokesčio mokėjimą, o antstolis nenustatė privalomų valstybės nustatytų apeliantui laisvai disponuoti lešų sumos net iš ateityje mokėtinos signataro rentos. Teismo ekspertizė ir vietos apžiūra šiuo atveju padėtų suprasti įvykusių politraumų mastą;

5815.12.

59Apeliantas nesutinka su teismo išvada dėl atsakovų nesąžiningumo, kadangi, kaip jau minėta, ieškovės nurodytų civilinėje byloje Nr.2-553-466/2016 taikytų laikųjų apsaugos priemonių vykdymas buvo užtikrintas, o civilinėje byloje Nr. 2-46-881/2017 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo įvykdytos vykdomojoje byloje Nr.0157/16/01330 ir antstolis nenurodė, kad aprašyto ir areštuoto turto nepakanka. Priešingu atveju antstolis būtų areštavęs apelianto turimas UAB „FF lizingas“ akcijas;

6015.13.

61Teismas be pagrindo iš bylos nepašalino trečiųjų asmenų, neatskleidė jų tikrųjų ketinimų, todėl bylinėjimosi išlaidos nepagrįstai buvo didinamos.

6216.

63Apeliaciniu skundu atsakovė V. S. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. sprendimą ir bylą nutraukti dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis teikiant nepagrįstą ieškinį nubausti ieškovės atstovę bauda, jog dydį nustatant teismui ir 50 proc, baudos skirti lygiomis dalimis atsakovams, pašalinti iš bylos trečiuosius asmenis. Nepašalinus iš bylos trečiųjų asmenų, grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ir nepripažinti trečiųjų asmenų atstovavimo išlaidų nepripažinti bylinėjimosi išlaidomis. Apeliantė taip pat prašė prijungti vykdomąsias bylas Nr.0013/12/01254, Nr.0174/18/01615, Nr.0055/14/00161, Nr.0157/16/1330, išreikalauti iš ieškovės sprendimus dėl Z. V. mokėtinų lėšų sulaikymo, išreikalauti iš Sveikatos apsaugos ministerijos informaciją apie bylos dalyviams suteiktą informaciją apie Z. V. medicinines bylas, skirti įvykio vietos, kur apeliantas 2016 m. birželio 29 d. patyrė politraumas, apžiūrą. Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantės V. S. skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir apelianto Z. V. skundas. Apeliantė taip pat nurodė, jog atmesdamas atsakovų prašymus palikti ieškinį nenagrinėtą, pirmosios instancijos teismas to nemotyvavo, teismas netinkamai vertino įrodymus, nepasisakė dėl atsakovų argumentų, kad jokio sandorio jie nesudarė, be pagrindo atsakovų prašymu netaikė ieškinio senaties. Apeliantė nurodė, kad ji nesudarė jokių sandorių dėl tėvui mokėtinų draudimo išmokų, apie jokį reikalavimo teisių perleidimą ar dovanojimą tėvas su ja nekalbėjo, o draudimo išmokų lėšas į apeliantės sąskaitą jis nusprendė pervesti savo valia, tėvas tuo pačiu grąžino turėtą jai skolą. Lėšos buvo išleistos paties Z. V. ir jo atstovaujamos įmonės Ellora 4522899 Ltd. Poreikiams, todėl nėra pagrindo teigti, kad lėšos buvo padovanotos apeliantei ar kitaip jai perleistos. Ieškovė neturėjo galiojančios reikalavimo teisės nei į ją, nei į jos tėvą. Teismas neanalizavo atsakovų argumentų ir nevertino apeliantės tėvo sveikatos būklės ir trečiųjų asmenų veiksmų, apsiribodamas teiginiu, jog sandorio atsakovas sudaryti neprivalėjo. Teismo išvada, kad nėra svarbi aplinkybė, jog sužalotas Z. V. neturėjo iš ko pragyventi ir gydytis, o turėdamas tokioje būsenoje ruošti procesinius dokumentus gausybėje bylų, sunkiai suvokiamas. V. turėjo privalėjo gauti draudimo išmokas ir naudoti jas savo poreikiams. Apeliantė nurodo, kad savo poreikiams tenkinti lėšų ji nenaudojo.

6417.

65Apeliantai Z. V. ir V. S. atsiliepimais į vienas kito skundus prašė apeliacinius skundus patenkinti tais pačiais nurodytais motyvais.

6618.

67Ieškovė BUAB „FF lizingas“ bendru atsiliepimu į apeliantų Z. V. ir V. S. apeliacinius skundus su skundais nesutinka ir prašo juos atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6818.1.

69Apeliantai skunduose nurodo pirmosios instancijos teismo procesines normas, kurias, jų manymu, pažeidė pirmosios instancijos teismas, tačiau apeliantai nurodomų normų pažeidimo nepagrindžia nei teisiškai, nei faktiškai. Nagrinėjamu atveju nėra CPK 329 ir 330 straipsniuose numatytų pagrindų teismo sprendimui panaikinti;

7018.2.

71Teismas tinkamai kvalifikavo ginčijamų sandorių atitikimą CK 6.66 straipsnyje įtvirtintoms sąlygoms, ko pasekoje priimtas tesėtas ir pagrįstas sprendimas, o apeliantų teiginiai apie teismo neįvardytus sandorius deklaratyvūs;

7218.3.

73Apeliantų skundų argumentai, jog teismas neįvertino atitinkamų jų argumentų nepagrįsti. Tai, kad teismo argumentai netenkina apeliantų ar yra glausti, nereiškia, kad jų nėra ar jie nepakankami, o bylos šalies pozicija dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privaloma;

7418.4.

75Ieškovė nesutinka su apeliantų senaties termino taikymo subjektyviais samprotavimais, kurie neturi teisinio pagrindo;

7618.5.

77Teismas pasisakė dėl visų actio Pauliana sąlygų egzistavimo, o apeliantų skundų argumentai nepagrįsti, prašymai prijungti ar išreikalauti naujus įrodymus netenkintini, nes teikiami nesilaikant CPK reikalavimų bei su nagrinėjamu ginču nesusiję.

7819.

79Tretieji asmenys UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic Arms“ bendru atsiliepimu į apeliantų sundus nurodo, kad su skundais nesutinka, prašo apeliacinius skundus atmesti ir priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidas UAB „Baltic Arms“ naudai bei prijungti naujus įrpdymus, teikiamus kartu su atsiliepimu, kurių pateiktimo poreikis iškilo po apeliacinių skundų pateikimo. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8019.1.

81Ieškovei 2019 m. vasario 28 d. pateikus pareiškimą dėl ieškinyje nurodytos daros ištaisymo ir teismui jį priėmus taikytini CPK 141 straipsnio reikalavimai, jokie ieškinio faktinio pagrindo ar dalyko pakeitimai daromi nebuvo, todėl apeliantų teiginiai apie proceso normų pažeidimus nėra pagrįsti. Procesinis dokumentas atsakovams buvo žinomas, teismas suteikė galimybę atsakovams pateikti atsiliepimą į šį ieškovės pareiškimą, o byla iš esmės buvo nagrinėjama tik 2019 m. birželio 27 d. teismo posėdyje;

8219.2.

83Apeliantų neigimas sudarius ginčo sandorius paneigtas bylos rašytiniais įrodymais ir, nors teismo netikamai kvalifikavo atsakovų sandorius kaip teisės į draudimo išmoką perleidimą, byla iš esmės išspręsta teisingai, o sandoriai laikytini neatlygintinais dovanojimo sandoriais. Net jei nebūtų pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovų sandoris vistiek galiotų (CK 1.93 straipsnio 1 ir 2 dalys);

8419.3.

85Teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovė turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę apeliantui ir tinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika, kadangi prievolės atsiradimo momentą lenia juridinio fakto, iš kurio prievolė kyla, prigimtis, o nagrinėjamu atveju apelianto prievolės ieškovei kilo iš delikto, įvykusio iki ginčo sandorių sudarymo ir šios aplinkybės įrodytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-429-466/2017 ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.e2-1405-450/2017 priimtuose sprendimuose, kurie šiuo atveju turi prejudicinę galią ir iki šiol skolininko nėra įvykdyti (CPK182 straipsnio 2 punktas);

8619.4.

87Apaeliantai nepagrįstai nurodo, kad ginčo sandoriai nepažeidė ieškovės teisių, kadangi antstolių areštuotas skolininko turtas buvo tik hipotetinis, o realaus turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, apeliantas Z. V. oficialiai neturi, o kreditorių yra daug ir vis daugėja. Tai reiškia, kad ieškovės galimybės išieškoti bent dalį įsiskolinimo sumažėjo, kaip ir ieškovės bankroto byloje esančių kreditorių galimybės, o tai pažeidžia viešąjį interesą;

8819.5.

89Apeliantų argumentai, kad ieškovė praleido sutrumptintą vienerių metų senaties terminą ieškiniui pareikšti nepagrįsti, o teiginys, jog ieškovė ir tretieji asmenys apie draudimo išmokas sužinojo iš medicininės bylos, neįrodyti, jokia informacija ieškovei ir tretiesiems asmenims nebuvo suteikta. Ši informacija tapo žinoma iš draudiko 2018 m. vasario 6 d, rašto antstoliui D. K., kuris vykdomojoje byloje buvo gautas 2018 m. vasario 12 d., ieškinys pareikštas 2018 m. biržlio 20 d., todėl teismas pagadrė pagrįstą išvadą, jog senaties terminas nėra praleistas;

9019.6.

91Teismas pagrįstai pripažino, kad ginčo sandorių apeliantas neprivalėjo sudaryti ir nuo kasacinio teismo praktikos nenukrypo. Kaip matyti iš ERGO Life Insurance SE pateiktų dokumentų, kaupiamojo gyvybės draudimo sutartis buvo sudaryta su apeliantu Z. V., kuris yra vienintelis apdraustasis asmuo, atitinkamai draudimo išmoka buvo asmeninė apelianto nuosavybė. Apeliantų argumentai, kad sandoriai buvo sudaryti būtino reikalingumo sąlygomis nepagrįsti, neįrodyti ir prieštarauja apeliantės V. S. pateiktiems įrodymams, kurie patvirtina, jog mokėjimai buvo atlikti ne apelianto gydymui ar/ir būtinųjų poreikių tenkinimui, o už užsienio įmonę ir kitoms nebūtinoms reikmėms;

9219.7.

93Akivaizdu, kad ginčo sandoriai sudaryti apelianto tikslu per apeliantę disponuoti pinigų sumomis, taip išvengiant atskaitymo su kreditoriais, išieškojimo vykdomosiose bylose bei apeidamas teismų taikytas laikinąsias apsaugos priemones, todėl apeliantų skundo argumentai dėl jų sąžiningumo nepagrįsti; procesiniai bylos įrodymai patvirtina, jog apeliantė nuo 2009 m. yra gerai informuota apie apelianto reikalus, o nuo 2016 m. liepos 21 d. įgaliojimo išdavimo galėjo susipažinti su visais apelianto reikalais ir juose dalyvauti;

9419.8.

95Teismas, vadovaudamasis CPK normomis, pagrįstai atsisakė priimti apelianto priešieškinį, o apeliantų minimos vykdomosios bylos bei kiti prašymai dėl įrodymų išreikalavimo neturi ryšio su nagrinėjama byla;

9619.9.

97Apeliantų argumentai dėl trečiųjų asmenų pašalinimo iš bylos nėra pagrįsti, tretieji asmenys yra ieškovės kreditoriai ir bendraieškiai ieškovės ieškinyje nurodytose civilinėse bylose, turi materialinį bei procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o apeliantų samprotavimai apie bylinėjimosi išlaidų nepriteisimą trečiųjų asmenų teisių į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįtakoja (CPK 47 straipsnio 2 dalis).

98IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9920.

100Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10121.

102Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos teisinis ir faktinis pagrindas.

10322.

104Apeliantai Z. V. ir V. S. skunduose prašė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Ieškovė ir tretieji asmenys atsiliepimuose tokio būtinumo nenurodė. CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Minimo Kodekso 322 straipsnis reglamentuoja, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Skunduose apeliantai prašymo nagrinėti apeliacinius skundus žodinio proceso tvarka nepagrindė, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija būtinumo apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka nenustatė, todėl vadovaujasi CPK 321 straipsnio 1 dalimi ir apeliacinius skundus nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

10523.

106Byloje kilo ginčas dėl kreditoriaus teisės ginti interesus, ginčijant skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana), o tai pat dėl pačių sandorių sudarymo fakto.

10724.

108Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (trumpinama – CK) CK 6.66 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisė. Dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 straipsnio 3 dalis). Sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Sandorio pripažinimas negaliojančiu neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms į turtą, kuris buvo pripažinto negaliojančiu sandorio objektas (CK 6.66 straipsnio 4 – 5 dalys). CK 6.67 straipsnio 1 – 8 dalyse įtvirtina nesąžiningumo prezumpcija, šiose teisės normose numatyti atvejai, kada kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys laikomos nesąžiningomis.

10925.

110Kasacinio teismo praktika taikant actio Pauliana institutą yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Tokį ieškinį turi teisę reikšti ir bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius tiek dėl bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių, tiek dėl įmonės skolininkų sudarytų sandorių. Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų atio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 47 punktas).

11126.

112Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovei BUAB „FF lizingas“ Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2013 m. lapkričio 13 d. Ieškovės bankroto byloje patvirtintas taip pat atsakovo (apelianto) Z. V. kreditorinis reikalavimas, kokio dydžio finansinis reikalavimas patvirtintas teismas netyrė. Ieškovės bankroto byla Nr.B2-61-230/2020 šiuo metu nagrinėjama Kauno apygardos teisme (vieningas proceso Nr.2-55-3-00501-2013-7).

11327.

114Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad nuo 2002 m. gruodžio 1 d. atsakovas Z. V. yra sudaręs kaupiamojo gyvybės draudimo sutartį Nr. 71-521-032074. 2016 m. birželio 29 d. įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu atsakovas atsakovas patyrė įvairaus pobūdžio traumas. Draudiko ERGO Life Insurance SE (trumpinama – ERGO, draudimo bendrovė) pateiktais duomenimis nustatyta, jog 2016 m. liepos 4 d. telefonu buvo gautas atsakovės V. V. (dabar atsakovės pavardė S.) pranešimas apie 2016 m. birželio 29 d. atsakovui įvykusį nelaimingą atsitikimą, o 2016 m. liepos 26 d. ir 2017 m. sausio 16 d. (dokumente su gavimo spaudai - kitas gavimo spaudas 2017 m. sausio 17 d.) draudimo bendrovėje buvo gauti atsakovo Z. V. pasirašyti pranešimai apie nelaimingą atsitikimą, kuriuose buvo prašoma draudimo išmokas pervesti į nurodytą atsakovės V. V. banko sąskaitą. Įvykio tyrimo metu draudimo bendrovės darbuotojas susisiekė su abiem atsakovais ir įsitikino, jog jie neprieštarauja draudimo išmokų pervedimui į atsakovės banko sąskaitą, o po jų pervedimo į atsakovės sąskaitą atsakovas apie tai buvo informuotas telefonu. Atsakovui priklausanti 6 360 Eur dydžio draudimo išmoka 2016 m. rugpjūčio 22 d. ERGO buvo pervesta į nurodytą atsakovės banko sąskaitą, antra atsakovui priklausanti 700 Eur dydžio draudimo išmoka 2017 m. sausio 27 d. buvo pervesta taip pat į atsakovės banko sąskaitą. Taip pat nustatyta, kad trečia 1 250 Eur dydžio draudimo išmoka ERGO buvo pervesta į antstolio D. K. depozitinę banko sąskaitą vykdant antstolio nurodymą. Dėl šių nustatytų aplinkybių ginčo nėra.

11528.

116Pažymėtina, jog įrodinėdama actio Pauliana sąlygą dėl turimos neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės atsakovui Z. V., ieškovė BUAB „FF lizingas“ nurodė dvi civilines bylas, kuriose teismų procesiniais sprendimais atsakovui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, o vėliau priteista skola - Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr.2-271-881/2017 ir Vilniaus miesto apylinės teismo civilinė byla Nr.2-429-466/2017.

11729.

118Nustatyta, jog 2014 m. Vilniaus apygardos teisme buvo pradėta nagrinėti civilinė byla Nr.2-271-881/2017 (buvęs bylos Nr.2-5812-258/2014, unikalus teisminio proceso Nr. 2-55-3-02076-2014-7) pagal UAB ,,Skomė“ ir UAB „Baltic Arms“ ieškinį atsakovui Z. V., kuriuo buvo prašoma iš atsakovo priteisti BUAB ,,FF lizingas“ naudai 2 176 934,16 Lt žalos atlyginimo bei procesines palūkanas, ieškovė taip pat prašė taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones. Nors Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės atsakovui nebuvo pritaikytos, o Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartimi ieškovių atskirasis skundas buvo atmestas, patikslinus ieškinį ieškovai LUAB „FF lizingas“, UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic Arms“ pateikė naują prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi minimoje byloje atsakovui Z. V. buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas jam nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis, kilnojamasis turtas, turtinės teises, bendrai neviršijant 630 860,11 Eur sumos. Areštuotą turtą uždrausta parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims. Tik turto neužtenkant ir/ar esant nepakankamai – areštuotos atsakovo pinigines lėšos, priklausančios atsakovui Z. V. ir esančios pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų kiekvieną mėnesį disponuoti gaunamomis pajamomis, neviršijančiomis LR Vyriausybės nustatyto vienos minimalios mėnesinės algos dydžio. Pavesta nutartį vykdančiam antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytoms operacijoms su areštuotomis piniginėmis lėšomis atlikti. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi netenkino apelianto Z. V. atskirojo skundo, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinė byla buvo išnagrinėta ir ieškovų ieškinys buvo patenkintas iš dalies, iš atsakovo Z. V. LUAB ,,FF lizingas“ naudai priteista 619 003,28 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2014 m. spalio 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinys buvo atmestas. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartimi minimas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimas buvo panaikintas ir bylą perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Iš naujo išnagrinėjęs civilinę bylą Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei LUAB „FF Lizingas“ iš atsakovo Z. V. buvo priteistas 89 027,06 Eur žalos atlyginimas, susijęs su delspinigiais ir vidutiniu darbo užmokesčiu už uždelstą atsiskaityti laiką, pakeitė sumažinant priteistą sumą iki 75 723,49 Eur, o likusią šio ieškinio reikalavimo dalį atmetė; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei LUAB „FF Lizingas“ iš atsakovo Z. V. buvo priteistas 50 275 Eur žalos atlyginimas, susijęs su 2010 m. gruodžio 6 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymu, pakeitė sumažinant priteistą sumą iki 14 493,61 Eur, o likusią šio ieškinio reikalavimo dalį atmetė; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei LUAB „FF Lizingas“ iš atsakovo Z. V. buvo priteistos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo šia nutartimi sumažintos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2014 m. spalio 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paliko nepakeistą; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei LUAB bendrovei „FF Lizingas“ iš atsakovo Z. V. buvo priteistas 491 557,61 Eur žalos atlyginimas, susijęs su 2007 m. gruodžio 10 d. laidavimo sutarties sudarymu, ir 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo šios sumos, panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Minima bylos dalis iš naujo nagrinėjama Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-805-565/2020, byla nėra baigta. Taigi, įsiteisėjusiais teismų sprendimais iš atsakovo ieškovės naudai minimoje byloje yra priteista 90 271,10 Eur suma bei procesinės palūkanos.

11930.

120Taip pat nustatyta, kad 2014 m. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo pradėta nagrinėti civilinė byla Nr.2-429-466/2017 (buvęs bylos Nr. 2-51098-466/2014, unikalus teisminio proceso Nr. 2-68-3-43179-2014-0) pagal UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic Arms“ netiesioginį ieškinį atsakovui Z. V., kuriuo buvo prašoma priteisti iš atsakovo Z. V. 80 000,00 Lt žalos atlyginimą BUAB „FF Lizingas“ naudai bei taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartimi ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo atmestas. Ieškovų atskirasis skundas dėl minimos teismo nutarties buvo perduotas nagrinėti Kauno apygardos teismui, kuris 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį paliko nepakeistą. Ieškovei patikslinus ieškinį ir pateikus naują prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi tenkino ieškovės BUAB „FF Lizingas“ prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – 23 169,60 Eur sumai areštavo atsakovui Z. V. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ir/arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims; nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovo nekilnojamojo turto, areštavo kilnojamąjį turtą, turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir/arba pas kitus trečiuosius asmenis; nurodė, kad bendra areštuoto atsakovo turto vertė turi atitikti 23 169,60 Eur sumą. Teismas minima nutartimi leido atsakovui šios nutarties pagrindu areštuotu turtu (lėšomis) atsiskaityti su ieškovu, mokėti socialinio draudimo ir kitus privalomus mokėjimus socialinio draudimo fondo biudžetui, sveikatos draudimo biudžetui, valstybės ir savivaldybės biudžetams; kadangi nutarties priėmimo dieną nebuvo žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas, surasti ir aprašyti atsakovo turtą pavesta ieškovo pasirinktam antstoliui; antstoliui pavesta surasti ir aprašyti areštuojamą atsakovo turtą teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, taip pat nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti (atsiskaitymams su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, valstybės biudžetu bei ieškove). Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis pakeista nustatant papildomą leidimą Z. V. iš areštuotų piniginių lėšų kiekvieną mėnesį disponuoti gaunamomis pajamomis, neviršijančiomis LR Vyriausybės nustatyto vienos minimalios mėnesinės algos dydžio. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu civilinė byla buvo išnagrinėta ir ieškovų ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo Z. V. ieškovės LUAB „FF lizingas“ naudai priteista 23 169,60 Eur žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. gruodžio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 1 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovo Z. V. 2 480,50 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovei BUAB „FF lizingas“. Minimi Vilniaus miesto teismo sprendimai įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 27 d., Vilniaus apygardos teismui išnagrinėjus apelianto Z. V. apeliacinį skundą ir jį atmetus, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. papildomą sprendimą palikus nepakeistus. Šia nutartimi Vilniaus apygardos teismas taip pat priteisė iš atsakovo Z. V. ieškovei BUAB „FF lizingas“ 1.500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taigi, įsiteisėjusiais teismų sprendimais iš atsakovo ieškovės naudai šioje byloje yra priteista 27 150,10 Eur suma bei procesinės palūkanos.

12131.

122Kadangi byloje nėra pateikta duomenų apie įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų priimtų civilinėse bylose Nr.2-271-881/2017 ir Nr.2-429-466/2017 įvykdymą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria ieškovės ir trečiųjų asmenų atsiliepimuose į apeliacinius skundus pateiktai pozicijai, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantas Z. V. ginčo sandorių sudarymo metu buvo ir yra ieškovės BAUB „FF lizingas“ skolininkas, o ieškovė yra apelianto kreditorė. Nors apeliantų skunduose nurodoma, kad Z. V. aktualiu laikotarpiu nebuvo ieškovės skolininku, apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos skundų argumentus kaip nepagrįstus. Kasacinio teismo išaiškinta, kad kreditoriumi pripažįstamas ne tik asmuo, įgijęs reikalavimo teisę į skolininką sutarties pagrindu, bet ir asmuo, kurio reikalavimo teisė atsiranda iš deliktinės civilinės atsakomybės. Nustatant, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į žalos, padarytos dėl neteisėtos veikos, atlyginimą, vadovaujamasi deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis. Žalos atlyginimo prievolės atsiradimo momentas nustatytas CK 6.288 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žalos atlyginimo prievolės atsiradimas siejamas su jos padarymo (tam tikrais atvejais – su jos atsiradimo, jeigu žalos atsiranda vėliau, nei ji padaroma) momentu ir įstatyme nenustatyta jokių aptariamos prievolės atsiradimo momento išimčių. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą yra teisės į žalos atlyginimą apgynimas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo daryti išvadą, jog žalos atlyginimo prievolė skolininkui atsiranda nuo jos konstatavimo įsiteisėjusiu teismo sprendimu momento. Tais atvejais, kai vyksta ginčas teisme dėl žalos atlyginimo priteisimo, šio ginčo išsprendimas gali būti reikšmingas skolininko nesąžiningumo prezumpcijai paneigti byloje pagal kreditoriaus pareikštą actio Pauliana (pavyzdžiui, skolininkas nežinojo apie prievolę iki tol, kol nebuvo kreiptasi į teismą dėl žalos atlyginimo, arba klydo dėl atsakomybės apimties ir kt.), tačiau tokios aplinkybės nesudaro teismui pagrindo konstatuoti, kad žalos atlyginimo prievolė (kartu ir kreditoriaus reikalavimo teisė) apskritai neegzistavo iki tol, kol nebuvo priimtas ir neįsiteisėjo teismo sprendimas, kuriuo kreditoriui iš skolininko priteistas žalos atlyginimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011; 2012 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Taigi, nors nagrinėjamu atveju ginčijamų sandorių sudarymo metu dar nebuvo priimti ar įsiteisėję minėti teismų sprendimai civilinėse bylose Nr.2-271-881/2017 ir Nr.2-429-466/2017, tačiau vėliau priimtuose ir įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose dėl lėšų iš atsakovo priteisimo ieškovės naudai, konstatuota, jog žala atsirado iki 2016 m.

12332.

124Minėta, kad ieškovės bankroto byloje buvo patvirtintas apelianto Z. V. finansinis reikalavimas. Kaip matyti iš šalių į bylą pateiktų procesinių dokumentų, ieškovės bankroto byloje B2-61-230/2020 (buvęs bylos Nr.B2-1680-560/2014) Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartimi patvirtino pirmos eilės Z. V. 212 662,69 Lt / 61 591,37 Eur dydžio finansinį reikalavimą ir trečios eilės kreditorė įmonės Ellora 4522899 Ltd. 62 754,40 Lt / 18 030,12 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Ieškovės BUAB „FF lizingas“ bankroto bylą Nr.B2-61-230/2020 nagrinėjantis Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi pakeitė kreditorių Elora 4522899 Ltd. į jo teisių perėmėją Z. V.. Taigi, nors apeliantas Z. V. taip pat yra ieškovės kreditoriumi, ginčo sandorių sudarymo metu jo kaip kreditoriaus reikalavimo teisės apimtis į ieškovę buvo žymiai mažesnė, nei ieškovės reikalavimo teisė į apeliantą, o Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartimi ieškovės bankroto byloje patvirtintas patikslintas pirmos eilės kreditoriaus Z. V. finansinis reikalavimas 40 678,50 Eur sumai ir trečios eilės kreditoriaus Z. V. finansinis reikalavimas 16 064,04 Eur (minima teismo nutartis įsiteisėjo 2018 m. birželio 12 d.). Nors apeliantai nurodo, kad apeliantui Z. V. ieškovės nurodytose civilinėse bylose pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo įvykdytos, CPK leistinais įrodymais šie argumentai nėra pagrįsti, be to apelianto Z. V. pirmos eilės kreditorinis reikalavimas UAB „FF lizingas“ bankroto byloje pagal Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartimi patvirtintą kreditorių sąrašą, buvo areštuotas antstolio. Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 2 d. nutartimi be kita ko sustabdė BUAB „FF lizingas“ pirmos eilės kreditoriaus Z. V. patvirtintų finansinių reikalavimų tenkinimą iki įsiteisės nutartis, kuria bus išspręstas prašymas dėl BUAB „FF lizingas“ kreditorių sąrašo patikslinimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės suinteresuoto asmens Z. V. atžvilgiu ir sustabdė Z. V. finansinio reikalavimo BUAB „FF lizingas“ bankroto byloje dalies, viršijančios 5 399,78 Eur sumą, tenkinimą iki įsiteisės teismo nutartis, kuria bus išspręstas prašymas dėl Z. V. finansinio reikalavimo patikslinimo. Nors Z. V. turimam I eilės finansiniam reikalavimui ieškovės bankroto byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose Nr. 2-271-881/2017, teisėjų kolegija pažymi, jog bet kuriuo atveju apelianto reikalavimo teisė į ieškovę buvo žymiai mažesnės apimties, nei ieškovės reikalavimo teisė į atsakovą. Šiais argumentais teisėjų kolegija atmeta apeliantų skundo teiginius, jog apeliantas nebuvo ieškovės kreditoriumi ir kad ginčo sandoriai nepažeidė ieškovės interesų, kadangi apelianto turtas (lėšos), iš kurių galėjo būti vykdoma prievolė ieškovei, pasikeitė pastarosios nenaudai, nes skolininko turto sumažėjo.

12533.

126Šios teisėjų kolegijos išvados nepaneigia ir apeliantų skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepriėmė atsakovo priešinio ieškinio. Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje buvo gautas atsakovo Z. V. priešieškinis dėl šmeižto ir jo sukeltų pasekmių, asmens garbės ir orumo žeminančių bei tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimo, neturtinės žalos atlyginimo, taip pat turtinės žalos padarymo privedimu prie sunkaus sužalojimo ir šios ir kitų turtinių žalų atlyginimo, kuriame ieškinio suma nurodyta 7 368 556,28 Eur. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos esmę bei atsakovo Z. V. į bylą teikto priešinio ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką, sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartyje išdėstytais pirmosios instancijos teismo argumentais, jog neegzistavo CPK 143 straipsnio 2 dalyje nustatytos priešieškinio priėmimo sąlygos, todėl jų nekartoja bei sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto priešieškinį ptiimti atsisakė.

12734.

128Apeliantai skunduose taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, jog skolininkas (apeliantas) ginčijamų sandorių sudaryti neprivalėjo, o taip pat neigia sandorių sudarymo faktą – nurodo, kad apeliantai nesudarė nei reikalavimo teisių perleidimo sutarties, nei dovanojimo sutarties, o draudimo išmokų lėšos buvo išleistos apelianto valia ir interesais.

12935.

130Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais apeliantų skundų argumentais iš dalies sutinka. Kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, viena actio Pauliana taikymo sąlygų – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Iš esmės ši sąlyga gali būti paaiškinama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Pažymėtina, kad actio Pauliana nesudaro teisinių prielaidų ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti dėl faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju privalo įvertinti teismas. Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą. Taigi jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016, 22 punktas). Pavyzdžiui kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog atsižvelgiant į nurodytas actio Pauliana teisinio reglamentavimo, teismų praktikos nuostatas, skolininko lėšų pervedimų atlikimo ir jų panaudojimo aplinkybes, konstatuotina, kad skolininko (fizinio asmens) atlikti mokėjimai, skirti turimo vienintelio būsto privalomoms kredito grąžinimo įmokoms pagal grafiką kredito įstaigai (bankui) padengti, būsto išlaikymo (komunalinėms paslaugoms) išlaidoms apmokėti, bei vartojimo kredito, skirto įprastoms vartojimo išlaidoms, grąžinimo kredito įstaigai įmokoms, padengti, yra skolininko mokėjimai, kurių neatlikus, jam atsirastų prievolė mokėti netesybas, kiltų civilinė atsakomybė atlyginti nuostolius; tokiais atvejais išaugus skolininko prievolėms jo turtinė padėtis galėtų pablogėti, dėl to sumažėtų ir kreditorių galimybės gauti reikalavimų patenkinimą. Tokie skolininko mokėjimai, šiam vykdant galiojančias sutartis, yra privalomi sudaryti, o kreditorius neįgyja teisės jų ginčyti actio Pauliana pagrindu, kai skolininkas (fizinis asmuo) atlikdamas įprastinius mokėjimus pragyvenimo išlaidoms apmokėti, įsiskolinimams, kurių mokėjimo terminai suėję, padengti, taip išvengia netesybų skaičiavimo ir galimų nuostolių susidarymo, jeigu skolininkas nesuteikė nesąžiningo pirmumo kitiems kreditoriams, nenuslėpė savo turto dalies ir nesiekė išvengti atsiskaitymo su skolininko sandorius ginčijančiu kreditoriumi.

13136.

132Byloje yra duomenys, kad apeliantas Z. V. 2016 m. birželio 29 d. patyrė traumą namuose ir 2016 m. birželio 29 d. buvo hospitalizuotas ligoninėje iki 2016 m. liepos 11 d. Dėl stuburo C2 danties lūžio, abiejų dilbių dalies lūžių apeliantas buvo hospitalizuotas operaciniam gydymui skunos tvarka į Neurochirirgijos skyrių, vėliau perkeltas į Plastinės ir rekonstrukcinės chirirgijos skyrių. Nustatyta, jog deformuoti abu apelianto riešai, nustatytas kaktikaulio linijinis lūžis, C2 danties lūžis, dešinės pusės viršutinio žandikaulio sinuso lūžis, kairio stipinkaulio sąnarinis lūžis su poslinkiu, SL plyšimas, STT artrozė, alūnkaulio ylinės ataugos lūžis. Apeliantui 2016 m. birželio 29 d. atlikta operacija: C2 slankstelio danties fiksacija; apeliantui 2016 m. liepos 4 d. atliktos operacijos: dešinio stipinkaulio osteosintezė plokštelė sraigtais VariAx ir kairio stipinkaulio osteosintezė dirsalinė plokštelė sraigtais VariAx, skirti medikamentai bei riešų gipso longetės 2 savaites, po to pradedant mankštas ir riešus fiksuojant ne mankštų metu įtvarais, skirti nuskausminamieji vaistai, rentgeno kontrolė ir pakartotinės konsultacijos po 4 savaičių po operacijos; dėl kaklo ir galvos traumos skirtas kaklo įtvaras 8 savaites, rentgeno kontrolė po 8 savaičių ir neurologo konsultacija, skirti vaistai, B grupės vitaminai 2 savaites. Dėl viršutinio žandikaulio traumos skirta veido žandikaulių chirurgo konsultacija; Skirtas reabilitacinis stacionarinis gydymas bent po 4 savaičių po riešų operacijos, o taip pat ambulatorinė kontrolė; Dėl kelių sumušimo skirtas simptominis gydymas. Pakartotinai apeliantas hospitalizuotas 2017 m. sausio 2 d. potrauminiam gydymui – diagnozuota abiejų riešų potrauminė artozė, būklė po dešinio ir kairio stipinkaulių distalinių galų osteosintezės, C2 slankstelio lūžis, būklė po osteosintezės, dešinio kelio sąnario medialinė artrozė, jaučiamas skausmas, sąnario nestabilumas, vaikšto šlubuodamas, negali dirbti. Atlikus tyrimus diagnozuotas UKR ir MM plyšimas, dėl žymaus nestabilumo sąnaryje indikuotina atlikti sąnario artroskopiją, UKR rekonstrukciją ir MM rezekciją. Apeliantas planine tvarka hospitalizuotas operaciniam gydymui, atlikus operaciją skirti medikamentai, perrišimai, kineziterapija, neurochirurgo ir mikrochirurgo konsultacijos dėl buvusio C2 lūžio ir abiejų stipinkaulių distalinių galų lūžio, operuoto kelio imobilizacija įtvaru, 2 savaites koja laikoma ištiesta, 2 savaites ribojama minti, ribotas lenkimas leidžiamas po 3 savaičių, pilans lenkimas – po 5 savaičių; skirtas medikamentinis gydymas, stacionarinis reabilitacinis gydymas (kineziterapija, fizioterapija, masažas) 6 savaitės po operacijos bei papildoma konsultacija po reabilitacinio gydymo. 2017 m. rugpjūčio 11 d. konsultacijos metu nustatyta abiejų kelių sąnarių bei d. čiurnos potrauminė kontaktūra, apeliantas siųstas reabilitacijai. 2017 m. rugpjūčio 25 d. konsultacijos metu konstatuota būklė po sunkios galvos smegenų, stuburo traumos, skausmingi judesiai; stuburo kaklinės dalies KT matomi ryškūs degeneraciniai pakitimai stubure, disko išvarža su kompresijos požymiais bei stuburo kanalo stenozės požymiais kt; esant skausmui išrašyti medikamentai, reikalinga riboti fizinį krūvį. 2017 m. rugpjūčio 31 d. konsultacijos metu nustatyta peties potrauminė peties klavikuloacrominė artozė, tendinozė, ankštumas; skirti priešuždegiminiai medikamentai, reabilitacinės priemonės, tempimo pratimai, skausmo blokada. Šių nustatytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pagrįstas apeliantų skunduose nurodytas motyvas, jog dėl patirtos traumos Z. V. tam tikru laikotarpiu buvo reikalinga visokeriopa pagalba bei, galimai, papildomos finansinės išlaidos. Apeliantai nurodo, jog po traumos Z. V. rūpinosi kartu gyvenanti jo dukra – atsakovė V. S.. Bylos procesiniuose dokumentuose nurodyta, jog po patirtos traumos 2016 m. liepos 21 d. apeliantas Z. V. išdavė dukrai V. S. įgaliojimą jį atstovauti, tačiau šis įgaliojimas į bylą nėra pateiktas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės netyrė apeliantui draudimo bendrovės priimtu sprendimu išmokėtų draudimo išmokų lėšų panaudojimo, tai pat netyrė įgaliojimo turinio bet apsiribojo išvada, jog apelianto nesąžiningumo prezumpcija perleidžiant reikalavimo teisę į draudimo išmokas arba dovanojant lėšas nėra paneigta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada bei ginčo sandorių kvalifikavimas nėra pakankamai pagrįstas pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.

13337.

134Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas kvalifikuodamas ginčo sandorius rėmėsi CK 6.101 straipsnio 1 dalimi, kuri reglamentuoja kreditoriaus teisę perleisti reikalavimą: kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu.

13538.

136CK 6.465 straipsnio 1 dalis nustato, jog pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui.

13739.

138Teisėjų kolegija pažymi, jog tiek vienu, tiek kitu atveju turtas ar turtinės teisės perleidžiamos antrosios sandorio šalies nuosavybėn. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.38 straipsnis). Apeliantai skunduose nurodo, jog apelianto draudimo išmokų dėl draudiminio įvykio (sveikatos sužalojimo bei gydymo) pervedimas į apeliantės sąskaitą nebuvo draudimo išmokos (lėšų) perdavimas apeliantės nuosavybėn, kadangi lėšos buvo reikalingos ir naudojamos apelianto valia ir jo poreikiams patenkinti. Pažymėtina, kad apeliantų pateiktų įrodymų dėl pervestų piniginių lėšų panaudojimo pirmosios teismas iš esmės netyrė, o taip pat nevertino apelianto poreikių po sužalojimų ir gydymopatyrus traumą.

13940.

140Apeliantas nurodė, kad ginčui aktualiu laikotapiu jis nedirbo ir pajamų neturėjo. Minėta, kad apelianto turtas buvo areštuotas. Antstolio A. Naujokaičio pranešimu nurodyta, jog skolininkui Z. V. kiekvieną mėnesį leidžiama disponuoti pajamomis neviršijamčiomis MMA (350 Eur), tačiau už birželį skolininkas minimomis lėšomis nepasinaudojo (galimai lėšos jam nebuvo išmokėtos ar perduotos), tačiau prašymo dėl šių lėšų grąžinimo tuo metu antstolis netenkino, o taip pat nurodė, kad galimybės lėšomis disponuot atliekant mokėjimus internetu nėra. Apeliantas nurodė, kad jo pirmos eilės (darbo užmokesčio) reikalavimas ieškovės bankroto byloje taip pat nebuvo patenkintas (išmokėtas). Apie reikalavimo teisės areštą šioje nutartyje minėta anksčiau. Į bylą taip pat pateiktas ieškovės atstovės (bankroto administratorės) 2017 m. vasario 15 d. atsakymu į apelianto 2017 m. sausio 31d. ir 2017 vasario 1 d. paklausimus, kuriuose ieškovė nurodė, jog ji sulaikė apeliantui mokėtinos 61 591,37 Eur dydžio ir 2 004,80 Eur mokėtinas sumas ir šios sumos deponuotos ieškovės sąskaitoje, apie tai apeliantas jau buvo informuotas ieškovės 2016 m. kovo 7 d. ir 2016 m. gruodžio 21 d. raštais (2016 m. kovo 7 d. raštu ieškovė informavo apeliantą Z. V., kad sulaiko jam bankroto byloje mokėtiną pirmojo etapo ir antrojo etapo sumą iki to momento, kol Z. V. įvyksys savo prievoles ieškovei – 13 202,09 Eur už atliktą priverstinį vienašališką turto ir dokumentų perėmimą ir perduos 2 400 117,01 Eur dydžio balansinės vertės BUAB „FF Lizingas“ atsargas. Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. birželio 9 d. raštu antstoliui nurodyta, kad Valstybinės signataro rentos mokėjimas Z. V. jau už 2016 m. gegužės mėnesį sustabdytas dėl taikyto arešto. Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr.2-429-466/2017, kuria rėmėsei ieškovė, LITEKO duomenų, apeliantas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarką ir nurodydamas, jog skirtų laisvai disponuoti lėšų jam esamoje padėtyje nepakanka, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi jo prašymas buvo atmestas. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 25 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartį kurią buvo atsisakyta tenkinti Z. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir klausimą išsprendė iš esmės – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį pakeitė, nustatant papildomą leidimą Z. V. iš areštuotų piniginių lėšų kiekvieną mėnesį disponuoti darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų 2 (dviejų) minimalios mėnesinės algos dydžių suma. Teismas sutiko, kad ankstesnė laisvai disponuojama suma atsakovui nepakankama dėl sveikatos būklės ir bylų, kuriose vyksta ginčai gausos.

14141.

142Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, spręsdamas dėl kreditorių teisių pažeidimo ginčijamomis sutartimis, aptartų atsakovų Z. V. ir V. S. nurodytų aplinkybių apie draudimo lėšų poreikį bei jų panaudojimo paskirtį netyrė ir dėl jų visiškai nepasisakė. Pažymėtina, jog esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos nuomone, tik įvertinus faktines aplinkybes apie traumą bei potrauminį gydymą patyrusio apelianto asmeninius poreikius, prievoles bei jo dispozicijoje turėtas lėšas, o taip par draudimo išmokų lėšų panadojimo paskirtį galima identifikuoti sandorio šalių valią ir tikruosius ketinimus. Nuo šių aplinkybių įvertinimo gali priklausyti apelianto Z. V. sandorių draudimo įmonei pateikiant prašymą pervesti draudimo išmokas į apeliantės V. S. sąskaitą kvalifikavimas materialine teisine prasme, o taip pat ir ginčo šalių sąžiningumo įvertinimas, bei pagrindo pripažinti negaliojančiomis minimus sandorius ginčijamas pagal CK 6.66 straipsnį (ne)buvimas. Tinkamai nenustačius ir neįvertinus visų ginčui reikšmingų faktinių aplinkybių, negalima spręsti apie actio Pauliana instituto taikymo sąlygų visumos buvimą. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamos reikalavimo perleidimo sutartys pažeidė ieškovės kreditorių teises visa sandorių apimtimi ir kad atsakovas ir atsakovė neturėjo jų sudaryti, teisėjų kolegijos įsitikinimu padaryta nenustačius visų reikšmingų ginčui aplinkybių, todėl negali būti vertinama kaip tinkamai motyvuota ir teisiškai pagrįsta.

14342.

144Remdamasi aptartais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė actio Pauliana reglamentuojančias CK nuostatas, dėl to galėjo būti netinkamai išnagrinėta byla ir pritaikyta restitucija tarp ieškovės ir atsakovų. Šioje nutartyje nurodyti pirmosios instancijos teismo padaryti materialiosios teisės taikymo pažeidimai, nenustačius visų reikšmingų actio Pauliana taikymui sąlygų, sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nagrinėjant bylą iš naujo, turi būti įvertintos šioje nutartyje nurodytos faktinės aplinkybės dėl ginčo sandorių sudarymo aplinkybių ir lėšų panaudojimo paskirties materialinio teisinio santykio tarp atsakovų kvalifikavimo ir tik tuomet spręstina dėl pagrindo (ne)buvimo pripažinti sandorius sutartis negaliojančiomis pagal CK 6.66 straipsnio normas. Jeigu bylą nagrinėjantis teismas nustatytų esant pagrindą pripažinti šias sutartis negaliojančiomis, tuomet spręstina dėl restitucijos taikymo apimties, atsižvelgiant į šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus.

14543.

146Pagal CPK 327 straipsnį byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Byloje nėra surinkti ir pateikti įrodymai apie tai, kokiomis lėšomis apeliantai disponavo, koks racionalus ir būtinas apelianto lėšų poreikis ginčui aktualiu laikotarpiu egzistavo, nėra pateiktų atsakovų sąskaitų išrašų, kad tokias išvadas būtų galima padaryti. Siekdama nepažeisti šalių įstatymo garantuojamos teisės būti išklausytoms, teikti byloje paaiškinimus, taip pat teisės į apeliaciją, atsižvelgdama į tai, kad byla iš naujo turi būti nagrinėjama visa apimtimi, teisėjų kolegija sprendžia, jog nurodyto pirmosios instancijos teismo padaryto pažeidimo negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme.

14744.

148CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatytas dar vienas pagrindas, kai apeliacinės instancijos teismas gali grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – kai pažeistos ar netinkamai pritaikytos proceso teisės normos, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Teisėjų kolegija nepritaria apeliantų skundų argumentams, jog byloje buvo padarytas CPK141 straipsnio taikymo pažeidimas priimant pareiškimą dėl ieškinio papildymo (pataisymo). Kaip nepagrįstus teisėjų kolegija vertina taip pat apeliantų argumentus dėl trečiųjų asmenų nepašalinimo iš proceso. 2019 m. gegužės 31 d. nutartimi pirmosios instancijos tesimas tinkamai motyvavo procesinį sprendimą ir proceso normų nepažeidė. Atkreiptinas dėmesys, jog trečiuosius asmenis į procesą įtraukė ieškovė. Teisėjų kolegija sutinka, jog trečiųjų asmenų dalyvavimą procese nagrinėjamu atveju lemia procesinis suinteresuotumas, o bylinėjimosi išlaidų klausimas spręstinas iš naujo išnagrinėjus bylą.

14945.

150Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog vadovaujantis CPK 314 straipsyje įtvirtintu ribojimu nepriėmė ir nevertino apeliantų ir trečiųjų asmenų pateiktų naujų įrodymų bei prašymų, kadangi tai reikštų bylos nagrinėjimą iš naujo. Teisėjų kolegija taip pat nesprendžia apeliantų prašymo dėl vykdomųjų bylų prijungimo ir medicininės ekspertizės paskyrimo, o jei atsakovai palaikys šiuos prašymą nagrinėjant bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turės išspręsti šį ir kitus prašymus vadovaudamasis įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje.

15146.

152Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kaip nepagrįstus vertina apeliantų skundo argumentus dėl netinkamo senaties instituto taikymo. Minėta, jog actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovė apie ginčo sandorius sužinojo iš draudimo įmonės ERGO 2018 m. vasario 6 d. rašto antstoliui. Vien ta aplinkybė, kad draudimo sutartis buvo sudaryta, ar kad draudimo įmonė priima sprendimą išmokėti draudimo išmoką, kreditorės interesų pažeidimo savaime nelemia.

15347.

154Pažymėtina, jog apeliantas taip pat buvo pateikęs prašymą standyti apeliacinių skundų nagrinėjimą dėl procesinių skundų ieškovės bankroto byloje ar dėl kitų civilinių bylų nagrinėjimo, tačiu teisėjų kolegija pagrindo stabdyti bylą nenustatė, todėl prašymo netenkina.

15548.

156Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pagrindo skirti baudas dėl piktnaudžiavimo procesu ar dėl to priimti atskirąją nutartį bei kreiptis į prokurorą

15749.

158Atsižvelgiant į tai, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

159Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

160Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

161Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „FF... 6. 2.... 7. Atsiliepimu į ieškinį ir kituose procesiniuose dokumentuose atsakovas Z. V.... 8. 3.... 9. Atsakovė V. S. atsiliepime į ieškinį ir kituose procesiniuose dokumentuose... 10. 4.... 11. Tretieji asmenys UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ atsiliepime į... 12. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13. 5.... 14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 25 d. sprendimu civilinę... 15. 6.... 16. Teismas nustatė, kad ieškovei BUAB „FF lizingas“ Vilniaus apygardos... 17. 7.... 18. Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog ieškovė ginčija neegzistavusius... 19. 8.... 20. Pasisakydamas dėl CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio... 21. 9.... 22. Teismas konstatavo, kad ieškovės neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė... 23. 10.... 24. Teismas taip pat sprendė, jog ieškovė įrodė, kad ginčijami sandoriai... 25. 11.... 26. Teismas sprendė, jog skolininkas (atsakovas) ginčo sandorių sudaryti... 27. 12.... 28. Ginčijamas turtinių teisių perleidimo (dovanojimo) sutartis teismas vertino... 29. 13.... 30. Nustatęs visas CK 6.66 straipsnyje išvardytas actio Pauliana taikymo... 31. 14.... 32. Teismas nenustatė ieškovės, trečiųjų asmenų ar atsakovo piktnaudžiavimo... 33. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 34. 15.... 35. Apeliaciniu skundu atsakovas Z. V. prašė panaikinti Vilniaus miesto... 36. 15.1.... 37. Patikslintą ieškovės ieškinį teismas priėmė pažeisdamas CPK 141... 38. 15.2.... 39. Ieškinys buvo pareikštas dėl atsakovų tariamai 2016 m. rugpjūčio 22 d. ir... 40. 15.3.... 41. Teismas, pažeisdamas CPK 14 straipsnio 1 dalies ir 235 straipsnio 1 dalies... 42. 15.4.... 43. Teismas nepagrįstai vertino sandorius kaip neatlygintinius, nors sprendime... 44. 15.5.... 45. Byloje nėra reikalavimo teisės perleidimo sutarčių ar reikalavimo teisės... 46. 15.6.... 47. Kadangi dėl sunkių politraumų ir rekonstrukcinių chirurginių operacijų... 48. 15.7.... 49. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad teismas pažeidė CPK 263 straipsnio 1... 50. 15.8.... 51. Teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties termino ir nepagrįstai... 52. 15.9.... 53. Teismas neteisingai išnagrinėjo bylą, nes be pagrindo nepriėmė apelianto... 54. 15.10.... 55. Ieškovė neturėjo reikalavimo teisės į apeliantą, o ginčijami tariami... 56. 15.11.... 57. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad tariamų ginčo sandorių... 58. 15.12.... 59. Apeliantas nesutinka su teismo išvada dėl atsakovų nesąžiningumo, kadangi,... 60. 15.13.... 61. Teismas be pagrindo iš bylos nepašalino trečiųjų asmenų, neatskleidė jų... 62. 16.... 63. Apeliaciniu skundu atsakovė V. S. prašė panaikinti Vilniaus miesto... 64. 17.... 65. Apeliantai Z. V. ir V. S. atsiliepimais į vienas kito skundus prašė... 66. 18.... 67. Ieškovė BUAB „FF lizingas“ bendru atsiliepimu į apeliantų Z. V. ir V.... 68. 18.1.... 69. Apeliantai skunduose nurodo pirmosios instancijos teismo procesines normas,... 70. 18.2.... 71. Teismas tinkamai kvalifikavo ginčijamų sandorių atitikimą CK 6.66... 72. 18.3.... 73. Apeliantų skundų argumentai, jog teismas neįvertino atitinkamų jų... 74. 18.4.... 75. Ieškovė nesutinka su apeliantų senaties termino taikymo subjektyviais... 76. 18.5.... 77. Teismas pasisakė dėl visų actio Pauliana sąlygų egzistavimo, o apeliantų... 78. 19.... 79. Tretieji asmenys UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic Arms“ bendru atsiliepimu... 80. 19.1.... 81. Ieškovei 2019 m. vasario 28 d. pateikus pareiškimą dėl ieškinyje nurodytos... 82. 19.2.... 83. Apeliantų neigimas sudarius ginčo sandorius paneigtas bylos rašytiniais... 84. 19.3.... 85. Teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovė turėjo neabejotiną ir... 86. 19.4.... 87. Apaeliantai nepagrįstai nurodo, kad ginčo sandoriai nepažeidė ieškovės... 88. 19.5.... 89. Apeliantų argumentai, kad ieškovė praleido sutrumptintą vienerių metų... 90. 19.6.... 91. Teismas pagrįstai pripažino, kad ginčo sandorių apeliantas neprivalėjo... 92. 19.7.... 93. Akivaizdu, kad ginčo sandoriai sudaryti apelianto tikslu per apeliantę... 94. 19.8.... 95. Teismas, vadovaudamasis CPK normomis, pagrįstai atsisakė priimti apelianto... 96. 19.9.... 97. Apeliantų argumentai dėl trečiųjų asmenų pašalinimo iš bylos nėra... 98. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 99. 20.... 100. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 101. 21.... 102. Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių... 103. 22.... 104. Apeliantai Z. V. ir V. S. skunduose prašė nagrinėti bylą žodinio proceso... 105. 23.... 106. Byloje kilo ginčas dėl kreditoriaus teisės ginti interesus, ginčijant... 107. 24.... 108. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (trumpinama – CK) CK 6.66... 109. 25.... 110. Kasacinio teismo praktika taikant actio Pauliana institutą yra gausi ir... 111. 26.... 112. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovei BUAB „FF lizingas“... 113. 27.... 114. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad nuo 2002 m. gruodžio 1 d.... 115. 28.... 116. Pažymėtina, jog įrodinėdama actio Pauliana sąlygą dėl turimos... 117. 29.... 118. Nustatyta, jog 2014 m. Vilniaus apygardos teisme buvo pradėta nagrinėti... 119. 30.... 120. Taip pat nustatyta, kad 2014 m. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo pradėta... 121. 31.... 122. Kadangi byloje nėra pateikta duomenų apie įsiteisėjusių teismų... 123. 32.... 124. Minėta, kad ieškovės bankroto byloje buvo patvirtintas apelianto Z. V.... 125. 33.... 126. Šios teisėjų kolegijos išvados nepaneigia ir apeliantų skundo argumentai,... 127. 34.... 128. Apeliantai skunduose taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą,... 129. 35.... 130. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais apeliantų skundų... 131. 36.... 132. Byloje yra duomenys, kad apeliantas Z. V. 2016 m. birželio 29 d. patyrė... 133. 37.... 134. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas kvalifikuodamas ginčo... 135. 38.... 136. CK 6.465 straipsnio 1 dalis nustato, jog pagal dovanojimo sutartį viena šalis... 137. 39.... 138. Teisėjų kolegija pažymi, jog tiek vienu, tiek kitu atveju turtas ar... 139. 40.... 140. Apeliantas nurodė, kad ginčui aktualiu laikotapiu jis nedirbo ir pajamų... 141. 41.... 142. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, spręsdamas... 143. 42.... 144. Remdamasi aptartais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 145. 43.... 146. Pagal CPK 327 straipsnį byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo... 147. 44.... 148. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatytas dar vienas pagrindas, kai apeliacinės... 149. 45.... 150. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog vadovaujantis CPK 314 straipsyje... 151. 46.... 152. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kaip nepagrįstus vertina... 153. 47.... 154. Pažymėtina, jog apeliantas taip pat buvo pateikęs prašymą standyti... 155. 48.... 156. Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai vertintini kaip... 157. 49.... 158. Atsižvelgiant į tai, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui... 159. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 160. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. sprendimą ir... 161. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos...