Byla 2A-661-479/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-15 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Transmodas“, trečiajam asmeniui Y. A. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Transmodas“ dėl žalos atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad 2012-10-05 Rusijoje, kelyje Maskva – Čeliabinskas, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos penkios transporto priemonės. Ieškovė paaiškino, kad eismo įvykis įvyko dėl trečiojo asmens Y. A. kaltės, kuris vairavo transporto priemonę VOLVO FH12. Šios transporto priemonės valdytojų civilinę atsakomybę buvo apdraudusi ieškovė, todėl eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti ieškovė išmokėjo 22 696,87 Lt dydžio draudimo išmoką. Ieškinyje nurodoma, kad transporto priemonės VOLVO FH12 valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudarė atsakovė, kuri sudarydama sutartį patvirtino, jog transporto priemonė bus naudojama tik Lietuvos Respublikoje. Ieškovės teigimu, atsakovė neinformavo draudiko, kad automobilis bus naudojamas užsienyje, todėl ieškovė negalėjo tinkamai įvertinti padidėjusios draudimo rizikos. Ieškovės įsitikinimu, parduodama transporto priemonę trečiajam asmeniui, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, atsakovė naujajam transporto priemonės savininkui privalėjo išaiškinti, jog pagal draudimo sutartį ši transporto priemonė gali būti naudojama tik Lietuvos Respublikoje. Be to, atsakovė privalėjo informuoti ieškovę apie pasikeitusį transporto priemonės savininką. Ieškovė pažymėjo, kad neįvykdžiusi šių pareigų atsakovė prisiėmė neigiamų pasekmių atsiradimo riziką ir privalo grąžinti ieškovei dalį išmokėtos draudimo išmokos. Dėl to ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovės 3 286,73 Eur (11 348,43 Lt) turtinei žalai atlyginti, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-12-15 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei iš ieškovės 1 013,67 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad 2012-09-18 ieškovė ir atsakovė sudarė transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pagal kurią iki 2012-10-17 buvo apdrausta transporto priemonės VOLVO FH12 valdytojo civilinė atsakomybė. Sutarties 2 p. buvo nurodyta, kad ši transporto priemonė bus naudojama tik Lietuvos Respublikoje. Byloje nustatyta, kad 2012-09-18 transporto priemonė VOLVO FH12 buvo parduota trečiajam asmeniui Y. A.. Byloje taip pat nustatyta, kad 2012-10-05 dėl automobilį VOLVO FH12 vairavusio Y. A. kaltės Rusijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos kelios transporto priemonės. Eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti ieškovė nukentėjusiems asmenims išmokėjo draudimo išmokas. Teismas atsižvelgė į tai, kad transporto priemonės pardavimo metu atsakovė naujajam transporto priemonės savininkui perdavė draudimo dokumentus, todėl teismas sprendė, kad nuo draudimo dokumentų perdavimo momento naujajam transporto priemonės savininkui perėjo visos draudimo sutartyje nustatytos draudėjo teisės ir pareigos. Teismas pažymėjo, kad perduodama draudimo dokumentus atsakovė neturėjo pareigos supažindinti naująjį transporto priemonės savininką su draudimo sutarties sąlygomis. Teismas sprendė, kad reikšdama reikalavimus atsakovei ieškovė netinkamai aiškino draudimo sutarties 2.2.3 p. nuostatas, nes sutartyje yra numatyta naujojo transporto priemonės savininko pareiga grąžinti dalį draudimo išmokos, jeigu jis neinformavo draudiko apie pasikeitusį transporto priemonės savininką. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad atsakovė nepažeidė draudimo sutarties sąlygų, todėl jai negali būti taikoma atsakomybė už trečiojo asmens veiksmus.

5Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-15 sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovė skunde nurodė, kad teismas pažeidė proceso teisės normas, nes nepagrįstai atsisakė priimti patikslintą ieškovės ieškinį, kuriuo ieškovė prašė priteisti iš atsakovės papildomai išmokėtos draudimo išmokos dalį. Ieškovė nurodė ir tai, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai, pažeidė bendradarbiavimo pareigą bei šalių sudarytos draudimo sutarties sąlygas, nes nepranešė draudikui apie transporto priemonės pardavimą kitam asmeniui. Apeliantė pažymėjo, kad atsakovei pažeidus šias pareigas, ieškovė negalėjo tinkamai įvertinti pasikeitusios draudimo rizikos ir pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino, todėl nepagrįstai atmetė ieškovės ieškinį.

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Transmodas“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-15 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė nurodė, kad ji neturėjo pareigos pranešti ieškovei apie transporto priemonės pardavimą kitam asmeniui, nes šiuos veiksmus privalėjo atlikti naujasis transporto priemonės savininkas. Atsiliepime nurodoma, kad draudimo sutartis buvo sudaryta tik tam, kad atsakovė galėtų įregistruoti ir parduoti transporto priemonę, todėl atsakovei nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kur bus naudojama ši transporto priemonė po jos pardavimo. Atsakovė nurodė ir tai, kad apeliacinio skundo argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimo teismui atsisakius priimti patikslintą ieškinį yra nepagrįsti, nes ieškovės reikalavimai buvo atmesti kaip nepagrįsti. Atsiliepime teigiama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, laikėsi teismų praktikos bei priėmė pagrįstą sprendimą.

7Apeliacinis skundas atmestinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

9Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai, pažeidė bendradarbiavimo pareigą bei šalių sudarytos draudimo sutarties sąlygas, nes nepranešė draudikui apie transporto priemonės pardavimą kitam asmeniui. Apeliantė pažymėjo, kad atsakovei pažeidus šias pareigas, ieškovė negalėjo tinkamai įvertinti pasikeitusios draudimo rizikos ir pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino, todėl nepagrįstai atmetė ieškovės ieškinį. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 2 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 62.2 p. numato, jog draudėjui nevykdžius ar netinkamai vykdžius draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2012-09-18 sudarė transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pagal kurią iki 2012-10-17 buvo apdrausta transporto priemonės VOLVO FH12, valst. Nr. ( - ), valdytojų civilinė atsakomybė. Draudimo sutarties 2 p. šalys susitarė, kad ši transporto priemonė bus naudojama tik Lietuvoje. 2012-09-18 transporto priemonė VOLVO FH12 buvo parduota trečiajam asmeniui Y. A.. Byloje nustatyta, kad 2012-10-05 Rusijoje, kelyje Maskva – Čeliabinskas, įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl transporto priemonės VOLVO FH12 valdytojo Y. A. kaltės buvo apgadintos penkios kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės. Bylos duomenys patvirtina, kad eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti ieškovė nukentėjusiems asmenims išmokėjo 6 573,46 Eur (22 696,87 Lt) dydžio draudimo išmoką. Ieškovė šioje byloje įrodinėjo, kad atsakovė pažeidė šalių sudarytos draudimo sutarties nuostatas, nes pardavusi transporto priemonę trečiajam asmeniui apie tai neinformavo draudiko bei naujajam transporto priemonės savininkui tinkamai neišaiškino draudimo sutarties sąlygų, pagal kurias transporto priemonė galėjo būti naudojama tik Lietuvoje.

10Kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje nėra ginčo, jog transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu, tai yra 2012-09-18, atsakovė naujajam transporto priemonės savininkui perdavė draudimo sutarties sudarymą patvirtinančius dokumentus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju transporto priemonės draudimo teisiniai santykiai tęsiasi ir naujajam savininkui pereina visos draudėjo teisės bei pareigos pagal jau sudarytą sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2014). LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 8 str. 1 d. nustatyta, kad jei pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui draudėjas perdavė naujajam transporto priemonės savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytą draudimo sutartį, tokiu atveju naujajam transporto priemonės savininkui pereina draudėjo teisės bei pareigos pagal sudarytą draudimo sutartį ir naujasis transporto priemonės savininkas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, privalo raštu pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, taip pat savo duomenis. Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad pareiga pranešti draudikui apie draudimo teisinių santykių tęstinumą arba nutraukti sutartį kyla naujajam transporto priemonės savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2014). Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog analogiškos nuostatos dėl pareigos informuoti draudiką apie transporto priemonės savininko pasikeitimą yra numatytos ir šalių sudarytos 2012-09-18 draudimo sutarties 2.2.3 p. Dėl to galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuo civilinės atsakomybės draudimo dokumentų perdavimo momento, tai yra 2012-09-18, naujajam transporto priemonės savininkui Y. A. perėjo visos draudėjo teisės ir pareigos pagal ieškovės ir atsakovės sudarytą transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, iš jų ir pareiga informuoti ieškovę apie pasikeitusį transporto priemonės VOLVO FH12 savininką bei atsakomybė už šios pareigos nevykdymą. Kolegija pažymi, kad draudimo sutartyje nenumatyta atsakovės pareigos grąžinti ieškovei dalį išmokėtos draudimo išmokos dėl to, jog naujasis transporto priemonės savininkas neinformavo draudiko apie draudimo teisinių santykių tęstinumą. Iš draudimo sutarties 2.2.3 p. matyti, kad pasikeitus transporto priemonės savininkui ir apie tai neinformavus draudiko, ankstesnis transporto priemonės savininkas prisiima riziką tik už draudiko atliktus veiksmus, kurie buvo atlikti ieškovei nežinant apie transporto priemonės savininko pasikeitimą. Kolegija pažymi, jog nurodytos ankstesnio transporto priemonės savininko atsakomybę numatančios draudimo sutarties nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai. Dėl to kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutartyje nenumatyta atsakovės pareiga grąžinti dalį ieškovės išmokėtos draudimo išmokos atsakovei neinformavus ieškovės apie transporto priemonės pardavimą trečiajam asmeniui. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė pažeidė draudimo sutarties sąlygas, todėl ieškovė neįgijo teisės reikalauti iš atsakovės dalies išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo pagal LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 2 d. nuostatas.

11Ieškovė skunde nurodė ir tai, kad teismas pažeidė proceso teisės normas, nes nepagrįstai atsisakė priimti patikslintą ieškovės ieškinį, kuriuo ieškovė prašė priteisti iš atsakovės papildomai išmokėtos draudimo išmokos dalį. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. LR CPK 42 str. 1 d. nustato ieškovo teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad LR CKP normos nenumato savarankiškos teisės didinti ieškinio reikalavimus, kurios neapimtų galimybė keisti ieškinio dalyką, todėl ieškinio reikalavimų padidinimo klausimas turi būti sprendžiamas taikant LR CPK 141 str. nuostatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-381/2013). LR CPK 141 str. 1 d. nustatyta, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė 2015-11-24 pateikė teismui patikslintą ieškinį ir juo padidino savo pradinio ieškinio reikalavimus iki 3 886 Eur. Ieškovė patikslinto ieškinio pateikimo būtinybę motyvavo tuo, kad eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims padarytai žalai atlyginti ieškovė 2014-12-10 išmokėjo papildomą 4 138,28 Lt dydžio draudimo išmoką. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-11-26 protokoline nutartimi ieškovės patikslintą ieškinį atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad patikslintas ieškinys galėjo būti pateiktas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, be to, patikslinto ieškinio priėmimas būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą. Kolegija atsižvelgia į tai, kad pradinis ieškovės ieškinys teismui buvo pateiktas 2014-05-06, o patikslintas ieškinys dėl 2014-12-10 išmokėtos draudimo išmokos dalies priteisimo teismui pateiktas tik 2015-11-24. Byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių ieškovė nebūtų galėjusi anksčiau patikslinti savo reikalavimų dydžio. Dėl to galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė turėjo galimybę tikslinti savo ieškinio reikalavimus dar pasirengimo bylos nagrinėjimui metu, o patikslinto ieškinio priėmimas, įvertinus šios bylos proceso trukmę, būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nesutiko, jog būtų priimtas ieškovės patikslintas ieškinys. Esant šioms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atsisakyti priimti ieškovės patikslintą ieškinį pagal LR CPK 141 str. 1 d. nuostatas. Kolegija pažymi ir tai, jog pripažinus nepagrįstu ieškovės reikalavimą dėl dalies draudimo išmokos priteisimo, ieškovės reikalavimų dydis nagrinėjamu atveju esminės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsisakydamas priimti ieškovės patikslintą ieškinį pirmosios instancijos teismas procesinių pažeidimų nepadarė.

12Įvertinus bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

13Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovės priteistina 700 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti (LR CPK 93 str. 1 d.).

14Vadovaudamasi LR CPK 324–331 str., teisėjų kolegija

Nutarė

15Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-15 sprendimą palikti nepakeistą.

16Priteisti atsakovei UAB „Transmodas“ iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ 700 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti.

Proceso dalyviai
Ryšiai