Byla 2-720/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Prabos plus a. s. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-3974-232/2010 pagal ieškovo Prabos plus a. s. ieškinį atsakovui Lietuvos kariuomenei dėl sprendimo atmesti pasiūlymą konkurse panaikinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas Prabos plus a.s. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos kariuomenės sprendimą atmesti ieškovo Prabos plus a.s. pasiūlymą konkursui, apie kurį ieškovas buvo informuotas 2009 m. gruodžio 23 d. raštu Nr.MRD 18-IS-12; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pirkimo procedūrų sustabdymą ir uždrausti atsakovui sudaryti viešojo pirkimo sutartį dėl konkurso objekto, o sudarius tokią sutartį – uždrausti ją vykdyti, kadangi nesiėmus minėtų laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas.

4Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 17 d. nutartimi ieškovo Prabos plus a.s. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą bylose, kuriose ginčai kyla taikant viešųjų pirkimų procedūras, itin svarbu turėti omenyje, kad tiek atliekant pirkimo procedūras, tiek sprendžiant šių pirkimų dalyvių ginčus prioritetas turėtų būti teikiamas viešajam interesui. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad atsakovas – Lietuvos kariuomenė įgyvendina itin svarbias visuomenės apsaugos, krašto saugumo užtikrinimo funkcijas. Ginčo objektu tapusi prekė – kariški lauko batai ir kariški laivo batai yra būtini kariškių kasdienio vartojimo daiktai, be kurių jų tarnyba sunkiai įsivaizduojama, o sustabdžius ginčo prekių įsigijimą, minėtų atsakovo saugumo funkcijų atlikimas galėtų būti apsunkintas, kas neatitiktų viešojo intereso. Tuo tarpu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi pažeisti viešo intereso, visų pirma, turi būti užtikrinta viešo intereso apsauga, ir tik po to siekiama ieškovo ir atsakovo tarpusavio interesų pusiausvyros išlaikymo. Sustabdžius pirkimo procedūras, avalynės pirkimas gali būti nukeltas neapibrėžtam laikui. Todėl teismas sprendė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pažeistų viešąjį interesą ir prieštarautų ekonomiškumo principui (CPK 7 str., 144 str., 145 str. 2d., Viešųjų pirkimų įstatymo 95 str. 3d.).

5Ieškovas Prabos plus a.s. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – pirkimo procedūrų sustabdymą ir uždrausti atsakovui Lietuvos kariuomenei sudaryti viešojo pirkimo sutartį dėl konkurso objekto, o sudarius tokią sutartį – uždrausti ją vykdyti. Skundą grindžia šiais argumentais:

61. Teismas netinkamai aiškino viešojo intereso sąvoką. Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Tai reiškia, kad egzistuoja bendroji taisyklė, jog visų pirma yra būtina užtikrinti visuomenės interesą bei tikslus, o tik po to – tam tikro visuomenės sluoksnio ar socialinės grupės interesus. Šiuo atveju žymiai didesnę reikšmę turi perkančiosios organizacijos lėšų teisėtas panaudojimas. Visuomenė suinteresuota ne tik tuo, kad Lietuvos kariuomenė įsigytų reikiamą prekę, bet ir kad tai padarytų teisėtai. Atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, orientuojamasi išimtinai į rezultatą, neužtikrinant vykdomų procedūrų teisėtumo, valstybės lėšų panaudojimo tinkamumo. Viešojo intereso apsauga gali būti užtikrinta tik griežtai laikantis imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tikslingas siekiant ne tik užtikrinti galimo teismo sprendimo įgyvendinimą, bet ir išvengti didesnės žalos ne tik atsakovui, bet ir visuomenei.

72. Remdamasis ekonomiškumo principu, teismas nepagrįstai siekė užtikrinti tik atsakovo interesų apsaugą, kas prieštarauja teisingumo, šalių interesų pusiausvyros bei teisių gynimo efektyvumo (veiksmingumo) principų reikalavimams, ekonomiškumo principo esmei (VPĮ 95 str. 3 d.).

83. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, dar didesnę žalą gali patirti tiek atsakovas, tiek valstybė ir visuomenė, jeigu bus tęsiamos neteisėtai vykdomos viešojo pirkimo procedūros, nes atsakovas pagal planuojamą sudaryti pirkimo sutartį tikėtinai sumokės didesnę sutarties kainą, o ieškinio tenkinimo atveju atsakovas papildomai bus įpareigotas atlyginti ieškovo patirtą žalą dėl neteisėto viešojo pirkimo sutarties nesudarymo su ieškovu. Tuo tarpu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų sudarytos prielaidos skubiai ir efektyviai įvertinti atsakovo veiksmų ir priimtų sprendimų neteisėtumą, apsaugoti viešąjį interesą bei užtikrinti ieškovo teisių ir teisėtų interesų gynybą.

9Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų viešąjį interesą, o ieškovo privatūs interesai įgytų pranašumą , kai tuo tarpu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir tik po to turi būti siekiama ginčo šalių tarpusavio interesų pusiausvyros išlaikymo. Taip pat pažymėjo, kad užbaigus viešojo pirkimo procedūras 2010 m. kovo 9 d. su konkurso laimėtoju HAIX – SCHUHE GmbH buvo sudaryta lauko batų pirkimo-paradavimo sutartis Nr. KPS-33.

10Atskirasis skundas atmestinas.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

12Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (LR CPK 144 str. 1 d.). Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas išdėstytas LR CPK 145 straipsnio 1 dalyje, kurioje, be kita ko, yra nustatyta, kad teismas gali imtis tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos kituose įstatymuose ir kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (LR CPK 145 str. 1 d. 13 p.). Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) yra numatytas viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas, kuris taikytinas, kai perkančioji organizacija gauna tiekėjo pretenziją arba teismui pateikiamas tiekėjo ieškinys (VPĮ 94 str. 3 d., 95 str. 3 d.). Konkurso procedūrų sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, yra tiekėjo interesų gynimo priemonė, taikytina pareiškus teisme ieškinį dėl viešojo pirkimo procedūrų pažeidimų, kol šios procedūros dar nėra baigtos. Pagal VPĮ 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą viešasis pirkimas laikomas pasibaigusiu, kai sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas. Pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms, išnyksta teisinis pagrindas taikyti pirkimo procedūrų sustabdymą kaip laikinąją apsaugos priemonę, nes toks procesinis veiksmas taptų teisiškai bereikšmis.

13Iš atsakovo Lietuvos kariuomenė atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktų duomenų matyti, kad po teismo skundžiamos nutarties priėmimo atsakovas Lietuvos kariuomenė 2010 m. kovo 9 d. su konkurso laimėtoju HAIX – SCHUHE GmbH sudarė lauko batų pirkimo-paradavimo sutartį Nr. KPS-33 (b. l. 25-26). Esant tokioms aplinkybėms, viešasis konkursas laikomas pasibaigusiu (VPĮ 7 str. 3 d. 1 p.). Kadangi ieškovo prašomos sustabdyti pirkimo procedūros jau įvyko, prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones svarstymas netenka savo teisinės prasmės ir reikšmės, nes įvykdyti teismo nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra galimybės. Todėl ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones negali būti tenkinamas.

14Atsakovui ir trečiajam asmeniui pasirašius minėtą pirkimo-pardavimo sutartį, jos šalims atsirado sutartyje nustatyti įsipareigojimai (CK 6.154 str. 1 d., 6.180 str. 1 d.). Todėl ieškovo reikalavimas ieškinio užtikrinimui uždrausti ieškovui sudaryti viešojo pirkimo sutartį dėl konkurso objekto, o sudarius tokią sutartį – uždrausti ją vykdyti, nesant pareikšto reikalavimo dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia, negali būti tenkinamas, kadangi laikinoji apsaugos priemonė, kaip ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo garantas, turi atitikti ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir turi būti susijusi su sprendimo vykdymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. balandžio 20 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-210/2006; 2008 m. balandžio 17 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-286/2008). Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.

15Dėl kitų atskirajame skunde bei atsiliepime į jį išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nėra reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies

171 punktu,

Nutarė

18Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai