Byla 2-87/2009
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutarties dalies, kuria nutarta atsisakyta priimti ieškinio dalį, civilinėje byloje Nr. 2-4179-560/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Danutės Gasiūnienės ir Kazio Kailiūno (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutarties dalies, kuria nutarta atsisakyta priimti ieškinio dalį, civilinėje byloje Nr. 2-4179-560/2008.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, J. B. , V. P. , tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarei D. Svirbutienei, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 2.4-01-2782 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. B. “ dalį dėl 0,8600 ha ploto žemės ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties sklypo suteikimo, kuriame yra 0,11 ha valstybinės reikšmės miško; panaikinti 2005 m. vasario 17 d. Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarės D. S. patvirtintą dovanojimo sutartį, sudarytą tarp J. B. ir V. P. ; taikyti restituciją natūra – įpareigoti V. P. grąžinti valstybei nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, esantį Vilniaus m. sav., Daniliškių k.

4Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 1 d. nutartimi ieškinio dalį dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 2.4-01-2782 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. B. “ dalies panaikinimo atsisakė priimti, dėl kitos ieškinio dalies ieškovui Vilniaus apygardos vyriausiajam prokurorui nustatė terminą iki 2008 m. gruodžio 15 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

5Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. lapkričio 24 d. sprendimo panaikinimo yra administracinio teisinio pobūdžio ir pagal įstatymuose įtvirtintas bylų rūšinio teismingumo taisykles yra priskirtas nagrinėti administraciniam teismui, kuris formuoja praktiką nagrinėjant šios kategorijos bylas, o kiti ieškovo pareikšti reikalavimai yra civilinės teisinės prigimties ir priskiriami bendrosios kompetencijos teismui. Teismas nurodė, kad CPK 26 straipsnio antrojoje dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog bendrosios kompetencijos teismų kompetencija yra platesnė už administracinių teismų kompetenciją ir turėtų apimti atvejus, kai vienas iš byloje pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas civilinėje byloje. Teismas pažymėjo, kad tokiu atveju bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą civilinio proceso tvarka, išsprendžia ir administracinio akto teisėtumo klausimą, tačiau ši taisyklė nėra absoliuti ir ji neturi būti dirbtinai taikoma visais atvejais, kai vienoje byloje yra pareikšti skirtingos prigimties reikalavimai, ir tie reikalavimai nėra taip susiję, jog pagal įstatymuose įtvirtintas rūšinio teismingumo taisykles negalėtų būti nagrinėjami skirtingų kompetencijų teismuose. Teismo teigimu, šioje byloje Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. lapkričio 24 d. sprendimo, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, teisėtumo klausimas yra pagrindinis, nuo kurio išsprendimo visiškai ar iš dalies priklauso ir kitų susijusių reikalavimų išsprendimas, todėl labai svarbu, kad tokie ginčai būtų nagrinėjami administraciniuose teismuose, formuojančiuose praktiką. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes konstatavo, kad ieškinio dalį dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. lapkričio 24 d. sprendimo panaikinimo atsisakytina priimti. Teismas išaiškino, kad dėl šio reikalavimo išnagrinėjimo ieškovas gali kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

6Teismas nurodė, kad ieškovas nenurodė, kada ir iš kur buvo gauta informacija, kurios pagrindu reiškiamas ieškinys, taip pat tinkamai nenurodė ieškinio dalyko, todėl ieškovui nustatė terminas šios ieškinio dalies trūkumams pašalinti.

7Atskiruoju skundu ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškinio dalį dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalies panaikinimo ir perduoti šios ieškinio dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apelianto teigimu, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė CPK 26 straipsnio antrosios dalies, 137 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti praktikos, todėl ieškinio dalį priimti atsisakė nepagrįstai. Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Specialioji teisėjų kolegija savo nutartyse yra ne kartą pasisakę, jog administracinių bylų kompetencijai paprastai priskirtini ginčai, kurių išsprendimas nesiejamas su tolesnio kokio nors civilinio teisinio ginčo išnagrinėjimu. Apeliantas pažymi, kad ši praktika tais klausimais, kurie išspręsti skundžiama nutartimi, suformuota ypač aiškiai ir vieningai, nes pripažįstama, kad ginčai, kuriuose ginčijami individualaus pobūdžio administraciniai teisės aktai nuosavybės teisių atkūrimo srityje ir prašoma taikyti restituciją, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, kadangi reikalavimai dėl restitucijos yra neišskiriami nuo reikalavimų dėl individualaus administracinio akto nuosavybės teisių atkūrimo srityje panaikinimo ir nagrinėtini kartu.

8Atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinio reikalavimą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 2.4-01-2782 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. B. “ dalies panaikinimo, panaikintina ir šio ieškinio reikalavimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9Teismas, priimdamas ieškinį, privalo ex officio išsiaiškinti teisės kreiptis į teismą prielaidas ir įstatymų nustatytas jos tinkamo įgyvendinimo sąlygas. Ieškinio priėmimą bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnio normos. Minėto straipsnio antrosios dalies 1 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme. Šiuo pagrindu būtina pareiškimą atsisakyti priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad bendrosios kompetencijos teismai civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nagrinėja ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių (CPK 1 str. 1 d.), administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 str., 3 str. 1 d.). Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą, ar byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme, ar administraciniame teisme, esminę reikšmę turi tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių prigimtis ir pobūdis. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis absorbcijos principu, kuris reiškia, kad jeigu civilinėje byloje vienas iš reikalavimų yra administracinio teisinio pobūdžio, jis išsprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjant civilinę bylą (CPK 26 str. 2 d.). Todėl bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio ir, byloje esant skirtingo teisinio pobūdžio reikalavimams, dominuoja civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai. Ši taisyklė neturi būti taikoma tais atvejais, kai vienoje byloje pareikšti skirtingos teisinės prigimties reikalavimai ir vyrauja administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai.

10Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju ieškiniu yra prašoma panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 2.4-01-2782 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. B. “ dalį, panaikinti 2005 m. vasario 17 d. Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarės D. S. patvirtintą dovanojimo sutartį, sudarytą tarp J. B. ir V. P. ir taikyti restituciją natūra – įpareigoti V. P. grąžinti valstybei nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, esantį Vilniaus m. sav., Daniliškių k. Taigi ieškiniu yra ginčijamas individualaus pobūdžio administracinis teisės aktas nuosavybės teisių atkūrimo srityje, turto perleidimo sandoris bei prašoma taikyti restituciją. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškinio dalį dėl individualaus pobūdžio administracinio teisės akto nuosavybės teisių atkūrimo srityje dalies panaikinimo, remdamasis tuo, kad minėtas reikalavimas turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismo išvada, jog minėta ieškinio dalis yra priskirtina administraciniam teismui, nepagrįsta. Pagal CPK 36 straipsnio antrąją dalį bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo ginčus dėl teismingumo rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, į kurią įeina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją. Minėtos Specialiosios teisėjų kolegijos praktika dėl tokios kategorijos ginčų, kaip nagrinėjama byla, yra suformuota, aiški ir vieninga. Ginčai, kuriuose ginčijami individualaus pobūdžio administraciniai teisės aktai, prašoma pripažinti negaliojančiais turto perleidimo sandorius nuosavybės teisių atkūrimo srityje bei prašoma taikyti restituciją, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (CPK 26 str. 2 d.) (Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta byloje Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kiti; 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, priimta byloje Vilniaus apygardos prokuratūra v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kiti; 2008 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija; 2008 m. spalio 3 d. nutartis, priimta byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir kiti). Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl analogiško pobūdžio ginčo, kaip ir nagrinėjama byla, taip pat pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2006 Kretingos rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt. bei 2008 m. lapkričio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2008 Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt. Atsižvelgiant į minėtą Specialiosios teisėjų kolegijos bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darytina išvada, kad turto perleidimo sandorių nuosavybės teisių atkūrimo srityje pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo klausimai, kurie yra privatinės teisės reguliavimo dalykas, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, šie reikalavimai neišskiriami nuo reikalavimų dėl individualaus pobūdžio administracinių aktų nuosavybės teisių atkūrimo srityje panaikinimo ir visi reikalavimai nagrinėjami kartu bendrosios kompetencijos teisme. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti praktikos, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškinio dalį dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 2.4-01-2782 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. B. “ dalies panaikinimo.

11Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinio reikalavimą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 2.4-01-2782 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. B. “ dalies panaikinimo, panaikintina ir šio ieškinio reikalavimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

Nutarė

13Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinio reikalavimą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 2.4-01-2782 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. B. “ dalies panaikinimo, panaikinti ir šio ieškinio reikalavimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai