Byla 2A-10-555/2016
Dėl hipotekos sutarties modifikavimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Aušros Baubienės, Evaldo Burzdiko ir Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Ievai Gegieckaitei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SPBI“ atstovei advokatei V. K., atsakovo Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyriaus atstovei advokatei J. B., advokatui M. N., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SPBI“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-458-454/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SPBI“, veikiančios bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „INGERO“ vardu, ieškinį atsakovui Nordea bank Finland PLC Lietuvos skyriui dėl hipotekos sutarties modifikavimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

32008 m. balandžio 7 d. UAB „INGERO“ ir atsakovas sudarė kredito sutartį Nr. KS 08/04/06 (toliau – Kredito sutartis), pagal kurios specialiosios dalies 1.1. punktą šalys susitarė dėl 3 700 000 Eur dydžio kredito suteikimo UAB „INGERO“, o šio kredito panaudojimo paskirtį ( tikslą) apibrėžė Kredito sutarties Specialiosios dalies 1.4. punkte, prievolės užtikrinimui UAB „INGERO“ įkeitė žemės sklypą ir nekilnojamąjį turtą, esančius Draugystės g. 10, Kaune. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad ji tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus, susijusius su užtikrinimo priemonėmis, tačiau atsakovas per visą kredito sutarties vykdymo laikotarpį išmokėjo ne visą kreditą, kuris buvo numatytas šia sutartimi. Atsakovas turėjo suteikti 3 700 000 Eur dydžio kreditą, o faktiškai buvo suteiktas kreditas tik 3 003 863,63 Eur, taip pažeidė savo prievolę ir neišdavė sutarto dydžio kredito, o pažeisdamas įstatymus vienašališkai nutraukė kredito sutartį prieš terminą. Ieškovė nurodė, kad neteisėtas vienašališkas kredito sutarties nutraukimas prieš terminą lėmė UAB „INGERO“ bankrotą, ir tai pat įrodinėjo, kad tikroji šalių valia nuo pat pradžių buvo ta, kad viso nekilnojamojo turto įkeitimas (hipoteka) buvo atliktas, siekiant UAB „INGERO“ gauti visą kreditą, o ne jo dalį, tuo tarpu, atsakovas, neįvykdęs savo pareigos ir nesuteikęs viso kredito, įgijo neadekvačią prievolių užtikrinimo priemonę, kuri neatitinka tikrosios šalių valios, sudarant kredito sutartį ir hipotekos lakštus.

4Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu netiesioginiu ieškiniu prašydama modifikuoti hipotekos sutartį:

51. nustatyti, jog 2008 m. gegužės 15 d. hipotekos lakštu Nr. 02120080007814 yra įkeista: 203/250 dalys Administracinio pastato, unikalus Nr. 1997-8002-9018, esančio Draugystės g. 10, Kaune, 236 649,28 Lt vertės; 203/250 dalys Žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0585-7852, esančio Draugystės g. 10, Kaune, 1 127 056 Lt vertės; 203/250 dalys Stalių dirbtuvių, unikalus Nr. 1997-8002-9029, esančių Draugystės g. 10, Kaune, 3 076 044,64 Lt vertės; padarant pakeitimus sutartinės hipotekos lakšte dalyje „Įkeičiamas daiktas“ ir nurodant šioje lakšto dalyje ieškinyje išvardintus nekilnojamojo turto objektus ir jų individualius požymius pagal LR Teismo eksperto M. K. turto ekspertizės aktą Nr. RE 13-017 ir VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenis; sutartinės hipotekos lakšte dalyje „Prievolės dydis“, vietoj įrašo 3 700 000 Eur, padarant įrašą „3 003 863,63 Eur“; sutartinės hipotekos lakšte dalyje „Įkeičiamų daiktų įkainojimas“, padarant įrašą „pagal LR Teismo eksperto M. K. 2013 m. lapkričio 20 d. Turto ekspertizės aktą Nr. RE 13-017 – 7 042 892 Lt“ .

62. nustatyti, jog 2008 m. rugsėjo 11 d. hipotekos lakštu Nr. 02120080014198 yra įkeista: 203/250 dalys Sandėliavimo paskirties pastato, unikalus Nr. 4400-1649-9048, esančio Draugystės g. 10, Kaune, 2 603 142,08 Lt vertės; padarant pakeitimus sutartinės hipotekos lakšte dalyje „Įkeičiamas daiktas“ ir nurodant šioje lakšto dalyje ieškinyje išvardintus nekilnojamojo turto objektus ir jų individualius požymius pagal LR Teismo eksperto M. K. turto ekspertizės aktą Nr. RE 13-017 ir VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenis; sutartinės hipotekos lakšte dalyje „Prievolės dydis“, vietoj įrašo 3 700 000 EUR, padarant įrašą „3 003 863,63 Eur“; sutartinės hipotekos lakšte dalyje „Įkeičiamų daiktų įkainojimas“, padarant įrašą „pagal LR Teismo eksperto M. K. 2013-11-20 Turto ekspertizės aktą Nr. RE 13-017 – 7 042 892 Lt“.

73. Įpareigoti atsakovą Nordea Bank Finland PLC, veikiantį per Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrių per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti atitinkamų hipotekos lakštų pakeitimus ir visus kitus veiksmus, būtinus tokio sprendimo įvykdymui.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Pirmosios instancijos teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu atmetė ieškovės UAB „SPBI“ ieškinį. Iš ieškovės UAB „SPBI“ atsakovo Nordea bank Finland PLC Lietuvos skyriaus naudai priteisė 7 240,50 Eur (25 000 Lt) bylinėjimosi išlaidų, bei valstybės naudai 25,83 Eur (89,18 Lt).

10Teismas nustatė, kad ieškovės pareikštu reikalavimu yra siekiama sumažinti įkeisto turto mastą, t. y. ieškovė reikalauja, kad banko naudai būtų įkeistos idealiosios įkeisto turto dalys (230/250 dalys). Be to, dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, t. y. kredito sutartis nutraukta pagrįstai. Įkeisto turto vertė 2013 m. kovo mėn. – 2 512 164,04 Eur (8 674 000 Lt). Teismas taip pat pasisakė, kad byloje nėra duomenų, jog dėl hipotekos sutarčių pakeitimo buvo kreiptasi į atsakovą (teismas sprendė, kad nesilaikyta privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos).

11Dėl teisės pareikšti netiesioginį ieškinį. Teismas nustatė, kad pradinė ieškovė buvo BUAB „Garliavos kasyba“. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi 2013 m. gegužės 27 d. reikalavimas buvo perleistas R. K., pastarasis 2014 m. gegužės 8 d. reikalavimą perleido UAB „SPBI“. Ieškovai ieškinį reiškė veikiantys BUAB „INGERO“ vardu. Teismas pažymėjo, kad ieškovė UAB „SPBI“ yra bankrutuojančios UAB „INGERO“ kreditorė, todėl ji turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, ir yra subjektas, turintis teisę reikšti netiesioginį ieškinį, tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad kreditorius, pareikšdamas netiesioginį ieškinį, įgyvendina skolininkui priklausančias teises, t. y. veikia skolininko vardu, todėl netiesioginis ieškinys gali būti reiškiamas, kai pats skolininkas turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, tačiau jos neįgyvendina, siekdamas išvengti prievolės įvykdymo kreditoriui. Nagrinėjamu atveju, teismas nustatė, kad BUAB „INGERO“ turtinės teisės dar neturi, ji nėra nurodyto banko kreditorė, ir bankas nėra BUAB „INGERO“ skolininkas, o atvirkščiai, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius pats yra kreditorius BUAB „INGERO“ bankroto byloje, ir jo reikalavimas sudaro 3 299 83543 Eur (11 393 671,77 Lt). Teismas pažymėjo, kad ieškovės reiškiamu ieškiniu yra tik siekiama sukurti BUAB „INGERO“ turtinę teisę banko atžvilgiu. Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui dar neturint jokių prievolių skolininkui BUAB „INGERO“ kreditorė UAB „SPBI“ negalėjo įgyvendinti skolininko (BUAB „INGERO“) teisių, nes jų dar nėra. Teismas padarė išvadą, kad nėra visų sąlygų, būtinų siekiant pareikšti netiesioginį ieškinį, todėl ieškovė BUAB „INGERO“ vardu negalėjo pareikšti ieškinio CK 6.68 straipsnio pagrindu.

12Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas pažymėjo, kad atmetus ieškinį, atsakovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurios sudaro 21 747,11 Eur (74 145,79 Lt) dydžio bylinėjimosi išlaidos. Teismas sprendė, kad nepateikus atsakovui į bylą 2012 m. rugsėjo 26 d. prašymo, bylinėjimosi išlaidų dalyje dėl 4 384,69 Eur (15 139,45 Lt) nepriteisė. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad advokato susipažinimas su bylos medžiaga, norint parengti pretenziją, prašymą ar atsiliepimą, yra būtinas, sprendė, kad atsakovo atstovas turėjo teisę tokio pobūdžio paslaugas išskirti, o atitinkamai atsakovas tokias išlaidas laikyti kitomis būtinomis išlaidomis, susijusiomis su teisinės pagalbos teikimu, teismas šias išlaidas vertino kaip būtinas. Dėl kitų, nurodytų išlaidų, tokių kaip komunikacija su teismu, kopijavimo paslaugos, telekomunikacinės išlaidos, kitos kelionės išlaidos, teismas sprendė, kad prie ataskaitų apie suteiktas paslaugas nėra pateikti jokie dokumentai, patvirtinantys šiose ataskaitose nurodytus paslaugų dydžius (pvz.: kelionės išlaidų pagrindimui nepateikė nei kuro pylimo kvitų, nei automobilio techninių duomenų, nei kitų dokumentų, iš kurių matytųsi minėtų išlaidų apskaičiavimas, taip pat, nedetalizuotas ir kopijavimo paslaugų dydžių skaičiavimas, tuo tarpu, teismas vertino, kad telekomunikacinių išlaidų bei komunikacijos su teismu, ne tik, kad nedetalizuoti, bet ir dubliuoja vienas kitą). Teismas sprendė, kad minėtos išlaidos negali būti priskirtos prie būtinų bylinėjimosi išlaidų, jų nepriteisė. Teismas įvertinęs bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančias teisės normas, atsakovo atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jo darbo ir laiko sąnaudas, į Rekomendacijas dėl užmokesčio dydžio, į bylos sudėtingumą ir apimtį, nagrinėjimo trukmę, ginčo esmę, reikalingas žinias, sprendė, kad atsakovui gali būti priteista ne didesnė kaip 7 240,50 Eur (25 000 Lt) suma advokato išlaidoms atlyginti, ir kad yra pagrindas sumažinti prašomą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

14Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės eismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti.

15Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

161) Nurodo, kad atskirais hipotekos lakštais įforminta hipotekos sutartis turi būti vertinama kaip viena hipotekos sutartis. Sudaryti hipotekos lakštai buvo tuo pačiu pagrindu, t. y. kredito sutarties pagrindu ir šiais hipotekos lakštais buvo užtikrintos tos pačios prievolės, todėl tarp šalių, siekiant užtikrinti sudarytos kredito sutarties įvykdymą, buvo sudaryta viena hipotekos sutartis, kuri įforminta dviem hipotekos lakštais, t. y. tarp šalių buvo sudaryta jungtinė hipotekos sutartis.

172) Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad tarp šalių susiklostę santykiai neatitinka to, kas buvo susitarta ir nustatyta kredito sutartimi, t. y. tai, kad kredito sutarties pagrindu turėtas atlikti nekilnojamo turto įkeitimas buvo orientuotas į viso pagal kredito sutartį suteikto kredito grąžinimo užtikrinimą (3 700 000 Eur). Tuo tarpu buvo suteiktas ne visas kreditas, o visos užtikrinimo priemonės, susijusios su nekilnojamojo turto įkeitimu buvo sudarytos, t. y. hipotekos lakštais buvo nustatyta, jog įkeitimu užtikrinamos prievolės dydis yra 3 700 000 Eur. Kreditoriui neišdavus viso kredito, tokia situacija neatitinka, paneigia pirminę šalių valią ir ketinimus. Taip pat paneigiami ir kiti įmonės kreditorių interesai, kadangi atsakovas turi pirmenybės teisę į visą įkeistą turtą. Pažymi, kad ieškovas reikalavo hipotekos sutartį modifikuoti taip, kad būtų proporcingai pakeistas hipotekos sutarties objektas, t. y. būtų išlaikytas faktiškai suteikto kredito ir įkeičiamo turto apimties santykis.

183) Pirmosios instancijos teismo motyvas, jog patenkinus ieškinį, nebūtų galima suformuoti atskiro objekto (jo dalies), kuris galėtų būti apsunkintas hipoteka, yra nepagrįstas, kadangi įstatymas nedraudžia hipoteka apsunkinti daikto dalį, todėl nėra pagrindo teikti, kad pareikšti reikalavimai yra negalimi. Taip pat nurodo, kad CK 6.223 straipsnio 3 dalis ginčo atveju negali būti taikoma, kadangi kredito sutartis jau yra pasibaigusi. Be to, kilęs ginčas dėl hipotekos objekto, kurį reglamentuoja ne CK 6 knygos, o CK 4 knygos normos. Tuo tarpu atsakovas nesutinka su pareikšto ieškinio reikalavimais, savo nesutikimą palaikė ir visos bylos nagrinėjimo metu, todėl pirmosios instancijos teismo nurodyta ikiteisminė tvarka bet kokiu atveju yra formalaus pobūdžio.

194) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino netiesioginio ieškinio pareiškimo atveju turinčios būti reikalavimo teises, t. y. kreditoriaus reikalavimo teisė į skolininką ir skolininko teisė į trečiąjį asmenį. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad tokie patys reikalavimai, kurie taikomi kreditoriaus reikalavimo teisei į skolininką, yra taikomi ir skolininko reikalavimo teisei į trečiąjį asmenį. Šių kriterijų negalima vertinti kaip analogiškų. Šiuo atveju, nurodo, kad ji įgyvendino BUAB „INGERO“ teisę į hipotekos objekto apimties pakeitimą, kurio terminas yra suėjęs ir neriboja teisės reikšti reikalavimo, nes teisė reikalauti hipotekos objekto apimties pakeitimo nėra ribota laike. BUAB „INGERO“ reikalavimo teisė dėl hipotekos objekto apimties pakeitimo „vykdytinumo“ prasme taip, kaip ji suprantama CK 6.68 straipsnio 2 dalyje ir teismų praktikoje, atitikimo teisės aktų reikalavimus. Teisė į hipotekos objekto apimties pakeitimą objektyviai egzistuoja, nepriklausomai nuo to, ar tokia teisė yra patvirtina teismo sprendimu, o atsakovo nesutikimas nereiškia, tokios teisės nebuvimo. Tuo tarpu teisės aktai nenumato apribojimų (išimčių), kurie lemptų, jog kreditorius neturėtų teisės netiesioginiu ieškiniu reikšti reikalavimus, priešingai teismų praktikoje pripažįstama bankrutuojančios bendrovės kreditorių teisė reikšti netiesioginius ieškinius bankrutuojančios bendrovės vardu ir jos naudai.

205) Pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažino, jog egzistuoja visos kitos būtinosios netiesioginio ieškinio reiškimo sąlygos. Ieškovė turi aiškiai apibrėžtą ir vykdytiną reikalavimo teisę BUAB „INGERO“, ieškovė yra bendrovės kreditorė, turinti teismo nutartimi patvirtintą finansinį reikalavimą. Tuo tarpu BUAB „INGERO“ didžiausias kreditorius yra atsakovas, todėl visiškai neįmanoma, kad bendrovės kreditorių susirinkimas priimtų sprendimą, įpareigojantį bankroto administratorių kreiptis į teismą dėl hipotekos sutarties modifikavimo, t. y. jos turimos turtinės teisės įgyvendinimo. Patenkinus pareikštą ieškinį, BUAB „INGERO“ turėtų realaus turto, kuris galėtų būti skiriamas visumos kreditorių, o ne išimtinai atsakovo interesų patenkinimui.

216) Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas atsakovo naudai, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos Tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytus dydžius, taip pažeidė CK 98 straipsnio 2 dalies nuostatas.

22Atsakovas Nordea bank Finland PLC, veikiantis per Nordea bank Finkland PLC Lietuvos skyrių, atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pagrindinis ieškovės tikslas pareikštu ieškiniu yra vilkinti BUAB „INGERO“ bankroto bylą. Dėl sudarytų sutarčių pažymi, kad tikroji šalių valia ir tikrieji ketinimai sudarant atitinkamas sutartis yra žinomi tik tų sutarčių šalims, nei bankas, nei BUAB „INGERO“ ar jos bankroto administratorius neginčijo Hipotekos sutarčių. Tuo tarpu ieškovė nėra nei kredito sutarties, nei ginčijamų hipotekos sutarčių šalimi. Kredito sutartimi šalys (bankas ir BUAB „INGERO“) susitarė, kad hipoteka ir kitais prievolių užtikrinimo būdais būtų užtikrintas visas banko reikalavimas, kylantis iš kredito sutarties. Šalys nenumatė jokių ribojimų ar išlygų dėl banko reikalavimo dydžio ar užtikrinimo priemonių vertės. Hipotekos sudarymo metu, dar iki pasibaigiant kredito sutarties specialiosios dalies 1.6 punkte nurodytam kredito išmokėjimo terminui, todėl tuo metu nebuvo galimybės žinoti, kad dėl nuo BUAB „INGERO“ priklausančių aplinkybių, jei nebus išmokėtas visas kreditas. BUAB „INGERO“, būdama verslo subjektas, žinojo ir turėjo žinoti hipotekos sandorio esme, t. y. kad įkeitus jai priklausantį turtą hipoteka, hipotekos kreditorius įgyja pirmumą prieš kitus kreditorius, šią aplinkybę žinojo ir ieškovė, juolab, kad hipotekos sutartys buvo tinkamai išviešintos tiek viešame Hipotekos registre, tiek viešame Nekilnojamojo turto registre. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad įkeisto turto dalis gali būti apsunkinta hipoteka, tačiau tik tuomet, jei jis bus konkrečiai detalizuota ir suformuota, tuo tarpu ginčo atveju to nebuvo padaryta. Taigi, nekilnojamo turo dalis, kurią siekiama įkeisti, turi būti aiškiai apibrėžta ir pakankamai identifikuota, tuo tarpu iš pareikštų ieškinio reikalavimų nėra žinoma, kokias konkrečias įkeisto turto objektų dalis yra prašoma laikyti įkeistomis. Ieškovė tai pat neįrodė ir esminio hipotekos sutarčių pažeidimo, tai pat, kad viena sutarties šalis kreipėsi į kitą sutarties šalį prašydama pakeisti hipotekos sutartis, o pastaroji atsisakė arba per 30 dienų neatsakė, kaip sąlygų sudarančių pagrindą pakeisti hipotekos sutartį. Dėl netiesioginio ieškinio pateikimo sąlygų nurodo, kad nors CK 6.68 straipsnis tiesiogiai neįtvirtina, kad skolininko reikalavimo teisė į trečiąjį asmenį turi būti vykdytina, tokį skolininko reikalavimo teisės kriterijų yra nustatęs kasacinis teismas. Ginčo atveju, skolininkas (BUAB „INGERO“) tokios vykdytinos turtinės teisės banko atžvilgiu neturi. Pažymi, kad reikšti netiesioginį ieškinį yra skolininko, kurio vardu yra reiškiamas ieškinys, galiojančios ir vykdytinos turtinės teisės (turtinio reikalavimo savo skolininkui) turėjimas, t. y. kreditorius, reiškiantis netiesioginį ieškinį, turi turėti turtinį reikalavimą į savo skolininką. Ginčo atveju ieškovė reiškia ne turtinį reikalavimą, o reikalavimą dėl sutarties modifikavimo, tokiu atveju toks reikalavimas negali būti reiškiamas naudojantis netiesioginio ieškinio institutu. Ieškinys neatitinka K 6.68 straipsnio ir kasacinio teismo praktikoje nurodytų netiesioginio ieškinio teikimo sąlygų. Nors ieškovė ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, tačiau jos yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tuo tarpu ieškovė nepagrindė ir nenurodė, kaip jos manymu, priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis viršija nurodomas Rekomendacijas.

23IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

25Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikinimas (CPK 320 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.).

26Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartimi trečiajam asmeniui UAB „INGERO“ iškelta bankroto byla. 2011 m. vasario 14 d. nutartimi trečiojo asmens bankroto byloje patvirtintas pradinio ieškovo BUAB „Garliavos kasyba“ kreditorinis reikalavimas. UAB „INGERO“ bankroto byloje priimta teismo 2013-06-06 nutartimi vietoje BUAB „Garliavos kasyba“ kreditoriumi įtrauktas R. K., kuris, reikalavimo sutarties pagrindu, teismo 2014-05-27 nutartimi, priimta bankroto byloje, pakeistas naujuoju kreditoriumi UAB „SPBĮ“ (CPK 179 str. 3 d.).

27Nagrinėjamojoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad tarp trečiojo asmens UAB „INGERO“ ir atsakovo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus buvo sudaryta kredito sutartis Nr. KS 08/04/06, pagal kurios specialiosios dalies 1.1. p. šalys susitarė dėl 3 700 000,00 Eur dydžio kredito suteikimo BUAB „INGERO“, o šio kredito panaudojimo paskirtį (tikslą) apibrėžė Kredito sutarties Specialiosios dalies 1.4.p. Prievolės vykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka (hipotekos lakštų identifikavimo kodai: 02120080007814 bei 02120080014198, kurių pagrindu buvo įkeistas 1,1278 ha bendro ploto žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-0585-7852; administracinis pastatas, unikalus Nr. 1997-8002-9018; kiti statiniai (inžineriniai), unikalus Nr. 1997-8002-9050; stalių dirbtuvės, unikalus Nr. 1997-8002-9029; ir pastatas-sandėlys, unikalus Nr. 4400-1649-9048.

28Ieškiniu ieškovas, remiantis CK 6.223 str., prašė modifikuoti Hipotekos sutartis tokiu būdu, kad banko naudai būtų įkeistos idealiosios įkeisto turto dalys (203/250 dalys). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad jo reikalavimas turi būti tenkinamas, kadangi bendrovei įkeitus įkeistą turtą, tačiau bankui neišmokėjus viso kredito, susiklostė situacija, kai faktiniai šalių santykiai neatitiko to, kas buvo sutarta ir nustatyta kredito sutartimi. Ieškiniu siekiama, kad įkeisto turto dalis visiškai atitiktų bendrovei banko suteiktą kredito dydį ir, atitinkamai, hipoteka apsunkinus tik dalį įkeisto turto, įkeisto turto vertė sumažėtų.

29Nagrinėjamos bylos atveju pažymėtina, kad pagal hipotekos sandorį įkeičiamas turtas (jo kiekis ar vertė) nėra siejamas nuo užtikrinamos prievolės dydžio. Hipotekos sandoryje nurodomas užtikrinamos prievolės dydis (CK 4.186 str. 1 d.). Sutiktina su atsakovo argumentais, jog hipotekos sandoryje nereikalaujama nurodyti konkrečios išmokėto kredito sumos ar išlygą, pagal kurią įkeitimo apimtis priklausytų nuo išmokėto kredito dydžio. CK 6.223 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. To paties straipsnio 3 d. įtvirtinta, kad ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdešimt dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos. Byloje pateikti duomenys, jog bankrutuojančios įmonės kreditoriai ginčijo atsakovo ir trečiojo asmens sudarytos kredito sutarties sąlygas, įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad atsakovas sustabdęs kredito mokėjimą nepažeidė kredito sutarties nuostatų, taip pat teismų sprendimais pripažinta, kad kredito sutartis, kurios pagrindu sudaryti sandoriai ir kuriuos ieškiniu siekiama modifikuoti, nutraukta pagrįstai. Esant šiems duomenims sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad modifikuoti ginčo sutartis nėra pagrindo, kadangi ieškovas neįrodė, kad atsakovas pažeidė sutarties, sudarytos su trečiuoju asmeniu, sąlygas.

30Be to, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas nagrinėjamu atveju neturi subjektinės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, kadangi asmuo, kuriuo vardu reiškiamas ieškinys (BUAB „INGERO)“ dar neturi turtinės teisės, jis nėra nurodyto atsakovo kreditorius, ir atsakovas nėra trečiojo asmens skolininkas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paminėtą aplinkybę sprendė, jog nėra visų sąlygų, būtinų pareikšti netiesioginį ieškinį, todėl ieškovas trečiojo asmens BUAB „INGERO“ vardu negalėjo pareikšti ieškinio CK 6.68 straipsnio pagrindu. Apeliantas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, skunde nurodo, kad netiesioginio ieškinio pareiškimo atveju turinčios būti reikalavimo teisės t.y. kreditoriaus reikalavimo teisė į skolininką ir skolininko teisė į trečiąjį asmenį, negali būti tapatinamos ir joms negali būti taikomi tie patys reikalavimai, todėl nagrinėjamu atveju teisė reikalauti hipotekos objekto apimties pakeitimo nėra ribota laike.

31CK 6.68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Pagal šią įstatymo normą netiesioginiu ieškiniu kreditoriui suteikiama teisė pareikšti reikalavimą asmeniui, su kuriuo jo nesieja kreditoriniai santykiai, t. y. reikalavimą skolininko skolininkui. Pareikšti netiesioginį ieškinį skolininko vardu galima tik tada, kai yra įstatyme nustatytos sąlygos. Pagal CK 6.68 straipsnio 1 dalį netiesioginį ieškinį galima pareikšti tuo atveju, jeigu kreditoriaus reikalavimas skolininkui yra neabejotinas ir vykdytinas. Tai reiškia, kad kreditoriaus reikalavimas negali kelti abejonių ir negali būti ginčijamas tokio netiesioginio ieškinio pareiškimo metu. Šis reikalavimas turi būti vykdytinas, t. y. kitas asmuo turi pareigą įvykdyti prievolę kreditoriaus skolininkui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008).

32Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas yra trečiojo asmens kreditorius. Dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra. Tačiau tarp šalių kilo ginčas, ar trečiasis asmuo yra atsakovo kreditorius bei ar trečiojo asmens reikalavimo teisė į atsakovą nagrinėjamu atveju yra neabejotina ir vykdytina. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas nėra trečiojo asmens UAB „INGERO“ skolininkas, priešingai, – yra jo kreditorius, kadangi UAB „INGERO“ bankroto byloje yra patvirtintas atsakovo kreditorinis reikalavimas (CPK 179 str. 3 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vienareikšmiškai aiškinama, kad pagal CK 6.68 straipsnio 1 dalį kreditoriaus reikalavimas negali kelti abejonių ir negali būti ginčijamas tokio netiesioginio ieškinio pareiškimo metu. Šis reikalavimas turi būti vykdytinas. Taigi viena iš sąlygų reikšti netiesioginį ieškinį yra skolininko, kurio vardu yra reiškiamas ieškinys, galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės turėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-312/2008, 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012). Nagrinėjamu atveju tokio pobūdžio trečiojo asmens reikalavimo teisės į atsakovą nėra. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, jog prievolė, kuri užtikrinta ginčo sandoriais, nėra nuginčyta, trečiasis asmuo šiuo metu nėra atsakovo kreditorius, o apeliantas pareikštu ieškiniu dar tik siekia sukurti trečiojo asmens turtinę teisę atsakovo atžvilgiu. Tokiu atveju akivaizdu, jog trečiasis asmuo dabar nėra atsakovo kreditorius, o juo galėtų tapti tik teismo sprendimo pagrindu modifikavus ginčo sutartį. Kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog trečiajam asmeniui neturint galiojančios, neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės į atsakovą, bankrutuojančios įmonės kreditorius gali reikšti netiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu.

33Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde ieškovas teigė, jog, trečiajam asmeniui UAB „INGERO“ iškėlus bankroto bylą, jo valdymo organai neteko įgaliojimų, o juos perėmė bankrutuojančios bendrovės administratorius, kuriam suteikta teisė veikti bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių vardu. Apeliantas pažymėjo, jog atsakovas yra didžiausias trečiojo asmens kreditorius, turintis absoliučią daugumą visų kreditorių balsų, todėl visiškai neįmanoma, kad BUAB „INGERO“ kreditorių susirinkimas priimtų sprendimą, įpareigojantį bankroto administratorių kreiptis į teismą dėl trečiajam asmeniui padarytos žalos. Apelianto teigimu, BUAB „INGERO“ bankroto administratorius neįgyvendino teisės pareikšti ieškinį bankui (atsakovui), todėl tokią teisę įgijo trečiojo asmens kreditoriai.

34Minėta, kad viena iš netiesioginio ieškinio sąlygų yra ta, jog skolininkas (šioje byloje trečiasis asmuo) turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims (šioje byloje atsakovui), tačiau šios teisės neįgyvendina, siekdamas išvengti prievolės kreditoriui vykdymo. Nagrinėjamu atveju tokią teisę turi BUAB „INGERO“ bankroto administratorius. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 punktą įmonei iškėlus bankroto bylą, jos valdymo organai netenka savo įgaliojimų, juos perima bankroto administratorius, jam suteikti įgaliojimai valdyti ir naudoti bankrutuojančios įmonės turtą, taip pat jis įpareigotas patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p.). Taigi teismo paskirtas administratorius yra įgaliotas veikti bankrutuojančios bendrovės ir šios bendrovės kreditorių vardu. Teisėjų kolegija sprendžia, jog toks teisinis reglamentavimas suponuoja išvada, kad bankroto administratorius turi ne tik teisę, bet ir pareigą kreiptis į teismą dėl, jo nuomone, neteisėtų (priešingų įmonės tikslams ar turėjusių įtakos įmonės nemokumui) sandorių ginčijimo. Šią teisę ir pareigą administratorius privalo vykdyti nevaržomai, laisvai, t. y. tokiems veiksmams nėra būtinas kreditorių susirinkimo pritarimas ar įpareigojimas. Kolegija atmeta apelianto argumentus, susijusius su administratoriaus teisės reikšti tiesioginį ieškinį atsakovui įgyvendinimo negalimumu ar didžiausio kreditoriaus trukdymu šią teisę realizuoti. Iš byloje esančių duomenų nenustatyta, jog trečiojo asmens bankroto administratorius vengia pareikšti tiesioginį ieškinį atsakovui, siekdamas išvengti prievolės ieškovui ir (ar) kitiems kreditoriams vykdymo. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog įmonės administratorius dalyvavo procesuose, kuriuose buvo sprendžiamas klausimas dėl pagrindinės prievolės sąlygų teisėtumo, išsakė juose savo nuomonę, todėl sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog trečiasis asmuo, turėdamas teisę reikšti reikalavimą atsakovui, šios teisės neįgyvendina, siekdamas išvengti prievolės įvykdymo savo kreditoriui, nėra pagrindo.

35Kolegijos vertinimu, negalima konstatuoti ir trečiosios netiesioginio ieškinio sąlygos – kreditorių teisių pažeidimo, kurį sąlygotų trečiojo asmens neveikimas – teisės pareikšti ieškinį atsakovui nerealizavimas. Kaip minėta, atsakovas šiuo metu nėra trečiojo asmens skolininkas, priešingai – yra jo kreditorius, todėl ir ši aptariama sąlyga neatitinka CK 6.68 straipsnio reikalavimų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012). Aplinkybė, jog atsakovas yra didžiausias trečiojo asmens kreditorius, nepaneigia bankroto administratoriaus teisės bei pareigos savarankiškai ir nepriklausomai ginti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų bei nesudaro pagrindo išvadai, jog minėta aplinkybė yra akivaizdi kliūtis šią teisę ir pareigą realizuoti.

36Apibendrinus tai, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog apeliantas, kaip trečiojo asmens kreditorius, neturi subjektinės teisės trečiojo asmens vardu pareikšti atsakovui netiesioginį ieškinį dėl trečiojo asmens ir atsakovo sudaryto sandorio modifikavimo.

37Nustatyta aplinkybė, kad apeliantas neturėjo subjektinės teisės trečiojo asmens BUAB „INGERO“ vardu pareikšti atsakovui netiesioginio ieškinio, sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė pagrįstai, todėl teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų iš esmės nepasisako.

38Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias kreditoriaus teises reikšti netiesioginį ieškinį skolininko vardu. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329, 330 str.), todėl apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

39Dėl bylinėjimosi išlaidų

40Nagrinėjamoje byloje keliamas iš apeliantės ieškovui priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimas teigiant, kad teismas nepagrįstai atsakovo naudai priteisė 7 240,50 Eur (25 000 Lt) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurias sudaro išlaidos už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą civilinės bylos nagrinėjime teisme.

41Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, gali nukrypti nuo šio straipsnio 1-3 dalyse nustatytų paskirstymo taisyklių. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str. 4 d.). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

42Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovės ieškinį, priteisė iš jos atsakovo naudai 7 240,50 Eur (25 000 Lt) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Iš viso pirmosios instancijos teisme atsakovas prašė priteisti 12 592,45 Eur (43 479,20 Lt) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimą, atmetė atsakovo reikalavimą priteisti šias bylinėjimosi išlaidas: komunikacija su teismu, kopijavimo paslaugos, telekomunikacinės išlaidos, kitas kelionės išlaidas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad prie ataskaitų apie suteiktas paslaugas nėra pateikti jokie dokumentai, patvirtinantys šiose ataskaitose nurodytus paslaugų dydžius. Tai pat pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo prašymo ir dėl 4 384,69 Eur (15 139,45 Lt) patirtų išlaidų, kadangi atsakovo nurodytas 2012 m. rugsėjo 26 d. prašymas ir išlaidas pagrindžiantys dokumentai į bylą nebuvo pateikti. Pažymėtina, kad šioje dalyje bylinėjimosi išlaidų klausimas yra nekvestionuojamas, todėl apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų dydį vertina tik likusioje, t. y. pirmosios instancijos teismo priteistoje dalyje.

43Vertinant kitų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitos išlaidos susidarė už procesinių dokumentų rengimą, pasiruošimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, konsultavimąsi su klientu, kelionės išlaidos iš Vilniaus į Kauną ir atgal. Sprendžiant pastarųjų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą (kelionės išlaidų) pažymėtina, kad į bylą nėra pateikta šias išlaidas pagrindžiančių duomenų, t. y. nei kuro pirkimo čekio, nei kitokių duomenų, kurie pagrįstų būtent nurodytų lentelėse sumų dydžius, o be to, susidariusios kelionės išlaidos yra neproporcingai didelės, sudarančios kelis kartus didesnę sumą nei procesinių dokumentų rengimo išlaidos. Teisėjų kolegijos nuomone, nesant į bylą šias išlaidas pagrindžiančių duomenų, taip pat atsižvelgus į tai, kad atstumas tarp Vilniaus ir Kauno miestų nėra didelis, apie 100 km, taip pat į tai, kad teismo posėdžiai vyko žodinio proceso tvarka, todėl atsakovas ir jo atstovai turėjo teisę dalyvauti teismo posėdžiuose, į teismo posėdžių skaičių, vadovaujantis protingumo kriterijumi, prašomos kelionės išlaidos mažintinos.

44Pažymėtina, kad Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (galiojusioje iki 2015 m. kovo 20 d.) 2 punkte nustatyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 2.1. bylos sudėtingumą; 2.2. teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 2.3. ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 2.4. būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 2.5. turto ar pinigų sumos dydį (priteistinų ar ginčijamų); 2.6. teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 2.7. sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes.

45Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į minėtas nuostatas, spręsdama priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio klausimą likusioje dalyje (dėl procesinių dokumentų rengimo, pasiruošimo ir atstovavimo teismo posėdžiuose, konsultavimosi su klientu), įvertina tai, kad ši byla iškelta pagal ieškovės UAB „SPBI“, veikiančios bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „INGERO“ vardu, ieškinį atsakovui Nordea bank Finland PLC Lietuvos skyriui dėl hipotekos sutarties modifikavimo nėra labai sudėtinga ar reikalaujanti teisinių žinių kompleksiškumo. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad netiesioginio ieškinio institutas nėra naujas ir pakankamai plačiai atskleistas teisminėje praktikoje, tai pat į pirmosios instancijos teismo metu vykusių teismo posėdžių skaičių, parengtų procesinių dokumentų sudėtingumą, į bylinėjimosi išlaidų susidarymo laiką, taip pat į tai, kad šioje nutartyje jau yra konstatuota, jog ieškovė nepagrįstai pareiškė ieškinį, dėl ko atsakovas Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius patyrė išlaidas už advokatų pagalbą, kurios yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, sprendžia, jog iš ieškovės UAB „SPBI“ atsakovui Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius priteistina bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma mažintina iš viso priteisiant bylinėjimosi išlaidų 5 502,78 Eur (CPK 3 str. 1 d., 98 str.).

46Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

47Apeliacinės instancijos teisme atmetus apeliacinio skundo argumentus dėl skolos priteisimo, tačiau patenkinus procesinį prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo, ir sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo, taikoma CPK 93 straipsnio 1 dalis, kadangi materialinis teisinis reikalavimas išspręstas atsakovo naudai, o apeliacinis skundas šioje dalyje atmestas, todėl apeliantei nepriteistinas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d., 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

48Atsakovas prašo priteisti jam iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, pateikė 2015 m. balandžio 16 d., 2015 m. lapkričio 17 d. ir 2016 m. balandžio 25 d. prašymus, taip pat bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Pagal 2015 m. balandžio 16 d. prašymą atsakovas prašo priteisti jam išlaidas, susidariusias už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 1 703,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat telekomunikacines ir kopijavimo paslaugų išlaidas, pagal 2015 m. lapkričio 17 d. prašymą, atsakovė prašo priteisti 3 912,63 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro kitos išlaidos (kelionės išlaidos, kopijavimo paslaugos, telekomunikacinės išlaidos) ir teisinės išlaidos (pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose, kelionė Vilnius-Kaunas-Vilnius, procesinių dokumentų rengimas), pagal 2016 m. balandžio 25 d. atsakovas prašo jam priteisti 11 117,06 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro kitos išlaidos (kelionės išlaidos, telekomunikacinės išlaidos) ir teisinės išlaidos (pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose, kelionė Vilnius-Kaunas-Vilnius, procesinių dokumentų rengimas), iš viso atsakovas prašo priteisti 16 733,13 Eur. Atsižvelgiant į jau aukščiau išdėstytas aplinkybės, teismas atmeta atsakovo reikalavimą priteisti šias bylinėjimosi išlaidas: komunikacija su teismu, kopijavimo paslaugos, telekomunikacinės išlaidos, taip pat mažintinos kelionės Vilnius-Kaunas-Vilnius išlaidos. Taigi, teismas atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, tai pat į Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.), bylos sudėtingumą ir apimtį, nagrinėjimo trukmę, kitas aukščiau nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, ir iš ieškovės UAB „SPBI“ atsakovui Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius priteisti 4 500 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.

49Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 5,19 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 2 ir 6 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantės.

50Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

51Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

52Sumažinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SPBI“ (į. k. 302452815) atsakovo Nordea bank Finland PLC, veikiančio per Nordea bank Finkland PLC Lietuvos skyrių (112025592), naudai priteistą 7 240,50 Eur (25 000 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą iki 5 502,78 Eur.

53Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

54Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SPBI“, į. k. 302452815, atsakovo Nordea bank Finland PLC, veikiančio per Nordea bank Finkland PLC Lietuvos skyrių, į. k. 112025592, naudai 4 500 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.

55Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės, į. k. 302452815, 5,19 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (pinigus sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. 2008 m. balandžio 7 d. UAB „INGERO“ ir atsakovas sudarė kredito sutartį... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu netiesioginiu ieškiniu... 5. 1. nustatyti, jog 2008 m. gegužės 15 d. hipotekos lakštu Nr. 02120080007814... 6. 2. nustatyti, jog 2008 m. rugsėjo 11 d. hipotekos lakštu Nr. 02120080014198... 7. 3. Įpareigoti atsakovą Nordea Bank Finland PLC, veikiantį per Nordea Bank... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Pirmosios instancijos teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu atmetė... 10. Teismas nustatė, kad ieškovės pareikštu reikalavimu yra siekiama sumažinti... 11. Dėl teisės pareikšti netiesioginį ieškinį. Teismas nustatė, kad pradinė... 12. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas pažymėjo, kad atmetus ieškinį,... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 14. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės eismo 2014 m.... 15. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 16. 1) Nurodo, kad atskirais hipotekos lakštais įforminta hipotekos sutartis turi... 17. 2) Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad tarp šalių... 18. 3) Pirmosios instancijos teismo motyvas, jog patenkinus ieškinį, nebūtų... 19. 4) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino netiesioginio... 20. 5) Pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažino, jog egzistuoja visos... 21. 6) Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas atsakovo... 22. Atsakovas Nordea bank Finland PLC, veikiantis per Nordea bank Finkland PLC... 23. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 24. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 26. Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartimi trečiajam asmeniui... 27. Nagrinėjamojoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad tarp trečiojo... 28. Ieškiniu ieškovas, remiantis CK 6.223 str., prašė modifikuoti Hipotekos... 29. Nagrinėjamos bylos atveju pažymėtina, kad pagal hipotekos sandorį... 30. Be to, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė,... 31. CK 6.68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kreditorius, turintis neabejotiną ir... 32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas yra trečiojo asmens kreditorius.... 33. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde... 34. Minėta, kad viena iš netiesioginio ieškinio sąlygų yra ta, jog skolininkas... 35. Kolegijos vertinimu, negalima konstatuoti ir trečiosios netiesioginio... 36. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, jog pirmosios... 37. Nustatyta aplinkybė, kad apeliantas neturėjo subjektinės teisės trečiojo... 38. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, jog... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 40. Nagrinėjamoje byloje keliamas iš apeliantės ieškovui priteistų... 41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 42. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovės ieškinį, priteisė iš... 43. Vertinant kitų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, atkreiptinas dėmesys į... 44. Pažymėtina, kad Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino... 45. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į minėtas nuostatas, spręsdama priteistino... 46. Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme,... 47. Apeliacinės instancijos teisme atmetus apeliacinio skundo argumentus dėl... 48. Atsakovas prašo priteisti jam iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas,... 49. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 50. Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 51. Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalį dėl... 52. Sumažinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu iš... 53. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 54. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SPBI“, į. k.... 55. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės, į. k. 302452815,...