Byla 2A-378-302/2014
Dėl baudos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės ( kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Henricho Jaglinskio ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Psyops media“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Psyops media“ ieškinį atsakovui A. D. dėl baudos priteisimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas UAB „Psyops media“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo A. D. 30 000 Lt baudą. Nurodė, kad šalys 2011 m. birželio 17 d. sudarė komercinių paslapčių saugojimo sutartį (toliau byloje -KPSS), pagal kurią atsakovas įsipareigojo saugoti ieškovo veiklos paslaptis ir jų neatskleisti tretiesiems asmenims, tačiau Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą pagal UAB „Psyops media“ ieškinį A. D. dėl žalos ir nuostolių priteisimo paaiškėjo nurodytos sutarties pažeidimas – atsakovas pateikė teismui įmonės vidinės dokumentacijos, įtrauktos į saugomų dokumentų ir informacijos sąrašą, nuorašus. Teismo posėdžio metu, ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas apie ieškovo įmonę neigiamai atsiliepė UAB „Mitnija“ (vieno iš ieškovo darbų užsakovų) inžinieriui, t. y. paskleidė apie ieškovą neigiamą informaciją ir dėl to atsirado konfliktiški ieškovo santykiai su UAB „Mitnija“.

4Atsakovas A. D. pateikęs atsiliepimą į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis nuo 2011 m. birželio 7 d. pradėjo eiti statybos vadovo pareigas ieškovo bendrovėje ir darbo pareigų vykdymo metu ieškovas (darbdavys) perduodavo atsakovui civilinių sutarčių, darbų sąmatų, priėmimo-perdavimo aktų, raštų ir kitų dokumentų kopijas, reikalingas darbo pareigų vykdymui. Atsakovas pažymėjo, kad jis turėjo teisę savo lėšomis, įmonės vardu pirkti medžiagas, mokėti darbuotojams atlyginimus; atsakovas saugojo su šių funkcijų atlikimu susijusius dokumentus, nes pagal juos ieškovas turėjo atsiskaityti su atsakovu. Anot atsakovo, šalims nutraukus darbo sutartį, atsakovas darbdaviui pareiškė ieškinį dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo. Šioje byloje pareikštą ieškinį atsakovas vertino kaip pareikštą piktnaudžiaujant teise, norint daryti spaudimą atsakovui. Atsakovo nuomone, ieškovas neįrodė, kad jis (darbdavys) ėmėsi konkrečių saugumo priemonių tam, kad būtų užtikrinta jo įvardijamos komercinės paslapties apsauga – iš atsakovo nebuvo pareikalauta grąžinti paties ieškovo darbo santykių metu perduotų dokumentų kopijų. Be to, civilinėse bylose atsakovo pateiktos informacijos ieškovas nelaikė komercine paslaptimi, nes pats ieškovas civilinėje byloje Nr. 2-6418-852/2012 pateikė teismui atitinkamo pobūdžio dokumentų kopijas. Atsakovas pabrėžė, kad ieškovas nė vienoje civilinėje byloje neprašė teismo nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis nevieša. Atsakovo teigimu, teismui pateiktos sąskaitos-faktūros, pirkimo kvitai nepagrindžia ieškinio reikalavimų, nes ieškovas nebuvo šios informacijos savininkas – už nurodytas prekes atsiskaityta iš atsakovo asmeninių lėšų. Anot atsakovo, jis teisme gindamas savo kaip darbuotojo teises ir teikdamas į bylą ieškovo duomenis tokius dokumentus teikė tik turinčiam teisę su jais susipažinti subjektui, t. y. tik teismui.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priimdamas sprendimą, teismas sprendė, kad ginčo kopijos, atsižvelgiant į kopijuotų duomenų pobūdį, atsakovui (darbuotojui) buvo reikalingos jo vykdytų darbo funkcijų atlikimui ir atitiko šalių pasirašytoje komercinių paslapčių saugojimo sutartyje nurodytą kopijų darymo tikslą – darbuotojo tiesioginiam darbui vykdyti – taip pat atitiko sutarties sąlygą, įpareigojančią darbuotoją (atsakovą) nenaudoti įmonės veiklos paslapčių su įmone arba su atliekamomis darbo funkcijomis nesusijusiu tikslu. Šiame kontekste atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus, siekiant teismine tvarka apginti savo darbo teises ir (arba) teisėtus interesus, teismas vertino kaip veiksmą, susijusį su darbo funkcijomis. Nustatytas faktines aplinkybes įvertinęs nurodytų norminių teisės aktų kontekste, teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė komercinės paslapties tretiesiems asmenims atskleidimo fakto. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog atsakovas atitinkamus rašytinius įrodymus, juose užfiksuotus duomenis pateikė-atskleidė asmenims (teisėjui, teisėjo padėjėjui, teismo posėdžių sekretoriui, advokatui ir (arba) advokato padėjėjui), kurie turi ne tik teisę su tokiais duomenimis-informacija susipažinti, bet ir pareigą saugoti atitinkamą (komercinę) paslaptį, jos neatskleisti-neviešinti. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas neįrodė ir tos aplinkybės, jog jis, kaip darbdavys ir (arba) komercinės paslapties subjektas, ėmėsi „protingų“ saugumo priemonių tam, kad būtų užtikrinta duomenų, kuriuos ieškovas laiko komercine paslaptimi, apsauga.

7III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai

8Apeliantas UAB „Psyops media“ pateikė apeliacinį skundą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį patenkinti. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, siekdamas teismine tvarka apginto savo darbo teises ir (arba) teisėtus interesus ir pažymi, kad darbo funkcijos tai veiksmai, susiję su asmens vykdomu darbu ir tikslu tam darbui įvykdyti, o ne su teisių gynyba teisminėse institucijose. Be to, apeliantas nesutinka, jog jam apie tokių kopijų buvimą pas atsakovą buvo žinoma dar šalims nenutraukus darbo santykių ir nurodo, kad apie atsakovo daromas įmonės dokumentacijos kopijas ieškovas sužinojo tik jam pateikus jas teismo posėdžio metu. Apelianto manymu, komercinių paslapčių saugojimo sutartis buvo pažeista jau vien darant kopijas, turinčias itin didelę reikšmę įmonės konkurencingumui ir pelningumui didinti, o tai, kad apeliantas neteikė prašymo bylos medžiagai įslaptinti, neturi reikšmės, kadangi ta informacija jau buvo paviešinta kitoje byloje paties atsakovo. Atsižvelgiant į tai, kad A. D. pasirašydamas komercinių paslapčių saugojimo sutartį, turėjo du metus po nutrauktos darbo sutarties saugoti komercinę paslaptį, taip pat į tai, kad A. D. ieškinys dėl darbo užmokesčio priteisimo buvo visiškai nepagrįstas ko pasėkoje jis teismo buvo atmestas, tokie teismo teiginiai dėl savigynos turėtų būti atmesti, kaip nepsgrįsti.

9Atsakovas A. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei skirti ieškovui 10 000 Lt baudą už pitknaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę baudos sumos skiriant atsakovui. Nurodo, kad ieškovas klaidina teismą teigdamas, kad atsakovo ieškinys dėl darbo užmokesčio priteisimo buvo atmestas ir tariamą komercinę paslaptį sudarantys dokumentai buvo panaudoti melagingai. Atvirkščiai ieškinys dėl darbo užmokesčio priteisimo buvo patenkintas iš dalies. Dalyje, kurioje ieškinys buvo patenkintas būtent ir buvo remiamasi sąskaitomis-faktūromis, kurias ieškovas laiko komercinę paslaptį sudarančiais dokumentais. Atsakovas pažymi, kad ieškovas turėjo pateikti įrodymus, jog apie atsakovo atleidimo iš darbo metu turėtus dokumentus neturėjo jokios informacijos, tačiau tokių įrodymų teismo proceso metu nepateikė. Atsakovo manymu, teismas pagrįstai pripažino įrodytą atsakovo nurodomą aplinkybę, jog apie tokių kopijų buvimą pas atsakovą ieškovui buvo žinoma dar šalims nenutraukus darbo santykių. Nurodo, kad ieškovas nuolat pažeidinėjo savo įsipareigojimus darbuotojams ir nebuvo skaidri bendrovė bei sąžiningas darbdavys, todėl atsakovas pasiliko tų dokumentų kopijas, kurias turėjo teisę pasilikti tam, kad po to galėtų ginti savo, kaip darbuotojo interesus, teisminiu būdu. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų ar faktų, jog atsakovas atskleidė komercines paslaptis asmenims, kurie neturėjo teisės su tokia informacija susipažinti. Atsakovo manymu, ieškovo komercinės paslapties sąraše nurodoma informacija galėtų būti pripažinta komercine paslaptimi tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodytų realią jos komercinę vertę ir tai, kokį konkurencinį pranašumą tokia informacija suteikia. Be to, atkreipia dėmesį į tai, jog teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė įrodinėti ir neįvardijo realios žalos, kurią jis būtų patyręs atsakovui neva neteisėtai darius dokumentų su tariama komercine paslaptimi kopijas.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinis skundas atmestinas.

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 2 d.), arba tai numato atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai. Kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių reiktų išeiti iš skundo ribų, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

13Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamo procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą taikymo, dėl ko neva teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas, kuris pagal pasirašytą sutartį įsipareigojo saugoti ieškovo komercinę paslaptį, kopijuodamas ir pateikdamas teismui į kitą nagrinėjamą civilinę bylą dokumentus, kurie ieškovo buvo pripažinti komercine paslaptimi, nepažeidė komercinių paslapčių saugojimo sutarties, teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

14Byloje nustatyta, kad šalys 2011 m. birželio 6 d. pasirašė darbo sutartį, pagal kurią atsakovas nuo 2011 m. birželio 7 d. pradėjo dirbti statybos darbų vadovu (T. 1, b. l. 9-10). 2011 m. birželio 17 d. šalys pasirašė komercinių paslapčių saugojimo sutartį, kuria darbuotojas įsipareigojo saugoti įmonės veiklos paslaptis ir neatskleisti jų tretiesiems asmenims darbo santykių galiojimo metu ir ne mažiau kaip du metus po šių santykių pasibaigimo (T. 1, b. l. 6-7, 8).

15Ieškovas nurodė, kad atsakovas pažeidė Komercinių paslapčių saugojimo sutartį pateikdamas rašytinius įrodymus į Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-8054-909/2012, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-2535-852/2013, susijusius su A. D. darbo funkcijų vykdymu ieškovo įmonėje – atliktų darbų aktų, darbų lokalinių sąmatų, sąskaitų-faktūrų, atsiskaitymų kvitų kopijas. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad su nurodytose bylose pateiktų rašytinių įrodymų turiniu būtų susipažinę asmenys, neturintys teisės susipažinti su šiais įrodymais, ir (arba) ne dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 37 straipsnis), kad vien dokumentų kopijų darymo faktas neduoda pagrindo spręsti apie atsakovo veiksmų neteisėtumą, be to pati UAB „Psyops Media“ nepasirūpino, kad neva ieškovui komercinę reikšmę turinti informacija netamptų žinoma kitiems asmenims, nes CPK 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nepateikė teismui prašymo nustatyti, kad bylos medžiaga nevieša.

16Dėl komercinės paslapties sampratos

17CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant pirmiau pateiktą komercinės (gamybinės) paslapties apibrėžtį, nurodyta, kad tam, jog informacija būtų laikoma komercine paslaptimi, ji turi atitikti šiuos požymius: 1) informacija turi būti slapta (nevieša); 2) ji turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę; 3) informacija turi būti saugoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. V. v. UAB „Jurby Water Tech“, bylos Nr. 3K-3-350/2012; 2012 m. liepos 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Diteilas“ v. UAB „Chemika“, bylos Nr. 3K-3-326/2012). Taigi, komercinę paslaptį sudaro tokia informacija, kuri nėra visuotinai žinoma ar laisvai prieinama tretiesiems asmenims, turi komercinę (gamybinę vertę) ir yra saugoma. Reikšminga yra tai, ar informacijos savininkas ėmėsi protingų pastangų ją apsaugoti, pavyzdžiui, naudojo fizines, technines, teisines, organizacines ar kitokias priemones, priėmė sprendimą paskelbti konkrečius duomenis kaip saugotinus ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. Z. v. AB „Parex bankas“ Vilniaus filialas, bylos Nr. 3K-3-499/2006; 2011 m. liepos 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. D. v. UAB „Putokšnis“, bylos Nr. 3K-3-303/2011; 2012 m. liepos 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Diteilas“ v. UAB „Chemika“, bylos Nr. 3K-3-326/2012). Sprendžiant, ar informacija turi komercinę (gamybinę) vertę, atsižvelgtina į tai, kad ji turi suteikti šios turėtojui konkurencinį pranašumą, t. y. tam tikrų verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. V. v. UAB „Jurby Water Tech“, bylos Nr. 3K-3-350/2012). Ar konkretūs duomenys turi komercinę vertę, gali būti įrodinėjimo objektas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. Z. v. AB „Parex bankas“ Vilniaus filialas, bylos Nr. 3K-3-499/2006; 2012 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. V. v. UAB „Jurby Water Tech“, bylos Nr. 3K-3-350/2012).

18Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų iš kurių visumos galima spręsti, kad ieškinyje paminėti dokumentai, kurių kopijas darė (turėjo) atsakovas sudaro komercinę paslaptį. Kaip jau paminėta šioje byloje ieškovui priklauso pareiga įrodyti, kad dokumentai, iš kurių atsakovas darė kopijas ar jas laikė sudaro komerginę paslaptį. Ieškovas neįrodinėjo, jog tam tikra informacija dokumentuose yra ieškovo komercinė paslaptis ar bent turi komercinės paslapties požymių. Lokalinės sąmatos, sąmatos, atliktų darbų aktas, kvitai ir prekybos centrų ar degalinių, PVM sąskaitos-faktūros apie technikos nuomą ir kt. (t. 1, b.l. 13-88) savaime, nenurodant kokią konkrečią komercinę vertę ji turi ieškovui, kad yra saugoma kaip paslaptis, nelaikytina vertinga komercine informacija. Tai nėra informaciją apie turimus klientus, taip pat apie sudaromas ar sudarytas sutartis, atliekamų operacijų metodus ir būdus. Ar informacija vertintina kaip komercinė paslaptis, spręstina pagal jos atitiktį pirmiau pateiktiems komercinės paslapties požymiams. Vertindama, ar ši informacija turi komercinę vertę, teisėjų kolegija pažymi, kad akivaizdu, jog tai nėra informacija apie ieškovo siūlomos produkcijos (paslaugų) pirkėjus, verslo partnerius, apie sudaromas ar sudarytas sutartis su šiais partneriais, atliekamų operacijų metodus ir būdus, ar patvirtinti įmonės ir gamybos plėtojimo planai, investicijų programa, techninis ekonominis investicijų plano pagrindimas, naujų gaminių projektai, nauji techniniai sprendimai, bet kokia kita techninė ir gamybinė informacija, kuri užtikrina konkurencinį pranašumą, t.y. tokia informacija, kuri atitiktų CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatytus komercinės paslapties požymius.

19Dėl komercinės informacijos saugojimo

20Kaip jau minėta, reikšminga yra tai, ar informacijos savininkas ėmėsi protingų pastangų ją apsaugoti. Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog vien tai, kad ieškovas pasirašė Komercinių paslapčių saugojimo sutartį, kurios priede yra nurodytas saugomų dokumentų ir informacijos kaip komercinių paslapčių sąrašas ir jame nurodyta abstraktaus pobūdžio dokumentai ir informacija, nėra pagrindas spręsti, kad ieškovas ėmėsi priemonių dėl informacijos apsaugos. Iš šalių paaiškinimų teismas turėjo pagrindą spręsti, kad apie pateiktų į bylą kopijų buvimą pas atsakovą ieškovui buvo žinoma dar šalims nenutraukus darbo santykių, šių kopijų darymui neprieštaravo ieškovas, o atskirais atvejais ir pats pateikdavo tokias kopijas atsakovui. Be to atsakovas faktiškai neginčijo, jog jam atliekant darbo funkcijas buvo reikalinga padaryti vienų ar kitų dokumentų kopijas. Be to, kaip nurodė teismas sprendime, dokumentų kopijų darymas savaime negali būti pripažinta komercinių paslapčių atskleidimu ar saugoti tokią paslaptį susitarimo tarp darbdavio ir darbuotojo pažeidimu.

21Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 1.116 straipsnio 1 dalį informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys. Akivaizdu, kad tiek atliktų darbų aktas, tiek papildomų darbų lokalinės sąmatos, tiek PVM sąskaitos-faktūros bei kvitai yra žinomi ir tretiesiems asmenims be ieškovo ir atsakovo, todėl ši aplinkybė tik patvirtina teismo išvadą, kad ieškovo nurodyta informacija neturi potencialios komercinės vertės.

22Kolegija sutinka su teismo išvada, kad ieškovas neįrodė komercinės paslapties tretiesiems asmenims atskleidimo fakto. Atsakovas atitinkamus rašytinius įrodymus, juose užfiksuotus duomenis pateikdamas į teismų nagrinėtas bylas kaip rašytinius įrodymus, įrodinėdamas savo procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes (CPK 178 str.), negali būti vertinamas kaip šalių sudarytoje sutartyje nurodytos komercinės paslapties atskleidimas. Kreipimasis dėl savo teisių, susijusių su darbo santykiais, gynimo į teismą ir įmonės konfidencialią informaciją sudarančių dokumetų pateikimas teismui nelaikytinas konfidencialumo pažeidimu. O tai, kad ieškovas matydamas, jog atsakovas jau minėtose anksčiau nagrinėtose bylose pateikė neva jam komercinę paslaptį turinčią informaciją teismui nesistengė tos informacijos išsaugoti paslaptyje ir neprašė apsaugos priemonių, numatytų CPK 9 straipsnio 2 dalyje, 10 straipsnio 2 ir 4 dalyse, tai tik patvirtina teismo išvadą, kad ieškovui ši informacija neturėjo potencialios komercinės (gamybinės) vertės.

23Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

24Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 30 d. nutartimi buvo atidėtas ieškovui 900 Lt žyminio mokesčio mokėjimas už apeliacinį skundą iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo. Atmetus ieškovo apelaicinį skundą iš jo šis mokestis priteistinas. Taip pat iš apelianto priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 93 str. 98 str.). Šios išlaidos patvirtintos į bylą pateiktais įrodymais bei sudaro 605 Lt.

25Atsakovas prašo ieškovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Anot atsakovo piktnaudžiavimas pasireiškia tuo, kad apeliaciniame skunde ieškovas nurodė melagingus faktus, be to skunde nurodydamas deklaratyvias aplinkybes piktnaudžiauja teise teikti apeliacinį skundą. Pažymi, jog ieškovas į teismą kreipiasi su kitu tikslu, o ne siekiant realiai apginti savo teisę. Šis atsakovo prašymas netenkintinas. Ieškovas apeliacine tvarka skųsdamas priimtą teismo sprendimą įgyvendina savo teisę į apeliaciją, tai, kad jis skunde pateikia ne visai tikslią informaciją apie kitos bylos išnagrinėjimo rezultatą, nagrinėjamoje byloje nelaikytina piktnaudžiavimu procesine teise. Netenkindama prašymo kolegija atsižvelgia ir į tą aplinkybę, kad teismo sprendimu, kuris apeliuojamas, atsakovui jokių įpareigojimų nėra nustatyta, taip pat reikalavimas pareikštas ne A. D., o ieškovo, todėl negalima daryti išvados, jog tokiu būdu apeliantas siekia užvilkinti sprendimo vykdymą, dėl ko nukentėtų atsakovo turtiniai ar kiti interesai.

26Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais teisėjų kolegija,

Nutarė

27Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

28Priteisti iš ieškovo „Psyops Media“ j.a.k. 302337880, 605 Lt (šešis šimtus penkis litus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme atsakovui A. D., a.k. ( - ) ir 900 Lt (devynis šimtus litų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybei (įmokos kodas 5660)

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas UAB „Psyops media“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė... 4. Atsakovas A. D. pateikęs atsiliepimą į ieškinį prašė jį atmesti.... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį... 7. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai... 8. Apeliantas UAB „Psyops media“ pateikė apeliacinį skundą ir prašo... 9. Atsakovas A. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 11. Apeliacinis skundas atmestinas. ... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 13. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamo procesinės teisės... 14. Byloje nustatyta, kad šalys 2011 m. birželio 6 d. pasirašė darbo sutartį,... 15. Ieškovas nurodė, kad atsakovas pažeidė Komercinių paslapčių saugojimo... 16. Dėl komercinės paslapties sampratos... 17. CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad informacija laikoma komercine... 18. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas nepateikė... 19. Dėl komercinės informacijos saugojimo... 20. Kaip jau minėta, reikšminga yra tai, ar informacijos savininkas ėmėsi... 21. Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 1.116 straipsnio 1 dalį informacija laikoma... 22. Kolegija sutinka su teismo išvada, kad ieškovas neįrodė komercinės... 23. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti... 24. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 30 d. nutartimi buvo atidėtas... 25. Atsakovas prašo ieškovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis... 26. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331... 27. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimą palikti... 28. Priteisti iš ieškovo „Psyops Media“ j.a.k. 302337880, 605 Lt (šešis...